FIZINIAI ASMENYS

TURINYS

ĮVADAS............................3
JURIDINIAI ASMENYS.............................4
JURIDINIŲ ASMENŲ ĮSTEIGIMAS......................11
JURIDINIO ASMENS TEISNUMAS. TEISNUMO TURINYS..........24
JURIDINIO ASMENS ORGANAI.........................27
IŠVADOS.APIBENDRINIMAS.........................31
LITERATŪRA..............................32ĮVADAS
Civilinio teisinio santykio subjektai yra tie asmenys, tarp kurių susidaro civilinis teisinis santykis. Kiekviename civiliniame teisiniame santykyje dalyvauja mažiausiai du subjektai (santykio dalyviai): vienas turintis teisę, o kitas – teisinę pareigą. Pirmasis turi subjektinę teisę veikti (elgtis) pagal civilinės teisės normą ir reikalauti tam tikro veiksmo (elgesio) iš kito – įpareigotojo santykio subjekto, o šis privalo įvykdyti tam tikrą teisinę pareigą pirmojo naudai. Teisiniame santykyje vieno subjekto teisę turi atitikti kito subjekto pareiga. Kaartu reikia pažymėti, kad civiliniame santykyje vieną arba kitą šalį gali sudaryti ne vienas, o keletas asmenų.
Civilinės teisės subjektai civiliniuose santykiuose atlieka įvairias funkcijas. Jie gali būti teisių turėtojai ir tada jau vadinami aktyviais subjektais. Tačiau labai dažnai civilinio teisinio santykio dalyviai turi teises ir pareigas, todėl yra aktyvūs ir pasyvūs subjektai.
Civilinės teisės subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, dalyvaujantys civiliniuose, teisiniuose santykiuose. Juridiniai asmenys-tai savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga, organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teeises bei pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme.JURIDINIAI ASMENYS
Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovai ir

r atsakovai teisme, arbitraže ar trečiųjų teisme.
Juridiniai asmenys yra ūkio subjektai, tokie kaip įmonės, bankai ir kredito įstaigos. draudimo organizacijos, kitos įstaigos (valstybinės valdžios ir valdymo, mokslo ir kt.}, visuomeninės organizacijos, partijos. Jie vykdo labai įvairią ūkinę komercinę, kultūrinę, visuomeninę, politinę veiklą.
1994 m. pirmą kartą Lietuvos teisės istorijoje nustatyta, kad juridinį asmenį gali steigti vienas asmuo (fizinis arba juridinis asmuo). Tokią galimybę – vienam asmeniui steigti juridinį asmenį – numatė LR akcinių bendrovių įstatymas. Taigi akcines bendroves, turinčias juridinio asmens teises gali steigti vienas asmuo. Kitų rūšių įmonių, turinčių juridinio asmens teises vienas asmuo steigti neturi teisės.
Juridinių asmenų steigimo, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato LK CK 2.33-2.131 str., kai kurie įstatymai: LR įmonių 1991 m. gegužės 8 d. įstatymas (Valst. žinios. 1990. Nr. 14- 395) su papildymais ir paakeitimais, kai kurių rūšių įmonių įstatymai, LR įmonių rejestro 1990 m liepos 31 d. įstatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.24-599), Lietuvos banko 2001 kovo 13 d. įstatymas (Valst. žinios. 2001. Nr.28-890), LR komercinių bankų 1994 m. gruodžio 21 d. įstatymas (Valst. žinios. 1995. Nr.2-33), LR draudimo 1996 m. liepos 10 d. įstatymas (Valst. žinios. 1996. Nr.73-1742) LR visuomeninių organizacijų 1998 m. birželio l l d. įstatymas (Valst. ži nios. 1998. Nr.59 1653), LR politinių partijų 1990 m. rugsėjo 25 d. įstatymas (Valst. žinios. 1990. Nr.29 692).
Pagal LR CK 2.33 str. juridiniu asmeniu gali būti laikomas toks koleklyvinis fizinių asmenų junginys ar
r vieno fizinio asmens darinys, kuris turi šiuos požymius:
a) organizacinį vieningumą, įtvirtintą norminiame akte, juridinio asmens įstatuose, nuostatuose, statutuose;
b) turto atskyrimą nuo jo steigėjų turto;
c) turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgijimą savo vardu;
d) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.
LR CK 2.34 str. numato, kad juridiniai asmenys yra dviejų rūšių: l) viešieji juridiniai asmenys, kurie yra įsteigti valstybės ar savivaldybės, ar kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau ir turinčių tikslą tenkinti viešuosius interesus (valstybė ir savivaldybės, religinės bendruomenės, profesinės sąjungos ir kt.);
2)privtlieji juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.
Tradicinės religinės bendruomenės turi juridinio asmens statusą, tačiau kitos turi būti įsteigtos laikantis bendros juridinių asmenų steigimo tvarkos. Profesinės sąjungos gali būti pripažintos juridiniais asmenimis, jeigu jos yra įsteigtos ne mažiau kaip 30 steigėjų ir profesinių sąjungų įstatai patvirtinti profesinės sąjungos susirinkime, be to, turi būti išrinkti valdymo organai ir patenkintos kitos sąlygos. Tada profesinės sąjungos įgyja juridinio asmens statusą (CK 2.38 str.)
JURIDINIO ASMENS POŽYMIAI:
– savas pavadinimas
– savarankiško turto valdymas nuosavybės ar patikėjimo teise
– atsakomybė pagal prievoles savo turtu
– galėjimas savo vardu įgyti ir turėti turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas
– galėjimas būti ieškovu ar atsakovu teisme
JURIDINIŲ ASMENŲ RŪŠYS (CK 2.34-2.38 str.):
• Viešieji j. a. yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti j.a., kurių tikslas – tenkinti viešuosius in
nteresus (valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, profesinės sąjungos ir kt.)
• Privatieji j.a. yra j.a., kurių tikslas – tenkinti privačius interesus.
Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į j.a. turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į j.a. turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (.ar) pareigų, susijusių su j.a.
JURIDINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS (II kn. VI sk.):
-atsiranda nuo įsteigimo momento
-pasibaigia likvidavus ar reorganizavus
• Viešieji j.a. gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams
•Privatieji j.a. gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bet giminystė
•Kai kurių veiklos rūšių, nustatytų įstatymuose, j.a. galima imtis tik gavus licenciją (leidimą).
FILIALAI IR ATSTOVYBĖS (CK 2.53-2.58 str.):
Filialas – struktūrinis j.a. padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį j.a. funkcijų.
Atstovybė -j.a. padalinys, turintis savo buveinę ir teisę atstovauti j.a. interesams, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus j. a. vardu.
Filialai ir atstovybės:
•nėra juridiniai asmenys
•veikia pagal j.a. patvirtintus nuostatus
•gauna turtą iš juos įsteigusio j.a
•turi būti nurodyti steigimo dokumentuose

Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys, taip pat ir institucijos, kurias numato LR Konstitucija. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių sa

antykių dalyvės lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Šie subjektai įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Valstybė ir savivaldybė, kaip juridiniai asmenys, gali turėti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. LR CK 2.80 str. draudžia valstybės ar vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą.
Valstybė, o kai kuriais atvejais ir savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose gali dalyvauti pagal LR CK 5.62 str, numatytą paveldėjimo teisę. Pagal LR CK 4.62 str. valstybės nuosavybės teisė atsiranda, jeigu per nustatytą laiką nepaaiškėjo radinio savininkas, o radusysis nenori atlyginti su daikto saugojimu susijusių išlaidų.
Valstybė ir savivaldybės taip gali dalyvauti įvairiuose prievoliniuose santykiuose, pavyzdžiui, privatizacijos, nuosavybės grąžinimo ir kt.
LR CK 2.39 2.43 str. numato, kad juridinis asmuo privalo turėti pavadinimą, kuris yra juridinio asmens nuosavybė ir negali prieštarauti viešajai tvarkai, gerai moralei ir klaidinti visuomenės. Šis pavadinimas turi būti sudarytas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Kadangi pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, todėl įstatymas draudžia įgyti teises ir pareigas prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu.
Juridinis asmuo veikia remdamasis savo įstatais (jei jų nėra, gali būti steigimo sandoris, bendrieji nuostatai) ar nuostatais, statutais, kuriuose nurodomas juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė (ta vieta, kurioje yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas), organas, kuriam jis pavaldus, juridinio asmens veiklos tikslai, turtinė bazė, struktūra, valdymo tvarka, organai ir jų kompetencija, juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt. Įstaigos ir kitokios valstybinės organizacijos, išlaikomos iš valstybinio biudžeto, o įstatymu numatytais atvejais taip pat ir kitos orga-nizacijos gali veikti remdamosi bendrais tos rūšies organizacijų nuostatais, pavyzdžiui, mokyklos, ligoninės ir pan. Juridiniai asmenys turtą naudoja, valdo bei disponuoja juo nuosavybės arba patikėjimo teise. Šis turtas nuosavybės teise priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui. Juridinis asmuo gali būti įsteigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui. Ši sąlyga turi būti nurodyta jo steigimo dokumentuose.
Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas įgyja ir jas įgyvendina savo organus ir dalyvius. Juridinio asmens organas yra įstatymo ar įstatų (nuostatų) numatytas vienasmenis vadovas (direktorius, vedėjas ir pan.) ar kolegija (visuotinis susirinkimas, valdyba, taryba ir pan.) ir dalyvių susirinki.mas. Valstybinių juridinių asmenų organai paprastai yra vienasmeniai. Visuomeninės organizacijos turi renkamuosius kolegialius organus, o kai kuriais atvejais – vienasmenius organus, pavyzdžiui, pirmininkų, prezidentą ir pan. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą arba kuris nors ir neišsaugo teisių į juridinio asmens turtą., bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (C’K 2.45 str.).
Juridiniai asmenys turi civilinį teisnumą ir veiksnumą. Juridinių asmenų teisnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento, o pasibaigia juos likvidavus ar reorganizavus. Kitaip negu piliečių teisnumas, kuris visiems piliečiams yra lygus, juridinių asmenų teisnumas yra specialus. Tai reiškia, kad privatus juridinis asmuo gali turėti ir įsigyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Viešieji juridiniai asmenys gali turėti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Atskirų veiklos rūšių, nustatytų įstatymuose, juridiniam asmeniui galima imtis lik gavus licenciją (prekiauti alkoholiu, tabaku). Kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti įstatymai nenumato ko kita. Licencija išduodama neterminuotam laikui.
Juridinių asmenų veiksnumas atsiranda kartu su teisnumu.
Juridinis asmuo dalyvauja civilinėje apyvartoje savo vardu. Dėl to kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti individualų pavadinimą, kuris išskirtų jį iš kitų vienarūšių juridinių asmenų.
Juridiniai asmenys, gavę atitinkamų organų leidimą, turi teisę, steigti savo filialus ir atstovybes.
Filialu (skyriumi, kontora, agentūra ir t.t.) vadinama juridinio asmens struktūrinė dalis, turinti savo buveinę ir atliekanti visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Filialas nėra juridinis asmuo. Atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Filialą ir atstovybę sieja tai, kad šie abu juridinio asmens padaliniai nėra juridiniai asmenys, veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, gauna turtą iš juos įsteigusio juridinio asmens, turi būti nurodyti steigimo dokumentuose. Juridinio asmens filialo bei atstovybės nuostatuose turi būti nurodyta jų pavadinimas, buveinė, veiklos tikslai, valdymo organas ir jo kompetencija, veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt.
Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.). Juridinis asmuo neatsako už jo dalyvių prievoles, taip pat ir juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės asmenys yra individuali įmonė bei ūkinė bendrija (CK 2.50 str. 4 d.).JURIDINIŲ ASMENŲ ĮSTEIGIMAS
Juridiniai asmens steigėjai ir dalyviai

Juridinių asmenų steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (tiek viešieji, tiek privatieji). J.a. gali steigti ir vienas asmuo, pavyzdžiui, akcinę bendrovę, individualią įmonę. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones tam tikrų juridinių asmenų steigėju ar dalyviu negali būti užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija arba užsienietis (CK 2.60 str.). Įstatymuose gali būti numatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti steigiant juridini asmenį (būti Lietuvos Respublikos piliečiu steigiant politinę partiją, dirbti steigiant profesinę sąjungą ir kt.).
Juridinio asmens steigėjas yra: asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį, valstybė, priėmusi atitinkamą įstatymą ar kitą teisės aktą, jei įstatymas numato, taip pat savivaldybė, valstybės ir vietos savivaldos institucijos, jeigu įstatymai tai numato, priėmusios atitinkamą teisės aktą, kuriuo remiantis įsteigiamas viešasis juridinis asmuo.
Steigėjai, juridinį asmenį įregistravus, tampa jo dalyviais, jeigu kitaip nėra numatyta steigimo dokumentuose.
Juridinio asmens dalyvis pagal CK 2.45 straipsnį yra asmuo (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.), turintis nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris, nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Specialiuosiuose įstatymuose, reglamentuojančiuose atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis, dalyviai įvardijami skirtingai. Akcininko apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnyje:
Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų” .
Viešųjų įstaigų įstatyme yra dalininko, Visuomeninių organizacijų įstatyme – nario, o Ūkinių bendrijų įstatyme – tikrojo nario, komanditoriaus sąvoka . Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą dalyvis yra laikomas savininku. Dažniausiai juridinio asmens dalyvis neišsaugo nuosavybės teisės i turtą. Priešingas pavyzdys – kai steigėjas yra valstybė ar savivaldybė, jos turtas juridiniam asmeniui perduodamas patikėjimo, o ne nuosavybės teise. Dalyvių statusą, konkrečių
teisių turinį nustato specialus atitinkamos teisines formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai.

Juridinio asmens steigimo pagrindas
Juridinio asmens steigimo pagrindas yra juridinio asmens steigėjų valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti juridinį asmenį. Tai steigimo aktas, steigimo sutartis, įstatymas arba kitas teisės aktas, jei numato įstatymas.
Asmens sandoris įsteigti juridinį asmenį yra juridinis faktas, kuris sukuria teisinius santykius: 1) tarp steigėjų, kai jų yra daugiau nei du; 2) tarp steigėjų ir valstybės institucijų, kontroliuojančių juridinių asmenų steigimą; 3) tarp steigėjo(jų) ir juridinių asmenų registro. Santykiai tarp steigėjų užsimezga juridinio asmens steigimo laikotarpiu pasirašant steigimo sutartį, rengiant ir priimant juridinio asmens įstatus, formuojant juridinio asmens organus ir nustatant jų kompetencija, sudarant sandorius dėl juridinio asmens turto suformavimo, dalyviams sudarant sandorius ” juridinio asmens vardu ir dėl jo interesų. Santykiai tarp steigėjų ir valstybės institucijų užsimezga, kai valstybės institucijos turi kontroliuoti juridinio asmens steigimo teisėtumų. Pavyzdžiui, steigiant draudimo įmone kontrolę atlieka Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba. Santykiai tarp steigiamo juridinio asmens ir juridinių asmenų registro užsimezga pateikus steigimo dokumentus juridinį asmenį įregistruoti juridinių asmenų registre. Visi juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus CK 2.35 straipsnyje, 2.37 straipsnio l dalyje bei 2.38 straipsnyje, privalo pateikti steigimo dokumentus juridinį asmenį įregistruoti juridiniu asmenų registre.
CK 2.46 straipsnis numato, kad steigimo dokumentai, juridinių asmenų registrui juridinio asmens ne.pateikti per šešis mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, netenka galios. Šiuos santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek privatinės teisės normos.

Juridinio asmens steigimo tvarka
Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, galima skirti keturis juridinio asmens įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį.
Juridinius asmenis potvarkine tvarka administraciniu aktu arba įstatymu steigia valstybės institucijos, numatytos įstatyme. Potvarkine tvarka steigiami juridiniai asmenys taip pat turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre ir nuo to momento įgyja juridinio asmens teises, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo.
Juridinio asmens steigimas leidimine tvarka reiškia, kad steigiant tokį juridinį asmenį būtina gauti įstatymo numatytos institucijos leidimą. Gavus leidimą steigti juridinį asmenį, būtina sudaryti steigimo sandorį ar priimti teisės aktą ir įregistruoti steigiamą juridinį asmenį juridinių asmenų registre.
Steigiant juridinius asmenis pareikštine tvarka pakanka steigėjo valios pareiškimo. Tam, kad atsirastų juridinis asmuo, registracija juridinių asmenų registre nebūtina. Valstybė pripažįsta ypatingą šių juridinių asmenų autonomiškumą. Profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys, kai įvykdo sąlygas, numatytas CK 2.38 straipsnio 2 dalyje (turi numatytą steigėjų skaičių, profesinės sąjungos susirinkime yra patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai). Tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos yra juridiniai asmenys nuo to momento, kai pagal kanonus ar kitas normas jos yra įsteigtos (žr. CK 2.37 str. I ir 3 d.). Tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos, norėdamos būti įtrauktos į juridinių asmenų registrą, perduoda duomenis apie jų įsteigimą. Profesinėms sąjungoms CK numato pareigą pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius, kad yra įvykdyti CK 2.38 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimai. Neregistruojamos juridinių asmenų registre ir savivaldybės bei valslybė (žr. CK 2.35 str. l ir 3 d.).
Juridinius asmenis steigiant pareikštine-normatyvine tvarka nebūtinas leidimas, o registruojant juridini asmenį patikrinama, ar steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Šią funkciją gali vykdyti ne tik juridinių asmenų registro įstaiga, bet ir notaras ar Teisingumo ministerija . Pareikštine-normatyvine tvarka juridinių asmenų Lietuvoje steigiama daugiausia.

Juridinio asmens steigimo dokumentai
Juridinio asmens steigimo dokumentai yra: įstatai, steigimo sandoris (steigimo aktas arba steigimo sutartis) arba įstatymų numatytais atvejais- bendrieji nuostatai, steigiant ūkinę bendriją -jungtinės veiklos sutartis.
CK 2.46 straipsnis numato, kad steigimo dokumentai, juridinių asmenų registrui juridinio asmens nepateikti per šešis mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, netenka galios. Šiuos santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek privatinės teisės normos.

Juridinio asmens steigimo tvarka
Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, galima skirti keturis juridinio asmens įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį.
Juridinius asmenis potvarkine tvarka administraciniu aktu arba įstatymu steigia valstybės institucijos, numatytos įstatyme. Potvarkine tvarka steigiami juridiniai asmenys taip pat turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre ir nuo to momento įgyja juridinio asmens teises, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo.
Juridinio asmens steigimas leidimine tvarka reiškia, kad steigiant tokį juridinį asmenį būtina gauti įstatymo numatytos institucijos leidimą. Gavus leidimą steigti juridinį asmenį, būtina sudaryti .steigimo sandorį ar priimti teisės aktą ir įregistruoti steigiamą juridinį asmenį juridinių asmenų registre.
Steigiant juridinius asmenis pareikštine tvarka pakanka steigėjo valios pareiškimo. Tam, kad atsirastų juridinis asmuo, registracija juridinių asmenų registre nebūtina. Valstybė pripažįsta ypatingą šių juridinių asmenų autonomiškumą. Profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys, kai įvykdo sąlygas, numatytas CK 2.38 straipsnio 2 dalyje (turi numatytą steigėjų skaičių, profesinės sąjungos susirinkime yra patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai). Tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos yra juridiniai asmenys nuo to momento, kai pagal kanonus ar kitas normas jos yra įsteigtos (žr. CK 2.37 str. I ir 3 d.). Tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos, norėdamos būti įtrauktos į juridinių asmenų registrą, perduoda duomenis apie jų įsteigimą. Profesinėms sąjungoms CK numato pareigą pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius, kad yra įvykdyti CK 2.38 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimai. Neregistruojamos juridinių asmenų registre ir savivaldybės bei valslybė (žr. CK 2.35 str. l ir 3 d.).
Juridinius asmenis steigiant pareikštine-normatyvine tvarka nebūtinas leidimas, o registruojant juridini asmenį patikrinama, ar steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Šią funkciją gali vykdyti ne tik juridinių asmenų registro įstaiga, bet ir notaras ar Teisingumo ministerija . Pareikštine-normatyvine tvarka juridinių asmenų Lietuvoje steigiama daugiausia.

Juridinio asmens steigimo dokumentai
Juridinio asmens steigimo dokumentai yra: įstatai, steigimo sandoris (steigimo aktas arba steigimo sutartis) arba įstatymų numatytais atvejais- bendrieji nuostatai, steigiant ūkinę bendriją -jungtinės veiklos sutartis.
Įstatymų numatytais atvejais juridiniai asmenys gali veikti ir pagal bendruosius nuostatus. CK Antrosios knygos komentare nurodoma, kad
„. gali veikti tie juridiniai asmenys, kurių veiklos tikslai yra tapatūs ir atitinka įstatymo, reglamentuojančio tokią juridinio asmens teisinę formą, nustatytus reikalavimus, taip pat nesiskiria organų kompetencija ir jų veiklos tvarka, nurodyta CK 2.47 straipsnio l dalyje. Tokie įstatai neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms, tačiau gali neatitikti bendrųjų nuostatų”.
Viešieji juridiniai asmenys taip pat gali veikti neturėdami įstatų. CK 2.46 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešieji juridiniai asmenys gali veikti pagal įstatymus ar, jei įstatymai numato, pagal valstybės ar savivaldybių institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo, jei toks aktas nenumato, kad viešasis juridinis asmuo veikia pagal valstybės ar savivaldybių institucijos patvirtintus įstatus.
Steigiamo juridinio asmens steigimo dokumentus rengia ir pasirašo steigėjai. Įstatus pasirašo steigėjai arba įgaliotas tai padaryti fizinis asmuo. Juos pasirašiusių fizinių asmenų parašų tapatumą turi patvirtinti notaras , išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Akcinių bendrovių Įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad bendrovės įstatus pasirašiusių asmenų parašų tapatumas notaro netvirtinamas.
Juridinių asmenų steigimo dokumentai yra ne tik teisinis faktas bei santykių tarp steigėjų reglamentavimas, bet jie atlieka ir informacine funkcija, nes šie steigimo dokumentai pateikiami juridinių asmenų registrui. Čia jie yra saugomi.
Steigimo dokumentuose – įstatuose, o tais atvejais, kai įstatų neturi, – steigimo sandoryje, bendruosiuose nuostatuose, teisės akte įsteigti viešąjį juridinį asmenį turi būti nurodyta: juridinio asmens pavadinimas; juridinio asmens teisinė forma; juridinio asmens buveinė; juridinio asmens veiklos tikslai; juridinio asmens dalyvių susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka; juridinio asmens organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka arba, jei organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises įgyvendina per juridinio asmens dalyvį, -juridinio asmens dalyvis; juridinio asmens steigimo dokumentų keitimo tv.arka; juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas; kitos įstatymų, juridinio asmens steigėjo ar dalyvio nustatytos nuostatos. Pažymėtina, kad nurodytos juridinių asmenų dalyvių susirinkimo kompetencijos ir šaukimo tvarkos, kitų juridinio asmens organų kompetencijos bei skyrimo ir atšaukimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu ji nesiskiria nuo įstatymuose nustatytos, ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose (CK 2.47 str. 3 d.), taip pat nebūtina nurodyti, kad juridinis asmuo įsteigtas neribotam laikui. CK 2.51 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija: jei juridinio asmens steigimo dokumentuose nenurodyta, kad juridinis asmuo įsteigtas ribotam laikui, laikoma, kad toks juridinis asmuo yra įsteigtas neribotam laikui.
Privatieji juridiniai asmenys taip pat neprivalo nurodyti veiklos rūšių, kurias jie ruošiasi vykdyti. To nereikalauja ir Europos Sąjungos teisė.

Juridinio asmens pavadinimo sudarymas, registravimas ir apsauga
CK 2.39 straipsnio l dalyje numatyta imperatyvi norma, kad juridinis asmuo turi turėti pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridinio asmens pavadinimas yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 str. l d.) ir intelektinės nuosavybės objektas. Jo apsauga numatyta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 8 straipsnyje. Juridinis asmuo gali naudoti bet kokį pavadinimą, jeigu: šio pavadinimo nenaudoja kiti juridiniai asmenys; pavadinimas sudarytas laikantis CK ir kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., Komercinių bankų įstatymas numato sąlygas, kada galima pavadinime vartoti žodį „bankas”); pavadinimas nepažeidžia kitų asmenų teisių, pavyzdžiui, teisės į prekės ženklus. Kai juridinio asmens pavadinime norima vartoti Lietuvos vardą, būtinas atitinkamas leidimas, nes Lietuvos vardas yra valstybės nematerialusis turtas (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 3 str. 3 d. l p.). Be to, jo vartojimas suteikia asmeniui išskirtines valstybę reprezentuojančias funkcijas. Iki 2004 m. sausio l d. Lietuvos vardo vartojimą firmų varduose reglamentavo Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo 4 straipsnio 6 dalis: „Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) pavadinimas firmos varde gali būti vartojamas Vyriausybės nustatyta tvarka”, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 7 d. nutarime Nr. 1128 „Dėl Firmų vardų registro nuostatų patvirtinimo” “buvo numatyta, kad norint firmos varde vartoti Lietuvos vardą reikia gauti Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą. Leidimą išduoda Teisingumo ministras, įgaliotas 2001 m. vasario 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 155 „Dėl įgaliojimų, susijusių su leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ir tradicinį (trumpąjį) valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus ar juos mėgdžiojantį žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, anspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose bei Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį (trumpąjį) pavadinimą firmų varduose suteikimo” 4 punktu.
Juridinis asmuo, jo steigėjas(-ai) pasirinkdamas(-i) pavadinimą turi laikytis šių taisyklių:
1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Šios taisyklės gali būti nesilaikoma tuo atveju, kai juridinio asmens pavadinimas sudaromas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Taip pat juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą. Pavyzdžiui, Akcinė bendrovė bankas „NORD/LB Lietuva”.
2. CK 2.40 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas sudaryti juridinio asmens pavadinimą tik iš tiesiogin.ę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio, pavyzdžiui, baldai, Klaipėda, technologinis.
3. Juridinio asmens pavadinimas neturi: prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei; klaidinti visuomenę (dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ženklus); klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ženklus.
CK leidžia juridinių asmenų pavadinimui Juridinių asmenų registro nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė (CK 2.64 str. 4 d.), nustatyti ir papildomų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo” registras pradėjo veiklą nuo 2004 m. sausio l d. (Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios įmonės, jų filialai, atstovybės bei jų dokumentai ir duomenys buvo registruojami ir kaupiami įmonių rejestre.)
Juridinio asmens steigėjai gali kreiptis į juridinių asmenų registrą dėl steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas įtraukiamas į juridinių asmenų registrą šešiems mėnesiams ir, jei juridinis asmuo per šį terminą neregistruojamas, šiam terminui pasibaigus, išbraukiamas nepranešus apie tai juridinio asmens steigėjams.
Steigiamo juridinio asmens pavadinimui taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir juridinio asmens pavadinimui, išskyrus tai, kad jis yra atskirai įtraukiamas į juridinių asmenų registrą ir neturi gynybos priemonių, numatytų CK 2.42 straipsnyje.
Juridinis asmuo pagal CK 2.43 straipsnį turi teisę keisti pavadinimą. Prieš pakeisdamas pavadinimą juridinis asmuo privalo pranešti visiems juridinio asmens kreditoriams raštu. Ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai keičiant steigimo dokumentus, pavyzdžiui, įstatus, keičiamas ir juridinio asmens pavadinimas. Pažeidus nurodytą pareigą pagal CK 2.43 straipsnio 2 dalį juridiniam asmeniui tenka su nepranešimu apie pavadinimo pakeitimą susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo rizika (pvz., jei kita šalis dėl pavadinimo pakeitimo negalės tinkamu laiku įvykdyti prievolės). Juridinio asmens pavadinimas yra vienas iš juridinių asmenų registro duomenų, ir pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį juridinio asmens pavadinimo pakeitimai įsigalioja tik įregistruoti juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, todėl pakeistą pavadinimą būtina įregistruoti.
Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, tačiau jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens.
Juridinio asmens pavadinimas šiuo metu atskirai neregistruojamas. (Firmų vardai steigiant juridinius asmenis, kurie užsiima ūkine komercine veikla, nuo 1991 m. gruodžio l d. buvo registruojami atskirai Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure.) Juridinio asmens pavadinimo registravimui prilyginamas prašymo juridinių asmenų registrui įregistruoti juridinį asmenį pateikimas. Pagal naująjį CK juridinio asmens teisė į pavadinimą yra saugoma nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį. Viešųjų juridinių asmenų teisė į pavadinimą saugoma nuo teisės akto dėl jų steigimo priėmimo, jei toks teisės aktas nenumato, kad viešasis juridinis asmuo veikia pagal valstybės ar savivaldybių institucijos patvirtintus įstatus. Pažymėtina, kad šiuo atveju teisė į pavadinimą atsiranda ne nuo teisės akto įsigaliojimo, o nuo jo priėmimo.
CK 2.42 straipsnis numato tokias juridinio asmens teisės į pavadinimą gynimo priemones:
1) reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksnius;
2) .įpareigoti pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą žalą (pvz., patirtą dėl klientų praradimo);
3) jeigu teisės buvo įgytos prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu, reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo.
Teisė į juridinio asmens pavadinimą nuo pažeidimų ginama ne tik CK, bet ir konkurenciją reglamentuojančiomis teisės normomis.

Juridinio asmens buveinė
Steigimo dokumentuose bei registruojant juridinį asmenį turi būti nurodyta juridinio asmens buveinė. CK 2.49 straipsnis juridinio asmens buveinę sieja su ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas, nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Nuolatiniu valdymo organu reikėtų laikyti tokį valdymo organą, kuris nuolat priima sprendimus juridinio asmens vardu. Vieta, kurioje yra nuolatinis valdymo organas, laikytina tokia vieta, kur valdymo organas dažniausiai dirba, yra jo dokumentai, juridiniam asmeniui būtina informacija. Gali kilti klausimas, kaip bus nustatoma buveinė, jei valdymo organas nesuformuluotas, o jo funkcijas atlieka dalyvių susirinkimas. Matyt, šiuo atveju reikėtų taikyti tą pačią taisyklę ir kitam organui, kuris yra atsakingas už juridinio asmens valdymą ir atstovavimą jam turint santykių su trečiaisiais asmenimis ir veikia juridinio asmens vardu be įgaliojimo. Kartais juridinio asmens tikroji buveinė nesutampa su registruota buveine. Atsižvelgiant į tai, kad CK 2.49 straipsnio 4 dalyje suformuluota nuostata: juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti” yra imperatyvi norma, galima teigti, kad neleidžiama turėti kitą buveinę nei ta, kuri yra registruota. Tačiau jei taip vis dėlto atsitinka, apsaugant trečiųjų asmenų interesus galioja CK 2.49 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė:
„Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveinę”.
Juridinio asmens buveinės nustatymas turi reikšmės juridinio asmens teisminiam bylų nagrinėjimui, juridinio asmens susirašinėjimui, juridinio asmens sudaromiems sandoriams, finansinei atskaitomybei bei mokesčiams, rinkliavoms, kitoms privalomoms įmokoms į valstybės biudžetą atitinkamoje teritorijoje, taip pat nustatant juridinio asmens, įsteigto užsienio valstybėje, padalinių, veikiančių Lietuvoje, teisnumą. CK 1.19 straipsnio 3 dalyje nurodyta:
„Nesvarbu, kurioje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, jo padalinių civilinis teisnumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu Lietuvos Respublikoje yra padalinio buveinė, verslo arba kitos veiklos pagrindinė vieta”.
Buveinės perkėlimas pagal CK 1.19 straipsnio 4 dalį turi įtakos ir juridinių asmenų civiliniam teisnumui, jeigu šie veiksmai atlikti pagal abiejų valstybių teisę.

Juridinių asmenų registras
Juridiniai asmenys yra steigiami steigėjų valia, tačiau tam, kad galėtų dalyvauti civilinėje apyvartoje, tikrinami jų steigimo dokumentai ir steigimo procesas. Dėl to juridiniai asmenys yra registruojami, ir nuo įregistravimo momento jie tampa pripažinti kaip juridiniai asmenys, įgyja teisnumą ir veiksnumą. Juridinių asmenų registravimą
reglamentuoja CK 2.59-2.73 straipsniai, kai kurios kitos CK Antrosios knygos normos, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas, Juridinių asmenų registro nuostatai bei kiti teisės aktai.
Juridinių asmenų registro tvarkymo įstaiga (registro tvarkytojas) yra įstatymų nustatyta valstybės institucija (CK 2.d2 si r, 4 d.). Pagal Juridinių asmenų registro įstatymo 3 straipsnį Juridinių asmenų registro steigėja yra Vyriausybe, o Juridinių asmenų registrą tvarko Teisingumo ministerija. Juridinio asmens įregistravimus juridinių asmenų registre suteikia jam viešą pripažinimą. Juridinių asmenų registras taip pat atlieka ir juridinio. asmens duomenų ir dokumentų saugojimo, jų naudojimo, kreditorių interesų apsaugos funkcijas.
CK nustato visų teisinių formų juridiniams asmenims duomenis, kurie turi būti pateikti registruojant juridinį asmenį. Juridinių asmenų registre kaupiami ir jam turi būti pateikti duomenys, nurodyti CK 2.64 ir 2.66 straipsniuose. Kitus papildomus dokumentus bei duomenis gali numatyti tik įstatymai.
Juridinių asmenų registre esantys duomenys, dokumentai bei kita informacija, pateikta juridinių asmenų registrui apie juridinio asmens veiklą, yra vieša. Kitiems asmeninis ši informacija teikiama įstatymų, juridinių asmenų registro nuostatų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kiekvienas asmuo už mokestį turi teisę gauti bet kokius registro duomenis, registre saugomų dokumentų ar informacijos kopijas.

Užmokestis už juridinių asmenų duo menų bei dokumentų kopijų teikimą neturi viršyti registro administravimo išlaidų. Nemokamai informacija kiekvienam asmeniui teikiama pagal CK 2,71 straipsnio 4 dalį ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka tuo atveju, kai būtina nedelsiant gauti informaciją apie juridinio asmens teisinį statusą ir veiklos apribojimus žodžiu. Tokia laikytina, pavyzdžiui, informacija apie tai, nuo kada juridinis asmuo yra restruktūrizuojamas, likviduojamas, pertvarkomas, bankrutuojantis ir kita.

Juridinių asmenų registravimo procedūra
Juridinis asmuo yra registruojamas juridinių asmenų registre, kai pateikiami dokumentai, numatyti CK 2.64 straipsnio 2 dalyje, išskyrus atvejus, kai CK normos ar šio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nenustato kitaip. Juridiniam asmeniui įregistruoti juridinių asmenų registre turi būti pateikti šie dokumentai:
1) nustatytos formos prašymas įregistruoti juridinį asmenį;
2) juridinio asmens steigimo dokumentai;
3) licencija, jei pagal įstatymus licencija turi būti išduota prieš įsteigiant juridini asmenį;
4) dokumentai, patvirtinantys registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikti įstatymų reikalavimams, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Registro tvarkytojui teikiamų duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams juridinių asmenų registro nuostatų nustatytais atvejais tikrina notaras, Teisingumo ministerija ar registro tvarkytojas;
5) registravimo rinkliavos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai asmuo yra atleistas nuo registravimo rinkliavos;
ft) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
Steigėjas ar jo įgaliotas asmuo turi pateikti Teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti juridinį asmenį. Tokiame prašyme reikia nurodyti duomenis, kurie vadovaujantis teisės aktais turi būti įtraukti į juridinių asmenų registrą. CK nenustato, ar juridinių asmenų registras (valstybės įmonė „Registrų centras”), notaro patvirtintų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų atitiktį įstatymams turi tikrinti pakartotinai, ar jis tik turėtų patikrinti, ar numatytais terminais pateikti visi būtini dokumentai, ar pateikti duomenys yra aiškūs. CK taip pat nėra numatyta, kas atlieka teisinį duomenų ir dokumentų tyrimą, kai keičiami juridinio asmens valdymo organų nariai, keičiasi juridinio asmens teisinis statusas, pateikiamos finansinės atskaitomybės ataskaitos.
Juridinis asmuo turi būti įregistruojamas per trisdešimt dienų nuo CK 2.04 straipsnyje ir kituose įstatymuose numatytų dokumentų pateikimo dienos. CK 2.68 straipsnis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant gali būti atsisakoma įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus. Taip pat numatyta pareiga registro tvarkytojui skirti terminą trūkumams pašalinti tuo atveju, kai yra kliūčių įregistruoti pateiktus registrui dokumentus ar duomenis. Tuo atveju, kai trukumai nepašalinami, pataisyti dokumentai registro tvarkytojui ne.pateikiami, juridinių asmenų registro tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridinį asmenį.
Juridini asmenį įregistravęs registro tvarkytojas išduoda juridinio asmens pažymėjimą ir juridiniam asmeniui suteikia juridinio asmens kodą. Pažymėjimas yra juridinio asmens dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis asmuo yra įregistruotas juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į tai, kad pažymėjimas yra juridinio asmens dokumentas, o pagal CK 2.44 straipsnį juridinio asmens dokumentuose privalo būti nurodyta: juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma, juridinio asmens buveinė, juridinio asmens kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį. Šie duomenys turėtų būti įrašyti juridiniam asmeniui išduodamame pažymėjime.
Juridinis asmuo gali būti išregistruojamas iš juridinių asmenų registro tik tuo atveju, kai juridinis asmuo pasibaigia.

Juridinio asmens steigėjo civilinė atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles
C’K 2.61 straipsnyje numatyta, kad tam tikras juridinio asmens valdymo organas ar kitas steigimo dokumente numatytas organas gali patvirtinti sandorius, kuriuos juridinio asmens vardu ir dėl jo interesų sudarė kiti asmenys iki juridinio asmens įsteigimo. Šioje normoje yra numatyta teise bet kuriam asmeniui, įskaitant ir steigėją sudaryti sandorį iki juridinio asmens įsteigimo ir juridinio asmens valdymo ar kito juridinio asmens steigimo dokumente numatyto organo teisė patvirtinti toki sandorį. Sudarant tokį sandorį turi būti nurodoma, kad jis sudaromas steigiamo juridinio asmens vardu ir dėl jo interesų. Jei tokia nuoroda nepateikiama, steigėjas ar kitas sandorį sudaręs asmuo ir juridinis asmuo, kurio valdymo organas patvirtino dėl jo interesų sudarytą sandorį, turi solidarią pareigų įvykdyti prievoles. Tuo atveju, jei tokio sandorio vėliau įsteigto juridinio asmens organas nepatvirtina, visos pagal sandorį atsiradusios prievolės tenka sandorį sudariusiam asmeniui. Jeigu tokį sandorį sudarė keli asmenys, juridiniam asmeniui jo nepatvirtinus, visi asmenys pagal atsiradusias prievoles atsako solidariai. CK nenumato termino, per kurį juridinis asmuo turi patvirtinti sandorį, sudarytą iki juridinio asmens įsteigimo.JURIDINIO ASMENS TEISNUMAS. TEISNUMO TURINYS
Civilinis teisnumas yra vienas iš esminių juridinio asmens požymių. Juridinio asmens teisnumas – tai galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų numatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas. Juridinio asmens veiksnumas – galėjimas savarankiškai, savo veiksmais įgyti teises ir pareigas bei jas įgyvendinti. Juridinio asmens teisnumas atsiranda kartu su veiksnumu, todėl veiksnumo terminas juridinių asmenų atžvilgiu dažniausiai nevartojamas, kartais vietoj jo vartojamas kitas terminas – subjektiškumas, apimantis ir teisnumo, ir veiksnumo sąvokas. Juridinio asmens teisnumas atsiranda įregistravus juridinį asmenį, o kai CK numatytais atvejais registracija nebūtina, nuo juridinio asmens įsteigimo momento. Pagal CK nebėra numatytas privačių juridinių asmenų teisnumo ribojimas, kuris buvo CK, galiojusiame iki 2001 m. liepos l dienos. Šiuo metu CK 2.74 straipsnyje nustatyta, kad privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bei kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė, tai reiškia, kad privatus juridinis asmuo gali užsiimti bet kokia komercine ūkine veikla, jos neįvardijęs įstatuose, išskyrus tą veiklą, kurią įstatymai draudžia. (Komercinės ūkinės veiklos apibrėžimų galiojančiuose teisės akluose nėra, komercine ūkine veikla laikoma tokia veikla, kuria siekiamo pelno.) Pavyzdžiui, uždaroji akcinė bendrovė gali vykdyti ne tik bet kokią įstatymo neuždraustą komercinę ūkinę veiklą, bei ir užtikrinti savo akcininko prievolę bankui laidavimo sutartimi, nors tokia teisė ir nebūtų numatyta bendrovės įstatuose, jeigu toks užtikrinimas nėra žalingas bendrovei, siekiančiai pelno. Taigi privatieji juridiniai asmenys turi universalųjį (bendrąjį) teisnumą, bet jiems įstatymai nedraudžia numatyti savo steigimo dokumentuose ir draudimą užsiimti atitinkama veiklos rūšimi, pavyzdžiui, tokia veikla, kuri yra pernelyg rizikinga. Tačiau CK draudžia teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims.
Viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą. Jie gali įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Viešųjų juridinių asmenų specialusis teisnumas numatytas CK 2.34 straipsnio 2 dalyje. Jis taip pat nustatomas įstatymuose, reglamentuojančiuose konkrečias juridinių asmenų teisines formas. CK 2.47 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad ir steigimo dokumentuose viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslai būtų apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritį bei rūšį. Viešųjų juridinių asmenų sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais. Kitaip tariant, toks sandoris galioja, kol nėra nuginčytas teisme. Taigi viešųjų, juridinių asmenų atžvilgiu yra taikoma ultra vires (lot. – aukščiau jėgų) doktrina. Pagal utrai viręs doktriną kiekvienas juridinio asmens sandoris, nenumatytas jo įstatuose (neatitinkantis jo tikslų), yra utra viręs sandoris.
Juridiniams asmenims, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi universalųjį, ar specialųjį teisnumą, veiklos sfera (t. y. ir sudaromi sandoriai) gali būti apribota įstatymu nustatant atvejus, kai juridiniai asmenys gali imtis atitinkamos veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Licencija yra dokumentas, suteikiantis teisę verstis licencijoje nurodyta veikla.

Teisnumo apribojimas
Bendrieji civilinės teisės principai – nuosavybės neliečiamumo ir nesikišimo į privačius santykius – atsiskleidžia CK 2.75 straipsnyje. Čia nustatyta, kad juridinių asmenų teisnumas gali būti apribotas tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Ši norma laikoma visų juridinių asmenų atžvilgiu, įskaitant ir valstybę bei savivaldybes, kai jos veikia kaip civilinės teisės subjektai. Juridinių asmenų teisnumo ribojimas gali būti taikomas atitinkamai veiklos rūšiai, visiems juridiniams asmenims ar atitinkamai juridinio asmens teisi.nei formai, arba taikomas atitinkamiems subjektams.
CK 2.76 straipsnyje įtvirtinta norma draudžia teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims. Pavienio juridinio asmens teisnumą gali apriboti tik teismas.
Valstybės ar vietos savivaldos institucijoms draudžiama įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą. Išimtis iš šios taisyklės galima tik tuo atveju, kai įstatymų nustatyta tvarka paskelbiama nepaprastoji, karo padėtis ar tam tikra teritorija nelaimės rajonu. Tuomet juridiniai asmenys privalo vykdyti Vyriausybės ar atitinkamos vietos savivaldos institucijos nurodymus. Šiuos atvejus reglamentuoja Karo padėties ir Nepaprastosios padėties įstatymai.JURIDINIO ASMENS ORGANAI
Juridinio asmens organo samprata ir jų sudarymas
Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinio asmens organas – tai teisinė kategorija, kuri reiškia asmenį ar asmenų grupę, kuris (kurie) atstovauja juridinio asmens interesams santykiuose su kitais teisės subjektais be specialaus įgaliojimo. Juridinio asmens organai vykdo šias funkcijas: l) formuoja ir išreiškia juridinio asmens valią, 2) vadovauja juridinio asmens veiklai, 3) veikia juridinio asmens vardu be įgaliojimo. Juridinio asmens organus nustato CK, atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai, taip pat juridinių asmenų steigimo dokumentai. Juridinio asmens struktūra paprastai atsispindi jo steigimo dokumentuose, kai kada įstatymuose. Tačiau kiekvienas juridinis asmuo pagal CK 2.82 straipsnį turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, išskyrus įstatymuose ir steigimo dokumentuose numatytas išimtis. Juridinio asmens organai gali būti skiriami ar renkami, kai steigėjas (dalyvis) yra ne vienas. Dalyvių susirinkimas yra aukščiausias juridinio asmens organas, laikytinas sprendimus priimančiu organu. Juridinis asmuo dažniausiai civilines teises ir pareigas įgyja ir įgyvendina per valdymo organus (įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius). Pagal CK 2.81 straipsnio 4 dalį juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, tai reiškia, kad juridinis asmuo įgyvendina civilinį teisinį subjektiškumą per fizinius asmenis. Kitų organų nariais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą akcininkų susirinkimų gali sudaryti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, vadinasi, akcininkų susirinkimas jau vien dėl šios priežasties negali būti laikomas valdymo organu, nors iki 2004 m. sausio l d, galiojęs Akcinių bendrovių įstatymas susirinkimą įvardijo kaip aukščiausių valdymo organą. Individualią (personalinę) įmonę sudaro vienas dalyvis – savininkas, kuris kartu gali vykdyti ir valdymo organo funkcijas. Tiek juridinio asmens valdymo organų nariai, tiek juridinio asmens dalyviai įgyja teises ir pareigas ne nuo jų išrinkimo ar paskyrimo dienos, bet nuo duomenų įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.66 str. 5 d.)- Išimtys gali būti nustatytos tik įstatymuose. Todėl labai svarbu visiems asmenims, dalyvaujantiems civilinėje apyvartoje ir sudarantiems sandorius su juridiniais asmenimis, pasitikrinti, ar šių juridinių asmenų valdymo organai turi teisę sudaryti sandorius, ir jeigu turi teisę, tai kokios jų leisiu ribos.

Juridinio asmens organų kompetencija ir funkcijos
Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato CK, atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.
Juridinio asmens dalyvių susirinkimo ir valdymo organų kompetencija yra skirtinga. Juridinio asmens dalyvių susirinkimas yra juridinio asmens organas, kuris sprendžia esminius juridinio asmens veiklos klausimus. Jis dažniausiai sudaro valdymo organus, keičia steigimo dokumentus, tvirtina metinę finansinę atskaitomybę, sprendžia kitus juridinio asmens veiklos klausimus: įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo, juridinio asmens pabaigos ar jo pertvarkymo. Kasdienėje veikloje juridinio asmens dalyvių susirinkimas nedalyvauja arba dalyvauja tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai reikia pritarimo sudaryti didelės sumos sandorį ar užtikrinti prievolės įvykdymą.
Valdymo organų paskirtis – spręsti kasdienės veiklos klausimus, atstovauti juridiniam asmeniui santykiuose su trečiaisiais asmenimis, įskaitant ir valstybės institucijas, sudaryti sandorius, vykdyti prievoles. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį valdymo organas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymų, juridinio asmens dalyvių susirinkimo suša.ukimą duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimų, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Nurodytos pareigos yra svarbios, ir už jų nevykdymą numatytos sankcijos, pavyzdžiui, metinės finansinės atskaitomybės nepateikimas juridinių asmenų registrui ilgiau nei 24 mėnesius vadovaujantis CK 2,70 straipsnio l dalimi ir CK 2.106 straipsnio 4 punktu yra pagrindas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.
Kaip turi veikti juridinio asmens valdymo organo nariai įgyvendindami savo teises, numatyta CK 2.87 straipsnyje. Tai – pareiga veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai asmeniniai interesai gali prieštarauti juridinio asmens interesui. Minėtas straipsnis reguliuoja vidinius valdymo organo nario ir juridinio asmens santykius, todėl nustačius atitinkamus pažeidimus tai neturėtų būti pagrindas ginčyti kitus juridinio asmens veiksmus, su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario atsakomybė už pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą neatsižvelgiant į kaltės formą, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
Įstatymų, steigimo dokumentų numatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas ir per savo dalyvius, nors dalyvis, kaip ir juridinio asmens darbuotojas, nėra laikomas juridinio asmens organu. CK 2.81 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją.
Tais atvejais, kai sandoriai sudaryti pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, galioja taisyklė, kad tokie sandoriai sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo to nežinoti.
Viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais, jeigu šie sandoriai prieštarauja viešųjų juridinių asmenų tikslams. (Sandoris pradeda galioti nuo jo sudarymo tik tuo atveju, jeigu juridinis asmuo vėliau pritaria tokiam sandoriui.) Tokiu atveju atsakomybė numatyta asmeniui, kuris sudarė sandorį pažeisdamas savo kompetenciją ir kurio sudarytam sandoriui juridinis asmuo nepritarė. Šis asmuo privalo atlyginti nuostolius trečiajam asmeniui, jeigu neįrodo, jog trečiasis asmuo sudarydamas sandorį žinojo ar dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo nežinoti, jog sandoris sudaromas pažeidžiant juridinio asmens valdymo organo kompetenciją.
Siekiant užtikrinti tinkamą juridinio asmens valdymą CK 2.124-2.131 straipsniuose numatyta teisė prašyti teismo paskiri į ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, o nustačius netinkamą veiklą laikyti viena iš šių priemonių: panaikinti juridinio asmens organų sprendimus, laikinai sustabdyti juridinio asmens valdymo organų narių įgaliojimus ar pašalinti asmenį iš valdymo organų narių, paskirti laikinus juridinio asmens valdymo organų narius; leisti nevykdyti tam tikrų steigimo dokumentų nuostatų; įpareigoti pakeisti tam tikras steigimo dokumentų nuostatas; laikinai perduoti juridinio asmens organo nario balsavimo teisę- kitam asmeniui; įpareigoti juridinį asmenį atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti; likviduoti juridinį asmenį ar paskirti likvidatorių. Asmenys (akcininkai, ūkinės bendrijos nariai, žem.ės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės nariai, kiti juridinio asmens dalyviai), turintys teisę kreiptis į teismą dėl veiklos tyrimo, numatyti CK 2.125 straipsnyje . Tokia teisę taip pat turi prokuroras gindamas viešuosius interesus.

IŠVADOS. APIBENDRINIMAS

Juridinių asmenų steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Juridinį asmenį gali steigti ir vienas asmuo. Juridinio asmens steigėjas yra asmuo sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį, valstybė priėmusi atitinkamą įstatymą ar kitą teisės aktą jei įstatymas numato, taip pat savivaldybė, valstybės ir vietos savivaldos institucijos, jeigu įstatymai tai numato, priėmusios atitinkamą teisės aktą, kuriuo remiantis įsteigiamas viešasis juridinis asmuo.
Juridinio asmens teisnumas – tai galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų numatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas. Juridinio asmens teisnumas atsiranda kartu su veiksnumu, todėl veiksnumo terminas juridinių asmenų atžvilgiu dažniausiai nevartojamas, kartais vietoj jo vartojamas kitas terminas – subjektiškumas, apimantis ir teisnumo, ir veiksnumo sąvokas.
Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, priima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinio asmens steigimo dokumentus. Juridinio asmens organus nustato CK atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys dokumentai, taip pat juridinių asmenų steigimo dokumentai.LITERATŪRA
1. P. Čiočys „Teisės pagrindai“ 2004m, Vilnius
2. L. Vasarienė „Civilinė teisė“ 2003m, Vilnius
3. Civilinio kodekso komentaras, 2004m
4. V. Pakalniškis ir kt. „Civilinė teisė“ 2004m, Vilnius

Leave a Comment