Feminizmas

LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETAS

Viešojo administravimo specialybės
II kurso, 521gr. studento
Jokūbo Vežausko

REFERATAS

FEMINIZMAS

Vilnius, 2001

Įžanga

1960 metais populiari soul atlikėja Aretha Franklin dainavo: “Aš žinau, kad moters pareiga yra padėti vyrui ir jį mylėti, nes taip buvo suplanuota”. Bet jau 1985 metais plokštelėje Franklin tvirtino, kad “seserys tai daro dėl savęs” teigdamos savo mylimiesiems: “Aš žinau, jog eini savo tėvo keliu, bet tavo tėvo kelias buvo vakar”. Bėgant laikui pasikeitė ir dauguma dalykų; vėl atgijo moterų prioritetai.
Per paskutiniuosius dvejus dešimtmečius moterų ir vyrų gyvenimus labai įtakojo srovė, kuri paavadinta feminizmu. Daugumai žmonių feminizmas turi siaurą prasmę. Paaiškinimai tokių sąvokų kaip “feminizmas” ar “feministė” atrodo savaime suprantamu dalyku, tačiau taip nėra.
Feminizmas (pranc. Feminizme, lot. Femina – “moteris”) – tai bendras srovių pavadinimas buržuaziniame moterų judėjime, kuris kovojo už moterų ir vyrų socialinę lygybę, kuri prieštarauja patriarchatui bei diskriminavimui( diskriminavimas – tai teisių sumažinimas ).
Patriarchas (gr. patriarches – giminės galva”) – matriarchatą pakeitusi pirmykštė bendruomeninės santvarkos išsivystymo epocha, kuriai būdinga tėvo (patriarchalinė) giminė, kurioje giminystė išvedama pagal vyro liniją ir vyras užima vyraujančią padėtį visuomenėje.
Feminizmas nėėra naujas Amerikai. Tokios moterys kaip Elizabeth Cady Stanton ir Lucretia Mott pradėjo tai, kas dažniausiai yra apibrėžiama kaip pirmoji feminizmo banga 1840 metais, kai jos nubrėžė paraleles tarp ne-baltųjų ir moterų priespaudos engimo. Tuo metu pagrindinis, svarbiausias moterų judėjimo tikslas bu

uvo išsikovoti balsavimo teisę. Bet po 1920 m., kai buvo pasiekta rinkimų teisė, atsirado daug kitų trūkumų, kurie 1960 m. iššaukė antrąją feminizmo bangą.

PAGRINDINĖS FEMINIZMO IDĖJOS

I. Bendrai kalbant, feminizmas apjungia naują ir skirtingą mūsų požiūrį į visuomenę. Feminizmas – kaip sociologinė perspektyva – įtraukia nusisukimą nuo visiems priimtinų socialinių normų, pasiekti gilesnio žinojimo to, kas yra laikoma jau įrodytu. Kaip sociologinė perspektyva feminizmas sieja asmeninius patyrimus su visuomenės veikimu. Kitaip sakant, kaip mes galvojame apie save (giminės tapatybė), mūsų elgesys (giminės rolės) ir mūsų vieta visuomenėje (giminės stratifikacija; stratifikacija – tai visuomenės suskaidymas į socialinius sluoksnius ) parodo mums visuomenės įtaką žmogui.

II. Feminizmas labai kritiškai žiūri į kovas su priimtomis dviejų lyčių idėjomis, ypač vyriškosios giminės atstovų jėgos ir kontrolės viešpatavimą patriarchalinėje visuomenėje. Pavyzdžiui, mūsų kultūroje vyriškoji giminė yra daažniausiai tapatinama su galia kitų atžvilgiu, jėga. Kaip kontrastas šiam požiūriui – moteriškoji giminė, kuri siejama su altruizmu – t.y. nesavanaudišku rūpinimusi kitų gerove (ypač vyrų), pasiryžimu dėl kitų aukoti savo asmeninius interesus. Trumpai sakant, feminizmas palaiko, kad tiktai kritiškai žvelgiant į Amerikos kultūrą bei vertybių sistemas, moterys gali tikėtis pripažinimo ir lygių teisių su vyrais.

III. Feminizmas nukreiptas į “žmonijos reintegraciją” (French, 1985:443). Kultūrinės idėjos apie lytį leidžia žmoniją suskirstyti į dvi kategorijas:

1. vyrų pasaulį, kur vyrauja racionalumas ir varžymasis;
2. moterų pasaulį, kur dominuoja emocijos, jausmai ir bendradarbiavimas.

Feminizmas te

eigia, kad vyriškajai giminei būdingi bruožai nėra svarbesni nei moteriškieji. Dar daugiau, jis yra įsitikinęs, kad visa žmonija – tiek vyrai, tiek moterys – gali turėti visas šias savybes. Dėl to, reprezentuoja resocializacijos procesą, kuriame visi žmonės turi galimybę išreikšti visą žmogiškąjį potencialą.

IV. Feminizmas taip pat kritikuoja giminės stratifikaciją. Pavyzdžiui, apribojimai, kurie neleidžia moterims uždirbti tiek kiek vyrams, jų alga yra kur kas mažesnė. Kai kuriuose užsiėmimuose šis skirtumas yra kitoks: vienur didesnis, kitur mažesnis. Mažiausiai algos skiriasi tarp žemos kvalifikacijos darbuotojų bei pagalbinio personalo atlyginimai. Didžiausias skirtumas tarp prekybos darbuotojų: vyrų atlyginimai beveik dvigubai didesni. Moterys dažniausiai dirba už pastovų atlyginimą. Moterų darbo pasirinkimas yra ribotas, daugiau negu pusė jų dirba paslaugų sferose arba kontorose. O vyrai dirba įvairiose pramonės šakose ir įvairiose pareigose. Moterys dažnai užima mažiau apmokamas ir turinčias žemesnę padėtį pareigas. Netgi moterys specialistės, pavyzdžiui, med. seserys ir kitos medicinos darbuotojos, uždirba mažiau negu specialistai vyrai medikai, užimantys prestižines ar gerai apmokamas vietas.

Feminizmas siekia reorganizuoti visuomenę taip, kad moterys nesuteiktų vyrams sprendžiamojo balso nei namuose, nei visuomeniniame, ne politiniame gyvenime. Tam pasinaudota Lygių Teisių Pataisa (ERA), kuri buvo pasiūlyta remiantis Jungtinių Valstijų konstitucija, kuri teigia:
NEGALIMA DISKRIMINUOTI ŽMONIŲ PAGAL LYTĮ, NES VISI PRIEŠ ĮSTATYMUS YRA LYGŪS.

V. Dar viena sritis, do

ominanti feminizmą, tai žmogaus seksualumas. Patriarchalinėje visuomenėje lytiniuose santykiuose tarp vyrų ir moterų dažnai pabrėžiama vyrų jėga (Millet, 1970; J, Bernard, 1973). Visa tai atsispindi plačiai plintančiame lytiniame moterų išnaudojime.Daugelyje koledžų, pavyzdžiui, apie vieną trečdalį merginų – studenčių patiria seksualinį vyrų – mokytojų prievartavimą (Dziech and Weiner, 1984m.). Kiti šaltiniai teigia, kad apie vieną ketvirtadalį koledžų studenčių buvo išprievartavimų aukos (dažniausiai vadinamos pasimatymų prievartos aukomis) – kur vaikinai – studentai jėga verčia merginas naktį praleisti kartu (Sweet, 1983). Tyrimai moterų ir vyrų darbo vietose taip pat nurodo, kad lytinis išnaudojimas taip pat yra rimta problema (Loy and Stewart, 1984).

VI. Be to, feminizmas palaiko moterų teisę pačiom kontroliuoti jų seksualumą ir reprodukciją. Štai kodėl feminizmas gina moterų teisę žinoti kaip kontroliuoti gimdymą,kuris anksčiau kai kuriose šalyse buvo draudžiamas. Kaip išvada, dauguma feminisčių palaiko moterų teisę pasirinkti turėti vaikų ar ne. Tai visiškai nereiškia, kad feminizmas pasisako už abortus, bet jis teigia, kad pačios moterys, o ne jų vyrai, terapeutai ar įstatymų leidėjai turi nuspręsti: gimdyti joms pačioms ar negimdyti. Dauguma feminisčių palaiko gėjų kovą prieš visuomenės požiūrį į homoseksualumą ( homoseksualizmas – lytinis potraukis savo lyties atstovui) bei prieš diskriminaciją, kuri dominuoja heteroseksualų kultūroje. Tokia nepalanki socialinė padėtis ypač pasireiškia kalbant apie lesbietes, bet ne apie gėjus, todėl kad lesbietės priešinasi ne

e tik heteroseksualioms kultūros normoms, bet taip pat yra ir tų normų pažeidėjos, pagal kurias vyrai turėtų kontroliuoti moterų seksualumą (Deckard 1979; Barry, 1983; Jagger, 1983).

ANKSTYVASIS FEMINIZMAS PRANCŪZIJOJE

Pirmosios grupės, aktyviai organizavusios moterų teisių propagavimą, pradėjo veikti iš karto po Prancūzų revoliucijos 1799 m. (Evans, 1977). 1790 m. įkvėptos laisvės ir lygybės idėjų, dėl kurių buvo kovota revoliucijos eigoje, jos įsteigė keletą moterų klubų Paryžiuje ir svarbiausių miestų provincijose. Klubai organizuodavo moterų susitikimus, bet taip pat rengė politines programas apie lygias teises išsimokslinime, įdarbinime ir valdyme. Marie Gouze yra viena iš tokių klubų lyderė, sudariusi “Moterų teisių deklaraciją”, kuri rėmėsi “žmogaus ir piliečių deklaracija”, kuri laikoma svarbiausiu konstituciniu revoliucijos dokumentu. Ji teigė, kad laisvo piliečio teisės negali būti suteiktos tik vyrams; kaip gali būti pasiekta tikra lygybė, jei pusei visuomenės neleidžiama naudotis privilegijomis, kuriomis dalijasi vyrai?

Revoliucijos lyderių – vyrų atsakymas buvo mažiau nei užjaučiantis – Marie’ai Gouze 1793 metais buvo įvykdyta egzekucija. Moterų klubai valdžios potvarkiu buvo panaikinti. Nuo to laiko Vakarų šalyse feminisčių grupės ir moterų judėjimai buvo suformuoti ir reformuoti pakartotinai, kartais buvo susidurta su autoritetų prieštaringumu. Marie Gouze buvo, be abejo, pirma feministė, paaukojusi savo gyvenimą dėl lyčių lygių teisių pasiekimo.

KOVOS JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTIJOSE

XIX amžiuje feminizmas JAV tapo labiau pažangesnis nei kitur ir dauguma kitų šalių moterų judėjimų lyderių į moterų kovas Amerikoje žiūrėjo kaip į pavyzdį. Laikotarpyje nuo 1830 iki 1850 metų Amerikos feministės buvo glaudžiai susijusios su grupėmis, kurios buvo ištikimos vergijos naikinimui. Anti-vergoviškos peticijos dažniausiai turėjo labai daug moterų parašų. Tačiau neturėdamos formalių politinių teisių, moterys buvo pašalintos nuo politikos kuluarų ( kuluarai – patalpos parlamente, esančiose už posėdžių salės; čia ilsimasi, o taip pat susitinkama, pasikeičiama nuomonėmis ir kita), pro kuriuos reformuotojai siekdavo savo tikslų. Nė vienai moteriai nebuvo leista dalyvauti konferencijoje, vykusioje Londone Šis faktas paskatino moterų grupuotes dar tvirčiau siekti užsibrėžto tikslo – lyčių nelygybės panaikinimo. 1848 metais Amerikos moterų lyderės panašiai kaip ir Prancūzijos moterų judėjimų dalyvės prieš pusė amžiaus patvirtino “sentimentų deklaraciją”, kuri buvo sukurta remiantis Amerikos Nepriklausomybės Deklaracija. Deklaracijoje buvo pateiktas ilgas sąrašas neteisingumų, kuriuos turėjo iškęsti moterys. Kaip bebūtų, šiuo laikotarpiu buvo pasiekta keletas laimėjimų, gerinančių moterų socialinę ir politinę padėtį. Kai baigėsi vergovė, Kongresas nutarė, kad tik vyrai buvę vergais, turi teisę balsuoti.

Juodaodės moterys irgi suvaidino didelį vaidmenį ankstyvajame moterų judėjime Jungtinėse Amerikos Valstijose, nors jos dažnai turėdavo kovoti su baltųjų seserų priešiškumu. Sojourner Truth buvo juodaodė moteris, kuri pasisakė prieš vergovę ir draudimą balsuoti moterims.

FEMINIZMO AUGIMAS EUROPOJE

Vienas svarbiausių ankstyvojo feminizmo įvykių Europoje buvo peticijos pristatymas Britanijos parlamente 1866 metais, kurią pasirašė 1 500 moterų. Šis įvykis turėjo nuvesti prie to, kad būtų apsvarstyta lygiateisė moterų balsavimo teisė. Peticija buvo ignoruota. Kaip atsakas, sekančiais metais buvo uždaryta Nacionalinė Draugija dėl moterų balsavimo teisės. Draugijos nariai tapo žinomi kaip kovotojai už moterų lygiateisiškumą ir per likusįjį devynioliktąjį amžių prašė parlamento suteikti moterims balsavimo teisę.

XX a. pradžioje pasaulinės įtakos turintis britiškasis feminizmas varžėsi su Amerikos feminizmu. 1900 m. pradžioje abiejose šalyse buvo organizuojamos dažnos kovos ir gatvės demonstracijos. 1908 metų birželio mėn. Londone suorganizuotas susitikimas po atviru dangumi, kuris sutraukė pusę milijono žmonių. Šiuo periodu, moterų judėjimų padaugėjo ne tik didesnėse Europos šalyse, bet kartu ir Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje.

Po 1920 metų feminisčių judėjimas Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse sumažėjo. Iš vienos pusės tai įtakojo balsavimo teisės pasiekimas, patvirtintas tuo laiku daugelyje Vakarų šalių (1928 m. Britanijoje). Radikalios pakraipos moterys įsijungė į kitų organizacijų veiklą,tokių kaip dalyvavimas fašizme. Kol dauguma siekė feminisčių užsibrėžto tikslo, šiame kontekste kaip atskiras judėjimas, susijęs su vyrų dominavimu institucijose, feminizmas tapo ne mažiau garsus.

PASIPRIEŠINIMAS FEMINIZMUI

Kaip kiekvienas gali tikėtis, feminizmas buvo tvirtai atmetamas tų moterų ir vyrų, kuriems dominuojančios kultūros idėjos apie giminę yra priimtinos. Dauguma vyrų prieštaravo feminizmui dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių baltieji engė ne-baltuosius: vyrai nenorėjo prarasti privilegijų, kurios būdingos patriarchalinėje visuomenėje. Dauguma kitų vyrų, tame tarpe įskaitant ir tuos, kurie neturi nei galios, nei pinigų, priešinasi socialiniam judėjimui, kuris kėsinasi į jų statusą bei pasitikėjimo pagrindą – vyriškumą. Vyrai, kurie visą laiką buvo laikomi stipria ir dominuojančia jėga, tarsi yra išsigandę feminisčių bandymų įrodyti, kad tiek vyrai, tiek moterys gali būti šilti ir švelnūs. Dauguma kitų vyrų, kaip bebūtų, palaiko feminizmo idėjas. Kai kurie vyrai nesutinka su žmonių nelygybe Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenėje. Dar kiti mano, kad feminizmas netgi padrąsina ar suteikia galimybę žmogui pilnai saviraiškai – “būti viskuo, kuo tik gali būti”.

Kai kurios moterys nepritaria feminizmui. Pavyzdžiui, tos moterys, kurios nuolat sukinėjasi apie vyrą ir vaikus. Jos feminizmą gali suvokti kaip kėsinimąsi sugriauti jų pasitikėjimo pagrindą. Tačiau, kaip bebūtų, feminizmas tiesiog siekia suteikti moterims didesnę pasirinkimo galimybę jų gyvenime.

Galiausiai daugelis žmonių baiminasi feminizmo todėl, kad neteisingai interpretuoja feminizmą, nežino, kas tai yra.

Feminizmas nesiekia supriešinti vyrų su moterimis. Jis laiko, kad patriarchatas – tai socialinio konflikto priežastis. Feminizmas siekia pašalinti galios, jėgos dominavimą iš žmonių tarpusavio santykių.

Kai kurios feminizmo idėjos yra plačiai paplitusios ir susilaukia pritarimo – tai parodo faktas, kad 2/3 Amerikos suaugusiųjų pritaria Lygių Teisių Deklaracijai (ERAI; N.O.R.S., 1983:199). Tačiau ERA – pirmą kartą kongresio pasiūlyta 1923m. ,. – vis dar nepriimta, tai reiškia, kad pasipriešinimas feminizmui yra labai stiprus, ypač tarp vyriškosios lyties įstatymų leidėjų.

MOTERYS IR SKURDAS
(“Skurdo feminizacija”)

Skurdas gali būti apibrėžiamas dviem būdais:

1. Absoliutus skurdas: kai pajamos yra tokios mažos, kad negalima įsigyti tokių būtinų dalykų, kaip maisto, drabužių ar gyvenamosios vietos. 1982 m. Amerikoje daugiau nei 30 milijonų žmonių išgyveno skurdą.
2. Reliatyvusis skurdas: kai parodoma koks tu esi vargšas palyginti su kitais. Lyginama lyginant su to meto standartu. Prieš daugelį metų telefonas, elektra ar radijas buvo labai didelė prabanga, o šiandien žmonės, kurie negali leisti sau turėti šiuos dalykus, gyvena reliatyviame skurde. Reliatyvusis skurdas taip pat gali būti siejamas su pajamų paskirstymu. Pavyzdžiui, 10 procentų žmonių su žemiausiomis pajamomis yra laikomi skurdžiais.

Kas yra vargšai? Tai žmonės, kurie yra bedarbiai ar žmonės, kurie negali pragyventi iš savo algos. Istorijos bėgyje padaugėjo skurstančių žmonių. 1930m. ir 1980 m. pradžia – tai laikinos depresijos periodas, kuomet padidėjo skurstančiųjų žmonių skaičius. Po metų pasikeitė skurstančiųjų klasės sudėtis. Šiandien pagrindines vargšų grupes sudaro imigrantai iš užsienio; imigrantai iš kaimų į miestus; mažumos (ypač juodieji); žmonės, kurie dėl amžiaus ar ligos negali dirbti.

Tarp viso pasaulio skurstančiųjų vis daugėja moterų. Per paskutiniuosius 20 metų dvi kryptis šeimyniniame gyvenime pakeitė skurdo sudėtį:

Pirma, didėjantis dirbančių moterų procentas. Šeimose, kur tėvai yra išsiskyrę, dirbanti žmona gali padaryti didelį skirtumą tarp vargo ir komforto.

Antra, didėjantis skyrybų ir šiaip su vyrais negyvenančių moterų skaičius, tai yra vienišų tėvų šeimų priežastis. Nors 1970 m. ekonomikos stagnacija labai padidino skurstančių žmonių skaičių, pasikeitimai šeimos sudėtyje buvo svarbus faktorius. Gyventojų surašymas parodė, kad virš 2 milijonų skurstančių šeimų priežastis buvo skyrybos 1971 m. ir 1981 m. tarpe. Dauguma šių vienišų tėvų šeimų galva yra moteris. Faktiškai, daugiau kaip pusę skurstančių šeimų galvų yra moterys ir du iš trijų žmonių, kurie yra žemiau skurdo ribos – tai irgi moterys. Ypač nesaugios senos moterys, tarp jų vis daugiau skurstančių. Iš čia atsirado tokia frazė, kaip “skurdo feminizacija”. Moterų ekonominis nesaugumas sudaro šio procento dalį. Skurdo feminizacija daugiausia paveikė juodaodes moteris, didėjo skyrybų skaičius tarp juodųjų. Per 1970 m, skyrybų skaičius tarp baltųjų padvigubėjo, o tarp net juodųjų patrigubėjo.

Labai plačiai yra paplitęs mitas, kad moteriai nėra reikalo dirbti, nes ją visą gyvenimą išlaikys vyras. Tai neliečia netekėjusių, išsiskyrusių ar našlių. Tačiau tai netinka ir daugybei ištekėjusių moterų, kurių alga yra didesnė nei vyrų, kurie galėtų išlaikyti šeimą.

POKYČIAI FEMINIZMO VIDUJE

Ir teoriškai, ir praktiškai feminizmas yra labai nepastovus. Žmonės, kurie save laiko feministais, skirtingai kritikuoja patriarchiją ir siūlo įvairias status quo alternatyvas. (Status quo – esantis šiuo metu arba buvusi kuriuo nors laiku padėtis). Dažniausiai išskiriami trys feminizmo variantai, nors tarp jų ir nėra labai glaudžios ribos, tačiau vienas kitą vis tiek papildo.
Dažniausiai išskiriama:
1. LIBERALUSIS FEMINIZMAS, kuris pripažįsta pagrindinius Amerikos visuomenės pagrindus, taip pat siekia įrodyti, kad moterys turi tas pačias teises ir galimybes, kaip ir vyrai. Liberalusis feminizmas patvirtina lygių teisių pataisą ir pabrėžia, kad reikia panaikinti diskriminavimą moters atžvilgiu, kuris net istoriškai ribojo moterų galimybes. Liberalusis feminizmas remia visų moterų reprodukcijos laisvę. Kol šeima laikoma socialinio instituto centru, liberalusis feminizmas teigia, kad dirbanti moteris turi teisę į motinystės atostogas. Sukrečiantis faktas tas, kad per 100 šalių garantuoja moterims motinystės atostogas, kai tuo tarpu Jungtinės Valstijos nevykdo tokios politikos daugumai dirbančių moterų (Hewlett, 1986).
2. SOCIALISTINIS FEMINIZMAS paremtas Karl’o Marx’o ir Friedrich’o Engeles’o idėjomis ir sieja moterų patiriamus trūkumus su kapitalistine ekonomine sistema. Socialistinis feminizmas susiduria su liberaliojo feminizmo reformomis, nors jas ir patvirtina, bet vis tiek laiko nepakankamomis. Socialistinis feminizmas teigia, kad tik socialistinė revoliucija gali įvesti lygybę tarp vyrų ir moterų, sulyginti jų teises.
3. RADIKALUSIS FEMINIZMAS patvirtina reformas, kurias sprendžia liberalusis feminizmas, bet taip pat jas laiko nepakankamomis. Radikalusis feminizmas teigia, kad socialistinės revoliucijos nepakanka norint, kad patriarchatas būtų galutinai sunaikintas. Be to, radikalaus feminizmo atstovai tiki, kad patriarchatas baigsis tuomet, kai išnyks riba tarp lyčių. Tai nereiškia, kad vyrai ir moterys nesiskiria biologiškai, bet pati kultūra neskirstys žmonių į vyrų ir moterų pasaulius. Trumpai tariant, radikalusis feminizmas siekia sukurti laisvos giminės visuomenę.

GIMINĖ XXI – ame AMŽIUJE

Daugiau nei prieš šimtmetį moterų padėtis Amerikoje buvo tiesiog nepavydėtina. Daugumoje šeimų vyrai kontroliavo pajamas, nuosavybę, o moterys buvo nušalintos nuo balsavimo teisės. Nors ir šiomis dienomis moterys turi nemažai socialinių trūkumų, tačiau buvo padaryta nemažai pokyčių, kurie atvėrė moterims platesnes galimybes, suteikė didesnes teises. Šį pasikeitimą įtakojo daugybė faktorių, iš kurių vienas svarbiausių – tai INDUSTRIALIZACIJA ( tai stambiosios technikos išsivystymas ir įdiegimas ūkyje. Industrializacijos pobūdį asprendžia visuomenės socialinė – ekonominė santvarka), kuri praplėtė moterų dalyvavimą visuomenėje.

Industrializacija pakeitė fiziškai sunkų darbą, kuris skirtas tik vyrams, vyriškai jėgai, į darbą, paremtą mąstymu, vaizduote. Galiausiai atsirado įvairių medicininių priemonių, padedančių pačioms moterims kontroliuoti reprodukciją ir nepageidaujamus nėštumus.

Dauguma vyrų ir moterų apgalvotai stengiasi sumažinti patriarchijos galią. Feminizmas siekia nutraukti įvairius žmonijos apribojimus. Šie apribojimai – tai žmogaus teisė į pilną saviraišką visuomenėje ir įvairius pakitimus, kurie yra nepriklausomi nuo lyties. Socialiniai pakitimai XXI a. gali būti gerokai geresni negu kad šiandien, jei žmonės ir toliau kovos už lygias teises tarp vyrų ir moterų.

Tuo pačiu metu yra ir stipri priešprieša, kuri visiškai nepritaria feminizmui. Kaip aiškina struktūrinė – funkcinė analizė, giminė yra labai svarbi asmens identitetui, šeimos gyvenimui ir taip pat mūsų visuomenės veiklai. Tikėtina, kad pasikeis tradicinis požiūris į giminę. Šis pasikeitimas gali iššaukti baimę, nerimą, net pasipriešinimą.

Atrodo, kad radikalūs požiūrio į giminę pasikeitimai Amerikoje nebus vienodi ir artimoje ateityje. Judėjimai už visuomenę, kurioje dominuotų maždaug lygios moterų ir vyrų teisės, turi realią galimybę tęstis ir ateityje.

IŠVADOS

Apibendrinant visus išsakytus teiginius bei mintis, vis tik dar norėčiau pabrėžti, kad feministės pakeitė daugelio žmonių klaidingą požiūrį ir paragino daugelį domėtis moterų veikla ir požiūriu į daugumą visuomeninio gyvenimo sričių, kurios anksčiau buvo plačiai ignoruojamos. Be to feminizmas nesiekia supriešinti vyrų su moterimis, jis tiesiog siekia moterims suteikti didesnę pasirinkimo laisvę jų gyvenime.

Bibliografija:
1.Giddens Anthony ”Sociology” , second edition, Cambridge:Polity Press, 1993;
2.Macionis J.John “Sociology” , second edition, New Jersey: Englewood Cliffs, 1989;
3. Smelser Neil “Sociology”, thrid edition, New Jersey:Englewood Cliffs:Prentise
Hall, 1988.

Priedai

Radikalusis patvirtina reformas,kurias sprendžia liberalusis feminizmas ir jas laiko nepakankamomis

Sieja moterų patiriamus trūkumus su kapitalistine ekonomine sistema Socialistinis

Liberalusis siekia įrodyti, kad moterys turi tas pačias teises ir galimybes kaip ir vyrai

prieš už
Patriarchatą(kai vyras užima vyraujančią padėtį visuomenėje)diskriminavimąseksualinį moterų išnaudojimą Feminizmas 1. moterų ir vyrų socialinę lygybę:a) darbe (alga)b) asmeniniame gyvenimec) išsimokslinimed) valdymee) balsavimo teisė

2. nesuteikti vyrams sprendžiamojo balso

3. moterų teisę pačioms kontroliuoti:a) seksualumąb) reprodukcijąc) nėštumą

4. gėjų ir lesbiečių kovą prieš visuomenės požiūrį į heteroseksualumą

Leave a Comment