1. Įvadas 32. Finansinių sankcijų samprata ir rūšys 33. Finansinių (ekonominių) sankcijų rūšys. 41. Delspinigiai 42. Baudos 54. Švelnesnių sankcijų skyrimo ar atleidimo nuo sankcijų tvarka 75. Išvados 9Naudota literatūra 101. ĮvadasVisuomenė dalį savo finkcijų yra pavedusi vykdyti valstybei, tačiau tam, kad valstybė galėtu jas atlikti yra reikalingos tam tikros piniginės lėšos. Dėl to yra sudarytas sudėtingas mokesčių rinkimo mechanizmas, o surinktos lšos yra naudojamos valstybės funkcijų vykdymui užtikrinti.Asmens pareiga mokėti mokesčius atsirado nuo pat valstybinių darinių susidarymo, o dabartyje, ši pareiga yra įtvirtinta kosntitucijose, įstatyminiuose aktuose. Ne išimtis yra ir Lietuva. Tačiau kiekvienas asmuo yra individas ir turi savo vertybių sistemą, tad dažniausiai asmenys nėra linkę atiduoti dalį savo lėšų valstybei, o dėl to ji patiria nuostolius. Asmenų pareiga mokėti mokesčius visu pirma yra užtikrinta įvairiomis valstybės poveikio priemonėmis: tai gali būti ir paskatinimas už laiku sumokamus mokesčius; arba, jei asmuo pažeidžia mokesčių įstatymus, jam gali būti taikomos ir neigiamo poveikio priemonės: baudos ar net baudžiamoji atsakomybė, jei pažeidus mokesčių įstatymus yra pažeidžiamas ir baudžiamasis įstatymas. Ekonominės (finansinės) sankcijos yra neigiamo poveikio priemonės yra yra taikomos , kaip tam tikra valstybės reakcija į mokesčių įstatymų pažeidimus.Šiame darbe aš apsistengsiu atskleisti esminius ekonominių (finansinių) sankcijų požymius, elementus, taip pat detaliau panagrinėsiu atskiras šių sankcijų rūšis.2. Finansinių sankcijų samprata ir rūšysFinansinė sankcija, tai mokesčių įstatyme numatyta pinigų suma, kurią mokesčių administratoriaus sprendimu privalo sumokėti asmuo laiku neįvykdęs mokestinės prievolės ar padaręs kitus mokesčių įstatymų nustatytus pažeidimus. Finansinė sankcija gali pasireikšti baudų skirimu ir delspinigių skaičiavimu.Valstybė siekdama užtikrinti konstitucinės pareigos mokėti mokesčius vykdymą gali nsutatyti teisinę atsakomybę už mokesčių įstatytmų pažeidimus, tokios atsakomybės rūšis, atitinkamas nuobaudas, kurios gali būti skiriamos asmenims (tiek fiziniams, tiek juridiniams). Baudos, kaip finansinės (ekonominės) sankcijos sukelia asmeniui neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, tuo siekiant jį nubausti, taip pat skatina jį ir kitus mokesčių mokėtojus vykdyti mokestines prievoles (prevencija). Baudos dydis yra nustatytas įstatymuose, tačiau įstatymų leidėjas nustatynėdamas baudų dydžius yra varžomas įvairisusių teisės principų (pvz. teisingumo, teisinės valstybs ir kt.), tarptautinės teisės normų ir pan. Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokius baudų dydžius, kurie yra būtini siekiant užtikrinti asmenų pareigą mokėti mokesčius.
Delspinigiai yra viena iš finansinės atsakomybės priemonių. Lyginant su bauda, delspinigiai užtikrina ne tik mokestines prievolės vykdymą, bet ir žalo9s atsiradusios dėl laiku nesumokėtų mokesčių, atlyginimą valstybei. Jie yra skirti padengti valstybės turėtas išlaidas dėl ne laiku sumokėtų mokesčių, todėl nustatant delspinigių dydį , jie neturi būti mažesni už valstybės patirtus nuostolius. Tačiau delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti mokesčius.Taigi, ekonominių sankcijų taikymo pagrindinė paskirti yra ne nubausti pažeidėja, o užtikrinti valstybės įplaukas iš mokesčių mokėtojų3. Finansinių (ekonominių) sankcijų rūšys.1. DelspinigiaiDelspinigiai, pagal Mokesčių administravimo įstatymą, skaičiuojami:1) už ne laiku sumokėtą arba nesumokėtą į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės pinigų fondus deklaruotą mokestį2) už ne laiku sumokėtą arba nesumokėtą patikrinimo metu mokesčio administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą mokestį;3) už grąžintą mokesčio, įskaitant avansinio, per didelę sumą (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama dėl mokesčio administratoriaus klaidos);4) už ne laiku sumokėtą arba nesumokėtą už mokesčių įstatymų pažeidimus mokesčio administratoriaus pareigūno paskirtą baudą.Delspinigiai nuo deklaruoto mokesčio arba mokesčio mokėtojo apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į valstybės (savivaldybės) biudžetą ar valstybės pinigų fondus arba kai mokesčio buvo per daug grąžinta (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama dėl mokesčio administratoriaus klaidos), skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai arba mokesčio į valstybės (savivaldybės) biudžetą ar valstybės pinigų fondus grąžinimo dieną, arba tą dieną, kurią beviltiška pripažinta mokestinė nepriemoka pasibaigia. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Sustabdžius išieškojimą dėl mokesčio mokėtojo skundo, paduoto po šio termino (arba paduoto per šį terminą, tačiau skundą nagrinėjančiai institucijai sprendimą priėmus po šio termino), delspinigiai apskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį tuo atveju, jeigu skundas buvo atmestas. Iš mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens, nemokančio delspinigių nustatyta tvarka, delspinigiai išieškomi tokia pat tvarka kaip ir nesumokėtas mokestis.Delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį ir delspinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo mokesčio mokėjimo ir asmeniui nesumokėjus mokesčio, delspinigiai imami skaičiuoti iš naujo ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną. Šia tvarka delspinigiai neskaičiuojami biudžetinėms įstaigoms. Biudžetinių įstaigų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai), pažeidę mokesčių įstatymų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.Finansų ministro nustatyta tvarka mokesčio administratorius turi teisę atleisti mokesčio mokėtoją nuo skaičiuojamų (priskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuotų nesumokėtų įmokų į valstybės biudžetą sumos ar jos dalies, jeigu:1) su mokesčio mokėtoju sudaryta mokestinės paskolos sutartis;2) delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo vieno mokesčio, baudos nepriemokos, bet tą patį laikotarpį mokesčio mokėtojas turėjo kito mokesčio permoką;4) kitais atvejais, kai delspinigių ir (ar) indeksuotų nesumokėtų įmokų į valstybės biudžetą sumos išieškojimas netikslingas ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu.2. BaudosSkiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias baudą skiriantis subjektas pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Baudos, kaip ekonominės sankcijos, gali būti skiriamos šiais atvėjais:1. Komerciniam bankui, nevykdančiam mokesčio administratoriaus nurodymo nurašyti pinigų sumas ne ginčo tvarka iš mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens sąskaitos arba vykdančiam (įvykdžiusiam) tokį nurodymą nesilaikant norminiuose aktuose nustatytos tvarkos. Šios baudos dydis yra lygus mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens sąskaitoje buvusiai nurašytinai, bet nenurašytai pinigų sumai, tačiau negali viršyti nurodyme nurašyti ne ginčo tvarka pinigų sumas nurodytos sumos dydžio. Baudos sumokėjimas neatleidžia komercinio banko nuo mokesčio administratoriaus nurodymo vykdymo.
2. Jei patikrinimo metu mokesčio administratorius nustato, kad mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) nepagrįstai sumažino mokesčio bazę ar (ir) neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl to neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, mokesčio mokėtojui arba mokestį išskaičiuojančiam asmeniui priskaičiuojama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų atitinkamai neapskaičiuoto nedeklaruojamo arba nedeklaruoto deklaruojamo mokesčio dydžio bauda, jei kitaip nenumatyta atitinkamo mokesčio įstatyme. 3. Baudos gali būti skiriamos ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais bei tvarka.Baudos paskyrimas neatleidžia nuo mokesčių ir delspinigių mokėjimo. Asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) per įstatymų nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos (apyskaitos) arba kai po deklaracijos (apyskaitos) pristatymo mokesčio administratoriui mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, bet iki mokesčio administratoriaus, kitos kontrolės institucijos arba teisėsaugos institucijos pavedime patikrinti asmenį nurodytos datos (jei pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios) pateikė mokesčio deklaraciją (apyskaitą) ir sumokėjo mokestį, o klaidų taisymo atveju sumokėjo trūkstamą mokesčio dalį ir pristatė to ataskaitinio (mokestinio) laikotarpio, kurį buvo padaryta klaida, patikslintas mokesčio deklaracijas (apyskaitas), už padarytą pažeidimą bauda neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal įstatymus turėjo būti sumokėtas, iki mokesčio sumokėjimo dienos pagal minėtą deklaraciją (apyskaitą). Jei deklaracijos (apyskaitos) ar patikslintos deklaracijos (apyskaitos) pateikiamos po mokesčio administratoriaus, kitos kontrolės institucijos arba teisėsaugos institucijos pavedime patikrinti asmenį nurodytos datos (jei pavedimo nėra, – pradėjus tikrinimą), į jas skiriant baudas neatsižvelgiama.Šios sankcijos netaikomos biudžetinėms įstaigoms. Biudžetinių įstaigų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai), pažeidę mokesčių įstatymų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.4. Švelnesnių sankcijų skyrimo ar atleidimo nuo sankcijų tvarkaTeisės aktai, kuriais sumažinamos arba panaikinamos baudos, taikomi ir už mokesčių įstatymų pažeidimus, padarytus iki šių aktų įsigaliojimo, jei baudas sumažinantis arba panaikinantis teisės aktas įsigalioja ne vėliau kaip nutarimo skirti baudą priėmimo dieną, o jei mokesčio mokėtojas apskundžia mokesčio administratoriaus veiksmus, – ne vėliau kaip centrinio mokesčio administratoriaus sprendimo, Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, apygardos administracinio teismo sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo dieną. Teisės aktai, kuriais panaikinami delspinigiai už mokesčio administratoriui nepranešimą laiku apie išmokėtas sumas, taikomi ir teisės pažeidimams, padarytiems iki šių teisės aktų įsigaliojimo, tačiau tik tuo atveju, jei šie delspinigiai nebuvo išieškoti arba sumokėti. Sprendimas priskaičiuoti delspinigius už tokį nepranešimą panaikinamas mokesčio administratoriaus ar institucijos, nagrinėjančios mokestinį ginčą, sprendimu.Teisės aktai, kuriais nustatomas trumpesnis delspinigių skaičiavimo laikotarpis, taikomi tik po jų įsigaliojimo pradėtiems skaičiuoti delspinigiams. Delspinigiams, kurie buvo pradėti skaičiuoti iki šių aktų įsigaliojimo, šių teisės aktų nuostatos taikomos, jeigu delspinigiai iki šių aktų įsigaliojimo buvo skaičiuojami ne ilgiau, negu juose yra nustatytas laikotarpis. Jeigu delspinigiai iki šioje dalyje nurodytų teisės aktų įsigaliojimo buvo skaičiuojami ilgiau, negu juose nustatytas laikotarpis, skaičiavimas, įsigaliojus šiems teisės aktams, sustabdomas.Mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali būti atleidžiamas nuo baudų mokėjimo šiais atvejais:1) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ar jo darbuotojų (savininko, administracijos darbuotojų ir kt.) veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčio mokėtojo nemokumas. Šių aplinkybių buvimą mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) turi įrodyti pats;2) kai mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčių įstatymo nuostatas, nepadaroma žalos valstybės (savivaldybės) biudžetui bei valstybės pinigų fondams. Šis atleidimo pagrindas negali būti taikomas asmenims, padariusiems piktybinį mokesčio įstatymo pažeidimą, numatytą šio įstatymo 49 straipsnyje;3) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.Nuo baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali būti atleistas patikrinimo akto tvirtinimo metu ar mokestinių ginčų metu. Atsisakymą atleisti nuo baudų mokesčio mokėtojas gali apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas mokesčio sumą yra sumokėjęs ar sumokėjimo terminas nustatyta tvarka yra atidėtas. Atleidimas nuo baudų įforminamas vietos arba centrinio mokesčio administratoriaus, taip pat mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu.5. IšvadosTaigi apibendrinant galima pasakyi, jog, visu pirma, finansinės (ekonominės) sankcijos yra materialaus pobūdžio, t.y. sukelia tam tikras neigiamas materialias-pinigines pasekmes asmenims, kuriems jos yra taikomos. Šios sankcijos gali būti skiriamos tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik tų subjektų, kurie turi tokius įgaliojimus. Šiuos įgaliojimus jiems suteikia valstybė ir jie taiko sankcijas valstybės vardu. Šių subjektų neteisėtus veiksmus galima apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.Esminės ekonominės sankcijos yra bauda ir delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius, tačiau, kaip pastebėjome, baudos ar (ir) delspinigių sumokėjimas neatleidžia asmens nuo pareigos sumokėti mokesčius. Teisk viena tiek kita sankcija gali būti taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais, o jų dydžiai irgi yra griežtai reglamentuoti. Tačiau bet kuriuo atvėju taikant sankcijas reikia atsižvelgti į ir kitas pažeidimo padarymo aplinkybes (pvz. asmuo gali būti atleidžiamas nuo sankcijų, jei, nors ir pažeisdamas mokesčių įstatymus, nepadarė žalos valstybei), nes, kadangi Lietuva savo Kosntitucijoje deklaruoja esanti teisine valstybe, o vienas iš teisinės valstybės principų yra teisingo principas, kurio vienas iš elementų yra tas, jog padaryta neteisėta veika atitiktu taikomą bausmę (šiuo atveju: žala turi atitikti sankciją).Įstatymų leidėjas numato galimybę švalninti ar iš vis atleisti asmenis nuo sankcijų: pvz. teisės aktas, kuris švelnina arba panaikina sankcijas, yra taikomas iš pažeidimams, kurie buvo padaryti iki to akto įsigaliojimo).Bet kuriuo atveju, taikant ekonomines sankcijas pirmiausia yra siekiama ne nubausti mokesčių įstatymų pažeidėjus, o užtikrinti, jog įstatymų nustatytos lėšos tikrai patektų į valstybės biudžetą, kad ji galėtų normaliai vykdyti savo funkcijas.Naudota literatūra1. A. Marcijonas, B. Sudavičius. Mokesčių teise. Vilnius: TIC, 2003.2. A. Marcijonas, B. Sudavičius. Mokesčių teisė. Vilnius: VU leidykla, 1998.3. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas // Žin., 1995, Nr. 61-1525.