Jaunimo politika Lituvoje

ĮŽANGA

Jaunimas – tai socialinė grupė, kuri užtikrina perimamumą ir raidą visuomenėje. Jaunimo įtaka visuomenės pokyčiams didžiulė. Kiekvienai naujai kartai tenka spręsti konkrečios socialinės realybės padiktuotas problemiškas situacijas. Sparčiai vykstant žymiems visuomenės socialiniams pokyčiams, vertybiniai kartų skirtumai Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų tapo akivaizdesni: bendrąja prasme jaunimas yra liberalesnis, labiau palaiko ekonomikos reformas, daugiapartinę politinę sistemą, atviresnis kultūriniams pokyčiams, tolerantiškesnis naujoms įtakoms ir patirčiai nei vidurinioji ir vyresnioji karta
Jaunimo politikai įtakos turi tai, kad nėra vieningo konceptualaus jaunimo kaip socialinės grupės apibrėžimo irr nėra sisteminių priemonių spręsti jaunimo problemoms visuomenėje. Remiantis valstybine jaunimo politikos koncepcija, jaunimas apibūdinamas kaip 16-29 metų amžiaus visuomenės narių grupė, apimanti asmenybės formavimosi bei perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje laikotarpį gyvenančius asmenis. Tačiau Lietuvos jaunimas menkai integruotas dabartinėje visuomenėje. Jis dažnai jaučiasi ignoruojamas ar nepasirengęs konkuruoti dabartinėje rinkoje, tačiau ir pats nerodo didesnių pastangų šiai socialinei atskirčiai įveikti. [1] Reikalingas valstybės paskatinimas, geresnių sąlygų sukūrimas, kad jauni žmonės dalyvautų sprendžiant jaunimo bei globalias problemas.
Valstybinėje jaunimo politikos koncepcijoje formuluojami ppagrindiniai valstybinių institucijų veiklos tikslai, principai ir kryptys, sprendžiant jaunimo problemas. Ši koncepcija buvo apsvarstyta ir jai buvo pritarta diskusijoje jaunimo politikos klausimais, kuri Seime įvyko 1995 m. gruodžio mėnesį. Šiuo klausimu 1996 m. sausio 23 d. buvo priimtas specialus nutarimas Nr. I-1182, o

o 1996 m. vasario 6 d. Seimo nutarimu buvo sudaryta Seimo jaunimo reikalų komisija. Ši komisija surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo jaunimo organizacijų ir suinteresuotų valstybės institucijų atstovai. Pasitarimo dalyviai iš esmės pritarė valstybinei jaunimo reikalų koncepcijai ir pasiūlė ją pateikti svarstyti Seime. [2]
Įgyvendinant šią Koncepciją Vyriausybė turėjo sudaryti Valstybinę jaunimo reikalų tarybą, patvirtino jos nuostatus bei parengė jaunimo politikos įgyvendinimo programą.

VAIKŲ IR JAUNIMO SITUACIJA LIETUVOJE
Vaikai ir jaunimas
Vaikų ir jaunimo teisių apsauga yra sudėtinė visos žmogaus teisių sistemos dalis. Vaikų (asmenų iki 18 metų (pagal Jungtinių Tautų vaiko tiesių konvenciją)) ir jaunimo (asmenų iki 29 metų (pagal Valstybinę jaunimo politikos koncepciją)) teisių įtvirtinimas ir jų įgyvendinimas turi keletą specifinių, visuomenės požiūriu svarbių aspektų:
• Vaikai ir jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Intensyvių politinės, socialinės ir ekonominės kaaitos procesų laikotarpiu priimant politinius sprendimus nepakankamai skiriama dėmesio išteklių perskirstymo, investicijų ir infrastruktūros plėtros, atsižvelgiant į vaikų ir jaunimo interesus, klausimus. Nors vaikų ir jaunimo teisės neretai tampa politinio rungimosi priemonėmis, tačiau realų jų įgyvendinimą užgožia ekonominiai, finansiniai, politiniai, saugumo, užsienio politikos ir kiti šalies „makrointeresai“. Kitaip tariant, kai pažeidžiamiausia visuomenės grupė susiduria su daugybe naujų problemų ir kai jai labiausia reikia dėmesio ir paramos, šalies politikos akcentai būna sudėti kitur. Šiuo atžvilgiu Lietuva irgi ne išimtis.
• Vaikai yra bene vienintelė vi

isuomenės amžiaus grupė, kurios teisės, jų apimtis bei realus įgyvendinimas visiškai priklauso tik nuo kitos socialinės grupės – suaugusiųjų. Šiuo požiūriu vaikų teisės, kaip sudėtinė žmogaus teisių sistemos dalis, skiriasi, pavyzdžiui, nuo moterų, kalinių, žmonių su negalia, tautinių mažumų ir kitų socialinių grupių teisių įgyvendinimo, nes daugeliu atvejų šioms grupėms priklausantys asmenys savo teisėmis gali atstovauti patys, jas ginti, protestuoti, kai jų yra nepaisoma, arba įgyvendinti savo interesus savarankiškai, politinėmis priemonėmis. Tuo tarpu vaikų teisės yra tik suaugusiųjų supratimo ir malonės reikalas.
• Tiek vaikų, tiek jaunimo teisių užtikrinimas sietinas su ypatinga žmogiškojo orumo patirtimi, kurios neturintis jaunas žmogus nebus linkęs pripažinti jo ir kitam žmogui.
• Vaikai ir jaunimas sudaro žymią visuomenės dalį (43,2 proc. 2001 m. pradžioje), todėl pagal šios gyventojų grupės gyvenimo kokybę galima daug ką pasakyti ir apie visą visuomenę, ypač apie jos perspektyvas. [3]
Vaikų ir jaunimo teisių įtvirtinimas
Vaikų ir jaunimo teisės įtvirtinamos tiek specialiai tam skirtais tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, tiek ir teisės aktais, kurių tikslas yra reguliuoti plataus pobūdžio teisinius santykius. Vaikų ir jaunimo teisės taip pat reglamentuotos civiliniais, baudžiamaisiais, darbo, socialinės apsaugos ir kitais įstatymais.
Lietuva 1992 m. sausio 5 d. prisijungė prie 1959 m. Jungtinių Tautų Organizacijos vaiko teisių deklaracijos ir prie 1989 m. Vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Se
eimas ratifikavo 1992 m. liepos 3 d. 1996 m. kovo 14 d. buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Pagrindinis teisės aktas, įtvirtinantis Lietuvos valstybės poziciją įgyvendinant jaunimo politiką, yra 1996 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtinta Valstybinė jaunimo politikos koncepcija. Jos Preambulėje teigiama, jog „jaunystė yra amžiaus tarpsnis, kai formuojasi žmogaus asmenybė, kai jis savarankiškai pradeda dalyvauti gyvenime ir daryti jam įtaką. Šiuo laikotarpiu žmonėms iškyla daug problemų, kurių jie dažnai nesugeba įveikti vien savo jėgomis. <.> Visuomenė per valstybės institucijas gali ir turi prisidėti prie jaunimo problemų sprendimo, daryti teigiamą įtaką jaunos asmenybės formavimuisi bei perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje procesui ir visavertei integracijai į visuomenės gyvenimą“. [3]

VALSTYBINĖ JAUNIMO POLITIKOS KONCEPCIJA

Pagrindines Lietuvos jaunimo politikos kryptis šiuo metu reglamentuoja 1996 m. LR Seimo priimta Valstybinė jaunimo politikos koncepcija. Koncepcija, inicijuota pačių Lietuvos jaunimo organizacijų, apibrėžia valstybinę jaunimo politiką kaip valstybinių institucijų veiklą, kuria siekiama sudaryti palankias sąlygas jaunos asmenybės vystymuisi ir dalyvavimui pilnavertiškame visuomenės gyvenime. Šis dokumentas taip pat numato valstybinės valdžios institucijas, besirūpinančias šios koncepcijos įgyvendinimu: LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, savivaldybės, LR Vyriausybė ir ministerijos. [4]
LR Seimas, vertindamas diskusijos jaunimo politikos klausimais dalyvių nuomones, taip pat stengdamasis geriau spręsti jaunimo problemas ir sudaryti palankias sąlygas jauno žmogaus asmenybės formavimui bei in

ntegracijai į visuomenės gyvenimą, nutarė teigiamai įvertinti jaunimo organizacijų tarybos valdybos parengtą Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos projektą. Taip pat įkurti Seime Jaunimo reikalų komisiją ir pavesti jai: aptarti ir suderinti Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos projektą su jaunimo organizacijomis bei visomis suinteresuotomis žinybomis ir pateikti ją Seimui, koordinuoti visus su jaunimo politika susijusius klausimus ir vykdyti šių klausimų sprendimo parlamentinę kontrolę. [5]
LR Seimas 1996 m. birželio 27 d. Nr. I-1413 nutarimu pritarė Valstybinei jaunimo politikos koncepcijai ir pasiūlė LR Vyriausybei patvirtinti Valstybinės jaunimo reikalų tarybos nuostatus, Valstybinio jaunimo fondo sudarymo ir naudojimo tvarką, sudaryti Valstybinę jaunimo reikalų tarybą, parengti Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos įgyvendinimo programą, formuojant 1997 m. valstybės biudžetą numatyti biudžeto asignavimus Valstybiniam jaunimo fondui ir pasiūlyti savivaldybėms suformuoti komisijas, koordinuojančias jaunimo politikos klausimus. [6]
Valstybinė jaunimo politikos koncepcija preambulėje teigiama, jog „Jaunimas yra visuomenės ateitis. Sąlygų intelektualios, pilietiškos, demokratiškos asmenybės formavimuisi sudarymas, jaunimo aktyvaus dalyvavimo politiniame, pilietiniame ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame visuomenės gyvenime skatinimas yra svarbiausios valstybinių institucijų veiklos kryptys, garantuojančios stabilų ir sėkmingą visuomenės vystymąsi. Aktyvus jaunosios kartos, galinčios perimti laikmečio reikalavimus atitinkančias vertybes ir efektyvius veikimo būdus, įsijungimas į visuomenės gyvenimą ypatingai aktualiu tampa visuomeninių permainų laikotarpiu, kai keičiasi visuomenės vertybės ir poreikiai, žmonių elgesio normos ir gyvenimo stilius“. [7]
Valstybine jaunimo politika siekiama sudaryti palankias sąlygas jauno žmogaus asmenybės formavimuisi bei integracijai į visuomenės politinį, pilietinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Pagrindiniai valstybinės jaunimo politikos principai:
• Valstybinės institucijos turi skatinti jaunimo iniciatyvą, dalyvavimą visuomenės gyvenime ir prisidėti prie savo problemų sprendimo, taip pat ugdyti atsakomybę už savo veiklą ir savo problemų sprendimą;
• Valstybės institucijos turi skatinti ir prioritetiškai remti nevyriausybines organizacijas, prisidedančias prie jaunimo problemų sprendimo ir valstybinės jaunimo politikos tikslų įgyvendinimo;
• Nevyriausybinėms organizacijoms garantuojamos galimybės daryti įtaką valstybinei jaunimo politikai ir vykdyti visuomeninę valstybinės jaunimo politikos įgyvendinimo kontrolę.
Valstybės ir savivaldybės institucijų parama jaunimo organizacijoms ir tarnyboms labiau orientuota į jaunimo lavinimąsi bei socialines problemas. Kiekvienam jaunam žmogui, atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, turi būti sudaromos kuo palankesnės galimybės siekti mokslo ir įgūdžių, pritaikyti išsilavinimą praktinėje veikloje, savo darbu susikurti normalias gyvenimo sąlygas. Galimybė gauti visapusišką, praktiniam gyvenimui ir rinkos poreikiams pritaikytą išsilavinimą negali būti svarstomi kaip antraeiliai ir nespręsti klausimai. Svarbu padėti jaunimui įsidarbinti arba skatinti jį verstis savarankiška ūkine bei komercine veikla. Būtina pagalba sprendžiant jaunų žmonių gyvenamo būsto ir jaunų šeimų problemas.
Pagal Valstybinę jaunimo politikos koncepciją turėtų būti skatinamas tarptautinis jaunimo bendravimas: sudaromos galimybės geriausiai besimokančiam jaunimui siekti mokslo ir įgūdžių užsienio valstybėse, skatinami tarptautiniai jaunimo mainai. Tai ne tik sudaro galimybes įgyti naujų žinių ir įgūdžių, bet skatina toleranciją ir pasitikėjimą tarp tautų.
Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos parengimas – tai tik pirmas žingsnis sprendžiant jaunimo problemas. Šio sprendimo sėkmė, efektyvumas priklauso nuo konkrečių priemonių ir būdų, pasitelkiamų koncepcijoje numatytoms priemonėms įgyvendinti. Pažymėtina, kad iki šiol politikai dažniausiai apsiribodavo deklaratyviais pareiškimais ir naujų struktūrų kūrimu, tuo tarpu paties jaunimo aktyvumas bei dalyvavimas savo problemų sprendime yra nepakankamas, dažniausiai tai tik individualios pastangos ieškoti išeities. [1]

VAIKŲ IR JAUNIMO TEISES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS

Vaiko teisių įgyvendinimu Lietuvoje rūpinasi daug įvairaus lygmens institucijų. 2001 m. kovo 1 d. buvo panaikinta Respublikinė vaikų teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jos funkcijos iš dalies perduotos kitiems Socialinės apsaugos ministerijos ar prie jos veikiantiems padaliniams. Tačiau dėl to aukščiausiame valstybės valdymo lygmenyje nebeliko institucijos, tiesiogiai atsakingos už vaikų teisių politikos formavimą ir jos įgyvendinimą.
Naujai įsteigta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija užima ypač svarbią vietą vaiko teisių apsaugos srityje, tačiau jo negali formuoti valstybės politikos šioje srityje. Pagrindinė kontrolieriaus funkcija – prižiūrėti, kaip įgyvendinamos vaiko teisės šalyje, teikti pasiūlymus dėl padėties gerinimo, bet ne formuoti politiką.
Seime už jaunimo teises, jaunimo politikos formavimą ir jos įgyvendinimo priežiūrą atsakinga Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Valstybinė jaunimo reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra pagrindinė institucija, atsakinga už jaunimo politikos įgyvendinimą. Jaunimo teisių apsaugos sritis faktiškai priklauso bet kurios valstybinės valdžios ar valdymo institucijos kompetencijai, todėl viena svarbiausių spręstinų užduočių yra atskirti sritis ir funkcijas, priskirtinas vienos ar kitos institucijos atsakomybei, užtikrinti kryptingą ir koordinuotą jaunimo politikos įgyvendinimą.
Vaiko teisių apsaugos institucijos Lietuvoje

VALSTYBINĖ JAUNIMO REIKALŲ TARYBA
Valstybinė jaunimo reikalų taryba įkurta 1996 metais, LR Seimui priėmus Jaunimo politikos koncepciją, įvardinusią pagrindinius jaunimo politikos principus bei valstybės institucijas, atsakingas už jaunimo politikos principų ir uždavinių įgyvendinimą.
Valstybinės jaunimo reikalų tarybos misija – įgyvendinti priemones, stiprinančias jaunimo motyvaciją ir galimybes įgyti kuo geresnį išsilavinimą, gauti darbą ir įsitraukti į aktyvų ir pilnavertį visuomenės gyvenimą. Valstybinės jaunimo reikalų tarybos tikslas – koordinuoti valstybės institucijų veiklą, sprendžiant jaunimo problemas, remti vykdomus jaunimo projektus bei sudaryti prielaidas naujoms iniciatyvoms atsirasti.
Valstybinė jaunimo reikalų taryba yra formuojama pariteto principu: 6 Tarybos nariai yra skiriami valstybinių institucijų, 6 deleguoti nevyriausybinės skėtinės organizacijos – Lietuvos jaunimo reikalų tarybos (LiJOT). Tarybos sudėtis dviejų metų kadencijai yra tvirtinama Socialinės ir darbo apsaugos ministro įsakymu. Pasikeitus Vyriausybės sudėčiai, gali pasikeisti ir Tarybos sudėtis. Taryboje valstybinėms institucijoms atstovauja viceministrai arba atsakingi pareigūnai iš Socialinės apsaugos ir darbo, Kultūros, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Teisingumo ministerijų bei LR Ministro pirmininko aparato.
Pagrindinės Valstybinės jaunimo reikalų tarybos veiklos sritys yra:
• Jaunimo politikos formavimas ir veiklos skirtos jaunimo situacijai gerinti, vykdymas;
• Jaunimo interesų atstovavimas rengiant teisės aktus;
• Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas bei jaunimo politikos formavimas tarptautiniu lygmeniu;
• Jaunimo situacijos tyrimas ir informacija.
Valstybinė jaunimo reikalų taryba aktyviai bendradarbiauja su Vokietija, Lenkija, Norvegija, Flandrija, Latvija, Estija, Slovėnija. 2002 metais Taryba kartu su Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra bei Lietuvos jaunimo organizacijų taryba yra įsipareigojusi suorganizuoti Baltijos šalių jaunimo ministrų konferenciją.
Taryba yra pasiruošusi ne tik tęsti iki šiol vykdytas programas bei įsipareigojimus, bet ir siekti naujų veiklos galimybių. Bene svarbiausia VJRT veiklos tikslas – jaunimo politikos pagrindų įstatymo projekto ruošimas.
Nuo 2000 metų Valstybinė jaunimo reikalų taryba vykdo regioninės plėtros programas, skirtas jaunimo iniciatyvoms kaimuose bei nedideliuose miesteliuose skatinti. Pagrindinis šių programų tikslas – skatinti savivaldybių jaunimo politikų vystymąsi ir paremti vietinių nevyriausybinių jaunimo organizacijų, moksleivių savivaldos institucijų ir neformalių jaunimo grupių projektus, skirtus savos bendruomenės problemų sprendimui. 2000 metais vykdytos programos “Jaunimas bendruomenei” dėka beveik visose savivaldybėse atsirado jaunimo reikalų koordinatoriai, savivaldybės pačios pradėjo rūpintis vietinio jaunimo įtraukimu į savivaldos ir vietinės bendruomenės gyvenimą. Į programos įgyvendinimą 2000 metais įsijungė 27 savivaldybės, pateikusios 81 nevyriausybinių organizacijų projektą. Įgyvendinant šiuos projektus dalyvavo 715 projektų vykdytojų ir 15959 dalyvių. 2001 metais Valstybinė jaunimo reikalų taryba vykdo analogišką programą “Jaunimas kaimui”, kurioje jau yra paremti 169 projektai iš 38 savivaldybių.
Svarbi Valstybinės jaunimo reikalų tarybos veiklos sritis – jaunimo organizacijų projektų finansavimas, kuriuo siekiama sudaryti jauniems žmonėms savirealizacijos sąlygas bei paskatinti visuomenei reikalingą veiklą.

1997 – 2001 metais nacionaliniam konkursui pateikti ir finansuoti projektai

1997 1998 1999 2000 2001
pateikta 117 280 545 156 247
finansuota 63 139 193 63 111
2002 metais VJRT finansavo 102 projektus.
Valstybinė jaunimo reikalų taryba padeda jaunimui panaudoti savo galimybes, nes:
• jaunimas yra neįkainojamas valstybės resursas ir klestėjimo šaltinis;
• jaunimui būdinga savo gyvenimo būdo paieška, dažnai susijusi su rizikingais gyvenimo eksperimentais ir gyvenimo galimybių neišnaudojimu.
Valstybinė jaunimo reikalų taryba stengiasi veikti maksimaliai efektyviu būdu – jaunimui skirta veikla įgyvendinama realiai dalyvaujant bendraamžiams (principas “Jaunimas jaunimui”), tiksliausiai galintiems nuspėti jaunimo poreikius ir problemas bei patrauklius veikimo metodus. Jaunimui skirtus projektus įgyvendina arba jaunimo nevyriausybinės organizacijos, arba NVO statuso neturinčios moksleivių savivaldos institucijos bei neformalaus jaunimo grupės. [8]

IŠVADOS

1996 metais LR Seimui patvirtinus Valstybinės jaunimo politikos koncepciją, buvo atkreiptas dėmesys i jaunimo – visuomenės grupės nuo 16 iki 29 metų – problemas ir padėjo kurti palankias asmenybės formavimosi ir integracijos į visuomenę sąlygas.
Jaunimo politikos formavimas ir skatinimas – dar ne rezultatas, užrašytas kokiame nors politiniame dokumente. Tai – nesibaigiantis procesas, visuomenės dėmesys savo augančiam potencialui. Sėkmė priklauso nuo to, kiek žmonių – suaugusių ir jaunimo – įsitrauks į šį darbą, kaip vaisingai bendradarbiaus valdžia ir nevyriausybinės organizacijos, kaip rimtai bus žiūrima į jaunimą ir keliamas problemas.
Valtybinės jaunimo reikalų tarybos veikla jaunimo labui, finansuojami projektai, jaunimo interesų atastovavimas, jaunimo situacijos tyrimai ir informacija, jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas ir kt. yra didelis indėlis kuriant aktyvią demokratišką visuomenę, įtraukiant jaunimą:
• už projekto vykdymus atsakingi suaugusieji plačiai konsultuojasi su jaunimu, palaipsniui perduodant iniciatyvą tik jaunimui;
• suaugusieji suteikia jaunimui teisę dalyvauti priimant sprendimus;
• jaunimas pats inicijuoja ir organizuoja įvairaus pobūdžio projektus suaugusiesiems nesikišant.

Valstybinės jaunimo reikalų tarybos skleidžiama informacija ir teikiamas finansavimas pritraukia vis daugiau jaunimo domėtis savo problemomis ir jas spręsti, įgyvendinant konkrečius projektus. Jaunimo aktyvumas – vienas iš svarbiausių demokratinės valstybės rodiklių. Galima teigti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima svarius sprendimus jaunimo labui ir siekia aktyvios demokratinės visuomenės statuso.

Literatūra:

1. Ališauskienė R., Žilinskienė L. Jaunimas ir visuomenė. – www.smm.lt/statistika
2. Valstybinės jaunimo politikos aiškinamasis aktas
3. Sakalauskas G. Vaikų ir jaunimo teisių apsauga Lietuvoje. – www.sociumas.lt
4. Jaunimo politika Lietuvoje. Jaunimo situacijos tyrimas 2000 metai – Valstybinė jaunimo reikalų taryba, 2000. – 51 p.
5. Lietuvos Respublikos seimo nutarimas – Dėl valstybinės jaunimo politikos koncepcijos. 1996 m. sausio 23 d. Nr. I-1182
6. Lietuvos Respublikos seimo nutarimas – Dėl valstybinės jaunimo politikos koncepcijos. 1996 m. birželio 27 d. Nr. I-1413
7. Valstybinė jaunimo politikos koncepcija. 1996 m. birželio 27 d. Seimo nutarimas
8. www.jaunas.lt
9. 2002 metais Valstybinės jaunimo reikalų tarybos finansuotų jaunimo organizacijų veiklos programų katalogas. – Vilnius. 2002. – 29 p.
10. Valstybinės jaunimo reikalų tarybos nuostatai. 1996 m. spalio 7 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1167
11. Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija. Regioninė jaunimo politika. – Vilnius. 2000. – 40 p.
12. Valstybinės jaunimo reikalų tarybos skrajutė.

Leave a Comment