Juridiniai asmenys

Turinys

Juridiniai smenys

1. Įvadas
2. Juridinio asmens sąvoka
3. Juridinių asmenų rūšys
3.1. Viešieji juridiniai asmenys
3.2. Privatieji juridiniai asmenys
4. Juridinių asmenų steigimas
5. Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas
6. Juridinių asmenų reorganizavimas ir pasibaigimas
7. Išvada
8. Literatūros sąrašas

1. Įvadas
Teisė yra kasdieninis mūsų gyvenimo palydovas. Tiek žmonės, tiek įvairios organizacijos, tenkindami savo interesus, dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose santykiuose. Tokių santykių dalyviai, fiziniai ir juridiniai asmenys, privalo paklusti istoriškai susuiklosčiusioms bei valstybės nustatytoms taisyklėms, reguliuojančioms jų elgesį.
Kursinio darbo tema yra svarbi man, nes su ja susiduriama gan dažnai.
Pagrindinis kursinio darbo tikslas – panagrinėti civilinio subjekto teorinę sampratą, aptarti jo teises irr pareigas.

Civilinės teisės subjektų institutas yra senas kaip ir pati teisė, todėlo teisiškai reglamentuojamas jau daugelį metų. Mokslinėje literatūroje juridiniai asmenys ne naujiena. Yra daugybė tiek lietuvije, tiek užsienio valstybėse parašytų knygų, vadovėlių, skirtų civilinei teisei, kurių kiekviename yra aptariami juridiniai asmenys.
Renkant medžiagą kursiniam darbui teko ne tik lyginti senesnius įstatymus su naujai išleistais, bet teko susidurti su tokiomis autorių nuomonėmis, kurios net ir mane patį suklaidino.
Baigiant įvadinę dalį, reikėtų paminėti tai, kad kaupian literatūrą šiam kursiniam darbui buuvo sunku atsirinkti ką paminėti o ko ne, ne būtų neįmanoma laikytis darbo apimties reikalavimų. Kadangi nemažai knygų ir vadovėlių iš esmės aptaria tuos pačius dalykus ir knygų autorių nuomonės skiriasi.
2. Juridinio asmens sąvoka
Civilinių teisinų santykių subjektai, arba dalyviai, yra tie as

smenys, tarp kurių atsiranda civilinis teisinis santykis. Civilinių teisinių santykių dalyviai yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
“Juridinis asmuo tai fizinių asmenų grupių (gali būti atskiro asmens) turtinių interesų personifikacijos priemonė”1. Juridiniai asmenys yra: valstybė ir savivaldybės, religinės bendruomenės ir bendrijos, profesinės sąjungos, personalinės įmonės, žemės ūkio bendrovės, akinės bendrovės ir panašiai. “Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme”2.
Kaip matome, Civilinis kodeksas juridinį asmenį apibrėžia pagal šiuos požymius: 1) savo pavadinimą; 2)galėjimą savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas; 3) savarankišką atsakomybę.
Juridinio asmens veiklą regulioja valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai.
Teisės doktrinose dažniausiai nurodomi šie juridinio asmens požymiai:
1. Turtinis atskirtinumas.Kad juridinis asmuo galėtų veikti, jiis turi turėti materialinę bazę.
2. Organizacinis vieningumas. Jis pasireiškia atskirų juridinio organų bei jo struktūrinų padalinių išskyrimu bei jų sąveika, savitarpio
———————————————————————————————————
1. “Civilinės teisės” Vadovėlis, K., Vijusta, 1998 m.
2. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.33 str.1-oji d. 2000 07 18 d.

Nr. VIII-1864
ryšiais, jų pavaldumu vienas kitam ir pagrindiniam organui, kurie realizuoja juridinio asmens teisnumą ir veksnumą.
3. Savarankiškas disponavimas turtu, reiškiantis, jog juridinis asmuo gali savo vardu įgyti turtą ir juo disponuoti.
4. Savarankiškas dalyvavimas teisminėse institucijose.
5. Savarankiška turtinė atsakomybė. Tai reiškia, kad juridinis asmuo už savo skolas atsako pats, savo tu
urtu.
Juridinio asmens teisinis statusas gali būti suteiktas kiek pelno siekiantiems, tiek pelno nesiekiančioms organizacijoms.
“Iš emės juridinis asmuo- tai fizinių asmenų sąjunga, kuri yra atskirta nuo tos sąjungos narių”3.
Kiekvienam juridiniam asmeniui yr būdingas civilinis teisinis subjektiškumas. Tai reiškia kad, kiekvienas juridinis asmuo turi veiksnumą ir teisnumą. Teisnumas ir veiksnumas – tai galėjimas turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas.

—————————————————————————————————
3. Juozas Šatas “Komercinės teisės subjektai” 1998 m., KTU psl. 18

3. Juridinių asmenų rūšys
“Juridiniai asmenys skirstomi į veišuosius ir privačiuosius”4.
3.1 Viešieji juridiniai asmenys steigiami valstybės institucijos aktų pagrindu. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucujų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteikti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religiniės bendruomenės ir t.t.). “ Valstybė ir savivaldybės įra juridiniai asmenys”5.
Viešosios teisės juridiniai asmenys paprastai turi valdinius įgalinimus, tačiau civiliniuose teisiniuose santukiuose dalyvauja kaip lygiateisiai civilinės teisės subjektai. Viešosios teisės juridinių asmenų materialinę bazę sudaro valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį šie juridiniai asmenys valdo, juo naudojasi ir disponuoja patikėjimo teise. Veišieji juridiniai asmenys civilinės apyvartos srityje prilyginami privatiems juridiniams asmenims.
3.2 Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Privatūs juridiniai asmenys steigiami privačių asmenų iniciatyva. Dažniausiai juridinių asmenų st

teigėjai yra fiziniai
———————————————————————————————————
4. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.34 str.1-oji d. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864
5. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.35 str.1-oji d. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864

asmenys, bet taip pat gali buti juridiniai asmenys tame tarpe ir viešieji. Atskirais atvėjais juridnių asmenų steigėjas gali būti tik vienas fizinis asmuo. Steigėjai, steigiant juridinį asmenį, jam suteikia turtą, tai yra sudaro materialinę bazę. Stegėjai gali keistis, bet tik tuo atvėju kai tai nedaro įtakos juridinio asmens veiklai jo teisėms.
Juridiniai asmenys gali būti – pelno siekiantys ar pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. “Pelno nesiekiančiais juridiniais asmenimisyra įstaigos ir įvairios visuomeninės (neviriausybinės) organizacijos (politinės, profsąjunginės, religinės, kultūros, švietimo, mokslo ir kt.), siekiančios vadinamųjų idealistinių (humanistinų) tikslų (mokymo, auklėjimo, labdaros ir kt.)”6. Šitų juridinių asmenų gaunamos pajamos turi būti panaudojamos tik organizacijų siekiamiems tikslams įgivendinti, o ne stegėjams pasipelnyti.
Pelno siekiantčius juridinius asmenis galima suskirstyti į gamybinius ir negamybinius. Gamybiniai juridiniai asmenys patys gamina produkciją realizavimui. Ne gamybiniai juridiniai asmenys pelno siekia prekių perpardavimu, tarpininkavimu, paslaugų teikimu ar kitokia pelną teikiančią veikla.
Juridinia asmenys gali sudaryti šiuos junginius: kartelį, koncerną, konsorciumą, trestą ar asociaciją.

———————————————————————————————————

6. Juozas Šatas “Komercinės teisės subjektai” 1998 m., KTU psl. 14
Kartelis – tai monopolinis įmonių susivienijimas, kurio dalyviai išsaugo finansinį, eonominį ir teisinį savarankiškumą. Karteliai steigiami sutarties pagrindu. Kartelio steigimo sutartyje gali būti nurmatytos už

žsakymų ir pelno pasiskirstymo sąlygos.
Koncernas – tai įmonių susivienijimas. Koncerno daąlyviai išsaugo savo teisinį subjektiškumą. Koncernai stegiami: bendrai gamybai, investicijoms, įtakai rinkos kainoms, savo interesų gynybai.
Konsorciumas – tai laikinas įmonių susivienijimas koordinuotai komercinei veiklai. Konsorciumas steigiamas dalyvių sutartimi. Konsorciumo dalyvių atsakomybė užsakovams solidarinė.
Trestas – tai įmonių susivienijimas, kurio dalyviai praranda gamybinį komercinį, komercinį ir teisnį subjektiškumą. Trestą valdo patikėtiniai.
Asociacija – tai savanoriškas juridinų asmenų susivienijimas, kurio tikslas siekti gamybinų – komercinių, mokslinių, kultūrinių ar kitų tikslų. Asociacijos dalyviai neprivalo dalivauti tik tame susivienijime, jie gali būti ir kitų asociacijų nariais.

4. Juridinių asmenų steigimas
Juridinių asmenų steigimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Juridiniai asmenys gali būti steigiami šia tvarka:
1. Potvarkine tvarka. Šiai tvarkai būdinga, kad juridinis asmuo įsteigiamas kompetetingu valstybės ar savivaldybės potvarkiu, kurio įsigaliojimo momentas yra juridinio asmens atsiradimo momentas. Šia tvarka yra steigiami viešosios teisės juridiniai asmenys.
2. Leidiminė tvarka. Juridinis asmuo įsteigiamas steigėjų iniciatyva, bet gavus kompetentingo valstybinio organo leidimą. Steigėjai parengęs juridinio asmens įstatus ir kitus steigiamuosius dokumentus, įteikiaą kompetentingam valstybiniam organui, kuris tikrina juos ir svarsto steigėjų pageidaujamo juridinio asmens įsteigimo tikslingumą ir priima atitinkamą sprendimą. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu tik po to, kai kompetentingas valstybės organas įregistruoja jo įstatus ar statusą. Šiuo būdu steigiami bankai (jiems reikia gauti Lietuvos banko leidimą), draudimo bendrovės ( jiems reikia gauti Draudimo reikalų tarnybos leidimą) ir kai kurios kitos firmos.
3. Pareikštinė normatyvinė tvarka. Juridinis asmuo kuris steigiamas pagal šią tvarką steigiamas steigėjų iniciatyva, bet čia nereikalingas kompetentingo valstybės organo leidimas. “Kompetentingas valstybės organas tik patikrina, ar steigiamieji dokumentai atitinka aktuose nustatytus reikalavimus ir, neradus pažeidimų, juos registruoja”7.
———————————————————————————————————
7. Juozas Šatas “Komercinės teisės subjektai” 1998 m., KTU psl 19
8. Pareikštinė tvarka. Šitas steigimo būdas yra pats paprasčiausias. Šia tvarka steigiamos profsajungos. Steigėjams, norint įsteikti juridinį asmenį, reikia tik pareikšti kompetetingam valstybės organui apie fizinių asmenų susijungimo į nepelno organizaciją faktą. “Profesinė sąjunga laikoma įsteikta, kai minimalus įstatymo nustatytas steigėjų skaičius (30 ar 1/5 visų darbuotojų) susuirinkime patvirtina įstatus ir išrenka vadovaujančius organus”8.

“Steigimo procedūros klausimus, kurių nereglamentuoja įstatymai, gali nustatyti steigėjai”9.
Tam kad juridinis asmuo pradėtu egzistuoti jis būtinai turi būti įregistruotas jurdinių asmenų registre, nes nuo to momento, pagal civilinį kodeksą, atsiranda jo teisnumas ir veiksnumas arba kitaip tariant jo subjektiškumas. Norint įregistruoti juridinį asmenį juridinių asmenų registre reikia pateikti dokumentus kurie nurodyti atitinkamame įstatyme.
Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti:
1. juridinio asmens pavadinimas;
2. juridinio asmens teisinė forma;
3. juridinio asmens kodas;
4. juridinio asmens buveinė (adresas);
5. juridinio asmens organai;

———————————————————————————————————

8. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas 6 str.
9. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.59 str. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864

6. juridinio asmens valdymo organų nariai, gyvenamoji vieta;
7. juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryrti sandorius, jū teisių ribos ir parašų pavyzdžiai;
8. juridnio asmens filialai ir atstovybės;
9. juridinio asmens veklos apribojimai;
10. juridinio asmens teisinis statusas;
11. juridinio asmens pasibaigimas;
12. juridinio asmens registro duomenų ir dokumentų keitimo datos;
13. kiti įstatymo numatyti duomenys.
Juridinio asmens pavadinimas. “Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų”10.
Juridinis asmuo visus sandorius sudaro savo vardu. Todėl kiekvienas asmuo turi savo pavadinimą kuris jį individualizuoja. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine prasme ar turnčių tiesioginę reikšmę. Firmos vardas individualizuoja juridinį asmenį, leidžia jį išskirti iš kitų juridinių asmenų. Firmos vardas be žodžių, nusakančių juridinio asmens rųšį, privalo turėti bent vieną tikrinį skiriamosios reikšmės žodį arba simbolinį vardą. Firmų vardai registruojami Valstybiniame patentų biure.
“ Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito juridinio

———————————————————————————————————
10. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.39 str.1-oji d. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864
asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo”11.
Juridiniai asmenys neturi teisės naudotis svetimu firmos vardu. Kilusius ginčus dėl firmos vardo naudojimo ar teisių į firmos vardą pažeidimo sprendžia teismas. Jeigu keli juridiniai asmenys turi vienodus vardus, pirmumoteisę į gičo vardą turi tas asmuo, kurio teisės į vardą pažeistos, turi teisę į turtinės ir moralinės žalos, padarytos dė tokio pažeidimo, atlyginimą. Prekių ir paslaugų ženklais negali būti valstybių herbai, vėliavos, oficialūs valstybių pavadinimai bei emblemos.
Prieš keisdamas pavadinimą juridinis asmuo turi apie tai pranešti vieną kartą viešai arba visiems kreditoriams raštu.
Juridinio asmens buveinė. “ Jridinio asmens buveinė laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas”12. Jeigu juridinio asmens buveinė ( nurodyta juridinių asmenų registre) ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo
organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. Jeigu juridinis asmuo nori pakeisti buveinę jis privalo pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregitruoti.
Juridinio asmens filialas – tai struktūrinis įmonės padalinys, turinti atskirą buveinę ir atliekantis tam tiras jos funkcijas jos vietoje.Lietuvos
———————————————————————————————————
11. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.42 str.1-oji d. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864
12. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.49 str.1-oji d. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864

įmonių filialams juridinio asmens statusas nesuteikiamas už filialo prievoles atsako jį isteigusi įmonė. “Lietuvoje savo filialus gali steigti tik Įmonių rejesre įregistruotos įmonės atitinkamos rūšiesįmonių įstatymo nustatyta tvarka”13.
Juridinio asmens atstovybė – tai įmonės struktūrinis padalinys, steigiamas ne įmonės buvimo vietoje. Juridinio asmens atstovybė turi atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų. Atstovybė laikoma įsteikta nuo jos registravimo momento. Juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo.
Įregistravęs juridinį asmenį, juridinių asmenų registro tvarkytojas, išduoda jam juridinio asmens registravimo pažymėjimą ir suteikia juridinio asmens kodą.

———————————————————————————————
13. Juozas Šatas “Komercinės teisės subjektai” 1998 m., KTU psl. 71
5. Juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas.
Juridinis asmuo, kaip civilinės teisės subjektas, apibrėžiamas pagal du požymius: teisnumą ir veiksnumą. Juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įstatų įregistravimo momento. Juridiniai asmenys yra skirstomi į veišuosius ir privačiuosius, todėl juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas nevienodas ir skirstomas į specialųjį ir bendrąjį.
Specialusis teisnumas ir veiksnumas būdingas viešiesiems juridiniams asmenims. Tai juridinio asmens galėjimas turėti bei savo veiksmais įgivendinti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios atitinka jo įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius, kitaip tariant kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
Bendrasis teisnumas ir veiksnumas būdingas privatiems juridiniams asmenims. “ Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir igyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kuriom atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė”14.
Viešųjų juridinių asmenų teisnumas siauresnis nei privačių. Jie gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie reikalingi jų funkcijoms bei uždaviniams įgivendinti. Viešųjų juridinių asmenų kontrahentas, sudarydamas sandorį, privalo žinoti tokio juridinio asmens teisnumo ribas. Privačių juridinių asmenų teisnumas platesnis, nes jis nėra taip griežtai apibrėžtas. Todėl prvačių juridinių asmenų kontrahentas, sudarydamas sandorį, ne visada gali

———————————————————————————————————
14. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.74 str.1-oji d. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864
žinoti privataus juridinio asmens teisnumo ribas.
“Juridinių asmenų teisnumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka”15.
Juridinis asmuo igyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas, taip pat jas įgivendina per savo organus. Juridinio asmens valią formuoja ir išreiškia jo organai. Juridinio asmens organai gali būti vienasmeniai, tai yra
direktorius, pirmininkas, viršininkas ir pan., ir kolegialūs, tai yra akcininkų susirinkimas, taryba, komitetas ir pan.. Organų teises, jų sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato įstatymai ir juridinio asmens įstatai.
Juridinio asmens įstatai nustato juridinio asmens tikslus, jo valdymo organų struktūrą, jų sudarimo tvarką bei kompetenciją, juridinio asmens pavadinimą, buveinę, lėšų šaltinius, turto valdymo, jo naudojimo bei disponavimo turtu tvarką. Juridinio asmens įstatai nulemia juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą.
Juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas baigiasi jį likvidavus ar reorganizavus. Juridinio asmens likvidavimo atveju baigiasi visos jo teisės bei pareigos. Reorganizavus juridinį asmenį jo teisės ir pareigos gali būti perduotos kitam juridiniam asmeniui.

———————————————————————————————————
15. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.75 str.1-oji d. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864

6. Juridinių asmenų reorganizavimas ir pasibaigimas.
Juridinių asmenų pasibaigimas galimas dviem būdais: reorganizavimo ir likvidavimo. Juridinių asmenų reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Įmonių įstatymas, atskirų įmonių rūšių įstatymai, atskirų įmonių įstatai, kiti teisės aktai.
Juridinių asmenų reorganizavimas – tai jų pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos pereina naujai įsteigtiems ar išlikusiems, bet iš esmės pertvarkytiem juridiniams asmenims. Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu. Galimi jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas.
“Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos”16.
“Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos”17.
Galimi skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas. “Išdalijimas –

———————————————————————————————————
16. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.97 str.3-oji d. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864
17. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.97 str.4-oji d. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864
tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims”18.
“Padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos”19.
Valstybės ir savivaldybių įmonės gali būti reorganizuojamos keičiant jų priklausomumą.
Juridinių asmenų likvidavimas – tai jų, kaip teisės subjektų egzistencijos užbaigimas.Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai gali būti šie:
1. juridinių asmenų dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;
2. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusi įmonę;
3. laikotarpio, kuriam buvo įsteigta įmonė, pabaiga;
4. juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažejimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;
5. teismo priimtas sprendimas likviduoti įmonę dėl to kad įmonės veikla yra netinkama;
———————————————————————————————————
18. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.97 str.6-oji d. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864
19. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2.97 str.7-oji d. 2000 07 18 d. Nr. VIII-1864
6. teismo sprendimas likviduoti įmonę dėl to, kad įmonė per penkerius metus neatnaujina savo duomenų įmonių registre;
7. įmonės steigimas pripažintas negaliojančiu.
Juridinių asmenų reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos priklauso nuo jų rūšies ir įsteigimo tvarkos.
Institucija ar valdymo organas, nutaręs likviduoti juridinį asmenį, skiria įmonės likvidatorių arba administratorių. Nuo jų paskyrimo dienos įmonės administracijos vadovas ir kiti jos valdymo organai netenka turėtų įgaliojimų įmonę valdyti. Jų funkcijas atlieka likvidatorius, kuris turi pranešti įmonę įregistravusiam rejestro tvarkytojui apie jos statuso pasikeitimą.
Likviduojamos įmonės likvidatorius turi iš esmės tokias pat, kaip ir buvęs administracijos vadovas teises ir pareigos.
Likviduoto juridinio asmens turtas, sumokėjus mokesčius į biudžetą bei atsiskaičius su kreditoriais ir samdomais darbuotojais, paskirstomas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, arba paskirstomas tarp bendrijos narių, atsižvelgiant į jų pajinius įnašus, arba perduodamas steigėjui. Po to likvidatorius įformina juridinio asmens likvidavimo aktą, pateikia reikalingus dokumentus, išregistruoja jį iš Juridinių asmenų rejestro, perduoda likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
Apie juridinio asmens likvidavimą turi būti viešai tris kartus paskelbta spaudoje arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui, arba tik kreditoriams atskiru raštu, kad jiems būtų žinoma apie juridinio asmens likvidavimą.
7. Išvada
Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.
Juridiniams asmenims būdingi požymiai yra šie: 1) savo pavadinimas; 2)galėjimas savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas; 3) savarankiška atsakomybė.
Kiekvienam juridiniam asmeniui yr būdingas civilinis teisinis subjektiškumas.
Tam kad juridinis asmuo pradėtu egzistuoti jis būtinai turi būti įregistruotas jurdinių asmenų registre, nes nuo to momento, pagal civilinį kodeksą, atsiranda jo teisnumas ir veiksnumas arba kitaip tariant jo subjektiškumas.

Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų.
Juridiniai asmenys gali būti – pelno siekiantys ar pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.
Juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas baigiasi jį likvidavus ar reorganizavus. Juridinio asmens likvidavimo atveju baigiasi visos jo teisės bei pareigos. Reorganizavus juridinį asmenį jo teisės ir pareigos gali būti perduotos kitam juridiniam asmeniui.
8. Literatūros sąrašas

1. Juozas Šatas “Komercinės teisės Subjektai” KTU, 1998 m.
2. E. Bagdonas, E. Kazlauskienė “Biznio įvadas” K., 1997 m.
3. “Civilinė teisė” Vadovėlis, Vijusta K., 1998 m.
4. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas 2000 07 18
5. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas 1990 05 08
6. Letuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas
7. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 1994 07 05
8. Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas 1990 07 31

Leave a Comment