LAIDAVIMAS

Turinys
1 Laidavimas 2
1.1.“Akademinė Kredito Unija” 2
1.2. Laidavimo Sutarties Forma Ir Turinys 3
1.3. Laiduotojo Teisės 4
1.4 Laiduotojo Ir Skolininko Atsakomybė 4
1.5. Laidavimo Pasibaigimas 5
1.6. Išvados 7
Literatūra 7

1. Laidavimas

Laidavimas -dokumentas, kuriuo suteikiama asmeniui teisė gauti paslaugas už nustatytą kainą; taip sudaroma perkamoji galia asmenims, kurie kitaip negalėtų pasirinkti paslaugų savo nuožiūra.
Arba

Laidavimas-tai sutartis, pagal kurią laiduotojas įspareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies.
Šiaip skirtingais, tačiau tą pačią esmę nusakančiais apibrėžimais norima pasakyti, kad skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius laidavimu užtikrintą prievolę, kreditoriui atsiranda teise pareikšti reikalavimą skkolininkui arba jo laiduotojui.
Bankai taip pat turi savo sampratą kas yra laidavimas ar garantija, pvz.: “SAMPO” bankui tai, įsipareigojimas sumokėti garantijos gavėjui tam tikrą sumą ar jos dalį, jeigu banko klientas, už kurį bankas garantavo, nesugeba laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimo garantijos gavėjui. Garantija ar laidavimas padės sumažinti sandorio riziką ir įgyti partnerių pasitikėjimą bei užtikrins sandorio prievolių įvykdymą.
“VILNIAUS BANKAS” laidavimus ir garantijas apibrėžia taip – raštiški sandoriai, pagal kuriuos bankas įsipareigoja atsakyti pareiškėjo ar kito asmens kreditoriui, jei tas assmuo, už kurį garantuojama arba laiduojama, neįvykdys savo prievolės ar jos dalies.
Laidavimas turi daug aspektų, t.y. gali būti laiduojama ir už gaminio kokybę, kai gamintojas įsipareigoja, kad jo gaminys atitiks visus standartus ir pan.

1.1.“Akademinė Kredito Unija”

Aš kaip laidavimo pavyzdį pa

ateiksiu “Akademinės Kredito Unijos” (toliau “Unija”) reikalavimus laiduotojui ir tai ką ji pati įsipareigoja Laiduotojo atžvilgiu:

1. Laiduotojas kaip solidarinis skolininkas Unijai, įsipareigoja atsakyti, jeigu Unijos narys ( už kurį jis laiduoja), neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies, arba ją įvykdys netinkamai, t.y. ne taip kaip nurodyta sutartyje ir visuose tolimesniuose papildymuose ir pakeitimuose, kurią skolininkas pasirašė;
2. Taip pat patenkinti Unijos reikalavimus pirmumo tvarka;
3. Nedelsiant informuoti Uniją apie sąskaitų atidarymą arba uždarymą kitose kredito įstaigose ir bankuose;
4. Sudaryti sąlygas Unijos atstovams be kliūčių patikrinti Laiduotojo veiklą vietoje, susipažinti su buhalterine-finansine ir kita dokumentacija;

Unija Laiduotojo atžvilgiu įsipareigoja:
1. Laiduotojui įvykdžius prievoles už skolininką, perduoti Laiduotojui dokumentus, patvirtinančius Laidotojo atgręžtinį reikalavimą į Skolininką, taip pat teises, užtikrinančias šį reikalavimą. T.y. Laiduotojas šiuo atveju tampa kreditorium Skolininko atžvilgiu;
2. Unija turi tokias teises:
1. Pateikti debeto paavedimą, jeigu Skolininkas neįvykdys įsipareigojimų kurie paminėti skiltyje apie Skolininko įsipareigojimus; Ši sutartis taip pat laikoma laiduotojo daugkartiniu sutikimu mokėti pagal debeto pavedimus, kuriuo laiduotojas sutinka nurašyti ir pervesti lėšas iš jo sąskaitos banke Unijai, kai pastaroji pateiks debeto pavedimą;
2. Skolininkui negrąžinus paskolos ar jos dalies pagal paskolos tvarkaraštį, kurį duoda skolininkui Unija pasirašius sutartį, po 10 dienų nesumokėti delspinigiai, palūkanos ir paskola gali būti nurašomi iš laiduotojo sąskaitų (išskyrus pajinę) Unijoje;
3. Unija gali nukreipti išieškojimą į kitą laiduotojo turtą įstatymų numatyta tvarka, jeigu la

aiduotojo sąskaitose lėšų nėra arba jų neužtenka skolai padengti;

Laidavimas, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, savo juridine prigimtimi yra papildoma (šalutinė) prievolė. Taip pat kai pasibaigia prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, taip pasibaigia ir laidavimas. Laidavimo sutartimi reguliojami turtiniai santykiai tarp kreditoriaus, skolininko ir skolininko laiduotojo. Šios sutarties esmė yra ta, kad trečiasis asmuo įsipareigoja atsakyti kreditoriui už skolininką, jeigu šis neįvykdys savo subjektyvinės pareigos prievolėje. Juridiniu požiūriu laidavimo sutartis apibūdinama kaip vienašalė, neatlygintina. Sutarčių sudarymo laisvės principas leidžia daryti prielaidą, kad laidavimo sutartis gali būti ir atlygintinė, jeigu tai nustatyta sutartyje.

1.2. Laidavimo Sutarties Forma Ir Turinys

Laidavimo atsiradimo juridinį pagrindą sudaro sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo sutinka būti kreditoriui laiduotoju už skolininką. Laiduotoju gali būti vienas ar keli, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, pavyzdžiui jūsų vienas iš šeimos narių ar darbovietė. Juridiniai asmenys būti laiduotojais gali tik tokiu atveju, jei tai yra nedraudžiama jų įstatuose. Pvz.: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (Lietuvos respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas 1994m. Nr. 102-2049). 13 straipsnio 9 punktas nustatė, kad įmonės turtu negali būti užtikrintas kitų asmenų prievolių įvykdymas. Tai reiškia, kad šios įmonės negali būti nei įkaito davėju, nei laiduotoju.
Taip pat sutartis turi būt sudaroma rašytine forma, o jei šis reikalavimas pažeidžiamas, ji negalioja (Civilinio ko

odekso 213 straipsnis). Skirtingai nei garantija, laidavimas yra dvišalis sandoris tarp kreditoriaus ir laiduotojo. Be to, laidavimo, kaip ir įkeitimo, sutartimi gali būti užtikrinta tik galiojanti prievolė, kadangi pripažinus pagrindinę sutartį negaliojančia, laidavimo sutartis, kaip papildomos prievolės atsiradimo pagrindas irgi negalioja.

Laidavimo sutarties turinį sudaro jos šalių teisės ir pareigos. Kreditorius pagal laidavimo sutarti turi šias pagrindines teises:

1. Kreditorius turi teise reikalauti iš skolininko arba laiduotojo prievolės vykdymo;
2. Kreditoriaus atžvilgiu skolininkas ir laiduotojas yra solidarūs skolininkai;
3. Kreditorius turi teise pareikšti reikalavimą skolininkui, laiduotojui arba abiems kartu;
4. Laiduotojui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, pastarasis privalo perduoti laiduotojui visus dokumentus, patvirtinančius reikalavimus skolininkui (Civilinio kodekso 216 staipsnis).

1.3. Laiduotojo Teisės

Laiduotojo teisės ir pareigos yra šios:

1. Jeigu skolininkas neįvykdo prievolės, kreditorius pareiškia iškinį laiduotojui, kuris privalo į bylą įtraukti skolininką, kad pastarasis galėtų pateikti atsikirtimus kreditoriaus reikalavimams;
2. Laiduotojas turi teisę pareikšti prieš kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, kuriuos galėtų pareikšti skolininkas net ir prieš jo valią;
3. Jeigu laiduotojas neįvykdo šios pareigos, skolininkas turi teisę pareikšti prieš atgręžtinį laiduotojo reikalavimą visus atsikirtimus, kuriuos turėjo prieš kreditorių;
4. Jeigu skolininkas įvykdė prievolę kreditoriui, nežinodamas, kad ją įvykdė laiduotojas, jis gali prieš laiduotoją pareikšti visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo prieš kreditorių ( Civilinio kodekso 215 straipsnis);

1.4 Laiduotojo Ir Skolininko Atsakomybė

Skolininkui tenka pagrindinė pareiga prievolėje- ją vykdyti, nors prievolė užtikrinta laidavimu. Skolininkui neįvykdžius šios pareigos, ją privalo įvykdyti la

aiduotojas, nes jo atsakomybė tokia pat kaip ir skolininko, t.y. sumokėjus netesybas (baudą, delspinigius), sumokėti procentus, atlyginti nuostolius, jeigu kitaip nenustato laidavimo sutartis. Civilinio kodekso 214 straipsnio 2-osios dalies norma yra dispozityvinio pobūdžio, nes šalims suteikia teisę nustatyti pagal šią sutartį laiduotojo atsakomybės apimtį, t.y. pačioje laidavimo sutartyje gali būti nustatyta laiduotojo atsakomybė, pvz.: laiduotojas neatsako už nuostolių atlyginimą.
Kreditorius visus savo reikalavimus gali pareikšti tiek skolininkui, tiek laiduotojui, tiek abiem kartu. Kadangi skolininkas ir laiduotojas yra solidarūs skolininkai. Bendrai laidavę asmenys taip pat atsako kreditoriui solidariai, jeigu kitaip nenusako laidavimo sutartis ( Civilinio kodekso 214 straipsnio 1-oji dalis) .
Laiduotojas arba kiekvienas iš kelių laiduotojų, įvykdęs prievolę už skolininką, įgyja visas kreditoriaus teises, kurias jis turėjo šioje prievolėje. Be to, kreditorius privalo perduoti laiduotojui ( laiduotojams) dokumentus, kurie patvirtina jo reikalavimus skolininkui, taip pat teises, užtikrinančias tą reikalavimą ( Civilinio kodekso 216 straipsnis). Skolininkas privalo pranešti laiduotojui, kad jis įvykdė laidavimu užtikrintą prievolę. Pvz.: jei skolininkas išmokėjo paskola, per tam tikrą laiką, kuris jam buvo skirtas,jis turi apie tai pranešti už jį laidavusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui ar jų grupei. Jeigu skolininkas neįvykdė šios pareigos, o laiduotojas įvykdė prievolę kreditoriui, tai laiduotojas įgyja teise reikalauti to, ką įvykdė kreditoriui, taip pat visų su prievolės įvykdymu susijusių išlaidų. Skolininkas iš kreditoriaus gali išieškoti tik tai, ką šis be pagrindo gavo ( Civilinio kodekso 217 ir 512 straipsniai ).
Laidavimas nuo įkeitimo skiriasi tuo, kad pagal laidavimo sutartį laiduotojas įsipareigoja kreditoriui įvykdyti prievoles už skolinimą, jeigu pastarasis neįvykdė prievolės iki galo arba abstrakčiai, t.y. nenurodydamas konkretaus turto, į kurį kreditorius galės nukreipti savo reikalavimus. Įkeitimu skolininkas arba trečiasis asmuo sutartyje nurodo konkretų turtą, į kurį kreditorius pirmumo teise prieš kitus kreditorius galės nukreipti savo reikalavimus. Įkaito davėjo, kaip savininko, disponavimo teisė šiuo turtu apribojama.

1.5. Laidavimo Pasibaigimas

Priežaščių dėl kurių galėtų pasibaigti laidavimas yra nemažai, dažniausiai pasibaigia, kai skolininkas įvykdo laidavimu užtikrintą prievolę arba kitaip tariant, laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė, taip pat, kai laiduotojas užtikrina prievolę už skolininką, jo prievoliniai santykiai su kreditoriu pasibaigia, t.y. pasibaigia laidavimas. Jis gali baigtis, kai kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba laiduotojo pasiūlytą prievolės vykdymą.Laidavimas taip pat baigiasi, kai be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė ar laiduotojas miršta. Tačiau laiduotojas tada tampa kreditoriumi skolininko atžvilgiu.

Laiduotojo atsakomybė pasibaigia šiais atvejais:

1. Pasibaigus laidavimu užtikrintai prievolei, t.y. ją įvykdžius skolininkui arba laiduotojui;
2. Kreditoriui per tris mėnesius nepareiškus laiduotojui ieškinio nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo dienos-ši laidavimo pabaiga būdinga terminuotiems laidavimams;
3. Jei tai buvo terminuotas laidavimas ir suėjus laidavimo terminui prievolė neatsirado;
4. Kai prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, suėjus vieneriems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos ( Civilinio kodekso 219 straipsnis );

1.6. Išvados

Laidavimas, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas prievoliniuose santykiuose tarp fizinių ir juridinių asmenų, kol kas nėra plačiai praktikuojamas. Tačiau toliau intensyviai plėtojantis rinkos ekonomikos santykiams, vertybinių popierių rinkai, šis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas įgaus didelę reikšmę, nes jis efektyviai užtikrina prievolių įvykdymo realumą, t.y. kreditoriaus interesus.
Tik esant laiduotojui fizinis asmuo turi didesnę galimybę gauti paskolą, pavyzdžiui:
Šiuo metu dauguma aukštųjų mokyklų studentų vasarai važiuoja padirbėti į užsienį ir, kad jų svajonės išsipildytų, neretai jų tėvai neturi galimybės padėti savo vaikams, gavimas paskolos su laiduotojo pagalba jiems vienintelė išeitis.
Pirmas dalykas ką asmuo turi padaryti norėdamas gauti paskolą, tai susirasti gerą laiduotoją, kadangi, norint gauti 3000lt. paskolą, jūsų laiduotojo pajamos, atskaičius mokesčius, turi būti  1000lt.

Literatūra

1. Civilinės teisės vadovėlis, Kauna –Vijusta; 1997m. Psl. 459;
2. Naujasis Civilinis Kodeksas- 6 knyga;
3. Akademinė Kredito Unija; Laisvės alėja 53-303, Kaunas;
4. Internetinės svetainės:
I. www.aku.lt; medžiaga paimta 2002-10-20;
II. http://sec.lt/sec/zodynas/paaiskinimai/L1.html; medžiaga paimta 2002-09-30;
III. www.sampo.lt; medžiaga paimta 2002-10-15;
IV. www.vb.lt; medžiaga paimta 2002-10-15;

Leave a Comment