Ginkluoto konflikto teisė

Įvadas

Šiuolaikinis pasaulis darosi vis konkurencingesnis, žmonės vis pavydesni ir trokštantys turėti viską. Jie to siekia kad ir kokiomis sąlygomis, bet kokia kaina, neskaičiuodami nei pinigų, nei tuo labiau žmonių gyvybių. Kai kurie tai pagrindžia religiniais pagrindai, kiti bando įrodyti kad visa tai ką jie daro suklostė amžiai ir jų protėvių istorija.

Karas arba terorizmas – tai turbūt žodis kurį girdime beveik kiekvieną dieną per masinės informacijos priemones. Bet ir kare turi būti taisyklės. Aišku daugkas pasakys, kad jų niekas nesilaiko. Galbūt, bet joos reikalingos, tam kad apsaugotų žmogaus teises , apsaugotų civilius žmones nuo dar baisesnių karo pasekmių, todėl ir buvo priimta ginkluoto konflikto teisė, kuri ir apriboja karinius veiksmus, karių elgesį ginkluoto konflikto metu. Didžiausia atsakomybė ginkluoto konflikto metu, ypač už pasekmes, krenta vadovui. Vadovas yra vadovaujamoji ir organizuojamoji grandis socialinėse valdymo sistemose. Grupių ir kolektyvo veiklą valdo vadovas ir lyderis. Mokslininkai yra įrodę, kad vadas ir lyderis nėra ta pati sąvoka, bet kariuomenėje kitaip negali būti. Vadas turi būti lyderis, kuriuo tuuri pasikliauti visi kariai, jis turi būti autoritetas pavaldiniams. Taigi galima daryti išvadą, kad vadas, tai asmuo kuris turi geriausiai žinoti ginkluoto konflikto teisę ir jos mokyti savo pavaldinius. Juk jis duoda įsakymus ir jis pirmiausia turi žinoti ar tai te

eisėtas įsakymas ar ne.

Šiame darbe bus apžvelgiami pagrindiniai ginkluoto konflikto teisės straipsniai, ypač tie kurie liečia vado darbą, jo duodamus įsakymus, bei atsakomybę už juos. Pradžioje apžvelgsiu vado psichologines savybes kurios yra būtinos norint būti geru vadu ir geru vadovu.

Vado vaidmuo valdymo sistemoje

Karinio vieneto darbo ir valdymo esmę sudaro vado darbas ir jo duodami įsakymai. Jo valdymo funkcijos yra: 1) prognozavimas ir planavimas; 2) darbo organizavimas; 3) koordinacija ir reguliavimas; 4) aktyvinimas ir skatinimas; 5) kontrole, apskaita ir analizė. Šių funkcijų vykdymas ir sudaro valdymo sistemos pareigūnų darbo turinį. Vykdant šias užduotis ypatingas dėmesys priklauso vadams, nes jų žinios ir mokėjimas veikti daro labai didelę įtaką karinio vieneto darbo rezultatams. Vykdant šias užduotis ypatingas dėmesys priklauso vadams, nes jų žinios ir mokėjimas veikti daro laabai didelę įtaką karinio vieneto darbo rezultatams. Taipogi darbo rezultatas priklauso ir nuo vado pei pavaldinių santykių. Nors svarbiausius vado ir pavaldinio tarpusavio santykių bruožus nustato statutas, bet ir jo laikantis vadas turi daug protiškai dirbti norėdamas pasiekti geriausių rezultatų. Darbo ir valdymo stiliaus ugdymas nėra momentinis dalykas, tai kryptingas vado darbo procesas. Kiekvienas vadas turi ugdyti savyje sugebėjimą pritaikyti praktikoje patvirtintus metodus ir valdymo būdus, kurie užtikrina sėkmingą užduočių, operacijų ir programų vykdymą. Socialinėje psichologijoje yra išskiriami trys vado va

adovavimo stiliaus komponentai: direktyviškumas, kolegialumas ir liberalumas. Kiekvieno vadovo veikloje nurodyti stiliaus komponentai pasireiškia specifiškai, nes jo veiklos pagrindinė kryptis yra karinio vieneto gero kovinio pasirengimo užtikrinimas. Tai iš jo reikalauja asmeninius interesus padaryti pavaldžius karinės tarnybos interesams ir kad valdinys sąmoningai suvoktų šį principą. Valdymo efektyvumas priklauso nuo vadovo gebėjimų. Valdingas vadovas išsiskiria skirtingų valdymo būdų taikymu. Valdingiems vadovams būdinga: 1) mokėjimas spręsti nestandartines valdymo problemas; 2) mokėjimas mąstyti viską aprėpiant; 3) mokėjimas užtikrinti teigiamą valdymo sistemos reguliavimą; 4) mokėjimas gerinti specialistų funkcinį paskirstymą. Tarp kitų svarbių vadovo asmeninių bruožų ir apibūdinimų reikia išskirti: a) jo sugebėjimą dominuoti kolektyve; b) pasitikėjimą savimi; c) emocinę pusiausvyrą; d) atsakomybę; e) sumanumą; f) polinkį bendrauti ir nepriklausomybę. Taip pat vadas turi mokėti duoti įsakymą. Turi būti tinkamai parenkamas įsakymo davimo tonas, nes nevisada tinka įsakymo tonas, kadangi tai gali pavaldinį sutrikdyti, kartais reikia viską pasakyti prašymo forma, tada pavaldinys žymiai geriau supranta ir įsisavina užduoties svrabą bei atsakingumą.

Ginkluoto konflikto teisė

Humaniški veiksmai kare ilgainiui tapo normomis, kurias valstybės pradėjo vertinti kaip privalomas.Per pastaruosius du šimtmečius šias pagrindines normas papildė bei pakeitė įsipareigojimai, išdėstyti valstybių sudarytose tarptautinėse sutartyse. Ginkluoto konflikto teisė: 1) yra tarptautinė teisės šaka; 2) reguliuoja šalių santykius ginkluotojo konflikto metu; 3) siekia kiek įmanoma labiau palengvinti ginkluotojo konflikto aukų ka

ančias, sumažinti praradimus ir žalą; 4) įpareigoja kariaujančių šalių žmones, pirmiausia kombatantus ; 5) nesumažina karinio efektyvumo. Ginkluoto konflikto teisė susijusi su pagrindiniais kariniais principais, tokiais kaip jėgos tausojimas, veiksmo paprastumas, jėgos koncentracija, veiksmo vienybė ir manevro laisvė. Jėgos koncentracija kritiniuose taškuose bei toliau nuo žmonių ar objektų, turinčių mažos arba visai neturinčių karinės reikšmės, atitinka karinius ir žmogiškus poreikius. Ginkluoto konflikto teisė reglamentuoja kariaujančių šalių teises ir pareigas. Paprastai ji nesusijusi su karo tesėtumo klausimais. Dažniausiai ji nėra susijusi su karinės jėgos panaudojimo teisėtumu.Ji pripažįsta,kad ginkluotas konfliktas gali vykti dėl įvairių priežasčių, o tada, turėdama tikslą kuo labiau apsaugoti nuo karo pasekmių, siekia iki tam tikro masto uždrausti priemones, kurios naudojamos kare, kurios gali pakenkti civiliams žmonėms arba sukelti bereikalingas kančias kombatantams. Turi būti sudaryta pusiausvyra šiai kilniai teisei tarp valstybių poreikių vykdyti veiksmingas karo operacijas ir žmonių interesų. Tai yra pagrindiniai ginkluoto konflikto teisės principai. Ji nėra taikoma civiliams žmonėms. Civilis – tai asmuo, kuris nėra konfliktuojančios šalies kombatantas. Manau niekam nėra paslaptis, kad vadas yra tiesiogiai atsakingas už savo duodamų įsakymų teisėtumą, taigi dėl šios priežasties vadai ypač gerai turi žinoti ginkluoto konflikto teisę. Ji sako, kad vadas asmeniškai atsako už savo veiksmus prieš įstatymą. Be to jei kombatantas gavo neteisėtą už
žduotį ir ją įvykdė, jis taip pat yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Be to vadui yra veiksmų kurie yra draudžiami, tai: a) karinio personalo perdislokavimas, prisidengus pagalbos konvojumi; b) ginklų slėpimas gyvenamose patalpose; c) šaudymas iš minosvaidžių turgavietėje; d) civilių patalpinimas ,,strateginėse vietose”, norint juos apsaugoti nuo atakos. Jei vadas taip elgiasi, jis padaro karo nusikaltimą. Taip pat puolančiųjų pajėgų vadas privalo kiek įmanoma geriau apsaugoti civilius žmones.

Vado įvertinimas

Vadas atlikdamas savo darbą, turi apgalvoti mūšio taktiką, ginkluotę, taikinio neutralizavimo būdus, kurie garantuotų mažiausią atsitiktinę žalą ar praradimą. Vadas privalo atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: 1) taikinio svarbą ir situacijos būtinumą; 2) žvalgybinę situaciją apie numatytą taikinį; 3) ginklų ir šaudymo nuotolio pasirinkimą, atakos tikslumą ir spindulį; 4) sąlygas, turinčias įtakos pataikymo į taikinį tikslumui; 5) faktorius sukeliančius atsitiktinę žalą ar nuostolius; 6) draugiškoms pajėgoms kylančią riziką dėl įvairių situacijų.

Teisės būtinybė

Kariams, kaip ir paprastiems žmonės yra žymiai lengviau dirbti, kai jiem yra nustatytos jų elgesio ribos iš kurių jie negali išeiti. Paprasti žmonės savo gyvenime vadovaujasi religinėmis dogmomis arba įstatymuose nustatomomis taisyklėmis bei principais. Tam tikslui ir buvo sukurta ginkluoto konflikto teisė kombatantams. Labai svarbi priežastis dėl kurios kariai privalo laikytis šių nurodymų, yra tai jog jie žino, kad juos palaiko gyventojai ne vien tik mūšio zonoje, bet ir likę jų šalyje. Dauguma žmonių sutinka, kad pakili kariuomenės moralinė būklė yra vienas svarbiausių veiksnių, siekiant, kad karinė kompanija būtų sėkminga. Mažai kas tiki, kad kariai, į kuriuos visuomenė žiūri kaip į nerimą keliančius karo nusikaltėlius arba teroristus, o ne kaip į didvyrius arba išgelbėtojus, pajėgs kovoti su priešu, pasitikėdami savo jėgomis ir sugebėjimais. Vadus, nustatančius ir išlaikančius aukštos karinės moralės normas, ir duodančius puikų pavyzdį, dažniausiai gerbia ir jais pasitiki jų vadovaujami žmonės, ir dėl to šie vadai tampa dar labiau veiksmingesni. Geri vadai yra griežti, bet sąžiningi.

Abipusiškumas yra labai svarbus veiksnys ginkluoto konflikto metu. Jei viena kariaujanti šalis labai atidžiai laikosi ginkluoto konflikto teisės, kita šalis greičiausiai darys tą patį stengdamiesi neatsilikti nuo priešų, taip jie stengsis įgyti neutralių šalių palankumą. Visai kitaip būtų, jeigu priešas žinotų, kad papulti nelaisvėn reiškia kęsti didelius kankinimus ir nuolatinį žeminimą, tokiu atveju jie jokia kaina nesiduos paimami į nelaisvę, nors tai gal ir būtų vienintelis būdas likti gyviems. Jei vadai tinkamai dirba savo darbą ir karinės operacijos vykdomos, laikantis ginkluoto konflikto teisės normų, išauga galimybės greičiau sugrąžinti taiką ir normalius į konfliktą įtrauktų šalių santykius, bei ramų gyvenimą civiliams tų šalių gyventojams, kurie neturi nieko bendro su tuo kariniu konfliktu. Pasipiktinimas civilių žudynėmis (nors ir netyčinėmis) arba netinkamu elgesiu su karo belaisviais, arba noras atkeršyti, žlugdo taikos sugrąžinimo procesą bei sudaro sąlygas konflikto atsinaujinimui. Svarbus vado uždavinys yra išaiškinti, kad jiems patiems yra labai naudinga gerbti medicinos tarnybų neliečiamumą, nes tik tokiu būdu medicinos tarnybos gali veiksmingai vykdyti savo užduotis, išgebėti civilių ir karių gyvybes, nepaisant to, ar jie yra jų, ar priešo pusėje.

Vadų atsakomybė

Vadas kaip ir kiekvienas asmuo gali būti ir yra baudžiamas jei jis padaro nusikaltimą. Taip pat yra ir su ginkluoto konflikto teisės pažeidimais. Vadas patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis tikrai žino arba numano, kad šiuo metu yra vykdomi arba gali būti įvykdyti karo nusikaltimai, tačiau nesiima jokių priemonių užkirsti jiems kelią arba nenubaudžia nusikaltėlio. Pagal tarptautinio nusikaltimų teismo statuto 28 straipsnį karinė vadovybė atsako už nusikaltimus kuriuos padaro jam pavaldžios karinės pajėgos, dėl netinkamo jų pareigų atlikimo, arba žinojo kad jų vadovaujamas padalinys vykdė arba ruošėsi vykdyti nusikaltimus, bei nesiėmė būtiniausių ir tinkamiausių priemonių tam, kad būtų spustabdytas arba numalšintas nusikaltimų vykdymas. Vadas bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu pats dalyvaus, vykdant karo nusikaltimą arba duos įsakymą jį vykdyti. Bet jeigu jis nors ir nedalyvaus tiesiogiai tai, kad nusikaltimą įvykdė jam pavaldus asmuo, neatleidžia vyresnio vado nuo baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, jei jis žinojo arba dėl tuo metu susidariusių aplinkybių turėjo žinoti (jei tam žinojimui buvo priežasčių), kad buvo vykdomas nusikaltimas. . Būna sunku įrodyti, kad vadas tikrai žinojo apie nusikaltimą, bet apie tai yra daroma prielaida iš susidariusios situacijos ir aplinkybių, ypatingai tada, jei pavaldžių asmenų įvykdyti karo nusikaltimai yra labai plataus masto, kad tampa visiems žinomi. Vertinant vado atsakomybę, reikėtų atsižvelgti dėmesį į visus sunkumus, iškilusius jam vadovaujant. Jei nusikaltimus įvykdė vadui tiesiogiai pavaldūs kariai,dažniausiai bus daroma prielaida, kad jis apie tai žinojo. Yra galimybė patraukti vadą atsakomybėn net tuo atveju, jei jis ir nežinojo apie pavaldžių karių vykdomus veiksmus, tačiau privalėjo apie juos žinoti. Tai reiškia, kad vadas nesugebėjo to išsiaiškinti ar numatyti, iš viso to seka, kad jis neatsakingai vykdė savo pareigas. Kartais netiesioginis vadas yra apeinamas, ir vyriausiasis vadas tiesiogiai duoda įsakymus pavaldžiam daliniui. Netiesioginis vadas turėtų prisiimti atsakomybę už tai, jei jis tuos įsakymus perdavęs arba kokiu nors būdu priėmęs. Konfliktuojančios šalys privalo instruktuoti karo vadus, kad jie užtikrintų ginkluoto konflikto teisės laikymąsi ir užtikrintų, kad jiems pavaldūs kariai žino teisėje numatytas savo pareigas. Geriausias būdas užtikrinti, kad bus laikomasi ginkluoto konflikto teisės nuostatų – veiksminga disciplinos sistema.

Išvados

Nors ginkluoto konflikto teisės pažeidimams skiriamas didelis dėmesys, ginkluoto konflikto teisės nesilaikymas nėra naujiena. Bet, nepaisant to, daugumai žmonių per daugelį metų ginkluoto konflikto teisės nuostatų nesilaikymas atnešė nemažai naudos. Ginkluoto konflikto teisės nesilaikymas jiems buvo naudingas. Kaip matome vadui krenta visa atsakomybė už pavaldinį ir už jo veiksmus mūšio lauke. Taigi labai svarbu, kad ir vadas ir pavaldinys labai ataskingai žiūrėtų į savo pareigas ir į gnkluoto konflikyo teisės laikymąsi. Laikymasis ginkluoto konflikto teisės, kartu yra ir paprastas ir sudėtingas uždavinys. Žiūrint iš žmogiškosios pusės, tai yra būtina, nes tik taip nors truputi mes galime sumažinti žiaurumą ginkluotuose konfliktuose. Tai turėtų būti nors mažas žingsnelis link taikos visame pasaulyje, kurios taip trokšta milijardai žmonių, bet deja jos dar teks palaukti ne vieną dešimtį metų. Galbūt tol, kol mes suprasime kad ne viską įmanoma pasiekti jėga, kad kartais žymiai tinkamesni ir produktyvesni yra diplomatiniai konfliktų ir ginčų sprendimo būdai.

Literatūros sąrašas
1. Molovikas Aleksejus, Karinių vienetų kasdieninės veiklos valdymo psicholoiniai aspektai, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2002.
2. Anthony P.V. Rogers, Malherbev Paul, Kova pagal taisykles, Vilnius: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2001, p. 144.
3. http://www.kam.lt

Leave a Comment