LR VYRIAUSYBĖ KAIP VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTAS

by

LR VYRIAUSYBĖ KAIP VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTAS Kursinis darbas

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………….3 I. VYRIAUSYBĖS SAMPRATA………………………………………………………………….4 1. Vyriausybės sąvoka…………………………………………………………………………….4 2. Vyriausybės veiklos principai……………………………………………………………….5II. VYRIAUSYBĖS FUNKCIJOS…………………………………………………………………7 III. VYRIAUSYBĖS FORMAVIMAS IR ĮGALIOJIMŲ PABAIGA……………11 3. LR Vyriausybės formavimas…………………………………………………………….11 4. LR Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas ir atsistatydinimas………………….13 IV. LR VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI SU SEIMU IR RESPUBLIKOS PREZIDENTU………………………………………………………………………………………16IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………18LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………19

ĮVADAS

Šiame darbe atskleista LR Vyriausybės kaip viešojo administravimo ir vieno iš valstybės valdžių subjekto samprata, jos organizavimo ir veiklos principai, bei funkcijos, santykiai su kitomis valstybinės valdžios institucijomis.Darbe remtasi J. Šato, J. Paužaitės – Kulvinskienės, P.Vinklerio, G. Melniko, A. Bakavecko, A. Dziegoraitienės, A. Dziegoraičio, E. Kūrio, G. Mesonio darbais, LR Konstitucija, kitais teisės norminiais aktais.Darbo objektas – Vyriausybė.Darbo tikslas – atskleisti Vyriausybės kaip viešojo administravimo subjekto sampratą. Darbo uždaviniai: 1) Atskleisti Vyriausybės sąvoką. 2) Išanalizuoti Vyriausybės kaip viešojo administravimo subjekto veiklos principus. 3) Nustatyti Vyriausybės kaip viešojo administravimo subjekto kompetencijos ribas.4) Išsiaiškinti Vyriausybės santykius su Seimu ir Respublikos Prezidentu. Darbo metodai: 1) Mokslinės literatūros analizė.2) Norminių aktų analizė.3) Lyginimas.

I. VYRIAUSYBĖS SAMPRATA

1. Vyriausybės sąvoka

Vyriausybė užima vieną iš svarbiausių pozicijų vykdomosios valdžios institucijų sistemoje. Vyriausybė – tai aukščiausioji valstybės valdžios vykdomoji institucija Lietuvos Respublikoje, įgyvendinanti vykdomąją valdžią šalyje ir vadovaujanti vieningai šios sistemos institucijoms bei koordinuojanti jų veiklą; – tai Respublikos Prezidento ir Seimo sudaroma aukščiausioji, kolegiali vykdomosios valdžios institucija, kuri organizuoja valstybės vadovo priimtų dekretų ir Seimo įstatymų įgyvendinimą bei valstybės valdžios institucijų sistemoje užimanti hierarchinį lygmenį po Respublikos Prezidento ir Seimo. Valstybės valdžios esmė ir struktūra juridiškai paprastai įtvirtinta Konstitucijoje ir įstatymuose. Ji įgyvendinama remiantis įstatymų leidyba, valstybės aparatu, materialiniais resursais, finansinėmis lėšomis, įtikinimo ir prievartos mechanizmais. Demokratinė valstybės valdžia išreiškia gyventojų daugumos interesus ir įgyvendinama sutinkamai su valdžių padalijimo, pagarbos žmogaus teisėms, vietos savivaldos pripažinimo, teisinės valstybės kūrimo ir kitais principais. Pagal Konstituciją Vyriausybė nepertraukiamai įgyvendina vykdomąją valdžią.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime nustatyta: Vyriausybė – vykdomoji tvarkomoji šalies institucija, vykdanti įstatymus ir kitus teisės aktus, tvarkanti krašto reikalus. Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų sistemoje Vyriausybė, įgyvendinanti valstybinį valdymą, užima išskirtinę vietą. Tai kolegiali bendros kompetencijos institucija, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai (Žin., 1998, Nr. 5-99). Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas. Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su Valstybės ilgalaikės raidos strategija.Konstitucijos formuluotės patikslinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje. Jame įtvirtinta, jog šalia minėtos veiklos Vyriausybė saugo konstitucinę santvarką, remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką, teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalį įstaigų prie ministerijų steigėjo funkcijų, tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų nuostatus, kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką, atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų

skyrimo bei atšaukimo, įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose, įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje, turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas, sudaro komisijas bei komitetus (Žin., 1994, Nr. 43-772). Šis Vyriausybės veiklos sąrašas nėra baigtinis, nes kaip jau buvo minėta, Konstitucijos 94 str. 7 d. teigiama, jog Vyriausybė vykdo ir kitas pareigas, kurias numato Konstitucija ir kiti įstatymai (Žin., 1992, Nr. 33-1014) .

2. Vyriausybės veiklos principai

Pagal Konstituciją Vyriausybė nepertraukiamai įgyvendina vykdomąją valdžią. Vyriausybės veikla grindžiama Seimo, pritarusio jos programai, pasitikėjimu (Žin., 1998, Nr. 5-99). Vyriausybės programa – dokumentas, atitinkamai Vyriausybei visą jos galiojimų laiką privalomas veiklos planas, kuriame išdėstytos tam tikro laikotarpio Vyriausybės veiklos kryptys. Šios programos rengimui vadovauja Ministras Pirmininkas, o Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai prisideda prie jos rengimo teikdami Ministrui Pirmininkui ir paskirtiems ministrams jų prašymu medžiagą, kurios reikia Vyriausybės programai parengti. Po Seimo pritarimo, Vyriausybė per 3 mėnesius parengia ir patvirtina konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti, numatydama priemonių įvykdymo terminus ir už jų įvykdymą atsakingas ministerijas, Vyriausybės įstaigas, kitas valstybės valdymo institucijas. Kasmet Seimo statute nustatytu terminu Vyriausybė pateikia Seimui metinę savo veiklos ataskaitą, kuri rengiama remiantis ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir apskričių viršininkų metinėmis veiklos ataskaitomis.Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Ši veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui (Žin., 1994, Nr. 63-1238). Ministras Pirmininkas apibrėžiamas kaip labai svarbus Lietuvos Respublikos pareigūnas. Ministrui Pirmininkui ir jo vadovaujamai Vyriausybei tenka pagrindinis vykdomosios valdžios krūvis, o kartu – ir atsakomybė. Ministras Pirmininkas bei Vyriausybė įgyvendina Vyriausybės programoje užfiksuotus įsipareigojimus, per rinkimus duotus šalies piliečiams, atlieka visas Vyriausybės vadovui Konstitucijos numatytas pareigas. Ministras Pirmininkas dirba su savo politine komanda – patarėjais bei LR Vyriausybės kanceliarija. Kaip politikas, Ministras Pirmininkas privalo vykdyti

LR Seimo priimtus įstatymus, bendradarbiauti su visomis šalies politinėmis jėgomis, užtikrinti ūkio plėtrą, visos šalies, visuomenės ir žmonių gerovę.Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią valstybėje. Vyriausybės galias apibrėžia Konstitucija ir įstatymai.

II. VYRIAUSYBĖS FUNKCIJOS

Vyriausybė laikoma svarbiausia pagrindinių valstybės vidaus ir užsienio politikos krypčių įgyvendintoja. Būdama aukščiausia vykdomosios valdžios institucija, Vyriausybė disponuoja plačiais įgaliojimais visose viešojo valdymo (administravimo) srityse (Paužaitė – Kulvinskienė, 2005).Teisės aktais Vyriausybei suteiktus įgaliojimus galima skirstyti į dvi grupes: bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji įgaliojimai yra reglamentuoti Konstitucijoje bei Vyriausybės įstatyme ir juos vyriausybė įgyvendina viešojo valdymo (administravimo) srityse (Bakaveckas ir kt., 2005). Specialieji įgaliojimai susiję su atskiromis valdymo sritimis ir jie paprastai įtvirtinti atitinkamuose įstatymuose.Vienas iš pagrindinių bendrųjų Vyriausybės įgaliojimų – ministerijų ir kitų vykdomosios valdžios institucijų veiklos koordinavimas ir kontrolė. Minėtos institucijos pavaldžios Vyriausybei ir jai atskaitingos už joms pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą atitinkamoje valdymo srityje. Vyriausybė tvirtina ministerijų ir vyriausybės įstaigų nuostatus, nustato jų etatų skaičių ir asignavimų joms išlaikyti dydį valstybės biudžete, turi teisę panaikinti ministrų, vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų teisės aktus, jeigu jie prieštarauja konstitucijai, tarptautinėms sutartims, įstatymams ir kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ir ministro pirmininko potvarkiams.

Prie bendrų vyriausybės įgaliojimų dar galima priskirti šiuos: teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo, steigia, reorganizuoja ir likviduoja vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie ministerijų; vykdo įstatymus ir seimo nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų įgyvendinimo, Prezidento dekretus, įgyvendina vyriausybės programą, rengia ir teikia seimui svarstyti įstatymų ir kt. teisės aktų projektus, vykdo kitas pareigas. Specialieji Vyriausybės įgaliojimai pasireiškia įvairiose viešojo valdymo (administravimo) srityse: ekonomikos, biudžeto, finansų, kredito ir pinigų politikos; socialinėje, mokslo, kultūros ir švietimo; aplinkos apsaugos; piliečių teisių ir laisvių, teisėtumo ir kovos su nusikalstamumu užtikrinimo, nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos; užsienio politikos ir tarptautinių santykių. (KTU,1999) .Vyriausybės įgaliojimai: 1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas, tvirtina šios programos įgyvendinimo programas ir norminių teisės aktų koncepcijas;

3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir aprobuoja ministerijų, Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus, rengia Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui; 4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas; 5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką; 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo; 8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalį įstaigų prie ministerijų steigėjo funkcijų. Vyriausybė gali pavesti atitinkamai ministerijai vykdyti dalį Vyriausybės įstaigos steigėjo funkcijų; 9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų nuostatus ir Vyriausybės atstovo tarnybos veiklos nuostatus. Tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus Vyriausybė gali pavesti atitinkamam ministrui; 10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo; 11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose; 12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje; 13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 14) skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas; 15) sudaro komisijas bei komitetus; 16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas. Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai (Melnikas, 1999). Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys. Svarbiausi klausimai gali būti aptariami prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės pasitarimuose, nuolatiniuose arba laikinuose Vyriausybės komitetuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos. Vyriausybei teikiamus įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi pasirašyti ministras. Vyriausybės įstaigų teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti Vyriausybės priskirto ministro, o apskričių viršininkų ir savivaldybių tarybų teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro. Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai paprastai svarstomi Vyriausybės komitete.

Vyriausybės įstatymas pakankamai daug dėmesio skiria jos veiklos organizavimui. Jo 24 straipsnyje reglamentuoti Ministro Pirmininko įgaliojimai. Jis atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai, sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus; kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo posėdžio darbotvarkę; skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės kanclerį, jo pavaduotojus, kitus Ministro Pirmininko aparato darbuotojus; skiria ir atleidžia Vyriausybės sekretorių; sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui; teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo; skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų vadovus bei skiria jiems ir kitiems pavaldiems valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas bei juos skatina; sudaro Vyriausybės delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose; suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti LR tarptautines sutartis; suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; vykdo kitas pareigas, kurias paveda Ministrui Pirmininkui Konstitucija ir kiti įstatymai (Žin., 1994, Nr. 43-772) . Pagrindinė Vyriausybės veiklos organizacinė forma yra posėdžiai, kurie vyksta Vyriausybės rūmuose kartą per savaitę, paprastai trečiadieniais, Ministro Pirmininko paskirtu laiku. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Vyriausybės narių. Juose Vyriausybė sprendžia svarbiausius valstybės valdymo klausimus, visų Vyriausybės balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės nariai, kurie negali dalyvauti posėdyje, privalo apie tai informuoti Ministrą Pirmininką ir gauti jo sutikimą. Jie gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje. Vyriausybės posėdžiuose be Vyriausybės narių dalyvauja Ministro Pirmininko aparato ir Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojai, taip pat Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės

institucijų vadovai, apskričių viršininkai bei Vyriausybės atstovai. Be atskiro kvietimo Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti Seimo ir Respublikos Prezidento atstovai. Asociacijų, profesinių sąjungų, visuomeninių, politinių ar kitokių nevalstybinių organizacijų atstovų dalyvavimo Vyriausybės posėdžiuose klausimus sprendžia Ministras Pirmininkas. Atskirus klausimus Vyriausybė gali nagrinėti uždaruose posėdžiuose.Vyriausybės posėdžių organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas Darbo reglamente detaliai reglamentuota Vyriausybės posėdžio darbotvarkės sudarymo, teikiamų teisės aktų projektų bei priimamų sprendimų įvertinimo tvarkos ir kiti klausimai.Vyriausybės spaudos tarnyba po kiekvieno Vyriausybės posėdžio turi parengti ir paskelbti oficialų pranešimą visuomenės informavimo priemonėms apie posėdyje priimtus sprendimus ir jų esmę (LRS pranešimai [interaktyvus]. Vilnius: LRS l-kla, [žiūrėta 2007 m. balandžio 15 d.]. Prieiga per..internetą:..http://www3.lrs.lt/docs3/kad4/W3_VIEWER.ViewDocp_int_tekst_id=17004&p_int_tv_id=4018&p_org=0.htm.). Be to, Vyriausybei teikiamų svarbesnių ir kitų aktualiausių teisės aktų projektai skelbiami “Interneto” tinkle. Čia taip pat skelbiami priimti Vyriausybės nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, ministrų, Vyriausybės įstaigų vadovų įsakymai ir kiti įsakymais patvirtinti norminio pobūdžio teisės aktai. Vyriausybė solidariai atsako Lietuvos Respublikos Seimui už bendrą savo veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

III. VYRIAUSYBĖS FORMAVIMAS IR ĮGALIOJIMŲ PABAIGA

3. LR Vyriausybės formavimas

Remiantis 1998 m. sausio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, priklausomai nuo valdymo formos ir parlamento vaidmens sudarant vyriausybę skiriami du pagrindiniai vyriausybės sudarymo procedūrų modeliai: parlamentinis ir neparlamentinis. Parlamentiniam vyriausybės sudarymo modeliui būdinga tai, kad vyriausybė formuojama atsižvelgiant į parlamento rinkimų rezultatus. Būtent todėl valstybės vadovas skiria vyriausybės vadovu asmenį, kurio kandidatūrai pritaria parlamentas. Šiuo atveju vyriausybės veikla remiasi parlamento pasitikėjimu, ji atsako parlamentui už vykdomą politiką. Neparlamentiniam vyriausybės formavimui būdinga tai, vykdomajai valdžiai nereikalingas parlamento pasitikėjimas, valstybės vadovas ją sudaro savarankiškai. Tačiau ir neparlamentinio vyriausybės sudarymo atveju prezidentas svarbiausius šios institucijos pareigūnus paprastai skiria parlamento pritarimu.

Lietuvos Respublika, kaip teigė Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijoje nustatytą valdžios institucijų kompetenciją yra parlamentinė respublika, nors jai būdingi ir kai kurie vadinamosios mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas Vyriausybės atsakingumo Seimui principas, todėl Vyriausybės sudarymo būdas esąs neabejotinai parlamentinis (Žin.,1998, Nr. 5-99). Vyriausybę – kolegialią vykdomosios valdžios instituciją formuoja Seimas ir Respublikos Prezidentas, tačiau jų vaidmuo ir uždaviniai nevienodi. Respublikos Prezidentas šiame procese dalyvauja kaip valstybės vadovas, atliekantis Konstitucijoje numatytas funkcijas, tuo tarpu Seimas veikia kaip tautos atstovybė, kuriai atsakinga Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str. 4 p. nustatoma, jog Respublikos Prezidentas „Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį“ (Žin., 1992, Nr. 33-1014) . Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime konstatuojama, jog „Respublikos Prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikomą Ministrą Pirmininką ir tvirtinti tokią Vyriausybę, kurios programai Seimas gali pritarti posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Kitaip nebus suformuota valstybės funkcionavimą užtikrinanti vykdomosios valdžios institucija“. Kai kurie konstitucinės teisės doktrinos atstovai diskutuoja su šiais Konstitucinio Teismo nutarimo teiginiais. E. Kūris teigia, kad „Prezidento galios formuojant Vyriausybę yra „ne mažiau svarbios“, o netgi lygiavertės Seimo įgaliojimams. Tokios išvados grindžiamos keliais argumentais: pirmiausia teigiama, jog esant Seimo pritarimui, galutinis žodis skiriant Ministrą Pirmininką priklauso Prezidentui, nes Jis įgaliotas pasirašyti dekretą dėl Vyriausybės. Be to, pastebima, jog „Vyriausybės įgaliojimai visais

atvejais grąžinami Prezidentui, o ne Seimui“ (Kūris,1998). Dar vienas argumentas, jog „Prezidento įgaliojimai Vyriausybei yra pirminiai – jie būtini ir jų pakanka, kad Vyriausybė rengtų savo programą, kuriai turės pritarti Seimo dauguma, o Seimo įgaliojimai yra antriniai – jie negali būti suteikiami, jeigu Prezidentas nėra suteikęs savųjų“ (Kūris, 1998). Vyriausybės formavimas apima daugelį Respublikos Prezidento ir Seimo veiksmų. Taigi remsimės Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10d. nutarime išsakyta pozicija šiuo Vyriausybės formavimo klausimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. 6 p. įtvirtina, jog „Seimas pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai“ (Žin., 1992, Nr. 33-1014). Todėl prieš pasirašant Prezidento dekretą, kuriuo bus skiriamas Ministras Pirmininkas, būtina gauti Seimo pritarimą šiai kandidatūrai. Tik gavęs Seimo pritarimą Prezidentas dekretu gali skirti Ministrą Pirmininką. Tam, kad Seimas pritartų ar nepritartų Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai, būtina, kad Prezidentas tą kandidatūrą teiktų. Pasirinkdamas ir siūlydamas kandidatą, Prezidentas turi atsižvelgti, kad jis atstovautų parlamento (Seimo) daugumai. Taigi Seime turi būti preliminarus, kad ir neoficialus konsultavimasis dėl šios kandidatūros. Prezidentui paskyrus Ministrą pirmininką, Seimas vėl turi pritarti naujosios Vyriausybės programai „Todėl išsami Vyriausybės formavimo schema numato net penkis etapus: 1. Prezidentas derina Ministro Pirmininko kandidatūrą su Seimo dauguma2. Prezidentas siūlo Seimui pritarti jau aptartai Ministro Pirmininko kandidatūrai3. Seimas pritaria arba nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai4. Prezidentas dekretu skiria Ministrą Pirmininką, jei siūlomai kandidatūrai pritarė Seimas5. Naujai suformuota Vyriausybė siekia gauti Seimo pritarimą savo veiklos programai.Tik po šių 5 etapų naujoji Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti. Esant tokiai Vyriausybės formavimo grandinei reikšmingiausias veiksnys, lemiantis Ministro Pirmininko ir Vyriausybės sudėtį, tampa ne Respublikos Prezidento, o Seimo, tiksliau – Seimo parlamentinės daugumos, valia“ (Mesonis, 2003).Vyriausybės programa – dokumentas, atitinkamai Vyriausybei visą jos įgaliojimų laiką privalomas veiklos planas, kuriame išdėstytos tam tikro laikotarpio Vyriausybės veiklos kryptys ir kuriam yra pritaręs Seimas. Vyriausybės programos rengimui vadovauja Ministras Pirmininkas. Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai teikia Ministrui Pirmininkui ir paskirtiems ministrams jų prašymu medžiagą, kurios reikia Vyriausybės programai parengti, ir atitinkamai prisideda prie jos rengimo. Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė per 3 mėnesius parengia ir patvirtina konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti, numatydama priemonių įvykdymo terminus ir už įvykdymą atsakingas ministerijas, Vyriausybės įstaigas, kitas valstybės valdymo institucijas. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių rengimui vadovauja Ministras Pirmininkas arba Vyriausybės kancleris Ministro Pirmininko

pavedimu. Vyriausybė kasmet iki kovo 31 d. pateikia Seimui savo metinę veiklos ataskaitą. Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą parengia Vyriausybės kanceliarija, remdamasi ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir apskričių viršininkų metinėmis veiklos ataskaitomis ir kita reikiama informacija. Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos projektas svarstomas..ir…aprobuojamas…Vyriausybės….posėdyje..(..biblioteka..[interaktyvus]…Vilnius:..MRUNI..leidykla,[žiūrėta..2007 m…balandžio..29..d.]…Prieiga..per..internetą:http://www.mruni.lt/mru_lt_dokumentai/katedros/administracines_teises_ir_proceso_katedra ).Anot P. Vinklerio , „pritardamas Vyriausybės programai, Seimas užbaigia visą pasitikėjimo Vyriausybe ir įgaliojimų jai teikimo procesą, kurį pradeda Respublikos Prezidentas teikdamas Seimui Ministro Pirmininko kandidatūrą“ ( Vinkleris, 2002).Taigi vyriausybė gali pradėti funkcionuoti ir vykdyti užsibrėžtą veiklos programą tik turėdama Seimo pritarimą.

4. LR Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas ir atsistatydinimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 96 str. 1 d. nustatyta, jog Vyriausybė yra solidariai atsakinga Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą (Žin., 1992, Nr. 33-1014) . Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 5 str. 1 dalyje numatyta, kad vyriausybė nerečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą (Žin., 1994, Nr. 43-772). Vyriausybei įgaliojimus veikti suteikęs Seimas gali pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru pirmininku. Nepasitikėjimo pareiškimo padarinys – Vyriausybės atsistatydinimas. Tačiau pagal Konstitucijos 58 str. 2 d. 2 p., Seimui pareiškus tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe, ji neprivalo mechaniškai atsistatydinti (Žin., 1992, Nr. 33-1014). Ji gali siūlyti Respublikos Prezidentui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Taigi tik Respublikos Prezidento pasitikėjimo pakanka, kad Vyriausybė iki naujo Seimo išrinkimo tęstų savo darbą. Nei vien tik Seimui, nei vien tik Respublikos Prezidentui nepakanka pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe, kad ji atsistatydintų. Jei įgaliojimus Vyriausybei teiktų tik Seimas, pritardamas jos programai – taip būti negalėtų. Šiuo atžvilgiu Seimo konstitucinė padėtis kiek palankesnė nei Prezidento, nes jei Respublikos Prezidentas pareiškia iniciatyvą atleisti Ministrą Pirmininką, jis yra saistomas Seimo pritarimo (Žin., 1992, Nr. 33-1014). Tuo tarpu Seimui pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybe, Respublikos Prezidentas betarpiškai kištis negali, tam dar reikia Vyriausybės sprendimo siūlyti Respublikos Prezidentui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (Žin., 1992, Nr. 33-1014). Tačiau kaip teigia P. Vinkleris : „ši aplinkybė lemiamos reikšmės neturi, nes galutinį Seimo – Vyriausybės konfliktą sprendžia Tauta“ (Vinkleris, 2002). Vyriausybės atsakomybės nelygiavertiškumas Seimui ir Respublikos Prezidentui pastebėtas Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime išaiškintų sąvokų atsistatydinimas ir įgaliojimų

grąžinimas netapatume. Vyriausybės atsistatydinimo pagrindai įtvirtinti Konstitucijos 101 straipsnio trečiojoje dalyje. Joje nustatyta, kad Vyriausybė privalo atsistatydinti šiais atvejais:1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta; 4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė.To paties straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinta, jog Vyriausybė taip pat turi atsistatydinti, kai pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų ji iš naujo negauna Seimo įgaliojimų (Žin., 1992, Nr. 33-1014). Konstitucinis Teismas pažymi, kad šis Vyriausybės atsistatydinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis.Taigi kaip teigia Konstitucinis Teismas, viena iš svarbiausių atsistatydinimo priežasčių – Seimo pasitikėjimo Vyriausybe praradimas ar neįgijimas. Tačiau nepasitikėjimo raiškos formos Konstitucijoje numatytos įvairios: vienu atveju Seimas nepasitikėjimą išreiškia tiesiogiai, kitu – du kartus iš eilės nepritardamas naujai sudarytos Vyriausybės programai, trečiuoju atveju Vyriausybė turi pakartotinai, t. y. iš naujo, gauti Seimo įgaliojimus. Dar kitais dviem atvejais preziumuojama, kad Vyriausybė neteko Seimo pasitikėjimo, t. y. įgaliojimų veikti: pirma, kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta, antra, po Seimo rinkimų. Taigi Vyriausybės atsistatydinimas reiškia, kad jos veikla pasibaigia. Po atsistatydinimo, o Konstitucijos 101 straipsnio trečiosios dalies 4 punkte numatytu atveju dar iki jo, pradedama naujos Vyriausybės formavimo procedūra (Žin., 1992, Nr. 33-1014) .

Be „Vyriausybės atsistatydinimo“ sąvokos, Konstitucijoje vartojama ir sąvoka „Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas“. Kaip jau buvo minėta, Vyriausybės atsistatydinimo pagrindai yra išsamiai išvardinti Konstitucijos 101 straipsnyje. Jų esmę sudaro Seimo pasitikėjimo Vyriausybe netekimas ar neįgijimas. Tuo tarpu Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas yra numatytas dviem atvejais: pirmas – po Seimo rinkimų, antras – po Respublikos Prezidento rinkimų (Žin., 1992, Nr. 33-1014) Taigi Konstitucinis Teismas daro išvadą, jog būtinybę Vyriausybei grąžinti įgaliojimus lemia tai, kad baigiasi vieno iš Vyriausybę sudariusių subjektų įgaliojimai. Tačiau konstitucinėse normose minėtųjų subjektų pasikeitimui ir jų įtakai Vyriausybės formavimui teikiama skirtinga reikšmė. Po Seimo rinkimų Vyriausybė privalo ne tik grąžinti savo įgaliojimus, bet ir atsistatydinti Taigi šiuo atveju įgaliojimų grąžinimas yra pirmas žingsnis į privalomą, Konstitucijoje įsakmiai nurodytą Vyriausybės atsistatydinimą. Akivaizdu, kad po Seimo rinkimų nebelieka subjekto, iš kurio Vyriausybė gavo pasitikėjimą ir įgaliojimus veikti, todėl ji ir privalo atsistatydinti.Po Seimo rinkimų Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 6 punktu, priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti naujo

Ministro Pirmininko kandidatūrą. Taip pradedama formuoti nauja Vyriausybė. Kai sudaroma nauja Vyriausybė, įgaliojimus grąžinusi Vyriausybė atsistatydina (Žin., 1992, Nr. 33-1014). Po Respublikos Prezidento rinkimų Vyriausybė taip pat grąžina savo įgaliojimus naujai išrinktam Respublikos Prezidentui. Tačiau Konstitucijos normose nenumatyta, kad tuomet Vyriausybė privalo atsistatydinti. Taip yra dėl to, kad pasikeitus valstybės vadovui toliau išlieka Seimo pasitikėjimas Vyriausybe. Todėl įgaliojimų grąžinimo po Respublikos Prezidento rinkimų atveju valstybės vadovo pavedimas toliau eiti pareigas turėtų būti duodamas tai pačiai Vyriausybei. Tuo tarpu Vyriausybės atsistatydinimo atveju Respublikos Prezidentas gali pavesti Ministro Pirmininko pareigas eiti ir kitam Vyriausybės nariui.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nėra pagrindo sąvokas „Vyriausybės atsistatydinimas“ ir „Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas“ laikyti tapačiomis. Jos susijusios su skirtingomis teisinėmis situacijomis, tai lemia taip pat ir skirtingus teisinius padarinius.Konstitucijos 84 str. 8 punkte nustatyta, kad Vyriausybei atsistatydinus ar grąžinus įgaliojimus Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą (Žin., 1992, Nr. 33-1014). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šios normos esmę sudaro Respublikos Prezidento prerogatyva nustatytu laiku teikti Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą. Konstitucinio Teismo manymu, Konstitucijoje numatytu įgaliojimų grąžinimu po Respublikos Prezidento rinkimų neabejotinai išreiškiama pagarba vadovo institucijai, pripažįstamas Respublikos Prezidento ir Vyriausybės santykių reikšmingumas. Konstitucijos 84, 92 ir 101 straipsnių turinio analizė leidžia teigti, kad toks įgaliojimų grąžinimas nesuponuoja Vyriausybės atsistatydinimo. Kitaip Konstitucijoje būtų tiesiogiai nurodyta, kad po Respublikos Prezidento rinkimų Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus ir atsistatydina.Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarime pažymėjo, kad įgaliojimų gražinimo procedūra suteikia galimybę Respublikos Prezidentui patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. Respublikos Prezidentas remdamasis Konstitucijos 92 straipsniu, 84 straipsnio 8 punktu bei atsižvelgdamas į parlamentinės demokratijos tradiciją, Konstitucijos 84 straipsnio 8 punkte nustatyta tvarka teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą . Jei Seimas pritaria šiai Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką bei patvirtina jo pateiktos Vyriausybės sudėtį, jeigu nepasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, tai reiškia, kad Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti (Žin., 1992, Nr. 33-1014). Jei Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, tai reiškia, kad

Vyriausybė privalo atsistatydinti (LR Konstitucijos 101 str. 3 d. 2 p.). Tai būtų konstitucinis pagrindas pradėti naujos Vyriausybės sudarymo procedūrą.

IV. LR VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI SU SEIMU IR RESPUBLIKOSPREZIDENTU

Pagal LR Konstituciją vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, todėl viena iš pagrindinių vyriausybės veiklos krypčių yra naujų įstatymų bei jau galiojančių įstatymų pakeitimų ir papildymų projektų rengimas ir teikimas svarstyti ir tvirtinti Seimui. Ši veiklos sritis labai reikšminga, nes būtent tik taip Vyriausybė gali įgyvendinti savo programą. Vykdydama šią veiklą Vyriausybę Seimui teisės aktų projektus. Projektus paprastai rengia ir teikia Vyriausybei ministerijos bei Vyriausybės įstaigos. Be įstatymų projektų, Vyriausybė teikia Seimui išvadas dėl Seime svarstomo įstatymo projekto (LRS pranešimai [interaktyvus]. Vilnius: LRS l-kla, [žiūrėta 2007 m..gegužės..12..d.]..Prieiga..per..internetą:..http://www3.lrs.lt/docs3/kad4/W3_VIEWER.ViewDoc-p_int_ &p_int_tv_id=4376&p_org=0.htm). Ministras pirmininkas arba ministrai turi atsiskaityti Seime atitinkamai už vyriausybės arba savo veiklą, taip pat per Vyriausybės valandą atsakydami į Seimo narių klausimus. Rašytiniai klausimai ir paklausimai registruoja Vyriausybės kanceliarijoje ir perduodami atitinkamam vyriausybės nariui.Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą. Svarstant šiuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybės įgaliotas ministras, o šiam negalint – Vyriausybės įgaliotas viceministras.Įgyvendindama įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, Vyriausybė teikia Seimui įstatymų, prireikus – kitų Seimo teisės aktų projektus nustatyta tvarka. Vyriausybė taip pat teikia Seimui pasiūlymus dėl įstatymų leidimo ir Seimo sesijos darbų programos projektų (LRS pranešimai [interaktyvus]..Vilnius:..LRS.leidykla,..[žiūrėta..2007 m..gegužės..14..d.]..Prieiga..per..internetą:. .http://skelbimas.lt/istatymai/vyriausybes_darbo_reglamentas.htm). Vyriausybė prireikus gali teikti pasiūlymus dėl Seimo savaitės posėdžių darbotvarkės projektų rengimo, siūlyti papildomai įtraukti į Seimo savaitės posėdžių darbotvarkę Vyriausybės pranešimą svarbiu klausimu. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu ministras ar ministro pavedimu – ministerijos valstybės tarnautojas (Vyriausybės įstaigos vadovas ar kitas valstybės tarnautojas) Seimo statuto nustatyta tvarka privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir informuoti, kaip vykdomi įstatymai ir Seimo nutarimai, teikti paaiškinimus kitais svarstomais klausimais.. Ministras, Vyriausybės įstaigos vadovas ar apskrities viršininkas, gavęs jam adresuotą Seimo komiteto pirmininko pranešimą apie Seimo komiteto sprendimą išklausyti atitinkamą informaciją, ne vėliau kaip po 2 savaičių (jeigu Seimo komitetas nepageidauja kitaip) privalo dalyvauti Seimo komiteto posėdyje.Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. 1. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą.

2. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.3…Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.Vyriausybės atskaitomybė ir atsakomybė detaliau apžvelgiama aptariant Vyriausybės santykius su Seimu ir Respublikos Prezidentu.Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Seimas negali per 10 dienų susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė, priimdama nutarimą. Šį Vyriausybės nutarimą pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui (Žin., 1992, Nr. 33-1014) .

IŠVADOS

1. Vyriausybė – tai vykdomosios valdžios institucija, kuria sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.2. Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su Valstybės ilgalaikės raidos strategija. 3. Vyriausybės kompetencijos ribos suformuotos kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais. Valdžios įgaliojimai sutelkiami valstybinio valdymo institucijose, kurie veikia valstybės vardu. 4. Vyriausybė solidariai atsako Lietuvos Respublikos Seimui už bendrą savo veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014).2. LR viešojo administravimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1945).3. LR vyriausybės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 43-772).4. LR Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas (Žin, 1998, Nr. 5-99.)5. L R Vyriausybės 2003 m. kovo 13 d. nutarimas ( Žin., 1994, Nr. 63-1238)6. Vinkleris P.(2002). Lietuvos Respublikos Prezidento statusas ir įgaliojimai.- Vilnius: Mokslas.7. Kūris E. (1998). Politinių klausimų jurisprudencija ir Konstitucinio Teismo ober dicta: Lietuvos Respublikos Prezidento institucija pagal Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimą .- Vilnius: Politologija. 8. Mesonis G. (2003). Valstybės valdymo forma konstitucinėje teisėje: Lietuvos Respublika Vidurio ir Rytų Europos kontekste. – Vilnius: Monografija.9. Melnikas B.(1999). Viešasis administravimas. – Kaunas: Technologija.10. KTU (1999).Viešasis administravimas. – Kaunas: Technologija.11. Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitienė A., Gylys A., Kalesnykas R., Pranevičienė B., Rusinas E., Šedbaras S., Urbonas A., Žilinskas D., (2005). Lietuvos administracinė teisė. – Vilnius: Bendroji dalis. Vadovėlis.12. Paužaitė – Kulvinskienė J., (2005). Administracinė justicija: teorija ir praktika.- Vilnius: Justitia.13. http://skelbimas.lt/istatymai/vyriausybes_darbo_reglamentas.htm14. http://www3.lrs.lt/docs3/kad4/W3_VIEWER.ViewDoc-p_int_ p_int_tv_id=4376&p_org=0.htm

15. http://www.mruni.lt/mru_lt_dokumentai/katedros/administracines_teises_ir_proceso_katedra

16..http://www3.lrs.lt/docs3/kad4/W3_VIEWER.ViewDocp_int_tekst_id=17004&p_int_tv_id=401 8 &p_org=0.htm