Įvadas
Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto –
savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos
Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą, bei jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas.[1]
Lietuva – demokratinė valstybė ir mes tuo galime didžiuotis.
Demokratija įtraukia piliečius į valdymo procesą bei sprendimų priėmimą.
Savivalda yra suvokiama kaip sistema, kur žmonės patys sprendžia bendrus reikalus ir iškilusias problemas, vadovaujasi savais interesais, viską įgyvendina bendromis pajėgomis, nepasitelkdami aukštesnės valdžios.
Piliečiai įsilieja į bendruomenės valdymą tiesiogiai ir per rinktus atstovus. Teisė laisvai ir savarankiškai veikti reiškia savivaldybių institucijų teisę priimti sprendimus pagal Konstituciją ir įstatymus.[2]
Šią teisę realizuoja patys savivaldybės gyventojai per išsirinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas vykdomąsias institucijas.
Kad ir kaip mes norėtume, vietos savivaldos teisė irgi nėra absoliuti.
Pagrindinis apribojimas – tai, kad vietos savivalda negali kištis į valstybės valdžios kompetenciją, sprendžiant vidaus arba išorinio (kariuomenė, diplomatija) suvereniteto klausimus, kurie ir lieka centralizuoti.
Šio rašto darbo tikslas yra apžvelgti savivaldybės darbą, jos struktūrą ir funkcijas. Panagrinėti praėjusių savivaldybių rinkimų rezultatus Panevėžio mieste. Čia pateikta truputi statistinių duomenų apie rinkimus įvykusius nuo 1995m. iki 2002m.
Vietos savivaldos principai
Vietos savivalda grindžiama devyniais pagrindiniais principais: 1)
atsakomybė rinkėjams (Savivaldybės nariai yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams); 2) gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus (gyventojai gali tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimų projektus, organizuojant apklausas ir t.t.); 3) savivaldybių ir valstybės interesų derinimas tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus; 4)
savivaldybės institucijų veiklos laisvė ir savarankiškumas (jos įgyvendindamos įstatymus priima sprendimus); 5) veiklos skaidrumas (veikla turi būti aiškiai suprantama gyventojams, jei jie reikalauja turi gauti paaiškinimus); 6) bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimas (savivaldybės institucijų priimti sprendimai neturi pažeisti įstatymų garantuotų gyventojų teisių); 7) viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę (gyventojai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų priimtais sprendimais, pareikšti apie juos savo nuomonę; 8)
savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas (visi priimti sprendimai turi atitikti įstatymus ir kitus teisės aktus); 9) žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas (priimti sprendimai turi nepažeisti žmogaus teisių ir laisvių, orumo, vyrų ir moterų lygių galimybių. Vietos savivaldybių institucijų egzistavimas visiškai priklauso nuo įstatymų.[3]
Vietos savivaldos sistema ir teritorinis valdžios pasiskirstymas
Politinė valstybės valdžia yra padalyta tarp centrinės, vietos savivaldos, regionų institucijų. Valstybės teritorija visuomet yra padalyta į administracinę arba politinę reikšmę turinčius darinius, kuriuose gyvena gyventojai.[4] Lietuvos Respublika yra unitarinė valstybė. Unitarinė valstybė – tai valstybė, kurioje veikia vieningos įstatymų, valstybės administracijos, teismų sistemos, yra viena pilietybė.[5] Lietuvos teritorija suskirstyta į šiuos administracinius vienetus: (1) apskritis –
Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniuosius administracinius vienetus, kurių valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos vyriausybė. Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų; (2) savivaldybes, kurios yra Lietuvos respublikos administracinis vienetas, valdomas jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos.[6] Lietuvoje yra 10 apskričių ir 60
savivaldybių. Panevėžio apskričiai priklauso Panevėžio miesto, Biržų,
Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijos.
Vietos savivaldos institucijos
Demokratinė visuomenė savivaldą suvokia kaip savireguliuojančią sistemą, kurioje žmonės savarankiškai ir savo atsakomybe turi teisę spręsti reikalus vadovaudamiesi bendruomenės poreikiais ir veikiančiais įstatymais.[7] Savivaldybė yra pagrindinė institucija tvarkanti vietos savivaldos reikalus. Vietos savivaldybei būdingi šie požymiai: 1) apibrėžta teritorija (vietos savivaldos teisė visuomet įgyvendinama tam tikroje teritorijoje, savivaldybių teritorija sutampa su valstybės teritoriniais administraciniais vienetais; 2) juridinio asmens statusas (savivaldybės ir jos institucijų įsteigti juridiniai asmenys turi tenkinti viešuosius interesus); 3) Gyventojų bendrumo pagrindas – jų gyvenimas toje pat teritorijoje ( tai ne kraujo, ideologiniai ar ekonominiai ryšiai, bet žmonių gyvenimas toje pačioje erdvėje, teritorijoje; 4) bendras tikslas (
vietos savivaldybių tikslas – rūpintis vietos bendruomenės interesais, reikalais.
Lietuvos Respublikoje nuo 1995m. veikia vieno lygio vietos savivaldybių sistema, kuriai priklauso miestai ir rajonai.[8] Nuo 1995m.
prasidėjo savivaldybių teritorijų reforma. Gyventojams dažnai nepatinka, kad yra keičiamos savivaldybių ribos, nes tai kartais sukelia jiems nepatogumų. Taip įvyksta dėl reformos skubotumo ir neatsižvelgimo į gyventojų nuomonę.
Savivaldos institucijos yra: 1) renkamoji atstovaujamoji – tai savivaldybės taryba, 2) vykdomosios – tai savivaldybės meras arba savivaldybės meras ir savivaldybės valdyba (sudaroma tarybos sprendimu), 3)
kontrolės – tai savivaldybės kontrolierius. Kontrolierius, neviršydamas
Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarybos sprendimų nustatytų įgaliojimų, prižiūri, kaip naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, ar teisėtai, tikslingai ir efektyviai eksploatuojama savivaldybės nuosavybė, taip pat savivaldybei patikėta valstybės nuosavybė. Panevėžio savivaldybės kontrolieriaus tarnybai šiuo metu vadovauja Savivaldybės kontrolierius
Marija Danutė Kažukauskienė. Savivaldybės kontrolierius į šias pareigas skiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atviro konkurso būdu penkeriems metams. Kontrolieriaus tarnybos veiklos uždavinius įgyvendina tarnybos specialistai, kurie yra viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojai (jų Panevėžio Miesto Savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje dirba 7). Iš viso Kontrolieriaus tarnyba Panevėžyje kontroliuoja 124
įmones, biudžetines įstaigas ir Savivaldybės akcines bendroves.
Kontrolieriaus tarnybos specialistai aktyviai dalyvauja Lietuvos savivaldybių kontrolierių asociacijos darbe.
Savivaldybės institucijų įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinkta taryba. Visus tarybos narius dviems metams renka savivaldybės gyventojai – Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos
Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybės taryba sudaro komitetus, komisijas ir kitus pagal Lietuvos
Respublikos įstatymų numatytus organus. Pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma yra posėdis.
Savivaldybės taryba
Savivaldybės taryba yra atstovaujamoji institucija, kuri įgyvendina savivaldos teisę. Savivaldybių tarybos nariai nuo 2002 metų renkami ketverių metų kadencijai ir jų skaičius svyruoja nuo 21 iki 51. Taryba renkama pagal proporcinį rinkimų modelį. Savivaldybės taryba po rinkimų savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą ir mero siūlymu – mero pavaduotoją. Meras ir mero pavaduotojas renkami slaptu balsavimu. Be to savivaldybės taryba gali nuspręsti ir savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių sudaryti vykdomąją instituciją – valdybą, nustatydama ir jos narių skaičių. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savo tarybos posėdžiuose.[9]
Tarybos savarankiškoji kompetencija – tai kai taryba: (1) renka ir atleidžia iš mero pareigų merą ir mero pavaduotoją; (2) sudaro komitetus, o nutarusi ir valdybą, tvirtina mero pasiūlytas komitetų ir komisijų pirmininkų kandidatūras; (3) nustato administracijos struktūrą, etatų skaičių, darbo užmokesčio fondą; (4) skiria kontrolierių bei jo pavaduotoją; (5) priima sprendimus dėl savivaldybės teritorijos suskirstymo į seniūnijas ir nustato jų ribas; (6) tvirtina savivaldybės biudžetą ir jo įvykdymo apyskaitą; (7) nutraukia tarybos narių įgaliojimus prieš terminą
Vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka; (8) skirsto ir įgalioja merą arba valdybą ,jei ji sudaryta skirstyti papildomas savivaldybės biudžeto lėšas; (9) tvirtina kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas gyventojams paslaugas; (10)
tvirtina iš savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų bendrą asignavimų sumą ir darbo užmokesčio fondą; (11) įstatymų numatyta tvarka nustato vietines rinkliavas; (12) priima sprendimus įsteigti, reorganizuoti ar likviduoti veikiančias pagal Įmonių įstatymą savivaldybės įmones ir organizacijas; (13) nustato mokėjimų arba kompensacijų dydį už išperkamus žemės sklypus, naudojimąsi savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtos ištekliais; (14) tvirtina savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinį planą bei jo pakeitimus; (15) nustato savivaldybės sutarčių bei susitarimų su savo ir kitų savivaldybių teritorijoje esančiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, užsienio įmonėmis tvirtinimo tvarką; (16) priima sprendimus dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas ir dėl prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų; (17) savo iniciatyva, Vyriausybės atstovo ar kitų institucijų siūlymu ar reikalavimu panaikina ar atšaukia įstatymams, Vyriausybės ar tarybos sprendimams prieštaraujančius tarybos, mero ar valdybos, jei ji išrinkta, bei kitų savivaldos institucijų sprendimus ir potvarkius; (18) tvirtina savivaldybės simbolius, teikia siūlymus patvirtinti savivaldybės herbą.
Tarybos deleguotoji kompetencija – tai (1) savivaldos institucijos atlieka civilinės metrikacijos funkcijas; (2) tvarko savivaldybių, valstybinių bei privataus kapitalo įmonių, visuomeninių organizacijų registrą; (3) gali valdyti valstybinius parkus( nacionalinius ir regioninius); (4) gali organizuoti savivaldybių policiją; (5) organizuoja civilinę ir priešgaisrinę saugą; (6) gali įgyvendinti ir kitas įstatymų deleguotas funkcijas.
Panevėžio miesto savivaldybės taryboje yra 31 narys, iš jų: 9 –
Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), 5 – Socialdemokratų partijos; 5
– Lietuvos centro sąjungos; 3 – Liberalų demokratų partijos; 3 –
Krikščionių demokratų partijos; 2 – Naujosios sąjungos (socialliberalų); 2
– Valstiečių ir Naujosios partijų sąjungos; 2 – Lietuvos liberalų sąjungos atstovai.
Išnagrinėkime, kaip vyko rinkimai į Panevėžio miesto savivaldybę. Palyginimui pateikiu … 1995, 1997, 2000 ir 2002 metų savivaldybių rinkimų rezultatus (priedas NR.1-lentelė). 1995 metų savivaldybių tarybų rinkimuose dėl 31 mandato varžėsi 165 kandidatai arba
5,32 kandidatai į vieną vietą; 1997metais varžėsi 131 kandidatas arba 4,22
kandidatai į vieną vietą; 2000metų rinkimuose dalyvavo 219 kandidatų arba
7,06 kandidatai į vieną vietą ; 2002 metų rinkimuose varžėsi 168 kandidatai arba 5,41 kandidatai į vieną vietą. Iš šių skaičių matome, kad partinė konkurencija savivaldybių tarybų rinkimuose augusi nuo 1995 iki 2000 metų,
2002 metais Panevėžyje sumažėjo. Tačiau partijų dalyvavusių skirstant mandatus keitėsi kitaip: jeigu 1995metų rinkimuose dalyvavo 10 partijų, skirstant mandatus dalyvavo 7; 1997 metais dalyvavo 9 partijos, skirstant mandatus dalyvavo tik 5; 2000 metais rinkimuose dalyvavo jau 13 partijų, o į savivaldybės tarybą buvo išrinkti jau 8 partijų atstovai; 2002 metų savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 9 partijų atstovai, mandatus gavo jau 8 partijų atstovai (mandatų negavo nuosaikiųjų konservatorių sąjunga).
Šie skaičiai rodo, kad rinkimuose Panevėžyje dalyvauja partijos, kurios mieste yra populiarios arba jų sudėtyje yra mieste žinomi žmonės. Galima daryti išvadą, kad panevėžiečiai balsuoja už asmenybes, o ne už partijas.
Visuose 1995m., 1997m., 2000m., 2002m., savivaldybių rinkimuose
Panevėžyje dalyvavo tik 3 partijos: Tėvynės Sąjunga/ Lietuvos
Konservatoriai, Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Lietuvos socialdemokratų partijos. Daugiausia kandidatų į savivaldybės tarybą iškėlė
TS(LK) – 28, 30, 31, ir 24; toliau eina Lietuvos krikščionių demokratų partija – 24, 14, 14, ir 15; Lietuvos socialdemokratų partija iškėlė – 13,
13, 16 ir 25 kandidatus. Visuose vykusiuose rinkimuose daugiausia mandatų iškovojo Tėvynės Sąjunga/Lietuvos Konservatoriai: 14, 15, 7, 9. Jeigu 1995,
1997 ir 2000 metų rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybę po 3 – 4
mandatus iškovojo Lietuvos demokratinė darbo partija, tai 2002 metų rinkimuose ši partija visai nedalyvavo. Rinkimuose į miesto savivaldybės tarybą pastoviai po 3 – 4 mandatus gauna Lietuvos krikščionių demokratų partija. Nuo 1997 metų rinkimuose gana sėkmingai dalyvauja Lietuvos centro sąjunga gaudama po 5 mandatus. Visa tai rodo, kad Panevėžyje žmonės labiau linkę patikėti valdžią dešinėms ir centro politinėms jėgoms.
Rinkimuose į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą įdomus faktas tas, kad 2000 metais savo kandidatus iškėlė Lietuvos laisvės lyga ir laimėjo 4
mandatus (mandatą gavo ir lyderis A.Terleckas). Lietuvos laisvės lyga kėlė kandidatus tik 2 apygardose Panevėžyje ir Klaipėdoje. Jų dalyvavimas rinkimuose laikomas gana sėkmingu.
2002 metų rinkimai gana sėkmingi buvo partijoms debiutantėms, kurios nedalyvavo ankstesnių metų rinkimuose. Tai: valstiečių ir naujosios demokratijos partijų sąjunga iškėlė 10 kandidatų, laimėjo 2 mandatus;
liberalų demokratų partija iškėlė 20 kandidatų, laimėjo 3 mandatus. Antrą kartą dalyvaujančios partijos: Naujoji sąjunga iškėlė 27 kandidatus, laimėjo 2 mandatus, o Lietuvos liberalų sąjunga iškėlė 14 kandidatų, laimėjo irgi 2 mandatus.
Kadangi rinkimuose į miesto savivaldybės tarybą kiekvienuose rinkimuose daugiausia mandatų iškovoja Tėvynės Sąjunga, tai ir miesto merais yra tapę dažniausiai Tėvynės Sąjungos atstovai tai: nuo 1995m. buvo
T.Josas, R.Liepa, V. Matuzas, kuris šiuo metu nuo 2003m. vėl išrinktas miesto meru. (Išskyrus laikotarpį nuo 2000m. balandžio 11d. iki 2002m.
lapkričio 21d. kai miestui vadovavo Lietuvos centro sąjungos narys
V.Jakštas). Negalima sakyti , kad tai atsitiktinumas, jog Panevėžyje dominuoja TS(LK). Tam turėtų būti nemažai paaiškinimų. Viena iš jų, TS(LK)
yra labai stabi…li partija, kuri per tuos metus nepatyrė smarkių sukrėtimų ar nuosmukių, todėl ji yra išsiugdžiusi tam tikrą autoritetą žmonių akyse.
Kaip žinoma Panevėžyje nėra universiteto, todėl mieste dominuoja pagyvenę žmonės kurie labiau pasitiki partija kuri pasisako už lietuviškas tradicijas ir yra prognozuojama. Be to šioje partijoje yra nemažai žmonių gerai žinomų Panevėžyje kuriais visuomenė pasitiki.
Analizuojant rinkimų rezultatus reikia atkreipti dėmesį į Panevėžio miesto gyventojų dalyvavimą rinkimuose. Rinkimuose dalyvavo skirtingas rinkėjų skaičius: 1995m. rinkimuose dalyvavo 47,50% rinkėjų teisę turinčių gyventojų; 1997m. rinkimuose gyventojų aktyvumas krito, dalyvavo tik 37,41%
rinkėjų; 2000m. ir 2002m. rinkimuose rinkėjų aktyvumas išaugo nuo 51,34%
iki 58,29%. Rinkėjų aktyvumas aiškinamas: gyvesne rinkimų kampanija, kandidatų “reitingavimo sistemos” įvedimu, išaugusiu gyventojų aktyvumu, jų pilietine pozicija, kaip galimybė keisti esamą padėtį šalyje.
Savivaldybės meras
Meras yra savivaldybės vadovas. Savivaldybės meras skiria ir atleidžia seniūną. Seniūnas yra administracijos pareigūnas seniūnijoje, juo gali būti tos seniūnijos gyventojas – Lietuvos Respublikos pilietis. Meras numato tarybos posėdžių darbotvarkes, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo tarybos sprendimus ir posėdžių protokolus. Meras organizuoja tarybos sprendimų įgyvendinimą. Meras yra išrenkamas, o mero pavaduotojas paskiriamas, jei už jų kandidatūras balsavo dauguma visų tarybos narių.
Panevėžio miesto savivaldybės vadovais nuo 1990 metų yra buvę net 8
Lietuvos Respublikos piliečiai: 1990m. balandžio 12d. – 1991m. spalio 4d.
Gema Lukoševičiūtė-Umbrasienė; 1991m. spalio 25d. – 1992m. rugsėjo 11d.
Stanislavas Mačiulis 1992m. lapkričio 12d. – 1995m. sausio 27d. Valdemaras
Vizbaras; 1995m. balandžio 13d. – 1997m. sausio 31d. Tomas Josas; 1997m.
vasario 17d. – 1997m. balandžio 8d. Rimantas Liepa; 1997m. balandžio 8d. –
2000m. balandžio 11d. Vitas Matuzas; 2000m. balandžio 11d. – 2002m.
lapkričio 21d. Valdemaras Jakštas; 2002m. lapkričio 21d.- 2003m. balandžio
10d. Visvaldas Matkevičius; ir nuo 2003m. balandžio 10d savivaldybei vėl vadovauja Vitas Matuzas.
Savivaldybės administracija
Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos (filialai) ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo valstybės tarnautojai.[10] Ji savo teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų vykdymą, taip pat įgyvendina įstatymus, administruoja viešųjų paslaugų teikimą. Seniūnija yra struktūrinis teritorinis padalinys veikiantis tik tam tikroje teritorijos dalyje. Ji administruoja jai priskirtų viešųjų paslaugų teikimą. Seniūnijai vadovauja seniūnas, kurį skiria savivaldybės administracijos direktorius.
Seniūno darbą reglamentuoja jo veiklos nuostatai: mero pavedimu rengia ir teikia mero potvarkių projektus seniūnijos klausimais, teikia merui rekomendacijas dėl socialinės globos, renka kompetencijai priskirtus statistikos duomenis, išduoda pažymas seniūnijos gyventojams dėl socialinės padėties, šaukia seniūnijos gyventojų sueigas, organizuoja kapinių priežiūrą, renka žinias apie žemės nuomos poreikius, organizuoja rinkliavas ir vietinių mokesčių rikimą, tvarko ūkines knygas, kaimo vietovėse registruoja gimimus bei mirtis, išduoda leidimus laidoti, įstatymų nustatyta tvarka atlieka notarinius veiksmus. Gyventojai gali išsirinkti savo bendruomenės atstovą (atstovus) į seniūniją. Pagrindinis jo uždavinys
– rūpintis bendruomenės interesais ir atstovauti jai seniūnijoje. Jis dirba visuomeniniais pagrindais. Panevėžio miesto savivaldybės administracija –
įstaiga, savivaldybės teritorijoje organizuojanti ir kontroliuojanti savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą, administruojanti viešųjų paslaugų teikimą. Administracijos vadovas yra Administracijos direktorius tai Visvaldas Matkevičius. Administracijos struktūrą, kompetenciją ir darbo organizavimo tvarką nustato Panevėžio miesto savivaldybės administracijos nuostatai.
Šiuo metu savivaldybės administracijoje veikia 23 skyriai arba tarnybos.
Tai: architektūros ir urbanistikos, centralizuota vidaus audito, civilinės saugos, civilinės metrikacijos, ekologijos, ekonomikos ir turto valdymo, finansų ir biudžeto, informacinės visuomenės plėtros, investicijų, kanceliarija, kultūros ir meno, kūno kultūros ir sporto, miesto ūkio, nevyriausybinių organizacijų, socialinės paramos, sveikatos apsaugos, švietimo, teisės, ūkio ir eksploatavimo, vaikų teisių apsaugos, viešųjų ryšių, vyriausiasis karo prievolės specialistas, vyresnysis darbų saugos specialistas.
Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių institucijų laisvę riboja jų funkcijos, jos negali savarankiškai nustatyti savo kompetencijos. Valstybinė valdžia gali įpareigoti savivaldybes tvarkyti ir tam tikrus valstybinio valdymo uždavinius. Lietuvoje savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į: 1) savarankiškąsias – šias funkcijas savivaldybė atlieka pagal įstatymų suteiktą kompetenciją; 2) priskirtąsias – šias funkcijas savivaldybė atlieka atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes;
3) valstybines – valstybės funkcijos perduotos savivaldybei atsižvelgiant į gyventojų interesus; 4) sutartines funkcijas – tai funkcijos kurių įgyvendinimas grindžiamas sutartimis. Pagal veiklos pobūdį skirstomos į:
viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams.[11] Savivaldybėms suteikta teisė nustatyti mokesčius yra labai svarbus požymis garantuojantis joms didesnį autonomiškumą. Kiekviena savivaldybės finansinius išteklius sudaro savivaldybės biudžetas, nebiudžetiniai fondai ir lėšos. Biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metams.
Savivaldybės biudžeto pajamos formuojamos iš pajamų už jos nuosavybei priklausančio turto eksploatavimą, iš jos teritorijoje esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių bei kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus joms priskirtų pajamų šaltinių.
Jeigu savivaldybių biudžetams priskirtų pajamų neužtenka socialinėms reikmėms tenkinti, savivaldybių biudžetams gali būti skiriamos subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto tikslinėms programoms įgyvendinti. Savivaldybės gali naudotis bankų kreditais, imti ir teikti paskolas įstatymų nustatyta tvarka. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2004m. vasario 19d. patvirtino Savivaldybės 2004metų biudžetą
135180,9 tūkst. Lt pajamų ir išlaidų. Biudžeto pajamos, palyginti su 2002m.
patvirtintu biudžetu, padidėjo 12,9 procento. Tam įtakos turėjo bazinės ir minimalios mėnesio algos pasikeitimas, investicijos, piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo įsigaliojimas ir kt. Per pastaruosius 5 metus visų savivaldybių biudžetai išaugo. Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas per 2000 – 2004 metus keitėsi taip: 2000m. – 112178
tūkst. Lt; 2001m. – 108229 tūkst. Lt; 2002m. – 114139 tūkst. Lt; 2003m. –
119785,6 tūkst. Lt; 2004m. – 135180,9 tūkst. Lt. Per 2000-2004m. pajamos ir išlaidos išaugo 23 mln. Lt arba 20,5 procento. Šiuos augimo tempus sąlygoja ne didesnės lėšos, skiriamos Savivaldybės reikmėms, o biudžeto sudarymo metodikos, pajamų apskaitos pasikeitimas, naujų Seimo įstatymų ir
Vyriausybės nutarimų priėmimas. Savivaldybės 2004m. biudžete asignavimai valstybės deleguotoms funkcijoms sudaro 49,3 proc., savarankiškoms funkcijoms – 48,7 proc. Ir 2 proc. – investicijoms. Lėšų savarankiškoms funkcijoms vykdyti nepakanka. Savivaldybė negali užtikrinti būtiniausių biudžetinių įstaigų poreikių, neturi galimybės skirti lėšų pastatų remontui.
Savivaldybės teritorijoje laikinai, iki kadencijos pabaigos, Seimo sprendimu gali būti įvestas tiesioginis valdymas, jeigu: 1) savivaldybė savo veiksmais kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą, bei konstitucinę tvarką; 2) teismas nustato, kad savivaldybė pažeidinėja
Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus; 3) taryba neišsirenka mero, mero pavaduotojo ir nesuformuoja savivaldos institucijų per nustatytą laiką (per du mėnesius nuo pirmojo posėdžio sušaukimo pradžios); 4) tarybos posėdžiai nešaukiami pagal reikalavimus arba taryba nesusirenka į posėdį 3
kartus iš eilės; 5) meras ir taryba nepaiso vyriausybės įspėjimų; 6)
pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą rezultatai pripažįstami negaliojančiais; …7)seimas, priimdamas sprendimą laikinai įvesti tiesioginį valdymą, nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.
Išvados
Vietos savivalda, tai arčiausiai žmonių esanti valdžia. Ji tiesiogiai kontaktuoja su gyventojais, mato jų problemas ir išklauso jų pageidavimų.
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis gali kreiptis į savivaldybę ir prašyti susitikimo su pageidaujamu savivaldybės nariu. Jam tokia galimybė bus suteikta, o paprastam žmogui tai ir yra svarbiausia, kad jis būtų išklausytas ir kad jis būtų išgirstas.
Iš šio darbo matome, kad savivaldybė daro labai didelę įtaką mūsų gyvenimui, tik kartais ji pritrūksta lėšų savo planams įgyvendinti. Kaip ir rinkimuose į seimą taip ir rinkimuose į savivaldybę dažniausiai būna partijos lyderės. Ne išimtis yra ir Panevėžys, kur aiškus lyderis yra Tėvynės Sąjunga/Lietuvos Konservatoriai. Nors savivaldybės galios labai suvaržytos ir apribotos, bet tai yra institucija į kurią žmonės privalo kreiptis ir tuo padėti savivaldybei tinkamiau išspręsti gyventojų problemas.
Literatūros sąrašas
1. Selkauskas P., Šabajevaitė L., Lietuvos politinės sistemos studijų šaltiniai, Vilnius: VU leidykla 1997.
2. Lapinskas K., “Politologija”, vietos savivalda ir Valdymas Lietuvoje:
pirmieji reformos metai, Vilnius: Polibijaus fondas, 1995.
3. Lukošaitis A., “Politologija”, Savivaldybių tarybų rinkimai 2000:
rinkimų rezultatų analizė, Vilnius: Polibijaus fondas, 2000.
4. Žilinskas G., “Vietos savivalda”, Lietuvos politinė sistema, Kaunas:
Poligrafija ir informatika, 2004.
5. Http://www.vrk.lt
6. Http://www.panevezys.lt
7. Http://www.lrs.lt
|Rinkimų metai |1995 |1997 |2000 |2002 |
|Turėjo teisę balsuoti |91075 |90125 |89692 |92358 |
|Dalyvavo rinkimuose/% |43265/ |33717/ |46046/ |53838/ |
| |47,50% |37,41% |51,34% |58,29% |
|Gavo balsų/ mandatai : | | | | |
|Tėvynės sąjunga(Lietuvos |1. 17841/|1. 15134/|1. 8945/ |1. 13575/|
|konservatoriai) |14 |15 |7 |9 |
|Lietuvos demokratinė darbo partija |2. 4869/|3. 3696/ |5. 4337/ |nedalyvavo|
| |4 |4 |3 | |
|Koalicija ”Žmogui –miestui” |3. 4821/|nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo|
| |4 | | | |
|Lietuvos krikščionių demokratų |4. 4694/|4. 3583/ |8. 2876/ |5. 4731/ |
|partija |3 |4 |2 |3 |
|Lietuvos socialdemokratų partija |5. 3395/|5. 3372/ |7. 3407/ |2. 8159/ |
| |2 |3 |3 |5 |
|“Jaunosios Lietuvos”, naujųjų |6. 2444/|1234/ 0 |1318/ 0 |nedalyvavo|
|tautininkų ir politinių kalinių |2 | | | |
|sąjunga | | | | |
|Politinių kalinių ir tremtinių ir |7. 2274/|nedalyvavo|1497/ 0 |nedalyvavo|
|tautininkų koalicija |2 | | | |
|Lietuvos centro sąjunga |nedalyvavo |2. 4980/ |2. 6885/ |3. 7628/ |
| | |5 |5 |5 |
|Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga |nedalyvavo |nedalyvavo|nedalyvavo|1748/ 0 |
|Lietuvos laisvės lyga |nedalyvavo |nedalyvavo|4. 4444/ |nedalyvavo|
| | | |4 | |
|Naujoji sąjunga(socialliberalai) |nedalyvavo |nedalyvavo|6. 4059/ |6. 3817/ |
| | | |3 |2 |
|Liberalų demokratų partija |nedaly…vavo |nedalyvavo|nedalyvavo|4. 5165/ |
| | | | |3 |
|Lietuvos liberalų sąjunga |nedalyvavo |539/ 0 |3. 4888/ |7. 3126/ |
| | | |4 |2 |
|Valstiečių ir naujosios |nedalyvavo |nedalyvavo|nedalyvavo|8. 2546/ |
|demokratijos partijų sąjunga | | | |2 |
|Lietuvos demokratų parija |556/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo|
|Respublikonų partija |356/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo|
|Tautos pažangos partija |334/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|nedalyvavo|
|Lietuvos tautininkų sąjunga |nedalyvavo |322/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|
|Lietuvos ūkio partija |nedalyvavo |553/ 0 |nedalyvavo|nedalyvavo|
|Naujoji demokratija/ moterų partija|nedalyvavo |nedalyvavo|972/ 0 |nedalyvavo|
| “Socialdemokratija 2000” |nedalyvavo |nedalyvavo|577/ 0 |nedalyvavo|
|Tėvynės liaudies partija |nedalyvavo |nedalyvavo|241/ 0 |nedalyvavo|
Priedas Nr. 1
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimai. Panevėžio savivaldybė
[1] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, 2000, Vilnius:
Lietuvos Respublikos Seimo leidykla 1994.
[2] Žilinskas G., ,,Vietos savivalda” žr.: Algis Krupavičius, Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida, Kaunas: Poligrafija ir informatika,
2004, p. 490.
[3] Žilinskas G., p. 492.
[4] Ten pat, p. 497.
[5] Ten pat, p. 497.
[6] Ten pat, p. 498.
[7] Ten pat, p. 499.
[8] Ten pat, p. 500.
[9] Ten pat, p. 502.
[10] Ten pat, p. 503.
[11] Ten pat, p. 508.