Turinys
Įvadas 3Vietos savivaldos principai 3Vietos savivaldos sistema ir teritorinis valdžios pasiskirstymas 4Vietos savivaldos institucijos 4Savivaldybės taryba 6Savivaldybės meras 9Savivaldybės administracija 10Savivaldybių funkcijos 11Išvados 13Literatūros sąrašas 14Priedas 15ĮvadasVietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto –savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal LietuvosRespublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vienetonuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą, beijos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas.[1] Lietuva – demokratinė valstybė ir mes tuo galime didžiuotis.Demokratija įtraukia piliečius į valdymo procesą bei sprendimų priėmimą.Savivalda yra suvokiama kaip sistema, kur žmonės patys sprendžia bendrusreikalus ir iškilusias problemas, vadovaujasi savais interesais, viskąįgyvendina bendromis pajėgomis, nepasitelkdami aukštesnės valdžios.Piliečiai įsilieja į bendruomenės valdymą tiesiogiai ir per rinktusatstovus. Teisė laisvai ir savarankiškai veikti reiškia savivaldybiųinstitucijų teisę priimti sprendimus pagal Konstituciją ir įstatymus.[2]Šią teisę realizuoja patys savivaldybės gyventojai per išsirinktąsavivaldybės tarybą ir jos sudarytas vykdomąsias institucijas. Kad ir kaip mes norėtume, vietos savivaldos teisė irgi nėra absoliuti.Pagrindinis apribojimas – tai, kad vietos savivalda negali kištis įvalstybės valdžios kompetenciją, sprendžiant vidaus arba išorinio(kariuomenė, diplomatija) suvereniteto klausimus, kurie ir liekacentralizuoti. Šio rašto darbo tikslas yra apžvelgti savivaldybės darbą, josstruktūrą ir funkcijas. Panagrinėti praėjusių savivaldybių rinkimųrezultatus Panevėžio mieste. Čia pateikta truputi statistinių duomenų apierinkimus įvykusius nuo 1995m. iki 2002m. Vietos savivaldos principaiVietos savivalda grindžiama devyniais pagrindiniais principais: 1)atsakomybė rinkėjams (Savivaldybės nariai yra atsakingi ir atskaitingirinkėjams); 2) gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybėsreikalus (gyventojai gali tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimųprojektus, organizuojant apklausas ir t.t.); 3) savivaldybių ir valstybėsinteresų derinimas tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus; 4)
savivaldybės institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas (josįgyvendindamos įstatymus priima sprendimus); 5) veiklos skaidrumas (veiklaturi būti aiškiai suprantama gyventojams, jei jie reikalauja turi gautipaaiškinimus); 6) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesųderinimas (savivaldybės institucijų priimti sprendimai neturi pažeistiįstatymų garantuotų gyventojų teisių); 7) viešumas ir reagavimas įgyventojų nuomonę (gyventojai turi teisę susipažinti su savivaldybėsinstitucijų priimtais sprendimais, pareikšti apie juos savo nuomonę; 8)savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimųteisėtumas (visi priimti sprendimai turi atitikti įstatymus ir kitus teisėsaktus); 9) žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas (priimtisprendimai turi nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių, orumo, vyrų ir moterųlygių galimybių. Vietos savivaldybių institucijų egzistavimas visiškaipriklauso nuo įstatymų.[3] Vietos savivaldos sistema ir teritorinis valdžios pasiskirstymasPolitinė valstybės valdžia yra padalyta tarp centrinės, vietossavivaldos, regionų institucijų. Valstybės teritorija visuomet yra padalytaį administracinę arba politinę reikšmę turinčius darinius, kuriuose gyvenagyventojai.[4] Lietuvos Respublika yra unitarinė valstybė. Unitarinėvalstybė – tai valstybė, kurioje veikia vieningos įstatymų, valstybėsadministracijos, teismų sistemos, yra viena pilietybė.[5] Lietuvosteritorija suskirstyta į šiuos administracinius vienetus: (1) apskritis –Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniuosius administracinius vienetus,kurių valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos vyriausybė. Apskritissudaroma iš savivaldybių teritorijų; (2) savivaldybes, kurios yra Lietuvosrespublikos administracinis vienetas, valdomas jos gyventojų bendruomenėsišrinktos savivaldos institucijos.[6] Lietuvoje yra 10 apskričių ir 60savivaldybių. Panevėžio apskričiai priklauso Panevėžio miesto, Biržų,Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijos. Vietos savivaldos institucijosDemokratinė visuomenė savivaldą suvokia kaip savireguliuojančiąsistemą, kurioje žmonės savarankiškai ir savo atsakomybe turi teisę spręstireikalus vadovaudamiesi bendruomenės poreikiais ir veikiančiaisįstatymais.[7] Savivaldybė yra pagrindinė institucija tvarkanti vietossavivaldos reikalus. Vietos savivaldybei būdingi šie požymiai: 1) apibrėžtateritorija (vietos savivaldos teisė visuomet įgyvendinama tam tikrojeteritorijoje, savivaldybių teritorija sutampa su valstybės teritoriniaisadministraciniais vienetais; 2) juridinio asmens statusas (savivaldybės irjos institucijų įsteigti juridiniai asmenys turi tenkinti viešuosiusinteresus); 3) Gyventojų bendrumo pagrindas – jų gyvenimas toje patteritorijoje ( tai ne kraujo, ideologiniai ar ekonominiai ryšiai, betžmonių gyvenimas toje pačioje erdvėje, teritorijoje; 4) bendras tikslas (vietos savivaldybių tikslas – rūpintis vietos bendruomenės interesais,reikalais. Lietuvos Respublikoje nuo 1995m. veikia vieno lygio vietossavivaldybių sistema, kuriai priklauso miestai ir rajonai.[8] Nuo 1995m.prasidėjo savivaldybių teritorijų reforma. Gyventojams dažnai nepatinka,kad yra keičiamos savivaldybių ribos, nes tai kartais sukelia jiemsnepatogumų. Taip įvyksta dėl reformos skubotumo ir neatsižvelgimo įgyventojų nuomonę. Savivaldos institucijos yra: 1) renkamoji atstovaujamoji – taisavivaldybės taryba, 2) vykdomosios – tai savivaldybės meras arbasavivaldybės meras ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu), 3)kontrolės – tai savivaldybės kontrolierius. Kontrolierius, neviršydamasLietuvos Respublikos įstatymų ir tarybos sprendimų nustatytų įgaliojimų,prižiūri, kaip naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai,tikslingai ir efektyviai eksploatuojama savivaldybės nuosavybė, taip patsavivaldybei patikėta valstybės nuosavybė. Panevėžio savivaldybėskontrolieriaus tarnybai šiuo metu vadovauja Savivaldybės kontrolieriusMarija Danutė Kažukauskienė. Savivaldybės kontrolierius į šias pareigasskiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdupenkeriems metams. Kontrolieriaus tarnybos veiklos uždavinius įgyvendinatarnybos specialistai, kurie yra viešojo administravimo karjeros valstybėstarnautojai (jų Panevėžio Miesto Savivaldybės kontrolieriaus tarnybojedirba 7). Iš viso Kontrolieriaus tarnyba Panevėžyje kontroliuoja 124įmones, biudžetines įstaigas ir Savivaldybės akcines bendroves.Kontrolieriaus tarnybos specialistai aktyviai dalyvauja Lietuvossavivaldybių kontrolierių asociacijos darbe. Savivaldybės institucijų įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdįsusirenka naujai išrinkta taryba. Visus tarybos narius dviems metams renkasavivaldybės gyventojai – Lietuvos Respublikos piliečiai, LietuvosRespublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka.Savivaldybės taryba sudaro komitetus, komisijas ir kitus pagal LietuvosRespublikos įstatymų numatytus organus. Pagrindinė savivaldybės tarybosveiklos forma yra posėdis. Savivaldybės tarybaSavivaldybės taryba yra atstovaujamoji institucija, kuri įgyvendinasavivaldos teisę. Savivaldybių tarybos nariai nuo 2002 metų renkamiketverių metų kadencijai ir jų skaičius svyruoja nuo 21 iki 51. Tarybarenkama pagal proporcinį rinkimų modelį. Savivaldybės taryba po rinkimųsavo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir merosiūlymu – mero pavaduotoją. Meras ir mero pavaduotojas renkami slaptubalsavimu. Be to savivaldybės taryba gali nuspręsti ir savo įgaliojimųlaikui iš tarybos narių sudaryti vykdomąją instituciją – valdybą,nustatydama ir jos narių skaičių. Savivaldybės taryba savo įgaliojimusįgyvendina kolegialiai savo tarybos posėdžiuose.[9] Tarybos savarankiškoji kompetencija – tai kai taryba: (1) renka iratleidžia iš mero pareigų merą ir mero pavaduotoją; (2) sudaro komitetus, onutarusi ir valdybą, tvirtina mero pasiūlytas komitetų ir komisijųpirmininkų kandidatūras; (3) nustato administracijos struktūrą, etatųskaičių, darbo užmokesčio fondą; (4) skiria kontrolierių bei jopavaduotoją; (5) priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos suskirstymoį seniūnijas ir nustato jų ribas; (6) tvirtina savivaldybės biudžetą ir joįvykdymo apyskaitą; (7) nutraukia tarybos narių įgaliojimus prieš terminąVietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo nustatytais atvejais irtvarka; (8) skirsto ir įgalioja merą arba valdybą ,jei ji sudarytaskirstyti papildomas savivaldybės biudžeto lėšas; (9) tvirtina kainas irtarifus už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas; (10)tvirtina iš savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų bendrąasignavimų sumą ir darbo užmokesčio fondą; (11) įstatymų numatyta tvarkanustato vietines rinkliavas; (12) priima sprendimus įsteigti, reorganizuotiar likviduoti veikiančias pagal Įmonių įstatymą savivaldybės įmones irorganizacijas; (13) nustato mokėjimų arba kompensacijų dydį už išperkamusžemės sklypus, naudojimąsi savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtosištekliais; (14) tvirtina savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinįplaną bei jo pakeitimus; (15) nustato savivaldybės sutarčių bei susitarimųsu savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomisir organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, užsienio įmonėmis tvirtinimotvarką; (16) priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas ir dėlprisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų; (17) savoiniciatyva, Vyriausybės atstovo ar kitų institucijų siūlymu ar reikalavimupanaikina ar atšaukia įstatymams, Vyriausybės ar tarybos sprendimamsprieštaraujančius tarybos, mero ar valdybos, jei ji išrinkta, bei kitųsavivaldos institucijų sprendimus ir potvarkius; (18) tvirtina savivaldybėssimbolius, teikia siūlymus patvirtinti savivaldybės herbą. Tarybos deleguotoji kompetencija – tai (1) savivaldos institucijosatlieka civilinės metrikacijos funkcijas; (2) tvarko savivaldybių,valstybinių bei privataus kapitalo įmonių, visuomeninių organizacijųregistrą; (3) gali valdyti valstybinius parkus( nacionalinius irregioninius); (4) gali organizuoti savivaldybių policiją; (5) organizuojacivilinę ir priešgaisrinę saugą; (6) gali įgyvendinti ir kitas įstatymųdeleguotas funkcijas. Panevėžio miesto savivaldybės taryboje yra 31 narys, iš jų: 9 –Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), 5 – Socialdemokratų partijos; 5– Lietuvos centro sąjungos; 3 – Liberalų demokratų partijos; 3 –Krikščionių demokratų partijos; 2 – Naujosios sąjungos (socialliberalų); 2– Valstiečių ir Naujosios partijų sąjungos; 2 – Lietuvos liberalų sąjungosatstovai. Išnagrinėkime, kaip vyko rinkimai į Panevėžio miestosavivaldybę. Palyginimui pateikiu … 1995, 1997, 2000 ir 2002 metųsavivaldybių rinkimų rezultatus (priedas NR.1-lentelė). 1995 metųsavivaldybių tarybų rinkimuose dėl 31 mandato varžėsi 165 kandidatai arba5,32 kandidatai į vieną vietą; 1997metais varžėsi 131 kandidatas arba 4,22kandidatai į vieną vietą; 2000metų rinkimuose dalyvavo 219 kandidatų arba7,06 kandidatai į vieną vietą ; 2002 metų rinkimuose varžėsi 168 kandidataiarba 5,41 kandidatai į vieną vietą. Iš šių skaičių matome, kad partinėkonkurencija savivaldybių tarybų rinkimuose augusi nuo 1995 iki 2000 metų,2002 metais Panevėžyje sumažėjo. Tačiau partijų dalyvavusių skirstantmandatus keitėsi kitaip: jeigu 1995metų rinkimuose dalyvavo 10 partijų,skirstant mandatus dalyvavo 7; 1997 metais dalyvavo 9 partijos, skirstantmandatus dalyvavo tik 5; 2000 metais rinkimuose dalyvavo jau 13 partijų, oį savivaldybės tarybą buvo išrinkti jau 8 partijų atstovai; 2002 metųsavivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 9 partijų atstovai, mandatus gavojau 8 partijų atstovai (mandatų negavo nuosaikiųjų konservatorių sąjunga).Šie skaičiai rodo, kad rinkimuose Panevėžyje dalyvauja partijos, kuriosmieste yra populiarios arba jų sudėtyje yra mieste žinomi žmonės. Galimadaryti išvadą, kad panevėžiečiai balsuoja už asmenybes, o ne už partijas. Visuose 1995m., 1997m., 2000m., 2002m., savivaldybių rinkimuosePanevėžyje dalyvavo tik 3 partijos: Tėvynės Sąjunga/ LietuvosKonservatoriai, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Lietuvossocialdemokratų partijos. Daugiausia kandidatų į savivaldybės tarybą iškėlėTS(LK) – 28, 30, 31, ir 24; toliau eina Lietuvos krikščionių demokratųpartija – 24, 14, 14, ir 15; Lietuvos socialdemokratų partija iškėlė – 13,13, 16 ir 25 kandidatus. Visuose vykusiuose rinkimuose daugiausia mandatųiškovojo Tėvynės Sąjunga/Lietuvos Konservatoriai: 14, 15, 7, 9. Jeigu 1995,1997 ir 2000 metų rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybę po 3 – 4mandatus iškovojo Lietuvos demokratinė darbo partija, tai 2002 metųrinkimuose ši partija visai nedalyvavo. Rinkimuose į miesto savivaldybėstarybą pastoviai po 3 – 4 mandatus gauna Lietuvos krikščionių demokratųpartija. Nuo 1997 metų rinkimuose gana sėkmingai dalyvauja Lietuvos centrosąjunga gaudama po 5 mandatus. Visa tai rodo, kad Panevėžyje žmonės labiaulinkę patikėti valdžią dešinėms ir centro politinėms jėgoms. Rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą įdomus faktas tas,kad 2000 metais savo kandidatus iškėlė Lietuvos laisvės lyga ir laimėjo 4mandatus (mandatą gavo ir lyderis A.Terleckas). Lietuvos laisvės lyga kėlėkandidatus tik 2 apygardose Panevėžyje ir Klaipėdoje. Jų dalyvavimasrinkimuose laikomas gana sėkmingu. 2002 metų rinkimai gana sėkmingi buvo partijoms debiutantėms, kuriosnedalyvavo ankstesnių metų rinkimuose. Tai: valstiečių ir naujosiosdemokratijos partijų sąjunga iškėlė 10 kandidatų, laimėjo 2 mandatus;liberalų demokratų partija iškėlė 20 kandidatų, laimėjo 3 mandatus. Antrąkartą dalyvaujančios partijos: Naujoji sąjunga iškėlė 27 kandidatus,laimėjo 2 mandatus, o Lietuvos liberalų sąjunga iškėlė 14 kandidatų,laimėjo irgi 2 mandatus. Kadangi rinkimuose į miesto savivaldybės tarybą kiekvienuoserinkimuose daugiausia mandatų iškovoja Tėvynės Sąjunga, tai ir miestomerais yra tapę dažniausiai Tėvynės Sąjungos atstovai tai: nuo 1995m. buvoT.Josas, R.Liepa, V. Matuzas, kuris šiuo metu nuo 2003m. vėl išrinktasmiesto meru. (Išskyrus laikotarpį nuo 2000m. balandžio 11d. iki 2002m.lapkričio 21d. kai miestui vadovavo Lietuvos centro sąjungos narysV.Jakštas). Negalima sakyti , kad tai atsitiktinumas, jog Panevėžyjedominuoja TS(LK). Tam turėtų būti nemažai paaiškinimų. Viena iš jų, TS(LK)yra labai stabi…li partija, kuri per tuos metus nepatyrė smarkių sukrėtimųar nuosmukių, todėl ji yra išsiugdžiusi tam tikrą autoritetą žmonių akyse.Kaip žinoma Panevėžyje nėra universiteto, todėl mieste dominuoja pagyvenęžmonės kurie labiau pasitiki partija kuri pasisako už lietuviškastradicijas ir yra prognozuojama. Be to šioje partijoje yra nemažai žmoniųgerai žinomų Panevėžyje kuriais visuomenė pasitiki. Analizuojant rinkimų rezultatus reikia atkreipti dėmesį į Panevėžiomiesto gyventojų dalyvavimą rinkimuose. Rinkimuose dalyvavo skirtingasrinkėjų skaičius: 1995m. rinkimuose dalyvavo 47,50% rinkėjų teisę turinčiųgyventojų; 1997m. rinkimuose gyventojų aktyvumas krito, dalyvavo tik 37,41%rinkėjų; 2000m. ir 2002m. rinkimuose rinkėjų aktyvumas išaugo nuo 51,34%iki 58,29%. Rinkėjų aktyvumas aiškinamas: gyvesne rinkimų kampanija,kandidatų “reitingavimo sistemos” įvedimu, išaugusiu gyventojų aktyvumu, jųpilietine pozicija, kaip galimybė keisti esamą padėtį šalyje. Savivaldybės merasMeras yra savivaldybės vadovas. Savivaldybės meras skiria iratleidžia seniūną. Seniūnas yra administracijos pareigūnas seniūnijoje, juogali būti tos seniūnijos gyventojas – Lietuvos Respublikos pilietis. Merasnumato tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukia tarybos posėdžius ir jiemspirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašotarybos sprendimus ir posėdžių protokolus. Meras organizuoja tarybossprendimų įgyvendinimą. Meras yra išrenkamas, o mero pavaduotojaspaskiriamas, jei už jų kandidatūras balsavo dauguma visų tarybos narių. Panevėžio miesto savivaldybės vadovais nuo 1990 metų yra buvę net 8Lietuvos Respublikos piliečiai: 1990m. balandžio 12d. – 1991m. spalio 4d.Gema Lukoševičiūtė-Umbrasienė; 1991m. spalio 25d. – 1992m. rugsėjo 11d.Stanislavas Mačiulis 1992m. lapkričio 12d. – 1995m. sausio 27d. ValdemarasVizbaras; 1995m. balandžio 13d. – 1997m. sausio 31d. Tomas Josas; 1997m.vasario 17d. – 1997m. balandžio 8d. Rimantas Liepa; 1997m. balandžio 8d. –2000m. balandžio 11d. Vitas Matuzas; 2000m. balandžio 11d. – 2002m.lapkričio 21d. Valdemaras Jakštas; 2002m. lapkričio 21d.- 2003m. balandžio10d. Visvaldas Matkevičius; ir nuo 2003m. balandžio 10d savivaldybei vėlvadovauja Vitas Matuzas. Savivaldybės administracijaSavivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudarostruktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos(filialai) ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimovalstybės tarnautojai.[10] Ji savo teritorijoje organizuoja irkontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų vykdymą, taip patįgyvendina įstatymus, administruoja viešųjų paslaugų teikimą. Seniūnija yrastruktūrinis teritorinis padalinys veikiantis tik tam tikroje teritorijosdalyje. Ji administruoja jai priskirtų viešųjų paslaugų teikimą. Seniūnijaivadovauja seniūnas, kurį skiria savivaldybės administracijos direktorius.Seniūno darbą reglamentuoja jo veiklos nuostatai: mero pavedimu rengia irteikia mero potvarkių projektus seniūnijos klausimais, teikia meruirekomendacijas dėl socialinės globos, renka kompetencijai priskirtusstatistikos duomenis, išduoda pažymas seniūnijos gyventojams dėl socialinėspadėties, šaukia seniūnijos gyventojų sueigas, organizuoja kapiniųpriežiūrą, renka žinias apie žemės nuomos poreikius, organizuoja rinkliavasir vietinių mokesčių rikimą, tvarko ūkines knygas, kaimo vietovėseregistruoja gimimus bei mirtis, išduoda leidimus laidoti, įstatymųnustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus. Gyventojai gali išsirinktisavo bendruomenės atstovą (atstovus) į seniūniją. Pagrindinis jo uždavinys– rūpintis bendruomenės interesais ir atstovauti jai seniūnijoje. Jis dirbavisuomeniniais pagrindais. Panevėžio miesto savivaldybės administracija –įstaiga, savivaldybės teritorijoje organizuojanti ir kontroliuojantisavivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą, administruojanti viešųjųpaslaugų teikimą. Administracijos vadovas yra Administracijos direktoriustai Visvaldas Matkevičius. Administracijos struktūrą, kompetenciją ir darboorganizavimo tvarką nustato Panevėžio miesto savivaldybės administracijosnuostatai. Šiuo metu savivaldybės administracijoje veikia 23 skyriai arbatarnybos. Tai: architektūros ir urbanistikos, centralizuota vidaus audito,civilinės saugos, civilinės metrikacijos, ekologijos, ekonomikos ir turtovaldymo, finansų ir biudžeto, informacinės visuomenės plėtros, investicijų,kanceliarija, kultūros ir meno, kūno kultūros ir sporto, miesto ūkio,nevyriausybinių organizacijų, socialinės paramos, sveikatos apsaugos,švietimo, teisės, ūkio ir eksploatavimo, vaikų teisių apsaugos, viešųjųryšių, vyriausiasis karo prievolės specialistas, vyresnysis darbų saugosspecialistas. Savivaldybių funkcijosSavivaldybių institucijų laisvę riboja jų funkcijos, jos negalisavarankiškai nustatyti savo kompetencijos. Valstybinė valdžia galiįpareigoti savivaldybes tvarkyti ir tam tikrus valstybinio valdymouždavinius. Lietuvoje savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimolaisvę skirstomos į: 1) savarankiškąsias – šias funkcijas savivaldybėatlieka pagal įstatymų suteiktą kompetenciją; 2) priskirtąsias – šiasfunkcijas savivaldybė atlieka atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes;3) valstybines – valstybės funkcijos perduotos savivaldybei atsižvelgiant įgyventojų interesus; 4) sutartines funkcijas – tai funkcijos kuriųįgyvendinimas grindžiamas sutartimis. Pagal veiklos pobūdį skirstomos į:viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Savivaldybė yraatsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.[11] Savivaldybėmssuteikta teisė nustatyti mokesčius yra labai svarbus požymis garantuojantisjoms didesnį autonomiškumą. Kiekviena savivaldybės finansinius ištekliussudaro savivaldybės biudžetas, nebiudžetiniai fondai ir lėšos. Biudžetassudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metams. Savivaldybėsbiudžeto pajamos formuojamos iš pajamų už jos nuosavybei priklausančioturto eksploatavimą, iš jos teritorijoje esančių įmonių, įstaigų irorganizacijų mokamų mokesčių bei kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymusjoms priskirtų pajamų šaltinių. Jeigu savivaldybių biudžetams priskirtųpajamų neužtenka socialinėms reikmėms tenkinti, savivaldybių biudžetamsgali būti skiriamos subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto tikslinėmsprogramoms įgyvendinti. Savivaldybės gali naudotis bankų kreditais, imti irteikti paskolas įstatymų nustatyta tvarka. Panevėžio miesto savivaldybėstaryba 2004m. vasario 19d. patvirtino Savivaldybės 2004metų biudžetą135180,9 tūkst. Lt pajamų ir išlaidų. Biudžeto pajamos, palyginti su 2002m.patvirtintu biudžetu, padidėjo 12,9 procento. Tam įtakos turėjo bazinės irminimalios mėnesio algos pasikeitimas, investicijos, piniginės socialinėsparamos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimas ir kt. Perpastaruosius 5 metus visų savivaldybių biudžetai išaugo. Panevėžio miestosavivaldybės biudžetas per 2000 – 2004 metus keitėsi taip: 2000m. – 112178tūkst. Lt; 2001m. – 108229 tūkst. Lt; 2002m. – 114139 tūkst. Lt; 2003m. –119785,6 tūkst. Lt; 2004m. – 135180,9 tūkst. Lt. Per 2000-2004m. pajamos irišlaidos išaugo 23 mln. Lt arba 20,5 procento. Šiuos augimo tempus sąlygojane didesnės lėšos, skiriamos Savivaldybės reikmėms, o biudžeto sudarymometodikos, pajamų apskaitos pasikeitimas, naujų Seimo įstatymų irVyriausybės nutarimų priėmimas. Savivaldybės 2004m. biudžete asignavimaivalstybės deleguotoms funkcijoms sudaro 49,3 proc., savarankiškomsfunkcijoms – 48,7 proc. Ir 2 proc. – investicijoms. Lėšų savarankiškomsfunkcijoms vykdyti nepakanka. Savivaldybė negali užtikrinti būtiniausiųbiudžetinių įstaigų poreikių, neturi galimybės skirti lėšų pastatųremontui. Savivaldybės teritorijoje laikinai, iki kadencijos pabaigos, Seimosprendimu gali būti įvestas tiesioginis valdymas, jeigu: 1) savivaldybėsavo veiksmais kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą, beikonstitucinę tvarką; 2) teismas nustato, kad savivaldybė pažeidinėjaLietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus; 3) taryba neišsirenka mero,mero pavaduotojo ir nesuformuoja savivaldos institucijų per nustatytą laiką(per du mėnesius nuo pirmojo posėdžio sušaukimo pradžios); 4) tarybosposėdžiai nešaukiami pagal reikalavimus arba taryba nesusirenka į posėdį 3kartus iš eilės; 5) meras ir taryba nepaiso vyriausybės įspėjimų; 6)pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą rezultatai pripažįstaminegaliojančiais; …7)seimas, priimdamas sprendimą laikinai įvesti tiesioginįvaldymą, nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą. IšvadosVietos savivalda, tai arčiausiai žmonių esanti valdžia. Ji tiesiogiaikontaktuoja su gyventojais, mato jų problemas ir išklauso jų pageidavimų.Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis gali kreiptis į savivaldybę irprašyti susitikimo su pageidaujamu savivaldybės nariu. Jam tokia galimybėbus suteikta, o paprastam žmogui tai ir yra svarbiausia, kad jis būtųišklausytas ir kad jis būtų išgirstas. Iš šio darbo matome, kad savivaldybėdaro labai didelę įtaką mūsų gyvenimui, tik kartais ji pritrūksta lėšų savoplanams įgyvendinti. Kaip ir rinkimuose į seimą taip ir rinkimuose įsavivaldybę dažniausiai būna partijos lyderės. Ne išimtis yra ir Panevėžys,kur aiškus lyderis yra Tėvynės Sąjunga/Lietuvos Konservatoriai. Norssavivaldybės galios labai suvaržytos ir apribotos, bet tai yra institucijaį kurią žmonės privalo kreiptis ir tuo padėti savivaldybei tinkamiauišspręsti gyventojų problemas.Literatūros sąrašas: 1. Selkauskas P., Šabajevaitė L., Lietuvos politinės sistemos studijų šaltiniai, Vilnius: VU leidykla 1997. 2. Lapinskas K., “Politologija”, vietos savivalda ir Valdymas Lietuvoje: pirmieji reformos metai, Vilnius: Polibijaus fondas, 1995. 3. Lukošaitis A., “Politologija”, Savivaldybių tarybų rinkimai 2000:
rinkimų rezultatų analizė, Vilnius: Polibijaus fondas, 2000. 4. Žilinskas G., “Vietos savivalda”, Lietuvos politinė sistema, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2004. 5. Http://www.vrk.lt 6. Http://www.panevezys.lt 7. Http://www.lrs.lt|Rinkimų metai |1995 |1997 |2000 |2002 ||Turėjo teisę balsuoti |91075 |90125 |89692 |92358 ||Dalyvavo rinkimuose/% |43265/ |33717/ |46046/ |53838/ || |47,50% |37,41% |51,34% |58,29% ||Gavo balsų/ mandatai : | | | | ||Tėvynės sąjunga(Lietuvos |1. 17841/|1. 15134/|1. 8945/ |1. 13575/||konservatoriai) |14 |15 |7 |9 ||Lietuvos demokratinė darbo partija |2. 4869/|3. 3696/ |5. 4337/ |nedalyvavo|| |4 |4 |3 | ||Koalicija ”Žmogui –miestui” |3. 4821/|nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo|| |4 | | | ||Lietuvos krikščionių demokratų |4. 4694/|4. 3583/ |8. 2876/ |5. 4731/ ||partija |3 |4 |2 |3 ||Lietuvos socialdemokratų partija |5. 3395/|5. 3372/ |7. 3407/ |2. 8159/ || |2 |3 |3 |5 ||“Jaunosios Lietuvos”, naujųjų |6. 2444/|1234/ 0 |1318/ 0 |nedalyvavo||tautininkų ir politinių kalinių |2 | | | ||sąjunga | | | | ||Politinių kalinių ir tremtinių ir |7. 2274/|nedalyvavo|1497/ 0 |nedalyvavo||tautininkų koalicija |2 | | | ||Lietuvos centro sąjunga |nedalyvavo |2. 4980/ |2. 6885/ |3. 7628/ || | |5 |5 |5 ||Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga |nedalyvavo |nedalyvavo|nedalyvavo|1748/ 0 ||Lietuvos laisvės lyga |nedalyvavo |nedalyvavo|4. 4444/ |nedalyvavo|| | | |4 | ||Naujoji sąjunga(socialliberalai) |nedalyvavo |nedalyvavo|6. 4059/ |6. 3817/ || | | |3 |2 ||Liberalų demokratų partija |nedaly…vavo |nedalyvavo|nedalyvavo|4. 5165/ || | | | |3 ||Lietuvos liberalų sąjunga |nedalyvavo |539/ 0 |3. 4888/ |7. 3126/ || | | |4 |2 ||Valstiečių ir naujosios |nedalyvavo |nedalyvavo|nedalyvavo|8. 2546/ ||demokratijos partijų sąjunga | | | |2 ||Lietuvos demokratų parija |556/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo||Respublikonų partija |356/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo||Tautos pažangos partija |334/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo||Lietuvos tautininkų sąjunga |nedalyvavo |322/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo||Lietuvos ūkio partija |nedalyvavo |553/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo||Naujoji demokratija/ moterų partija|nedalyvavo |nedalyvavo|972/ 0 |nedalyvavo|| “Socialdemokratija 2000” |nedalyvavo |nedalyvavo|577/ 0 |nedalyvavo||Tėvynės liaudies partija |nedalyvavo |nedalyvavo|241/ 0 |nedalyvavo|
Priedas Nr. 1
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai. Panevėžio savivaldybė
———————–[1] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, 2000, Vilnius:Lietuvos Respublikos Seimo leidykla 1994.[2] Žilinskas G., ,,Vietos savivalda” žr.: Algis Krupavičius, Lietuvospolitinė sistema: sąranga ir raida, Kaunas: Poligrafija ir informatika,2004, p. 490.[3] Žilinskas G., p. 492.[4] Ten pat, p. 497.[5] Ten pat, p. 497.[6] Ten pat, p. 498.[7] Ten pat, p. 499.[8] Ten pat, p. 500.[9] Ten pat, p. 502.[10] Ten pat, p. 503.[11] Ten pat, p. 508.