TURINYS
ĮVADAS 3I. IKITEISMINIO TYRIMO ORGANIZAVIMO SĄVOKA, PRINCIPAI IR UŽDAVINIAI 4II. IKITEISMINIO TYRIMO ORGANIZAVIMO SISTEMA 42.1. IKITEISMINIO TYRIMO PAREIGŪNAS 52.1.1. Ikiteisminio tyrimo įstaigos 62.1.2. Procesinės ikiteisminio tyrimo pareigūno teisės ir pareigos 8IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………….10ĮVADASĮsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksui (toliau – BPK), žymiai pasikeitė nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tvarka. Taip pat pasikeitė prokuroro vaidmuo, uždaviniai ir funkcijų turinys baudžiamajame procese ir ikiteisminiame tyrime, kaip baudžiamojo proceso stadijoje. Prokuroras tapo pagrindine ikiteisminio tyrimo figūra ir atsakingu už ikiteisminį tyrimą subjektu. Dėl šių pasikeitimų kilo daug praktinių problemų. Prokuroro vaidmuo ikiteisminiame tyrime, taip pat prokuroro funkcijos organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, o kartu ir su šia funkcija susijusių proceso elementų nagrinėjimas yra neginčijamai aktualūs. Praktikos tikslas yra išnagrinėti ir ištirti ikiteisminio tyrimo organizavimo procesą, jo svarbą ir jį atliekančių subjektų vaidmenį bei vietą ikiteisminiame tyrime, jų tarpusavio procesinius santykius.Praktikos darbo struktūra: pateikti ikiteisminio tyrimo organizavimo sąvokos apibrėžimą; išnagrinėti ikiteisminio tyrimo organizavimo principus ir uždavinius; išanalizuoti ikiteisminio tyrimo organizavimo sistemą; išsiaiškinti svarbiausius procesinius ikiteisminio tyrimo organizavimo aspektus; nustatyti, kokią reikšmę ikiteisminiam tyrimui turi planavimas;I. IKITEISMINIO TYRIMO ORGANIZAVIMO SĄVOKA, PRINCIPAI IR UŽDAVINIAI2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujajam BPK pasikeitė daugelis baudžiamajame procese iki tol vartotų terminų. Kai kurie teisiniu požiūriu tapo netikslūs, todėl didžiąją terminijos dalį teko aiškinti iš naujo, ją koreguoti. Taip nutiko ir su „nusikaltimo tyrimo organizavimas“ terminu bei jo sąvoka.Nuo naujai įsigaliojusių Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) ir BPK bei Konstitucijos 118 str. pataisų, pateikusių terminą „ikiteisminio tyrimo organizavimas“, praėjo beveik du metai, tačiau iki šiol jis nėra tinkamai išnagrinėtas ir išanalizuotas. Todėl visiškai suprantama, kad prakalbus apie ikiteisminio tyrimo organizavimą, šiandien ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kitas ikiteisminio tyrimo subjektas apie tai pateiktų savo samprotavimus, tačiau negalėtų tinkamai pasakyti koks yra šio termino apibrėžimas, jo egzistavimo tikslas ir pan.
Nusikalstamų veikų tyrimas, kaip ir bet kokia kita veikla, yra organizacinio pobūdžio. Tai įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme, griežtai reglamentuojančiame teisinius įrodinėjimo pagrindus, tyrimo veiksmų atlikimo tvarką. Veiklos organizavimu siekiama racionaliai sutelkti turimas pajėgas, kad būtų įgyvendinti ikiteisminio tyrimo uždaviniai. Tad ikiteisminio tyrimo organizavimas – ikiteisminį tyrimą atliekančių subjektų veikla, paremta įstatymuose numatytų ir moksliškai pagrįstų priemonių visuma, užtikrinančia efektyvų ikiteisminį tyrimą bei nuoseklų ir savalaikį jo tikslų įgyvendinimą. Ikiteisminis tyrimas – sudėtingas procesas, kuriame būtina remtis mokslo ir technikos žiniomis, į procesą įtraukti įvairias teisėsaugos institucijas. Taigi, aiškinantis nusikalstamas veikas, dalyvauja įvairių sričių specialistai bei teisėsaugos institucijų darbuotojai. Greta bendrų, organizaciniam darbui būdingų principų, egzistuoja savi nusikalstamų veikų tyrimo principai arba bendri principai įgauna specifinių ypatybių organizuojant ikiteisminio tyrimo darbą. Jie glaudžiai susiję su baudžiamojo proceso principais ir juos dubliuoja.II. IKITEISMINIO TYRIMO ORGANIZAVIMO SISTEMAIkiteisminio tyrimo organizavimo pokyčiai siejami su nauja nusikalstamų veikų tyrimo koncepcija ir naujais ikiteisminio tyrimo proceso dalyviais. Baudžiamajame procese veikia eilė subjektų, kurie skiriasi savo padėtimi procese, teisiniu suinteresuotumu, įstojimo į procesą pagrindais bei baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisėmis ir pareigomis. Visi baudžiamojo proceso subjektai paprastai skirstomi į tokias tris pagrindines grupes:1) valstybės institucijos ir pareigūnai;2) baudžiamojo proceso dalyviai (siaurąją prasme);3) kiti baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys.Į pirmąją grupę įeina tie subjektai, kurie veikia valstybės vardu, valstybinės institucijos ir pareigūnai, baudžiamajame procese vykdantys valstybinius įgaliojimus ir pareigas bei ginantys valstybinius interesus, turintys bendrą tikslą – įgyvendinti valstybės pareigą aiškinti nusikalstamas veikas ir vykdyti teisingumą, tai yra: prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teisėjas (teismas) bei ikiteisminio tyrimo įstaigos ir jų pareigūnai.Antroji subjektų grupė – tai asmenys, kurie baudžiamajame procese turi savarankišką interesą, jiems svarbu bylos baigtis, jie gina savo interesus arba interesus tų, kuriems atstovauja. Šiai grupei priskiriami šie asmenys: įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, baudžiamojon atsakomybėn traukiami juridiniai asmenys, išvardintų asmenų atstovai, gynėjas ir privatus kaltintojas.Trečiosios grupės asmenys neturi teisinio ar faktinio suinteresuotumo bylos baigtimi – kitaip jie negalėtų dalyvauti baudžiamajame procese; tai asmenys, turintys tam tikras teises bei pareigas bei atliekantys tam tikrus pagalbinius veiksmus, tai yra: liudytojas, ekspertas, specialistas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius bei visuomeninis atstovas, stebintis posėdį, veiksmų atlikimą.Visiems baudžiamojo proceso subjektams bendra tai, kad, nežiūrint jų padėties skirtingumo, teisių ir pareigų pobūdžio ir turinio specifikos procese, vykdydami savo funkcijas jie visi viena ar kita forma dalyvauja ikiteisminiame tyrime ar nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Tačiau kalbant apie ikiteisminio tyrimo subjektus, su kuriais siejamas pats ikiteisminis tyrimas, jo organizavimas bei atlikimas tam tikrų ikiteisminio tyrimo veiksmų, ir tuo pačiu kalbant apie šiuos subjektus konkrečios prokuroro funkcijos, o būtent organizuoti ikiteisminį tyrimą, kontekste – šių subjektų ratas susiaurėja. Taigi, subjektai, apie kuriuos bus kalbama, priskirtini prie pirmos baudžiamojo proceso subjektų grupės baudžiamojo proceso subjektų sistemoje. Tokius ikiteisminio tyrimo subjektus įvardija ir jų funkcijas apibrėžia BPK ir kiti norminiai aktai.2.1. IKITEISMINIO TYRIMO PAREIGŪNASNaujas BPK kitaip nustato ikiteisminio tyrimo pareigūnų funkcijas. Pagal ankščiau galiojusį BPK parengtinio tyrimo stadijoje nustatytas funkcijas turėdavo atlikti prokuroro kontroliuojami kvotėjai ir tardytojai, tik retkarčiais dėl sankcijų ar kitų veiksmų atlikimo būdavo privaloma kreiptis į apylinkės teismą. Naujasis kodeksas kvotos ir tardymo funkcijas apjungia į vieną ikiteisminio tyrimo funkciją. Ją vykdyti pavedama ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriais tampa buvę kvotėjai ir tardytojai. Galima sakyti, kad iš teisinės kalbos buvo pašalinti tokie terminai: tardytojas, tardyti, kvotėjas, kvosti ir pan. Šie žodžiai buvo pakeisti naujais terminais: ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir pan. Šie terminai pagal naujojo kodekso koncepciją turėjo padėti sujungti tardytojo, kvotėjo ir operatyvinio darbuotojo terminus į vientisą ikiteisminio tyrimo pareigūno terminą pagal jų atliekamas funkcijas bei įvairiais aspektais pagerinti ikiteisminį tyrimą.BPK 18 str. numatyta ikiteisminio tyrimo pareigūno sąvoka, pagal kurią ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo. Taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnas ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo yra įgaliotas atlikti BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei priimti sprendimus. BPK reglamentuoja ir ikiteisminio tyrimo pareigūno uždavinius bei tikslus, o būtent, pasinaudojant visomis įstatymų suteikiamoms teisėmis ir galimybėmis, siekti nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes.Organizuojant nusikalstamų veikų tyrimą neabejotinai įtakos turi tyrėjų darbo krūvis. Nuo darbo krūvio dažniausiai priklauso ikiteisminio tyrimo organizavimo kokybė bei darbo kokybė apskritai. Didesnis darbo krūvis trukdo tinkamai pasiruošti kiekvienam procesiniam veiksmui, jį tinkamai organizuoti. Per didelis darbo krūvis dažnai neleidžia skirti vienodo dėmesio visoms tyrėjo žinioje esančioms byloms.2.1.1. Ikiteisminio tyrimo įstaigosIkiteisminio tyrimo įstaigos Lietuvoje yra Policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Valstybės saugumo departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Muitinės departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų (BPK 165 str.).Pagrindinė ir bene svarbiausia ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Kokiems policijos padaliniams pavedamos ikiteisminio tyrimo funkcijos, nustato vidaus reikalų ministras ir generalinis policijos komisaras. Pagal BPK 165 str. policija yra universali ikiteisminio tyrimo įstaiga, galinti pati pradėti ikiteisminį tyrimą ar atlikti prokuroro pavedimus dėl bet kurios nusikalstamos veikos. Kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų kompetencija čia ribota, nes jos gali tirti tik tam tikrų rūšių nusikalstamas veikas.Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, reglamentuojantis policijos statusą, policiją įvardija kaip asmens, visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinančią policijos įstaigų ir pareigūnų visumą. Jame taip pat išskirtos policijos įstaigos ir policijos pareigūno sąvokos. Policijos įstaiga – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis įstatymais, steigimo bei kitais teisės aktais jam pavestus policijos uždavinius. Policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Policijos veiklos įstatymas nustato ir policijos uždavinius: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga;2) viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas;3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių;4) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija;5) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas;6) saugaus eismo priežiūra. Įstatymai policijai gali nustatyti ir kitų uždavinių.Policijos sistemą sudaro: 1) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) – tai policijos įstaiga, padedanti policijos generaliniam komisarui formuoti policijos veiklos strategiją ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, taip pat organizuoti ir įgyvendinti teritorinių policijos įstaigų valdymą. 2) Teritorinės policijos įstaigos – komisariatai, vykdantys teisės aktais jiems pavestas funkcijas nustatytoje teritorijoje. Policijos komisariatai yra aukštesnės ir žemesnės pakopų. Šie policijos komisariatai užtikrina viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, kuria nusikalstamų veikų prevencines programas ir jas vykdo, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus. 3) Policijos profesinio ugdymo įstaigos – policijos generalinio komisaro steigiami policijos profesinio ugdymo padaliniai, užtikrinantys nuolatinį policijos pareigūnų profesinį tobulinimą;4) Specializuotos policijos įstaigos – neteritoriniu principu steigiami policijos padaliniai, vykdantys teisės aktais jiems pavestas tam tikras (specialiąsias) policijos funkcijas.Policija, vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, nešališkai gina visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Jos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, …teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais.2.1.2. Procesinės ikiteisminio tyrimo pareigūno teisės ir pareigosIkiteisminio tyrimo pareigūnai vienus proceso veiksmus gali atlikti savo nuožiūra, kitus – tik gavę prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sankciją (sprendimą dėl to veiksmo atlikimo). Tai reglamentuojama BPK 172 str. 1 d. Be sankcijos (prokuroro nutarimo ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties) ikiteisminio tyrimo pareigūnai gali atlikti daugumą BPK IV dalyje numatytų tyrimo veiksmų ir taikyti kai kurias, žmogaus teises mažiausiai varžančias, procesines prievartos priemones, pavyzdžiui, laikiną sulaikymą (BPK 140 str.), atvesdinimą (BPK 142 str.), asmens apžiūrą (BPK 143 str.), pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą (BPK 144 str.), fotografavimą, filmavimą, matavimą, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimą (BPK 156 str.) ir pan. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas neturi teisės taikyti jokių kardomųjų priemonių. Be jau minėtų, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atlikti šiuos tyrimo veiksmus: šaukti į apklausas, apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius, įtariamuosius (BPK 182, 183, 185, 188 str.); atlikti akistatą (BPK 190 str.); parodymą atpažinti (BPK 191 – 194 str.); apklausą parodymo atpažinti metu (BPK 195 str.); parodymų patikrinimą vietoje (BPK 196 str.); eksperimentą (BPK 197 str.); objektų apžiūrą, prireikus juos tirti, šiam darbui kviesti specialistą (BPK 205 – 207 str.); taikyti anonimiškumą liudytojui ir nukentėjusiajam (BPK 198 – 200 str.). Prieš apklausdamas įtariamąjį pirmą kartą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo jam įteikti pranešimą apie įtarimą (BPK 187 str.). Kratos ir poėmiai turi būti atliekami tik esant tuo klausimu priimtai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu krata ir poėmis gali būti daromi tik neatidėliotinais atvejais (BPK 145 str. 3 d., 147 str. 1 d.). Asmens krata nesant tuo klausimu priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties gali būti daroma ir BPK 146 str. 2 d. numatytais atvejais, t.y. sulaikant ar suimant arba kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad patalpoje ar kitoje vietoje, kur daromas poėmis ar krata, esantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Esant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai ikiteisminio tyrimo pareigūnas taip pat gali: kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei daryti jos įrašus (BPK 154 str.); prokuroro pavedimu susipažinti su informacija (BPK 156 str.); atlikti tyrimo veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (BPK 158 str.); dalyvauti atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (BPK 159 str.); atlikti slaptą sekimą (BPK 160 str.).Procesiškai ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra pavaldus prokurorui, todėl besąlygiškai privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas negali atsisakyti atlikti tų veiksmų, kuriuos nurodo prokuroras. Tokią pareigą ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustato BPK 172 str. 2 d. 1 p. Prokuroras gali nurodyti, kokia kryptimi turi vykti tyrimas, kokios versijos turi būti tikrinamos, kokie tyrimo veiksmai turi būti atliekami, kokias procesines prievartos priemones reikia taikyti. Ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinis pavaldumas prokurorui neturėtų būti suprastas, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas ikiteisminio tyrimo metu negali rodyti jokios iniciatyvos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi panaudoti visus savo sugebėjimus ir galimybes, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų pasiekti reikiami rezultatai. Tiriant nusikalstamas veikas, kaip ir bet kurioje kitoje žmonių pažintinėje veikloje, svarbu ne tiktai konstatuoti faktus, bet ir juos išanalizuoti, įvertinti, nustatyti jų tarpusavio sąsajas, priklausomumą ir taip pereiti nuo nepilno įvykio aplinkybių pažinimo iki tikslaus jų nustatymo. Nusikaltimų tyrimas yra labai sudėtingas procesas ir dažniausiai būna konfliktinio pobūdžio, todėl tyrimo situacija, kurioje jis atliekamas – tai nuolat kintantis dydis. Visas tyrimo procesas yra labai dinamiškas bei lankstus. Ikiteisminį tyrimą atliekantys tyrėjas privalo to nie…kada nepamiršti ir dirbti kruopščiai bei kūrybingai, kad galėtų tinkamai įvertinti tyrimo situaciją ir priimti teisingą sprendimą, nuo kurio dažnai priklauso viso tyrimo baigtis bei atlikto darbo rezultatas.IŠVADOSIkiteisminio tyrimo organizavimo sistemą sudaro ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ir teisėjas (teismas). Pagrindinis ikiteisminio tyrimo proceso organizatoriaus, vadovas ir kontrolierius – prokuroras. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas (tyrėjas) privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus bei jo nustatytu laiku pranešti apie ikiteisminio tyrimo eigą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka tik jam priskirtus procesinius veiksmus ir tik gavęs prokuroro prašymą.Esminiai ikiteisminio tyrimo organizavimo principai: teisėtumas, vienasmeniškumas, veiksmų koordinavimas, visuomenės įtraukimas, mobilumas, intensyvumas, mokslo ir technikos panaudojimas, dinamiškumas ir vykdymo kontrolė bei uždaviniai skirti operatyviai ir išsamiai išaiškinti nusikalstamas veikas, sudaryti kiekvienoje byloje sąlygas teisingai taikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, užtikrinti nusikaltėlio padarytos materialinės žalos atlyginimą arba ją atlyginti, pašalinti priežastis ir sąlygas, padėjusias padaryti nusikalstamą veiką bei auklėti piliečius, kad jie nenukrypstamai laikytųsi įstatymų, sudaro vieną iš ikiteisminio tyrimo organizavimo pagrindų. Tačiau vienas svarbiausių, be ikiteisminio tyrimo organizavimo principų ir uždavinių, pagrindų yra procesinis, kurį sudaro Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas ir kiti teisės aktai.Tinkamas ikiteisminio tyrimo planavimas yra būtina sąlyga, užtikrinanti ikiteisminio tyrimo sėkmę ir efektyvumą, padedanti realizuoti baudžiamojo proceso uždavinius. Ikiteisminio tyrimo planavimas – tai moksliškai pagrįstas organizuoto ikiteisminio tyrimo atlikimo metodas, t.y. tikslingiausių, racionaliausių ikiteisminio tyrimo atlikimo ir konkrečių nusikalstamų veikų ištyrimo būdų, bylos medžiaga pagrįstų versijų patikrinimas, nuoseklus ir kryptingas duomenų rinkinio numatymas. Ikiteisminio tyrimo organizavimo efektyvumui bei jo tikslų įgyvendinimui neigiamą įtaką daro augantis nusikalstamumo lygis, didėjantis pareigūnų darbo krūvis bei menkas darbo techninis ir finansinis aprūpinimas.PANAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1992, Nr. 33-1014.2. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas // Valstybės žinios, 2002, Nr. 37-1341.3. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas // Valstybės žinios, 1961, Nr. 18-148. 4. Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas // Valstybės žinios, 2000, Nr. 89-2741.5. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas // Valstybės žinios, 2000, Nr. 90-2777.6. Poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo pradžią, registraciją, eigą bei apskaitą, sąvadas. Nr.1 Vilnius 2003