TURINYS
ĮVADAS 31. IRAKO TARPTAUTINIS TEISINIS STATUSAS 42. TARPTAUTINĖS BENDRIJOS IRAKE TIKSLAI IR ATEITIES IRAKO SANTVARKOS PRINCIPAI 72.1. Priemonės tarptautinės bendrijos tikslams Irake pasiekti 82.2. Saugumo ir stabilumo užtikrinimas Irake 102.3. Europos Sąjunga ir Irakas 143. lRAKAS IR LIETUVOS POLITIKA 18IŠVADOS 21LITERATŪRA 24ĮVADASUžsienio politika yra bendras valstybės kursas tarptautiniuose reikaluose, vykdomas įvairiomis, pirmiausia diplomatinėmis priemonėmis. Jo principai reguliuoja valstybės santykius su kitomis valstybėmis.Kiekviena valstybė kaip tarptautinių santykių subjektas siekia išsaugoti suverenitetą ir kartu užsitikrinti optimalias gyvavimo sąlygas, tarp kurių pirmoji yra saugumas. Dėl to iškyla viena iš sudėtingiausių tarptautinių santykių problemų – taip vadinama saugumo dilema (security dilemma). Jos esmė yra ta, kad vienos valstybės siekimas sustiprinti savo saugumą gali būti kitos, ypač kaimyninės valstybės įvertintas kaip pavojus savo saugumui ir sukelti atsakomąją reakciją: diplomatinį ar ekonominį spaudimą, grasinimą panaudoti jėgą, ginklavimosi varžybas ir net “preventyvinį karą” (užpulti priešą, kol jis tai nepadarė pirmas). 2004 m. birželio 8 d. JT Saugumo Taryba vienbalsiai priėmė rezoliuciją Nr. 1546(2004) Irako klausimu, kuria patvirtino tarptautinės bendrijos veiksmų Irake tikslus ir Irako ateities santvarkos principus bei priemones jiems įgyvendinti. Šio darbo objektas yra Irako tarptautiniai teisiniai aspektai.Pagrindinis kursinio darbo tikslas – išanalizuoti Irako tarptautinius teisinius aspektus, Irako suvereniteto išsaugojimą bei taikos bei saugumo palaikymo principus.Šiam tikslui pasiekti iškeliami uždaviniai: Kursiniame darbe naudojamas literatūros analizės metodas, kurio pagalba analizuojami įvairūs straipsniai apie Irako tarptautinius teisinius santykius, taikos palaikyma šioje valstybėje, atskleidžiami esminė problema, vyraujanti Irake.1. IRAKO TARPTAUTINIS TEISINIS STATUSAS Tarptautinių santykių vystymesi lemiamą reikšmę turi veikiančių tarptautinėje sistemoje jėgų balansas. Valstybės pajėgumas priklauso nuo daugelio faktorių. Anksčiau svarbiausiu kriterijumi buvo skaitoma karinė galia, kuri užtikrindavo ne tik saugumą, bet ir buvo svarbi sėkmingos teritorinės ekspansijos prielaida. Šiuolaikiniame pasaulyje situacija pasikeitė: galingiausios armijos gali pralaimėti partizaniniame kare (JAV Vietname, Sovietų Sąjunga Afganistane), karas gali atsieti visais atžvilgiais brangiai ir turėti vien neigiamas pasekmes (Irano-Irako karas, Irako bandymas užgrobti Kuveitą). Dar svarbiau, kad karinės galios didinimas gali turėti bumerango efektą: milžiniškos ir niekaip neatsiperkančios išlaidos ginkluotei (dalinai išskyrus high-tech vystymą, spartinanti technologinį progresą), šiuolaikiniai brangūs ginklai ir armijos išlaikymas tampa sunkia našta ekonomikai ir gali išsekinti šalį. Ginkluotės varžybos galiausiai sužlugdė Sovietų Sąjungos ūkį, visiškai išsekino nedaug resursų turinčią Šiaurės Korėją. Valstybės saugumą dabar daugiau nulemia ekonominis potencialas (persipynę ekonominiai ryšiai su potencialiu priešu), sugebėjimas mobilizuoti resursus, diplomatija ir ypač regioninės saugumo sistemos, t.y. kariniai politiniai blokai. Viso šiaurės pusrutulio vakarinės dalies saugumą dabar užtikrina NATO (North Atlantic Treaty Organization), įkurta 1949 m., kitose pasaulio dalyse buvo blokai SEATO (South East Asia Treaty Organization, 1954-1977, jungusi JAV, D.Britaniją, Prancūziją, Pakistaną, Filipinus, Australiją ir N.Zelandiją), CENTO (Central Treaty Organization, 1955-1979: D.Britanija, Turkija, Iranas, Pakistanas, iki 1958 m. taip pat Irakas). 2004 m. birželio 8 d. JT Saugumo Tarybos priimtoje rezoliucijoje Nr. 1546(2004) konstatuojamas besikeičiantis Irako tarptautinis teisinis statusas – okupuota valstybė (toks Irako statusas buvo konstatuotas JT Saugumo Tarybos 2003 m. gegužės 22 d. rezoliucijoje Nr. 1483(2003) ir 2003 m. spalio 16 d. rezoliucijoje Nr. 1511(2003) vėl tampa visiškai suverenia ir nepriklausoma valstybe, turinčia tarptautiniu mastu pripažįstamą vyriausybę . Rezoliucijos preambulės antrojoje pastraipoje primenama, kad ši rezoliucija grindžiama ankstesnių IT Saugumo Tarybos rezoliucijų Irako klausimu nuostatomis. 2003 m. spalio 16 d. rezoliucijos Nr. 1511(2003) 1 punkte buvo pažymėta, kad 2003 m. gegužės 22 d. rezoliucijoje Nr. 1483(2003) konstatuota Irako okupacija truks tol, kol tarptautiniu mastu pripažįstama reprezentatyvi Irako vyriausybė neperims šalies administravimo funkcijų iš Koalicijos laikinosios administracijos. Rezoliucijos Nr. 1546(2004) preambulės pirmojoje pastraipoje kaip tik sveikinama Irako perėjimo į demokratinę santvarką pradžia ir okupacijos pabaiga bei šalies administravimo funkcijų perdavimas suvereniai ir nepriklausomai Irako vyriausybei iki 2004 m. birželio 30 d., o septintojoje pastraipoje – džiaugiamasi pažanga, padaryta įgyvendinant rezoliucijos Nr. 1511(2003) nuostatas dėl politinių reformų Irake.Šias nuostatas plėtoja Rezoliucijos Nr. 1546(2004) 1 ir 2 punktai. Pirmame punkte pritariama 2004 m. birželio 1 d. įvykusiam suverenios Irako laikinosios vyriausybės suformavimui ir tam, kad ji iki birželio 30 d. perimtų šalies valdymą, kol pradės veikti išrinkta pereinamoji Irako vyriausybė. Pažymėtina, kad tai reiškia tarptautinį Irako laikinosios vyriausybės pripažinimą, ir nuo 2004 m. birželio 30 d. ši vyriausybė atstovauja Irakui tarptautiniuose santykiuose. Be to, Rezoliucijos 2 punkte reiškiamas džiaugsmas, kad 2004 m. birželio 30 d. baigiasi Irako okupacija, nustoja veikti Koalicijos laikinoji administracija ir Irako suverenitetas visiškai atkuriamas.
Nepaisant aplinkybių, kurias lėmė nesaugumas ir smurtas daugelyje Irako šalies vietų, rinkimai įvyko numatytą dieną ir kad bendras dalyvavimas aiškiai parodė Irako žmonių valią ir apsisprendimą kurti savo nepriklausomą ateitį demokratinėmis priemonėmis; pabrėžia, kad kuriant demokratinį procesą svarbiausia yra sau…gumas; taip pat pažymi, kad didelė sunitų dalis nedalyvavo rinkimuose, taip pat kitiems tautinių mažumų, pvz., asirų ir turkmėnų, nariams nebuvo leidžiama balsuoti; ragina Irako valdžios atstovus užtikrinti, kad šios tautinės mažumos galėtų išreikšti savo valią per kitus rinkimus; be to, ragina naujojoje Konstitucijoje įtvirtinti asirų etnines, tautines, religines ir nuosavybės teises bei jų neatsiejamą vaidmenį, kuriant naująjį Iraką. Taip pat kaimyninės šalys turi susilaikyti ir nesikišti į Irako vidaus reikalus, gerbti jo nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei Irako gyventojų troškimą savo pastangomis kurti šalies konstitucinę ir politinę sistemą.Tarptautinei bendruomenei ypač svarbu lydėti politinius pokyčius ir padėti Irako valdžiai ruoštis būsimam referendumui dėl konstitucijos ir bendriesiems rinkimams, kurie buvo numatyti 2005 m. gruodžio 15 d. ES turi imtis rimtų įsipareigojimų šių įvykių atžvilgiu ir, suderinus su Irako valdžia, siųsti reikalingą skaičių ES stebėtojų stebėti įvykių patyrusios ES rinkimų stebėtojų misijos rėmuose, kurią papildytų Europos Parlamento stebėtojų delegacija, o prieš tai imtis pastangų skirti lėšų reikalingai rinkimų paramai.Europos Parlamentas pabrėžia, kad tinkamos ir patikimos socialinės ir politinės aplinkos kūrimas priklauso nuo šių būtinų sąlygų įgyvendinimo: pagarba tarptautinei teisei ir suderinamumas su atitinkamais tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimais siekiant baigti žmogaus teisių pažeidinėjimus; parama ir bendradarbiavimas su Irako institucijomis remiantis JT įgaliojimais; Irako žmonių įtikinimas dalyvauti atstatant savo suverenią, vieningą ir nepriklausomą valstybę; visų terorizmo formų ir prievartos aktų, nukreiptų prieš Irako civilius gyventojus ir daugianacionalines pajėgas, pasmerkimas; parama aktyviam Europos Sąjungos bendradarbiavimui su Irako institucijomis kovojant prieš terorizmą. Stabilumo atkūrimo esminė sąlyga šalyje, kuri apie du dešimtmečius buvo niokojama beveik nenutrūkstamų karų ir bausmių, yra užtikrinti, kad visiems irakiečiams būtų prieinamos pagrindinės paslaugos, kaip antai: pirminė sveikatos priežiūra ir pradinis lavinimas, švarus geriamasis vanduo ir tinkama sanitarinė sistema; ragina Europos Sąjungą nukreipti savo didelę praktinę patirtį ir išteklius darbui su Irako valdžios institucijomis ir tarptautine donorų bendruomene, siekiant užtikrinti, kad šių pagrindinių paslaugų tiekimas būtų pirmoje vietoje.2. TARPTAUTINĖS BENDRIJOS IRAKE TIKSLAI IR ATEITIES IRAKO SANTVARKOS PRINCIPAI 2004 m. birželio 8 d. JT Saugumo Tarybos priimtoje rezoliucijos preambulėje remiamasi laisvo tautų apsisprendimo principu: patvirtinama Irako tautos teisė laisvai apsispręsti dėl politinės ateities. Ši nuostata plėtojama Rezoliucijos 3 punkte, pagal kurį tokio apsisprendimo rezultatu turi būti suvereni Irako tautos valdžia ir finansų bei gamtos išteklių kontrolė. Atsižvelgiant į tai, kad tautos suvereniteto įgyvendinimas galimas tik reprezentatyvios demokratijos sąlygomis, Rezoliucijos preambulės aštuntojoje pastraipoje pritariama Irako laikinosios vyriausybės įsipareigojimams kurti federacinę, demokratinę, pliuralistinę ir suvienytą šalį, kurioje gerbiamos politinės ir prigimtinės žmogaus teisės. Taigi federacinė ir demokratinė santvarka Irake yra visos tarptautinės bendrijos tikslas. Rezoliucijos preambulės dešimtojoje pastraipoje įtvirtinami federacinės ir demokratinės Irako ateities santvarkos principai: teisės viešpatavimas, nacionalinis susitaikymas, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (įskaitant moterų teises), demokratija (įskaitant laisvus ir sąžiningus rinkimus). Rezoliucijos 4 punktas patvirtina demokratinės santvarkos Irake įtvirtinimo grafiką: iki 2004 m. birželio 30 d. valdžia Irake atitenka šalies laikinajai vyriausybei; 2004 m. liepos mėn. šalies ateities klausimams nagrinėti ši vyriausybė turi sušaukti nacionalinę konferenciją, atspindinčią Irako visuomenės įvairovę ir suformuosiančią Konsultacinę tarybą; iki 2004 m. gruodžio 31 d. (jei įmanoma), bet ne vėliau kaip iki 2005 m. sausio 31 d. turi būti surengti tiesioginiai demokratiniai rinkimai į Pereinamąją nacionalinę asamblėją, kuri turės suformuoti Pereinamąją vyriausybę ir priimti nuolatinę šalies konstituciją; pagal šią konstituciją iki 2005 m. gruodžio 31 d. turės būti suformuota nuolatinė Irako valdžios institucijų sistema. Rezoliucijos 6 punkte visi irakiečiai, taip pat visos valstybės ir tarptautinės organizacijos paragintos visokeriopai remti Rezoliucijoje nurodytų tarptautinės bendrijos tikslų ir ateities Irako santvarkos principų įgyvendinimą. Rezoliucijos 18 punkte pripažįstamas pagrindinis laikinosios Irako vyriausybės vaidmuo koordinuojant tarptautinę paramą šaliai.2.1. Priemonės tarptautinės bendrijos tikslams Irake pasiekti Rezoliucijoje nurodoma kelios rūšys priemonių tarptautinės bendrijos tikslams Irake pasiekti teikiant pagalbą šalies valdžiai: politinės paramos priemonės (politinio Irako pertvarkymo proceso skatinimas), taip pat šias priemones remiančios karinės ir saugumo priemonės (daugianacionalinės pajėgos) ir tarptautinė finansinė bei techninė pagalba atkurti Irako ekonomiką ir jos plėtrai (pastarosios priemonės šiame straipsnyje nekomentuojamos). Įgyvendinant politinės paramos Irakui priemones pagrindinį vaidmenį turi atlikti Jungtinės Tautos per specialųjį Generalinio Sekretoriaus atstovą ir pagalbos misiją Irake. Irako vyriausybės prašymu JT teiks pagalbą sušaukti nacionalinę konferenciją, rengti rinkimus, skatinti nacionalinį susitaikymą ir rengti konstitucijos projektą, padės Irako vyriausybei koordinuoti tarptautinę pagalbą, skatinti pagarbą žmogaus teisėms, kt. Be kita ko, pagal Rezoliucijos 23 punktą visos valstybės ir tarptautinės organizacijos paragintos padėti Irako vyriausybei integruoti į visuomenę veteranus bei buvusius ginkluotų grupuočių narius (viena iš priemonių nacionaliniam susitaikymui ir šalies vienybei pasiekti). Lietuvai aktualus daugianacionalinių pajėgų klausimas, kadangi dabar Irake dislokuota 117 Lietuvos karių. Rezoliucijos preambulės šešioliktojoje pastraipoje reiškiamas pritarimas daugianacionalinių pajėgų buvimui Irake remiant politinį procesą, o dvyliktoje pastraipoje pripažįstamas esminis tarptautinės paramos vaidmuo, taip pat džiaugiamasi, kad JT nariai (taigi, įskaitant Lietuvą) prisideda prie tarptautinės bendrijos pastangų atkurti stabilumą ir saugumą Irake bei laiduoti Irako žmonių gerovę pagal ankstesnes JT Saugumo Tarybos rezoliucijas – 2003 m. gegužės 22 d. rezoliuciją Nr. 1483(2003) ir 2003 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 1511(2003). Pagal rezoliuciją Nr. 1483(2003) visos JT narės buvo paragintos prisidėti prie stabilumo ir saugumo didinimo Irake, padedant JAV ir Jungtinės Karalystės suformuotai laikinajai administracijai personalu (taigi, įskaitant karinį personalą) bei kitais būdais, o pagal jos 1 punktą JT Saugumo Taryba kreipėsi į visas JT nares prisidėti prie stabilumo ir saugumo sąlygų Irake sudarymo, įskaitant visokeriopą pagalbą Irako laikinajai administracijai. Tuo tarpu rezoliucija Nr. 1511(2003) buvo skirta įgyvendinti rezoliuciją Nr. 1483(2003) ir pagal jos 13 punktą jungtinės vadovybės vienijamos daugianacionalinės pajėgos buvo įgaliotos imtis visų būtinų veiksmų užtikrinti saugumą ir stabilumą Irake, kol Irako valdymo neperims demokratiškai išrinkta ir tarptautiniu mastu pripažinta šalies vyriausybė; Rezoliucijos 14 punkte JT narės raginamos karinėmis pajėgomis paremti 13 punkte nurodytus daugianacionalinių pajėgų uždavinius. Rezoliucija Nr. 1546(2004) tik atnaujina esamą daugianacionalinių pajėgų veiklos Irake mandatą, nes buvo suformuota tarptautiniu mastu pripažinta laikinoji Irako vyriausybė ir ši vyriausybė paprašė šalyje palikti daugianacionalines pajėgas (Rezoliucijos preambulės keturioliktoji ir penkioliktoji pastraipa). Rezoliucijos 9 punkte, atsižvelgiant į laikinosios Irako vyriausybės prašymą, dar kartą patvirtinami jungtinės vadovybės vienijamų daugianacionalinių pajėgų įgaliojimai užtikrinti saugumą ir stabilumą Irake, kurie buvo nustatyti pagal 2003 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 1511(2003). Taigi daugianacionalinės pajėgos Irake ir toliau turi JT Saugumo Tarybos įgaliojimus veikti, o jų manda tas Irake grindžiamas visų pirma ankstesne 2003 m. spalio 16 d. rezoliucija Nr. 1511(2003). Tačiau palyginti su ankstesnėmis rezoliucijomis šie įgaliojimai yra labiau detalizuoti. Rezoliucijos Nr. 1546(2004) preambulės šešioliktojoje pastraipoje nurodomi du pagrindiniai daugianacionalinių pajėgų uždaviniai: užtikrinti saugumą ir stabilumą remiant politinį procesą ir rinkimus Irake, taip pat laiduoti saugią JT veiklą šalyje. Šiuos uždavinius konkretina Rezoliucijos 10, 13 ir 14 punktai ir 2004 m. birželio 5 d. Irako ministro pirmininko bei JAV Valstybės sekretoriaus l…aiškai JT Saugumo Tarybos pirmininkui, esantys sudedamąja Rezoliucijos dalimi. Pagal Rezoliucijos 10 punktą patvirtinama, kad daugianacionalinės pajėgos turi įgaliojimus imtis visų būtinų priemonių saugumui ir stabilumui Irake užtikrinti (įskaitant kovą su terorizmu), kad JT galėtų atlikti Rezoliucijos 7 punkte nurodytus uždavinius prisidėti prie politinio proceso, o Irako žmonės laisvai ir laiku galėtų įgyvendinti šį procesą. JAV Valstybės sekretoriaus laiške taip pat nurodoma, kad priemonės saugumui ir stabilumui Irake užtikrinti apima terorizmo prevenciją ir kovą su juo, Irako teritorijos apsaugą, norinčių prievarta nulemti šalies ateitį jėgų (sukilėlių, įskaitant buvusio Irako režimo šalininkus, užsienio kovotojų ir nelegalių nereguliarių ginkluotų grupių) keliamos grėsmės neutralizavimą (įskaitant kovos operacijas prieš tokių ginkluotų grupių narius, jų internavimą, ginklų paieškos operacijas). Be to, pagal Rezoliucijos 13 ir 14 punktus bei JAV Valstybės sekretoriaus laišką turi būti sukurtas specialus daugianacionalinių pajėgų saugumo padalinys JT personalo ir patalpų apsaugai, daugianacionalinės pajėgos turi teikti pagalbą stiprinant Irako saugumo pajėgas (jas komplektuojant, apmokant, aprūpinant, konsultuojant ir prižiūrint), prisidėti teikiant humanitarinę ir kitokią pagalbą Irako valdžiai.2.2. Saugumo ir stabilumo užtikrinimas IrakeYpač svarbu, kad Rezoliucijos 15 punkte prašoma JT narių ir tarptautinių organizacijų, suderinus su Irako vyriausybe, teikti saugumui ir stabilumui užtikrinti bei šaliai atstatyti būtiną pagalbą daugianacionalinėms pajėgoms, įskaitant prisidėjimą karinėmis pajėgomis, taip pat remti JT veiklą Irake. Kartu ir Lietuva yra raginama toliau prisidėti prie daugianacionalinių pajėgų veiklos, taip dar kartą patvirtinamas Lietuvos karių buvimo Irake teisėtumas ir būtinumas užtikrinant JT tikslų įgyvendinimą. Rezoliucijos preambulės keturioliktojoje ir penkioliktojoje pastraipoje pripažįstama, kad daugianacionalinės pajėgos yra Irake šios šalies vyriausybės prašymu ir tokios vyriausybės sutikimas yra esminė daugianacionalinių pajėgų buvimo šalyje sąlyga. Rezoliucijos 8 punkte nurodoma, kad ilgainiui Irako vyriausybei paklūstančios šalies saugumo pajėgos turi perimti visišką atsakomybę už saugumo ir stabilumo užtikrinimą valstybėje (pagal Rezoliucijos 21 punktą stiprinant Irako saugumo pajėgas joms netaikomas ginklų tiekimo embargas). Atsižvelgiant į šias nuostatas, Rezoliucijos 12 punkte nustatoma daugianacionalinių pajėgų buvimo šalyje trukmė: jų mandatas turi būti peržiūrėtas Irako vyriausybės prašymu arba ne vėliau kaip po dvylikos mėnesių (2005 m. birželio 8 d.), tačiau bet kuriuo atveju manda tas turi baigtis pasibaigus Rezoliucijos 4 punkte nurodytam politiniam procesui (ne vėliau kaip 2005 m. gruodžio 31 d.), jeigu Irako vyriausybė nepaprašytų jo nutraukti anksčiau. JAV kas tris mėnesius turi atsiskaityti JT Saugumo Tarybai už daugianacionalinių pajėgų veiklą ir pažangą įgyvendinant suteiktus joms įgaliojimus. Gerbiant Irako suverenitetą, Rezoliucijos preambulės penkioliktojoje pastraipoje pripažįstama glaudaus daugianacionalinių pajėgų bendradarbiavimo su Irako vyriausybe svarba. Atsižvelgiant į tai, Rezoliucijos 11 punkte sveikinama Irako vyriausybės ir jos vadovaujamų saugumo pajėgų bei daugianacionalinių pajėgų saugumo partnerystė ir šią partnerystę užtikrinančio glaudaus veiksmų koordinavimo bei konsultacijų mechanizmo sukūrimas. Šio mechanizmo ašis speciali saugumo institucija, padedanti įgyvendinti Irako vyriausybės ir daugianacionalinių pajėgų susitarimus dėl esminių saugumo ir politikos klausimų, įskaitant politiką dėl jautrių puolamųjų operacijų. Rezoliucijos 11 punkte taip pat numatoma, kad Irako vyriausybė suteiks šalies saugumo pajėgas bendroms operacijoms su daugianacionalinėmis pajėgomis. Specialios saugumo institucijos sudėties klausimus detalizuoja 2004 m. birželio 5 d. Irako ministro pirmininko laiškas JT Saugumo Tarybos pirmininkui. Laiške pagrindine saugumo institucija įvardijamas Nacionalinio saugumo ministrų komitetas, į kurį įeis Irako ministras pirmininkas (komiteto pirmininkas), jo pavaduotojas, Irako gynybos, vidaus reikalų, užsienio reikalų, teisingumo ir finansų ministrai (Irako nacionalinio saugumo patarėjas ir žvalgybos tarnybos vadovas dalyvaus patariamojo balso teise), taip pat daugianacionalinių pajėgų Irake vadas, jo pavaduotojas ar kitas įgaliotas atstovas bei kiti pakviesti asmenys. Be to, bus sukurtos žemesnio lygio nacionalinės, regioninės ir vietinės koordinacinės institucijos. Irako vyriausybės ir daugianacionalinių pajėgų atstovai turės keistis informacija apie savo veiklą, konsultuosis personalo ir išteklių klausimais, keisis žvalgybos informacija, kt. Koordinacinės saugumo institucijos sprendimų priėmimo taisyklės nėra detalizuotos nei Rezoliucijoje, nei prie jos pridedame Irako ministro pirmininko laiške. Pastarajame tik nurodoma, kad visi jautrūs klausimai turi būti sprendžiami šalių tarpusavio supratimo dėl strateginės partnerystės dvasia. Išsamiau ši nuostata neplėtojama, todėl galimos tik koordinacinio ir konsultacinio mechanizmo veiklos prielaidos. Viena vertus, Irako vyriausybė neturi veto teisės daugianacionalinių pajėgų operacijoms. Kita vertus, daugianacionalinės pajėgos neturėtų imtis jautrių karinių operacijų kategoriškai prieštaraujant Irako vyriausybei, nes tai būtų …nesuderinama su šalių strategine partneryste; pagaliau Irako vyriausybė, matydama nepriimtiną daugianacionalinių pajėgų veiklą, galėtų reikalauti nutraukti arba peržiūrėti šių pajėgų mandatą. Be to, turi būti tariamasi dėl jautrių puolamųjų operacijų politikos, o ne dėl konkrečių operacijų, tad galima prielaida, jog konkrečią operaciją daugianacionalinės pajėgos galėtų vykdyti ir be specialaus išankstinio susitarimo. Rezoliucijos preambulės šešioliktojoje pastraipoje, atsižvelgiant į išaiškėjusius kai kurių daugianacionalinėse pajėgose dalyvaujančių valstybių karinių pajėgų padarytus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, atkreipiamas dėmesys, kad visos saugumą ir stabilumą Irake užtikrinančios pajėgos turi laikytis tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinės humanitarinės teisės normų nustatytų įsipareigojimų, ir bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis (visų pirma turimas omenyje Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas bei kitos humanitarinės organizacijos). Per karą Irake Jungtinių Tautų Organizacija ne vienai pasaulio valstybei tapo tokia svarbi, kokia anksčiau niekada nebuvo. Be jokių abejonių, JAV ir Didžiosios Britanijos sprendimas be JTO Saugumo Tarybos sankcijos pradėti karo veiksmus Irake turės įtakos pasaulio tvarkai. Ir tarptautinių santykių pobūdis priklausys ne tiek nuo karo prieš S.Husseiną baigties, bet nuo to, kokiomis priemonėmis ir kokiais kanalais didžiosios valstybės bendraus ir priims sprendimus. JAV prezidentui G.W.Bushui prieš dvi savaites nusispjovus į Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Kinijos neryžtingumą bei delsimą, buvo suduotas skaudus smūgis tam simboliui, kuris nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo siejamas su tarptautinės sistemos saugumu ir taika, – Jungtinių Tautų Organizacijai (JTO). 1945 metais įkurta kaip priemonė tarptautiniams nesutarimams reguliuoti ir konfliktams taikiai spręsti, JTO daugelio buvo laikoma vienu sėkmingiausių praeito amžiaus žmonijos pasiekimų.Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai privertė tarptautinę bendruomenę ieškoti naujų pasaulio ir tarptautinės sistemos sutvarkymo būdų, kurie padėtų garantuoti taiką bei išvengti tokių tragiškų konfliktų kaip pasauliniai karai. Tokia priemone galiausiai tapo JTO, kurią įkūrė valstybės karo nugalėtojos ir kuri institucionalizavo valstybių nugalėtojų bendras pastangas užtikrinti kolektyvinį saugumą. JAV su sąjungininkais, taip ir nesulaukę JT Saugumo Tarybos pritarimo, vis dėlto puolė Iraką, paskelbusios, kad siekia palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, o Irakas tam kelia grėsmę, nes turi masinio naikinimo ginklų ir nenori nusiginkluoti. Argumentai paprasti ir aiškūs bei atitinka pagrindinius JTO tikslus. Tačiau taip pasirodė ne visoms valstybėms. Prancūzija, Rusija, Vokietija ir Kinija pasipriešino tokiems JAV veiksmams ir paskelbė, kad jokiu būdu nepritars Vašingtono vienašališkiems veiksmams. Kitaip sakant, JT Saugumo Taryba susiskaldė, kartu suskaldydama ir pasaulį. Tačiau teisiniu aspektu JTO ir tarptautinė teisė dėl Irako konflikto beveik nenukentėjo. Pasak D.Žalimo, JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr.1441 nuostatos, jei Irakas neįvykdys rezoliucijos reikalavimų, grėsė S.Husseinui „tikrai rimtomis pasekmėmis”. Visa problema kyla iš to, kaip traktuojama sąvoka „rimtos pasekmės”. Čia galima atsigręžti į teisės teoriją ir palyginti anglosaksiškąją bei kontinentinę teisės sampratą. D.Žalimo nuomone, anglosaksiškoji teisės samprata, kuriai atstovauja JAV ir Britanija, linkusi labiau pabrėžti tuos tikslus, kurių pasiekimui kuriama teisės norma, o su normos įgyvendinimu susijusias procedūras laiko tik aptarnaujančiomis taisyklėmis. Taigi, skaitant JTO Chartiją ir matant ten užsibrėžtą tikslą „tarptautinio saugumo ir taikos palaikymas”, to tikslo ir bus siekiama, net jei procedūriniai niuansai neleistų imtis jėgos vartojimo. Tuo tarpu kontinentinės teisės tradicija (Prancūzija, Vokietija ir tam tikra dalimi Rusija) teisėje svarbiausiu laiko žodį – koncentruojasi į pažodinį …teisės aiškinimą. Dėl to nenuostabu, kad prancūzai ir vokiečiai prieštaravo vienašališkiems JAV veiksmams. Tačiau, pasak D.Žalimo, netgi skaitant rezoliuciją „kontinentiniu stiliumi”, ten nėra žodžių, uždraudžiančių jėgos vartojimą, jei Irakas nenusiginkluotų. Kitaip sakant, viskas susiveda į skirtingą teisės traktavimą, o tai nereiškia, kad pati teisė yra pažeidžiama ar paminama. Visos NATO šalys gerai suvokia, kokį pavojų kelia besitęsiantis nestabilumas Irake ir kaip svarbu yra padėti naujosioms Irako valdžios institucijoms įgyti priemonių, leidžiančių pačioms kontroliuoti saugumo situaciją. Kaip Stambule pareiškė NATO Generalinis Sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis, „mokydami Irako saugumo pajėgas ir padėdami kurti savas saugumo institucijas, priartinsime tą dieną, kai ten nebereikės užsienio kariuomenės. Tai visų mūsų bendras tikslas.“ Sprendimas padėti mokyti Irako saugumo pajėgas buvo priimtas po JT Saugumo Tarybos rezoliucijos (UNSCR) Nr. 1546 ir oficialaus Irako laikinosios vyriausybės prašymo. UNSCR Nr. 1546, kviečianti valstybes nares ir tarptautines bei regionines organizacijas prisidėti prie paramos, buvo vienbalsiai priimta birželio 8 dieną. Po dviejų savaičių tuometinis paskirtasis Irako Premjeras Ayadas Allawi parašė NATO Generaliniam Sekretoriui, kreipdamasis „į tarptautinę bendruomenę, o ypač į NATO, kuo skubiau suteikti pagalbą gyvybiškai svarbiose srityse ─ rengti mokymus Irake, suteikti įrangos ar kitokią techninę pagalbą, kokią Irako vyriausybė manytų esant reikalingą, stengdamasi aprūpinti mūsų besikuriančias saugumo institucijas, kad jos galėtų sėkmingai kovoti su terorizmo grėsme ir leistų vis labiau pasikliauti savo, o ne užsienio pajėgomis“. Šį prašymą vėliau pakartojo Irako užsienio reikalų ministras Hoshyaras Zebari, apsilankęs NATO vadavietėje liepos 13 dieną, po suverenumo perdavimo. Gyvybiškai svarbu, kad tarpusavyje glaudžiai bendradarbiautų Daugianacionalinės pajėgos ir NATO Mokymo misija Irake, kadangi Daugianacionalinės pajėgos yra pagrindinis saugumo garantas šalyje, todėl gali pasirūpinti NATO personalo saugumu. Be to, Daugianacionalinės pajėgos jau vykdė Irako saugumo pajėgų mokymus per savo Daugianacionalinę saugumo perdavimo vadavietę Irake. Kad bendradarbiavimas būtų kuo veiksmingesnis, abiem misijoms vadovauti buvo paskirtas JAV generolas leitenantas Davidas H. Petraeusas. Tačiau NATO Mokymo misija Irake lieka speciali misija, kurią politiškai kontroliuoja Šiaurės Atlanto Taryba. 2004 m. birželio 8 d. priėmus JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1546, patvirtinančią visišką atsakomybės bei valdžios perdavimą Irako žmonėms nuo 2004 m. birželio 30 d. Ir sustiprinančios Jungtinėms Tautoms tenkantį pagrindinį vaidmenį, ES įgijo galimybę remti Irako žmonių pastangas pakreipti savo šalį nauja linkme.Europos Parlamentas ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares atsižvelgti į naują JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Irako siekdamos įvertinti padėtį, skatinti stabilizacijos procesą ir: nustatyti garantijas didesniems įsipareigojimams bei vadovaujančiam JT vaidmeniui, JT taikos palaikymo pajėgoms leisti tikrinti ir priimti sprendimus dėl karinių pajėgų Irake pakeitimo, nes visos politinės partijos dalyvaujančios rinkimuose prašė išvesti įvairių šalių karines pajėgas, o kai kurios kare dalyvaujančios šalys jau išvedė ar nusprendė išvesti savo pajėgas remiantis faktu, kad bet koks sprendimas dėl svetimų karinių pajėgų išvedimo turi būti palaipsniui taikomas vadovaujantis aiškiai nustatytu grafiku, apsvarstyti galimybę kare nedalyvaujančioms šalims dalyvauti apmokant Irako ginkluotasias pajėgas ir policiją. Komunikate analizuojamas esminis ES interesas siekiant aktyvesnių santykių su Iraku ir nustatomi ES ir Irako santykių plėtojimo tikslai vidutinės trukmės laikotarpiui. Jame teigiama, kad Europos Sąjunga turėtų nustatyti gaires, kuriomis remiantis būtų galima sukurti laipsniškai artimesnius ES ir Irako santykius priklausomai nuo politiniu pereinamuoju laikotarpiu padar…ytos pažangos ir saugumo klimato. ES turi būti pasiruošusi persvarstyti savo požiūrį, atsižvelgdama į Irake susidariusią situaciją.2.3. Europos Sąjunga ir IrakasPer 24 Sadamo Huseino režimo metus ES su Iraku nepalaikė politinių ar sutartinių santykių, ir jos vaidmuo apsiribojo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) nustatytų sankcijų įgyvendinimu. Tačiau ES atliko svarbų vaidmenį humanitarinėje srityje. Nuo 1992 m. Europos Bendrija (EB) buvo antra individuali donorė pagal Irakui suteiktos humanitarinės pagalbos dydį po Jungtinių Tautų (JT). ES ir Irako prekybiniai ryšiai taip pat buvo reikšmingi, ypač energetikos srityje.Greta kelių ES valstybių narių, dalyvaujančių užtikrinant saugumą Irake, ES pastangos nuo 2003 m. karo buvo skirtos teikti humanitarinę pagalbą ir politinę bei finansinę paramą rengiant atstatymo darbus. Europos Bendrija 2003 m. pradžioje Europos Bendrijų humanitariniam biurui (ECHO) skyrė 100 milijonų eurų teikti humanitarinę pagalbą Irake; ES valstybės narės įsipareigojo skirti daugiau nei 731 milijoną eurų. 2003 m. gegužės 22 d., priėmus JT ST rezoliuciją Nr. 1483, ES panaikino sankcijas Irakui.Nuo 2003 m. spalio mėnesio ES pagalbos Irakui kryptys išsiplėtė. Nors humanitariniai gyventojų poreikiai mažėja, atstatymui skiriami ištekliai papildo humanitarinius darbus atkuriant pagrindines viešąsias paslaugas ir jais siekiama įvairesnių tikslų: padidinti užimtumą, sumažinti skurdą ir stiprinti Irako institucijas bei administraciją. EB pagalba taip pat buvo skiriama paremti JT vaidmenį politiniame procese, vystyti Irako pilietinę visuomenę ir demokratines institucijas. Nuo 2003 m. ES iš EB biudžeto Irakui suteikė pagalbos už 305 milijonus eurų.ES interesas sukurti saugų, stabilų, demokratišką ir klestintį IrakąES svarbiausi interesai bendradarbiaujant su Iraku, siekiant atstatyti jo politines ir teisines institucijas, reformuoti jo ūkį ir atgaivinti pilietinę visuomenę, yra šie: sėkmingas politinis pereinamasis laikotarpis, vedantis prie stabilios, pliuralistinės demokratinės valstybės sukūrimo. Tokia demokratinė valstybė yra pagrįsta konstitucija, kuri garantuoja pagarbą teisinei valstybei, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Tai suteiks viltį Irako žmonėms ir padės užtikrinti šalies teritorinį vientisumą ir vidaus saugumą; pagalba skatinant ekonominį augimą ir diversifikaciją, mažinant skurdą ir nedarbą bei gerinant Irako gyventojų gyvenimo lygį. Veikianti, konkurencinga ir diversifikuota rinkos ekonomika, Irako infrastruktūros atstatymas, ypač Irako transporto tinklo sujungimas su visos Europos transporto koridoriais, ir Irako ekonominė integracija į jo regioną padės pagerinti turtų paskirstymą šalyje, sumažinti Irako jautrumą išorės veiksniams ir vystyti abipusiai naudingų ES ir Irako prekybinių ir investavimo, žmogiškųjų ir kultūrinių ryšių potencialą. Stabilumas ir didesnė gerovė taip pat turėtų palengvinti Europoje prieglobstį gavusių Irako pabėgėlių savanorišką grįžimą ir sustiprinti ES šalių ir Irako socialinius bei darbinius ryšius; potencialus Irako indėlis į saugumą ir stabilumą regione. Nuvertus Sadamo Huseino režimą, atsiranda galimybė įveikti regione tvyrančią įtampą. Irakas, taikiai sugyvenantis su savo kaimynais ir regionu, taip pat padės įgyvendinti Europos saugumo strategijoje išdėstytus tikslus. Susikūrus stabiliai ir demokratinei Irako valstybei, taip pat laimės Turkija, ES šalis kandidatė; teisingos, skaidrios ir nediskriminacinės Irako teisinės struktūros sukūrimas. Nuspėjamumas ir teisinis aiškumas yra būtinos sąlygos esminėms investicijoms ne tik energetikos sektoriuje, bet ir visoje šalyje. Atsižvelgiant į svarbų Irako indėlį į Sąjungos energijos tiekimo saugumą ir galimybę ES ir Irakui abipusiai laimėti iš Irako didesnės 1 2003 m. humanitarinei veiklai buvo skirta 100 milijonų eurų, 200 milijonų eurų įsipareigota skirti atstatymui 2003–2004 m., ir papildomi 2 milijonai eurų 2003 m. buvo skirti išminavimo veiksmams. Norint pasiekti Irako stabilumo ir klestėjimo, reikės ne tik ES paramos, bet ir tarptautinės bendruomenės suvienytų pastangų, tačiau labiausiai – pačių irakiečių pastangų. Todėl ES turėtų užmegzti santyk…ius su naująja Irako administracija ir Irako visuomene, kad galėtų aptarti vaidmenį, kurį, jų nuomone, ES turėtų atlikti Irake, ir užmegztų bei laipsniškai vystytų santykius su Iraku pereinamuoju laikotarpiu. Tuo būtų siekiama pakloti pamatus įvairiapusiams ir abipusiai naudingiems santykiams vidutinės trukmės laikotarpiu. Dialoge su Iraku ES galėtų pasiūlyti formuoti savo strategiją Irake pagal šiuos vidutinės trukmės laikotarpio tikslus: saugaus, stabilaus ir demokratinio Irako kūrimas, dalyvaujant parlamentui ir vyriausybei, kurie būtų renkami remiantis konstitucija, garantuojančia pagarbą Irako piliečių žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; atviros, stabilios, tvarios ir diversifikuotos rinkos ekonomikos ir visuomenės sukūrimas, kurios taptų pagrindu žmonių saugumui, ekonominiam augimui, užimtumo kūrimui ir skurdo mažinimui, o ištekliai būtų naudojami teisingam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi skatinti; Irako ekonominė ir politinė integracija į regioną ir atvirą tarptautinę sistemą. Saugus, stabilus ir demokratinis Irakas Irakas dabar turi galimybę į šalį atidėti autoritarinio režimo praeitį ir kurti stabilias demokratines institucijas, kurios garantuotų visų Irako žmonių, įskaitant moterų, etninių, religinių ir gentinių mažumų teises. Siekiant politinio proceso sėkmės, ypač svarbu bus išspręsti tokias problemas, kaip religijos vaidmuo valstybėje, veiksmingas ir demokratiškai valdomas saugumo sektorius, provincijos ir centrinės admisnitracijos santykių struktūravimas.Atsižvelgdama į sėkmingą pačios ES patirtį remiant pereinamojo laikotarpio procesus iš autoritarinio valdymo sistemų į demokratija pagrįstas sistemas ir ES valstybių narių įvairaus pobūdžio patirtį federalizmo ir decentralizacijos srityse, ES galėtų: pasveikinti JT ST rezoliuciją Nr. 1546, patvirtinančią laikinosios Irako vyriausybės suverenumą nuo 2004 m. balandžio 30 d., ir paremti Rezoliucijos įgyvendinimą; užmegzti dialogą su būsimosiomis Irako valdžios institucijomis, siekiant pademonstruoti ES paramą politiniams ir konstituciniams procesams; nustatyti tokius ES pagalbos prioritetus: rinkimai, geras valdymas, Irako pilietinės visuomenės kūrimasis, žmogaus teisių apsauga ir skatinimas; apsvarstyti išplėsti savo pagalbą, įtraukiant priemones saugumo gerinimui, ypač kuriant teisinę valstybę ir įgyvendinant teisingumo bei saugumo sektoriaus reformas. Šių tikslų įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek juos rems būsimoji Irako vyriausybė, ir to, kaip vystysis saugumo ir politinė situacija Irake. Be to, be galo svarbu užtikrinti, kad, įgyvendinant veiksmus tiek Irake, tiek tarptautinėje arenoje, ES valstybės narės, Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis bendradarbiautų ir savo veiksmus visapusiškai derintų su Jungtinėmis Tautomis. Taip pat bus svarbu savo veiksmus glaudžiai derinti su Pasaulio banku, Tarptautiniu valiutos fondu ir kitomis tarptautinėmis finasų institucijomis.3. lRAKAS IR LIETUVOS POLITIKA Po to, kai Rezoliucija Nr. 1546(2004) buvo galutinai įtvirtinti tarptautinės bendrijos tikslai Irake bei šalies ateities santvarkos principai ir šių tikslų įgyvendinimo priemonės, įvairių Lietuvos politikų diskutuojamas sprendimas mažinti dalyvavimą daugianacionalinėse pajėgose arba jį apskritai nutraukti galėtų būti aiškinamas (jei toks sprendimas būtų priimtas) taip, kad Lietuva neremia pastangų užtikrinti saugumą pasaulyje, tarptautinės bendrijos tikslų Irake (federacinio ir demokratinio Irako idėjos) bei laikinosios Irako vyriausybės vadovaujamo politinio šalies demokratizacijos proceso, taip pat nėra patikima JT narė, nes nepaiso JT Saugumo Tarybos pozicijos ir raginimų visokeriopai prisidėti prie saugumo ir stabilumo Irake užtikrinimo, įskaitant karinių pajėgų siuntimą. Teisiniu požiūriu galėtų būti keliamas klausimas, ar Lietuva pajėgi tinkamai vykdyti JT narystės įsipareigojimus, konkrečiai – JT Chartijos 2 straipsnio 5 dalyje numatytą įsipareigojimą visapusiškai padėti JT ir bendradarbiauti įgyvendinant JT tikslus (įskaitant tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą) ir 25 straipsnyje numatytą įsipareigojimą „vykdyti JT Saugumo Tarybos sprendimus“ . Nors teisinė atsakomybė už šių įsipareigojimų nevykdymą mažai tikėtina, vis dė1to Lietuvai būtų neišvengiami ilgalaikiai neigiami politiniai padariniai bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo srityje, nes kiltų Lietuvos vertybinės orientacijos ir šalies patikimumo klausimas. Be to, Rezoliucijai Nr. 1546(2004) priimti nereikia peržiūrėti 2003 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijojePersijos įlankos regione”, kuris ir toliau yra pakankamas nacionalinis teisinis Lietuvos karių buvimo daugianacionalinėse pajėgose Irake pagrindas, nes numato Lietuvos karių dalyvavimą JAV vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje (šis apibūdinimas visiškai tinka daugianacionalinių pajėgų misijai Irake). Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gegužės 29 d. nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje Persijos įlankos regione” 1 straipsnyje nurodomas „maksimalus aštuoniolikos mėnesių Lietuvos karių buvimo daugianacionalinėse pajėgose Irake terminas, kuris baigsis 2004 m. lapkričio 29 dieną“ . Mažai tikėtina, kad iki tol pirma laiko bus nutrauktas daugianacionalinių pajėgų mandatas pagal Rezoliuciją Nr. 1546(2004), kuris turėtų baigtis ne vėliau kaip 2005 m. gruodžio 31 dieną. Todėl būtų tikslinga pakeisti minėtą Seimo nutarimą, numatant tokį patį maksimalų Lietuvos karių buvimo daugianacionalinėse pajėgose laiką – iki 2005 m. gruodžio 31 d., jeigu JT Saugumo Taryba ne nutrauktų daugianacionalinių pajėgų Irake mandato anksčiau. Pasigirdus svarstymams dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje karinėje operacijoje Irake teisėtumo, norėčiau išsamiau paaiškinti dalyvavimo šioje misijoje svarbiausius teisinius aspektus. Tai – karinės operacijos Irake pagrindimas pagal tarptautinę teisę, Lietuvos karių dalyvavimo operacijoje atitiktis Konstitucijos nuostatoms ir dalyvaujančių operacijoje Lietuvos karių statusas pagal nacionalinę teisę.Lietuva jau antri metai siunčia savo karius į taikos palaikymo misiją Irake ir yra aktyvi sąjungininkų koalicijos dalyvė. Tačiau Irakas nė iš tolo neprimena stabilios ir demokratiškos valstybės. Kasdien nuo sukilėlių bombų žūva žmonės, o įvairaus plauko teroristai savo išpuolius teisina Irako okupacija. Kad ir netiesiogiai, jiems pavyko priversti Ispaniją išvesti savo karius iš Irako. Vertinimai, kad karinė operacija Irake yra agresija ir neteisėta pagal tarptautinę teisę, nėra pagrįsti. JAV, Jungtinė Karalystė ir dar apie 50 pasaulio valstybių (įskaitant Lietuvą), politiškai ir kariškai parėmusių 2003 m. kovo 20 d. pradėtą karinę operaciją Irake, laikosi tos nuomonės, kad ši operacija yra visiškai teisėta, nes ja įgyvendinamos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Irako klausimu. Operacija pradėta vykdyti, gavus JT Saugumo Tarybos įgalioji…mus pagal JT Chartijos VII skyrių (šis skyrius, be kitų priemonių, leidžia JT Saugumo Tarybai sankcionuoti karinius veiksmus grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui atveju).Pagrindą tokiai nuomonei suteikia, visų pirma, 2002 m. lapkričio 8 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1441 nuostatos. Rezoliucijos preambulėje konstatuojama, kad Irako nepaklusimas daugiau kaip 10 ankstesnių Saugumo Tarybos rezoliucijų kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui. Jau po Seimo nutarimo, 2003 m. spalio 16 d. priimta rezoliucija Nr. 1511 iš esmės patvirtina ir išplėtoja aukščiau paminėtos rezoliucijos nuostatas. Šiame dokumente pabrėžiama, kad saugumas ir stabilumas Irake yra esminis politinio proceso veiksnys (Irako konstitucijai priimti ir demokratiniams rinkimams surengti), todėl jungtinės vadovybės vienijamos daugianacionalinės pajėgos yra įgaliojamos imtis visų būtinų veiksmų saugumui ir stabilumui Irake užtikrinti. Tokius įgaliojimus daugianacionalinės pajėgos turės tol, kol Irako valdymo neperims demokratiškai išrinkta bei tarptautiniu mastu pripažinta šalies vyriausybė. Tad abejonės dėl Lietuvos karių buvimo ir funkcijų Irake teisėtumo neturi jokio pagrindo pagal tarptautinę teisę.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal tarptautinę teisę valstybė gali prisiimti tarptautinius įsipareigojimus, ne tik sudarydama tarptautines sutartis, bet ir vienašaliais aktais įsipareigodama kitoms valstybėms ar jų bendrijai atlikti tam tikrus veiksmus arba nuo jų susilaikyti. Minėtas Seimo nutarimas kaip tik yra tokio valstybės vienašalio akto pavyzdys. Tačiau bendro pobūdžio įsipareigojimai neįpareigoja dalyvauti konkrečioje tarptautinėje operacijoje Todėl valstybė turi savo nuožiūra nuspręsti, kokiose operacijose ji ketina dalyvauti, prisidėdama prie JT tikslų įgyvendinimo. Iki šiol Lietuvos įsipareigojimai dalyvauti konkrečiose tarptautinėse karinėse operacijose būtent ir buvo prisiimami tik vienašaliais aktais – Seimo nutarimais, priimamais pagal Konstitucijos 142 straipsnio 1 dalį.IŠVADOSRezoliucija Nr. 1546(2004) išreiškia visos tarptautinės bendrijos poziciją Irako klausimu ir yra teisiškai privaloma. Jos įgyvendinimas laikomas esmine regiono stabilumo stiprinimo ir apskritai tarptautinės taikos bei saugumo palaikymo sąlyga. Rezoliucijoje konstatuojama Irako okupacijos pabaiga ir visiško Irako suvereniteto atkūrimas iki 2004 m. birželio 30 d., taip pat pripažįstama laikinoji Irako vyriausybė, perimanti šalies valdymą iš naikinamos Koalicijos laikinosios administracijos. Rezoliucija įtvirtinami tarptautinės bendrijos tikslai Irake ir Irako ateities santvarkos principai: Irakas turi būti federacinė demokratinė valstybė, besiremianti teisės viešpatavimo, nacionalinio susitaikymo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, atstovaujamosios demokratijos principais. Rezoliucija taip pat nustato politinio proceso šiems tikslams įgyvendinti grafiką ir tarptautinės bendrijos paramos šiam procesui priemones. Rezoliucija pripažįsta vadovaujantį Jungtinių Tautų vaidmenį teikiant tarptautinę pagalbą politiniam procesui Irake: sveikinamas ir remiamas JT narių (įskaitant Lietuvą) prisidėjimas prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo Irake, įskaitant dalyvavimą daugianacionalinėse pajėgose, pagal ankstesnes JT Saugumo Tarybos rezoliucijas. Tai dar kartą patvirtina Lietuvos karių buvimo Irake teisėtumą ir atitiktį JT bei visos tarptautinės bendrijos interesams. Atsižvelgiant į Irako okupacijos pabaigą ir laikinosios Irako vyriausybės prašymą palikti šalyje daugianacionalines pajėgas, Rezoliucija atnaujina daugianacionalinių pajėgų mandatą pagal ankstesnę JT Saugumo Tarybos 2003 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 1511(2003), kuri toliau lieka Saugumo Tarybos sankcijos daugianacionalinių pajėgų veiksmams Irake pagrindu. Tai taip pat patvirtina Lietuvos karių buvimo Irake teisėtumą ir atitiktį tarptautinės bendrijos interesams. Daugianacionalinių pajėgų Irake mandato apimtis: imtis visų būtinų veiksmų saugumui ir stabilumui Irake užtikrinti, 1. y. sudaryti būtinas Rezoliucijoje numatytam politiniam procesui saugumo sąlygas. Be kita ko, tai apima kovą su terorizmu ir nereguliariomis ginkluotomis grupėmis, JT veiklos šalyje saugumo užtikrinimą, techninę paramą stiprinant Irako saugumo pajegas. Kai kurių politikų siūlomas Lietuvos sprendimas mažinti dalyvavimą daugianacionalinėse pajėgose arba jį apskritai nutraukti galėtų būti aiškinamas kaip Lietuvos atsisakymas remti pastangas užtikrinti saugumą pasaulyje, tarp tautinės bendrijos tikslus Irake (federacinio ir demokratinio Irako idėjas) bei laikinosios Irako vyriausybės vadovaujamą politinį šalies demokratizacijos procesą. Taip Lietuva parodytų, kad nėra patikima JT narė, nes nepaiso JT Saugumo Tarybos pozicijos ir raginimų visokeriopai prisidėti prie saugumo ir stabilumo Irake užtikrinimo, įskaitant karinių pajėgų siuntimą.Sadamo Huseino režimo žlugimas nutiesė kelią Irako žmonėms siekti taikios, saugios ir demokratinės ateities, kuri taip ilgai jiems buvo draudžiama per buvusį represinį režimą; pabrėžia, kad labiausiai neatidėliotinas iššūkis tarptautinei bendruomenei yra užtikrinti saugumą ir stabilumą Irake, nes tai yra viena iš pagrindinių sąlygų siekiant atgaivinti Irako piliečių gyvybingą ir savanorišką pilietinę dvasią; išreiškia savo susirūpinimą dėl dabartinės padėties, kuri ir toliau lieka labai sudėtinga dėl naikinimų ir nesaugumo, kuris kyla tiek dėl augančio teroristinių veiksmų skaičiaus, tiek dėl pasipriešinimo užsienio ginkluotosioms pajėgoms; mano, kad tarptautinė bendruomenė turi tiek moralinę, tiek politinę pareigą atitinkamai reaguoti į padėtį Irake.„Irako problema atrodo tokia paini, kad lyg ir nesuprasi, kur mes esame ir ką daryti, – nejau tiesiog išvesti pajėgas? – klausia Th. Friedmanas. – Aš siūlyčiau atspirties tašku pasirinkti Izraelio ir Palestinos konfliktą. Mano manymu, šis konfliktas susijęs su bendru civilizacijų susidūrimu tarp musulmonų pasaulio ir Vakarų. Izraeliečiai per taikų Oslo procesą bandė paversti palestiniečius savo partn…eriais, su kuriais vėliau galima būtų derėtis. Tas pats Oslo procesas JAV įsiveržus į Afganistaną ir Iraką įgijo pasaulinį mastą – amerikiečiai taip pat bando „išauklėti“ arabus ir afganus kaip savo partnerius, kurie gali įgyvendinti pažangią demokratizacijos programą Artimuosiuose Rytuose. Deja, tas procesas žlugo dar per repeticiją, ir akivaizdu, kad ir premjera Irake ir Afganistane nenusiseks. Tai kaip elgtis toliau? O taip pat, kaip ir pasielgė Izraelis konflikte su palestiniečiais – nepavykus užmegzti partnerystės santykių, Izraelis nusprendė tiesiog pastatyti sieną“.Tokios problemos kaip „naujų grėsmių“ atsiradimas apskritai ir Irako intervencija konkrečiai kelia daug rimtų klausimų dėl dabartinių esminių koncepcijų, tokių kaip prevencija ir atgrasymas, prasmės ir naudingumo. Į tai nebus lengva rasti atsakymus. Kas iš to, jei aimanuosime, kad nebeegzistuoja Vestfalijos sistema (jos mirtis jau seniai buvo išpranašauta), kuri nuo 1648 m. Vestfalijos sutarties reglamentavo tarptautinius santykius ir buvo grindžiama valstybės suverenumu. Tą pati galima pasakyti ir apie siaurai suprantamą teisėtumo sąvoką, nenorint pripažinti, kad tarptautinė teisė yra dinamiškas nenutrūkstamos žmogiškosios veiklos produktas. Susiformavusias paradigmas laužančios politikos ir veiksmai – tai dažnai stereotipiškai pavadinama JAV vienašališkumu – gali sukelti šoką. Tačiau paprasta, nekvestionuojama ištikimybė tęstinumui – perspektyvos neturinti alternatyva.17. primena, kad didžiausias institucinės ir socialinės srities rekonstrukcijos iššūkis tebėra teisinės valstybės principų įtvirtinimas kuriant ir stiprinant veiksmingas demokratines institucijas, šalinant įtampos šaltinius tarp įvairių socialinių komponentų, į visus projektus integruojant lyčių aspekto perspektyvą, stiprinant pilietinę visuomenę ir remiant nevyriausybines organizacijas, užtikrinant nepriklausomą žiniasklaidą ir tikrą pagarbą visuotinėms žmogaus teisėms, ypač mažumų teisėms;
V. IŠVADOSŠiame komunikate išdėstomi pirminiai pasvarstymai apie tai, kaip ES galėtų pažengti vystydama santykius su Iraku, kurie būtų pagrįsti laipsniško dalyvavimo politika, paklojančia pamatus tvirtesniems ir tvaresniems santykiams vidutinės trukmės laikotarpiu. Jos rekomendacijas reikės nuolat peržiūrėti ir pritaikyti pagal Irake besikeičiančios situacijos aplinkybes. Ministrų Taryba kviečiama apsvarstyti šias rekomendacijas, atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos duodamus aiškius ženklus dėl ES įsipareigojimo stiprinti savo santykius su Iraku pagal JT ST rezoliuciją Nr. 1546, ir padėti pakloti pamatus saugiai, stabiliai, demokratinei ir klestinčiai Irako valstybei, taikiai sugyvenančiai su savo kaimynais ir regionu, tampančiai visateise ir aktyvia tarptautinės bendruomenės nare.