Europolas ir Interpolas

EUROPOLAS
Plintant ir tobulėjant tarptautiniam nusikalstamumui, jau prieš gerą dešimtmetį Europos Sąjungoje atsirado poreikis įkurti bendrą teisėsaugos instituciją, kuri padėtų kovoti su organizuotu nusikalstamumu visoje jos erdvėje. Galiausiai 1999 metais įsteigiamas Europos policijos biuras ( vadinamasis Europolas ), kurio būstinė įsikuria Hagoje ( Olandija ).

Nors Europolo įkūrimo tikslai buvo gana aiškus ir suprantami – stiprinti ES šalių policijų bendradarbiavimą, koordinuoti informacijos rinkimą, analizę ir apsikeitimą tarp šalių narių, padėti šalių narių atitinkamoms teisėsaugos institucijoms vykdyti prevencines priemones, rengti operacijas, strateginius pranešimus ir nusikaltimų analizę pagal šalių naarių pranešimus, kelti teisėsaugos pareigūnų kvalifikaciją, teikti specialias žinias ir techninę pagalbą tiriant ir užkardinant nusikaltimus ir pan., praktikoje tai buvo nelengvos užduotys.

Europolas – tai visiškai nauja, iki šiol Europoje neegzistavusi struktūra. Joje pradėjusiems dirbti policijos pareigūnams iš visos Europos reikėjo nustatyti bendrus veiklos metodus, perprasti skirtingas šalių narių teisines sistemas, įtikinti savo šalių policijos pareigūnus dėl biuro reikalingumo ir informacijos teikimo būtinumo, galu gale perprasti vienam kito mentalitetą, papročius bei tradicijas. Dar ir dabar, praėjus trejiems biuro veiklos metams, viis pasigirsta skeptiškų nuomonių dėl biuro reikalingumo. Tam yra daug priežasčių.

Pirmiausia šalys narės, kurdamos europolo konvenciją ir ieškodamos visoms priimtinų formuluočių ir kompromisų dėl valstybių skirtingų teisinių sistemų bei tradicijų, labai apribojo Europolo funkcijas, griežtai reglamentavo jo veiklą, apibrėžė veiklos ko

ontrolę. Dėl šios priežasties veikla tapo biurokratiška ir nelanksti. Daug vilčių dėję I biuro veiklą praktiniai policijos darbuotojai pradėjo nepasitikėti biuru, skeptiškai jį vertinti. Tai nėra netikėta ir dėl to, kad Europos Sąjungos šalių pareigūnai nebuvo pripratę prie naujovių ar didelių pasikeitimų. Šalyse, kur valstybės valdymo sistemos nebuvo susiformavusios ir nekito dešimtmečius kur įstatymai galiojo po keliasdešimt ar net šimtus metų be jokių pataisų, o policijos veikla buvo suprantama kaip neginčijamos aksiomos, perduodamos iš kartos į katą, buvo sunku tikėtis greitų permainų ar visiško supratimo.

Europolo darbo efektyvumą padidino ir jau baigtos kurti bei tinkamai funkcionuojančios Europolo duomenų bazės, išplėstos jo funkcijos, didinamas kompetentingo personalo skaičius. Nors jau dabar europolas turi teisę koordinuoti bendrų, iš kelių valstybių pareigūnų sudarytų tyrimo grupių veiklą, teeikti turimą informaciją apie nusikalstamas grupuotes, patarimus techniniais klausimais, padėti atlikti nusižengimų analizę ir pan., jo veikla turėtų kardinaliai pasikeisti įsigaliojus naujai ES konvencijai dėl pagalbos baudžiamosiose bylose, kuri padės pamatus visiškai naujoms tarptautinės baudžiamosios teisės tradicijoms bei principams.

Pagal Europolo konvenciją, kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė privalėjo įkurti nacionalinį padalinį ir skirti ryšių pareigūnus darbui Europolo būstinėje Hagoje. Tik labai griežtai nustatyta tvarka it tik per nacionalinius padalinius ir ryšių pareigūnus galima kreiptis pagalbos tiriant vieną ar kitą nusikaltimą, kurio pė

ėdsakai veda į kitas Europos Sąjungos šalis. Be analitikų, ekspertų bei kitų specialybių pareigūnų, šiuo metu Europolo būstinėje dirba ir ryšių karininkai, atstovaujantys įvairioms Europos Sąjungos šalių narių teisėsaugos institucijoms. Europolas veikia 24 valandas per parą.

Europolo tikslas – gerinti kompetentingų institucijų veiksmingumą ir bendradarbiavimą užkertant kelią pavojingoms tarptautinių nusikaltimų formoms bei kovojant su jomis. Iš pradžių šis tikslas apėmė nelegalią prekybą narkotikais, branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis, nelegalų gabenimą, prekybą žmonėmis bei su automobiliais susijusius nusikaltimus. Po dviejų metų Europolui buvo pavesta spręsti terorizmo, pinigų plovimo ir su šios kriminalinės veiklos formomis susijusias bylas.

Europolo uždaviniuose numatyta palengvinti keitimąsi informacija tarp valstybių narių, rinkti, lyginti ir analizuoti informaciją bei žinias, valstybinių narių kompetentingoms institucijoms per nacionalinius padalinius skubiai perduoti su jomis susijusią informaciją ir taip padėti valstybėms narėms vykdyti tyrimus. Vienoje iš informacijos sistemų, kuria gali naudotis ne tik Europolas, bet ir nacionaliniai padaliniai bei Europolui priklausantys ryšių pareigūnai, saugomi duomenys apie asmenis, kurie buvo nuteisti Europolo kompetencijai priskiriamus nusikaltimus arba buvo apkaltinti įvykdę ar dalyvavę vykdant tokius nusikaltimus. Kitose sistemose saugomos Europolo turimos darbinės bylos naudojamos analizei. Šiose ne taip griežtai saugomose duomenų bazėse kaupiami duomenys apie liudininkais, faktiškomis ar potencialiomis kriminalinių nusikaltimų aukomis pripažintus asmenis.

Dėl finansinio reglamentavimo ir ryšių pareigūnų teises bei pareigas ap

pibrėžiančių taisyklių buvo derėtasi kaip dėl papildomų Europolo veiklai reikalingų dokumentų. Svarbiausiais teisiniais ir politiniais derybų aspektais tapo darbines bylas įgyvendinančios taisyklės ir personalo darbo taisyklės.

Europolas yra juridinis asmuo. Jį sudaro šie organai:

1. administracijos valdyba, kuri priima visus svarbius į technines Europolo pareigas neįeinančius sprendimus. Ją sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės, valdybos sprendimai priimami dviem trečdaliais balsų, jei nenustatyta kitaip;
2. direktorius, kurį ketverių metų kadencijai vienbalsiai skiria Taryba, pasikonsultavusi su administracijos valdyba. Direktorius gali būti renkamas dviem kadencijoms. Jis yra atsakingas už Europolui paskirtų užduočių vykdymą bei administravimą. Jis ir du pavaduotojai gali būti atleisti Tarybos sprendimu, priimamu dviem trečdaliais balsų;
3. bendra duomenų apsaugos priežiūros institucija;
4. finansų inspektorius ir
5. finansų komitetas.

Europolo nereikia painioti su Interpolu ( Tarptautine kriminalinės policijos organizacija ), kuriam šiuo metu priklauso 177 valstybių policijos pajėgos ir kuris yra įsikūręs Lijone. Skirtingai nei Europolas, Interpolas nėra susaistytas su jokia konkrečia regionine valstybių grupe; tai – pasaulinė organizacija.

EUROPOLAS LIETUVOJE

Šiuo metu Lietuva rengiasi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Europolu ir vykdo su šiuo procesu susijusius parengiamuosius darbus. Sutartis turėtų būti pasirašyta dar šių metų pabaigoje. Rengdamasi šiam bendradarbiavimui, Lietuvos policija, remiama PHARE programos, kuria nacionalinį Europolo padalinį Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnyboje.

Europolas uždara 15 valstybių organizacija, turinti labai griežtas veiklos taisykles bei bendradarbiavimo tvarką, to

odėl, kol bendradarbiavimo sutartis nepasirašyta, Lietuvos policijos bendradarbiavimas vyksta tik tam tikrose srityse: vykdomosios mokymų programos, kai kurie kriminologiniai tyrimai. Europolo kvietimu Lietuvos policijos pareigūnai dalyvavo keliose operacijose siekiant ištirti nelegalios migracijos srautus, prekybos žmonėmis tendencijas, automobilių vagysčių mastus.

Pasirašius bendradarbiavimo sutartį, jau nuo kitų metų turėtų būti paskirtas ir Lietuvos atstovas Europoloje, o nacionalinis Europolo padalinys pradėtų veikti ir teiktų pagalbą kitoms Lietuvos teisėsaugos institucijoms tiriant nusikaltimus, susijusius su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, analizuojant nusikalstamumo tendencijas, turimą informaciją bei koordinuojant veiksmus tarptautinių operacijų metu.

Interpolas
Kriminalinės policijos Interpolo Lietuvos Nacionalinis Biuras

Lietuvos Respublikos narystė tarptautinėje kriminalinės policijos organizacijoje (Interpole) buvo atkurta 1991 m. lapkričio 4 d. Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 509, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 85 buvo patvirtinti Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro nuostatai. Pagal šiuos nuostatus Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras buvo Lietuvos Respublikos teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimo su tarptautine kriminalinės policijos organizacija ir kitų šalių Interpolo nacionaliniais biurais koordinacinis centras.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1521 “Dėl Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro” bendradarbiavimo su Tarptautine kriminalinės policijos organizacija koordinavimo funkcijos pavestos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, o prieš tai minėti Vyriausybės nutarimai pripažinti netekusias galios.
Vykdant šį nutarimą buvo įsteigtas Kriminalinės policijos Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras, o Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras 1999 m. rugpjūčio 24 d. įsakymų patvirtino Kriminalinės policijos Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro nuostatus.
Kriminalinės policijos Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras yra Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinis padalinys, įgyvendinantis kriminalinės, viešosios policijos ir kitų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinių, teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą su Tarptautine kriminalinės policijos organizacija (Interpolu), kitų šalių Interpolo nacionaliniais biurais, teisėsaugos institucijoms ir tarptautinėmis organizacijomis.

Svarbiausi Nacionalinio biuro uždaviniai yra:
1. vykdyti ir koordinuoti kriminalinės, viešosios policijos bei kitų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą su Interpolu. Kitų šalių Interpolo nacionaliniais biurais ir teisėsaugos institucijomis;
2. keistis informacija apie tarptautinio pobūdžio nusikaltimus su Interpolo generaliniu sekretoriatu, kitų valstybių Interpolo nacionaliniais biurais, suinteresuotomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis;
3. supažindinti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas su bendradarbiavimo per Interpolą reikalavimais ir galimybėmis teikti tarptautinio bendradarbiavimo tobulinimo rekomendacijas;
4. įgyvendinti Interpolo Europos nacionaliniams biurams keliamus reikalavimus;
5. pagal savo kompetenciją įgyvendinti Interpolo priimtus nutarimus, sprendimus ir tarptautinio principus.

Nacionalinis biuras, vykdydamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1. praneša Interpolo generaliniam sekretoriatui, suinteresuotų valstybių Interpolo nacionaliniams biurams ir teisėsaugos institucijoms duomenis apie nusikaltimus, kuriuos padarė užsienio piliečiai Lietuvos Respublikoje, taip pat apie užsienio piliečius, sulaikytus Lietuvos Respublikoje įtariant padarius nusikaltimą, patrauktus baudžiamojon atsakomybėn arba nuteistus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
2. perduoda Interpolo generaliniam sekretoriatui, suinteresuotų valstybių Interpolo nacionaliniams biurams ir teisėsaugos institucijoms Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų tarnybų ir kitų valstybinių institucijų prašymus suteikti duomenis apie nusikaltimus, ieškomus asmenis, daiktus ar dokumentus, taip pat kitokią tarptautinio pobūdžio informaciją apie nusikaltimą. Nacionalinis biuras turi teisę atsisakyti perduoti tokius prašymus, jeigu jie neatitinka Interpolo reikalavimų arba yra nesuderinami su Interpolo statutu bei kitomis šios organizacijos nustatytomis bendradarbiavimo taisyklėmis (rekomendacijomis), apie tai raštu pranešdamas prašymo iniciatoriui;
3. priima Interpolo generalinio sekretoriato, kitų valstybių Interpolo nacionalinių biurų bei teisėsaugos institucijų prašymus suteikti duomenis apie nusikaltimus, ieškomus asmenis, daiktus ar dokumentus, taip pat kitokią tarptautinio pobūdžio informaciją apie nusikalstamumą ir perduoda juos prireikus atitinkamoms Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms ir kitoms instancijoms;
4. vadovaudamasis Interpolo rekomendacijomis, formuoja asmenų, daiktų, dokumentų ir kitus duomenų bankus;
5. teikia Interpolo generaliniam sekretoriatui ataskaitas, numatytas šios organizacijos nuostatuose, kurias sudaro Lietuvos Respublikos valstybės institucijų pateikti duomenys;
6. atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Interpolo generalinėje asamblėjoje ir kitose šiuos organizacijos institucijose;
7. suderinę su Policijos departamento vadovybe, Nacionalinio biuro pareigūnai dalyvauja įgyvendinant policijos priemonės, kurios susijusios su Nacionalinio biuro funkcijų vykdymu;
8. pagal savo kompetenciją keičiasi informacija tarptautinio bendradarbiavimo organizavimo klausimais su Policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo tarnyba, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos padaliniais ir kitomis institucijomis;
9. pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su užsienio valstybių ryšių karininkais bei Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ryšių karininkais, reziduojančiais užsienio valstybėse.

Nacionalinio biuro vadovą skiria ir atleidžia Policijos departamento generalinis komisaras kriminalinės policijos vyriausiojo komisaro teikimu.
Nacionaliniame biure yra Organizuoto nusikalstamumo ir narkotikų kontrolės poskyris, Turtinių nusikaltimų tyrimo poskyris, Paieškos poskyris, Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyris, Informacinės sistemos poskyris.
Vilniaus, Kauno. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose (policijos komisariatuose) yra Nacionalinio biuro atstovai. Nacionalinio biuro atstovai yra apskrities vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai, kuriuos skiria ir atleidžia policijos komisariato vadovas, suderinęs su Policijos departamento kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos bei Nacionalinio biuro vadovais. Pagrindinis jų uždavinys yra už-tikrinti, kad teritorinei policijos padaliniai glaudžiai bendradarbiautų su Nacionaliniu biuru, laiku keistųsi informacija, vykdytų su tuo susijusias užduotis, priemones bei apskrities vyriausiojo policijos komisariato (policijos komisariato) kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vadovo pavedimus.
Interpolo biuras

Interpolo nacionalinis centrinis biuras ( Interpol National Central Bureau (NCB)) Lietuvoje nuo 1997 metų tris kartus yra buvęs, taip vadinamo, Peer-evaluation objektu. Per Peer-evaluation įvertinimą išnagrinėta su Interpolo sistema susijusi reikalų visuma, ir nustatyta, kad Lietuva gerai atitinka, taip vadinamus, Interpolo Service standartus. Interpolo biure šiuo metu dirba apie 18 asmenų. Lietuva rengiasi pereiti nuo X.400 sistemos prie, taip vadinamos, Atlas sistemos, kurioje, dėl Interneto technologijos, užklausų teises į Interpolo registrus yra planuojama praplėsti didžiausiuose miestuose bei tarpžinybinio bendradarbiavimo institucijose: muitinei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Interpolo biure šiuo metu nėra vertėjų, personalas kalba užsienio kalbomis ir pats verčia dokumentus. Pokalbiuose aptartas vis dėlto galimas vertėjų poreikis dėl Sirene biuro įkūrimo, kadangi jo veikla susijusi su tam tikrais terminais, kurių bėgyje tvarkomi dokumentai turės būti verčiami, todėl išorinių vertėjų panaudojimas gali būti per daug problematiškas. Su šiuo reikalu yra taip pat susiję duomenų apsaugos dalykai .
Delegacija siūlo, kad būtų ištirtos galimybės mokėti ( priimti į darbą) priesaiką davusiems vertėjams Interpolo, Europolo ir Sirene biurų bendram panaudojimui taip, kad būtų apimtos bent didžiausios ES kalbos.
Interpolo biurui iš užsienio taip pat pateikiami ir su kontroliuojamu gabenimu susijusių reikalų prašymai. Leidimas ateina vis dėl to iš generalinės prokuratūros. Devynių projekto delegacijai papasakota, kad tokių leidimų gavimui yra sudaryta budėjimo sistema.

Devynių projekto delegacijai buvo papasakota, kad tarptautiniai teisinės pagalbos prašymai Lietuvoje tvarkomi ir Interpolo biure, ir generalinėje prokuratūroje. Tikrojo skirstymo į teisinės pagalbos ir tarnybinės pagalbos reikalus nėra. Policijos kanalais ateinantis tarptautinis reikalas pakliūna į Interpolo biurą, kuriame sprendžiama ar reikalas yra tokio pobūdžio, kad jis būtų tvarkomas biure, ar būtų siunčiamas tvarkyti vietinei policijai. Jeigu atvejis susijęs su Baudžiamojo proceso kodekse numatytais įrodymų reikalais, priverstinių priemonių panaudojimu, įtariamojo apklausimu ar atitinkamai, atsakomybė pereina generalinei prokuratūrai. Su prokuratūra nebuvo ginčų dėl veiklos kompetencijos.
Tarptautinių reikalų kontrolei, stebėjimui ( įskaitant vėlavimus ir kokybės stebėjimą) nėra naudojamas, taip vadinamas, reikalų tvarkymo registras.
Lietuvos pasienyje dirbantys padaliniai taip pat tvarko teisinės pagalbos užduotis savarankiškai su pasienyje esančiais kaimyninių šalių policijos padaliniais; apie jas ( užduotis) nėra jokios tikrosios informavimo ar registravimo prievolės tarptautinėse sistemose.
Apie tarptautinę teisinę pagalbą nėra jokio atskiro įstatymo, tik nuostatuos įtrauktos į Baudžiamąjį ir Baudžiamojo proceso kodeksus. Apie sienas kertančią veiklą, pvz., stebėjimą, sekimą ir, taip pat vadinamą, hot pursuit veiklą, įstatymo nėra.
Devynių projekto delegacijai paaiškinta, kad Policijos departamentui pavaldus Tarptautinio bendradarbiavimo biuras gali instruktuoti ir pateikti bendrus nurodymus kriminalinės policijos tarnybos Tarptautinių reikalų skyriui ( Criminal Police of Bureau).
Policijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo tarnyba glaudžiai dirba su teisingumo ministerija, ypač dėl sutarčių reikalų, ir jiems pateikia rezoliucijas ir pasiūlymus.
Remiantys devynių projekto delegacijai pateiktu aprašymu, delegacija akcentuoja tarptautinių teisinės pagalbos reikalų kontrolės, stebėjimo galimybių plėtojimą, kuris reikštų kokio nors reikalų tvarkymo registro kūrimą.

Yra suplanuota, kad tarptautinio bendradarbiavimo “instrumentai” bus išdėstyti Kriminalinės policijos tarnybos Tarptautiniame skyriuje, tai yra nacionalinis Interpolo biuras. Tarp Europolo, Interpolo ir Sirene ateityje yra numatoma padaryti glaudų bendradarbiavimą dėl Europolo ir Sirene veiklos plėtojimo. Funkcijų pasidalijimas nėra besąlyginis, tik personalas specializuosis ypač vienoje kokioje nors bendradarbiavimo formoje, tačiau pagal poreikį galima bus naudoti ir kitus tarptautinio bendradarbiavimo “ instrumentus”. Devynių projekto delegacijai papasakota, kad ateityje greičiausiai bus įdiegta sistema, kurioje ankščiau paminėti biurai dirbs pagal komunikacijos centro principą. Toks padalinys rūpintųsi greito tvarkymo reikalaujančiais reikalais, ir ilgalaikiai teisinės pagalbos prašymai bus persiųsti pagal reikalų tvarkymo pasidalijimą į kitas reikalų tvarkymo ar operatyvines grupes.

Leave a Comment