Finansiniai teisiniai santykiai

Finansiniai teisiniai santykiai-tai teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai,kurių dalyviai turi subjektines teises ir pareigas.Dauguma finansinių teisinių santykių atsiranda jų dalyvių valia,pavyzdžiui,įvairios sutartys.Finansinis teisinis santykis susideda iš trijų elementų:subjektų,turinio,objekto.Dėl siauros darbo apimties norėčiau daugiau pakalbėti apie finansinių teisinių santykių subjektus.I.Finansinių teisinių santykių subjektai kaip vienas iš finansinių teisinių santykių elementas.Finansinio teisinio santykio subjektai yra tie asmenys,tarp kurių susidaro finansinis teisinis santykis.Kiekviename finansiniame teisiniame santykyje dalyvauja mažiausiai du subjektai(santykio dalyviai):vienas turintis teisę,o kitas-teisinę pareigą.Pirmasis turi subjektinę teisę veikti(elgtis) pagal civilinės teisės normą ir reikalauti tam tikro veiksmo(elgesio) iš kito-įpareigoto santykio subjekto,o šis privalo įvykdyti tam tikrą teisinę pareigą pirmojo naudai.Teisiniame santykyje vieno subjekto teisę turi atitikti kito subjekto pareiga.Kartu reikia pažymėti,kad finansiniame teisiniame santykyje vieną arba kitą šalį gali sudaryti ne vienas,o keletas asmenų.Finansinio teisinio santykio subjektai yra:1)fiziniai asmenys(CK 2.1-2.32str.);2)juridiniai asmenys(CK 2.33-2.131str.);3)valstybė ir savivaldybė(CK 2.34-2.37str.).II.Fiziniai asmenys kaip finansinių teisinių santykių subjektai.Fizinių asmenų teisinę padėtį lemia jų civilinis teisnumas ir veiksnumas. Civiliniu teisnumu vadinamas galėjimas turėti civilines teises ir pareigas.Pagal mūsų įstatymus pripažįstamas lygus civilinis teisnumas,kuris nepriklauso nuo lyties,rasės,tautybės,socialinės kilmės ir t.t.Teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta jam mirus.Teisnumui neturi įtakos nei žmogaus amžius,nei jo sveikatos būklė.Antai ką tik gimęs kūdikis gali paveldėti turtą,jam priklauso teisė į gyvenamąjį plotą ir kt. Fizinio asmens teisnumo turinį nustato LR CK 2.4str.,pagal kurį asmuo gali turėti,remiantis su įstatymais,turtą asmeninėje nuosavybėje,teisę verstis ūkine komercine veikla,steigti įmones ar kitokius juridinius asmnenis,paveldėti turtą ir palikti jį testamentu,pasirinkti užsiėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą,turėti mokslo,literatūros ir meno kūrinio,atradimo,išradimo,taip pat turėti kitokias turtines ir civilines teisės saugomas asmenines neturines savybes. Civiliniu veiksnumu vadinamas galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas(CK 2.5str.),pavyzdžiui,sudarinėti ir vykdyti sutartis ,priimti palikimą ir t.t.Tam reikia,kad žmogus sugebėtų sąmoningai vertinti savo veiksmus,suprasti jų reikšmę ir numatyti jų padarinius.Toks sugebėjimas priklauso nuo žmogaus amžiaus ir psichinės būklės. Visiškas civilinis teisnumas piliečiui suteikiamas tik jam pasiekus pilnametystę,t.y. suėjus 18 metų amžius.Nepilnamečiai iki 14 metų amžiaus yra visiškai neveiksnūs.Už juos sandorius jų vardu sudarinėja tėvai arba globėjai.Tokiems nepilnamečiams leidžiama savarankiškai sudarinėti tik smulkius buitinius sandorius,pavyzdžiui,nusipirkti maisto produktų,mokyklos reikmenų ir pan. Nepilnamečiai nuo 14 metų iki 18 metų amžiaus turi ribotą civilinį veiksnumą(CK 2.8str.):jie gali patys sudarinėti sandorius,bet tik turėdami savo tėvų arba rūpintojų sutikimą.Siekiant paskatinti tokių nepilnamečių kūrybinį aktyvumą,jiems yra suteikta teisė savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija,įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius,atradimus,išradimus.Jiems taip pat leidžiama savarankiškai sudarinėti smulkius buitinius sandorius. Nepilnametis,kuriam suėjo 16 metų,tėvų ar rūpintojų pareiškimu,esant pakankamam pagrindui,teismo tavrka gali būti pripažintas visiškai veiksniu.tai vadinama emancipacija.Visais atvejais yra reikalingas paties nepilnamečio sutikimas.

Pilnametis asmuo gali būti teismine tvarka pripažintas neveiksniu (CK 2.12str.),jeigu jis dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.Šiuo atveju tokiam piliečiui steigiama globa,ir jo vardu visus sandorius sudarinėja jo globėjas.Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja,teismas pripažįsta veiksniu. Jiegu asmuo piktnaudžiauja alkocholiniais gėrimais,narkotinėmis arba toksinėmis priemonėmis,jo veiksnumas gali būti teismine tvarka apribotas (CK 2.11str.) Šiuo atveju jam steigiama rūpyba,ir jis gali sudarinėti sandorius savo turto disponavimo(pardavimo,išnuomojimo ir pan.) reikalu,taip pat atsiimti savo darbo užmokestį,pensiją ar kitų rūšių pajamas tik turėdamas rūpintojo sutikimą.Smulkius buitinius sandorius jam leidžiama sudarinėti savarankiškai. Fizinio asmnes teisnumas ir veiksnumas gali būti apribojami tik įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.Antai pagal baudžiamuosius įstatymus kaip bausmę už nusikaltimą gali būti teismine tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikui atimama teisė eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą,teisė gyventi tam tikroje vietovėje.

LR FIZINIAI ASMENYS

CIVILINIS TEISNUMAS Fiziniai asmenys-finansinio teisinio santykioSubjektai:LR piliečiai,užsieniečiai,asmenys be pilietybės PASKELBIMAS MIRUSIU

GYVENAMOJI VIETA PRIPAŽINIMAS NEŽINIA KUR ESANČIU

CIVILINIS VEIKSNUMAS SPECIFINIS CIVILINĖS TEISĖS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS

VISIŠKAS (pilnamečių) Teisė į vardą ir jos gynimasDALINIS (nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų) Teisė į atvaizdąSĄLYGINIS(nepilnamečių iki 14 metų) Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumąEMANCIPACIJA(nepilnamečių pripažinimas veiksniais) Garbės ir orumo gynimasPRIPAŽINIMAS NEVEIKSNIU Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumąVEIKSNUMO APRIBOJIMAS Laisvės neliečiamumas Teisė pakeisti lytį Fizinio asmnes nuolatinė gyvenamoji vieta yra ta,kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena.Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą.Fizinio asmens gyvenamąja vieta yra laikoma ta,su kuria jis yra labiausiai susijęs. Jeigu fizinio asmes nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ne trumpiau kaip 1 metus nėra žinių,kur jis yra,toks asmuo pripažįstamas nežinia kur esančiu (CK 2.28str.).Šiuo atveju jo turtui yra skiriamas laikinai administratorius,kuriuo gali būti asmens sutuoktinis,artimas giminaitis arba asmuo,suinteresuotas išsaugoti jo turtą.Iš turto duodamas išlaikymas jo išlaikytiniams ir padengiamas jo įsiskolinimas (CK 2.29str.) Jeigu pripažinimas nežinia kur esančiu pilietis atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta,teismas panaikina pripažinimo jį nežinia kur esančiu sprendimą,po to panaikinimas jo turto tvarka administravimas (CK 2.30str.). Pilietis gali būti teismine tvarka pakelbiamas mirusiu,jeigu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje 3 metus nėra žinių,kur jis yra (CK 2.31str.)Jeigu pilietis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis,kurios nelaimingą atsitikimą(traukinio katastrofą,laivo avariją ir pan.), tas terminas sutrumpinamas iki 6 mėnėsių.karys arba kitas pilietis,dingęs be žinios per karo veiksmus,gali būti skelbiamas mirusiu praėjus 2 metams nuo karo veiksmų pasibaigimo dienos. Piliečio paskelbimo mirusiu jo civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilyginamas jo mirčiai.tai reiškia,kad išnyksta jo teisnumas,jo turtą paveldi jo įpėdiniai ir t.t. Jeigu paskelbtas mirusiu asmuo atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta,teismas sprendimą paskelbti šį pilietį mirusiu panaikina (CK 2.32str.).

Atvykusysis neturi teisės reikalauti grąžinti jam priklausantį turtą,kuris paskelbus jį mirusiu yra paveldėtas.Tačiau tais atvejais,kai jis nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių ,jis turi teisę ,neprikausomai nuo savo atvykimo laiko,reikalauti grąžinti jam prikausantį turtą,išlikusį pas įpėdinius.Taip pat atvykusysis gali reikalauti grąžinti turtą,perėjusį tretiesiems asmenims,jeigu šie,įgydami tą turtą,žinojo,kad jo savininkas yra gyvas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas fiziniams asmenims suteikia specifines teises.Tai yra: 1)Teisė į vardą ir jos gynimas.Apima vardą,pavardę,pseudonimą.Asmuo,kurio ši teisė pažeista,gali reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą,atsiradusią neteisėtai pasinaudojus vardu; 2)Teisė į atvaizdą.Apima fotonuotraukas,portretus ir kt.Atvaizdai gali būti atgaminami,parduodami,spausdinami ar pats asmuo fotografuojamas tik jam sutikus; 3)Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.Tai neteisėtas įėjimas į gyvenamąsias patalpas,neteisėtas asmens stebėjimas,turto ar jo paties apieškojimas,telefoninių pokalbių klausymasis,korespondencijos konfidencialumo pažeidimas ir pan.; 4)Garbės ir orumo gynimas.Asmuo turi teisę reikalauti paneigti duomenis,žeminančius jo garbę ir orumą. 5)Teisė į kūno neliečiamybę ir vientisumą.Su asmeniu negali būti atliekami jokie moksliniai ar medicininiai bandymai ar tyrimai.Jo kūnas ar jo dalys negali būti komercinio sandorio dalykas; 6)Laisvės neliečiamumas.Asmens laisvė neliečiama.Psichinė būsena gali būti tikrinama tik jam pačiam sutikus ar teismui nurodžius.Priverstinė hospitalizacija yra galima tik ne ilgesnė kaip 2 parų.; 7)Teisė pakeisti lytį.Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę mediciniu būdu pakeisti lytį. Finansiniuose teisiniuose santykiuose fizinis asmuo gali sudaryti įvairias sutartis tiek su fiziniu asmeniu tiek su juridiniu.Pavyzdžiui paskolos sutartis gali būti pasirašyta tarp dviejų fizinių asmenų tiek tarp fizinio ir judinio asmens.Tokiu atveju skolintojas ir skolininkas būtų finansinių teisinių santykių subjektai. Apart fizinių asmenų finansinių teisinių santykių subjektai taip pat yra ir juridiniai asmenys.

III.Juridiniai asmenys kaip finansinių teisinių santykių subjektai.Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai žmonių junginiai ir tam tikrais įstatymais numatytas vieno asmens darinys,kurie turi atskirą turtą,gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas,būti ieškovai teisme,arbitraže ar trečiųjų teisme. Juridiniai asmenys yra ūkio subjektai,tokie kaip įmonės,bankai ir kredito įstaigos,draudimo organizacijos,kitos įstaigos(valstybinės valdžios ir valdymo ,mokslo ir kt.),visuomeninės organizacijos,partijos.Jie vykdo labai įvairią ūkinę,kultūrinę,visuomeninę,politinę veiklą. 1994m. pirmą kartą Lietuvos teisės istorijoje nustatyta,kad juridinį asmenį gali steigti vienas asmuo(fizinis arba juridinis asmuo).Tokią galimybę-vienam asmeniui steigti juridinį asmenį-numatė LR akcinių bendrovių įstatymas.Taigi akcines bendroves,turinčias juridinio asmens teises,gali steigti vienas asmuo.Kitų rūšių įmonių,turinčių juridinio asmens teises,vienas asmuo steigti neturi teisės. Juridinių asmenų steigimo,valdymo,reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato LR CK 2.33-2.131 str.,kai kurie įstatymai:LR įmonių 1990m. gegužės 8d. įstatymas(Valst.žinios.1990.Nr.14-395) su papildymais ir pakeitimais,kai kurių rūšių įmonių įstatymai,LR įmonių rejestro 1990m. liepos 31d. įstatymas (Valst.žinios.1990. Nr.24-599),Lietuvos banko 2001 kovo 13 d. įstatymas (Valst.žiniso.2001.Nr.28-890),LR komercinių bankų 1994 m.gruodžio 21d. įstatymas(Valst.žinios.1995.Nr.2-33),LR draudimo 1996m. liepos 10d. įstatymas(Valst.žinios.1996.Nr.73-1742),LR visuomeninių organizacijų 1998m. birželio 11d. įstatymas (Valst.žinios.1998.Nr.59-1653),LR politinių partijų 1990m. rugsėjo 25d. įstatymas(valst.žinios.1990.Nr.29-692).

Pagal LR CK 2.33str. juridiniu asmeniu gali būti laikomas toks kolektyvinis fizinių asmenų junginys ar vieno fizinio asmens darinys,kuris turi šiuos požymius:a) organizacinį vieningumą,įtvirtintą norminiame akte,juridinio asmens įstatuose,nuostatuose,statutuose;b) turto atskyrimą nuo jo steigėjo turto;c) turitnių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyjimą savo vardu;d) savarankišką atsakomybę už savo prievoles.LR CK 2.34str.numato,kad juridiniai asmenys yra dviejų rūšių:1)viešieji juridiniai asmenys,kurie yra įsteigti valstybės ar savivaldybės,ar kitų asmenų,nesiekiančių naudos sau ir turinčių tikslą tenkinti viešuosius interesus(valstybės ir savivaldybės,religinės bendruomenės,profesinės sąjungos ir kt.);2) privatieji juridiniai asmenys,kurių tikslas-tenkinti privačius interesus. Tradicinės religinės bendruomenės turi juridinio asmens statusą,tačiau kitos turi būti įsteigtos laikantis bendros juridinių asmenų steigimo tvarkos.Profesinės sąjungos gali būti pripažintos juridiniais asmenimis,jeigu jos įsteigtos ne mažiau kaip 30 steigėjų ir profesinių sąjungų įstatai patvirtinti profesinės sąjungos susirinkime,be to,turi būti išrinkti valdymo organai ir patenkintos kitos sąlygos.tada profesinės sąjungos įgyja juridnio asmens statusą(CK 2.38str.) Valstybės ir savivaldybės yra juridiniai asmenys,taip pat ir institucijos,kurias numato LR Konstitucija.valstybė,savivaldybė ir jų institucijos yra finansinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais,kaip ir kitų šių santykių dalyviai.Šie subjektai įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas.Valstybė ir savivaldybė,kaip juridiniai asmenys,gali turėti tik tokias teises ir pareigas,kurios neprieštarauja jų steigimo jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.LR CK 2.80str. draudžia valstybės ar vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą. Valstybė ir savivaldybė taip pat gali dalyvauti įvairiuose prievoliniuose santykiuose,pavyzdžiui,privatizacijos,nuosavybės grąžinimo ir kt. LR CK 2.39-2.43str.numato,kad juridinis asmuo privalo turėti pavadinimą,kuris yra juridinio asmens nuosavybė ir negali prieštarauti viešajai tavrkai,gerai moralei ir klaidinti visuomenės.Šis pavadinimas turi būti sudarytas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų.Kadangi pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė,todėl įstatymas draudžia įgyti teises ir pareigas prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu. Juridinis asmuo veikia remdamasis savo įstatais(jei jų nėra ,gali būti steigimo sandoris,bendrieji nuostatai),teisinė forma,buveinė(ta vieta,kurioje yra nuolatinis juridinio asmens veiklos tikslai,turtinė bazė,struktūra,valdymo tvarka,organai ir jų kompetencija,juridinio asmens veiklos laikotarpis,jei jis yra ribotas,ir kt.

JURIDINIAI ASMENYS(Bendrosios nuostatos.LR CK II kn.II d. IV sk.)JURIDINIO ASMENS POŽYMIAI– savas pavadinimas– savarankiško turto valdymas nuosavybės ar patikėjimo teise– atsakomybė pagal prievoles savo turtu– galėjimas savo turtu įgyti ir turėti turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas– galėjimas būti ieškovu ar atsakovu teismeJURIDINIŲ ASMENŲ RŪŠYS (CK 2.34-2.38STR.)– Viešieji j.a. yra valstybės ar savivaldybės ,jų institucijų arba kitų asmenų nesiekiančių naudos sau,įsteigti j.a.,kurių tikslas-tenkinti viešuosius interesus(valstybės ir savivaldybės įmonės,įstaigos,viešosios įstaugos,religinės bendruomenės,profesinės sąjungos ir kt.)– Privatieji j.a.. yra j.a. kurių tikslas-tenkinti privačius ineterus.

Juridinio asmens dalyvis(akcininkas,narys,dalininkas ir pan.) yra asmuo,kuris turi nuosavybės teisę į j.a. turtą,arba asmuo,kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į j.a. turtą,bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų ,susijusių su j.a.JURIDINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS (II kn. VI sk.)– Atsiranda nuo įsteigimo momento– Pasibaigia likvidavus ar reorganizavus– Viešieji j.a. gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas,kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams– Privatieji j.a. gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas,išskyrus tas,kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis,amžius bei giminystė.– Kai kurių veiklos rūšių,nustatytų įstatymuose,j.a. galima imtis tik gavus licenciją(leidimą).FILIALAI IR ATSOVYBĖS (ck 2.53-2.58str.)Filialas-struktūrinis j.a. padalinys,turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį j.a. funkcijų.Atstovybė-j.a. padalinys,turintis savo buveinę ir teisę atstovauti j.a. ineteresams,sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus j.a. vardu.Filialai ir atstovybės:· Nėra juridiniai asmenys· Veikia pagal j.a. patvirtintus nuostatus· Gauna turtą iš juos įsteigusio j.a. · Turi būti nurodyti steigimo dokumentuose.

Juridiniai asmenys turtą naudoja,valdo bei disponuoja juo nuosavybės asmens arba pasitikėjimo teise.Šis turtas nuosavybės teise priklauso juridinio juridinio asmens steigėjui ar dalyviui.Juridinis asmuo gali būti įsteigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui.Ši sąlyga turi būti nurodyta jo steigimo dokumentuose. Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas įgyja ir jas įgyvendina per savo organus ir dalyvius.juridinio asmens organas yra įstatymo ar įstatų(nuostatų) numatytas vienasmenis vadovas(direktorius,vedėjas ir pan.) ar kolegija(visuotinis susirinkimas,valdyba,taryba ir pan.) ir dalyvių susirinkimas.Valstybinių juridinių asmenų organai paprastai yra vienasmeniai.Visuomeninės organizacijos turi renkamuosius kolegalius organus,o kai kuriais atvejais-vienasmenius organus,pavyzdžiui,pirmininką,prezidentą ir pan. Juridinio asmens dalyvis(akcininkas,narys,dalininkas ir kt.) yra asmuo,kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą arba kuris nors ir neišsaugo teisių į juridinio asmens turtą,bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų,susijusių su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.). Juridinis asmuo turi civilinį teisnumą ir veiksnumą.Juridinių asmenų teisnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento,o pasibaigia –juos likvidavus ar reorganizavus.Kitaip negu piliečių teisnumas,kuris visiems piliečiams yra lygus,juridinių asmenų teisnumas yra specialus.Tai reiškia,kad privatus juridinis asmuo gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas,išskyrus tas kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis,amžius bei giminystė.Viešieji juridiniai asmenys gali turėti tik tokias teises ir pareigas,kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.Atskirų veiklos rūšių,nustatytų įstatymuose,juridiniam asmeniui galima imtis tik gavus licenciją(prekiauti alkoholiu,tabaku).Kiekvienai įstatymų nuostatai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina išduodama neterminuotam laikui. Juridinių asmenų veiksnumas atsiranda kartu su teisnumu. Juridiniai asmennys,gavę atitinkamų organų leidimą,turi teisę steigti savo filialus ir atstovybes. Filialu(skyriumi,kontora,agentūra ir t.t.) vadinama juridinio asmens struktūrinė dalis,turinti savo buveinę ir atliekanti visas arba dalį juridinio asmens funkcijų.Filialas nėra juridinis asmuo.Atstovybė yra juridinio asmens ineteresams ir juos ginti,sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu,vykdyti eksporto ir importo operacijas,tačiau tik tarp užsienio jurdinių asmenų ar kitų organizacijų,įsteigusių atsovybę,arba su ja susijusių įmonių,įstaigų ar organizacijų ir atstovybės.Filialą ir atstovybę sieja tai,kad šie abu juridinio asmens padaliniai nėra juridiniai asmenys,veikia pagal juridinio asmens patvirtinus nuostatus,gauna turtą iš juos įsteigusio juridinio asmens,turi būti nurodyti steigimo dokumentuose.Juridinio asmens filialo bei atstovybės nuostatuose turi būti nurodyta jų pavadinimas,buveinė ,veiklos tikslai,valdymo organas ir jo kompetencija,veiklos laikotarpis,jei jis ribotas,ir kt.

Juridnis asmuo atsako pagal svo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50str.) Juridinis asmuo neatsako už jo dalyvių prievoles,taip pat ir juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles.Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis.Jeigu prievolėmis įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto,už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.Neribotos civilinės atsalomybės asmenys yra individuali bei ūkinė bendrija (CK 2.50str.4d.). 3.1.Juridinių asmenų steigimas.Juridiniai asmenys gali būti steigiami taip:1. Potvarkine tvarka.Kompetentinga valstybinės valdžios ar valdymo institucija priima sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo;2. Leidimine tvarka.Steigiant juridinį asmenį,reikalingas kompetentingos valstybės institucijos (pavyzdžiui,Lietuvos banko steigiant banką)leidimas;3. Pareikštine normatyvine tvarka.Juridiniai asmenys steigiami,kai įstatymas yra nustatęs tokių juridinių asmenų steigimo tvarką,tikslus,organizacinę struktūrą,asmenų dalyvavimo juose sąlygas;4. Pareikštine tvarka.Tokia tvarka yra steigiamos profesinės sąjungos.Juridinio asmens steigėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys,taip pat valstybė ir savivaldybė.Juridinio asmens steigėju yra laikomas asmuo,kuris sudarė sandorį įsteigti juridinį asmenį(CK 2.60str.).Juridinio asmens įsteigimo momentu yra laikoma data,kai jis įregistruojamas juridinių asmenų registre.juridinių asmenų registre yra įrašomi bei kaupiami visi dumenys apie juridinius asmenis.Šiame registre turi būti visa informacija apie juridinius asmenis bei jų veiklą.Juridinis asmuo laikomas įrašytu į juridinių asmenų registrą tada,kai pateikia šiuos duomenis:numatytos formos prašymą,juridinio asmens steigimo dokumentus,licenciją,jei tokia reikalinga norint verstis konkrečia veikla,dokumentus,kurie patvirtina registrui pateikiamų dokumentų tikrumą,rgistravimo rinkliavos sumokėjimo(išskyrus tuos atvejus,kai juridinis asmuo yra atleistas nuo tokios rinkliavos) kvitus,taip pat kitus įstatymų numatytus dokumentus.Už dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui yra atsakingas juridinio asmens valdymo organas,jei įstatymai nenumato ko kita.Per trisdešimt dienų nuo visų dokumentų pateikimo juridinis asmuo turi būti įrašytas į juridinių asmenų registrą.Kai juridinis asmuo yra įregistruojamas juridinių asmenų registre,šio registro tvarkytojas juridiniam asmeniui išduoda juridinio asmens pažymėjimą ir suteikia juridinio asmens kodą.Tačiau jiridinių asmenų rgistras gali atsisakyti registruoti juridinį asmenį ,jeigu:1. Pateiktas prašymas įergistruoti juridinį asmenį neatitinka reikalaujamos formos arba pateikti ne visi dokumentai,kuriuos privalu pateikti;2. Praleistas 6 mėnesių terminas,per kurį juridinis asmuo savo steigimo dokumentus turi pateikti juridinių asmenų registrui;3. Pateikti juridinių asmenų registrui dokumentai ir duomenys yra neaiškūs,neatitinka vieni kitų;4. Dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymui;Tuo atveju,kai pastebimi minėti trūkumai,juridinių asmenų registro tvarkytojas skiria terminą,per kurį juridinis asmuo turi panaikinti visus trūkumus,dėl kurių negalima juridinio asmens įregistruoti.Sprendimas neįtraukti juridinio asmens į registrą gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka(CK 2.68str.).Kai neteisėtai atsisakoma įregistruoti juridinį asmenį ir registruoti registrui pateikiamus duomenis ar registre registruojamus dokumentus,juridinis asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visus jam tokiais veiksmais padarytus nuostolius.Nuostolius atlygina valstybė.Žala išieškoma teismo tvarka. Juridinių asmenų registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieši(CK 2.71str.1d..Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens pavadinimas,teisinė forma,kodas,buveinė,organai,valdymo organų nariai,dalyviai,filialai ir atstovybės,veiklos apribojimai,teisinis statusas,juridinio asmens pasibaigimas ir kiti duomenys.
Klaidos juridinių asmenų registre taisomos juridinio asmens,kurio duomenys įrašyti į registrą,prašymu,taip pat registro tvarkytojo iniciatyva.3.2.Juridinio asmens organai. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises,prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus,kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmų steigimo dokumentus(CK 2.81str.).Įstatymas ar steigimo dokumentai gali numatyti,kad juridinis asmuo įgyja civilines teises,prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus,bet per dalyvius. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą,jei ko kita nenumato steigimo dokumentai ar įstatymai.Valdymo organas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą,juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą,duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui ir už kitus veiksmus,nurodytus LR CK 2.82str. 3d. Juridinių asmenų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais teismo tavrka,tada,jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normomis,juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Įstatymas numato,kokia tvarka galioja ar negalioja sandoriai,kurie yra sudaryti pažeidžiant ir privačiojo,ir viešojo juridinio asmens organo kompetenciją.sandoriai,kuriuos sudarė privataus juridinio asmens valdymo organas pažeisdamas savo kompetenciją,galioja ir yra privalomi vykdyti juridiniam asmeniui,jeigu trečiasis asmuo prieš sudarydamas sandorį nežinojo ir negalejo žinoti,jog juridinio asmens valdymo organas veikia viršydamas savo kompetenciją.sandoriai,kuriuos sudarė

JURIDINIAI ASMENYS

STEIGIMAS(II kn. V sk.)

STEIGIMO TVARKA SUBJEKTAI REGISTRAVIMAS DOKUMENTAIPotvarkinė Fiziniai asmenys Prašymas įregistruoti Steigimo aktasLeidiminė Juridiniai asmenys Steigimo dokumentai ĮstataiPareikštinė normatyvinė Valstybė,savivaldybė Kiti įstatyme numatyti dokumentai Kiti įstatymo dokumentaiPareikštinė Licencija

REORGANIZAVIMAS LIKVIDAVIMAS(II kn. VIII sk.)PAGRINDAS PAGRINDAIj.a. dalyvių arba teismo įstatymų nustatytais atvejais sprendimas j.a. dalyvių sprendimas nutraukti veikląBŪDAI Kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį j.a.Jungimas Skaidymas Teismo sprendimas dėl netinkamos veiklos ar dėl j.a. nepateikimo finansinių atskaitomybės dokumentųPrijungimas Išdalijimas Įsteigimo laikotarpiui pasibaigusSujungimas Padalijimas Sumažėjus dalyvių skaičiui nei leidžia įstatymaspertvarkymas j.a. pripažinus neteisėtai įsteigtu

1 pav.Juridiniai asmenysviešojo juridinio asmens valdymo organas viršydamas savo kompetencijos ribas,negalioja,išskyrus tuos atvejus,kai pats juridinis asmuo tiems sandoriams pritaria. Juridinio asmens dalyviai gali sudaryti sutartį dėl bendro balsavimo juridinio asmens dalyvių ,tačaiu negalima susitarti balsuoti pagal juridinio asmens valdymo organo nurodymus,už visus valdymo organo pasiūlytus sprendimus,taip pat balsuoti pagal nurodymus apskritai ar balsuojant susilaikyti už tam tikrą atlyginimą.Balsavimo sutarties šalys gali įpareigoti trečiająjį asmenį balsuoti už jas dalyvių susirinkime,jeigu tai numato balsavimo suartis.Jeigu balsavimo sutartis buvo pažeista,teismas gali įpareigoti perskaičiuoti balsavimo rezultatus arba pripažinti juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimą negaliojančiu. Juridinio asmens dalyvis gali balsuoti pats,bet gali šią savo teisę perleisti kitiems asmenims.Ši teisė gali būti suteikta ilgesniam nei 10 metų terminui. Kolektyvinio juridinio asmens organo posėdžiai privalo būti protokoluojami.Pagrindinis dokumentas,kuris atspindi posėdžio darbotvarkę,laiką,ir kitas aplinkybes,yra protokolas.Jis yra surašomas posėdžio sekretoriaus arba pirmininko,jei posėdžio serkretorius nėra renkamas.Dalyvavę posėdyje asmenys turi teisę pareikšti pastabas dėl posėdžio,kurios turi būti įrašomos į protokolą. Juridinių asmenų kolegialių organų sprendimai priimai balsuojant.Balsams pasidalijus po lygiai,lemiamą reikšmę turi tai,kaip balsavo posėdžio pirmininkas.

Jei juridinio asmens organo sprendimui patvirtinti reikalingas kitas juridinio asmens organo pritarimas, pritarimas gali būti gautas vėliau,tai yra protingumo kriterijų atitinkančiu terminu. 3.3.Juridinio asmens pasibaigimas.Juridinio asmesn pasibaigimas yra jo,kaip civilių santykių,veiklos nutraukimas,pasireiškiantis jo,kaip juridinio asmens,registracijos nutraukimu,organizacinės struktūros panaikinimu,atskiro turto panaikinimu ir prievolių nutraukimu. Juridiniai asmenys pasibaigia juos likviduojant arba reorganizuojant (CK 2.95str.). Įstatymas numato du juridinio asmens pasibaigimo būdus-likvidavimą ir reorganizavimą.tačiau jų teisinės pasėkmės yra skirtingos,todėl likvidavimą ir reorganizavimą reikia skirti.Likvidavimas reiškia visišką juridinio asmens išnykimą,nutraukiant jo nuosavybės ir prievolinės teises.Tuo tarpu reorganizavimas yra tik sąlyginis iki jo buvusio juridinio asmens nuosavybės ir prievolių teisių nutraukimas.tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Juridinio asmens reorganizavimas pasireiškia šių asmenų sujungimu,padalijimu,prijungimu arba jo teisinės padėties pakeitimu kitokiu būdu.Juridinio asmens reorganizavimo būdus nustato tam tikri įstatymai,pavyzdžiui,Atskirų įmonių įstatymas. Juridinio asmens reorganizavimui būdinga tai,kad:1. Keičiasi finansinių teisinių santykių subjektas-juridiniai asmenys susijungia,atsiranda naujas juridinis asmuo,vienas prisijungia prie kito,tuo atveju vienas juridinis asmuo pasibaigia pasidalijus,buvęs išnyksta,o jo vietoje atsiranda keletas naujų juridinių asmenų;2. Reoarganizuojamų juridinių asmenų turto nuosavybė pereina naujiems juridiniams asmenims.Jis neskirstomas iki reorganizavimo buvusių juridinių asmenų steigėjams;3. Juridinių asmenų ,buvusių iki reorganizavimo,prievolinės teisės pereina juridiniams asmenims,kurie atsiranda po reorganizavimo.Sperndimą juridinį asmenį reoraganizuoti priima juridinio asmens dalyviai(sprendimas priimtas kvalifikuota balsų dauguma) arba teismas įstatymų nustatyta tvarka.Kai sprendimą dėl reorganizavimo priima juridinio asmens dalyviai,jie turi būti supažindinti su visomis reorganizavimo sąlygomis,tvarka bei kitais duomenimis ne vėliau kap likus 30 dienų iki dalyvių susirinkimo dienos.Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami šiais būdais:1.Jungimo,kurį sudaro:a)prijungimas.Tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens,kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos;b)sujungimas.Tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį,kuriam pereina visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos.2.Skaidymo,kurį sudaro:a)Išdalijimas.tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems jurdiniams asmenims;b) padalijimas.Tai vieno juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų,kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos.Atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus nustato atskiri įstatymai.Reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organai privalo parengti juridinio asmens reorganizavimo sąlygas,kurios turi būti įvykdytos LR CK 2.99str 1d. 1-5p.sąlygos.reorganizavimo sąlygas turi įvertinti nepriklausomas ekspertas (CK 2.100str.).Reorganizavimo sąlygų sudarymas turi būti paskelbtas viešai tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba kartą paskelbtas viešai ir visiems juridinio asmens kreditoriams pranešta raštu.Juridinio asmens kreditoriai turi teisę reikalauti nutraukti juridinio asmens reorganizavimą,jeigu yra pagrindas,kad įvykus reorganizavimo procedūrai juridinis asmuo nevykdys savo prievolių kreditoriui arba prievolės vykdymas pasunkės.Jei juridinis asmuo reorganizuojamas jį prijungiant prie kito juridinio asmens,kuris yra vienintelis reorganizuojamojo dalyvis,arba jei reorganizavime dalyvauja viešieji juridiniai asmenys,įstatymo keliami reikalavimai dėl reorganizavimo sąlygų įvertinimo bei kiekvieno juridinio asmens valdymo organo rašytinių ataskaitų pateikimo netaikomi (CK 2.103 str.).
Juridinio asmens reorganizavimą negaliojančiu gali pripažinti tik teismas,esant šioms aplinkybėms:1. Nebuvo paskelbti ar pateikti juridinių asmenų registrui atitinkami reorganizavimo procedūros dokumentai;2. Juridinių asmenų dalyvių ar kito valdymo organo sprendimai dėl reorganizavimo negaliojantys;3. Neįvykdyti visi įstatymų imperatyviųjų teisės normų nustatyti reorganizavimo reikalavimai.Reorganizavimo pipažinti negaliojančiu nebegalima,kai nuo jo pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai.Savitas juridinio asmens pasikeitimo būdas yra jo pertvarkymas.Juridinio asmens pertvarkymas-tai jo teisinės formos pasikeitimas,kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas.Viešasis juridinis asmuo negali būti pertvarkomas į privatųjį juridinį asmenį.Įstatymai gali numatyti aplinkybes,kuriomis juridinis asmuo privalo pakeisti teisinę formą.Jei įstatymų nustatytu terminu juridinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti teisinę juridinio asmens formą,vadinasi,juridinio asmens teisinė forma pakeista.Juridinio asmens likvidavimas yra šio teisės subjekto veiklos nutraukimas,kuris pasireiškia jo nuosavybės teisės ir prievolės teisės nutraukimu.Juridinio asmens likvidavimas gali būti:1. Savanoriškas:a)pasibaigus juridinio asmens terminui;b) juridinio asmens dalyvių sprendimu;2)priverstinis:a)teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu likviduoti bankrutuojantį juridinį asmenį;b)teismo priimtu sprendimu dėl netinkamos veiklos ar dėl juridinio asmens nepateikimo finansinių atskaitomybės dokumentų;c)sumažėjus iki leistino minimumo juridinio asmens dalyvių skaičiui,jei juridinio asmens dalyvis per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;d)juridinį asmenį pripažinus neteisėtai įsteigtu.Sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo priimamas juridinių asmenų dalyvių susirinkime kvalifikuota balsų dauguma,kuri negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkimo dalyvių balsų.Kai yra priimtas sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo,juridinio asmens dalyviai,kreditorių susirinkimas,juridinių asmenų registro tvarkytojas ar teismas privalo priimti sprendimą paskirti likvidatorių.Likvidatorius gali būti tik atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo.Likvidatorius,kuris paskirtas juridinio asmens dalyvių,gali būti atšaukiamas paprasta juridinio asmens dalyvių,kurie dalyvauja susirinkime,balsų dauguma.Nuo to momento,kai paskiriamas likvidatorius,juridinis asmens organų įgaliojimai dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui.Jis įgyja juridinio asmens valdymo organo teises (CK 2.110str.).Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius,kurie yra susiję su likviduojamo juridinio asmens veiklos nutraukimu arba sprendime likviduoti juridinį asmenį.Kai juridinis asmuo likviduojamas,sprendimą likviduoti juridinį asmenį priėmęs asmuo turi paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba vieną kartą paskelbti viešai ir visiems juridinio kreditoriams pranešti raštu.LR CK 2.113str. numato,kokia tvarka tenkinami juridinio asmens turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai-iš įkeisto turto vertės).Kad juridinio asmens steigimo faktas buvo neteisėtas ,teismas gali pripažinti tik esant šioms sąlygoms:1) visi steigėjai buvo neveiksnūs arba nebuvo įstatymų nustatyto steigėjų minimumo;2) nebuvo sudaryti įstatymuose numatyti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos įstatymų nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimo taisyklės;3) tikrieji juridinio asmens tikslai neteisėti arba preištarauja viešajai tvarkai;4) nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais suformuotas minimalus įstatinis kapitalas;5) juridinio asmens dokumentuose nenumatytas jo pavadinimas,tikslai,įstatinio kapitalo ar dalyvių asmeninių įnašų dydis ,jei to reikalauja atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančių įstatymų imperatyviosios normos.Kai teismas pripažįsta juridinio asmens įsteigimą neteisėtu,juridinis asmuo turi būti likviduojamas.Ieškinį dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo organai,prokuroras,gindamas viešąjį interesą.

IŠVADOS

Kiekvienas finansinis teisinis santykis reiškiasi vieno asmens santykiu su kitais asmenimis.Finansinių teisinių santykių subjektai,kurie gali buti tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys,sudarydami įvairius sandorius igyvendina savo teises ir pareigas.Kaip pavyzdys galėtų būti paskolos sutartis.Joje dalyvaujantys subjektai skolininkas ir skolintojas pasirašydami sutartį igyja tam tikras teises ir pareigas.Viena tos sutarties šalis gali būti fizinis asmuo,o kitas tiek fizinis ,tiek kokia nors įmonė,tai yra juridinis asmuo.Visus finansinius teisinius santykius reglamentuoja įvairūs LR įstatymai,teisės aktai.

LITERATŪRA

1 .Dalia Vasarienė.Civilinė teisė paskaitų ciklas,Vilniaus vadybos kolegija,Vilnius,2002.

2. Civilinė teisė.Vadovėlis,Kaunas,1998

3. LR civilinis kodeksas,Vilnius,2001 08 03