Vietos savivalda. Panevėžio atvejis

Turinys

Įvadas 3
Vietos savivaldos principai 3
Vietos savivaldos sistema ir teritorinis valdžios pasiskirstymas 4
Vietos savivaldos institucijos 4
Savivaldybės taryba 6
Savivaldybės meras 9
Savivaldybės administracija 10
Savivaldybių funkcijos 11
Išvados 13
Literatūros sąrašas 14
Priedas 15Įvadas
Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto –
savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos
Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto
nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą, bei
jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas.[1]

Lietuva – demokratinė valstybė ir mes tuo galime didžiuotis.
Demokratija įtraukia piliečius į valdymo procesą bei sprendimų priėmimą.
Savivalda yra suvokiama kaip sistema, kur žmonės patys sprendžia bbendrus
reikalus ir iškilusias problemas, vadovaujasi savais interesais, viską
įgyvendina bendromis pajėgomis, nepasitelkdami aukštesnės valdžios.
Piliečiai įsilieja į bendruomenės valdymą tiesiogiai ir per rinktus
atstovus. Teisė laisvai ir savarankiškai veikti reiškia savivaldybių
institucijų teisę priimti sprendimus pagal Konstituciją ir įstatymus.[2]
Šią teisę realizuoja patys savivaldybės gyventojai per išsirinktą
savivaldybės tarybą ir jos sudarytas vykdomąsias institucijas.

Kad ir kaip mes norėtume, vietos savivaldos teisė irgi nėra absoliuti.
Pagrindinis apribojimas – tai, kad vietos savivalda negali kištis į
valstybės valdžios kompetenciją, sprendžiant vidaus arba išorinio
(kariuomenė, diplomatija) suvereniteto klausimus, kurie ir lieka
centralizuoti.

Šio rašto darbo tikslas yyra apžvelgti savivaldybės darbą, jos
struktūrą ir funkcijas. Panagrinėti praėjusių savivaldybių rinkimų
rezultatus Panevėžio mieste. Čia pateikta truputi statistinių duomenų apie
rinkimus įvykusius nuo 1995m. iki 2002m. Vietos savivaldos principai
Vietos savivalda grindžiama devyniais pagrindiniais principais: 1)
atsakomybė rinkėjams (Savivaldybės nariai yra atsakingi ir atskaitingi
rinkėjams); 2

2) gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės
reikalus (gyventojai gali tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimų
projektus, organizuojant apklausas ir t.t.); 3) savivaldybių ir valstybės
interesų derinimas tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus; 4)
savivaldybės institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas (jos
įgyvendindamos įstatymus priima sprendimus); 5) veiklos skaidrumas (veikla
turi būti aiškiai suprantama gyventojams, jei jie reikalauja turi gauti
paaiškinimus); 6) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų
derinimas (savivaldybės institucijų priimti sprendimai neturi pažeisti
įstatymų garantuotų gyventojų teisių); 7) viešumas ir reagavimas į
gyventojų nuomonę (gyventojai turi teisę susipažinti su savivaldybės
institucijų priimtais sprendimais, pareikšti apie juos savo nuomonę; 8)
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų
teisėtumas (visi priimti sprendimai turi atitikti įstatymus ir kitus teisės
aktus); 9) žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas (priimti
sprendimai turi nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių, orumo, vyrų ir moterų
lygių galimybių. Vietos savivaldybių institucijų egzistavimas visiškai
priklauso nuo įstatymų.[3] Vietos savivaldos sistema ir teritorinis valdžios pasiskirstymas
Politinė valstybės valdžia yra padalyta tarp centrinės, vietos
savivaldos, regionų institucijų. Valstybės teritorija visuomet yra padalyta
į administracinę arba politinę reikšmę turinčius darinius, kuriuose gyvena
gyventojai.[4] Lietuvos Respublika yra unitarinė valstybė. Unitarinė
valstybė – tai valstybė, kurioje veikia vieningos įstatymų, valstybės
administracijos, teismų sistemos, yra viena pilietybė.[5] Lietuvos
teritorija suskirstyta į šiuos administracinius vienetus: (1) apskritis –
Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniuosius administracinius vienetus,
kurių valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos vyriausybė. Apskritis
sudaroma iš savivaldybių teritorijų; (2) savivaldybes, kurios yra Lietuvos
respublikos administracinis vienetas, valdomas jos gyventojų bendruomenės
išrinktos savivaldos institucijos.[6] Lietuvoje
yra 10 apskričių ir 60
savivaldybių. Panevėžio apskričiai priklauso Panevėžio miesto, Biržų,
Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijos. Vietos savivaldos institucijos
Demokratinė visuomenė savivaldą suvokia kaip savireguliuojančią
sistemą, kurioje žmonės savarankiškai ir savo atsakomybe turi teisę spręsti
reikalus vadovaudamiesi bendruomenės poreikiais ir veikiančiais
įstatymais.[7] Savivaldybė yra pagrindinė institucija tvarkanti vietos
savivaldos reikalus. Vietos savivaldybei būdingi šie požymiai: 1) apibrėžta
teritorija (vietos savivaldos teisė visuomet įgyvendinama tam tikroje
teritorijoje, savivaldybių teritorija sutampa su valstybės teritoriniais
administraciniais vienetais; 2) juridinio asmens statusas (savivaldybės ir
jos institucijų įsteigti juridiniai asmenys turi tenkinti viešuosius
interesus); 3) Gyventojų bendrumo pagrindas – jų gyvenimas toje pat
teritorijoje ( tai ne kraujo, ideologiniai ar ekonominiai ryšiai, bet
žmonių gyvenimas toje pačioje erdvėje, teritorijoje; 4) bendras tikslas (
vietos savivaldybių tikslas – rūpintis vietos bendruomenės interesais,
reikalais.

Lietuvos Respublikoje nuo 1995m. veikia vieno lygio vietos
savivaldybių sistema, kuriai priklauso miestai ir rajonai.[8] Nuo 1995m.
prasidėjo savivaldybių teritorijų reforma. Gyventojams dažnai nepatinka,
kad yra keičiamos savivaldybių ribos, nes tai kartais sukelia jiems
nepatogumų. Taip įvyksta dėl reformos skubotumo ir neatsižvelgimo į
gyventojų nuomonę.

Savivaldos institucijos yra: 1) renkamoji atstovaujamoji – tai
savivaldybės taryba, 2) vykdomosios – tai savivaldybės meras arba
savivaldybės meras ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu), 3)
kontrolės – tai savivaldybės kontrolierius. Kontrolierius, neviršydamas
Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarybos sprendimų nustatytų įgaliojimų,
prižiūri, kaip naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai,
tikslingai ir efektyviai eksploatuojama savivaldybės nuosavybė, taip pat
savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė. Panevėžio savivaldybės
kontrolieriaus tarnybai šiuo metu vadovauja Savivaldybės k
kontrolierius
Marija Danutė Kažukauskienė. Savivaldybės kontrolierius į šias pareigas
skiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu
penkeriems metams. Kontrolieriaus tarnybos veiklos uždavinius įgyvendina
tarnybos specialistai, kurie yra viešojo administravimo karjeros valstybės
tarnautojai (jų Panevėžio Miesto Savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje
dirba 7). Iš viso Kontrolieriaus tarnyba Panevėžyje kontroliuoja 124
įmones, biudžetines įstaigas ir Savivaldybės akcines bendroves.
Kontrolieriaus tarnybos specialistai aktyviai dalyvauja Lietuvos
savivaldybių kontrolierių asociacijos darbe.

Savivaldybės institucijų įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį
susirenka naujai išrinkta taryba. Visus tarybos narius dviems metams renka
savivaldybės gyventojai – Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos
Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybės taryba sudaro komitetus, komisijas ir kitus pagal Lietuvos
Respublikos įstatymų numatytus organus. Pagrindinė savivaldybės tarybos
veiklos forma yra posėdis. Savivaldybės taryba
Savivaldybės taryba yra atstovaujamoji institucija, kuri įgyvendina
savivaldos teisę. Savivaldybių tarybos nariai nuo 2002 metų renkami
ketverių metų kadencijai ir jų skaičius svyruoja nuo 21 iki 51. Taryba
renkama pagal proporcinį rinkimų modelį. Savivaldybės taryba po rinkimų
savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero
siūlymu – mero pavaduotoją. Meras ir mero pavaduotojas renkami slaptu
balsavimu. Be to savivaldybės taryba gali nuspręsti ir savo įgaliojimų
laikui iš tarybos narių sudaryti vykdomąją instituciją – valdybą,
nustatydama ir jos narių skaičių. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus
įgyvendina kolegialiai savo tarybos posėdžiuose.[9]

Tarybos savarankiškoji kompetencija – tai kai taryba: (1) renka ir
atleidžia iš mero pareigų merą ir mero pavaduotoją; (2) sudaro komitetus, o
nutarusi ir valdybą, tvirtina mero pasiūlytas komitetų ir
komisijų
pirmininkų kandidatūras; (3) nustato administracijos struktūrą, etatų
skaičių, darbo užmokesčio fondą; (4) skiria kontrolierių bei jo
pavaduotoją; (5) priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos suskirstymo
į seniūnijas ir nustato jų ribas; (6) tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo
įvykdymo apyskaitą; (7) nutraukia tarybos narių įgaliojimus prieš terminą
Vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo nustatytais atvejais ir
tvarka; (8) skirsto ir įgalioja merą arba valdybą ,jei ji sudaryta
skirstyti papildomas savivaldybės biudžeto lėšas; (9) tvirtina kainas ir
tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas; (10)
tvirtina iš savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų bendrą
asignavimų sumą ir darbo užmokesčio fondą; (11) įstatymų numatyta tvarka
nustato vietines rinkliavas; (12) priima sprendimus įsteigti, reorganizuoti
ar likviduoti veikiančias pagal Įmonių įstatymą savivaldybės įmones ir
organizacijas; (13) nustato mokėjimų arba kompensacijų dydį už išperkamus
žemės sklypus, naudojimąsi savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtos
ištekliais; (14) tvirtina savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinį
planą bei jo pakeitimus; (15) nustato savivaldybės sutarčių bei susitarimų
su savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis
ir organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, užsienio įmonėmis tvirtinimo
tvarką; (16) priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas ir dėl
prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų; (17) savo
iniciatyva, Vyriausybės atstovo ar kitų institucijų siūlymu ar reikalavimu
panaikina ar atšaukia įstatymams, Vyriausybės ar tarybos sprendimams
prieštaraujančius tarybos, mero ar valdybos, jei ji išrinkta, bei kitų
savivaldos institucijų sprendimus ir potvarkius; (18) tvirtina savivaldybės
simbolius, teikia siūlymus patvirtinti savivaldybės herbą.

Tarybos deleguotoji kompetencija – tai (1) savivaldos institucijos
atlieka civilinės metrikacijos funkcijas; (2) tvarko savivaldybių,
valstybinių bei privataus kapitalo įmonių, visuomeninių organizacijų
registrą; (3) gali valdyti valstybinius parkus( nacionalinius ir
regioninius); (4) gali organizuoti savivaldybių policiją; (5) organizuoja
civilinę ir priešgaisrinę saugą; (6) gali įgyvendinti ir kitas įstatymų
deleguotas funkcijas.

Panevėžio miesto savivaldybės taryboje yra 31 narys, iš jų: 9 –
Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), 5 – Socialdemokratų partijos; 5
– Lietuvos centro sąjungos; 3 – Liberalų demokratų partijos; 3 –
Krikščionių demokratų partijos; 2 – Naujosios sąjungos (socialliberalų); 2
– Valstiečių ir Naujosios partijų sąjungos; 2 – Lietuvos liberalų sąjungos
atstovai.

Išnagrinėkime, kaip vyko rinkimai į Panevėžio miesto
savivaldybę. Palyginimui pateikiu . 1995, 1997, 2000 ir 2002 metų
savivaldybių rinkimų rezultatus (priedas NR.1-lentelė). 1995 metų
savivaldybių tarybų rinkimuose dėl 31 mandato varžėsi 165 kandidatai arba
5,32 kandidatai į vieną vietą; 1997metais varžėsi 131 kandidatas arba 4,22
kandidatai į vieną vietą; 2000metų rinkimuose dalyvavo 219 kandidatų arba
7,06 kandidatai į vieną vietą ; 2002 metų rinkimuose varžėsi 168 kandidatai
arba 5,41 kandidatai į vieną vietą. Iš šių skaičių matome, kad partinė
konkurencija savivaldybių tarybų rinkimuose augusi nuo 1995 iki 2000 metų,
2002 metais Panevėžyje sumažėjo. Tačiau partijų dalyvavusių skirstant
mandatus keitėsi kitaip: jeigu 1995metų rinkimuose dalyvavo 10 partijų,
skirstant mandatus dalyvavo 7; 1997 metais dalyvavo 9 partijos, skirstant
mandatus dalyvavo tik 5; 2000 metais rinkimuose dalyvavo jau 13 partijų, o
į savivaldybės tarybą buvo išrinkti jau 8 partijų atstovai; 2002 metų
savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 9 partijų atstovai, mandatus gavo
jau 8 partijų atstovai (mandatų negavo nuosaikiųjų konservatorių sąjunga).
Šie skaičiai rodo, kad rinkimuose Panevėžyje dalyvauja partijos, kurios
mieste yra populiarios arba jų sudėtyje yra mieste žinomi žmonės. Galima
daryti išvadą, kad panevėžiečiai balsuoja už asmenybes, o ne už partijas.

Visuose 1995m., 1997m., 2000m., 2002m., savivaldybių rinkimuose
Panevėžyje dalyvavo tik 3 partijos: Tėvynės Sąjunga/ Lietuvos
Konservatoriai, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Lietuvos
socialdemokratų partijos. Daugiausia kandidatų į savivaldybės tarybą iškėlė
TS(LK) – 28, 30, 31, ir 24; toliau eina Lietuvos krikščionių demokratų
partija – 24, 14, 14, ir 15; Lietuvos socialdemokratų partija iškėlė – 13,
13, 16 ir 25 kandidatus. Visuose vykusiuose rinkimuose daugiausia mandatų
iškovojo Tėvynės Sąjunga/Lietuvos Konservatoriai: 14, 15, 7, 9. Jeigu 1995,
1997 ir 2000 metų rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybę po 3 – 4
mandatus iškovojo Lietuvos demokratinė darbo partija, tai 2002 metų
rinkimuose ši partija visai nedalyvavo. Rinkimuose į miesto savivaldybės
tarybą pastoviai po 3 – 4 mandatus gauna Lietuvos krikščionių demokratų
partija. Nuo 1997 metų rinkimuose gana sėkmingai dalyvauja Lietuvos centro
sąjunga gaudama po 5 mandatus. Visa tai rodo, kad Panevėžyje žmonės labiau
linkę patikėti valdžią dešinėms ir centro politinėms jėgoms.

Rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą įdomus faktas tas,
kad 2000 metais savo kandidatus iškėlė Lietuvos laisvės lyga ir laimėjo 4
mandatus (mandatą gavo ir lyderis A.Terleckas). Lietuvos laisvės lyga kėlė
kandidatus tik 2 apygardose Panevėžyje ir Klaipėdoje. Jų dalyvavimas
rinkimuose laikomas gana sėkmingu.

2002 metų rinkimai gana sėkmingi buvo partijoms debiutantėms, kurios
nedalyvavo ankstesnių metų rinkimuose. Tai: valstiečių ir naujosios
demokratijos partijų sąjunga iškėlė 10 kandidatų, laimėjo 2 mandatus;
liberalų demokratų partija iškėlė 20 kandidatų, laimėjo 3 mandatus. Antrą
kartą dalyvaujančios partijos: Naujoji sąjunga iškėlė 27 kandidatus,
laimėjo 2 mandatus, o Lietuvos liberalų sąjunga iškėlė 14 kandidatų,
laimėjo irgi 2 mandatus.

Kadangi rinkimuose į miesto savivaldybės tarybą kiekvienuose
rinkimuose daugiausia mandatų iškovoja Tėvynės Sąjunga, tai ir miesto
merais yra tapę dažniausiai Tėvynės Sąjungos atstovai tai: nuo 1995m. buvo
T.Josas, R.Liepa, V. Matuzas, kuris šiuo metu nuo 2003m. vėl išrinktas
miesto meru. (Išskyrus laikotarpį nuo 2000m. balandžio 11d. iki 2002m.
lapkričio 21d. kai miestui vadovavo Lietuvos centro sąjungos narys
V.Jakštas). Negalima sakyti , kad tai atsitiktinumas, jog Panevėžyje
dominuoja TS(LK). Tam turėtų būti nemažai paaiškinimų. Viena iš jų, TS(LK)
yra labai stabi.li partija, kuri per tuos metus nepatyrė smarkių sukrėtimų
ar nuosmukių, todėl ji yra išsiugdžiusi tam tikrą autoritetą žmonių akyse.
Kaip žinoma Panevėžyje nėra universiteto, todėl mieste dominuoja pagyvenę
žmonės kurie labiau pasitiki partija kuri pasisako už lietuviškas
tradicijas ir yra prognozuojama. Be to šioje partijoje yra nemažai žmonių
gerai žinomų Panevėžyje kuriais visuomenė pasitiki.

Analizuojant rinkimų rezultatus reikia atkreipti dėmesį į Panevėžio
miesto gyventojų dalyvavimą rinkimuose. Rinkimuose dalyvavo skirtingas
rinkėjų skaičius: 1995m. rinkimuose dalyvavo 47,50% rinkėjų teisę turinčių
gyventojų; 1997m. rinkimuose gyventojų aktyvumas krito, dalyvavo tik 37,41%
rinkėjų; 2000m. ir 2002m. rinkimuose rinkėjų aktyvumas išaugo nuo 51,34%
iki 58,29%. Rinkėjų aktyvumas aiškinamas: gyvesne rinkimų kampanija,
kandidatų “reitingavimo sistemos” įvedimu, išaugusiu gyventojų aktyvumu, jų
pilietine pozicija, kaip galimybė keisti esamą padėtį šalyje. Savivaldybės meras
Meras yra savivaldybės vadovas. Savivaldybės meras skiria ir
atleidžia seniūną. Seniūnas yra administracijos pareigūnas seniūnijoje, juo
gali būti tos seniūnijos gyventojas – Lietuvos Respublikos pilietis. Meras
numato tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukia tarybos posėdžius ir jiems
pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo
tarybos sprendimus ir posėdžių protokolus. Meras organizuoja tarybos
sprendimų įgyvendinimą. Meras yra išrenkamas, o mero pavaduotojas
paskiriamas, jei už jų kandidatūras balsavo dauguma visų tarybos narių.

Panevėžio miesto savivaldybės vadovais nuo 1990 metų yra buvę net 8
Lietuvos Respublikos piliečiai: 1990m. balandžio 12d. – 1991m. spalio 4d.
Gema Lukoševičiūtė-Umbrasienė; 1991m. spalio 25d. – 1992m. rugsėjo 11d.
Stanislavas Mačiulis 1992m. lapkričio 12d. – 1995m. sausio 27d. Valdemaras
Vizbaras; 1995m. balandžio 13d. – 1997m. sausio 31d. Tomas Josas; 1997m.
vasario 17d. – 1997m. balandžio 8d. Rimantas Liepa; 1997m. balandžio 8d. –
2000m. balandžio 11d. Vitas Matuzas; 2000m. balandžio 11d. – 2002m.
lapkričio 21d. Valdemaras Jakštas; 2002m. lapkričio 21d.- 2003m. balandžio
10d. Visvaldas Matkevičius; ir nuo 2003m. balandžio 10d savivaldybei vėl
vadovauja Vitas Matuzas. Savivaldybės administracija
Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro
struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos
(filialai) ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo
valstybės tarnautojai.[10] Ji savo teritorijoje organizuoja ir
kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų vykdymą, taip pat
įgyvendina įstatymus, administruoja viešųjų paslaugų teikimą. Seniūnija yra
struktūrinis teritorinis padalinys veikiantis tik tam tikroje teritorijos
dalyje. Ji administruoja jai priskirtų viešųjų paslaugų teikimą. Seniūnijai
vadovauja seniūnas, kurį skiria savivaldybės administracijos direktorius.
Seniūno darbą reglamentuoja jo veiklos nuostatai: mero pavedimu rengia ir
teikia mero potvarkių projektus seniūnijos klausimais, teikia merui
rekomendacijas dėl socialinės globos, renka kompetencijai priskirtus
statistikos duomenis, išduoda pažymas seniūnijos gyventojams dėl socialinės
padėties, šaukia seniūnijos gyventojų sueigas, organizuoja kapinių
priežiūrą, renka žinias apie žemės nuomos poreikius, organizuoja rinkliavas
ir vietinių mokesčių rikimą, tvarko ūkines knygas, kaimo vietovėse
registruoja gimimus bei mirtis, išduoda leidimus laidoti, įstatymų
nustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus. Gyventojai gali išsirinkti
savo bendruomenės atstovą (atstovus) į seniūniją. Pagrindinis jo uždavinys
– rūpintis bendruomenės interesais ir atstovauti jai seniūnijoje. Jis dirba
visuomeniniais pagrindais. Panevėžio miesto savivaldybės administracija –
įstaiga, savivaldybės teritorijoje organizuojanti ir kontroliuojanti
savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą, administruojanti viešųjų
paslaugų teikimą. Administracijos vadovas yra Administracijos direktorius
tai Visvaldas Matkevičius. Administracijos struktūrą, kompetenciją ir darbo
organizavimo tvarką nustato Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
nuostatai. Šiuo metu savivaldybės administracijoje veikia 23 skyriai arba
tarnybos. Tai: architektūros ir urbanistikos, centralizuota vidaus audito,
civilinės saugos, civilinės metrikacijos, ekologijos, ekonomikos ir turto
valdymo, finansų ir biudžeto, informacinės visuomenės plėtros, investicijų,
kanceliarija, kultūros ir meno, kūno kultūros ir sporto, miesto ūkio,
nevyriausybinių organizacijų, socialinės paramos, sveikatos apsaugos,
švietimo, teisės, ūkio ir eksploatavimo, vaikų teisių apsaugos, viešųjų
ryšių, vyriausiasis karo prievolės specialistas, vyresnysis darbų saugos
specialistas. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių institucijų laisvę riboja jų funkcijos, jos negali
savarankiškai nustatyti savo kompetencijos. Valstybinė valdžia gali
įpareigoti savivaldybes tvarkyti ir tam tikrus valstybinio valdymo
uždavinius. Lietuvoje savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo
laisvę skirstomos į: 1) savarankiškąsias – šias funkcijas savivaldybė
atlieka pagal įstatymų suteiktą kompetenciją; 2) priskirtąsias – šias
funkcijas savivaldybė atlieka atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes;
3) valstybines – valstybės funkcijos perduotos savivaldybei atsižvelgiant į
gyventojų interesus; 4) sutartines funkcijas – tai funkcijos kurių
įgyvendinimas grindžiamas sutartimis. Pagal veiklos pobūdį skirstomos į:
viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Savivaldybė yra
atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.[11] Savivaldybėms
suteikta teisė nustatyti mokesčius yra labai svarbus požymis garantuojantis
joms didesnį autonomiškumą. Kiekviena savivaldybės finansinius išteklius
sudaro savivaldybės biudžetas, nebiudžetiniai fondai ir lėšos. Biudžetas
sudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metams. Savivaldybės
biudžeto pajamos formuojamos iš pajamų už jos nuosavybei priklausančio
turto eksploatavimą, iš jos teritorijoje esančių įmonių, įstaigų ir
organizacijų mokamų mokesčių bei kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus
joms priskirtų pajamų šaltinių. Jeigu savivaldybių biudžetams priskirtų
pajamų neužtenka socialinėms reikmėms tenkinti, savivaldybių biudžetams
gali būti skiriamos subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto tikslinėms
programoms įgyvendinti. Savivaldybės gali naudotis bankų kreditais, imti ir
teikti paskolas įstatymų nustatyta tvarka. Panevėžio miesto savivaldybės
taryba 2004m. vasario 19d. patvirtino Savivaldybės 2004metų biudžetą
135180,9 tūkst. Lt pajamų ir išlaidų. Biudžeto pajamos, palyginti su 2002m.
patvirtintu biudžetu, padidėjo 12,9 procento. Tam įtakos turėjo bazinės ir
minimalios mėnesio algos pasikeitimas, investicijos, piniginės socialinės
paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimas ir kt. Per
pastaruosius 5 metus visų savivaldybių biudžetai išaugo. Panevėžio miesto
savivaldybės biudžetas per 2000 – 2004 metus keitėsi taip: 2000m. – 112178
tūkst. Lt; 2001m. – 108229 tūkst. Lt; 2002m. – 114139 tūkst. Lt; 2003m. –
119785,6 tūkst. Lt; 2004m. – 135180,9 tūkst. Lt. Per 2000-2004m. pajamos ir
išlaidos išaugo 23 mln. Lt arba 20,5 procento. Šiuos augimo tempus sąlygoja
ne didesnės lėšos, skiriamos Savivaldybės reikmėms, o biudžeto sudarymo
metodikos, pajamų apskaitos pasikeitimas, naujų Seimo įstatymų ir
Vyriausybės nutarimų priėmimas. Savivaldybės 2004m. biudžete asignavimai
valstybės deleguotoms funkcijoms sudaro 49,3 proc., savarankiškoms
funkcijoms – 48,7 proc. Ir 2 proc. – investicijoms. Lėšų savarankiškoms
funkcijoms vykdyti nepakanka. Savivaldybė negali užtikrinti būtiniausių
biudžetinių įstaigų poreikių, neturi galimybės skirti lėšų pastatų
remontui.

Savivaldybės teritorijoje laikinai, iki kadencijos pabaigos, Seimo
sprendimu gali būti įvestas tiesioginis valdymas, jeigu: 1) savivaldybė
savo veiksmais kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą, bei
konstitucinę tvarką; 2) teismas nustato, kad savivaldybė pažeidinėja
Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus; 3) taryba neišsirenka mero,
mero pavaduotojo ir nesuformuoja savivaldos institucijų per nustatytą laiką
(per du mėnesius nuo pirmojo posėdžio sušaukimo pradžios); 4) tarybos
posėdžiai nešaukiami pagal reikalavimus arba taryba nesusirenka į posėdį 3
kartus iš eilės; 5) meras ir taryba nepaiso vyriausybės įspėjimų; 6)
pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą rezultatai pripažįstami
negaliojančiais; .7)seimas, priimdamas sprendimą laikinai įvesti tiesioginį
valdymą, nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą. Išvados
Vietos savivalda, tai arčiausiai žmonių esanti valdžia. Ji tiesiogiai
kontaktuoja su gyventojais, mato jų problemas ir išklauso jų pageidavimų.
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis gali kreiptis į savivaldybę ir
prašyti susitikimo su pageidaujamu savivaldybės nariu. Jam tokia galimybė
bus suteikta, o paprastam žmogui tai ir yra svarbiausia, kad jis būtų
išklausytas ir kad jis būtų išgirstas. Iš šio darbo matome, kad savivaldybė
daro labai didelę įtaką mūsų gyvenimui, tik kartais ji pritrūksta lėšų savo
planams įgyvendinti. Kaip ir rinkimuose į seimą taip ir rinkimuose į
savivaldybę dažniausiai būna partijos lyderės. Ne išimtis yra ir Panevėžys,
kur aiškus lyderis yra Tėvynės Sąjunga/Lietuvos Konservatoriai. Nors
savivaldybės galios labai suvaržytos ir apribotos, bet tai yra institucija
į kurią žmonės privalo kreiptis ir tuo padėti savivaldybei tinkamiau
išspręsti gyventojų problemas.

Literatūros sąrašas:

1. Selkauskas P., Šabajevaitė L., Lietuvos politinės sistemos studijų

šaltiniai, Vilnius: VU leidykla 1997.

2. Lapinskas K., “Politologija”, vietos savivalda ir Valdymas Lietuvoje:

pirmieji reformos metai, Vilnius: Polibijaus fondas, 1995.

3. Lukošaitis A., “Politologija”, Savivaldybių tarybų rinkimai 2000:

rinkimų rezultatų analizė, Vilnius: Polibijaus fondas, 2000.

4. Žilinskas G., “Vietos savivalda”, Lietuvos politinė sistema, Kaunas:

Poligrafija ir informatika, 2004.

5. Http://www.vrk.lt

6. Http://www.panevezys.lt

7. Http://www.lrs.lt

|Rinkimų metai |1995 |1997 |2000 |2002 |
|Turėjo teisę balsuoti |91075 |90125 |89692 |92358 |
|Dalyvavo rinkimuose/% |43265/ |33717/ |46046/ |53838/ |
| |47,50% |37,41% |51,34% |58,29% |
|Gavo balsų/ mandatai : | | | | |
|Tėvynės sąjunga(Lietuvos |1. 17841/|1. 15134/|1. 8945/ |1. 13575/|
|konservatoriai) |14 |15 |7 |9 |
|Lietuvos demokratinė darbo partija |2. 4869/|3. 3696/ |5. 4337/ |nedalyvavo|
| |4 |4 |3 | |
|Koalicija ”Žmogui –miestui” |3. 4821/|nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo|
| |4 | | | |
|Lietuvos krikščionių demokratų |4. 4694/|4. 3583/ |8. 2876/ |5. 4731/ |
|partija |3 |4 |2 |3 |
|Lietuvos socialdemokratų partija |5. 3395/|5. 3372/ |7. 3407/ |2. 8159/ |
| |2 |3 |3 |5 |
|“Jaunosios Lietuvos”, naujųjų |6. 2444/|1234/ 0 |1318/ 0 |nedalyvavo|
|tautininkų ir politinių kalinių |2 | | | |
|sąjunga | | | | |
|Politinių kalinių ir tremtinių ir |7. 2274/|nedalyvavo|1497/ 0 |nedalyvavo|
|tautininkų koalicija |2 | | | |
|Lietuvos centro sąjunga |nedalyvavo |2. 4980/ |2. 6885/ |3. 7628/ |
| | |5 |5 |5 |
|Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga |nedalyvavo |nedalyvavo|nedalyvavo|1748/ 0 |
|Lietuvos laisvės lyga |nedalyvavo |nedalyvavo|4. 4444/ |nedalyvavo|
| | | |4 | |
|Naujoji sąjunga(socialliberalai) |nedalyvavo |nedalyvavo|6. 4059/ |6. 3817/ |
| | | |3 |2 |
|Liberalų demokratų partija |nedaly.vavo |nedalyvavo|nedalyvavo|4. 5165/ |
| | | | |3 |
|Lietuvos liberalų sąjunga |nedalyvavo |539/ 0 |3. 4888/ |7. 3126/ |
| | | |4 |2 |
|Valstiečių ir naujosios |nedalyvavo |nedalyvavo|nedalyvavo|8. 2546/ |
|demokratijos partijų sąjunga | | | |2 |
|Lietuvos demokratų parija |556/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo|
|Respublikonų partija |356/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo|
|Tautos pažangos partija |334/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo|
|Lietuvos tautininkų sąjunga |nedalyvavo |322/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|
|Lietuvos ūkio partija |nedalyvavo |553/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|
|Naujoji demokratija/ moterų partija|nedalyvavo |nedalyvavo|972/ 0 |nedalyvavo|
| “Socialdemokratija 2000” |nedalyvavo |nedalyvavo|577/ 0 |nedalyvavo|
|Tėvynės liaudies partija |nedalyvavo |nedalyvavo|241/ 0 |nedalyvavo|

Priedas Nr. 1

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai. Panevėžio savivaldybė

———————–
[1] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, 2000, Vilnius:
Lietuvos Respublikos Seimo leidykla 1994.
[2] Žilinskas G., ,,Vietos savivalda” žr.: Algis Krupavičius, Lietuvos
politinė sistema: sąranga ir raida, Kaunas: Poligrafija ir informatika,
2004, p. 490.
[3] Žilinskas G., p. 492.
[4] Ten pat, p. 497.
[5] Ten pat, p. 497.
[6] Ten pat, p. 498.
[7] Ten pat, p. 499.
[8] Ten pat, p. 500.
[9] Ten pat, p. 502.
[10] Ten pat, p. 503.
[11] Ten pat, p. 508.

Leave a Comment