Turinys
Įvadas…………………………………………………………….……………………………3Ekonomikossvyravimai………………………………………………………………..5Verslo ciklosąvoka…………………………………………………………….…………5Verslo ciklocharakteristikos…………………………………………………………..5Ciklo stadijos(fazės)……………………………………………………………………..7Nuosmukio ekonominiaikaštai……………………………………………………..11Vertybinių popierių kainų pokyčiai verslocikle………………………………12Paprastosiosakcijos……………………………………………………………………..12Fiksuotų pajamų vertybiniaipopieriai…………………………………………….13Investavimo strategijos verslo ciklometu………………………………………..13Ciklinių svyravimųpriežastys………………………………………………………..14Visuminės paklausospokyčiai……………………………………………………….15Investicijųsvyravimai…………………………………………………………………..16Akseleratoriausprincipas………………………………………………………….…..18Ūkinės veiklos (verslo) cikloindikatoriai………………………………………..18Nedarbas…………………………………………………………..…………………………22Nedarbo lygionustatymas……………………………………………………………..22Dalinisnedarbas…………………………………………………………..………………23Kas tampabedarbiais?………………………………………………………..…………24Nedarbotipai……………………………………………………………..…………………25Visiškasužimtumas………………………………………………………….……………26Išvados…………………………………………………………………………………………28Priedai………………………………………………………………………………………….30Literatūrossąrašas…………………………………………………………………………32
Įvadas
Kokia ekonominio augimo dinamika? Atsakymas priklauso nuo nagrinėjamolaiko tarpo. Nenukrypstamą ekonominį augimą galima pastebėti tik ganadideliuose laiko intervaluose. Vidutiniuose laiko intervaluose augimas,kaip taisyklė, yra cikliškas, leidžiantis šnekėti apie ekonominio augimoverslo ciklus. Verslo ciklais vadiname nereguliarius gamybos apimties ir užimtumosvyravimus, dažniausiai trunkančius nuo 1 iki 10-12 metų. Ciklo metu gamybos apimtis, atlyginimai, investicijos, verslininkystėspajamos ir piniginiai dydžiai turi tendenciją sinchroniškai keistis. Patysciklai pereina šias fazes (nebūtinai visas): • atgilimas; • pakilimas; • bumas; • žlugimas. Pastebėtina, kad kiekvienu nauju bumu (arba žlugimu)Y reikšmė yra,kaip taisyklė, didesnė, negu prieš tai buvo. Kiekviena tokia fazė turi savo struktūrinių ypatybių, anksčiau arvėliau sukeliančių perėjimą į kitą fazę. Faktiškai ciklas – BNP (BVP) lygio svyravimas trendo atžvilgiu. Trendas atitinka ilgalaikį ekonominį augimą, sukeltą panaudojimųresursų apimties padidėjimu ir jų produktyvumo augimu. Taip pat svarbustaupymo lygio, inovacijų augimas ir t.t. Trendinės gamybos reikšmės sutampa su potencialios gamybos (gamybos,panaudojant visus resursus) reikšmėmis. Todėl ∆ gamybos = potencialioji gamyba – faktinė gamyba Kai ∆ gamybos padidėjimas > 0, ∆ gamybos sumažėjimas < 0. Gamybosapimtis gali būti aukščiau trendo reikšmių, kai darbuotojai dirbaviršvalandžius, o įrengimai panaudojami keliomis pamainomis. Verslo ciklas tai trumpalaikiai ir ilgalaikiai nukrypimai nuo trendo.Tuo tarpu nenumatytas gamybos kitimas gali būti stabilus ir esminiai veiktikitus ciklo judėjimus. Skirsime šiuos nukrypimus nuo trendo (šokus): ➢ Pasiūlymų šokai: • technologiniai poslinkiai; • naujų resursų atradimas; • pasaulinių kainų medžiagoms kitimas; • kitimas nominalaus atlyginimo lygyje. ➢ Politiniai šokia: • valdžios padarytų sprendimų (makroekonominiame lygyje) nulemiančių pinigų pasiūlą, pasekmės; • valiutos keitimo kursą; • mokesčių • ir t.t. ➢ Šokai privataus sektoro paklausoje: • C ir I kitimas; • atsiranda AD kitimai. Jeigu nominalusis atlyginimas ir kainos nėra pakankamai elastingos tai sukelia gamybos svyravimus. Mes skiriame klasikinį ir postklasikinį ciklus. Klasikiniam cikluibūdingi du dalykai: 1) valstybės įsikišimas į ekonominius ciklus minimalus;2) ekonomikos atvirumo laipsnis nedidelis. Postklasikiniam ciklui šieteiginiai visiškai priešingi. Riba, kuri atsirado tarp klasikinio ir postklasikinio ciklų, tapoDidžioji depresija (1929-1932).
Ekonomikos svyravimai
Verslo ciklo sąvoka
Nacionalinio produkto apimtis nuolat keičiasi. Ilgų laikotarpiųpožiūriu, tas kitimas reiškiasi kaip nacionalinio produkto augimas, otrumpais laikotarpiais BNP kinta į abi puses – ir padidėja, ir sumažėja.Galima skirti tris tokių kitimų rūšis: Ilgalaikė tendencija apibūdina per didelį laiko tarpą išryškėjusiątendenciją. Jei BNP ir kiti visuomeninės gamybos apimties rodikliai turitendenciją augti, didėti, tai, pvz., nedarbą apibūdinantys duomenys neduodapagrindo kalbėti apie apibrėžtą tendenciją – kilti arba kristi. Sezoniniai svyravimai. Daugeliui ekonomikos procesų būdingassezoniškumas, pvz., žemės ūkyje darbų apimtis vasarą yra didesnis neižiemą, tas pats žvejyboje, aiškus sezoniškumas būdingas turizmui. Tai daroįtaką kitiems ekonominiams rodikliams: užimtumui, prekių apyvartai. Jeinagrinėjami trumpų laikotarpių ekonominiai procesai, į sezoniškumąatsižvelgti būtina. Paprastai tokiais atvejais rodiklis yra koreguojamasatsižvelgiant į sezoniškumą: sezono ypatybių sukeltas nukrypimaseliminuojamas, pasinaudojant praėjusių periodų sezoninių svyravimų schema. Cikliniai svyravimai. Jei kuriam nors procesui nebūdingi sezoniniaisvyravimai, arba juos eliminuojame, jis anaiptol nesirutulios tolygiai,remdamasis savo ilgalaike tendencija. Daugumos procesų parametrai nuolatkinta, tačiau bendra tendencija lieka. Tie pokyčiai nėra atsitiktiniai,nereguliarūs, jie susiklosto į sistemingą, reguliarų, pasikartojančioskonfigūracijos judėjimą. Ekonominio pakilimo metai pertraukiami bendrosūkinės padėties santykiniu ir absoliučiu pablogėjimu, šį dėsningai pakeičianaujas ūkio aktyvumo pakilimas. Tokie svyravimai vadinami cikliniais. Nuolatiniai nacionalinio produkto gamybos ir vartojimo pakilimai iratoslūgiai jo ilgalaikės tendencijos rėmuose, pašalinus sezoniškumoapraiškas, vadinami verslo ciklais.
Verslo ciklo charakteristikos
Verslo ciklo sąvoka apibūdina bendrą visų pagrindinių ekonomikosindikatorių dinamiką. Kiekvienas ekonominis procesas ir jo indikatoriaituri savų ciklinės raidos ypatybių. Ilgis. Ciklas ciklui nelygu. Yra kelių pavidalų ciklai, skiriamipagal trukmę. Pagrindinė ciklo rūšis – verslo ciklas (marksistinėjeekonomikos teorijoje vadinamas pramoniniu ciklu). Jo trukmė 8-10 metų.Aptiktas ir daug trumpesnis – maždaug 40 mėnesių – ciklas, vadinamas„gamybinių atsargų“ ciklu. Yra nustatyti ir 15-20 metų ciklai, susiję sustatybos darbų apimties periodišku svyravimu. Nustatytas ciklas, sietinassu visuotiniais rinkimais valstybėje (politinis verslo ciklas). Rusųekonomistas N. Kondratjevas nustatė 40-50 metų cikliškumą ūkinėje veikloje,pavadinęs tai „ilgiausiomis bangomis“. Aštrumas – laipsnis, kuriuo ciklas auga ir tuomet krinta taip patnegali būti numatytas. Kartais kritimas yra tiesiog ekonominis sulėtėjimasar susitraukimas, kartais jis klasifikuojamas kaip recesija, o kitaiskartais, kaip 1930 – aisiais, jis tampa visiška depresija. (Anot vienųgairių, Kanados statistika recesiją pripažįsta tik tuomet, kai realaus BNPsumažėjimas krinta du nuoseklius ketvirčius prieš “sulėtėjimą”). Plotis ir vieta – beveik kiekviena pramonė ir kiekvienas individastam tikru laipsniu yra paveikiamas ciklų užimtumo ir nedarbo, dividendų,verslo nesėkmių, kainų stabilumo ar infliacijos, lengvų pinigų ar suvaržytokredito formomis. Bet kai kurios pramonės šakos privalo ištverti smarkiusciklinius svyravimus, kai tuo metu kitos pramonės šakos yra paveikiamosnežymiai. Statyba ir pramonės šakos, gaminančios kapitalines prekes(gamyklų įrangą, fermų mašinas, plieną) ir ilgo naudojimo vartojimo prekes(automobilius, prietaisus, baldus) yra smarkiausiai paveikiamos recesijos,bet įprastai patiria didžiausias apyvartas augimo periodais. Priešingai,neatidedamų pirkimų gamintojai (maistas ir drabužiai) gali patiri pardavimųsumažėjimą recesijų metu ir kilimus atsistatymo periodais, bet šie kitimaiyra palyginti švelnūs. Taip pat skirtingi šalies regionai patiria didesniusarba mažesnius ciklinius svyravimus. Galimos priežastys – vėlgi, yra daug teorijų, aiškinančių verslociklo priežastis. Kai kurios jų – tokios kaip technologinės inovacijos(pavyzdžiui, geležinkeliai, automobiliai ir kompiuteriai, skatinantysaugimą) arba politiniai įvykiai (karai, OPEC naftos kainų kilimas ir t.t.)– nesugeba paaiškinti, kodėl verslo ciklai atsiranda laikais, kurių metunebūna tokių inovacijų ar politinių sukilimų. Kitos teorijos – tokios kaipmonetariniai paaiškinimai, kurie priskiria kredito augimą ir mažėjimącikliniams svyravimams, demografinės teorijos (didelis gimstamumo bumas
sekęs stagnacinį ekonominį senstančios populiacijos periodą) – yra išdalies tikėtinos. Galima priežastis – greičiausiai geresnis verslo ciklų paaiškinimasrandamas disbalanse ir dislokacijoje tarp gamybos ir vartojimo. Ši teorijateigia, jog augimas yra sukeliamas pirmiausia, kuomet vartotojai ima pirktiįvairias prekes, tai veda gamintojus investuoti į inventorių, gamyklas irįrangą. Paklausa tebeauga, toliau skatindama kapitalui imlią gamybą. Galųgale išsiplėtusi gamyba viršija paklausą. Atsiranda nedarbas, kuris tuopačiu sumažina paklausą ir reikalauja naujos kapitalinės įrangos. Kuometekonomika lėtėja, paklausa, gamyba ir kainos krinta toliau. Vėliau, kuometkapitalinės atsargos (capital stock) susidėvi ir vartotojų paklausa ilgaiatidedamiems pirkiniams ima taisytis, yra sudaromos sąlygos kitai augimofazei. Išvados – su verslo ciklų priežastimis, trukme ir aštrumu vis darnetobulai suprastais, kiekvienas turėtų apsieiti su ypatingu atsargumusiejant verslo ciklo pokyčius su vertybinių popierių kainų pokyčiais. Betkai kurie bandomieji pasiūlymai bus vėliau pasiūlyti. Ūkinės veiklos apskritai ir konkrečių jos pasireiškimų periodinissvyravimas – cikliškumas – neabejotinas. Tačiau tų svyravimų priežastystoli gražu dar nėra ištirtos.Ciklo stadijos (fazės)
Periodiškas ekonominių procesų svyravimas apibūdinamas atskirų ciklųstadijų charakteristikomis. 1 paveiksle parodytos keturios verslo ciklofazės. Ekonomikoje pakilimą keičia nuosmukis. Tarpiniai taškai – tai versloaktyvumo lūžis ir viršūnė. Nacionalinis ekonomikos tyrimo biuras nustato,kada įvyksta šios fazės. Pakilimas nebūtinai turi baigtis aukštu klestėjimobei užimtumo lygiu. Kartais viršūnė dar nepasiekiama, o jau vyksta naujasnuosmukis. 1 pav. Verslo ciklas[pic]
Krizė (lūžis, depresija). Tai žemiausia (potencialaus nacionalinioprodukto atžvilgiu) eilinio ciklo stadija. Jos metu išaugo nedarbas, opaklausa gerokai atsilieka nuo gamybinių pajėgumų. Verslo pajamos ir pelnassmukę, dalis firmų patiria nuostolių. Paskatos investicijoms silpnos. Jeitoks ciklo „įdubimas“ yra gilus ir užtrunka ilgą laiką, jis vadinamasdepresija. Pavyzdžiui, Pasaulinė depresija buvo 1929-1933 m. Jai būdinga: 1. Aukštas nedarbo lygis. Daugelyje šalių – Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitose – 1933 m. nedarbo lygis sudarė 15 proc. bendro darbingų gyventojų skaičiaus. 2. Plataus vartojimo reikmenų kainų kitimas. Nuo 1929 m. iki 1932m. kviečių, cukraus, konservų, arbatos kainos sumažėjo 50 proc., medvilnės ir šilko – daugiau nei 60 proc., kaučiuko – 75 proc. Mažai išsivysčiusioms šalims, kurių ekonomika priklausė nuo plataus vartojimo prekių, pirmiausia žemės ūkio produktų, eksporto, tai buvo tikra nelaimė. 3. Pramoninės gamybos mažėjimas. Vien tik per 1930 m. pramonės gamyba sumažėjo Didžiojoje Britanijoje, Italijoje ir Japonijoje apie 8 proc., Australijoje, Kanadoje, Vokietijoje – beveik 15 proc., JAV – apie 20 proc. Sumažėjo tiek plataus vartojimo reikmenų, tiek pramoninių prekių paklausa. Tačiau pramoninių prekių kainos nekrito taip staigiai kaip plataus vartojimo reikmenų kainos. Pirmiausia sumažėjo jų gamyba. Galima nurodyti dvi pagrindines priežastis: a) daugelis gamintojų veikia netobulos konkurencijos rinkose, jų parduodamų produktų kainos yra kontroliuojamos; b) mažėjant paklausai, gamintojai mažina gamybos apimtis, bet ne kainas. Jeigu bus sumažinta kaina, tai gali pritrūkti pinigų išmokėti darbo užmokestį, padengti medžiagų, žaliavų pirkimo išlaidas. Tačiau mažinant gamybos apimtį, galima atleisti iš darbo samdomus darbuotojus, mažiau pirkti medžiagų bei įrengimų ir tokiu būdu išvengti nuostolių. Priešinga situacija susidaro žemės ūkyje, kur dažniausiai žemę įdirba patys savininkai. Jeigu fermeriai mažina gamybos apimtis, tai jie santykinai mažai apriboja išlaidas. Jiems nėra alternatyvos ir jie priversti dirbti už bet kokio dydžio kainas. Nesumažinus gamybos apimčių, žemės ūkio produktų kainos žymiai sumažėja.Pavyzdžiui, JAV vidaus rinkoje automobilių ir žemės ūkio mašinų kainos 1929-1933 metais sumažėjo 10 proc., nors jų gamybos apimtys sumažėjo kur kas daugiau. 4. Tarptautinės prekybos žlugimas. Faktiškai tarptautinės prekybos apimtys mažėjo sparčiau negu vidausgamybos. Visur, o ypač Japonijoje, Vokietijoje, Italijoje, sumažėjo BNPdalis, prilygstanti importui. Tokiu būdu, depresija pasižymėjo akivaizdžiapriešingybe ilgalaikei istorinei tendencijai: per paskutiniuosius 250 metųBNP dalis, prilygstanti importui, vis didėjo. (Ekonomiškai išsivysčiusiųšalių importo apimtis vidutiniškai išaugo beveik dukart. Per pastarąjįlaikotarpį panašiai didėjo ir BNP.) Kodėl didžioji depresija buvo pasaulinė? Kaip nekeista, dėl jospriežasčių ginčijamasi dar ir dabar. Viena aišku – valstybių ekonomikos yratampriai susiję tarpusavyje. Jei vienoje iš jų sumažėja bendrasisnacionalinis produktas bei nacionalinės pajamos, tai tuo pačiu sumažėja irimportas. Kada žmonės gauna mažesnes pajamas, jie mažiau perka prekių, amtarpe ir importinių. Visa tai reiškia, jog kitose valstybėse sumažėjaeksporto apimtis. Taip ir prasideda sunkūs laikai valstybėse. Pasaulinė depresija turėjo ir gilių politinių pasekmių. DepresijaVokietijoje buvo veiksniu, palengvinusiu Hitleriui kelią į valdžią. Mat jisžadėjo pilną užimtumą ir pergalingą karą. Didžioji depresija padėjo atsirasti šiuolaikinei makroekonomikai. Irpolitikai, ir ekonomistai, ir visuomenė visaip stengiasi, kad 1930-ųjų metųdepresija nepasikartotų. Kol kas tai pavykdavo. Krizė reiškia ryškų ekonominės konjunktūros lūžį, kuris visuometsąlygoja gamybos nuosmukį, nedarbo augimą, bankrotus, dar labiaugilinančius krizę. Priežasčių, sukeliančių krizes, aiškinimas yraekonominių teorijų dalykas. Čia išskiriamos tokios trys pagrindinėskryptys: 1. Klasikinė liberalinė mokykla, pateikianti nevykusių žmogaus, valdžios elgsenos atsitiktinumą kaip ekonomikos natūralaus reguliavimo mechanizmo pažeidimo priežastį. Šios mokyklos išvados grindžiamos statiška ekonominės pusiausvyros koncepcija, nenagrinėjant ekonominės sistemos vystymosi dinamikos. 2. Neoliberalinė – vienija teorijas, pagrįstas ekonominio gyvenimo dinamine analize. Šios teorijos susieja ekonominių krizių plėtojimąsi su objektyviai egzistuojančiais veiksniais, pažeidžiančiais ekonominę pusiausvyrą. Ieškant tokių veiksnių, buvo kuriamos įvairios anticiklinės politikos strategijos, pateisinamas valstybės kišimasis į ekonomiką. 3. Marksistinė analizė. Vokiečių filosofas K. Marksas (Marx, Karl, 1818- 1883) supriešino ikikapitalistines krizes (kilusias dėl nepakankamos gamybos apimties) ir kapitalistines krizes, kylančias dėl prekių perprodukcijos. Krizių priežastis, viena vertus, pasak jo, buvo atotrūkis tarp gamybos priemonių objektyvios raidos ir atitinkamo kapitalo kaupimo, o kita vertus – rinkos paklausos, nusakomos pajamų paskirstymu ir vidutinės pelno normos, judėjimas. Pagyvėjimas (pakilimas). Tai stadija, einanti po krizės ardepresijos, kada gamyba pradeda augti. Dažnai būna dvi pakilimo fazės. Pirmoji yra atsigavimo periodas,kuomet vėl pasiekiamos ankstesnio recesinio periodu prarastos gamybosapimtys. Antroje fazėje augimas viršija ankstesnius rodiklius. Atsistatymo pradžioje palūkanų normos, atlyginimai ir inventoriauskaštai yra pakankamai žemi, kad sudarytų produkcijos vieneto gamybos kaštus
žymiai žemesnius už pardavimo kainas. Taigi pelnai auga net gi esantsumažintoms gamybos apimtims. Ekonominė veikla auga su atnaujintomisvartotojų išlaidomis ir namų statyba. Paklausos augimas verčia pramonędidinti gamybos apimtį ir užimtumą. Akcijų kainos jau auga greitai. Vis daugiau ekonomikos sektorių įsijungia į augimą. Apdirbamosiospramonės pošakiai ima gaminti daugiau ilgo naudojimo prekių, stiprėjastatybos ir, tariant pasaulinį atsigavimą, greitai plečiasi eksportorinkos. Plūduriuojantis ūkis atsispindi augančiame vartotojų ir verslopasitikėjime. Šios atsistatymo fazės metu yra nedidelis poreikis kapitaliniųinvesticijų išplėtimui. Verslininkai pakelti gamybos apimties išaugimą, betpanaudojant nenaudojamas gamyklas ir įrengimus. Su žema panaudojimogalimybe, yra nedidelis aukštyn nukreiptas kainų spaudimas, verslininkųpaskolų paklausa vis dar silpna, palūkanų normos išlieka žemomis. Augaužimtumas, bet vis dar laikosi aukštas nedarbo lygis, kuris žemina darbojėgos kaštus. Antroje augimo fazėje ūkis juda link ankstesnės viršūnės. Infliacijavis dar žema, bet kai kuriuose sektoriuose nuosaikiai auga. Verslininkaipritaikė inventorių prie didesnės paklausos ir ima matytis pajėgumųapribojimai. Įvairiose pramonės šakose dėl padidėjusios paklausoskapitalinių išlaidų padidėjimai tampa būtini pajėgumų išplėtimui. Gamyklųir įrengimų plėtimasis tampa būtinu tam, kad išvengti trūkumų.Korporaciniai pelnai auga akcijų rinka tampa stipria. Viršūnė (bumas). Nacionalinio produkto apimtis yra didžiausia, japasiekia potencialaus nacionalinio produkto lygį. Atsiranda įtampa darborinkoje, ypač ima stigti kvalifikuotos darbo jėgos. Gali kilti deficitopožymių ir medžiagų bei žaliavų rinkoje. Tolesnis gamybos augimas darosinebegalimas be didesnių investicijų; investicinės išlaidos auga, gerokaipadidinamos laisvų pinigų paklausą. Kadangi investavimas reikalauja tamtikro laiko, padidėjusi paklausa pirmiausiai sukelia produkcijos kainųaugimą. Stinga vis daugiau rinkos prekių, kainų kilimas sąlygoja gamyboskaštų augimą. Bet kokia ūkinė veikla dėl kainų kilimo yra pelninga,nuostoliai ir bankrotai labai reti. Nuosmukis (recesija). Po to, kai ekonomika parėjo aukščiausiąpakilimo tašką, vyksta gamybos mažėjimas. Jis prasideda prekių ir paslaugųrealizavimo mažėjimu; lėtėja gamybos vystymosi tempai, vėliau gamyba visainustoja didėti, ji net gali mažėti absoliučia išraiška. Sumažėjuspaklausai, nebeauga gamyba, sumažėja ir užimtumas. Šeimų pajamos taip patima mažėti, ir tai dar labiau mažina visumines išlaidas. Krenta irrentabilumas, nyksta naujų investicijų motyvai. Mažesnės tampa ir paskatosatnaujinti įrengimus. Smukimo procesas paprastai būna gana greitas ir retai kada tęsiasiilgiau nei metus. Bet kol smukimas galutinai pasibaigia, dauguma ekonominiųindikatorių pradeda gerėti, pranešdami apie naujo ekonominio cikloslenkstį. Pažymėtina, kad joks ciklas nesikartoja, kiekvienas skiriasi ir savobendrąja trukme, ir atskirų stadijų ilgumu, ir kitimo ar pakilimo „gilumu“bei „aukštumu“, ir tuo, kaip pereinama iš vienos stadijos į kitą. Pokariometu nacionaliniuose rinkos ūkiuose ciklinių svyravimų amplitudės sumažėjo.Nuosmukio ekonominiai kaštai
Kai ekonomika patenka į nuosmukį, negrįžtamai prarandama gamybospotenciali apimtis. To laiko, kurį bedarbiai praleido dykinėdami, jaunebegalima sugrąžinti. Be to, bedarbiai kenčia materialiai ir moraliai.Nedarbas – tai ne tik nepagaminta produkcija, bet ir žmonių demoralizacija.Harvis Berneris iš Džonsono Hopkino universiteto nustatė, kad nedarbas irkitos ekonomikos problemos veikia žmonių sveikatą ir psichiką, trumpina jųgyvenimą. Pranešime JAV Kongresui jis teigė, kad nedarbas ir dar trysfaktoriai siejasi su mirtingumu. Tai mažesnis dalyvavimas darbo rinkoje, trumpesnė darbo savaitė irpadidėjęs bankrotų skaičius. Ekonominė nelygybė veda į blogesnę dvasinębūseną, mažesnę gerovę, žmogžudysčių, nusikaltimų, psichinių ligųgausėjimą. Pranešime pateikiami nauji duomenys apie ryšį tarp blogosekonomikos būklės ir alkoholizmo, rūkymo, narkotikų vartojimo, skyrybųskaičiaus ir vienišų žmonių skaičiaus augimo. JAV duomenimis nuo 1993 iki 1994 m. nedarbas civilių darbo ištekliųrinkoje padidėjo nuo 4,9 iki 5,6 proc. Pavyzdžiui, 1994 m. mirties atvejųdėl širdies ir kraujagyslių ligų padaugėjo 2,8%, mirties atvejų dėl kepenųcirozės – 1,4%, savižudybių – 1,0%, gydymų psichoneurologinėse ligoninėse –6,0%, nusikaltėlių suėmimais – 6,0%, smurtiniai užpuolimai – 1,1%. Taigišie skaičiai rodo, kaip nedarbas sukelia mirtingumą dėl priežasčių, siejamųsu dvasine įtampa, bei padidina nusikaltimų skaičių. Šią statistikąnegalima laikyti įrodymu, bet greičiau tai perspėjimas: bloga ekonomikosbūklė gali pakenkti sveikatai. Bendros gamybos apimties sumažėjimas vadinamas BNP atotrūkiu.Skirtumas tarp BNP apimčių buvo labai didelis Didžiosios depresijos metu,taip pat 1981-1982 ir 1981-1985 metais. Pastaraisiais metais BNP atotrūkissudarė 6%. Vertinant 1982 m. kainomis, nuostolis dėl BNP atotrūkio sudarė1000 milijardų dolerių, arba kiekvienam JAV piliečiui po 4000 dolerių. (Yrair kiti skaičiavimo metodai, o jų rezultatai gali skirtis.)
BNP atotrūkis – tai kiekis, kurio faktinis BNP yra mažesnis užpotencialųjį BNP. 2 paveiksle matome, kad BNP gali būti ir didesnis už potencialųjįBNP. Taip buvo 1968-1969, 1972-1973, ir 1978 metais. Tai gali sukeltisumaištį. Tačiau ekonomika gali labai suaktyvėti, nors ir neilgam. Tokiepakilimai turi neigiamą poveikį, kadangi pagreitėja infliacija.
2 pav. Verslo ciklas ir ilgalaikė tendencija[pic]
Vertybinių popierių kainų pokyčiai verslo cikle
Praeityje verslo ciklai sutapdavo su paprastųjų akcijų bei palūkanųnormų kitimais (tai pagrindinis tiesioginės skolos vertybinių popierių(straight debt securities) ir privilegijuotųjų akcijų kainą nustatantisdeterminantas). Jeigu nieko ateityje nėra užtikrinto, tai tuomet kaipverslo ciklai gali įtakoti vertybinių popierių kainas?
Paprastosios akcijos Paprastųjų akcijų kainos paprastai auga prieš ir per verslo augimoperiodus, nes pelno viltys stiprėja, kurios veda arba prie didesniųdividendų, arba stambesnių sulaikytų ar reinvestuotų pajamų (aukštesnėsakcijų buhalterinės vertės), arba prie abiejų iš karto. Investitoriai,siekiantys pajamų ar kapitalo prieaugio šių verslo ciklo augimo metu turinaudos iš paprastųjų akcijų nuosavybės. Nors aukščiau pateikta koncepcija yra paprasta, yra daug laikonustatymo sunkumų. Dėl vilčių įtakos paprastųjų akcijų kainos dažnai numatociklo krizės tašką. Jos gali imti kilti tuo metu, kuomet sąlygos versluiyra vis dar prastos ir prieš realaus ekonominio augimo atnaujinimą. Yralabai sunku patikimai įvertinti šio laikotarpio trukmę. Vienameilgalaikiame JAV tyrinėjime buvo nustatyta, kad paprastųjų akcijų kainųpokyčiai yra linkę būti nuo 5 iki 9 mėnesių prieš ciklinius kitimus versle,bet šiam periodui buvo daug išimčių. Paprastųjų akcijų kainos yra linkusios mažėti verslo kritimolaikotarpiais ir taip pat gali numatyti verslo viršūnę, t.y. kuometekonominės sąlygos vis dar atrodo palankiai. Kainų mažėjimo priežastis yra
viltys gauti žemesnius pelnus, tai gali sukelti dividendų sumažėjimą beimažesnius korporacinių aktyvų buhalterinės vertės augimus. Susirūpinę savopajamomis, investitoriai parduoda paprastąsias akcijas tam, kad gautųkapitalo fiksuotų pajamų vertybinių popierių reinvesticijai su tikslupalaikyti ar padidinti turto grąžą. Investitoriai, norėdami užsklęstikapitalo prieaugį, parduoda paprastąsias akcijas, kad realizuotųvekselinius pelnus.Fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai
Fiksuotų pajamų vertybinių popierių (tiesioginės obligacijos irprivilegijuotosios akcijos (straight bonds and straight preferred issues)kainos reaguoja priešingu būdu į palūkanų normų pasikeitimus. Kuometpalūkanų normos auga, obligacijų kainos krenta. Ir atvirkščiai, kuometpalūkanų normos krenta, obligacijų kainos auga. Verslo ciklų metu palūkanų normos kinta varijuojant ekonomineiveiklai. Augimo periodų metu, didesnė pinigų paklausa didina palūkanųnormas – kurios mažina fiksuotų pajamų vertybinių popierių kainas. Kuometekonominė veikla mažėja, taip pat krinta ir pinigų paklausa. Mažėjapalūkanų normos ir kyla fiksuotų pajamų vertybinių popierių kainos. Atkreipkite dėmesį, jog fiksuotų pajamų vertybinių popierių kainospaprastai reaguoja priešingai negu paprastųjų akcijų kainos. Tačiau kuometpalūkanų normos būna ypatingai aukštos, korporacinės skolos augimo reikmėmsyra linkusios slopti ir tuomet ateities pelno galimybės nyksta. Esanttokioms sąlygoms, tiek paprastųjų akcijų, tiek fiksuotų pajamų vertybiniųpopierių kainos yra linkusios mažėti
Investavimo strategijos verslo ciklo metu
Sėkminga investavimo strategija yra galima tuomet, kai verslo ciklokitimo taškai gali būti numatyti prieš keletą mėnesių. Pavyzdžiui, tarkime,kad:
Augimo fazė • Nors verslo ciklo viršūnė dar nepasiekta, augimo periodas eina į pabaigą, kurio priekyje laukia ekonominis smukimas. • Akcijų rinka vis dar stipri ir auganti.Palūkanų normos pakilo ir kredito paklausa yra didelė. Kanados bankas gali stiprinti monetarinę politiką. Investavimo strategija • Nepirk paprastųjų akcijų. • Investuok grynuosius pinigus į trumpalaikius palūkanas duodančius popierius arba obligacijas. Kuomet veikia monetarinio apribojimo politika trumpalaikės palūkanų normos paprastai būna aukštesnės nei ilgalaikės normos. Viršūnė • Paprastųjų akcijų kainos mažėja kai yra pasiekiama einamojo ciklo viršūnė. Investavimo strategija • Pradėk pardavinėti paprastąsias akcijas. Pradėk nuo tų kompanijų akcijų, kurios yra pažeidžiamose ciklinėse pramonės šakose su aukštais PE santykiais ir žemais pelningumais. • Investuok į trumpalaikes obligacijas/skolos instrumentus, kurie vis dar siūlo aukščiausius galimus pelningumus obligacijų rinkoje. Smukimo fazė • Yra matomos recesinės sąlygos ir ekonominės perspektyvos yra neaiškios. Investavimo strategijaObligacijų laikymas yra galimas nepatiriant pajamų nuostolio. Taigiinvestitorius turėtų: • Parduoti trumpalaikes obligacijas. • Pirkti vidutinės trukmės obligacijas. Krizė • Verslo ciklo krizė dar nepasiekta, bet recesijos pabaiga jau yra jaučiama. Investavimo strategija • Pradėk pardavinėti ilgalaikes obligacijas. Jų kainos pakils, kuomet nukris palūkanų normos ir kuomet palengvės kredito gavimo sąlygos. • Pradėk pirkti paprastąsias akcijas, ypač tų kompanijų, kurios yra ciklinėse pramonės šakose ir į kurias investitoriai žiūri nepalankiai.
Nors pateiktos strategijos supaprastina problemas ir sprendimus, šiepasiūlymai galioja.
Ciklinių svyravimų priežastys
Visa ekonominių procesų tyrimo patirtis dar nepateikė galutinioatsakymo į klausimą, kas konkrečiai sukelia ūkinės veiklos masto irintensyvumo svyravimus. Geriausiu atveju konkretūs ciklai susilaukiakonkrečių savo kilmės paaiškinimų. Klasikinės ekonomikos teorijos (t.y. pažiūrų, dominavusių ikiDidžiosios krizės 1929-1933 metais) požiūriu, svyravimai ūkyje kyla dėllaikino disbalanso darbo rinkoje – darbo užmokesčio lygis pakyla peraukštai ir darbo jėgos pasiūla dėl to ima viršyti jos paklausą, plečiasinedarbas. Nedarbas sąlygoja darbo užmokesčio kitimą, darbo jėgos paklausapadidėja, gamyba vėl ima augti ir grįžta pusiausvyra. Darbo užmokesčiolankstumas, buvo manoma, garantuoja pastovų, tik trumpam pertraukiamąvisišką užimtumą. Didžioji krizė sužlugdė tokį suvokimą. Dž. Keinso ir jo šalininkų nuomone, ekonomikos nestabilumo priežastisyra privačių kapitalo investicijų lygis ir jo svyravimai. Investicijųdinamika savo ruožtu priklauso nuo visuminės paklausos struktūros ir joselementų kitimo. Trečioji pozicija, aiškinanti ciklo priežastis, yra monetaristųpožiūris. Ekonomikos procesų dinamikos kaitą, teigė jie, lemia pinigųkiekis cirkuliacijoje. Kai tas kiekis, pirmiausiai dėl valstybės pernelygaktyvaus tiesioginio užsiangažavimo ūkinėje veikloje, padidėja, šokteliaukštyn vartotojiška paklausa, ekonomika netrunka peržengti visiškoužimtumo ribą ir ima kilti kainos. Įsibėgėjanti infliacija netrukussustabdo realaus nacionalinio produkto augimą, o vėliau sukelia ir jomažėjimą. Taigi ekonomikos nestabilumo pradinė priežastis – pinigų ūkionestabilumas. Tris išdėstytas pozicijas skiria metodologiniai principai beidaugelis konkrečių argumentų ir išvadų. Kartu visos jos turi ir bendrąsavybę, kuri dominuoja šių dienų ekonomikos koncepcijose – pagrindinėūkinių svyravimų priežastimi laikomas visuminės paklausos kitimas. Tikatskirais konkrečiais atvejais nacionalinio produkto deviacijų priežastisgali būti visuminės pasiūlos pokyčiai.
Visuminės paklausos pokyčiai
Vartojimo (C) pokyčiai. Tai yra didžiausias visuminės paklausoselementas. sudarantis apie du trečdalius jo apimties. Atsiribodami nuo tųnegamybinio vartojimo mastų pokyčių, kurie kyla dėl pajamų kitimo,nustatysim kart kartėmis įsikūnijančius, tokius vartojimo pokyčioveiksnius: 1. Vartojiškos paklausos pakitimai. Skirtingai nuo individų, vartotojų (pirkėjų) poreikiu struktūra yra gana stabili ir keičiasi tik lėtu, evoliuciniu būdu. Bet kart kartėmis kyla greiti ir masiniai vartotojų skonio perorientavimai. Pavyzdžiui, OPEK šalims kelis kartus, pakėlus naftos kainas staiga krito automobilių paklausa. Šiaip sutaupyti pinigai neišvengiamai lieka nepanaudojami, sumažindami visuminės paklausos apimtį, o tai savo ruožtu gamybos destabilizavimo veiksnys. 2. Palūkanų normos ir infliacijos išaugimo grėsmė. Palūkanų normos išaugimas gali būti akstinas smarkiam ilgo naudojimo prekių pirkimo sumažėjimui, kadangi tokios prekės paprastai perkamos kreditan. Kita vertus, palūkanų norma tiesiogiai susijusi su infliacija ir kinta tiesiog proporcingai jos tempams. Todėl vartotojų išlaidos lemia ne nominalioji, bet realioji palūkanų norma. Kaip atskiras vartojimo išlaidų veiksnys, infliacija veikia dvejopai: daug didesnės būsimos infliacijos laukimas sukelia didelį išlaidavimą, siekimą įsigyti kuo daugiau prekių, kol jų kainos nepašoko, tuo tarpu besikaitaliojantis infliacijos lygis, kaip vienas iš didėjančio ekonomikos nestabilumo požymių, gali veikti kaip paskata mažiau išleisti, daugiau taupyti. 3. Apmokestinimo ir pinigų išmokėjimų (transferų) pokyčiai, kad keičiantis mokesčių lygiui, keisis ir vartojimo išlaidos. Jei individualus pajamų mokestis sumažinamas, padidėja disponuojamos
pajamos, padidės ir vartojimas. Jei vyriausybė padidina biudžeto lėšų srautą piniginiais pervedimais individualiems piliečiams, vartojimo išlaidos padidėja. Tad suprantama, kad šio pobūdžio svertai (mokesčiai ir transferiniai pervedimai – išmokėjimai) vyriausybių pirmiausia naudojami kaip anticiklinės priemonės.Vyriausybės išlaidų prekėms ir paslaugoms pirkti pokyčiai.Vyriausybės išlaidos yra paprastai ciklinio vystymosi veiksnys tikpotencialiai – išskyrus ypatingus atvejus, pavyzdžiui, kartą, kadavyriausybės užsakymai ginklų ir kitoms įmonėms smarkiai išauga ir kuriamlaikui „įsuka“ gamybą iki potencialaus nacionalinio produkto ribos.Normaliomis sąlygomis šis visuminės paklausos elementas yra sąmoningaipalaikomas daugiau mažiau vienodo lygio ir keičiamas kuria nors kryptiminedideliu mastu ir laipsniškai. Eksporto apimties pokyčiai. Jei šalis aktyviai dalyvaujatarptautiniame darbo pasidalijime, eksportas, kaip ir importas, sudarožymią jos nacionalinio produkto dalį. Prekių ir paslaugų pardavimasužsieniui daug priklauso nuo išorinių priežasčių: bendros ekonominėskonjunktūros pasaulyje, atskirų prekių rinkos situacijos, tarptautiniųvaliutinių ir finansinių santykiu padėties, taip pat nuo vidaus veiksnių:eksportuojamų prekių konkurencinio pajėgumo, vidinių kaštų santykio sutarptautiniais. Žodžių, atviroje ekonomikoje eksportas yra svarbuscikliškumo veiksnys.
Investicijų svyravimai
Investicijos yra itin nesuvaldomas ir didele amplitude besikeičiantisreiškinys. Ilgo laikotarpio atveju galima nustatyti, kad investicijossusijusios su bendruoju nacionaliniu produktu ir keičiasi atitinkamai jokitimui. Tai leidžia daryti išvadą, kad investicijos ir jų svyravimailabiausiai lemia nacionalinio produkto kūrimo ciklus ir jų konkrečiusparametrus. Todėl investicijų veiksnį reikia panagrinėti atskirai. Investicijos ir jų kitimo priežastys. Investicinių išlaidų grupęsudaro trys pagrindiniai elementai: gamybinių atsargų (įskaitant gatavosprodukcijos atsargas) formavimas, pagrindinio gamybinio kapitalo formavimasir gyvenamųjų namų statyba. Investicijos į gamybines atsargas. Kiekio atžvilgiu gamybinių atsargųpapildymas visada sudaro nedidelę dalį investicinių išlaidų. Tačiaudidžiulis šios rūšies lėšų judrumas, jų kintamumas daro investicijųapimčiai nemažą poveikį. Nustatyta, kad atsargų dinamika susijusi suprodukcijos realizavimu. Augant produkcijos pardavimui, firmos siekiaturėti didesnes gatavos produkcijos atsargas ir atvirkščiai. Šiaipprodukcijos realizacijos svyravimai čia pat sukelia investicijų svyravimus. Investicijos į gamybines atsargas susijusios ir su palūkanų norma.Kuo ji aukštesnė, tuo brangiau atsieina atsargų didinimas, nes jis „suriša“papildomas pinigines lėšas. Todėl, kuo aukštesnė palūkanų norma, tuostipriau veikia paskatą neplėsti atsargų įmonėse. Besikeičiant palūkanųnormą veikia kaip investicijų į atsargas didinimo veiksnys. Investicijos į gyvenamųjų namų statybą. Išvystytose šalyse šeimųišlaidos gyvenamųjų namų statybai sudaro žymią dalį BNP – 3-6%, o visoseinvesticijose (išskyrus vyriausybės daromas) – nuo 20 iki 35 procentų jųapimties. Naujų gyvenamųjų namų statyba praktiškai visa yra finansuojama išbankų paskolų, gautų pastačius normą ir užstačius sklypą (ipotekiniskreditas). Palūkanos už kreditą paprastai sudaro daugiau kaip pusę namosavininko mokamų už paskolą metinių įnašų. Palūkanų normos kitimas veikiašios rūšies investicijas. O pagrindinis investicijų į gyvenamuosius namusir butus veiksnys – šeimų pajamos. Todėl pradėtų naujų gyvenamųjų namųskaičius yra vienas iš ekonomikos „savijautos“ rodiklių. Investicijos į pagrindinį kapitalą. Šią investicijų rūšį sudaropiniginių lėšų panaudojimas įrenginiams ir kitoms darbo priemonėms įsigytibei ūkinės paskirties objektų statybai. Tai pati didžiausia investiciniųišlaidų dalis. Kaip ir gyvenamųjų namų statyba, investicijos į pagrindinįkapitalą pirmiausia priklauso nuo investitoriaus pajamų, šiuo atveju – nuofirmų nepaskirstymo (t.y. neišdalinto akcininkams) pelno. Kuo didesnisnepaskirstytas pelnas, tuo didesnės firmos investicijos. Kitas veiksnys –palūkanų norma. Didžioji dalis investicijų į gamybą daroma iš skolintųlėšų. Trečias gamybinių investicijų veiksnys yra nacionalinių pajamųpakitimai, kurie sąlygoja visuminės paklausos pokyčius.
Akseleratoriaus principas
Multiplikatoriaus principas teigia, kad investicijų pokyčiai sužadinastambų papildomų pajamų ir vartojimo išaugimą. Bet pajamų bei visuminėspaklausos kitimas turi ir kitų, ne nuo investicijų priklausančių veiksnių.Ar dėl jų pasikeitusi paklausa nepaveiks investicijų apimties? Taip, paveiks. Tai liudija akseleratoriaus principas (ekonomikosmoksle jis reiškia, kad kiekvienas pajamų, paklausos ar produkcijospadidėjimas ar sumažėjimas sukelia reprodukcijos procese reliatyviaididesnį kapitalo investicijų padidėjimą ar sumažėjimą). Taip atsitinkatodėl, kad gamybos įrengimų gamyba ilgai trunka, o tuo pačiu laiku, kurispraeina nuo papildomų įrengimų paklausos atsiradimo iki jų pagaminimo,nepatenkinta paklausa skatina plėsti jų gamybą daugiau, negu reikiapirminei paklausai patenkinti. Akseleratoriaus principas apibūdina gamybospriemonių gamybos augimo poveikį visuomeninei reprodukcijai. Racionalusakseleratoriaus principo elementas yra tai, kad jis leidžia nusakyti kaikurias technines pagrindinių gamybos priemonių atkūrimo ir išplėtimoproporcijas, atvaizduoti investicijų dinamikos pakitimus, pereinant išvienos ciklo fazes į kitą. Taip realaus kapitalo dydžio ir vartojimo prekiųgamybos lygio yra tiesioginis ryšys: išaugęs vartojimas sukelia papildomapagrindinio gamybinio kapitalo (grynųjų investicijų) poreikį. Labai svarbu yra tai, kad jei vartojimo išlaidos yra nepastovios, taidėl akseleratoriaus jų svyravimas veikia kaip įsiūbuojantis veiksnysnacionalinio produkto gamyboje. Pavyzdžiui, vartojimui sumažėjus tik 5milijonais dolerių, bendrosios investicijos gali sumažėti net iki 25milijonų dolerių ir bendras nacionalinis produktas taip pat žymiai sumažės. Realiame gyvenime tokio griežto ryšio tarp investicijų ir vartojimonėra, bet pats principas visada veikia.
Ūkinės veiklos (verslo) ciklo indikatoriai
Akivaizdus ūkinės veiklos cikliškumas, jo sukeliamos ekonominės irsocialinės problemos skatina užsiimti intensyviais tyrimais ieškanttiksliausių ciklinių pakitimų požymių. Gebėjimas numatyti kiekvienos ciklostadijos (fazės) laiką ir mastą leistų imtis atitinkamų priemonių irsušvelninti nenumaldomus ūkinės veiklos aktyvumo posūkius. Galų gale, jeiekonomikos teorija turi skirtis nuo meno, būti mokslu, ji privalo sugebėtinumatyti ūkinių procesų tėkmę. Žinoma, kad ir bet kuris žmonių veiklą tiriantis mokslas, ūkioteorija niekada negalės pateikti tikslių duomenų apie įvyksiančiusreiškinius. Realus uždavinys yra toks – nurodyti būsimus pokyčius, jųtendencijas ir padaryti tai geriau, patikimiau už neekonomistų gan dosniaiteikiamus spėjimus. Tam tikra metodika, kurią pasitelkus galima numatyti būsimuspakitimus, jau yra sukurta. Paprasčiausias būdas spręsti apie galimus verslo svyravimus – taiorientacinių požymių (indikatorių) – tam tikrų ekonominių sekų (serijų),kurių reikšmės padidėja arba sumažėja prieš padidėjant ar sumažėjantnacionaliniam produktui – panaudojimas. Ūkinės veiklos rodikliai suskirstyti į tris grupes, pagal tai, ar jieprasideda prieš naują verslo ciklo stadiją, kartu su ja, ar po jos. Taigi statistinės sekos atsižvelgiant į jų bei visos ekonomikoskitimą gali būti taip grupuojamos: orientuojantys, sutampantys ir
atsiliekantys indikatoriai. Jeigu šias sekas sujungti tam, kad suformuoti“sudėtinę” seką, kuri yra “lygi”, eliminuojanti nepastovius svyravimus,gautume indeksą, kuris dar labiau kinta nei jo sudedamos dalys. Tie rodikliai, kurių reikšmės krenta prieš ciklus pasiekiant savoviršutinį tašką ir kyla ciklui atsidūrus savo papėdėje, vadinamiorientuojančiomis sekomis (serijomis). Rodikliai, kurių reikšmės krentaciklui pasiekiant viršūnę ir kyla ciklui esant papėdėje, vadinamisutampančiomis sekomis, o tie rodikliai, kurių reikšmės mažėja cikluipraėjus viršūnę ir kyla po to, kai ciklas išsiropštė iš papėdės, vadinamiatsiliekančiomis sekomis (serijomis). Orientuojantys indikatoriai yra naudingiausi ir plačiausiai naudojamiverslo ciklo indikatoriai, nes numato pokytį. Orientuojantys indikatoriainumato ekonomikos kryptį, nes jie yra indikatoriai to, ką verslininkai irvartotojai faktiškai pradėjo gaminti ir kur leisti pinigus. Tarp pačiųsvarbiausiųjų orientuojančių indikatorių yra statybų pradžių duomenų sekosir nauji perdirbėjų užsakymai, ypač ilgo naudojimo prekėms (kurios nurodovartotojų pirkimų lygius tokioms prekėms kaip automobiliai ir prietaisai).Kiti apima pelno pokyčius (kurie augdami generuoja pasitikėjimą iroptimizmą ir krisdami siūlo būti atsargiems), prekių kainas (kuriosatspindi augančią arba krentančią žaliavų paklausą), vidutinį skaičių darbovalandų savaitėje (kurios kyla gamybos apimties lygio ir numato užimtumopokyčius), akcijų kainas ( kurios nurodo kintančius pelnų lygius) ir pinigųsrautus (kurie nurodo likvidumą). Kanados Statistikos departamentas (Statistics Canada) sudarė Kanadossudėtinį orientuojantįjį indeksą (Canadian Composite Leading Index). Buvopasirinktos indekso sudėtinės dalys, nes jie pastoviai orientuodavo įpraeities verslo ciklų kitimus. Buvo apimti visi pagrindiniai ekonomikossektoriai, kurie galėtų sukelti verslo ciklo pokytį. Indeksas skaičiuojamaskas mėnesį ir būna dviejų versijų – “faktinis” bei “išlygintas”. Išlygintaversija padidina indikatorių patikimumą, nors ji sumažina orientacinį laikadviem ar trimis mėnesiais. Indeksas susideda iš dešimties ekonominiųindikatorių:Finansiniai • Akcijų kainos – TSE 300 Sudėtinis indeksasŠis indeksas atspindi laukiamus ateities pelnų lygius. • Reali pinigų pasiūla (M1)Pinigų pasiūlos pokyčiai dažnai būna pirmiau BNP pokyčių.Eksporto • JAV Sudėtinis orientuojantis indeksasBandoma nustatyti Amerikos paklausą Kanados eksportui.Apdirbamoji pramonė • Nauji ilgo naudojimo prekių užsakymaiŠios pramonės šakos gamina pagrindinai pagal užsakymus ir todėl šisindikatorius orientuoja visą apdirbamąją pramonę. • Inventoriaus koeficiento didėjimas – Galutinės prekėsJis yra jautrus įvairiems didėjimams ir taip pat yra ateities inventoriausporeikių indikatorius. • Vidutinė darbo savaitėLaiko bėgyje ji gali sumažėti ir, lėtėjant augimui, gali būti sutrumpintosdarbo valandos. Didesni darbo jėgos poreikiai gali būti patenkintipailginus darbo valandas ar dirbant viršvalandžius vietoj naujų priėmimų įdarbą.Paslaugų • Užimtumas versle ir paslaugų sektoriujeTai apima architektų ir konsultantų užimtumą, kuris dažnai auga priešišlaidų augimą. Taip pat apima laikinus agentūrų darbuotojus, kurie dažnaibūna samdomi plečiantis kompanijoms prieš darbuotojų, dirbančių pilną darbodieną, įdarbinimą.Vartotojų • Baldų ir elektros prietaisų pardavimai • Kitų ilgo naudojimo prekių mažmeniniai pardavimaiIlgo naudojimo prekių pirkimus yra lengviau atidėti arba imti juos pirkti,atsakant į kintančias ekonomines ir kredito sąlygas, nei paslaugų ir trumponaudojimo prekių pirkimus. Taigi jie orientuoja į visų vartotojų išlaidųtendencijas. • Išlaidų namų statybai indeksasŠis indeksas yra gaunamas iš naujai pradėtų namų statybų skaičiaus, kurisnurodo ateities statybų lygius ir namų pardavimus, kurie savo ruožtu nurodoateities išlaidas keitimams bei patobulinimams. Reikia pastebėti, kad, siekiant nustatyti verslo ciklų kitimu, yrasuprantamų problemų pasitikint sudėtiniais orientuojančiais indikatoriais.Pavyzdžiui, išspausdinta statistikoje tendencija yra pastebima tik po to,kai ekonomika jau pereina į kitą ciklo stadiją, kuria pranašauja pateikiamatendencija. Kartais būna klaidingų signalų. Bet kuriuo atveju daugybėnumatomų naujų tendencijų yra neparodomos (t.y. tai gali būti pauzė,ekonominis sulėtėjimas ar recesija). Kaip bebūtų, jeigu visi trys indeksairodo tą pačią tendenciją tam pačiam laiko periodui, teisingumo tikimybė yradidelė. Orientuojančių rodiklių sekoms priskiriamos šios duomenų eilutės –firmų bankrutavimai (šis rodiklis, priešingai kitiems, pakyla prieš cikluipasiekiant viršūnę ir krenta prieš depresiją), nauji užsakymai ilgonaudojimo prekėms, vidutinė darbo savaitės trukmė, statybos darbų apimtis,akcijų kursas, kai kurių prekių urmo kainos ir bendrovių susiliejimai. Sutampantys indikatoriai yra tie, kurie kinta maždaug tuo pačiu metuir ta pačia kryptimi kaip ir visa ekonomika. Šios sekos apima BNP,pramoninę gamybą, asmenines pajamas ir mažmeninius pardavimus. Gali būtinaudojamas sutapimo indeksas verslo ciklų viršūnių ir krizių datųidentifikavimui. Sutampančios sekos požymiai būdingi užimtumo, pramonės gamybos,bendrovių pelnų, BNP ir daugeliui kitų rodiklių. Atsiliekančioji sekasusidaro nustatant tokius rodiklius, kaip mažmeninės prekybos apyvarta,produkcijos atsargos įmonėse, asmeninės pajamos. Atsiliekantys indikatoriai yra tie, kurie kinta po visos ekonomikospokyčių. Iš jų laibiausiai pastebimas yra išlaidos privataus sektoriausgamykloms ir įrengimams. Yra visa eilė sekų, susijusių su kapitalinėmisišlaidomis, pavyzdžiui, verslo skolos ir tokių paskolų palūkanos, kuriostaip pat atsilieka. Kai atsiliekantys indikatoriai taip yra klasifikuojami:nedarbo lygis, darbo jėgos kaštai ir inventoriaus lygiai. Orientuojančiais rodikliais dažnai vadovaujasi tiek verslininkai,tiek vyriausybės ekonominės žinybos. Deja, ne visada tie rodikliaipasiteisina. Kartais jais vadovaujantis skelbiamas ir nepagrįstas aliarmas.Bet vis tik jie verti dėmesio, ypač jei neapsiribojama nedideliu jųskaičiumi. Jei siekiama ne tik nuspėti galimą gamybos kitimą ar šoktelėjimą, betir tiksliau apskaičiuoti būsimo ciklo periodo nacionalinio produkto apimtį,naudojamasi tiesioginiais skaičiavimais. Tai daroma, detalizuojantvisuminės paklausos elementus, jų raidą būsimu periodu. Pavyzdžiui,vyriausybės išlaidos (G) gali būti numatytos visiškai tiksliai, nes jos išanksto planuojamos. Įmonininkų investicijos į pramoninį kapitalą nustatomoskasmet apklausiant juos apie tai, kiek jie planuoja kitais metais pirktiįrengimų ir statyti naujų gamybos objektų. (Tokia apklausa daroma daugelyješalių). Naujų gyvenamųjų namų statyba įvertinama pagal pasirašytus gamyboskontraktus. Gamybinių atsargų pakitimai (taip pat investicijų elementas)nustatomi naudojantis apklausomis ar kitais duomenimis. Pasinaudodaminusistovėjusia vartojimo funkcija ir duomenimis apie disponuojamų pajamųdalį BNP šiais metais, jau galima apskaičiuoti visą visuminės paklausosdalį – jos apimtį (C+I+G). Per pastaruosius 2-3 dešimtmečius išplito sudėtingi, rafinuotiekonominio lygio nustatymo būdai, pagrįsti ekonometrinių modelių sudarymu.Jų esmė ta, kad jie sutelkia į vieną vietą ūkio teorijos išvadas sukonkrečiais kiekybiniais matavimais. Sudaromos lygčių sistemos, kuriųkintamieji dydžiai išreiškia jau esamų procesų kiekybinius parametrus.Ekonominių modelių dėka gaunami konkrečiais skaičiais išreikšti duomenysapie BNP apimtį ateityje. Jie neretai tiksliai apibūdina tendencijas,tačiau sutapti su faktine prognozuoto rodiklio reikšme gali tikatsitiktinai.Nedarbas
Du svarbūs nuosmukio požymiai – tai gamybos apimties sumažėjimas irnedarbo lygio padidėjimas. Gamybos apimties pokyčiai įvertinami,skaičiuojant nacionalinį produktą, o bedarbystės pokyčiai – nustatantnedarbo lygį.
Nedarbo lygio nustatymas
Nedarbo lygį kas mėnesį nustato Darbo statistikos biuras (Bureau ofLabor Statistics) paprastu apklausos būdu. Kadangi visų šalies gyventojųapklausti neįmanoma, todėl apklausa apima apie 65 000 šeimų. Klausimaipateikiami visiems šeimų nariams, kuriems sukako 16 metų, išskyrusnedarbingus – kalinius, psichinius ligonius ir pan. Visi apklausiamiejiskirstomi į tris kategorijas: užimti, t.y. dirba, neužimti, t.y. bedarbiai,nedarbingi. Dirbančiais laikomi tie, kurie dirba bent vieną valandą tą savaitę,kai vykdoma apklausa. Bedarbiai yra visi tie, kurie visai neturi darbo ir:a) laikinai nedirba bei laukia kvietimo dirbti; b) žada pradėti dirbti pomėnesio; c) aktyviai ieško darbo bent jau keturias savaites. Darboištekliams nepriskiriami pensininkai, stacionaro studentai, mamos,prižiūrinčios mažamečius vaikus. Nedarbo lygis apskaičiuojamas kaipbedarbių procentinis dydis nuo bendro darbingų gyventojų (darbo išteklių)skaičiaus. Darbo statistikos biuras nedarbo lygiui nustatyti naudoja ir antrąbūdą – apskaičiuoja bedarbių procentinį dydį nuo civilių darbo išteklių.Pastarąjį rodiklį galima nustatyti, kaip skirtumą tarp bendro darbingųgyventojų skaičiaus ir kariuomenėje tarnaujančių žmonių skaičiaus. Visąlaiką būdavo pranešamas antruoju būdu apskaičiuotas nedarbo lygis, ir tikpastaruoju metu imta naudoti bedarbių procentinį dydį, apskaičiuotą nuobendro darbingų gyventojų skaičiaus (įskaitant į jį ir kareivius). Kadakariuomenėje tarnaujantys įskaičiuojami, tuomet bendras darbo ištekliųskaičius padidėja, o nedarbo lygis sumažėja. Tokiu būdu nustatytas nedarbolygis būna apie 0,1% mažesnis. Dėl nedarbo lygio vertinimo būdų nemažai diskutuojama: 1) kai kuriekritikai galvoja, kad oficialus nedarbo lygis yra didesnis už faktinį, nesjei žmogus apklausos metu sako, kad jis ieško darbo, tai tuo ir patikima,netikrinant jo tikrosios situacijos; 2) kiti teigia, kad kai darbą labaisunku rasti, žmonės nusivilia ir nebeieško jo. Todėl jie ir nepriskiriamidarbo ištekliams. Tokiu būdu nuosmukio metais nedarbo lygis neparodotikrosios bedarbystės masto. Tai patvirtino ir darbo išteklių dinamikosstebėjimai. Nuosmukio metu užimtumas auga lėtai ir kartais net mažėja, nesžmonės nustoja ieškoti darbo. Tačiau pagyvėjus ekonominei veiklai,užimtumas labai greitai auga. Taigi, kada darbą rasti nesunku, vis daugiaužmonių tampa darbo ištekliais, tuo pačiu sumažindami bedarbystės mastą. Pagaliau nuosmukio metais būna daug žmonių, kurie ne savo noru dirbanepilną darbo dieną. Tokia dalinė bedarbystė nefiksuojama oficialiojestatistikoje, nors ji ir žinoma. Darbo statistikos biuras skaičiuojaprarastas darbo valandas ir įtraukia jas į darbo laiko nuostolius.Nurodytas skaičius būna paprastai didesnis, nes jis apima ne tik visiškus,bet ir dalinius bedarbius. Neatitikimas skaičiavimuose būna didesnisnuosmukio metu, kada didesnė dalis žmonių priversti dirbti nepilną darbodieną.
Dalinis nedarbas
Paminėjome tik vieną dalinio nedarbo atvejį – kai žmonės priverstidirbti nepilną darbo dieną. Tačiau yra dar kita dalinio nedarbo forma,atsirandanti verslininkams sureagavus į pardavimo apimčių mažėjimą. Nuosmukio metu firmos samdomų darbuotojų skaičių nemažina staiga. Kaiekonominis aktyvumas pradeda smukti, firmos pirmiausia atsisakoviršvalandžių. Taigi bedarbystė lėtėja lėčiau, negu mažėja gamybos mastai.Darbdaviai nenori atleisti pastovių darbuotojų, nes jie gali įsidarbintikitur. Mat pagyvėjus ekonomikai, tektų ieškoti naujų darbuotojų bei juosapmokyti. Todėl samdomi darbuotojai aprūpinami darbu nepilną darbo dieną –jie gamina mažiau, negu galėtų. Todėl nuosmukio metu paprastai kinta darbonašumas (t.y. vidutinis produkcijos kiekis, pagamintas per vieną darbovalandą. Jis apskaičiuojamas bendros gamybos apimties ir darbo valandųkiekio santykiu). Kai ekonomikoje veikla pagyvėja, darbo našumas labai greitai kyla.Nors daugelis verslininkų nuosmukio metu ir sulėtina darbo tempus savofirmose, tačiau jie, susidurdami su dalinio nedarbo problema, tuo pačiuišsaugo darbuotojus bei įrengimus. Pasibaigus nuosmukio laikotarpiui,verslininkai be didelių pastangų gali staiga padidinti gamybos apimtį (otuo pačiu ir darbo našumą). Vadinasi, ekonominio ciklo eigoje gamybos apimtis svyruoja labiau neguužimtumas. Kai gamybos apimtis ciklo metu sumažėja 2-3%, tai nedarbaspadidėja tik 1%. Tendencija, pagal kurią gamybos apimtis svyruoja labiaunegu nedarbas, vadinama Okun‘o dėsniu. Arthur‘as Okun‘as profesoriavoJeilio universitete ir buvo Prezidento Lyndon‘o Johnson‘o ekonomikospatarėjų tarybos pirmininku.
Kas tampa bedarbiais?
Nedarbas šalies žmones paliečia nevienodai. Pavyzdžiui, nedarbo lygispaauglių tarpe yra žymiai aukštesnis negu tarp suaugusių. Bedarbių tarpjuodaodžių beveik dvigubai daugiau negu tarp baltųjų. Juodaodžių paaugliųbedarbių dar daugiau: 1982 m. Vasarą jų buvo 52%, o po sekančių penkeriųmetų ekonominio klestėjimo, t.y. 1988 m., bedarbių buvo 32%. Istoriškaimoterų tarpe nedarbo lygis visada būdavo didesnis negu vyrų, bet nuosmukioperiodas šis skirtumas visada sumažėdavo. Mat tais periodais pirmiausiadarbo netekdavo vyrai, kurie dirbdavo statybose bei kituose sunkiuosedarbuose. Per 1981-1982 metų nuosmukį vyrų tarpe nedarbo lygis buvo netdidesnis negu moterų, ir taip tęsėsi net iki 1983 m. Vėliau vyrų ir moterųnedarbo lygis buvo beveik vienodas. Dar du svarbus nedarbo požymiai – kaip žmonės netenka darbo ir kiekjie būna be darbo. Nuosmukių periodais žmonės ilgiau būna be darbo, nes jįpraradus vis sunkiau susirasti kitą. Tuo tarpu 1979-ųjų ūkio klestėjimometų pabaigoje mažiau negu 10% bedarbių neturėjo darbo ilgiau kaip 6mėnesius, o 1982 m. nuosmukio pabaigoje tokių buvo per 20%.toks reiškinysžmonėms yra labai skaudus. Net trumpalaikis nedarbas – labai sunki būsena,tačiau ilgalaikis nedarbas – tai tikra katastrofa ir demoralizacija.Nuosmukių periodais būtent tokio nedarbo mastai labiausiai padidėja irfaktinė padėtis būna žymiai rimtesnė negu ta, kurią įvardija vidutiniaistatistiniai skaičiai. Pavyzdžiui, nuo 1979m. gruodžio mėn. bendras nedarbolygis išaugo dvigubai, t.y. nuo 6,1 mln. žm. iki 12,0 mln. žm. Tuo pačiumetu ilgalaikis nedarbas (trunkantis ilgiau negu 15 savaičių) išaugoketuris kartus, t.y. nuo 1,2 mln. žm. Iki 4,7 mln. žm. Paprastai nuosmukio metu žmonės dažniau netenka darbo: jie arba
laikinai arba visai atleidžiami.neįprastu reiškiniu galima pavadinti tąfaktą, kad daugiau nei 60% sudaro prarandantys turimą darbą. Kitus 40%bedarbių sudaro tie, kurie grįžta po priverstinės pertraukos (pvz.,moterys, auginančios vaikus), ir tie, kurie ieško geresnio darbo. Tokiųbūna nedaug, tačiau 1982 m. gruodžio mėn., kai bedarbių buvo 10,6%, net0,8% išėjo iš darbo tą patį mėnesį. Kaip matome, JAV darbo ištekliai yra pakankamai mobilūs. Daugumažmonių pasiruošę ieškoti geresnio darbo. Dėl tokio aktyvaus mobilumo labaisunku apibrėžti, ką galima būtų laikyti „visišku užimtumu“. Be to,vyriausybė ir nesiekia nulinio nedarbo lygio, nes tai galima įvykdyti tikuždraudus palikti darbo vietą tol, kol nesi susitaręs, kur eisi dirbti.Nedarbo tipai
Svarbiausias nedarbo tipas – ciklinis nedarbas, kada nuosmukio metupadaugėja laikinų bedarbių. Jo paaiškinimui daugiausia dėmesio ir skiriamamakroekonominėje analizėje. Be to, yra žinomi ir kiti nedarbo tipai. Migracinis (frikcinis) nedarbas. Tai yra laikinas nedarbas, kurįsąlygoja ekonomikos pokyčiai, dinamiškumas. Jo priežastys įvairios. Visada yra žmonių, kurie išėję iš vieno darbo, bet dar nepradėjędirbti kitur, arba tik pirmą kartą ieško darbo. Yra ir tokių žmonių, kurienedirba dėl sezoniškumo, pavyzdžiui, užimti statybose. Migracinis nedarbas yra praktiškai neišvengiamas. Jo galima būtųišvengti, jeigu žmonės būtų verčiami dirbti pirmoje pasitaikiusioje darbovietoje. Tačiau tam tikras migracinio nedarbo lygis net yra pageidautinas.Pavyzdžiui, žmonės paprastai neskuba susirasti darbą. Mat pirmapasitaikiusi darbo vieta nebūtinai yra geriausia. Kai žmonės ieško rimtobei gerai apmokamo darbo, tai naudinga ne tik jiems. Visą tai sąlygoja irekonomikos efektyvumo augimą. Taip pat yra pageidautina, kad žmonėsstatytųsi namus, nors šiuo atveju kaip tik ir atsiranda sezoninis nedarbas. JAV ekonomikos struktūra yra labai dinamiška ir besikeičianti: vienosūkio šakos plečiasi, kitos mažėja. Jei kuri nors firma subankrutuoja, taijos vieta beveik visada užima kita ir darbingi žmonės joje gali rasti saudarbo. Toks pereinamasis nedarbas taip pat priskiriamas migraciniam. Matjis tęsiasi tol, kol žmonės suranda darbą. Struktūrinis nedarbas. Tokia bedarbystė pasireiškia tada, kai darboišteklių teritorinis pasiskirstymas ir kvalifikacinė struktūra neatitinkadarbo sferos reikalavimų. Taip būna, kai sumažėja kurio nors gaminiopaklausa, automatizuojama gamyba ar įvyksta kiti technologiniai pokyčiai,vietinės firmos uždaromos ir atidaromos kituose regionuose, o taip pat kaiį darbo sferą patenka nekvalifikuoti darbuotojai. Kai kada darbo vietos dėl gamybos pobūdžio ir ūkio struktūrospasikeitimų uždaromos visam laikui. Štai Apalačių regione 1950-1960 metaisbuvo uždaryta daug anglies kasyklų, nes vietoj anglies pradėta naudotinafta. Dauguma šachtininkų neteko darbo, o naują buvo galima rasti tikkituose regionuose. Be to, reikėdavo išmokti naujo amato. Kai Japonijojesusiaurėjo automobilių rinka ir tuo pačiu metu buvo pereita priekonvejerinės gamybos, tai visam laikui buvo panaikinta daugelis darbovietų. Pastarieji ūkiniai pokyčiai ir sąlygoja struktūrinę bedarbystę. Suprantama, kad nėra aiškios ribos tarp migracinio ir struktūrinionedarbo. Jei užsidaro automobilių dalių gamykla, o netoliese pradeda dirbtidviračių gamykla, tai darbininkams nesunku įsidarbinti. Šiuo atvejulaikinas nedarbas bus migracinis. Tačiau jei atleistiems darbuotojams tenkaieškoti naujų darbo vietų už kokių 150 mylių, tai jie po truputi ten tikraipersikels. Šiuo atveju esamą nedarbą galima laikyti struktūriniu. Kitaipbus, jei naujoji gamykla yra už 30 mylių, kur reikės važinėti. Šis atvejisneaiškus. Mat skirtumas tarp struktūrinio ir migracinio nedarbo nėraaiškiai apibrėžtas. Tegalime pasakyti, kad struktūrinis nedarbas skiriasinuo migracinio savo trukme. Struktūrinis nedarbas tęsiasi ilgiau, nesreikalauja gyvenamosios vietos pakeitimo arba kvalifikacijos įgijimo, kas,savo ruožtu, trunka ilgiau. Struktūrinis nedarbas yra sudėtingesnė socialinė problema, nes jistrunka ilgai ir, be to, sukelia žymesnes neigiamas pasekmes. Nežiūrint to,jis gali būti ir pageidautinas. Atsiradus tranzistoriams, būtų juokingasaugoti darbo vietas stiklo pramonėje bei reikalauti, kad ir toliau radijo-televizijos aparatūroje būtų naudojamos lempos. Tačiau pastarieji ūkiostruktūriniai pokyčiai tikrai skaudžiai paliečia darbuotojus, todėlvyriausybė privalo jais pasirūpinti, , pavyzdžiui, apmokėdamakvalifikacijos kėlimo ar naujos įsigijimo išlaidas. Visuomenė laimi, jeiįdiegiama moderni tranzistorių gamybos technologija, todėl ji galipasirūpinti tais stiklo pramonės darbuotojais, kurie dėl šių struktūriniųpokyčių nukenčia.
Visiškas užimtumas
Visai išvengti nedarbo ne tik neįmanoma, bet ir nepageidautina. Nedaugkam patiktų tokia ekonominė tvarka, kada įdarbinimas vyktų prievartos būdu.Todėl reikalinga tiksliai apibrėžti visiško užimtumo sąvoką, nes nedarbolygis negali būti nulinis. Paskutiniaisiais šio amžiaus dešimtmečiaisprasidėjo plati diskusija apie tai, koks galėtų būti nedarbo lygis ir kąreiškia „visiškas užimtumas“. Jei nedarbo lygis yra nedidelis – 9%, 10% ar daugiau, tai spartusekonomikos išplėtimas situacija pagerintų. Bendra gamybos apimtis iružimtumas didėtų lygiagrečiai. Be to, ekonomikos išplėtimas sąlygotųproduktyvumo kilimą, nes, visų pirmą, į ūkinę veiklą būtų įjungti tieįrengimai ir darbuotojai, kurie iki tol nebuvo pilnai panaudojami. Tačiau toliau plečiant gamybą ir mažėjant nedarbo lygiui, galiatsirasti kitų problemų. Gamintojai samdo vis daugiau darbuotojų tol, koldidėja paklausa jų produkcijai. Tačiau paklausos didėjimas gali sukeltiinfliaciją. Vadinasi, vienas iš visiško užimtumo apibrėžimų būtų tokiaūkinė situacija, kai nedarbo lygis ir infliacija yra kiek įmanoma mažesniųmastų. Kaip matome, visiško užimtumo negalima apibrėžti skaičiais. Jispriklauso nuo situacijos darbo rinkoje ir visoje ūkinėje sistemoje.Pavyzdžiui, jeigu vyksta dideli technologiniai pasikeitimai, nustojamagaminti daug produktų, tai ir migracinio ir struktūrinio nedarbo lygis galibūti aukštas. Per septintąjį dešimtmetį JAV vyriausybė iškėlė uždavinį sumažintinedarbą iki 4%. Ekonomistai manė, jog tai galima laikyti visišku užimtumu.Tikslas buvo pasiektas 1966 m., o 1969 m. nedarbo lygis sumažėjo net iki3,5%. Tačiau pradėjo reikštis infliacija, ekonominė sistema susilpnėjo,ypač dėl didelių vyriausybės išlaidų karui Vietname. Aštuntajame dešimtmetyje JAV vyriausybė turėjo daug vargo su sparčiaisinfliacijos tempais, nors nedarbo lygis tesudarė 4,9%. Prasidėjo kalbos,kad 4% bedarbystė yra nereali, kad ji gali trukti neilgai. Tuo metu
padidėjo migracinio ir struktūrinio nedarbo lygis. Situaciją apsunkinobesikeičiančios naftos kainos. Viskas baigėsi tuo, kad buvo pakeistasvisiško užimtumo lygis. Jo riba buvo pakelta iki 5,5% ar net 6,5%. 1988 m. bedarbystė nukrito iki 5,5%, o infliacijos augimas buvoapribotas griežtomis ekonominėmis priemonėmis. Visiško užimtumo sąvoka JAVdabar atitinka 5%-5,5% nedarbo lygį. Taigi padarėm išvadą, kad visiškas užimtumas būna tada, kai nedarbolygis žemas ir nesukelia infliacijos padidėjimo.Išvados
Ekonominis ciklas – besikartojantis gamybos judėjimas, kurisnuosekliai praeina keturias fazes: krizę (gamybos sumažėjimas) – depresiją(gamybos sustingimas po jos apimties sumažėjimas) – atgijimą (priekrizinėsgamybos apimties pasiekimas) – pakilimas (gamybos apimties didėjimas). Ekonominis ciklas, arba verslo aktyvumo ciklas, yra būtinas rinkosekonomikos elementas. Kaip taisyklė, rinkos konjunktūrą nulemia versloaktyvumo sferos išsiplėtimas ar susiaurėjimas. Paskutinės išsiplėtimasprasideda nuo sujudėjimo, tokioje formoje kaip naujų kontraktų pasirašymas,paklausos padidėjimas, kas nulemia gaminių bei paslaugų apimtiespadidėjimą. Tam tikroje ekonominės raidos stadijoje verslo aktyvumassusiaurėja: rėčiau sudaromos prekybinės sutartys, sumažėja prekybiniųoperacijų apimtis, vykstančių kaip į kreditą, taip ir už grynus pinigus.Kaip to pasekmė, gaminių ir paslaugų apimtis žymiai sumažėja. Po gamybosapimties sumažėjimo, kaip taisyklė, eina ilgas sustingimo periodas. Laiko intervalas, per kurį iš pradžių gamyba padidėja, vėliausumažėja, prasideda depresija ir, pagaliau, vėl gamybos sujudėjimas, ir yraverslo ciklas rinkos ekonomikos raidoje. Ciklinės rinkos ekonomikos raidosesmė yra gamybos priemonių amortizacija. Klasikinio kapitalizmo sąlygomisvidutinė ciklo trukmė būdavo 12-15 metų, kas sutapdavo su pagrindiniokapitalo aktyviosios dalies (staklės, įrengimai) eksploatavimo terminais.Monopolizavimas, valstybės reguliavimo sustiprinimas bei mokslinis irtechninis progresai iš esmės pakeitė ciklą. Visų pirmiausia jo trukmėsumažėjo iki 3-5 metų, kas yra susiję su mokslinių-techninių progresu,sustiprinusių pagrindinio kapitalo moralinio nusidėvėjimo vaidmenį, irekonominio vystymosi valstybės reguliavimu, nukreipiamu į krizės irdepresijos fazių sumažėjimą, bei atgijimo ir pakilimo fazių pailginimą. Tamvalstybė paruošia anticiklinę politiką – priemonių kompleksą, kuris yranukreiptas į ekonominį ciklą, su tikslu sušvelninti ir sutrumpinti krizę,paveikti ją taip, kad ji pasidarytų kuo sklandesne, ir garantuoti ilgaekonominį padidėjimą. Kad pasiekti didžiausią stabilumą, ūkinio plitimo pastovumą,vyriausybė naudoja dvi pagrindines priklausomybes nacionalinėjeekonomikoje. Pirmos esmė yra tame, kad valstybės išlaidų augimas nulemiabendros gyventojų paklausos padidėjimą gaminiams, o tai sukelia gamybosapimties padidėjimą bei nedarbo sumažėjimą. Antros esmė – vyriausybėsmokesčių padidėjimas nulemia namų ūkių ir firmų pajamų sumažėjimą, kassukelia paklausos gaminiams sumažėjimą. O tai reiškia, kad gamybos apimtissumažėja, nedarbas padidėja. Krizės atveju vyriausybė imasi tokių priemonių: padidina valstybėsišlaidas, praplatina visuomeninių darbų sistemą, veda lengvatine kreditinepolitiką, mažina mokesčius. Kai valstybės ekonomika pergyvena galingąpakilimą, sukeltą paklausos padidėjimu bei infliaciniu kainų augimu, tadavyriausybė veda verslo aktyvumo sulaikymo politiką: mažina valstybėsišlaidas, pagriežtina kreditine finansine politiką, padidina mokesčius. Taimažina infliacinę paklausą ir gamybos apimtį (taip išvengiama didelėsekonominės krizės, sukeltos prekių gaminimo apimties padidėjimu, grėsmės).
Priedai
1 priedas. Verslo ciklų ekspansija ir recesija Didžiojoje Britanijoje|Verslo ciklų pradžios datos |Trukmė, mėn. ||Viršūnė |Lūžis |Nuosmukis |Pakilimas|Ciklas ||Ketvirčiai yra skliaustuose |Nuo |Nuo |Iki lūžio |Iki || |viršūnės |praėjusio|nuo |viršūnės || |iki lūžio |lūžio iki|praėjusio |nuo || | |sekančios|lūžio |praėjusios || | |viršūnės | |viršūnės || |Gruodis 1854 |– |– |– |– ||Liepa 1857(II) |(IV) |18 |30 |48 |– ||Spalis 1860(III)|Gruodis 1858 |8 |22 |30 |40 ||Balandis 1865(I)|(IV) |32 |46 |78 |54 ||Birželis |Birželis 1861 |18 |18 |36 |50 ||1869(II) |(III) |65 |34 |99 |52 ||Spalis 1873(III)|Gruodis 1867 (I)| | | | || |Gruodis 1870 |38 |36 |74 |101 ||Kovas 1882(I) |(IV) |13 |22 |35 |60 ||Kovas 1887(II) |Kovas 1879 (I) |10 |27 |37 |40 ||Liepa 1890(III) | |17 |20 |37 |30 ||Sausis 1893(I) |Gegužė 1885 (II)|18 |18 |36 |35 ||Gruodis 1895(IV)|Birželis 1888 | | | | || |(I) |18 |24 |42 |42 ||Birželis |Gegužė 1891 (II)|23 |21 |44 |39 ||1899(III) |Birželis 1894 |13 |33 |46 |56 ||Rugsėjis |(II) |24 |19 |43 |32 ||1902(IV) |Birželis 1897 |23 |12 |35 |36 ||Gegužė 1907(II) |(II) | | | | ||Sausis 1910(I) | |7 |44 |51 |67 ||Sausis 1913(I) |Gruodis 1900 |18 |10 |28 |17 || |(IV) |14 |22 |36 |40 ||Rugpjūtis |Rugpjūtis 1904 |13 |27 |40 |41 ||1918(III) |(III) |43 |21 |64 |34 ||Sausis 1920(I) |Birželis 1908 | | | | ||Gegužė 1923(II) |(II) |13 |50 |63 |93 ||Spalis 1926(III)|Sausis 1912 (IV)|8 |80 |88 |93 ||Rugpjūtis |Gruodis 1914 |11 |37 |48 |45 ||1929(III) |(IV) |10 |45 |55 |56 || | |8 |39 |47 |49 ||Gegužė 1937(II) |Kovas 1919 (I) | | | | ||Vasaris 1945(I) |Liepa 1921 (III)|10 |24 |34 |32 ||Lapkritis |Liepa 1924 (III)|11 |106 |117 |116 ||1948(IV) |Lapkritis 1927 |16 |36 |52 |47 ||Liepa 1953(II) |(IV) |6 |58 |64 |74 ||Rugpjūtis |Kovas 1933 (I) |16 |12 |28 |18 ||1957(III) | | | | | || |Birželis 1938 |8 |92 |100 |108 ||Birželis |(II) |8 |120 |128 |128 ||1960(II) |Spalis 1945 (IV)| | | | ||Gruodis 1969(IV)|Spalis 1949 (IV)| | | | ||Lapkritis |Gegužė 1954 (II)| | | | ||1973(IV) |Birželis 1958 | | | | ||Sausis 1980(I) |(II) | | | | ||Liepa 1981(III) | | | | | || |Vasaris 1961 (I)| | | | ||Liepa 1990(III) |Lapkritis 1970 | | | | ||Kovas 2001(I) |(IV) | | | | || |Kovas 1975 (I) | | | | || |Liepa 1980 (III)| | | | || |Lapkritis 1982 | | | | || |(IV) | | | | || | | | | | || |Kovas 1991(I) | | | | || |Lapkritis 2001 | | | | || |(IV) | | | | || ||Vidutiniškai, visi ciklai: |17 |38 |55 |56* ||1854-2001 (32 ciklai) |22 |27 |48 | 49** ||1854-1919 (16 ciklų) |18 |35 |53 |53 ||1919-1945 (6 ciklai) |10 |57 |67 |67 ||1945-2001 (10 ciklų) | | | | ||Vidutiniškai, taikos metų ciklai:|18 |33 |51 | 52*** ||1854-2001 (27 ciklai) |22 |24 |46 | 47*||1854-1919 (14 ciklų) |20 |26 |46 |*** ||1919-1945 (5 ciklai) |10 |52 |63 |45 ||1945-2001 (8 ciklai) | | | |63 ||* 31 ciklas ||** 15 ciklų ||*** 26 ciklai ||**** 13 ciklų |
Paryškinti skaičiai reiškia, kad ekspansija vyko karo metais(Pilietinis karas, pirmas ir antras Pasauliniai karai, Korėjos karas,Vietnamo karas); karo metų nuosmukiai ir pilni ciklai, kurie apima ar karometų ekspansijas.
Literatūros sąrašas
1. Jakutis A., Petraškevičius V., Stepanovas A., Šečkutė L., Zaicev S.Ekonomikos teorijos pagrindai. – K., 19992. Wonnacot P., Wonnacot R. Makroekonomika. – V., 19943. Įvadas į makroekonomiką4. Хансен Э. Экономические циклы и национальный доход. – 19515. Weale M., Blake A., Christodoulakis N., Meade J., Vines D. MacroeconomicPolicy: Inflation, Wealth and the Exchange Rate6. http://www.nber.org/cycles.html 2004-12-137. http://dge.repec.org/index.html 2004-12-138. http://www.krugosvet.ru/articles/63/1006380/1006380a1.htm 2004-12-06
———————–pakilimas
lūžis
lūžis
viršūnė
pakilimas
viršūnė
Realus BNP
Laikas
BNP atotrūkis
Potencialusis BNP
Faktinis BNP