Fiziniai asmenys, jų teisnumas ir veiksnumas

Turinys

1. Įvadas2. Civilinės teisės sąvoka 3. Fiziniai asmenys4. Civilinis veiksnumas5. Civilinio veiksnumo apribojimas6. Fizinių asmenų teisnumas7. Išvados8. Literatūra

1. Įvadas

Civilinė teisė yra labiausiai paplitusi teisės šaka. Civilinė teisė su kitomis teisės šakomis sudaro bendrą teisės sistemą. Tai viena pagrindinių teisės šakų, kuri yra skirstoma į savarankiškus civilinės teisės institutus. Su šios teisės reguliuojamais santykiais mes susiduriame kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo to, kokia veikla užsiimame, kokį darbą dirbame. Todėl kiekvienas asmuo turėtų būti susipažinęs su civilinės teisės normomis, jos reguliuojamais teisiniais santykiais bei atskirais institutais. Civilinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.Studijuojant civilinės teisės kursą, reikėtų suprasti jos pagrindinių institutų sandarą: fizinius bei juridinius asmenys, daiktinės teisės elementus, paveldėjimo teisės pagrindus.

Referate daugiausia dėmesio skirsiu fiziniam asmeniui, jo teisnumui ir veiksnumui. Be to apžvelgsiu Civilinio Kodekso fizinių asmenų kai kurias civilines teises ir jų įgyvendinimą.

2. Civilinės teisės sąvoka

Civilinė teisė yra viena iš teisės šakų. Jos reikšmė mūsų gyvenime labai didėlė, nes su kiekviename žingsnyje visiems mums tenka susidurti šios teisės reguliuojamais santykiais. Tokie santykiai yra gyventojų nuolat sudaromos maisto prekių, pramonių prekių, valgyklose patiekalų pirkimo-pardavimo sutartys, rangos sutartys dėl avalynės, rūbų taisymo, valdymo, pervežimo sutartys ir pan.

Civiliniai teisiniai santykiai visuomenėje plačiai paplitę.Jie gali būti:1. tarp fizinių asmenų:2. tarp fizinių ir juridinių asmenų:3. tarp juridinių asmenų.Civilinė teisė iš esmės yra reguliacinio pobūdžio, tačiau ji vykdo ir apsaugos funkciją. Pažeidus civilinės teisės normas bei kitų asmenų subjektines teises, tos normos numato ir sankcijas, kurių tikslas – atstatyti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

Civiline teise – tai teises normų sistema, skirta teisiškai reguliuoti vienas kitam nepavaldžių subjektų turtinius santykius, kurių objektas turi tiesiogiai išreikštą ar numatomą vertę, taip pat tiek su turtiniais susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei organizacinius santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe pagrįsta visuomenės ekonominę bazę, kuri sudarytų sąlygas vis geriau patenkinti fizinių bei juridinių asmenų materialinius bei dvasinius poreikius.

Civilinio teisinio santykio subjektai yra tie asmenys tarp kurių susidaro civilinis teisinis santykis.Civilinio teisinio santykio subjektai yra:1. fiziniai asmenys2. juridiniai asmenys3. valstybė ir savivaldybė.

Dabar plačiau išnagrynėsim fizinius asmenys.3. Fiziniai asmenys

Civilinė teisė ankščiau vartojo ne „fizinio asmens“, o „piliečio“ terminą.

Pilietis yra tam tikros valstybės narys, o civiliniame teisiniame santykyje subjektas gali būti atitinkamos valstybės pilietis, kitos valstybės pilietis ir žmogus be pilietybės. Todėl jį tiksliau apibūdina „fizinio asmens“ terminas.

Teisinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad fizinių asmenų teisinį subjektiškumą sudaro civilinis teisnumas ir veiksnumas. Draudžiama riboti teisnumą ir veiksnumą kitaip negu įstatymo numatomais atvejais ir tvarka. Asmens teisnumas ir veiksnumas pripažįstami svarbia sutarties galiojimo sąlyga. Negalioja sandoriai kuriais siekiama riboti teisnumą ir veiksnumą. Šios normos įtvirtina du principinius dalykus. Pirma, teisnumo ir veiksnumo ribojimo galimybę ir, antra, reikalavimą, kad būtų ribojama tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Vadinasi teisnumo ar veiksnumo negali riboti nei Vyriausybės, nei kiti įstatymo galios neturintys aktai.

Teisnumo ir veiksnumo sąvokos vartojamos ne visuose valstybėse. Kai kuriose iš jų asmens teisinis statusas apibrėžiamas viena – veiksnumo sąvoka, kai kuriose kalbama apie pasyvujį ir aktyvujį veiksnumą, trečiose teisnumas ir veiksnumas analizuojami kaip savarankiški institutai. Daugumoje valstybių asmens teisnumą ir veiksnumą nustatančios normos išdėstytos asmens teisinį statusą reglamentuojančiose teisės aktų dalyse. Pavyzdžiui, kodifikuotos civilinės teisės valstybėse asmens teisnumą ir veiksnumą reguliuoja civilinių kodeksų normos, esančios fizinių ir juridinių asmenų teisinį statusą nustatančiuose skyriuose ar knygose. Naujojo Civilinio kodekso

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse antrame skirsnyje, draužiama riboti fizinio asmens civilinį teisnumą ar veiksnumą kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad sandoriai, valstybės institucijų aktai, kuriais nateisėtai siekiama riboti civilinį teisnumą ar veiksnumą, negalioja, išskyrus atvejus, kai tokius sandorius leidžia įstatymas.

Fizinio asmens samprata atsirado naetsitiktinai ir ne vien dėl teisnumo ir veiksnumo apibūdinimo būtinumo. Daugelio šalių civiliniai kodeksai, kalbėdami apie fizinius asmenis, atsižvelgdami į šalies interesus pabrėžia piliečio statusą.Žemiau yra pateikta supaprastinta fizinių asmenų teisnumo ir jų teisių schema, kuri leis papraščiau suprasti nagrinejamą temą.

4. Civilinis veiksnumas

Civiliniu veiksnumu vadinamas galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, pavyzdžiui, sudarinėti ir vykdyti sutartis, priimti palikimą ir t.t. Tam reikia, kad žmogus sugebėtų sąmoningai vertinti savo veiksmus, suprasti jų reikšmę ir numatyti jų padarinius. Toks sugebėjimas priklauso nuo žmogaus amžiaus ir psichinės būklės. Tik ką gimęs žmogus nesuvokia aplinkos, bet jis jau gali turėti civilines ir pareigas, t.y. būti civilinių teisinių santykių dalyvis, tačiau teisių ar pareigų jis negali įgyti savo veiksmais.

Fiziniai asmenys pagal jų veiksnumo apimtį skirstomi į keturias grupes: 1) Visiškai veiksnūs asmenys (sulaukę 18 metų);2) Iš dalies veiksnūs asmenys (nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų amžiaus);3) Ribotai veiksnūs asmenys (jų veiksnumą teismas apribojo dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis);4) Neveiksnūs asmenys (asmenys iki 14 metų ir asmenys, kuriuos dėl silpnaprotystės ar kitos psichikos lygos teismas pripažino neveiksniais).

Nepilnamečiai iki 18 metų gali tapti visiškai veiksnūs, jei jie įstatymo numatyta tvarka sudaro santuoką. Nuo santuokos sudarymo momento, kai vadovaudamasis CK 3.14 straipsniu teismas sumažina santuokinį amžių, nepilnametis tampa visiškai veiksniu. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia dėl priežaščių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto veiksnumo nenustoja.

Nepilnametis gali įgyti visišką veiksnumą ir emancipacijos būdu, t.y. nepilnametis asmuo gali būti pripažintas veiksniu tais atvejais, kai yra pagrindas leisti nepilnamečiui, sulaukusiam šešiolikos metų amžiaus, savarankiškai įgyvandinti visas pilnamečio asmens teises ir vykdyti pareigas. Pavyzdžiui, nepilnametis gauna darbo užmokestį, turi pakankamai lėšų, iš kurių gali įsigyti nekilnojamojo turto ar kitaip savarankiškai dalyvauti civilinėje apyvartoje. Tokio nepilnamečio asmens, norinčio įgyti visišką veiksnumą, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų pareiškimu teismas, vadovaudamasis CK 2.9 straipsniu, gali nepilnametį pripažinti visiškai veiksniu (emancipuoti). Visais atvejais nepilnametis gali būti pripažintas visiškai veiksniu tik esant paties nepilnamečio sutikimui. Jeigu emancipuotas nepilnametis įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas daro žalos sau ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, teismas, remdamasis nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar globos institucijos pareiškimu, gali panaikinti tokį visiško veiksnumo pripažinimą.

Iki pilnametystės nepilnamečiai gali turėti tik dalinį civilinį veiksnumą, išskyrus anksčiau nurodytas išimtis.

Nepilnamečiai iki 14 metų amžiaus yra visiškai neveiksnūs. Už juos sandorius jų vardu sudarinėja jų tėvai arba globėjai. Įstatymas nustato, jog nepilnametis iki 14 metų gali sudaryti smulkius buitinius sandorius (pavyzdžiui, nusipirkti mokyklos reikmenų, maisto produktų ir pan.), sandorius susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su uždirbtų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė arba speciali forma. Sutartys, sudarytos nepilnamečių iki 14 metų amžiaus, negalioja, išskyrus tas, kurias, pagal įstatymą, jie gali sudaryti savarankiškai

Pagal tokio nepilnamečio sutartines prievoles atsako ne pats nepilnametis, o jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės

Nepilnamečiai, sulaukę 14 metų, įgyja dalinį veiksnumą ir patys atsako pagal savo sutartines prievoles. Sulaukę šio amžiaus, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, jie įgyja teisę sudaryti bet kokius sandorius. Sandoriai, kuriuos šie nepilnamečiai sudaro be tėvų ar rūpintojų sutikimo, galioja, jeigu toks sutikimas gaunamas sudarius sandorį. Siekiant paskatinti tokių nepilnamečių kūrybinį aktyvumą, jiems yra suteikta teisė savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, atradimus, išradimus ir racionalizacinius pasiūlymus. Jiems taip pat leidžiama sudarinėti smulkius buitinius sandorius

Tais atvejais, kai nepilnametis švaisto, neprotingai naudoja turimas lėšas, vaikų globos institucijos ar kiti suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą, prašydami apriboti ar atimti iš tokio nepilnamečio teisę savarankiškai disponoti savo pajamomis bei turtu.

5. Civilinio veiksnumo apribojimas

Pilnametis asmuo gali būti teismine tvarka pripažintas neveiksniu, jeigu jis dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šiuo atveju tokio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, globos institucija arba prokuroras gali kreiptis į teismą prašydami pripažinti tokį asmenį neveiksniu. Teismas skiria ekspertizę ir remdamasis teismo psichiatrinės ekspertizės išvada gali pripažinti tokį asmenį neveiksniu, jeigu asmuo serga psichikos liga ar yra silpnaprotis ir todėl negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokiam piliečiui steigiama globa, ir jo vardu visus sandorius sudarinėja jo globėjas.

Jei pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta, Civilinio Kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje numatytų asmenų prašymu teismas pripažįsta tokį asmenį veiksniu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatyta asmens globa panaikinama.

Teismo tvarka gali būti apribotas fizinio asmens veiksnumas, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Piktnaudžiavimas suprantamas kaip fizinio asmens priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų. Prašymą apriboti asmens civilinį veiksnumą turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos institucija arba prokuroras. Pripažinus asmenį ribotai veiksniu, teismo sprendymu jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Toks asmuo gali sudaryti sandorius disponuoti turtu, atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas tik turėdamas rūpintojo sutikimą. Smulkius buitinius sandorius jam leidžiama sudarinėti savarankiškai. Teismas gali nustatyti, kad rūpintojo sutikimas būtinas sudarant ir kitus sandorius, negu tuos kurie paminėti aukščiau. Rūpintojas gali duoti sutikimą sudaryti sandorį ir jį sudarius, jeigu sandoris yra naudingas asmeniui, kurio veiksnumas apribotas. Fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, be rūpintojo sutikimo sudaryti turto ar daiktynės teisės perdavimo sandoriai, išskyrus smulkius buitinius sandorius, yra nuginčyjami. Teismas tokį sandorį pripažįsta nagaliojančiu pagal rūpintojo ar prokuroro ieškinį. Tačiau rūpintojas gali tokią sutartį patvirtinti, jeigu ji yra naudinga asmeniui, kurio veiksnumas apribotas, o kita sutarties šalis buvo sąžininga.

Asmuo, sudaręs sutartį būdamas veiksnus, tačiau sudarymo momentu buvęs tokios būsenos, kad negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali reikalauti teismine tvarka tokią sutartį pripažinti negaliojančia. Tai gali būti atvejai, kai asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, vaistų, trumpam sutrikusi jo psichika ir pan. Tačiau asmuo, buvęs tokios būsenos, vėliau sutartį gali patvirtinti. Teismas taip pat gali atsisakyti sutartį pripažinti negaliojančia, kai kita šalis yra sąžininga, o asmuo pats kaltas dėl tokios savo būsenos.

6. Fizinių asmenų teisnumas

Fiziniai asmenys – tai žmonės. Teisnumas yra lygus visiems fiziniams asmenims. Fizinio asmens teisnumas atsiranda jam gimstant ir išnyksta jam mirus. Teisės, kurias įstatymas pripažįsta pradėtam, bet dar negimusiam vaikui priklauso nuo jo gimimo. Įstatyme, jei negali nustatyti ar vaikas gimė gyvas ar ne, yra skaitoma, kad gimė gyvas. Jeigu kažkas priklauso nuo to, kuris iš asmenų mirė ankščiau, o nustatyti kiekvieno iš asmenų mirties momentą negalima, tada reziumuojama, kad tie asmenys mirė vienu metu. Gimimo momentu pripažįstamas pirmas naujagimio įkvėpimas. Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymas vaiko gimimo momento konstatavimo kriterijų apibrėžia kiek kitaip, tai viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo. Fizinio asmens gimimas reiškia joteisnumo pradžią, todėl vaiko gimimo momentas medicinos dokumentuose fiksuojamas nurodant kalendorinę datą ir vietos laiką minučių tikslumu. Pradėtas, bet dar negimęs vaikas nepripažįstamas teisniu, tačiau įstatymas saugo jo teises kaip galimo paveldėtojo. Fizinio asmens mirties momentu pripažįstamas jo kraujotakos ir kvėpavimo negrįžtamas nutraukimas arba smegenų funkcijų visiškas negrįžtamas nutraukimas. Gimimo ir mirties momentų konstatavimo kriterijų ir tvarką nustato įstatymai. Visų fizinių asmenų teisnumas yra vienodas. Jie privačios nuosavybės teisę gali turėti visus daiktus, kurie neišimti iš apyvartos, verstis ūkine komercine veikla, steigti įmones ar kitokius juridinius asmenis, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti veiklos rūšį ir gyvenamąją vietą, sudarytiįstatymų nedraudžiamus sandorius, turėti kūrinio, išradimo, pramoninio dizaino autoriaus teises bei kitas turtines ir asmenynes neturtines teises, kuriais saugo civiliniai įstatymai.

Fiziniai asmenys, kurie įstatymu nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, vadinami verslininkais.

Konkrečias civilines teises ir pareigas teisnus fizinis asmuo įgyja esant atitinkamiems teisiniams faktams: sandoriams, administraciniams aktams, kitiems veiksmams bei įvykiams.

Civilinio teisnumo turinį sudaro teisių ir pareigų, kurias gali turėti Lietuvoje gyvenantys asmenys, visuma, numatyta įstatymuose. Piliečiai gali turėti sutinkamai su įstatymais turtą kaip privačią nuosavybę, teisę užsiimti ūkinę-komercinę veiklą, steigti įmones, naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir kitokiu turtu, paveldėti turtą, palikti jį testamentu, pasirinkti užsiėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti mokslo, literatūros, meno kūrinio išradimą ir turėti kitas turtines ir neturtines teises. Civilinės teisės ir pareigos fiziniam asmeniuigali atsirasti ne tik įstatymų numatytais pagrindais, bet ir iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie, nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria teises pareigas.

Civilinis teisnumas – žmogaus civilinių teisių visuma yra kartu ir valstybių demokratijos raidos kūrinys. Kuo platesnė demokratinė santvarka valstybėje, tuo platesnės ir civilinės asmens teisės.

Teisnumas išnyksta fiziniam asmeniui mirus. Kaip jau minėta, fizinio asmens mirties momentu pripažįstamas jo kraujotakos ir kvėpavimo negrįžtamas nutrūkimas arba jo smegenų visų funkcijų visiškas ir negrįžtamas nutrūkimas.

Civilinis Kodeksas numato, kad teismo tvarka fizinis asmuo, kai jo nėra gyvenamojoje vietovėje tam tikrą laiką, gali būti paskelbiamas mirusiu. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu yra prilygintas asmens mirčiai. Vadinasi, nutrūksta ir jo teisnumas. Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Tačiau fizinis asmuo išsaugo teisnumą, jeigu paskelbtas mirusiu jis grįžta arba paaiškėja jo buvimo vieta. Asmens paskelbimas mirusiu teismo tvarka tuo atveju, kai jis yra gyvas, nereiškia, kad jo teisnumas panaikintas visiškai. Asmuo skelbiamas mirusiu, kai jo gyvenamojoje vietoje nėra duomenų apie jo buvimo vietą, tačiau galimas atvejis, kai gyvandamas kitoje vietoje jis dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip kiekvienas fizinis asmou, turintis teisnumą.

Aplinkybės, kurioms esant asmuo skelbiamas mirusiu:1) Įprastinės aplinkybės, kurios nekėlė gresmės asmens gyvybei;2) Aplinkybės, kurios kėlė mirties grėsmę arba dėl kurių yra pagrindas spėti asmenį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo;3) Karo veiksmų aplinkybės.

Pirmuoju atveju prielaida laikyti žmogų mirusiu yra, jei duomenų apie asmenį nėra trejus metus, taigi ir tiek laiko jis nesirūpina savo turtu, nevykdo kitų civilinių pareigų kreditoriams.

Antruoju atveju prielaida paskelbti žmogų mirusiu būtų aplinkybės, kurios kėlė mirties grėsmę arba dėl kurių yra pagrindas spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius.Trečiuoju, t.y. karo veiksmų, atveju galima daryti prielaidą, kad žmogus pateko į nelaisvę, gali būti sužeistas ir gydomas karo ligoninėse. Todėl jis paskelbiamas mirusiu ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo karo veiksmų pasibaigimo dienos.

Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Teismas gali pripažinti asmens mirties data spėjamą jo žuvimo dieną. Pripažinto mirusiu mirties vieta laikoma teismo sprendyme nurodyta konkreti vieta, kai konkrečios asmens mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikoma paskutinė žinoma jo buvimo vieta.

Nežinia kur esančiu fizinį asmenį pripažįsta teismas, jeigu to asmens gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra duomenų, kur jis yra. Nežinia kur esančiu fizinis asmuo pripažįstamas nuo dienos, kurią apie jį gauti paskutiniai duomenys. Jeigu tokios dienos nustatyti negalima, nežinia kur buvimo pradžia laikoma ateinančių metų sausio pirmoji diena.

Suinteresuotų asmenų arba prokuroro pareiškimu teismas skiria asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto laikinąjį administratorių. Laikinuoju administratoriumi teismas gali paskirti nežinia kur esančio asmens sutuoktinį, artimus giminaičius arba asmenis, suinteresuotus išsaugoti jo turtą. Laikinasis administratorius valdo turtą, apmoka nežinia kur esančio asmens skolas, išlaiko asmenis, kuriuos nežinia kur esantysis privalo išlaikyti.

Jeigu nežinia kur esantysis grįžta arba paaiškėjo jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendymą asmenį nežinia kur esančiu ir panaikina jo turto administravimą. Pajamos, kurias iš nežinia kur esančio asmens turto gavo turto administratorius, grąžinamos grįžusiam turto savininkui. Grįžęs turto savininkas turi atlyginti visas su turto administravimu susijusias išlaidas.

7. Specifinės fizinių asmenų civilinės teisės

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas fiziniams asmenims suteikia specifines teises, kurias gali turėti tik šie civilinio teisinio santykio subjektai. Teisės yra skirtos asmeniui individualizuoti ir asmens neliečiamumui užtikrinti, tai pat tokių teisių įgyvendinimą.

Toliau atskleistas šių teisių turinys ir gynimo būdai.

7.1. Teisė į vardą

Teisė į vardą apima vardą, pavardę, pseudonimą. Fizinis asmuo įgyja teises ir pareigas savo vardu. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito asmens vardu. Yra numatyta teisė pakeisti vardą ir pavardę. Vardo ir pavardės pakeitimas nepanaikina ir nepakeičia tokio asmens įgytų teisių ir pareigų, kurias jis turėjo iki vardo, pavardės pakeitimo. Vardo, pavardės pakeitimas registruojamas pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje Teisingumo ministerijos leidimu.

Asmuo, kurio teisė į vardą pažeista, gali reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią neteisėtai pasinaudojus jo vardu.Teisė į vardą apima vardą, pavardę, pseudonimą. Fizinis asmuo įgyja teises ir pareigas savo vardu. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito asmens vardu. Yra numatyta teisė pakeisti vardą ir pavardę. Vardo ir pavardės pakeitimas nepanaikina ir nepakeičia tokio asmens įgytų teisių ir pareigų, kurias jis turėjo iki vardo, pavardės pakeitimo. Vardo, pavardės pakeitimas registruojamas pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje Teisingumo ministerijos leidimu.

7.2. Teisė į atvaizdą bei teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą

Atvaizdas, kaip ir vardas, individualizuoja asmenį, yra asmens neturtinė teisė. Tačiau turi ir piniginę išraišką tuo atveju, kai asmuo duoda sutikimą panaudoti savo atvaizdą reklamai. Apima fotonuotraukas, portretus ir kt. Atvaizdai gali būti atgaminami, parduodami, spausdinami ar pats asmuo fotografuojamas tik jam sutikus. Iš anksčiau nurodytų taisyklių yra trys išimtis:

 Jeigu fizinio asmens nuotraukos (jos dalies), portreto ar kitokio atvaizdo atgaminimas, pardavimas, demonstravimas, spausdinimas ar fotografavimas yra susijęs su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi; Jeigu tai susiję su teisėsaugos institucijų reikalavimu; Jeigu fotografuojama viešoje vietoje.

Teisė į atvaizdą yra susijusi su teise į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Dažnai šios teisės pažeidžiamos vienu metu ir kartu yra ginamos.

Teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą turinį sudaro: Draudimas skelbti turimą informaciją apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo; Draudimas rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus; Draudimas skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ir padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti; Neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamasias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai.

Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu.

Tiek Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, tiek Lietuvos Respublikos CK 2.23 straipsnyje viešiesiems asmenims numatyta mažesnė teisės į privatų gyvanimą ir jo slaptumą apsauga. Leidžiama skleisti informaciją apie asmenis, kai dėl einamų pareigų ar padėties visuomenėje informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.

7.3. Asmens garbės ir orumo gynimas

Asmens garbės ir orumo gynimas yra specifinė fizinių asmenų teisė, ginama ir civilinės teisės, ir viešosios teisės normų. Asmens garbė ir orumas yra skirtingos sąvokos. Asmens orumas suprantamas kaip paties asmens savęs vertinimas, t.y. savo vertės pajautimas. Tuo tarpu asmens garbė, priešingai nei asmens orumas, reiškia visuomenės jam pripažįstamą gerą vardą bei pagarbą. Tikrovės neatitinkančius duomenis apie asmenis galima paskleisti įvairiais būdais: spaudoje, televizijoje, radijuje, skelbimų lentoje, knygoje, pareiškimuose, interneto tinkle ir kitu būdu, kai apie tai tapo žinoma bent vienam trečiajam asmeniui. Asmuo turi teisę reikalauti paneigti duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą.

8. Išvados

Referatas leidžia įsisąmoninti bendrus civilinės teisės principus ir taikyti juos savo praktinėje veikloje.

Visos teisės sistemos pagrindiniu sutarties elementu pripažįsta susitarimą – jų suderintos valios išraiška. Tikrąją savo valią gali išreikšti tik veiksnus asmuo. Be teisnumo ir veiksnumo neįmanoma atskleisti kai kurių civilinės teisės klausimų esmės. Antai neaptarus asmens galėjimo sudaryti sutartį, neįmanoma atskleisti sutarčių teisės esmės, sutarties galiojimo ir negaliojimo instituto. Daugiausia dėmesio skiriama būtent fizinio asmens teisnumui ir veiksnumui. Be to detaliai analizuojami civilinės teisės subjektų – fizinių asmenų požymiai.

Ypač svarbus faktas yra tas, kad fizinio asmens teisnumas ir veiksnumas gali būti apribojami tik įstatymo numatytais atvejais.