Gynėjo vaidmuo baudžiamojoje byloje

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir turėti advokatą.

Lietuvos Respublikos įstatymai ne tik deklaruoja kaltinamojo teisę į gynybą, bet ir garantuoja šios teisės realizavimą.

Gynyba – procesinių veiksmų visuma, kuriais siekiama paneigti katinimą, nustatyti kaltinamojo (teisiamojo) nekaltumą arba sušvelninti jo atsakomybę. Gynybos funkciją vykdo kaltinamasis (teisiamasis) ir jo gynėjas.

Gynėjas – savarankiškas proceso subjektas, baudžiamojo proceso kodekse bei kitų įstatymų specialiai įgalintas padėti įtariamajam (kkaltinamajam, nuteistajam, išteisintajam) kvalifikuotai gintis nuo iškilusio įtarimo (pareikšto kaltinimo, nuteisimo), atstovauti jo teisėms ir teisėtiems interesams ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu bei teikti jam visokeriopą juridinę ir kitą reikiamą pagalbą. Gynėjais paprastai būna advokatai, įrašyti į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą. Gynėjais taip pat gali būti advokatų padejėjai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 18 str. 3 dalimi, Lietuvos Respublikai įstojus į Europos sąjungą, gynėjais galės būti ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai. Tačiau ginti, atstovauti bei teikti kitą teisinę pagalbą baudžiamųjų byylų procese jie galės tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą.

Pagrindinė gynėjo funkcija – ginti kaltinamojo teises ir teisėtus interesus. Todėl pagrindinis darbo tikslas – išnagrinėti gynėjo funkciją baudžiamojoje byloje. Ši funkcija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Re

espublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme.

Pagrindiniai uždaviniai – gynėjo pareigos ir veiksmai, jo vaidmuo baudžiamojoje byloje bei gynėjo nušalinimas baudžiamajame procese, kurį taip pat yra tikslinga išnagrinėti, nes daugelyjeteisės aktų yra įtvirtintas kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimo principas, todėl yra svarbu, kad jis būtų užtikrinamas pilnavertiškai ir kad nuo to nenukentėtų teisingumo nustatymas.

2. GYNĖJO FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS BAUDŽIAMAJAME PROCESE

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojusį Baudžiamojo proceso įstatymą gynėjas nedalyvaudavo parengtiniame tardyme: “Kol byla nepateko teisman spręsti iš esmės, kaltinamasis negali turėti gynėjo, išžiūrint jo atskirus skundus, ir todėl rengiamojo tyrimo byla neturi būti rodoma jo gynėjui”.

J.Rinkevičius savo straipsnyje teigia, kad daugumoje šalių Baudžiamojo proceso įstatymai piliečio teisę turėti gynėją sieja su pirmąja apklausa, kurios metu būna pareiškiama, kad jis įtariamas nusikaltimo paadarymu. Autorius pateikia užsienio šalių pavyzdžius, kaip gynėjas įsijungia į procesą. Reziumuojama, kad gynėjas sietinas su įtariamojo ir kaltinamojo procesinės figūros atsiradimu, t.y., kai šiems asmenims iškyla teisinės pagalbos reikmė: “Būtent tokios pagalbos teikimas apibūdina gynėjo dalyvavimo parengtiniame tardyme prasmę ir efektyvumą”. Toliau autorius mini, kad reikėtų išplėsti gynėjo teises įrodinėjimo procese (pats galėtų išreikalauti bylai reikalingus dokumentus, fotografuoti įvykio vietą ir pan.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įs

siteisėjusiu teismo nuosprendžiu. G.Kiškis savo straispsnyje „Teisė ir persitvarkymas“ teigia, kad, jeigu įstatymas draudžia perkelti įrodinėjimo pareigą kaltinamajam, tai teismas neturi teisės versti kaltinamąjį įrodinėti savo nekaltumą. Kaltas asmuo, ar nekaltas turi nuspręsti tie, kas renka įrodymus, o bylai patekus į teismą, šį klausimą ir turi išspręsti teismas.

Pasitaiko atvejų, kada teisiamasis prisipažįsta kaltas. Tada kyla klausimas, ar toliau teisiamajam reikalingas gynėjas. G.Kiškio nuomone gynimasis nuo pateikto kaltinimo ir kaltinimo neigimas savaime turi gilią prasmę, nes kaltinimas, nepagrįstas įrodymais, tų įrodymų visuma netenka prasmės, o kaltinamasis, kol kaltinimas neįrodomas teisme, laikomas nekaltu.

M.Kazlauskas gynybą apibrėžia kaip procesinių veiksmų, kuriais siekiama paneigti kaltinimą, nustatyti kaltinamojo (teisiamojo) nekaltumą arba sušvelninti jo atsakomybę, visumą. Gynybos funkciją vykdo kaltinamasis (teisiamasis) ir jo gynėjas.

Tai, kad gynyba turi didelę reikšmę baudžiamajame procese, galime įsitikinti paskaitę V.Zabielos knygą “Advokatų kalbos teisme”.Čia pateiktos advokatų kalbos kai kuriose baudžiamose bylose. Iš pateiktų tų bylų teismo sprendimų matyti, kad advokatų kalbos dažnai padeda perkvalifikuoti veiką į kitą veiką (kurios sankcija švelnesnė), o kartais ir išteisinti kaltinamąjį. Taigi, pagrindinė gynėjo funkcija – ginti kaltinamojo teises ir teisėtus interesus.

Advokatūros įstatyme advokato funkcijos nėra atskirai išskirtos, čia tik apibrėžta jo veikla: 4 str. 1 p. skelbia: “Advokatas yra nepriklausomas savo kliento patarėjas ir atstovas teisės klausimais”. Taip pat šiame įs
statyme nurodyti advokato veiklos pagrindiniai principai (5 straipsnis). Apie advokatus, kaip gynėjus, čia kalbame todėl, kad Baudžiamojo proceso kodekso 54 straipsnis nurodo, kad gynėjais leidžiama būti advokatams.

Tarybinio baudžiamojo proceso vadovėlyje gynėjas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris įstatymo specialiai įgaliotas padėti kaltinamajam įgyvendinti jo teises, tarp jų ir teisę į gynybą, ginti jo teisėtus interesus ir teikti kaltinamajam reikalingą juridinę pagalbą. Šių funkcijų įgyvendinimui įstatymai suteikia advokatui eilę teisių (o kartu ir pareigų), kurios įtvirtintos Baudžiamojo proceso kodekso 58 str.

Reikia pasakyti, kad šiuo metu galiojantis Baudžiamojo proceso įstatymas yra išplėtęs gynėjo teises, palyginus su prieš dešimtmetį galiojusiu įstatymu. Tai paaiškina mūsų šalyje įvykę socialiniai politiniai procesai (nepriklausomybės paskelbimas, demokratijos procesas, o tai sąlygojo pasikeisti požiūrį į kaltinamojo gynybą ir procesą apskritai).

Baudžiamojo proceso kodekso 53 str. sako, kad gynėjui leidžiama dalyvauti byloje, įtariamajam arba kaltinamajam paprašius, nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. Taigi, gynėjas nuo to momento, kai jam leidžiama dalyvauti byloje, turi teisę:
1. Susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu, nutarimu iškelti asmeniui baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka ir nutarimu patraukti baudžiamuoju;
2. Dalyvauti įtariamojo ir kaltinamojo apklausose. Apie šias teises rašo advokatė Z.Šličytė savo straipsnyje “Kaltinamojo gynyba parengtiniame tardyme”. Ji teigia, kad gynėjas, pradėdamas dirbti su medžiaga, pirmiausia turėtų patikrinti, ar pagrįstas ginamajam pareikštas kaltinimas ;
3. Po pirmosios apklausos matytis su su
ulaikytu suimtu ginamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami. Jeigu yra pagrindo manyti, kad tokie pasimatymai turės neigiamos įtakos tyrimui, tai įstatymai leidžia prokurorui arba tardytojui apriboti šią teisę. Teisė susitikinėti yra įtvirtinta ir Kardomojo kalinimo įstatyme.
4. Dalyvauti tuose proceso veiksmuose, kurie daromi su įtariamuoju ir kaltinamuoju, taip pat tuose veiksmuose, kurie daromi su įtariamuoju, kaltinamuoju arba jų gynėjui paprašius, kvotėjui ar tardytojui sutikus dalyvauti bet kuriuose kituose tardymo veiksmuose;
5. Prašyti gynybai reikalingų pažymų, charakteristikų ir kitokių dokumentų iš valstybinių ir visuomeninių organizacijų, kurios nustatyta tvarka privalo juos ar jų nuorašus išduoti;
6. Kvotos ir parengtinio tardymo metu susipažinti su tų proceso veiksmų, kuriuose gynėjas turėjo teisę dalyvauti, protokolais, ekspertizių aktais, o kvotėjui arba tardytojui leidus, susipažinti su bet kuriais kitais byloje esančiais įrodymais. Kad būtų leista susipažinti su aukščiau minėtais dokumentais, gynėjas turi pateikti prašymą;
7. Baigus parengtinį tardymą, susipažinti su visa bylos medžiaga ir daryti jos išrašus;
8. Reikšti prašymus ir nušalinimus. Jeigu gynėjas mano, kad byloje reikia surinkti tam tikrus įrodymus, jis gali pareikšti prašymą, kad tai padarytų tardytojas ar teismas. Pavyzdžiui, Z.Šličytė išskiria tokius prašymus pagal jų turinį: a) prašymai dėl įrodymų rinkimo, ir jų patikrinimo, b) gynėjų prašymai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, c) prašymai nutraukti baudžiamąją bylą, kai gynėjas įsitikina, jog yra aplinkybių darančių ją negalima (LR BPK 5 str.); d) prašymai, susiję su įstatymo numatytų teisių baudžiamajame procese realizavimu (pavyzdžiui, BPK 15 str.), e) prašymai dėl įstatymo suteiktų teisių gynėjui realizavimo (pvz.: BPK 227 str.) ;
9. Dalyvauti atliekant teisminį bylos nagrinėjimą;
10. Apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, dalyvauti nagrinėjant skundą atitinkamoje teismo instancijoje.
Nustatyta, kad gynėjai turi teisę, bet neprivalo dalyvauti tardymo veiksmuose. Todėl gynėjo atvykimas, jeigu jam iš anksto apie tardymo veiksmų darymą buvo pranešta, nėra kliūtis atlikti šį tardymo veiksmą.
Kaip ir kiekvienas teisinių santykių dalyvis, gynėjas turi ne tik teises, bet ir pareigas. Gynėjas privalo dalyvauti teisminiame nagrinėjime. Jeigu jis neatvyksta į teismo posėdį ir nėra kuo jį pakeisti, tai bylos nagrinėjimas atidedamas. Jeigu gynėjas, kviečiamas dalyvauti bylos procese, be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, teisėją ar į teismą, tai jis atsako pagal Baudžiamojo proceso kodekso 643 str. nustatytą tvarką.
Advokatas, apsiėmęs ginti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį, neturi teisės to atsisakyti (tai reglamentuoja BPK 58 sr.). Tik BPK 631 str. nurodo aplinkybes dėl kurių negalima dalyvauti advokatu. Jei paaiškėja šios aplinkybės (pavyzdžiui, tiriant ar nagrinėjant bylą, dalyvauja pareigūnas, su kuriuo advokatą sieja giminystės ryšiai), tai advokatas turėtų nusišalinti.
Gynėjui draudžiama bet kokia forma paskleisti žinias, kurias jis sužinojo būdamas gynėju. Apie šias aplinkybes gynėjas negali būti apklausiamas kaip liudytojas (BPK 58 str.).

3. GYNĖJO NUŠALINIMAS BAUDŽIAMAJAME PROCESE

Nušalinimas bylos proceso metu, bei priežastys, dėl ko toks institutas apskritai egzistuoja, yra susiję su objektyvia, bešališka bei nesuinteresuota bylos baigtimi. Tai liečia ne vien gynėją, tačiau ir kitus procesinės veiklos dalyvius, įgyvendinančius teisingumą, bei dalyvaujančius baudžiamajame procese (išskyrus, aišku, įtariamuosius, kaltinamuosius, civilinius ieškovus, atsakovus, gynėjus ir kt.).
Nušalinimas iš viso gali būti reiškiamas kvotėjui, tardytojui, prokurorui, teisėjui, vertėjui, ekspertui, specialistui, revizoriui, sekretoriui, advokatui, profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos atstovui.
LR BPK 631 straipsnis sako (aplinkybės, neleidžiančios dalyvauti byloje advokatui, visuomeninės organizacijos atstovui gynėju arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovu), kad:
“Advokatas, profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos atstovas neturi teisės dalyvauti byloje gynėju arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovu, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja asmens, besikreipiančio vesti bylą, interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo teisėju, prokuroru, tardytoju, kvotėju, ekspertu, specialistu, vertėju, liudytoju ar kviestiniu, taip pat jeigu tiriant arba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo advokatas, profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos atstovas turi giminystės ryšių.
Klausimą dėl advokato, profesinės sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos atstovo nušalinimo kvotos arba parengtinio tardymo metu sprendžia atitinkamai kvotėjas, tardytojas ar prokuroras, o teisme – nagrinėjantis bylą teismas.”
Šiame straipsnyje įtvirtintų taisyklių paskirtis yra apsaugoti nuo interesų konflikto advokatą (gynėją). Gynėjas negali būti toje pačioje byloje vienu metu ar skirtingose tos pačios bylos proceso stadijose atstovauti priešingus interesus turintiems proceso dalyviams. Gynėjas negali būti toje pačioje byloje kitu proceso dalyviu, jis negali būti susijęs giminystės ryšiais su tiriančiais ir nagrinėjančiais bylą pareigūnais.
LR BPK 54 str. 2 d. pasakyta, kad “Tas pats asmuo negali būti dviejų ir daugiau įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams.” Klausimą, ar yra tokie prieštaravimai, sprendžia tardytojas ar teismas.
Advokatas negali būti toje pačioje byloje kaltinamojo gynėju ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovu. Gynėjas negali teisiamojo posėdžio metu ginti teisiamojo, jei jis kvotos metu dalyvavo teismui paskiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą) kitam teisiamajam ir tarp abiejų teisiamųjų interesų baudžiamojoje byloje yra prieštaravimų. Iškilus tokiai situacijai, gynėją nušalina teismas proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva.
Nušalinimas gynėjui pareiškiamas laikantis tos pačios tvarkos, kuri numatyta kvotėjui, tardytojui ir teisėjui nušalinti. (BPK 31, 51 str. ). Taip pat reikia atsižvelgti į tą aplinkybę, kad įtariamasis negali pareikšti nušalinimo gynėjui, kuris šiame bylos tyrimo etape dar nedalyvauja, o kaltinamasis gali atsisakyti gynėjo, bet nušalinti – ne. Kaltinamasis gali pareikšti nušalinimų kitų kaltinamųjų gynėjams.
Nors klausimą dėl gynėjo nušalinimo kvotos arba parengtinio tardymo metu sprendžia atitinkamai kvotėjas, tardytojas ar prokuroras, o teisme – nagrinėjantis bylą teismas, mano nuomone, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių gynėjas negali dalyvauti byloje, jis privalo pats nusišalinti tuo pat momentu. To nepadarius, pažeidžiama procesinė pareiga, nukenčia teisingumas. Gynėjo nusišalinimas, be abejo, turi būti motyvuotas. Pareikšdamas apie nušalinimą, proceso dalyvis privalo pranešti apie tas aplinkybes, dėl kurių priimtas toks sprendimas.
Spręsdami gynėjo nušalinimo klausimą, tardytojas priima nutarimą, o teismas nutartį. Sprendimas nušalinti turi būti motyvuotas. Jame turi būti išdėstomos konkrečios aplinkybės bei motyvai, dėl kurių gynėjas negali dalyvauti tolesnio proceso metu.
Taip pat reikia pasakyti, kad nušalinimas gali būti pareiškiamas bet kuriuo teismo proceso metu, paaiškėjus aplinkybėms, darančioms negalimą tolesnį gynėjo dalyvavimą procese.
LR BPK 58 str,. pasakyta, kad. “Jeigu gynėjas, šaukiamas dalyvauti bylos procese, be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą, jis atsako šio kodekso 64-3 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu gynėjas tuo pačiu metu yra šaukiamas pas kvotėją, tardytoją ar prokurorą ir pas teisėją ar į teismą, jis privalo atvykti pas teisėją ar į teismą.”
Iš karto pabrėšime, kad tai nėra pagrindas nušalinti gynėją, jeigu pastarasis neatvyksta kviečiamas. Tačiau čia dar reikia paminėti ir kitą baudžiamojo proceso normą, įtvirtintą BPK 55 str. 3 d. (gynėjo kvietimas, paskyrimas ir pakeitimas): “Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo pasirinktas gynėjas daugiau negu tris dienas iš eilės negali dalyvauti byloje arba pakartotinai be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pasikviesti kitą gynėją, o jam to nepadarius, privalo paskirti gynėją iš advokatų.”
Kažin ar tai galime laikyti nušalinimu, kadangi nušalinimo pagrindai yra aiškiai surašyti 631 straipsnyje. Ši norma įtvirtinta tiems atvejams, kai tai susiję su baudžiamosios bylos vilkinimu. Be kita ko, net ir paskyrus kitą gynėją, niekas nedraudžia kituose, tolimesniuose veiksmuose tam pačiam gynėjui vėlgi dalyvauti. Įstatyme nėra įtvirtinta tokios normos.
Šiam atvejui pateiksime pavyzdį iš praktikos.
“Šilinių” gaujos nusikaltimus nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas vieno teisiamojo advokatę V. Norvilienę nubaudė 3 tūkstančių litų bauda ir nušalino nuo gynėjos pareigų. Griežtų sankcijų šiaulietės advokatės Vlados Norvilienės atžvilgiu teismas ėmėsi, kai praėjusį ketvirtadienį nieko nepaaiškinusi ji antrą kartą neatvyko į teismo posėdį. Tą dieną duoti parodymų buvo kviesti 20 nukentėjusiųjų bei liudytojų. Be jų, teismo posėdyje dalyvavo 11 teisiamųjų, jų advokatai, du kaltinimus palaikantys prokurorai. Jeigu teismui nebūtų pavykę po pusantros valandos rasti su byla dalinai susipažinusio kito advokato, dėl Norvilienės kaltės būtų žlugęs jau antras posėdis.
Taip pat reikėtų apžvelgti, kaip įtvirtintas gynėjo nušalinimo institutas naujajame BPK.
Čia 49 straipsnis (neteisėtas gynybos priemones naudojančio gynėjo nušalinimas) sako:
“Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją. Tokiu atveju šio Kodekso 50 straipsnyje nustatyta tvarka kviečiamas ar paskiriamas kitas gynėjas.
Gynėjas ir įtariamasis prokuroro nutarimą dėl gynėjo nušalinimo gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui; šis privalo skundą išnagrinėti per tris dienas. Teismo nutartį dėl gynėjo nušalinimo gynėjas ir kaltinamasis gali apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
Kodekse visas Ketvirtasis skirsnis yra skirtas nušalinimo institutui.
61 straipsnis (advokato arba advokato padėjėjo nušalinimas) sako, kad:
“Advokatas arba advokato padėjėjas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo kaip teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekspertas, specialistas, vertėjas ar liudytojas, taip pat jeigu tiriant arba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo tas advokatas arba advokato padėjėjas turi giminystės ryšių.
Dėl advokato arba advokato padėjėjo nušalinimo teisme nusprendžia nagrinėjantis bylą teismas šio Kodekso 59 straipsnyje nustatyta tvarka, o dėl nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu – ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 60 straipsnyje nustatyta tvarka.”
O 59 str. apie gynėją pasakyta, kad “Advokatas arba advokato padėjėjas privalo nusišalinti, jei yra šio Kodekso 61 straipsnyje nurodyti pagrindai. Tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys (įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai). Nušalinimas turi būti pareikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą.
60 straipsnis numato, kad ikiteisminio tyrimo metu advokatas arba advokato padėjėjas privalo nusišalinti, jei yra šio Kodekso 61 straipsnyje nurodyti pagrindai. Tokiu pat pagrindu jų nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys.
Nušalinimas turi būti pareiškiamas ir motyvuojamas raštu.
Pareiškimo dėl nušalinimo padavimas proceso nesustabdo.

Leave a Comment