FINANSŲ IR KREDITO VALDYMO ORGANIZAVIMAS

ĮVADAS

Paskutiniais dešimtmečiais Vakarų šalyse intensyviai plėtojamas finansų valdymo mokslas, nuolat tobulinamos finansų valdymo priemonės ir metodai, nes didėjančios konkurencijos sąlygomis rinkoje išlieka tos įmonės, kurios teikia visuomenei ne tik aukštos kokybės prekes, bet ir geba pagaminti jas mažiausiomis sąnaudomis.
Maksimalaus pelno siekiančios įmonės turėtų nuolat analizuoti savo gamybinės ir finansinės veiklos rezultatus, sukurti tikslią išlaidų apskaitos sistemą, siekti optimalaus santykio tarp uždirbtų pajamų ir išlaidų bei efektyvaus visų išteklių naudojimo. Įrodyta, kad įmonės veiklos sėkmę daug lemia jos vykdoma finansų poolitika, finansinių sprendimų tikslingumas bei pagrįstumas, vadovų gebėjimas prognozuoti pasekmes, įvertinti ir valdyti rizikos veiksnius.
Lietuvoje dauguma vadovų beveik netaiko arba tik ribotai taiko modernius finansų vadybos metodus, nors kaip tik ši vadybos sritis ir lemia galutinius įmonių veiklos rezultatus.
Siekdami konkurencinio pranašumo, finansininkai ir vadovai turėtų nuolat stebėti pagrindinių finansinių rodiklių kitimą įmonėje bei prognozuoti tų pokyčių pasekmes. Vadovams neužtenka turėti tik bendrą finansinę informaciją apie įmonę ir intuityviai priiminėti sprendimus, bet jiems reikėtų kurti vientisą veiklos analizės ir prognozės sistemą. ((1, 6psl.).

Darbo tikslas – apžvelgti finansų ir kredito valdymą.

Darbo uždaviniai :
 Apibrėžti finansų samprata;
 Apibrėžti finansų valdymo tikslus;
 Atskleisti finansų esmę;
 Finansų valdymo sistemų privalumus;
 Apibrėžti kredito sampratą;
 Apžvelgti kredito rūšis;

1. FINANSAI

Finansų sąvoka yra daugiareikšmė. Siaurąja prasme – tai lėšų, priklausančių įmonei, organizacijai ar valstybei, visuma. Plačiąja prasme – tai įmonių, or

rganizacijų ar valstybės lėšų sudarymo, paskirstymo ir naudojimo sistema. Yra įvairios žodžio “finansai” kilmės versijos (angl. Fine – piniginė bausmė, bauda; vok. Finte – gudrus, suktas. Vokietijoje XVI ir XVIIa. finansai reiškė apgaulę, palūkanų lupikavimą, neteisėtą priespaudą). Įtikimiausia versija, kad šis žodis perimtas iš lot. “Finare” – baigti, apskaičiuoti iki pabaigos.
Pagrindinės finansinės turto dalys yra pinigai, akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai, kurie finansų sistemoje irgi yra laikomi pinigais, bei sutartys, suteikiančios teisę gauti pinigus iš kitų įmonių. Pinigų ištekliai yra riboti ir todėl juos reikia taip naudoti, kad būtų galima gauti maksimalią naudą. Jei finansai įmonėje yra tinkamai valdomi, tuomet galima tikėtis gauti didesnę naudą su mažesniais finansiniais ištekliais, ir, atvirkščiai, finansininkui arba vadovui nekreipiant reikiamo dėmesio į tam tikrus pavojaus signalus finansinėje veeikloje, neišmanant finansų valdymo principų ir būdų, vadovaujantis tik intuicija ir patirtimi, įmonė gali greitai tapti nemoki. Todėl vadovam, svarbu laiku turėt tinkamą informaciją, apie esamą pinigų kiekį įmonėje, apie įmonės skolas ir gebėjimą jas grąžinti, apie pirkėjų skolas įmonei ir informaciją apie tai, koks ir kada susidarys lėšų trūkumas bei kokie finansavimo šaltiniai bus panaudoti jam padengti arba kada ir kokios bus laisvos lėšos bei kaip efektyviai jas naudos įmonė (1, 7psl.).

1.1 Finansų valdymo tikslai

Pagrindiniai finansų valdymo tikslai dažniausiai apibūdinami taip:

/p>

Išgyventi konkurencinėje aplinkoje;

Išvengti finansinių nesėkmių ir bankroto;

Maksimizuoti įmonės turtą;

Pasiekti įmonės ekonominio potencialo augimo;

Maksimizuoti pelną;

Minimizuoti išlaidas.

Prioritetai priklauso nuo verslo rūšies ir įmonės tikslų. Neoklasikinės ekonomikos teorijos šalininkai teigia, kad pagrindinis bet kurios įmonės tikslas yra maksimizuoti pelną. Rinkos ekonomikos sąlygomis, kai stipri konkurencija tarp įmonių, pasiekti maksimalų pelną yra sudėtinga, todėl dažnai jai keliamas kitas tikslas – gauti tokį pelną, kuris patenkintų savininko poreikius.
Iš tiesų įvairių verslo rūšių pelningumas dažnai gerokai skiriasi, tačiau tai nereiškia, kad visi verslininkai pereis dirbti į pačią pelningiausią veiklos sritį. Kai kurių įmonių pagrindinis tikslas gali būti gamybos ir realizavimo apimčių didinimas, nes jų vardas ir prestižas priklauso ne nuo gaunamo pelno sumos, o nuo įmonių dydžio arba jų užimamos dalies rinkoje. Finansininkams gal būti keliami ir kiti tikslai, kurie padėtų įmonei didinti veiklos efektyvumą.
Finansų valdymo efektyvumui įvertinti naudojami įvairūs metodai ir kriterijai. Vienas iš universaliausių kriterijų yra gaunamų pajamų dydis, tenkantis vienai akcijai.
Akcininkų požiūriu pagrindinis finansų valdymo tikslas – gauti naudą iš savo investicijų.
Kiekvienas akcininkas turi naudą tik tada, kai didėja jo investicijų vertė. Turto vertę lemia akcijų rinkos kaina. Akcininkų turtas konkrečioje įmonėje apskaičiuojamas pagal formulę:

Akcininkų turtas = akcijų skaičius * vienos akcijos rinkos kaina

Akcininko turto dydis priklauso nuo akcijų vertės rinkoje ir jų skaičius, kuris gal būti pa

adidintas iš nepaskirstytojo pelno arba suskaidant akcijas į smulkesnius vienetus. Akcininkai gaudami papildomas arba brangesnes akcijas, turės naudą tik tuo atveju, kai rinka pripažins padidėjusią vertę ir mokės už jas brangiau.
Jeigu rinkoje jų vertė nepadidės, nebus ir naudos. Akcininkai visada siekia tokios finansų politikos, kuri sudarytų prielaidas jų turtui maksimizuoti.
Ne taip paprasta suderinti interesus akcininkų, siekiančių padidinti savo turtą, ir administracijos darbuotojų, norinčių įvirtinti savo pozicijas įmonėje. Didesnėse akcinėse bendrovėse akcininkai paprastai nedalyvauja priimant finansinius sprendimus, leisdami įmonės vadovams dirbti savarankiškai.
Kai yra esminių nesutarimų tarp įmonės administracijos ir akcininkų, paprastai sunku siekti pagrindinio tikslo – akcininkų turto padidinimo. Susidarius tokiai padėčiai, derėtų nepamiršti, kad įmonės valdytojai yra atsakingi ne tik savininkams, bet ir visuomenei, tiekėjams ir pirkėjams (1, 13-14psl.).

1.2 Finansų valdymo esmė
Kas tai yra įmonės finansų valdymas?
Įmonės valdymas siekiant užsibrėžtų tikslų susijęs su priimamais sprendimais. Visus verslo valdymo sprendimus galima suskirstyti į tris pagrindines sritis:

2 šaltinis, 1 lentelė.

Finansinių resursų (kapitalo) Investavimas – verslui reikalingo turto, kuris bus naudojamas gamybinės-komercinės veiklos operacijose, įsigijimas. Kokį turtą įmonė turi turėti?
Investicijų Finansavimas – tinkamas kapitalo šaltinių, naudojamų reikalingo turto įsigijimui, parinkimas. Kokiu būdu turi būti finansuojamas įmonės turtas?
Gamybinės-komercinės veiklos valdymas – disponuojamų (įsigytų) resursų efektyvus panaudojimas, siekiant maksimalios naudos.
Tam, kad įmonė galėtų vykdyti kokią nors gamybinę-komercinę veiklą, jai reikalingas tam tikras turtas (investavimas). Be

et kokio turtui įsigijimui reikalingi finansiniai ištekliai, t.y. kapitalas (finansavimas).
Įmonės finansų valdymas – lėšų judėjimo valdymas
Įmonės valdomą turtą ir kapitalą bendrai galima pavadinti fondais. Priimami sprendimai sukelia lėšų judėjimą, o tai ir yra kiekvienos įmonės veiklos esmė (2).
Įmonės finansų valdymas – fondų judėjimo valdymas :

2 šaltinis. 2 lentelė.
Fondų judėjimo esmė – pridėtinės vertės kūrimas (pridėtinė vertė – skirtumas tarp produkto pardavimo vertės ir visų patirtų kaštų produktui sukurti). Išlikti gali tik verslas, kuris, parduodant produktą, gauna daugiau nei išleido jį sukurti (2).

1.3 Finansų valdymo esmė ir funkcijos

Norint suvokti, kas yra finansų valdymas pirmiausiai, reikėtų suprasti šios sąvokos ir “finansų” skirtingumą. Finansai – tai finansų rinkos. Tačiau konkrečios įmonės finansų tvarkytojas negali būti atsietas nuo finansų rinkų. Jis veikia naudodamasis vidine(įmonės) ir išorine(rinkų) informacija. Be to, juk finansų rinkose pasireiškia finansų valdymo rezultatai. Tačiau finansų rinkos veikia pagal savus dėsningumus nepriklausomai nuo įmonės finansų tvarkytojų.

Pagrindinė įmonių finansų tarnybos funkcija – turto investicijos ir pinigų reikalingų, sumokėti už šias investicijas, paieška. Finansų vadovas atsako už tai, kad ši veikla būtų vykdoma geriausiu būdu. Vykdantys finansų valdymo funkcijas finansininkai naudojasi informacija, kuria parengia apskaitininkai. Jeigu apskaitininko uždavinys yra kuo rūpestingiau ir teisingiau parengti finansinę informaciją, tai finansininkas pasinaudoja informacija finansiniam sprendimui padaryti. Taigi finansų vadovo svarbiausias veiklos bruožas – finansiniai sprendimai. Finansinis sprendimas – tai sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos iš daugelio galimų. Visus finansinius sprendimus galima apibendrinti taip:

Investavimo sprendimai: Kokį turtą įmonė turi turėti?

Finansavimo sprendimai: Kokiu būdu turi būti finansuojamas įmonės turtas?

Finansinis sprendimas – viena svarbiausių finansų valdymo funkcijų. Po to seka veiksmas. Pagaliau reikia įvertinti sprendimo efektyvumą – tai jau kontrolinė valdymo funkcija.

Finansiniai sprendimai būna dviejų tipų: strateginiai ir operatyviniai (gamybiniai). Strateginius sprendimus įtakoja situacija, susidariusi tarp įmonės ir jos ekonominės aplinkos. Jeigu įmonės ekonominės aplinkos situacija keičiasi, finansų tvarkytojas padaro strateginį sprendimą. Operatyviniai (gamybiniai) sprendimai iš esmės būna trumpalaikiai. Jie dažniausiai susiję su vidinių išteklių racionaliu paskirstymu.

Taigi finansų funkcija siaurąja prasme – aprūpinti verslą pinigais. Plačiąja prasme – didinti įmonės vertę (3).

1.4 Finansų valdymo sistemų privalumai

Šiuolaikinių finansų valdymo sistemų taikymas tiek didelėse, tiek smulkiose įmonėse atneša apčiuopiamą naudą. Jų pagalba įmonės gali geriau planuoti savo veikla, tobulinti operacijų vykdymą, gerinti įmonės valdymą bei greičiau reaguoti i pasikeitimus rinkoje. Finansų valdymo sistemos gali apjungti nemažai funkcijų ir galimybių, tačiau jos visos teikia įmonėms tokius pagrindinius privalumus:
 Pagal darbuotoju poreiki sistemų pagalba formuojami įvairūs analitiniai įmonės
veiklos rodikliai, kuriu pagalba formuojamos ataskaitos ir rengiamos apžvalgos;
 Sistemų pagalba elektroniniu mokėjimu ir sąskaitų išrašymo mechanizmai
integruojami i komunikacijos su klientais ir partneriais portalus;
 Greitai modifikuojamos ir papildomos didžiosios knygos funkcijos, nepaveikiant
sistemos vientisumo ir ataskaitų formavimo;
 Vykdoma procesu kontrolė ir apskaita, atsižvelgiant i įmonės atskiru padaliniu
poreikius ir specifika. Vėliau visa tai apjungiama i vieninga visuma;
 Paprastas biudžeto sudarymas ir planavimas, išvengiama sudėtingų
skaičiavimų ir daug informacijos apjungimo;
 Įgalina procesu valdytojus dokumentuoti, tikrinti ir formuoti ataskaitas apie
vidiniu procesu kontrolės žingsnius;
 Supaprastina komunikacija su bankais, užtikrina saugu duomenų perdavimą
tarp kompanijos ir banku;
 Užtikrina, kad išoriniams vartotojams finansinė informacija yra lengvai
prieinama bet kuriuo metu.
Finansų valdymo sistemos įtakoja aukščiausios įmonės vadovybės sprendimus,
įmonės finansų valdymo specialistu, darbuotoju, bendraujančiu su finansų ir kredito
įstaigomis kasdienes operacijas. Sistemų vartotojams yra daug paprasčiau priimti
tinkamu sprendimus bei įgyvendinti pavestas užduotis. Investavusios i modernias
finansų valdymo sistemas įmonės greitai pajaučia jų teikiama nauda:
 Svarbiausi finansiniai ir nefinansiniai rodikliai pasiekiami daug greičiau;
 Didėja darbuotojų ir vadovybės produktyvumas;
 Didėja įmonės biudžeto sudarymo ir atskaitomybės efektyvumas. tobulinami
valdymo procesai, automatizuojamas ataskaitų formavimas, duomenų
apjungimas bei prognozavimas;
 Sumažėja finansiniu ataskaitų rengimo ir paskirstymo kaštai;
 Diegimo kaštai yra minimalus. Sistema nepaveiks jau esamu įmonės investicijų
i informacines technologijas;
 Nedideli sistemos priežiūros kaštai;
 Sumažėja informacijos surinkimo kaštai, kurie gali sumažinti finansų valdymo
kaštus net iki 60%;
 Pagerinama grynųjų pinigu apyvarta, gerinamas skolų valdymas ir kreditu
aptarnavimas;
 Panaudojant įvairius analitinius įrankius formuojamos tikslesnės ir išsamesnės
likvidumo ataskaitos;
 Naudojant tiesiogini ryši su bankais vykdoma greitesnė grynųjų pinigu apskaita;
 Efektyvesnis visų įmonių finansinių išteklių valdymas (4).

2. KREDITAI

Kreditas (lot. Creditum reiškia skolą arba paskolą) reiškia pasitikėjimą tarp komercinių partnerių ir pinigų arba prekių skolinimą už palūkanas. Kreditiniai santykiai susiformuoja perskirstant šalyje finansinius išteklius. Laisvų lėšų kaupimas ir jų perskirstymas sudaro galimybę lanksčiai ir efektyviai naudoti ūkyje laikinai laisvas lėšas. Vieni ūkio dalyviai turi santaupų, kurių tam tikrą laiką nenaudoja, o kitiems tuo metu reikalingi papildomi finansiniai ištekliai, nes nuosavų lėšų neužtenka. Kredito sistema paspartina lėšų judėjimą ir taip kuria papildomą vertę.

Svarbiausios kredito funkcijos yra:

1. Perskirstomoji. Tai kreditinių išteklių formavimas ir jų naudojimas paskoloms teikti.
2. Pakeičiamoji. Grynieji pinigai apyvartoje pakeičiami kreditiniais pinigais ir atsiskaitoma su klientais įrašant tam tikrus įrašus įmonių sąskaitose. Keičiant grynuosius pinigus kreditinėmis operacijomis, sumažėja cirkuliacijos kaštai ir spartėja kapitalo apyvartumas.
3. Kontrolinė. Atliekant bankuose kreditines operacijas, kontrliuojama įmonių ir organizacijų finansinė būklė (1, 138psl.).

2.1 Kredito rūšys

Revolverinis kreditas. Skolininkas kredito sutartyje numatytą pinigų sumą gali naudoti bet kokiu metu. Tiek kreditinės linijos, tiek overdraftai gali turėti revolverinio kredito pobūdį.
Klientas paprastai revolverini kreditą naudoja trumpam laikotarpiui. Jeigu tai kreditinė linija, šis laikotarpis trumpesnis už bendrą kredito laikotarpį. Padengus tam tikrą sumą jis turi teisę pakartotinai pasiskolinti sutartas pinigų sumas.
Banko akceptai. Tai kredito rūšis, kai bankas pagal sudarytą sutartį atstovauja savo klientui – kompanijai ir per visą šį laikotarpį akceptuoja kliento vardu išrašytus pervedamuosius vekselius (1, 139psl.).

IŠVADOS

Paskutiniais dešimtmečiais Vakarų šalyse intensyviai plėtojamas finansų valdymo mokslas, nuolat tobulinamos finansų valdymo priemonės ir metodai, nes didėjančios konkurencijos sąlygomis rinkoje išlieka tos įmonės, kurios teikia visuomenei ne tik aukštos kokybės prekes, bet ir geba pagaminti jas mažiausiomis sąnaudomis. (1)
Kreditas (lot. Creditum reiškia skolą arba paskolą) reiškia pasitikėjimą tarp komercinių partnerių ir pinigų arba prekių skolinimą už palūkanas. Kreditiniai santykiai susiformuoja perskirstant šalyje finansinius išteklius.(1)

Viena iš svarbiausių finansų valdymo funkcijų yra planavimas, nes finansiniai sprendimai priimami jau rengiant planus.
Finansinio valdymo organizavimas reiškia tinkamai sudarytą įmonėje finansų tarnybą, kuri turi pakankamai teisių ir įgaliojimų sprendimams parengti ir priimti, skirtingų tarnybų veiklai bei veiksmams koordinuoti, informacijai kaupti bei naudoti.(1)

LITERATŪRA

1. Juozaitienė L. „Įmonės finansai analizė ir valdymas “. Šiauliai 2000.

2. Projektai. [Žiūrėta 2006 04 25] prieiga per Internetą:

http://www.tbic.lt/projektai/mokymoprogramu/ks_jonstr.html

3. Finansų valdymas. [Žiūrėta 2006 04 25] prieiga per Internetą:
http://finansai.tripod.com/finansai.htm

4. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra. [Žiūrėta 2006 04 25] prieiga per Internetą:
http://www.verslovartai.lt/lvv/UserFiles/File/vadovas/2-ImonesVeiklosProcesai.pdf

Leave a Comment