ĮVYKIO VIETOS APŽIŪRA
Kriminalistikos litratūroje įvykio vietos apžiūra apibūdinama įvairiai,tačiau principinio skirtumo nėra, skirtumai dažniausiai būna redakciniopobūdžio: “Įvykio vietos apžiūra – tai neatidėliotinas tardymo veiksmas,susidedanti iš materialinių objektų esančių nusikaltimo įvykio vietojebūklės ir savybių suvokimo, išstudijavimo ir fiksavimo, siekiant išaiškintibuvusį įvykį, nusikaltėlio asmenybę, nusikaltimo motyvą ir kitų aplinkybiųpriklausančių tiriant nusikaltimą“. “Įvykio vietos apžiūra – nuodugni nusikaltimo vietos apžvalga irįrašymas į protokolą išimtų pėdsakų, nusikaltėlio paliktų įrankių, josugadintų daiktų ir apskritai visa, kas gali turėti reikšmės nustatant patįnusikaltimo faktą, taip pat nurodyti nusikaltėlį ir jį įkalinti. Bet ko gero racionaliausiai įvykio vietos apžiūra apibūdinama taip: “Įvykio vietos apžiūra – toks tardymo veiksmas, kurio metubetarpiškai akivaizdžiai ištiriama ir užfiksuojama įvykio vieta, josaplinka, surandami, įtvirtinami ir paimami nusikaltimui ištirti reikalingiobjektai“. Įvykio vietos apžiūra paprastai yra neatidėliotinas tardymo veiksmas,atliekamas pradinėje nusikaltimo tyrimo stadijoje. Įvykio vietos apžiūrosorganizatorius, vadovas ir tiesioginis vykdytojas yra tardytojas, betpraktiškai apžiūrėti įvykio vietos dažniausiai vyksta ne tardytojai, okriminalinės policijos ar kiti pareigūnai. Įvykio vieta kriminalistikoje – tai vieta, kurioje buvo padarytasnusikaltimas (nužudymas, vagystė, plėšimas, išžaginimas ir kt.), ir vieta,kurioje randama nusikaltimo įrankių, pėdsakų, daiktų ir kt. (pvz. lavonokūno dalys, ginklas, kuriuo buvo nužudytas žmogus, pavogti daiktai ir kt.).Ne visada įvairių pėdsakų ar nusikaltimo įrankių suradimo vieta būnanusikaltimo padarymo vieta, t.y. jos ne visada sutampa, tačiau visaisatvejais tai bus įvykio vietos. Aiškinant ir tiriant nusikaltimus, išskirtinę reikšmę turi įvykio
vietos apžiūra. Jos aktualumą ir svarbą nulemia tai, kad: • apžiūros metu randama daug įvairių pėdsakų ir kitų materialių objektų. Šie įkalčiai proceso metu yra nepakeičiami; • gaunama per įvykio vietos apžiūrą informacija apie nusikaltimą ir jo dalyvius pagal laiką dažniausiai yra artimesnė informacija gaunama iš kitų šaltinių. Tad ji yra tiksliausia ir mažiausiai pakeista. Įvykio vietoje dažniausiai galima stebėti tiesioginius nusikaltimo padarinius; • apžiūrint įvykio vietą, galima rasti ne tik pėdsakus, bet ir gauti informacijos apie įvykio situaciją, nusikaltimo padarymo mechanizmą, nusikaltimo dalyvių veiksmus įvykio vietoje ir kt.; • tik įvykio vietoje galima nustatyti tam tikras negatyvias aplinkybes;3. • kokybiška ir laiku atlikta įvykio vietos apžiūra sudaro geras prielaidas greitai išaiškinti nusikaltimą, kryptingai pradėti tardymą, iškelti pagrįstas versijas apie nusikaltimą ir nusikaltėlį; • įvykio vietos apžiūros metu gauta informacija padeda operatyviai atlikti procesinius ir kitus veiksmus, panaudoti orientacinę informaciją nusikaltėlio paieškai ir sulaikymui; • klaidos padarytos įvykio vietos apžiūros metu, dažnai būna lemiamos. Neretai dėl nekokybiškos įvykio vietos apžiūros ar padarytų jos metu klaidų nepavyksta įrodyti teisiamųjų kaltės. • Įvykio vietos apžiūra nuo kitų tardymo veiksmų skiriasi tuo, kad jos metu yra • tiesiogiai ir akivaizdžiai ištiriama vieta. Tardytojas arba kitas atliekantis įvykio vietos apžiūrą pareigūnas pats tiesiogiai išskiria ir užfiksiuoja įvykio vietą. Taip jis susidaro vaizdą apie nusikaltimą, jo mechanizmą, nusikaltimo situaciją ir kt. Todėl šis tardymo veiksmas yra nepamainomas. Įvykio vietos apžiūros tikslas – ištirti ją, išaiškinti koks nusikaltimas padarytas,kaip jis įvyko, nustatyti nukentėjusį ir surasti nusikaltėlį. Pagrindiniaitikslai yra šie: • nustatyti ir užfiksuoti nusikaltimo pėdsakus, rasti nusikaltimo įrankius, kitus daiktinius įrodymus;
• nustatyti nusikaltimo padarymo mechanizmą, nusikaltimo būdą, įvykio situaciją ir kitas labai reikšmingas bylai spręsti aplinkybes; • surinkti pirminę orentacinę informaciją, leidžiančią iškelti tardymo versijas, pradėti nusikaltėlio paiešką ir daryti kitus neatidėliotinus tardymo veiksmus.Įvykio vietos apžiūros klasifikuojamos įvairiai. Pagal atliekamų apžiūrų
išsamumą ir kvalifikuotumą jos skirstomos į paprastas, kvalifikuotas irįvykio vietų tyrimus. Paprastas atlieka, kai nusikaltimai būna nesudėtingi,dažnai akivaizdūs. Jų tikslas – užfiksuoti įvykio situaciją, akivaizdžiuspėdsakus ir kitus objektus. Paprastas apžiūras dažniausiai atlieka vienaspareigūnas arba grupė pareigūnų nedalyvaujant specialistui. Kvalifikuotas – esant sudėtingiems nusikaltimams, atlieka visossudėties įvykio vietos tyrimo grupės, kuriose būna vienas ar keli įvairiųsričių specialistai. Įvykio vietos tyrimas atliekamas, kai būna padaryti labai sudėtingi,rezonansiniai nusikaltimai. Įvykio vietos tyrimo metu atliekami ne tikkvalifikuotos apžiūros veiksmai, bet ir ištiriami atskiri objektai, jųvisuma ar netgi pati įvykio vietos situacija. Atskirų nusikaltimų rūšių ypatumai nulemia ir jų apžiūrų atlikimospecifiką, todėl įvykio vietų apžiūras galima klasifikuoti ir pagalnusikaltimų rūšis. Pagal eiliškumą apžiūros skirstomos į pirminę ir pakartotinę. Pirminėapžiūra yra svarbiausia, nes tada pati įvykio situacija, esantys tenpėdsakai ir kiti objektai būna mažiausiai pasikeitę nuo nusikalstamo įvykiomomento.
4. Pakartotinė apžiūra atliekama toje pačioje vietoje, kurioje jau buvoatlikta pirminė apžiūra. Ji atliekama tada, kai pirminė apžiūra buvoatlikta netinkamai dėl blogų oro sąlygų, ar kad nebuvo reikiamų specialistųarba dėl to, kad nebuvo panaudotos reikiamos techninės priemonės. Atsižvelgiant į apimtį apžiūros sirstomos į pagrindinę ir papildomą.Pagrindinė – tai pirminė apžiūra, kurios metu nagrinėjama viso įvykio
situacija, esantys ten pėdsakai ir objektai. Tam tikrais atvejais,dažniausiai dėl to, kad neteisingai nustatytos įvykio vietos apžiūrosribos, būtina apžiūrėti papildomai kokius nors objektus ar plotus,neapžiūrėtus pagrindinės apžiūros metu. Kad įvykio vietos apžiūra suteiktų daug ir tikslios informacijos apienusikaltimą, ji turi būti atliekama atsižvelgiant į šiuos bendruosiustaktinius principus: 1. Neatidėliotinumas. Įvykio vietos apžiūrą reikia atlikti tuojau pat aptikus įvykį.Uždelsus apžiūrą, gali dingti daug svarbių pėdsakų, kitų daiktinių įrodymų,likti neišaiškintų svarbių nusikaltimo aplinkybių. 2. Bendras vadovavimas apžiūrai. Įvykio vietos apžiūroje paprastai dalyvaujadaug žmonių: specialistai, tardytojai, operatyviniai darbuotojai ir kt.Todėl šiam sudėtingam procesui būtinas bendras vadovavimas. Paprastai visaiapžiūrai vadovauja kvotėjas (tardytojas). Jis pats atlieka apžiūrą,koordinuoja visų dalyvių veiksmus ir yra atsakingas už apžiūros rezultatus.Visi apžiūros dalyviai, taip pat ir dalyvaujantys joje policininkai,privalo jam paklusti. 3. Operatyvumas, visapusiškumas ir išsamumas. Įvykio vietoje turi būtiapžiūrimi, tiriami ir fiksuojami visi pėdsakai, daiktiniai įrodymai, kitosaplinkybės. Negalima teikti pirmenybės vienai kuriai nors versijai.Subjektyvumas yra žalingas. 4. Planingumas. Tik tinkamai pasirengus, viską apžiūrėjus nuosekliai pagalapgalvotą planą, galimi geri rezultatai. 5. Kriminalistikos technikos ir kriminalistikos mokslo rekomendacijųpanaudojimas. Panaudojus kriminalistikos techniką ir kriminalistikos mokslorekomendacijas, daug objektyviau, efektyviau ir išsamiau ištiriama įvykiovieta ir užfiksuojami rezultatai. Įvykio vietos apžiūros taktika. Kaip ir daugumos tardymo veiksmų,įvykio vietos apžiūros taktiką sudaro trys etapai: pasirengimo, pagrindinisir baigiamasis. Įvykio vietos pasirengimo etape išskiriamos dvi stadijos –pasiruošimas prieš išvykstant į įvykio vietą ir pasiruošimas įvykiovietoje. Paprastai išvykstant į įvykio vietą, imamasi šių priemonių: • gavus pranešimą apie veiksmą, turintį nusikaltimo požymių, stengiamasi gauti kuo daugiau informacijos apie nusikaltimo pobūdį, situaciją ir kt.; • organizuojama įvykio vietos apsauga; • organizuojamas pagalbos suteikimas nukentėjusiems;5. • organizuojamas darbas nusikaltimo padariniams likviduoti; • sudaroma operatyvinė tardymo grupė (tardytojas, operatyviniai policijos darbuotojai, teismo medicinos ekspertas ir kt.); • sprendžiama, kokių specialistų reikės įvykio vietai apžiūrėti, iškviečiami specialistai; • pasirūpinama transportu; • paimama būtina kriminalistinė technika pėdsakams surasti ir fiksuoti; • remiantis pirmine informacija, organizuojama nusikaltėlių paieška. Atvykus į įvykio vietą, pasiruošimas apžiūrai tęsiamas: • organizuojama nusikaltėlio paieška “karštais pėdsakais“; • apklausiami asmenys, kurie pirmieji aptiko įvykio vietą, matė ar girdėjo apie įvykį; • iš įvykio vietos pašalinami pašaliniai asmenys; • nustatomi pasikeitimai padaryti nusikaltimo vietoje; • instruktažo metu operatyinės tardymo grupės nariams paskirstomas darbas. Pagrindinį įvykio vietos apžiūros etapą dažniausiai sudaro tokie veiksmai: Bendra įvykio vietos apžvalga. Jos metu orientuojamosi vietovėje,nustatomi įvykio vietos apžiūros ribos ir orientyrai, nustatomi apžiūrosišeities taškai, taktiniai būdai ir jų atlikimo eiliškumas, fiksuojamasbendras įvykio vietos vaizdas ir kt. Nuo bendros apžiūros einama prie detalios. Joje išskiriamos dviapžiūros stadijos: statinė ir dinaminė. Statinės apžiūros metu daiktai ir pėdsakai apžiūrimi jų nejudinant irnurodomas jų ryšys su įvykiu ir kitais daiktais, fiksuojama jų būklė. Dinaminės apžiūros metu daiktai ir pėdsakai apžiūrimi juos judinant,keičiant jų padėtį. Šioje stadijoje daiktai matuojami, sveriami, ieškoma ant jų nematomųpėdsakų ir kt. Įvykio vietos taktiniai būdai: • koncencinis – kai apžiūra vyksta nuo periferijos į centrą; • ekscentrinis – kai apžiūrima nuo centro į periferiją; • juostinis (frontinis) – apžiūrima viskas paeiliui, nuosekliai,
pagal tam tikrus plotus, juostas; • apžiūra pagal nusikaltėlio paliktus pėdsakus. Kurį taktinį apžiūros būdą pasirinkti, sprendžia tardytojas ar kitasapžiūrą atliekantis pareigūnas. Galimas ir kombinuotas apžiūros variantas,t.y. apžiūrėti naudojant kelis būdus, bet visada reikia stengtis nepadarytižalos pėdsakams ir daiktiniams įrodymams. Baigiamasis apžiūros etapas yra apžiūros rezultatų įforminimas.Įvykio vietos6.apžiūros rezultatai fiksuojami protokoluose, nuotraukose, kino ir vaizdojuostose, panaudojant kitus kriminalistinius fiksavimo būdus, sudarantplanus ir schemas. Labai svarbu supakuoti daiktinius įrodymus, kad esantysant jų pėdsakai nenukentėtų. Fiksavimo etapas baigiamas gautų rezultatųvertinimu.
ĮVYKIO VIETOS APŽIŪRA NUŽUDIMO ATVEJU
Tiriant nužudymus susiduriama su keliomis standartinėmispostkriminalinėmis situacijomis: 1. Aiški situacija: žinomos nužudytojo ir žudiko asmenybės, aiškūs moktyvai irkt. Tada pagrindinis įvykio vietos apžiūros tikslas – tiksliai ir išsamiaiužfiksuoti esamus pėdsakus ir kitus objektus, taip pat įvykio vietossituaciją. 2. Situacija, kai žinoma nukentėjusiojo asmenybė, beveik aiškus nusikaltimomotyvas, bet nežinomas nusikaltėlis. Tuomet įvykio vietos apžiūros tikslas– ne tik užfiksuoti pėdsakus ir kitus objektus, bet ir gauti orentacinėsinformacijos apie nusikaltėlį. 3. Situacija, kai nežinomas nei nukentėjusysis, nei nusikaltėlis. Tada įvykioVietos apžiūros tikslas (be visų ankščiau išvardintų) – nustatyti lavonoasmenybę. Visos šios situacijos turi tam tikrų modifikacijų, kurių tyrimotikslai gali būti platesni arba siauresni. Be to, galimos ir kitos, gerokairečiau pasitaikančios situacijos. Tiriant įvykio vietas nužudymų bylose, reikia spręsti dvi svarbiasužduotis: surinkti įrodomąją informaciją ir ją užfiksuoti, taip pat gautiorientacinės informacijos nusikaltimui išaiškinti. Nužudymus galime priskirti prie labai sunkių ir pavojingų
nusikaltimų, kuriuos svarbu atskleisti ir išaiškinti. Jų tyrimas yraįvairus ir sudėtingas, nes yra įvairių nužudymo padarymo būdų: • radus pasikorusį lavoną; • ištraukus lavoną iš vandens; • nusinuodijimo atveju; • savižudybės inscenizavimo atveju; • nužudymui panaudojus bukus, aštrius daiktus; • panaudojus šaunamąjį ginklą; • nužudymas įvykęs dėl atmosferinės ar techninės energijos; • nužudymas padarytas esant žemai ar aukštai oro temperatūrai; • radus kūdikio lavoną. Sprendžiant šias užduotis, policijos pareigūnai kartu su įvykio vietos apžiūra7.atlieka daug kitų neprocesinių veiksmų. Jeigu įvykio vietos apžiūra ir šieglaudžiai koordiniuojami veiksmai turi bendrą tikslą, tai jau bus taktinėoperacija. Tokiais atvejais dažnai atliekamas įvykio vietos tyrimas. Šiotyrimo metu gauti rezultatai gali būti operatyviai panaudoti nusikaltimuiišaiškinti, taip pat ir nusikaltėlio paieškai. Tokio tyrimo netu poilicijaigali būti suteikta informacija apie nusikaltimo padarymo būdą, mechanizmą,nusikaltėlio ir aukos veiksmus įvykio vietoje ir kt. Tiriant nužudymus būtina sąmoningai, sistemingai ir nuosekliai iškeltikriminalistinius uždavinius ir juos patikrinti apžiūrint nužudymo įvykiovietą. Kiekvienas nusikaltimus tiriantis pareigūnas, norėdamas tinkamaiištirti nužudymo įvykio vietą, turi turėti omenyje atėjusią iš romėnųteisės septynnarę nusikaltimo aiškinimo formulę: kas, ką, kur, kada, kaip,kodėl, kam padedant? Remiantis šia formule galime suformuliuoti tipinius nužudymo įvykiovietos apžiūros uždavinius: 1. Kas įvyko: nužudymas, savižudybė, nelaimingas atsitikimas ar natūrali mirtis? 2. Kada tai įvyko ir kiek laiko galėjo užtrukti nusikaltėlis įvykio vietoje? 3. Nužudymo padarymo vieta? Ar tai yra ta vieta, kur buvo rastas lavonas? 4. Nukentėjusiojo asmsnybė, jo apibūdinimas. 5. Kas padarė nusikaltimą – vienas asmuo ar keli; kokie duomenys
apibūdinanusikaltėlius? 6. Kokiu būdu ir kokiais įrankiais padarytas nusikaltimas? 7. Nusikaltimo motyvo ir tikslo nustatymas. 8. Kokiu keliu įvykio nusikaltėliai pateko į įvykio vietą, kokiu keliu jie iš įvykiovietos išvyko? Ar galima pagal rastus įvykio vietoje nusikaltėlio pėdsakusorganizuoti jo paiešką? 9. Kaip ir kokiu būdu į įvykio vietą pateko auka, ką ji ten veikė? 10. Ką iš įvykio vietos galėjo paimti nusikaltėlis, kokius pėdsakus ar daiktus jispaliko įvykio vietoje; kokie pėdsakai galėjo likti ant nusikaltėlio, jodrabužių, įrankių ir kt. 11.Kas ir iš kur galėjo stebėti, matyti ar girdėti veiksmus, vykusiusįvykio vietoje? Apžvelgus visus šiuos uždavinius galima teigti, kad atlikusnuoseklią, išsamią, kruopščią bei visapusišką nužudymo vietos apžiūrągalime gauti gan išsamios informacijos apie nužudymo aplinkybes. Tai benepats svarbiausias pagrindas pradedant nužudymo tyrimą. Atliekant lavono apžiūrą įvykio vietoje, būtinai turi dalyvautiteismo medicinos specialistas arba koks kitas gydytojas. Apžiūrint lavoną būtina ištirti ir užfiksuoti: 1. apžiūros laiką, lavono ir aplinkos temperatūrą apžiūros pradžioje ir pabaigoje; 2. lavono aptikimo vietą ir padėtį aplinkos atžvilgiu; 3. lavono, pėdsakų ir kitų oblektų išsidėstymą;8. 4. lavono pozą, galūnių padėtį; 5. pėdsakus, esančius ant lavono, jo drabužius, po juo ir prie jo; 6. lavono aprangos būklę; 7. lavono pomirtinius reiškinius; 8. pažeidimus, jų lokalizaciją ir apibūdinimus; 9. pėdsakus, rodančius, kad auka po sužeidimo judėjo; 10. pėdsakus, rodančius, kad lavonas buvo judinamas. Tiriant nužudymus, įvykio vietos objektas yra labai specifiškas –lavonas. Tas objektas žymi įvykio vietos centrą. Dažniausiai apžiūrąrekomenduojama pradėti nuo lavono. Kiekvienas apžiūros būdas kelia pavojų,
kad dalis pėdsakų gali būti pažeisti arba netgi sunaikinti. Juo labiau kadšioje zonoje galėjo palikti savo pėdsakus pašaliniai asmenys. Todėlįsįtikinus, kad žmogus tikrai negyvas, būtinai reikia pirma apžiūrėtiteritoriją 5 – 7 metrų spinduliu aplink lavoną, užfiksuoti ir paimtipėdsakus, daiktus ir tik po to apžiūrėti lavoną. Vėliau apžiūrima kita teritorija ekscentriniu būdu. Itin svarbu rastiir užfiksuoti galimos kovos, taip pat nusikaltėlių atvykimo ir pasitraukimoiš įvykio vietos pėdsakus. Tai yra labai svarbu, nes apžiūra gali virstinusikaltėlių persekiojimu “karštais pėdsakais“.ĮVYKIO VIETOS APŽIŪRA, ĮVYKUS VAGYSTEI SU ĮSILAUŽIMU
Šiais laikais labai pagausėję turtiniai nusikaltimai, ypatingaivagystės. Vagystės yra labai įvairios. Žiūrint iš kriminalistinės pusėssvarbi ne nuosavybės forma, o tai, kaip įvykdyta vagystė: pavogta išuždaros ar atviros patalpos, buvo ten signalizacija, ar buvo saugoma, taigamykla ar butas, garažas ir kt. Vagystės įvykio vieta dažniausiai apžiūrima, gavus nukentėjusiųjųarba pareigūnų pareiškimus ir pranešimus. Kartais pasitaiko situacijų, kaiyra žinomas įtariamasis, o tik paskui apžiūrima įvykio vieta. Gali būti irtokia situacija: atliekama įvykio vietos apžiūra, kai potencialusnusikaltėlis dar nesulaikytas, bet jau yra tikra informacija apie jį. Įvykio vietos apžiūros tikslas, tiriant vagystes, yra toks: 1. išaiškinti, ištirti ir užfiksuoti situaciją ir tam tikras aplinkybes vagystės vietoje; 2. rasti, fiksuoti ir paimti pėdsakus ir daiktinius įrodymus; 3. gauti orientacinės informacijos apie nusikaltėlį; Efektyviausia įvykio vietos apžiūros sąlyga yra preliminari savininkųir kitų asmenų apklausa. Tai suteikia galimybę nuosekliau atlikti apžiūrąir sutelkti dėmesį į tam tikrus įvykio vietos momentus. Svarbu išaiškinti,
ar vagystė įvykdyta iš anksto pasiruošus.9. Tiriant vagystes su įsilaužimu, nesunku numatyti apžiūros būdą irapžiūros pradinį tašką. Apžiūros būdas dažniausiai būna mišrus, iš pradžiųjis gali būti koncentrinis, apžiūrėti patalpai, kur įvyko vagystė, paskuiekscentrinis būdas, kai būtina nustatyti nusikaltėlių atvykimo ir išvykimokelią, arba frontinis. Pradinis apžiūros taškas dažniausiai yra ta vieta,pro kurią nusikaltėlis pateko į patalpą. Bendros apžiūros metu būtinapreliminariai nustatyti svarbiausius įvykio vietos mazgus, kur matomonusikaltėlio veiklos pėdsakai, ar kur tokie pėdsakai galėtų būti. Tokiosevietose koncentruojasi įvairiausių rūšių pėdsakai. Tiriant vagystės įvykio vietą, būtina atkreipti dėmesį į tai: • kokiu būdu ir pro kur nusikaltėlis pateko į patalpą; • ar buvo panaudotos techninės priemonės; jei taip, tai kokios rūšies, ar jos turi individualių požymių; • ar įsilaužimo vietoje yra kitų pėdsakų; • ar neliko įsilaužimo vietoje įrankių, jų dalių, nusikaltėlio drabužių arba kitokių jo paliktų daiktų; • ar ant nusikaltėlio, jo drabužių, įsilaužimo įrankių galėjo likti mikroobjektų iš įsilaužimo vietos; • pagal įsilaužimo būdą, pagrobtų daiktų skaičių ir aptiktų pėdsakų reikia stengtis nustatyti, kiek nusikaltėlių buvo įvykio vietoje; • kokiu būdu galėjo būti išgabenti pavogti daiktai iš įvykio vietos; • ar nusikaltėliai veikė kryptingai, nuosekliai, žinodami, ką ir iš kur imti, ar chaotiškai; • kas pavogta; • iš kokių konkrečių objektų paimti daiktai ir vertybės; • ar ant šių objektų yra pėdsakų, kokie jie; • kiek maždaug laiko užtruko nusikaltėliai įvykio vietoje; • ar yra patalpoje įrengta signalizacija, kokia jos būklė; • kokiu būdu ir per kur nusikaltėliai pasitraukė iš įvykio vietos;
• ar yra vagystės inscenizacijos požymių. Visus aptiktus pėdsakus ir daiktus būtina tiksliai užfiksuoti ir paimti.ĮVYKIO VIETOS APŽIŪRA AUTOĮVYKIO VIETOJE
Įvykio vietos apžiūra, tiriant autoįvykį, turi labai didelę reikšmę.Čia gaunama beveik visa informacija apie autoįvykį, akivaizdžiai tiesiogiaisuvokiama įvykio vietos situacija ir sąlygos, nustatomi esami pėdsakai irdaiktiniai įrodymai, ryšys tarp atskirų
10. įvykio elementų ir tam tikrų subjektų veiksmų ir kt. Čia sudaromaspagrindas būsimiems ekspertiniams tyrimams. Autoįvykio vietos apžiūra yra svarbiausias tardymo veiksmas tiriantautoįvykius, todėl svarbu ją atlikti nepavėlavus, nes kitaip bus sunkunustatyti tiesą apie autoįvykį. Tiriant autoįvykių bylas,dažniausiai pasitaiko kelios standartinėspostkriminalinės situacijos: 1. Nesudėtinga situacija: įvykio vietoje yra visi įvykio dalyviai ir transportopriemonės, įvykio liudytojai. Pagrindinis tikslas – surasti ir tinkamaiužfiksuoti visus materialius pėdsakus, ištirti ir užfiksuoti įvykiosituaciją. Pagrindinis pavojus, apžiūrint tokia įvykio vietą, yranevisapusiškas ar neišsamus įvykio vietos ištyrimas. Tai dažniausiaiatsitinka kai atrodo, kad ir taip viskas aišku ar kad visa kita sužinosimetyrimo eigoje. Negavus arba neužfiksavus tam tikros informacijos įvykiovietos apžiūros metu, praktiškai jos neįmanoma atkurti; 2. Sudėtinga situacija: yra liudytojų, aiškūs pėdsakai, bet įtariamasis iš įvykiovietos pabėgo, pasinaudodamas transporto priemone, kuri susijusi suautoįvykiu, arba be jos. Tokios apžiūros tikslas yra ne tik surasti,užfiksuoti juos ir įvykio situaciją, bet ir gauti orientacinės informacijosapie įtariamąjį, kad būtų galima kuo greičiau pradėti jo paiešką. Jeinusikaltėlio paieškos pradžia užsitęs, jis gali pašalinti esamusnusikaltimo pėdsakus, suremontuoti automobilį ir kt.;
3. Sudėtingiausia situacija: neaiškus įvykis (kelyje rastas lavonas su smurtožymėmis), nėra liudytojų, nežinoma su įvykiu susijusi priemonė. Pagrindinistokios vietos apžiūros tikslas (be visų ankščiau išvardintųjų) – darsurinkti ir ištirti pėdsakus, kad būtų galima nustatyti įvykio mechanizmą.Kuo neaiškesnė ir sudėtingesnė situacija, tuo kruopščiau reikia dirbtiįvykio vietoje ir užfiksuoti visus esamus pėdsakus, netgi tuos kurie atrodoneturintys nieko bendro su autoįvykiu. Šiais atvejais reikia apsvarstytidaug versijų ir stengtis surinkti medžiagą joms patvirtinti ar paneigti. Pagal kiekvieną versiją reikia mintyse sumodeliuoti tam tikrassituacijas ir ieškoti situaciją atitinkančių pėdsakų realioje aplinkoje. Tiriant autoįvykių bylas, įvykio vietos apžiūros metu būtinanustatyti arba bent sudaryti prielaidas tokiam nustatymui: 1. Kas įvyko, autoįvykis ar nužudymas panaudojant automobilį, kur ir kokiulaiku; 2. Kokios rūšies autoįvykis ir koks jo mechanizmas (autoįvykio dalyvių situacijaprieš avariją, kokia kryptimi ir kokiomis kelio juostomis jie judėjo,autoįvykio dalyvių veiksmai prieš susidūrimą, situacija susidūrimo metu); 3. Kokia situacija po susidūrimo: transporto priemonių išsidėstymas, autoįvykiodalyvių ir kitų asmenų veiksmai; 4. Kokios kelio ir oro sąlygos buvo autoįvykio metu; 5. Kokia autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių techninė būklė;11. 6. Pėdsakų ir daiktinių įrodymų suradimas ir fiksavimas; 7. Ar yra priežastinis ryšys įvykio dalyvių veiksmuose ir atsiradusiuosepadariniuose; 8. Kokios įvykio priežastys. Kartais reikia spręsti ir kitas užduotis: kokie pažeidimai galėjolikti ant automobilio, kuris dalyvavo autoįvykyje ir kuriuo pabėgoįtariamasis iš įvykio vietos, nustatyti nukentėjusiojo asmenybę ir kt. Autoįvykio vietos apžiūrą, rekomenduojama atlikinėti ekscentriniubūdu, bet dažniau efektyvesnis yra mišrus būdas. Iš pradžių teritorija
apžiūrima 10 – 20 metrų spinduliu apie autoįvykio vietos centrąkoncentriniu būdu, paskui krupščiai apžiūrimas autoįvykio centras irįvykyje dalyvavusios transporto priemonės, vėliau frontiniu būdu apžiūrimikelio ruožai, kuriais judėjo transporto priemonės iki susidūrimo, ir kelioruožas, kuriuo iš autoįvykio vietos pabėgo įtariamasis. Kartais reikiaapžiūrėti keletą šimtų ir daugiau metrų kelio, kur galima rasti stabdymopėdsakų, sudaužyto automobilio detalių ir kitų tam tikrų pėdsakų. Autoįvykio vieta dažniausiai užima gana didelį plotą, todėl bendrosapžiūros metu būtina preliminariai nustatyti pagrindinius įvykio vietos“mazgus“ ir juos atitinkamai apsaugoti. Autoįvykio vietoje būtina ištirti ir užfiksuoti: 1. Įvykio vietos centrą. Kruopščiai išmatuoti atstumus nuo įvykio centro ikitransporto priemonių, sankryžos, šaligatvių, kitų pėdsakų. Svarbu ištirtikelią iki susidūrimo vietos; 2. Pėdsakus, kurie rodo transporto priemonių judėjimo kryptį, ypač reikiaatkreipti dėmesį į stabdymo pėdsakus; 3. Transporto priemonių būklę ir ant jų esančius pėdsakus; 4. Transporto priemonių išsidėstymo įvykio vietoje esančius pėdsakus; 5. Jeigu yra lavonas, jo lokalizaciją, padėtį, pėdsakus esančius ant jo ir jodrabužių. Autoįvykio vietos apžiūros rezultatai fiksuojami apžiūros protokole.Tiriant autoįvykius, labai reikšmingi yra vaizdiniai informacijos fiksavimobūdai. Todėl apžiūros protokolas visada papildomas schemomis ir brėžiniais.Didelę reikšmę turi ir fotografinis informacijos fiksavimo būdas.Fotografuojant autoįvykio vietą, būtina stengtis iš viršaus nufotografuotiįvykio centrą ir esančius ten pėdsakus.12. LITERATŪRA
1. Palskys E, Lietuvos kriminalistikos istorijos apybraižos.-Vilnius: Eugrimas,1995. 2. H.Malevski, Įvykio vietos apžiūra.-1999. 3. P.Pošiūnas, Kriminalistinės ekspertizės.-1997.
4. E. Kurapka, H. Malevski, E. Palskys, S. Kuklianskis, Kriminalistikos technikos pagrindai.-Vilnius Eugrimas,1998.13. TURINYS
1. Įvykio vietos apžiūra………………………………………………….3 2. Įvykio vietos apžiūra nužudymo atveju…………………………….…7 3. Įvykio vietos apžiūra, įvykus vagystei su įsilaužimu…………………9 4. Įvykio vietos apžiūra autoįvykio vietoje……………………………..10 5. Literatūra……………………………………………………………..13
2.