EUROPOS SĄJUNGOS KONSTITUCIJA

ES Konstitucija: idėjos dėl ES Konstitucijos formavimasis, ES Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto priėmimas ir trumpa charakteristika

1. Idėjos dėl ES Konstitucijos formavimasis

Sutartį dėl Konstitucijos Europai inicijavo 2000 m. gruodžio 7-9 d.d. Nicoje (Prancūzija) vykusi Europos Vadovų Taryba, kuomet ES valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė dėl teisinių bei institucinių reformų. Siekiant įgyvendinti šį uždavinį, 2001 m. gruodžio 14-15 d.d. Lakene (Belgija) Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą sušaukti Konventą dėl Europos ateities. Konventas darbą pradėjo 2002 m. vasario 28 d. ir baigė 2003 m. liepos 10 d. Konvento baigiamasis dokumentas – Sutarties dėl Koonstitucijos Europai projektas , 2003 birželio 20 d. pateiktas Salonikų Europos Vadovų Tarybai, tapo atspirties tašku diskusijoms Tarpvyriausybinėje konferencijoje. Šios konferencijos uždavinys buvo peržiūrėti, esant reikalui – pakoreguoti bei galutinai patvirtinti Sutartį. Tarpvyriausybinė konferencija prasidėjo 2003 m. spalio 4 d. Romoje ir baigėsi 2004 m. birželio 18 d. Briuselyje, kur ir buvo galutinai patvirtintas Sutarties dėl Konstitucijos Europai tekstas. Ši Sutartis dar turės susilaukti visų ES valstybių patvirtinimo pagal kiekvienoje jų galiojančias nacionalines ratifikavimo procedūras.

Konvento struktūra

Konvento Pirmininkas – buvęs Prancūzijos Prezidentas Valery Giscard d’Estaing, jo pavaduotojai – buvęs Belgijos Miinistras Pirmininkas Jean-Luc Dehaene ir buvęs Italijos Ministras Pirmininkas Giuliano Amato.

Konvento prezidiumas:
· Konvento pirmininkas ir jo pavaduotojai;
· Į Konventą deleguoti atstovai iš trijų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, kurios per Konvento darbo laikotarpį pirmininkauja arba pirmininkaus ES – Ispanijos, Danijos, Gr

raikijos;
· 2 nacionalinių parlamentų atstovai;
· 2 Europos Parlamento atstovai;
· 2 Europos Komisijos atstovai;
· Šalims kandidatėms pateikus atstovavimo Konvento Prezidiume klausimą, nutarta, kad joms asocijuoto nario (svečio) teisėmis atstovaus vienas šalių kandidačių nacionalinių parlamentų atstovas. Šalių kandidačių parlamentarai savo atstovu vėliau išrinko Slovėnijos parlamentarą Alojz Peterle.

Konvento nariai:
· po 1 valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybių atstovą;
· po 2 valstybių narių ir šalių kandidačių nacionalinių parlamentų atstovus;
· 16 Europos Parlamento narių;
· 2 Europos Komisijos atstovai.
Visi 102 Konvento nariai (neskaitant Pirmininko ir jo pavaduotojų) turi po vieną pavaduotoją (pakaitinį narį), kuris gali pakeisti Konvento narį jam nedalyvaujant

Sutarties dėl Konstitucijos Europai bendrieji bruožai

Sutartis viename dokumente apjungia dabar galiojančias Europos Sąjungos ir Europos Bendrijos steigimo sutartis ir panaikina „3 ramsčių“ sistemą, Europos Sąjunga įgyja teisinį subjektiškumą. Pagrindinių teisių chartija įtraukiama į Sutartį kaip teeisiškai įpareigojantis dokumentas.
Siekiant supaprastinti ir pagerinti ES veiklą, Sutartyje numatyta:
· kompetencijos pasidalinimas tarp Sąjungos ir šalių narių,
· subsidiarumo principo taikymo kontrolės mechanizmas, tiesiogiai įtraukiant nacionalinius parlamentus,
· supaprastintos sprendimų priėmimo procedūros – išskyrus Konstitucinėje sutartyje numatytas išimtis, visi įstatymo statusą turintys teisės aktai priimami Taryboje balsuojant kvalifikuotąja dauguma ir pagal įprastinę teisėkūros procedūrą,
· nuo 15 iki 6 sumažintas ES teisės aktų rūšių skaičius;
Norint stiprinti bendradarbiavimą, Sutartyje pateikiama:
· metodų ir resursų, leidžiančių sukurti laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę Europoje, apibrėžimas,
· Bendros užsienio ir sa

augumo politikos ambicijos: Užsienio reikalų ministro posto sukūrimas,
· Europos saugumo ir gynybos politikos naujovės: Europos ginkluotės, tyrimų ir karinių pajėgumų agentūros įkūrimas,
· koordinavimo procedūrų patobulinimas ekonominės politikos srityje.
Sutartis išlaiko ES institucinės sistemos balansą, tačiau pakeičiami kai kurie šios sistemos elementai:
· didinamos Europos Parlamento galios,
· sukuriamas Europos Vadovų Tarybos pirmininko postas,
· numatyta nauja Komisijos formavimo tvarka – nuo 2014 m. Komisijos narių skaičius bus lygus 2/3 valstybių narių skaičiaus. Komisijos nariai bus skiriami pagal lygios rotacijos tarp valstybių narių principą (iki 2014m. Komisiją sudarys po 1 kiekvienos šalies atstovą),
· sustiprintas Europos Komisijos vaidmuo ekonominio koordinavimo bei teisingumo ir vidaus reikalų srityse,
· numatyta nauja kvalifikuotos daugumos balsavimo sistema – sprendimas laikomas priimtu, jei už jį pasisako ne mažiau kaip 55% ES šalių, kuriose gyvena ne mažiau kaip 65% ES gyventojų. Blokuoti sprendimo priėmimą gali ne mažiau kaip 4 šalys.
· Europos Parlamente bus 750 narių, vienai šaliai teks ne mažiau kaip 6, bet ne daugiau kaip 96, vietos.
Kiti Sutarties dėl Konstitucijos Europai bruožai:
· iki 2014m. Komisiją sudarys po 1 kiekvienos šalies atstovą,
· iki 2009 m. išliks galioti Nicos sutarties nuostatos dėl kvalifikuotosios daugumos Taryboje apskaičiavimo,
· nuo 2009 iki 2014 m., jei kvalifikuotąja dauguma priimamam sprendimui prieštaraus šalys, sudarančios ¾ blokavimui reikalingos mažumos, Taryba turės papildomai diskutuoti dėl tų šalių pareikštų prieštaravimų,
· reglamentuotas išstojimo iš ES mechanizmas.

Sutarties dė

ėl Konstitucijos Europai struktūra

Konstitucinės sutarties projektą sudaro 4 dalys. Žemiau apžvelgiami pagrindiniai kiekvienos dalies bruožai.

I dalis – nustatanti pagrindinius Europos Sąjungos veikimo principus:

1 skyrius: Sąjungos sąvoka ir tikslai
· Europos Sąjungos apibrėžimas: „Atspindėdama Europos piliečių ir Valstybių valią kurti bendrą ateitį, ši Konstitucija įsteigia Europos Sąjungą, kuriai valstybės narės suteikia įgaliojimus siekti jų bendrų tikslų. Sąjunga koordinuoja politiką, kuria valstybės narės siekia įgyvendinti šiuos tikslus, ir naudojasi valstybių narių jai suteiktais įgaliojimais kaip priimta Bendrijoje“.
· Nustatomos ES puoselėjamos vertybės ir siekiami tikslai (tarp jų – pagarba kultūrinei ir kalbinei įvairovei).
· ES turi gerbti šalių narių nacionalinį identitetą.
· Europos Sąjungai suteikiamas juridinio asmens statusas.

2 skyrius: Pagrindinės teisės ir Sąjungos pilietybė
· ES siekia prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
· ES pilietybė nepakeičia nacionalinės pilietybės, o ją papildo.

3 skyrius: Sąjungos kompetencijos sritys
· Nustatoma ES teisės viršenybė nacionalinės teisės atžvilgiu: „Konstitucija ir teisės aktai, kuriuos priima Sąjungos institucijos naudodamosi jai suteiktais įgaliojimais, turi viršenybę valstybių narių teisės aktų atžvilgiu“ (I-10 str.).
· Išskiriamos 3 kompetencijos rūšys:
– išimtinė kompetencija (srityse, kuriose tik ES gali leisti teisės aktus):

vidaus rinkos veikimui būtinos konkurencijos taisyklės,
pinigų politika (valstybėms narėms, įsivedusioms eurą),
bendros prekybos politika,
muitų sąjunga,
jūros biologinių išteklių apsauga,
tarptautinių susitarimų sudarymas (kai jų sudarymas numatytas Sąjungos įs

statymų statuso akte).
– Pasidalijamoji kompetencija (srityse, kuriose valstybės narės gali įgyvendinti savo kompetenciją tiek, kiek Sąjunga nepasinaudojo arba nusprendė nepasinaudoti savo kompetencija):
vidaus rinka,
laisvės, saugumo ir teisingumo sritys,
žemės ūkis ir žuvininkystė, išskyrus jūros biologinių išteklių apsaugą,
transportas ir transeuropiniai tinklai,
energetika,
Konstitucinės sutarties III dalyje apibrėžti socialinės politikos aspektai,
ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda,
aplinka,
vartotojų apsauga,
bendros saugumo problemos visuomenės sveikatos srityje,
mokslo, technologijų plėtros ir kosmoso bei bendradarbiavimo vystymo labui ir humanitarinės pagalbos srityse (kai Sąjungos kompetencija netrukdo valstybėms narėms naudotis savo kompetencija).
– papildančioji kompetencija (srityse, kuriose ES gali tik paremti, papildyti ar koordinuoti valstybių narių veiksmus):
pramonė,
žmogaus sveikatos apsauga ir gerinimas,
švietimas, profesinis mokymas, jaunimas ir sportas,
kultūra,
civilinė apsauga
· Numatomas šalių narių ekonominės ir užimtumo politikų koordinavimas.
· ES kompetencija užsienio ir saugumo politikos srityje apima visas užsienio politikos sritis ir visus su Sąjungos saugumu susijusius klausimus; šioje srityje taikomas atskiras sprendimų priėmimo mechanizmas.
· Pateikiama lankstumo sąlyga: jeigu paaiškėja, kad Sąjungai reikia imtis veiksmų vienam iš Konstitucijoje nurodytų tikslų pasiekti, o Konstitucija nesuteikia tam būtinų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos siūlymu ir gavusi Europos parlamento sutikimą, vieningu sprendimu gali imtis reikalingų priemonių.
4 skyrius: Sąjungos institucijos
· Sukuriama Europos Vadovų tarybos pirmininko pareigybė (atsiranda nuo Konstitucinės sutarties įsigaliojimo).
· Sukuriama ES Užsienio reikalų ministro pareigybė (atsiranda nuo Konstitucinės sutarties įsigaliojimo).
· Nauja kvalifikuotosios balsų daugumos skaičiavimo tvarka – sprendimas laikomas priimtu, jei už jį pasisako ne mažiau kaip 55% ES šalių, kuriose gyvena ne mažiau kaip 65% ES gyventojų. Blokuoti sprendimo priėmimą gali ne mažiau kaip 4 šalys (įsigalioja nuo 2009 m. lapkričio 1 d.).
· Nauja Europos Komisijos sudėtis – Komisijos narių skaičius yra lygus 2/3 valstybių narių skaičiaus, t.y. 18 (netaikoma pirmajai Komisija, paskirtai įsigaliojus Konstitucijai – taigi naujoji sudėtis galiotų nuo 2014 m.).
· Europos Komisijos pirmininkas renkamas Europos parlamento, kandidatą siūlo Europos Vadovų taryba.
· Pirmininkavimo Tarybai tvarka artima dabar galiojančiai – kiekviena šalis pirmininkaus visoms Tarybos sudėtims (išskyrus Užsienio reikalų tarybą) 6 mėnesius, padedama kitų 2 šalių (šios 3 šalys kartu sudarys pirmininkaujančių šalių grupę).

5 skyrius: Naudojimasis Sąjungos kompetencija
· Supaprastinamos ES teisės aktų priėmimo procedūros- Europos įstatymai ir Europos pamatiniai įstatymai priimami pagal įprastinę teisėkūros procedūrą (šios procedūros taikymas remiasi bendru Europos parlamento ir Ministrų Tarybos sprendimų priėmimu remiantis Komisijos pasiūlymais – žr. III-298 str.).
· sumažinamas teisės aktų rūšių skaičius (nuo 15 iki 6), numatytos tokios privalomųjų ES teisės aktų rūšys: įstatymas, rėminis įstatymas, reglamentas, sprendimas, bei neprivalomųjų: rekomendacijos ir nuomonės.
· Nustatomos specialios nuostatos, įgyvendinančios bendrą užsienio ir saugumo politiką bei bendrą saugumo ir gynybos politiką.
· Sustiprinamas ES vaidmuo užtikrinant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.
· Solidarumo sąlyga teroristinio akto, stichinės nelaimės ar žmogaus sukeltos katastrofos atveju.
· Sustiprinto bendradarbiavimo galimybės gynybos srityje.

6 skyrius: Sąjungos demokratijos principai
· ES santykiai su bažnyčiomis ir nekonfesinėmis organizacijomis.
· ES dialogas su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene.

7 skyrius: Sąjungos finansai
· Daugiametis finansų planavimas (daugiametės finansinės perspektyvos priimamos vienbalsiai).
· Didesnės Europos Parlamento galios tvirtinant ES biudžetą.

8 skyrius: Sąjunga ir jos kaimynai
· Ypatingi ES santykiai su kaimyninėmis valstybėmis.

9 skyrius: Narystė Sąjungoje
· Išstojimo iš ES galimybė.
· Narystės ES kriterijai.

II Konstitucinės sutarties dalis – ES Pagrindinių teisių chartija:

· 2000 m. Nicoje priimta ES Pagrindinių teisių chartija iki šiol neturėjo teisinės galios. Konvente nuspręsta chartiją padaryti sudedamąja Konstitucinės sutarties dalimi nekeičiant chartijos turinio.
· Chartija įtvirtina visuotines vertybes: žmogiškasis orumas, laisvė, lygybė ir solidarumas bei nustato demokratijos ir įstatymų viršenybės principus. Chartija įpareigoja gerbti Europos tautų kultūrų ir tradicijų įvairovę bei valstybių narių nacionalinį identitetą ir jų nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų sąrangą.
· Šioje Chartijoje įtvirtinamos pagrindinės teisės, kylančios iš visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Sąjungos ir Europos Ministrų Tarybos priimtų socialinių chartijų ir ES teisingumo teismo ir Europos žmogaus teisių teismo teisminės praktikos. Pagal šį kontekstą Sąjungos ir valstybių narių teismai aiškins Chartiją tinkamai atsižvelgdami į išaiškinimus, pateiktus Chartijos projektą rengusio Konvento prezidiumo nurodymu.

I ir II dalies priedai– papildomi protokolai:

Protokolas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ES
· Nacionaliniai parlamentai informuojami apie ES teisės aktų projektus.
· Europos parlamentas ir nacionaliniai parlamentai kartu nustato, kaip Europos Sąjungoje galima efektyviai ir reguliariai organizuoti ir skatinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą.

Protokolas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo
· Komisija, teikdama teisės aktų projektus, turės pagrįsti, ar jie neprieštarauja subsidiarumo principui. Jei trečdalis nacionalinių parlamentų pareikš motyvuotą nuomonę, kad siūlomas ES teisės akto projektas prieštarauja šiam principui, Komisija turės persvarstyti savo pasiūlymą.

Protokolas dėl atstovavimo Europos parlamente ir balsų paskirstymo Europos viršūnių taryboje ir Ministrų taryboje
· Nicos susitarimai dėl vietų Europos Parlamente ir balsų pasiskirstymo Taryboje ir Vadovų taryboje galios, atitinkamai, iki 2004-2009 m. EP kadencijos pabaigos ir 2009 m. lapkričio 1 d.

III Konstitucinės sutarties dalis – Sąjungos vidaus politikos sritys ir veikla:

Šioje Konstitucinės sutarties dalyje sukonkretinami I dalyje išdėstyti principai, pateikiami ES teisiniai veiklos pagrindai, reglamentuojamos ES vykdomų politikų detalės, numatomi konkretūs ES veiksmai ir sprendimų priėmimo procedūros atskirose srityse.

Didžioji dalis nuostatų perkelta iš dabar galiojančios EB sutarties, pakeitimai atlikti šiose srityse: laisvė, saugumas ir teisingumas; ES išoriniai veiksmai; ekonominė ir monetarinė politika; ES institucijų veikla; fiskalinės nuostatos; finansinės nuostatos.

Pagrindiniai pakeitimai:
· Nustatomos sprendimų priėmimo procedūros konkrečiose srityse:
– numatyta padidinti sričių, kuriose taikomas kvalifikuotosios daugumos balsavimas: (pvz.: prieglobstis, darbuotojų socialinės apsaugos priemonės, energetika, asmenų kontrolė pasienyje, nusikaltimų prevencija, kultūra)
– vienbalsiškumo taikymo sritimis išlieka Bendroji užsienio ir saugumo politika, gynyba, bendradarbiavimas baudžiamosios teisės srityje, mokesčiai ir socialinė politika.
– Europos Vadovų taryba vienbalsiai priimtu sprendimu gali išplėsti kvalifikuotosios daugumos balsavimo bei įprastinės teisėkūros procedūros taikymą (eurožargonu ši procedūros pakeitimo galimybė įvardijama prancūzišku žodžiu „passerelle“, reiškiančiu „tiltelį“).
– išplečiamas įprastinės teisėkūros procedūros taikymas: remiantis šia procedūra didinamos Europos Parlamento galios ES teisėkūros procese.
· Remiantis Konstitucinės sutarties I dalies straipsniais dėl kompetencijų, trečioje dalyje reglamentuojamas bendradarbiavimas naujose srityse:
– Išskirtas atskiras intelektinės nuosavybės apsaugos straipsnis III – 65 str. Steigiami vieningi intelektinės nuosavybės apsaugos instrumentai bei ES mastu veikianti žinyba, prižiūrinti intelektinės nuosavybės apsaugos įgyvendinimą.
– Tyrimų, technologinio vystymosi ir kosmoso skyriuje išskirtas atskiras straipsnis III – 150, skirtas Europos kosmoso politikai.
– Išskirtas atskiras energetikos skyrius III – 152 str.
– III – 177 str. daroma nuoroda į bendradarbiavimą sporto srityje.
– Išskirtas atskiras civilinės apsaugos skyrius III – 179 str.
– Išskirtas atskiras administracinio bendradarbiavimo skyrius III – 180 str.

Kiti svarbesni pakeitimai:
· III – 304 str. teigiama, kad daugiametė finansinė perspektyva bus sudaroma mažiausiai 5 metams (šiuo metu ji sudaroma 7 m. laikotarpiui).
· Atsiranda Europos išorinių veiksmų tarnyba (ES diplomatinė tarnyba), padėsianti ES Užsienio reikalų ministrui. Ši tarnyba dirba bendradarbiaudama su valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis. ES delegatūrų personalas bus sudaromas iš šios tarnybos pareigūnų. Ši tarnyba turėtų būti sudaroma Tarybos ir Komisijos sutarimu, nepažeidžiant Europos Parlamento teisių.
· Sustiprinto bendradarbiavimo srityje numatoma galimybė pereiti prie kvalifikuotos daugumos principo (numatoma, kad Taryba vieningu balsavimu gali nuspręsti vietoje vieningumo taikyti kvalifikuotos daugumo principą bei vietoj specialios teisėkūros procedūros- įprastinę), išskyrus su saugumo ir kariniais aspektais susijusius klausimus (III-328 str.)

III dalies priedai – papildomi protokolai ir deklaracija:

Protokolas keičiantis Euratomo sutartį
· Išlieka galioti Konstitucinės sutarties protokolu modifikuota Euratomo sutartis.

Protokolas dėl euro grupės
· teigiama, kad euro zonos šalių ministrai rinksis į neformalius susitikimus ir 2,5 metų laikotarpiui rinks euro grupės prezidentą.

Deklaracija dėl Europos išorinių veiksmų tarnybos sukūrimo
· tarnyba turi būti sukurta per 1 metus nuo sutarties įsigaliojimo.

IV Konstitucinės sutarties dalis – bendrosios ir baigiamosios nuostatos:

· Įtraukiamas ES simbolių paminėjimas: ES vėliava, ES himnas, ES moto, ES piniginis vienetas, Europos diena
· Konstitucinė sutartis įsigalioja ją ratifikavus visoms valstybėms. Papildomoje deklaracijoje numatyta, kad jei per dvejus metus 4/5 šalių narių yra ratifikavusios Konstitucinę sutartį, o vienai ar kelios valstybėms iškyla sunkumų dėl ratifikavimo, šis klausimas perduodamas Europos Viršūnių tarybai.
· Įsigaliojus naujajai Konstitucinei sutarčiai netenka galios Europos Bendrijos, Europos Sąjungos steigimo sutartys ir jas papildančios sutartys.
· Išlaikomas teisinis tęstinumas tarp Europos Bendrijų ir Europos Sąjungos: ES perima visas EB ir Sąjungos teises ir pareigas.
· Konstitucinės sutarties keitimui ateityje gali būti šaukiamas Konventas, kuris konsensusu pateiktų rekomendaciją Tarpvyriausybinei konferencijai.
· Konstitucijos tekstas galės oficialiai būti išverstas ir į kalbas, kurios turi oficialų statusą kurioje nors valstybėje narėje, bet nėra oficialios ES kalbos (IV-10 str.)

Leave a Comment