Finansų teisė

3. Atlieka tikrinimą ar efektyvi kredito įstaigos veikla bei finansinė būklė, turto, įsipareigojimų valdymas bei vadovavimas kredito įstaigai.

4. Bei kredito įstaigoms, kurios nevykdo teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl saugios ir patikimos veiklos, taiko ekonomines ir kitas teisės aktuose numatytas poveikio priemones.

Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 str. 1 d. 13 p. numatyta, kad Lietuvos banko valdyba taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones kredito įstaigoms. Šią normą konkretizuoja įstatymo 46 straipsnis, kur numatyta, kad atlikdmas kredito įstaigų veiklos kontrolę Lietuvos bankas turi teisę:

1. Priežiūros funkcijos įgyvendinimui atlikti, tru iteisę gauti reikalingą informaciją iš valstybinių institucijų, kredito įstaigų, jų dukterinių įmonių, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų. Ši nformacija negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodam, išskyrus įstatymo numatytais atvejais valdymo, kontrolės ar teisėsaugos institucijoms.

2. Inspektuoti licenciją ar leidimą turinčias kredito įstaigas, tikrinti visus jų dokumentus (sąskaitas, buhalterinius dokumentus ir kt.).

3. Lietuvos banko valdyba norminių aktų numatytais atvejais ir tavrka turi teisę taikyti poveikio priemones licenciją ar leidimą turinčioms ir kredito įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus bei Lietuvos banko norminius aktus pažeidusioms kredito įstaigoms.

4. Imtis reikalingų priemonių efektyviam kredito sistemos funkcionaimui užtikrinti.

To pačio straipsnio 18 p. numatyta, kad Lietuvos banko valdyba išduoda ir atšaukia licencijas ir leidimus kredito įstaigoms. Įstatymo 43 str. 1 d. norma yra darudžianti, kur imperatyviai nurodyta, kad be Lietuvos banko licencijos ar leidimo draudžiama verstis kredito įstaigos veikla.

Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymo 25 str., reglamentuojantis kokias operacijas gali atlikti komercinis bankas, numato, kad komercinis bankas be kitų operacijų taip pat gali atllikti it operacijas užsienio valiuta, t.y. pirkti, parduoti užsienio valiutą ir pan. Tai reiškia, kad banko filialas N mieste užsiimdamas užsienio valiutos pirkimu – pardavimu, jei tai buvo numatyta banko statute (įstatuose), įstatymo nepažeidė. Banko valiutos pirkimo pardavimo patalpų įrengimo Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymas nereglamentuoja, reikalavimai numatyti poįstatyminiuose aktuose.

Kiap jau paminėta aukščiau, Lietuvos bankas, su tikslu apsaugoti indėlininkų interesus, užtikrinti bankų sistemos patikimumą, saugumą bei stabilumą, už norminių aktų, reglamentuojančių komercinių bankų veiklą, pažeidimus, gali taikyti atitinkamas poveikio priemones. Poveikio priemonės, jų taikymo pagrindai ir tvarka gan detaliai reglamentuojami įstatymu. Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymo 37 str. 1 d., numatytos šios komerciniam bankui galinčios būti pritaikytos poveikio priemonės:

1. Banko įspėjimas dėl jo veiklos trūkumų ir pažeidimų nustatant jų pašalinimo terminus.

2. Banko vadovams įstatymų nustatyta tvarka gali būti paskirtos administracinės nuobaudos.

3. Moratoriumas, t.y. galimybė laikinai ar visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną, kelias ar visas operacijas.

4. Gali būti laikinai ar visam laikui atšauktas leidimą banko filialo ar skyriaus veiklai.

5. Reikalaujama nušalinti tam tikrą banko valdybos narį ar narius, arba administracijos vadovą.

Reikalaujama sustabdyti banko tarybos nario ar narių įgaliojimus.

6. Gali būti sustabdoma banko tarybos įgaliojimai, nušalinama banko valdyba, administracijos vadovas ir paskirtas laikinasis administratorius, o esant reiaklui – ir jo padėjėjas.

7. Apribojimas disponavimas Lietuvos banke esančiomis sąskaitomis.

8. Atšaukimas banko licencijos.

To paties straipsnio antrojoje dalyje akcentuojama, kad poveiki priemonė negali būti skiriama atsainiai, neatsižvelgus į visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, išsamiai neišnagrinėjus surinktos medžiagos. Poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į:

· pažeidimo, kurio pagrindu skiriama poveikio priemonė, turinį;

· šio pažeidimo ir taikomos poveikio priemonės pasekmes to banko ir visos bankų sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui;

Be to Lietuvos banko valdyba turi vadovautis ir ir kitais duomenimis, o būtent:

– Dokumentais ir kitokia informacija, kuri patvirtina įstatymų ar kitų tesės aktų pažeidimo faktą.

– Turi būti išanalizuota banko ekonominė būklė.

– Taip pat turi būti remiamasi medžiaga apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir šių pažeidimų pagrindu Lietuvos banko ar kitų institucijų bankui taikytas poveikio priemones.

– Turi būti prognozuojama kaip nustatyti pažeidimai gali atsiliepti banko būklei, indėlininkų bei kitų kreditorių interesams, visos bankų sistemos stabilumui.

– Be abejo, turi būti išklausomi banko valdybos bei administracijos vadovo paaiškinimai.

Minėtos poveikio priemonės gali būti pritaikytos nustačius vieną iš Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymo 38 straipsnyje numatytų pagrindų, t.y.:

– komerciniam bankui suteikus Lietuvos bankui neteisingą informaciją;

– Lietuvos bankui apskriatai nepateikus priežiūrai vykdyti būtinos informacijos ar dokumentų;

– Jei komercinis bankas nesilaiko nustatytų normatyvų;

– Jei komercinis bankas savo veikloje pažeidžia įstatymus ar kitus norminius aktus.

Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymo 13 staripsnis imperatyviai nurodo tris atvejus, kuomet nuo tos dienos kai paaiškėja tam tikros aplinkybės Lietuvos banko valdyba turi priimti nutarimą atšaukti banko licenciją:

1. Kuomet bankas likviduojamas.

2. Kuomet bankas reorganizuojamas.

3. Tuo atveju, kai per 6 mėnesius nuo banko įregistravimo dienos bankas nepradeda veikti.

Tuo tarpu žemesniame pagal norminių aktų hierachiją poįstatyminaime akte – Lietuvos banko valybos 1996 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 216 patvirtintose Taisyklėse dėl banko licencijų komerciniams bankams išdavimo ir atšaukimo numatyta, kad be šių trijų įstatyme numatytų atvejų, banko licencija turi būti atšaukta dar ir ketvirtu atveju – iškėlus bankui bankroto bylą. Taigi šiuo atveju poįstatyminis aktas prieštarauja įstatymui, reikėtų vadovautis aukštesniu norminių aktų sistemoje aktu.

Visais kitais atvejais parenkama viena iš devynių poveikio priemonių. Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymo 38 str. 5 d. imperatyviai nurodyta Lietuvos banko valdybos pareiga nutarimą dėl poveikio priemonės taikymo, išskyrus įststymų nustatyta tvarka administracinės nuobaudos paskyrimą, priimti per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Taip užtikrinamas operatyvaus reagavimo į pažeidimus principas. Tuo atveju, jei nuobauda paskiriama per nustatytą terminą, tačiau daugiau nei per metus nuo pažeidimo padarymo dienos nepradedama taikyti, poveikio priemonė besąlygiškai negali būti taikoma.

Kaip matyti aukščiau išdėstytų argumentų, Lietuvos banko valdyba atšaukti leidimą komercinio banko filialo N mieste veiklai už nustatytus pažeidimus turėjo teisę. Tačiau pažeidimas buvo nustatytas 2000 m. vasario 2 dieną, o nutarimas pritaikyti poveikio priemonę priimtas tik 2000 m. gegužės 20 d., t.y. praėjus 3 mėnesiams ir 18 dienų. Šis Lietuvos banko valdybos sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymo 38 str. 5 d. nuostatas, nustatnčias, kad nutarimas dėl poveikio priemonių taikymo, išskyrus administracinės nuobaudos paskyrimą, turi būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Bankas turėjo teisę per vieną mėnesį, t.y. iki 2000 m. birželio 20 d., apskųsti šį Lietuvos banko valdybos sprendimą teismui.

Literatūros sąrašas:

1. Mokesčių administravimo įstatymas // Žin., 1995, Nr. 61-1525.

2. Valstybės skolos įstatymas // Žin., 1999, Nr. 66-2117.

3. Komercinių bankų įstatymas // Žin., 1995, Nr. 2-33.

4. Lietuvos banko įstatymas // Žin., 1994, Nr. 99-1957.

5. Banko licencijų komerciniams bankams išdavimo ir atšaukimo taisyklės // Žin., 1996,

Nr. 77-1855.

6. A.Marcijonas, B.Sudavičius. Mokesčių teisė. – V., 1998.

7. E.Buškevičiūtė, V.Pukelienė. Valstybės mokesčių sistema. K., 1998.

8. O.Mieščeriakova. Pasailio šalių mokesčių sistemos. – K., 1995.

9. Mokesčių teisė. – M., 2000.