1. Ar narystė Europos Sąjungoje nesužlugdys Lietuvos ekonomikos?Lietuvos narystės ES skeptikai dažniausiai remiasi argumentu, kad šalies įmonės dar nėra pasirengusios konkuruoti su ES įmonėmis ir, Lietuvai tik įstojus į ES, šalyje nuvilnys bankrotų banga. Siekdama išvengti tokios padėties, Europos Komisija suformulavo reikalavimą, kad, prieš tapdamos narėmis, visos šalys kandidatės privalo įrodyti savo įmonių pasirengimą atlaikyti konkurencinį spaudimą bendrojoje rinkoje. Taigi Lietuva netaps ES nare, jei nebus patenkintas šis narystės kriterijus. Paskutiniais Europos Komisijos vertinimais (2000 m. lapkričio mėn.), po 3-5 metų Lietuvos įmonės bus pasirengusios laisvai konkurencijai ES rinkose.Narystė ES turėtų ne tik nesužlugdyti Lietuvos ekonomikos, bet priešingai – padėti tvirtus pagrindus tolesniam jos augimui. Ekonomikos teorijoje ir praktikoje žinoma pagrindinė mažų valstybių ekonominio augimo sąlyga – jų atvirumas užsienio prekybai ir investicijoms. Jau šiandien Lietuvos ūkio augimą didžiąja dalimi lemia įmonių eksporto apimčių augimo tempai. Taigi pirmiausia narystė ES garantuos Lietuvos gamintojams muitų, kvotų ar kitokių prekybos barjerų nevaržomą verslo erdvę nuo Vilniaus iki Lisabonos. Kitais žodžiais tariant, narystė ES suteiks teisę be apribojimų parduoti savo produkciją didžiausioje pagal perkamąją galią pasaulio rinkoje. Antra, narystė ES paskatins užsienio bendrovių investicijas Lietuvoje. Išaugs užsienio investuotojų ir šalies įmonių pasitikėjimas Lietuvos teisine aplinka, ji įgis vis daugiau bendrų bruožų su Vokietijoje ar Prancūzijoje dešimtmečius funkcionuojančia teisine aplinka (kad jos nėra Lietuvoje, taip dažnai skundžiasi mūsų šalies žmonės ir verslininkai).Pagaliau pažymėtina struktūrinių fondų teikiama parama, kurią gaus Lietuva, tapusi ES nare. Narystės ES ekonominio poveikio studijų duomenimis, Lietuva per pirmuosius narystės metus iš ES turėtų gauti apie 1,7 mlrd. litų, o įmokos į ES biudžetą sudarytų apie 640 mln. litų. Taigi grynosios išmokos Lietuvai pirmaisiais narystės ES metais viršytų 1 mlrd. litų, arba maždaug 2 proc. šalies BVP. Turint omenyje, kad visas Lietuvos 2001 m. valstybės biudžetas yra maždaug 7,4 mlrd. litų, ši parama būtų išties reikšminga.
Praėjus 4-5 narystės metams, įplaukos iš ES biudžeto pasiektų 3,3-3,7 mlrd. litų.2. Kaip gali Lietuva būti priimta į Europos Sąjungą, jeigu jos ekonomikos išsivystymo lygis yra daug žemesnis, negu Europos Sąjungos valstybių narių?Nederėtų ES vertinti kaip “turtingųjų klubo”, į kurį patenka tik tam tikrą ekonominio išsivystymo lygį pasiekusios valstybės, o neturtingesnės paliekamos užribyje. ES vis dažniau apibūdinama kaip “vertybių sąjunga”, t.y. kaip Europos žemyno valstybių, išpažįstančių tam tikras bendrąsias vertybes, sąjunga, o pagrindinės vertybės – demokratija ir žmogaus teisės. Turint omenyje, kad Lietuva ir kitos Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybės yra jaunos demokratijos, ES plėtros užduotis yra sustiprinti ne tik šių šalių rinkos ekonomikas, bet ir jose vykstančius demokratinius procesus. Panašių tikslų siekė ir 1986 m. ES plėtra į Ispaniją ir Portugaliją – ekonomiškai atsilikusias valstybes, tik prieš keletą metų nuvertusias autoritarinius režimus ir pradėjusias demokratines reformas. Taigi ne veltui Europos integracija yra įvardijama kaip ekonominėmis priemonėmis siekiamas politinis tikslas. Nedera pamiršti to fakto, kad dabartinės ES valstybės narės tiek ekonomikos, tiek socialinės politikos, tiek kitų sričių atžvilgiu yra nevienodos, t.y. nerasime vienodų eksporto ir importo apimčių, vienodo žemės ūkio, regioninio ir socialinio išsivystymo rodiklių, kainų, biudžeto, infliacijos lygio, pagaliau – nedarbo lygio.Kita vertus, skeptikai yra teisūs teigdami, kad ekonominio išsivystymo skirtumai tarp ES valstybių narių ir šalių kandidačių ankstesnių plėtrų kontekste dar niekada nebuvo tokie ryškūs. Iš dalies dėl šios priežasties 1993 m. Kopenhagoje įvykęs Europos viršūnių tarybos susitikimas nustatė būsimosios VRE valstybių narystės ES sąlygas, tarp kurių ypatingas vaidmuo tenka ekonominiams narystės kriterijams: šalyje kandidatėje turi veikti funkcionali rinkos ekonomika ir turi būti akivaizdu, kad ji įstengia atlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgų veikimą ES. Taip pat šalis kandidatė tvirtai įsipareigoja siekti politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos. Tai reiškia, kad valstybė liberalizuoja kainas ir prekybą, sukuria rinkos ekonomikos veikimą užtikrinančią teisinę sistemą (pvz., įmonių, konkurencijos ar intelektinės nuosavybės teisės srityse), užtikrina makroekonominį stabilumą, vykdo struktūrines ūkio reformas. Kiekvienais metais savo Reguliariajame pranešime Europos Komisija įvertina šalių kandidačių pažangą įgyvendinant ekonominius kriterijus. Pažymėtina, kad šiuo metu dar nė viena iš VRE šalių kandidačių iki galo neatitinka ES ekonominių kriterijų. Lietuva 2000 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos Reguliariajame pranešime jau įvardijama kaip funkcionuojanti rinkos ekonomika, kuri vidutiniu laikotarpiu (t.y. per 3-5 metus) turėtų būti pasirengusi atlaikyti ES rinkos jėgų konkurencinį spaudimą. Tai reiškia, jog šalis privalo tęsti pradėtas ūkio reformas, kad iki numatomos narystės dienos (2004 m. sausio 1 d.) visiškai patenkintų ekonominius narystės reikalavimus.3. Ar Lietuva nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos bus pajėgi konkuruoti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis?Tokį klausimą užduodantys žmonės dažniausiai baiminasi, ar Lietuvos įmonės, vos prieš 10 metų pertvarkiusios savo veiklą rinkos ekonomikos sąlygomis, bus pajėgios konkuruoti su ES įmonėmis, turinčiomis ilgametes veiklos tradicijas ir paprastai dirbančiomis pagal naujausias technologijas. Šis klausimas yra išties aktualus, ir jį užduoda ne tik šalių kandidačių gyventojai, bet ir pati Europos Komisija. Vienas iš vadinamųjų Kopenhagos kriterijų, kuriais ES remiasi, vertindama šalių kandidačių pasiekimus, parodo Lietuvos, Lenkijos ar Latvijos įmonių pasirengimo konkuruoti ES bendrojoje rinkoje lygį.