Esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas

1. ĮVADAS
2. ESMINIO BAUDŽIAMOJO PROCESO ĮSTATYMO PAŽEIDIMO TURINYS
3. BAUDŽIAMOJO PROCESO ĮSTATYMO PAŽEIDIMO PRIPAŽINIMO ESMINIU TVARKA IR PASEKMĖS.
4. BAUDŽIAMOJO PROCESO ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMAI BESĄLYGIŠKAI PRIPAŽĮSTAMI ESMINIAIS
5. IŠVADOS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. ĮVADAS

Turbūt nėra tokio asmens, kuris šiuolaikinėje visuomenėje nėra susidūręs (tiesiogiai ar girdėjęs iš draugų, visuomenės informavimo priemonių) su teisės pažeidimais. Teisės pažeidimai gali būti įvairūs, liečiantys įvairias teisės šakas (administraciniai, civiliniai (deliktai), baudžiamieji (nusikaltimai) ir kt.), tačiau juos reikia skirti nuo kitų pažeidimų (pvz. Moralės normų pažeidimų). Kadangi šiame darbe pagrinde vadovaujuosi pozityvistinės teisės samprata, tai teisės pažeidimą apibūdinsiu iš šiios teisės sampratos pozicijų: “teisės pažeidimas – tai teisei priešinga, kalta asmenų (fizinių ar juridinių) veika, kuria padaroma žala įstatymo saugomoms asmenų teisėms, teisėtiems interesams arba apskritai teisinei tvarkai ”. Taigi teisės pažeidimo atveju yra pažeidžiamas tam tikras teisės aktas turintis juridinę galią. Kaip jau minėjau, pažeisti galima įvairių teisės šakų normas, taip pat ir Baudžiamojo proceso.
Kiekvienas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra “nedovanotinas”, nes tuomet gali būti pažeistos asmenų teisės, procesas gali tęstis ilgą laiką ir t.t. Bet koks procesinis pažeidimas daro žaalą ne tik tai bylai, bet ir visai teisėsaugos sistemai (mažėja visuomenės pasitikkėjimas teisėsaugos institucijomis, nukentėjusieji dažnai nesikreipia į teisėsaugos institucijas manydami, jog bylos nagrinėjimas užtruks ar nusikaltimą padaręs asmuo nebus nubaustas), tačiau yra išskirta atskira grupė pažeidimų, kurie turi ypač di

idelę reikšmę baudžiamajame procese. Jie yra įvardinti kaip esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.
Ši problema Lietuvos baudžiamojo proceso teisės moksle (tiek ir kitų teisės mokslo šakų) nėra išnagrinėta. Galima rasti tam tikrų šios problemos klausimų sprendimų (analizę) kitų teisės problemų analizėje. Todėl ši problema yra gana aktuali ir su ja neretai susiduriama.
Pirmojoje šio darbo dalyje atskleisiu esminio baudžiamojo proceso pažeidimo sampratą: sąvoką, turinį, šių pažeidimų pasekmes, tam tikro pažeidimo pripažinimo esminiu tvarką. Antroje darbo dalyje išnagrinėsiu pažeidimus, kurie besąlygiškai pripažįstami esminiais tiek įstatymų, tiek teismų praktikoje, jų ypatumus, turinį, praktinę reikšmę Darbe remiuosi LR įstatymais, jų komentarais, LR teismų praktika, kai kurių autorių darbais.
2. ESMINIO BAUDŽIAMOJO PROCESO ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMO TURINYS

Esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo sąvoka yra išdėstyta LR BPK 382 straipsnio pirmoje dalyje, kuurioje teigiama, jog “esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais pripažįstami tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, kurie atėmė ar suvaržė proceso dalyvių teises arba kitokiu būdu sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą”.
Norint suprasti esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, reikia išnagrinėti jo turinį. Visu pirma, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais yra pripažįstami BPK reikalavimų pažeidimai, t.y., tik pažeidus BPK normą, galima kalbėti apie esminio pažeidimo buvimą. Tačiau baudžiamąjį procesą (pozityviąja prasme) sudaro ne tik BPK bet ir ki

iti įstatymai (ar jų dalys) (PVZ. Operatyvinės veiklos įstatymas ir kt.) bei poįstatyminiai aktai (pvz. įvairūs norminai aktai reglamentuojantys ekspertizės įstaigų veiklą, atliekamų ekspertizių metodiką ir t.t.). Pastarųjų teisės aktuose nustatytu normų pažeidimai taip pat gali būti pagrindas pripažinti pažeidimą esminiu, nes tokie pažeidimai pažeidžia BPK normas (PVZ. neleistinomis priemonėmis ir metodais atlikta ekspertizė, o pastarosios neteisingi rezultatai turėjo įtakos priimant nuosprendį). Pažeidus šiuos įstatymus ir pripažįstant esminio BP įstatymo pažeidimo buvimą, teismas turi būtinai nurodyti, kokia BPK norma yra pažeista, o motyvuodamas, turi nurodyti kokie normų pažeidimai (kitų norminių aktų) įtakojo BPK normos pažeidimą.
Pažeisti asmenų teises ar jas atimti gali tik pareigūnai, kurie yra susiję su nagrinėjama byla. Tik dėl šių pareigūnų veiksmų atsiradę asmenų teisių pažeidimai galį būti pagrindų pripažįstami BP įstatymo pažeidimą esminiu. Dėl kitų asmenų ar pareigūnų, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla veiksmų atsiradę pažeidimai, negali būti pripažįstami esminiais, nes jie niekaip negali įtakoti nuosprendžio priėmimo. Už pareigūnų veiksmus, kuriais buvo atimtos ar suvaržytos proceso dalyvių teisės, gali būti jiems taikomos įvairios poveikio priemonės: bauda, nušalinimas nuo pareigų, papeikimas ir kt., o nustačius savanaudiškų motyvų buvimą ar piktnaudžiavimą tarnyba, gali būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn.
Suvaržytos ar atimtos teisės gali būti ne tik iš kaltinamojo ar te
eisiamojo, bet ir kitų proceso dalyvių – nukentėjusiojo, liudytojų (PVZ. Jei yra apklausiamas asmuo dėl jo šeimos nario padaryto nusikaltimo prieš tai neinformavus, jog gali atsisakyti pateikti parodymus), prokuroro ir kt. Pastarųjų teisų suvaržymas taip pat gali būti pagrindas nuosprendžiui panaikinti.
Bylos nagrinėjimo išsamumas ir visapusiškumas yra vienas iš kertinių baudžiamojo proceso principų. Šio principo pažeidimas visada sąlygoja neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Teisėtumas ir pagrįstumas yra esminiai nuosprendžio elementai. Teisėtas nuosprendis – tai toks nuosprendis, kuris yra priimtas ir sudarytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų reikalavimų, t.y. tiek savo turiniu, tiek priėmimo tvarka nepažeidžia BPK normų. Kiekvienas nuosprendis turi būti pagrįstas byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu pateiktais leistinais įrodymais, kuriuos teisėjas (teismas) vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Jei padarytas BP įstatymo pažeidimas nepaveikė ir negalėjo paveikti teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimo bei nesukliudė teismui bylą išnagrinėti visapusiškai, jie pripažįstami neesminiais ir negali būti pagrindu nuosprendžiui panaikinti. Konkretų BPK normų pažeidimą, išskyrus BPK 382 str. antroje dalyje, teismas gali pripažinti esminiu priklausomai nuo bylos aplinkybių. Pavyzdžiui, įvairūs BPK pažeidimai, padaryti atliekant konkrečius tyrimo veiksmus, gali būti pripažinti neesminiais tada, kai atmetus šių veiksmų metu surinktus įrodymus, lieka pakankamai kitų byloje surinktų įr
rodymų, patvirtinančių nuosprendyje daromas išvadas. Tačiau, jei atmetus neteisėtai surinktus įrodymus, teismo išvados tampa nepagrįstos ar abejotinos, pažeidimai bus pripažinti esminiais.
Naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas iš dalies papildo ir sukonkretina esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo sąvoką (LR BPK 369 str. 3 d.): “Esminiais šio Kodekso pažeidimais yra laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį”.
Naujajame BPK esminiais BP įstatymo pažeidimais yra laikomas ne tik tokie pažeidimai, kurie galėjo paveikti neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio ar nutarties priėmimą, bet ir tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos (tai ne tik BPK, bet ir LR Konstitucijos, kitų teisės aktų) kaltinamojo teisės. Tokį pažeidimą pripažįstant esminiu neturi reikšmės ar šie pažeidimai turėjo įtakos priimant nuosprendį ar nutartį. Kaltinamojo teisių suvaržymas yra pagrindas nagrinėti bylą kasacinės instancijos teisme.
Taip pat naujajame BPK yra vartojamas terminas :“priimti teisingą nuosprendį ar nutartį”. “Teisingas nuosprendis” yra suprantamas kaip: teisėtas (priimtas laikantis įstatymų) ir pagrįstas (pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis, faktais ir t.t.) nuosprendis (ar nutartis); paskirta bausmė (jei apkaltinamasis nuosprendis) atitinka pagrindinius bausmės skyrimo tikslus, teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir t.t.

3. BAUDŽIAMOJO PROCESO ĮSTATYMO PAŽEIDIMO PRIPAŽINIMO
ESMINIU TVARKA IR PASEKMĖS

Sprendžiant klausimą ar buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jau turi būti priimtas nuosprendis, t.y. I-os instancijos teismo sprendimas. Aptikus pažeidimus, kurie atsirado iki priimant nuosprendį, privalo pašalinti teisėjas (teismas), taip pat prokuroras, kuris privalo kontroliuoti ikiteisminėse bylos nagrinėjimo stadijose atliekamus veiksmus bei kiti vadovaujančias pareigas atliekantys pareigūnai. Nepašalinus apžeidimų bei dėl jų atsiradusių pasekmių ir priėmus nuosprendį, atsiranda tikimybė, jog yra padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Klausimus dėl šių pažeidimų buvimo sprendžia apeliacinės instancijos teismas (dėl neįsiteisėjusių nuosprendžių) ir kasacinės instancijos teismas (dėl įsiteisėjusių teismo nuosprendžių).
Nagrinėjant neįsiteisėjusius nuosprendžius apeliacinės instancijos teisme ir nustačius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, teismas priima nutartį, kuria yra naikinamas I-osios teismo instancijos priimtas nuosprendis ir byla yra gražinama nagrinėti iš naujo.
Esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra vienas iš pagrindų nagrinėti bylą kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiame Teisme). Teismas išnagrinėjęs bylą ir patvirtinęs esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo buvimą priima nutartį panaikinti I-osios instancijos nuosprendį ar apeliacinės instancijos nuosprendį (nutartį) ir siunčia iš naujo nagrinėti į tos grandies teismą, kuriame buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Jei kasacinis skundas yra paduotas kitais pagrindais (t.y. ne dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų), tačiau nustačius esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo buvimą, nuosprendis (ar nutartis) yra naikinami.
Panaikinant nuosprendį ar nutartį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, teismas privalo nurodyti ne tik šiuos, bet ir kitus įstatymo (teik baudžiamojo proceso, tiek ir kitų įstatymų) pažeidimus, kurie nustatyti bylos nagrinėjimo apeliacinėje ar kasacinėje instancijoje metu. Sprendžiant klausimą, ar iš esmės pažeistas proceso įstatymas ir ar ryšium su tuo būtina gražinti bylą tyrimui papildyti, reikia vadovautis BPK 255 str. 1 d. 1 punktu (jei prokuroras neprašo leisti papildyti bylos medžiagos, o pastaroji yra neišsami ir ją papildyti teisminio nagrinėjimo metu yra neįmanoma) ir 382 str. Įstatyme yra numatyti besąlygiški nuosprendžio panaikinimo pagrindai (382 str. 2 d., 1-4 punktai), kurie kartu yra ir besąlygiški bylos gražinimo tyrimui papildyti pagrindai .
Taigi, nustačius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, yra panaikinamas nuosprendis arba nutartis ir jei reikia, įstatymuose nustatytais atvejais, byla yra gražinama tyrimui papildyti. Panaikinus nuosprendį, byla yra nagrinėjama iš naujo I-osios instancijos teisme ar, jei pažeidimai padaryti apeliacinės instancijos teisme, – apeliacinės instancijos teismui. Jei priimant nuosprendį nebuvo pažeistas teismingumo principas, tai byla yra nagrinėjama iš naujo tame pačiame teisme, tik kitos sudėties.

4. BAUDŽIAMOJO PROCESO ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMAI BESĄLYGIŠKAI
PRIPAŽĮSTAMI ESMINIAIS

Ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra esminis, sprendžia teismas, tačiau įstatymų leidėjas nurodė sąrašą pažeidimų, kurie yra pripažįstami esminiais besąlygiškai. BP įstatymo pažeidimais besąlygiškai pripažįstami esminiais ir nuosprendis turi būti panaikintas, jei:

1. pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją;
2. pažeista nuteistojo teisė naudotis gimtąja kalba ar kita kalba, kurią jis moka, arba byla išnagrinėta nedalyvaujant vertėjui;
3. kai kaltinamajam nepareikštas kaltinimas;
4. pabaigus parengtinį tardymą kaltinamasis nesupažindintas su byla, išskyrus atvejus, kai kaltinamasis nebuvo supažindintas su visa bylos medžiaga dėl šio kodekso 226 straipsnio 6 dalies ir 228 straipsnio 3 dalies numatytų aplinkybių;
5. kaltinamasis neatiduotas teismui;
6. byla išnagrinėta teismo, kuriam ji neteisminga;
7. byla išnagrinėta nedalyvaujant teisiamajam, kai pagal įstatymą jo dalyvavimas yra būtinas;
8. bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis;
9. teisminio nagrinėjimo dalyviams nesuteiktas žodis teisminiuose ginčuose;
10. teisiamajam nesuteiktas paskutinis žodis;
11. priimant nuosprendį pažeistas svarstymo slaptumas;
12. nuosprendis nepasirašytas kurio nors teisėjų;
13. nėra byloje teisiamojo posėdžio protokolo.

Pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 dalyje yra užtikrinama asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Ši teisė gali būti pažeidžiama jeigu:
· bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo gynėjas, nors nuo jo teisiamasis nebuvo atsisakęs;
· byloje buvo patenkintas atsisakymas nuo gynėjo, nors toje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas; LR Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai pagal įstatymą, gynėjo dalyvavimas būtinas, atsisakymo gynėjo, neatvykus advokatui, negalima pripažinti savanorišku . Kitoje šio teismo konsultacijoje nurodoma, kad būtinais gynėjo dalyvavimo atvejais (BPK 56 str.)jo gali atsisakyti tik pats teisiamasis (ar kaltinamasis) savo iniciatyva, ir tik kai gynėjas iš tikrųjų dalyvauja byloje, yra jo orderis .
· du kaltinamuosius tardyme ar teisme gynė vienas gynėjas, nors tarp jų gynybos interesų buvo prieštaravimų ;
· pažeista kaltinamojo teisė pačiam pasirinkti gynėją;
· gynybą byloje vykdė advokatas negalintis to daryti;
· nuo gynėjo kaltinamasis atsisakė ne savo iniciatyva;
· pažeista vėliau į procesą įstojusio gynėjo teisė susipažinti su bylos medžiaga;
Kitais atvejais, kai padaryti pažeidimai neleido kaltinamajam tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą ar sukliudė gynėjui tinkamai vykdyti gynybą ir tai paveikė teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą (PVZ. Netinkamas nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas nuosprendyje yra ne tik BPK 346 str. Reikalavimų nesilaikymas, bet pažeidžiama ir nuteistojo teisė į gynybą, nes jis nežino, už kokius konkrečius veiksmus yra nuteistas, o tokie pažeidimai yra vertinami, kaip esminiai ).

Pažeista nuteistojo teisė naudotis gimtąja kalba ar kita kalba, kurią jis moka, arba byla išnagrinėta nedalyvaujant vertėjui. Bet koks kaltinamojo, teisiamojo teisių apribojimas, susijęs su tuo, kad jis nemoka lietuvių kalbos, kuria vyksta procesas, ir nesuteikia šiems asmenims galimybės bet kurioje proceso stadijoje naudotis gimtąja kalba, arba kalba, kurią jie moka, pripažįstamas esminiu.

Kai kaltinamajam nepareikštas kaltinimas. Kaltinimo nepareiškimas yra suprantamas kaip: a) nepareikštas kaltinimas išvis; b) nepareikštas kaltinimas pagal atskirtus nusikaltimus ar testinio nusikaltimo epizodus, už kurių padarymą pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistąjį kaltu. Kaltinimo pareiškimui prilyginamas ir kaltinimo pakeitimas teisme BPK 280 straipsnio tvarka. Jeigu BPK 280 straipsnio nuostatos pirmosios instancijos teisme taikytos netinkamai, toks pažeidimas gali būti pripažintas esminiu dėl nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo, o pagal BPK 382 straipsnio 2 dalies 3 punktą – tik tuo atveju, tjeigu ir apkeistame kaltinime nebuvo nurodyti visi nusikaltimai ar jų epizodai. Taip pat nemotyvuotas sprendimas pritaikyti kitą baudžiamąjį įstatymą tvarkomojo posėdžio nutartyje, yra laikomas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Pabaigus parengtinį tardymą kaltinamasis nesupažindintas su byla, išskyrus atvejus, kai kaltinamasis nebuvo supažindintas su visa bylos medžiaga dėl šio kodekso 226 straipsnio 6 dalies ir 228 straipsnio 3 dalies numatytų aplinkybių. Netinkamu supažindinimu su byla pripažįstamas bet koks BPK 226 straipsnio nuostatų pažeidimas, kuris suvaržė kaltinamajam (ar/ir jo gynėjui) teisę pilnai susipažinti su byloje surinktais įrodymais. Pavyzdžiui, jeigu baudžiamojoje byloje yra dokumentų kopijos, galinčios turėti įrodomąją reikšmę, tačiau dėl techninių trūkumų jų negalima perskaityti, dėl ko kaltinamieji, susipažindami su byla BPK 226 str. Tvarka, negalėjo susipažinti su jais, tai vertintina, kaip esminis BP įstatymo pažeidimas .

Kaltinamasis neatiduotas teismui. Šis esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra padaromas tik tuo atveju, jeigu teismo ar teisėjo nutartis atiduoti kaltinamąjį teismui nepriimta, arba priimtoje nutartyje atiduoti kaltinamąjį teismui nenurodytas nors vienas kaltinamojoje išvadoje inkriminuotas kaltinamajam BK straipsnis ir dėl to tvarkomajame posėdyje nepriimtas joks kitas sprendimas numatytas BPK 253 str. 2 dalyje. Kiti kaltinamojo atidavimo teismui stadijoje padaryti BPK pažeidimai gali būti pripažinti esminiais pagal BPK 382 str. 1 dalį ir antros dalies 1, 2 punktus. Pavyzdžiui tvarkomojo posėdžio nutarties kuria pakeistas kaltinimas, neįtaikimas įstatymų nustatytu laiku arba jos nepaskelbimas teismo posėdyje pripažįstami esminiais pažeidimais, nes pažeidžiama teisiamojo teisė į gynybą.
Teismai, pagal BPK 307 ir 452 str. Reikalavimus, ne vėliau kaip likus trims dienoms iki teisiamojo posėdžio teisiamajam turi įteikti nutarimo atiduoti kaltinamąjį teismui nuorašą, o pradėjus teisminį tardymą, šį nutarimą perskaityti. Įteikimas teisiamąjam pranešimo teismui nuorašo, taip pat šio pranešimo perskaitymas teisme vietoje nutarimo atiduoti teismui yra esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Byla išnagrinėta teismo, kuriam ji neteisminga. Šis esminis BP įstatymo pažeidimas yra padaromas, jeigu teismas išnagrinėja bylą, kuriame visi arba nors vienas iš kelių esančiu kaltinime BK straipsnių yra šiam teismui neteismingas.

Byla išnagrinėta nedalyvaujant teisiamajam, kai pagal įstatymą jo dalyvavimas yra būtinas. Šis esminis BP įstatymo pažeidimas padaromas, jeigu pirmosios instancijos teismas pažeidžia BPK 266 straipsnio reikalavimus, t.y. išnagrinėja bylą nedalyvaujant teisiamajam, kurio atžvilgiu šis straipsnis nenumato galimybės nagrinėti bylą neatvykus į teismą teisiamajam. Tais atvejais , kai teisiamasis buvo pašalintas iš posėdžių salės BPK 286 straipsnio tvarka (už posėdžio tvarkos pažeidinėjimą) ir tai yra pažymima protokole arba nuosprendžio paskelbimo metu pasislėpia, vien dėl to nuosprendis negali būti naikinamas.
Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai neatvykus teisiamajam (ar vienam iš kelių teisiamųjų), atvykę į teismo posėdį liudytojai ar nukentėjusieji apklausiami BPK 300 straipsnio nustatyta tvarka. Visais tokiais atvejais teismo nuosprendis yra besąlygiškai naikinamas neatsižvelgiant į tai, ar vadovautasi tų liudytojų ar nukentėjusiųjų parodymais priimant nuosprendį .

Bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis. Teismo sudėtis yra pripažįstama neteisėta, jeigu joje yra teisėjas, kuris turėjo nusišalinti ar būti nušalintas įstatyme nustatytais pagrindais arba kuris nėra bylą nagrinėjančio teismo teisėjas; kai teismo sudėtis sudaryta ne iš tokio teisėjų skaičiaus ar ne tokios sudėties, kurią numato įstatymas. Nuosprendis turi būti panaikintas ir tuo atveju, kai teismas nepriėmė sprendimo dėl teisėjui pareikšto nušalinimo. Jeigu teismo posėdyje neteisėtai dalyvauja prokuroras, vertėjas, gynėjas, posėdžių sekretorius – tai gali būti pripažinta esminiu BP įstatymo pažeidimu, numatytu BPK 382 str. 1 dalyje.
Kartais teismų praktikoje pasitaiko, kad teisėjai dėl įvairių priežasčių priima nepagrįstus sprendimus nusišalinti , kai tam nėra įstatyminio pagrindo. Nepagrįstai nusišalinę nuo jiems paskirtos bylos nagrinėjimo, teisėjai gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn .

Teisminio nagrinėjimo dalyviams nesuteiktas žodis teisminiuos ginčuose. Šis esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra padaromas, jeigu pažeidžiamos BPK 326 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat, jei teisminio nagrinėjimo dalyviams teismas nepasiūlo pasinaudoti replikos teise, numatyta BPK 327 straipsnyje.Pagal iį punkktą nuosprendis bus panaikintas ir tuo atveju, jeigu teisiamajam, kuis atsisakęs nuo gynėjo, nesuteiktas žodis teisminiuose ginčuose. Kartais dėl to, kad nebuvo suteiktas žodis tik vienam iš dešimčių nukentėjusiųjų, ar kitam proceso dalyviui, yra naikinami nuosprendžiai daugiatomėse bylose, kurios ilgai buvo nagrinėjamos teisme (-uose) ir iš esmės yra išnagrinėtos teisingai, Neretai pasitaiko, kad, pavyzdžiui, nukentėjusysis po savo apklausos teisme ir paskelbus pertrauka nebegrįžta į tolimesnį bylos nagrinėjimą ir nedalyvauja teisminiuose ginčuose. O protokole, jokios žymos, jog jis nedalyvavo teisminiuose ginčuose ir todėl yra manoma, jog jis dalyvavo ir jam nebuvo suteiktas žodis. Ir toks atvejis yra pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu .

Teisiamajam nesuteiktas paskutinis žodis. Esminiu BP įstatymo pažeidimu yra laikomas paskutinio žodžio nesuteikimas bent vienam iš teisiamųjų.Jeigu teisiamasis nepageidauja pasisakyti, apie tai yra pažymima protokole. Tokiu atvėju nuosprendis yra panaikinamas ir byla yra perduodama iš naujo nagrinėti tame teisme .

Priimant nuosprendį buvo pažeistas svarstymo slaptumas. Šis pažeidimas yra glaudžiai susijęs su teismų nepriklausomumo principo pažeidimu. Teismas priimdamas nuosprendį (nutartį) yra visiškai nepriklausomas ir vadovaujasi tik įstatymu ir savo teisine sąmone. Jeigu priimant nuosprendį (ar nutartį), pasitarimų kambaryje dalyvavo kiti asmenys be teisėjo (-ėjų), tai iškyla didelė grėsmė nešališko nuosprendžio priėmimui, nes tie asmenys gali įtakoti teisėjo apsisprendimą ir nuosprendžio turinį. Tad esant tokiam pažeidimui, iš karto atsiranda pagrindas abėjoti priimto nuosprendžio (nutarties) teisingumu. Tokiu atveju nuosprendis yra naikinamas ir byla yra nagrinėjama teisme iš naujo.

Nuosprendis nepasirašytas kurio nors iš teisėjų. Vadovaujantis BPK 344 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuosprendis turi būti pasirašytas visų teisėjų, dalyvavusių jo priėmime, be to, visi pataisymai, padaryti nuosprendyje, turi būti aptarti ir pasirašyti visų teisėjų. Šių reikalavimų nevykdymas yra pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu, numatytu BPK 382 str. 2 dalies 12 punkte.

Teisiamojo posėdžio protokolo nebuvimas byloje. Jeigu byloje nėra teisiamojo posėdžio protokolo, nuosprendis visada panaikinamas. Tačiau BPK 382 straipsnio 2 dalies 13 punkto negalima aiškinti plečiamai: pavyzdžiui, tai, jog teisiamojo posėdžio protokolas yra surašytas sunkiai įskaitoma rašysena, nereikėtų laikyti esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes tai techninio pbudžio trūkumas kuris gali būti ištaisytas papildomai sutvarkant bylą .

LR Aukščiausiasis Teismas formuodamas LR teismų praktiką “prailgina” LR BPK 382 str. 2 dalyje pateiktą pažeidimų, kurie pripažįstami esminiais, sąrašą:
1. Jeigu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, yra nesilaikoma 374 str. 4 d, t.y. nagrinėjant bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą ir neesant prokuroro ar nukentėjusiųjų apeliacinių skundų dėl nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistojo padėties. Šios nuostatos nesilaikymas yra pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu .
2. Baudžiamosios bylos sumarinio proceso tvarka iškėlimas, taip pat kvotos pabaigimas, pažeidžiant BPK 446 ir 448 str. Numatytus terminus, visais atvejais yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kuris kliudo teismui išnagrinėti bylą. Tokiu atveju byla yra perduodama tyrimui atlikti.
3. Jeigu nėra laikomasi tardyminio priklausomumo.
4. Jeigu yra atliekamas tardymas byloje, kurioje yra nepanaikintas nutarimas ją nutraukti arba nesant nutarimo ar teismo nutarties iškelti baudžiamąją bylą.
5. bylos pasiuntimas į teismą be kaltinamosios išvados (išskyrus sumarinį procesą).
6. Bylos pasiuntimas į teismą su nepatvirtinta prokuroro ar kitų įstatymo reikalavimų neatitinkančia kaltinamąja išvada. Kaltinamosios išvados nuorašo neįteikimas teisiamajam arba įteikimas pažeidžiant terminus.
7. Teisėjo vienasmeniškai nutarties atiduoti kaltinamąjį teismui priėmimas, kai buvo būtina šaukti tvarkomąjį posėdį.
8. Jeigu teismas, pripažinęs, kad ekspertą, specialistą ar kitą proceso dalyvį būtina apklausti teisme, jam neatvykus į posėdį, neatsižvelgdamas į prokuroro, gynėjo ir teisiamojo prašymus kviesti jį (ekspertą, specialistą.)į teisiamąjį posėdį to nepadarė (neapklausė), tei irgi yra vertintina, kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimas .
9. it kt.

Naujajame BPK sąrašo pažeidimų, kurie besąlygiškai pripažįstami esminiais nebėra ir teismas, vadovaudamasis 369 str. 3 dalyje pateiktu apibrėžimu, pats sprendžia ar yra esminis BP įstatymo pažeidimas ar jo nėra. Tai yra svarbus pakeitimas, nes dažnai atsitinka tai, jog net ir padarius pažeidimą numatytą šiuo metu galiojančio kodekso 382 str. 2 dalyje nurodytą pažeidimą, tai visai neturi įtakos priimant teisingą (teisėtą ir pagrįstą) nuosprendį, ir dėl to nuosprendžiai būdavo naikinami ir bylos nagrinėjamos iš naujo, o sprendimai priimami analogiški.

5. IŠVADOS
1. Esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais pripažįstami tokie baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, kurie atėmė ar suvaržė proceso dalyvių teises arba kitokiu būdu sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą.
2. Klausimą, ar padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas sprendžia tik teismas (apeliacinės ar kasacinės instancijos) ir šiuo klausimu priima nutartį.
3. Įstatymų leidėjas yra sudaręs sąrašą baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kurie yra besąlygiškai pripažįstami esminiais, nesvarbu ar turėjo įtakos priimant nuosprendį (nutartį). Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas teismų praktiką “papildo“ šį sąrašą papildo naujais esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kuriuos aptikus, nuosprendis turi būti naikinamas,
4. Pripažinus kad tam tikras, toje byloje esantis, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra esminis, nuosprendis (nutartis), priimtas toje byloje turi būti naikinamas. Panaikinus nuosprendį reikia išspręsti ar ryšium su tuo būtina gražinti bylą tyrimui papildyti, vadovaujantis BPK 255 str. 1 d. 1 punktu (jei prokuroras neprašo leisti papildyti bylos medžiagos, o pastaroji yra neišsami ir ją papildyti teisminio nagrinėjimo metu yra neįmanoma) ir 382 str. Įstatyme yra numatyti besąlygiški nuosprendžio panaikinimo pagrindai (382 str. 2 d., 1-4 punktai), kurie kartu yra ir besąlygiški bylos gražinimo tyrimui papildyti pagrindai.
5. Panaikinus nuosprendį, byla yra išnagrinėjama iš naujo ir priimamas naujas nuosprendis.
6. Pripažįstant tam tikrus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus esminiais yra užtikrinamos: asmenų (proceso dalyvių) teisės ir laisvės; teisingo, teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimas; Konstitucijos, įstatymų, poįstatyminių aktų ir tarptautinių sutarčių (tokių kaip “Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija”) įgyvendinimą, bei užtikrina teisinės valstybės pagrindinius principus.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. LR Konstitucija. 1992 m.
2. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas.
3. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas. // Valstybės žinios Nr. 37, 2002 m. balandžio 9 d. Dok. Nr. 1341.
4. LR BPK normų taikymas teismų praktikoje 1991-2000 m. // Sudarytojas – G. Lukošiūnas. Vilnius, 2000.
5. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso komentaras. Vilnius, 2000.
6. A. Šumskas. Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme. Vilnius: Justitia, 2000.
7. A. Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000.
8. Teismų praktika Nr.1-15
9. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas: http://www.lat.litlex.lt

Leave a Comment