Ekologinės teisės laboratorinis darbasI. Užduotis
MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS TAISYKLĖSMegėjiškos žūklės ir žuvų išteklių apsaugos taisyklės galioja visuose valstybinio fondo Lietuvos Respublikos žuvininkystės vandens telkiniuose: Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse, Kuršių mariose, ežeruose, upėse, vandens talpyklose ir kituose vandens telkiniuose, kurie yra arba gali būti naudojami versliniam arba mėgėjiškam žuvies bei kitų vandens gyvūnų gaudymui arba turi reikšmę natūralių žuvų išteklių reprodukcijai, taip pat kitoje respublikos teritorijoje, kiek tai susiję su taisyklių reikalavimais. Šių taisyklių skyrius “Mėgėjiškos žūklės režimas” netaikomas intensyvios žuvininkystės tvenkiniams.Privačiuose vandens telkiniuose mėgėjiška žūklė vykdoma pagal Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos privačiuose vandens telkiniuose laikinuosius nuostatus, patvirtintus Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. spalio 17 d. įsakymu Nr.170.Pagal Megėjiškos žūklės ir žuvų išteklių apsaugos taisykles mėgėjiška žūklė yra žuvų ir vandens bestuburių gaudymas mėgėjiškos žūklės įrankiais šiose taisyklėse nustatyta tvarka.Vandens telkiniuose gali būti organizuojama licencinė žūklė, kurią reglamentuoja Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtinti Licencinės žūklės Lietuvos Respublikos vandenyse nuostatai.Pagal savo kompetenciją mėgėjišką žūklę reguliuoja, šių taisyklių, kitų teisės aktų ir nuomos sutarčių gamtosauginių reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Aplinkos apsaugos ministerija, Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas, kitos įgaliotos institucijos.Vandens telkiniai, išskyrus valstybinės reikšmės, nuomojami Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims mėgėjiškai žūklei organizuoti pagal Vyriausybės patvirtintos formos sutartis, kurios nustatyta tvarka sudaromos tarp Vyriausybės įgaliotos institucijos (nuomotojo) ir vandens telkinio nuomininko. Šios institucijos privalo rūpintis joms pavestų nuomoti vandens telkinių būkle, vykdyti vandens telkinių tvarkymo programų reikalavimus, tvarkyti mėgėjiškos žūklės įrankiais sužvejotų žuvų apskaitą ir kasmet iki vasario 1 d. pateikti Aplinkos apsaugos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai sužvejotų žuvų bei žuvivaisos ir kitų joms priskirtų vandens telkinių tvarkymo darbų metinę ataskaitą. Vandens telkinių tvarkymui jos paskiria pareigūną, kuris atsako už žuvų išteklių būklę, ir kitų aplinkosaugos reikalavimų vykdymą.
Privataus fondo vandens telkinių žuvų išteklius tvarko ir už juos atsako šių telkinių savininkai, laikydamiesi galiojančių įstatymų bei teisės aktų. Vandens telkinių nuomininkai. Vandens telkinių nuomininkai privalo vykdyti vandens telkinių nuomos sutarčių reikalavimus. Nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartys gali būti nutraukiamos įstatymų nustatyta arba jose numatyta tvarka.Asmenys, žvejojantys mėgėjiškos žūklės įrankiais (žvejai mėgėjai), privalo:– Žinoti ir laikytis šių taisyklių, kitų žvejybą reguliuojanč- ių įstatymų bei teisės aktų, nustatyto vandens telkinyje žūklės režimo.– Neteršti vandens telkinio ir jo pakranč- ių.– Vyresni kaip 16 metų asmenys – turėti asmenybę patvirtinantį dokumentą (Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai – žvejo mėgėjo bilietą), nustatytos formos leidimą arba kitokį dokumentą, patvirtinantį asmens teisę žvejoti vandens telkinyje, ir pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos, kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnams arba vandens telkinių naudotojams ir savininkams.– Pranešti aplinkos apsaugos inspektoriams apie žūklės taisyklių pažeidimus, padėti sulaikyti žūklės taisyklių pažeidėjus.– Teikti duomenis apie sužvejotų žuvų kiekius rūšimis institucijai, išdavusiai leidimą(licenciją) mėgėjiškai žūklei.DraudimaiDraudžiama be valstybinių aplinkos apsaugos tarnybų leidimo:– Veisti, introdukuoti ir perkelti naujų rūšių žuvis ir vandens bestuburius gyvūnus.– Statyti vandens telkiniuose prieplaukas ir kitus įrenginius, pertverti upes ir protakas, užtverti priėjimus prie vandens telkinių bei praėjimus vandens telkinių pakrantėmis.– Būti vandens telkinyje arba jo pakrantėje (iki 50 m atstumu nuo vandens) su draudžiamais žūklės įrankiais arba įrankiais, kurių naudojimas tuo metu uždraustas šiomis taisyklėmis, taip pat su sprogstamomis ir nuodingomis medžiagomis, išskyrus atvejus, kai tokie įrankiai ar medžiagos transportuojami šalia vandens telkinių einanč- iais keliais. Išimti iš vandens verslinės žūklės įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, radę vandens telkinyje uždraustus žūklės įrankius,neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams.
– Gaminti, parduoti, įsigyti arba laikyti žvejybos įrankius ir jų priedus, kuriuos naudoti draudžia šios taisyklės.– Plaukti motorinėmis plaukiojimo priemonėmis, išskyrus tam skirtus telkinius, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos apsaugos ministerija, suderinusi su rajonų (miestų) vietos savivaldos institucijomis. Naudoti nuo balandžio 1 d. iki birželio 20 d. pakabinamus variklius, kurių galingumas vienai plaukiojimo priemonei viršija 30 AJ.– Važiuoti, stovėti motorinėms transporto priemonėms ant vandens telkinių ledo, pakrantės apsaugos juostose, išskyrus aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų, žvejybinių organizacijų, mokslinių organizacijų, tirianč- ių tuos vandens telkinius, telkinių nuomotojų ir nuomininkų etatinių darbuotojų, vykdanč- ių telkinių apsaugą, transportą bei invalidų mašinas.Draudžiama:– Įžuvinti vandens telkinius neturint Žuvų išteklių departamento ir veterinarijos tarnybos leidimo, nedalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui ir atsakingam nuomotojo atstovui ir nesurašant nustatytos formos įžuvinimo akto. Apie įžuvinimo laiką nustatyta tvarka turi būti informuojama rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra ir nuomotojas. Įžuvinimo akto 1 egzempliorius kartu su įžuvinimo medžiagos įsigijimo dokumentų kopija per 10 dienų turi būti pateikiamas Žuvų išteklių departamentui. Suderintas vandens telkinio tvarkymo planas atstoja leidimą įžuvinti telkinį jame numatytomis žuvų rūšimis.– Vandens telkiniuose bei jų apsaugos juostose plauti motorines transporto priemones, tarą nuo kenksmingų žuvims medžiagų ir šių medžiagų naudojimo įrangą, teršti šiukšlėmis bei kitomis kenksmingomis atliekomis, vykdyti kitą veiklą, neatitinkanč- ią aplinkos apsaugos normatyvų arba neigiamai veikianč- ią vandens telkinių hidrocheminį režimą bei gyvuosius išteklius.– Gadinti vandens telkiniuose arba prie jų esanč- ius ženklus, iškabas, žuvininkystės statinius, įrengimus, plaukiojimo priemones, žvejybos įrankius. – Naudoti povandeninius šautuvus povandeninei medžioklei neskirtuose vandens telkiniuose ir iš valties, taip pat povandeninėje medžioklėje naudoti akvalangus ir kitus autonominius kvėpavimo prietaisus.– Vėžiauti naudojant šviesą.Draudžiama žvejoti:– Naudojant elektros energiją, ultragarsą, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamąjį ir pneumatinį ginklą (išskyrus povandeninės medžioklės šautuvus), duriamuosius, užkabinamuosius, smogiamuosius, tinklinius įrankius, ūdas, šakotines bei kitus šiose taisyklėse nenumatytus žvejybos įrankius ir būdus.– Iš neregistruotų arba neturinč- ių ant borto aiškaus numerio plaukiojimo priemonių (jeigu plaukiojimo priemonė pagal nustatytą tvarką turi būti registruojama).– Mėgėjiškos žūklės įrankiais verslinės žvejybos vietose, pažymėtose nustatyto pavyzdžio ženklais, ir arč- iau kaip 100 m atstumu nuo pažymėtų statomų žūklės įrankių.Draudžiama gaudyti mėgėjiškos žūklės įrankiais:Visiškai: – sturius, – sparius, – perpeles, – Platelių sykus.Be licencijų, išduodamų Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka: – lašišas, – šlakius, – nėges, – žiobrius.Mažesnius nei šių dydžių:– šamus 75 cm, salač- ius 52 cm, vėgėles 49 cm, ūsorius 47 cm, starkius 46 cm, lydekas 40 cm, – kiršlius 27 cm, marguosius upėtakius 25 cm, plač- iažnyplius ir siauražnyplius vėžius 10 cm.Žuvis matuojama nuo burnos pradžios (burnai esant užčiauptai) iki uodeginio peleko galo. Vėžiai matuojami nuo snukio pradžios iki uodeginės plokštelės galo. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti paleidžiami atgal į vandens telkinį.Draudžiama gaudyti šiais laikotarpiais:– vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.,– lydekas nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d.,– kirŠlius nuo kovo 15 d. iki balandžio 20 d.,– marguosius upėtakius nuo spalio1 d.iki gruodžio 15 d.
Draudžiama žvejyba be Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduodamų leidimų arba licencijų: – Rezervatų vandenyse, žuvininkystės melioracinių sistemų jungiamuosiuose, magistraliniuose kanaluose ir atšakose, šliuzų kanaluose ir užtvankų žuvų praėjimo takuose, Nemuno regioninio parko vidaus vandens telkiniuose (išskyrus Nemuną aukšč- iau Rusnės, jo senvages ir užliejamus ežerus, Šyšą, Gėgę, Leitę, Veižą-Veržę bei polderių kanalus) bei Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių, mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje į kranto pusę nuo linijos Ventės rago švyturys – kairysis Atmatos krantas.
– Naudojant masalui žuvelę – nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d.– Kai kuriuose ichtiologiniuose draustiniuose ir žuvų masinio susikaupimo vietose (2 priedas) visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ištisus metus.– Žiobrių migracijos keliuose ir nerštavietėse, kitų vertingų žuvų nerštavietėse – nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d.:1. 3 priede išvardytuose vandens telkiniuose – iš valč2. ių bei dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis, 3. Kuršių mariose mažesniu kaip 500 m atstumu nuo kranto – visais žūklės įrankiais, išskyrus žvejybą plūdinėmis meškerėmis nuo kranto.4. Vandens telkiniuose, kuriuose migruoja, neršia ir gyvena lašišinės žuvys:a. iš valčb. ių bei dugninėmis meškerėmis, spiningais, c. velkėmis ir naudojant masalui žuveles:I. 3 km pločII. io Kuršių marių rytinės pakrantės juostoje tarp Klaipėdos ir Ventės rago- nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d.,III. Nemune, nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje, Skirvytėje – nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 31 d.,Pastaba. Visi šiame skyriuje nurodyti draudimai galioja tiek pirmą, tiek paskutinę draudimo termino dieną.Mėgėjiškos žūklės režimas
Leidžiama žvejoti šiais mėgėjiškos žūklės įrankiais:– meškerėmis,– spiningais,– velkėmis,– skrituliais,– vėliavėlėmis,buč- iukais ir samteliais vėžiams gaudyti,– povandeninės medžioklės šautuvais.Žvejys mėgėjas vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip po 5 skritulius ar vėliavėles žuvims ir 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti. Bendras vienu metu naudojamų įrankių kabliukų skaičius negali viršyti 10 vienetų, o vienas įrankis gali turėti ne daugiau kaip 3 kabliukus, išskyrus žvejybą jūroje, kur kabliukų skaičius vienam įrankiui neribojamas. Dvišakis arba trišakis kabliukas laikomas vienu. Prie įrankių nesant jų savininko, įrankiai paimami tam įgaliotų pareigūnų iki išsiaiškinimo.
Tamsiu paros metu (nuo saulės laidos iki patekėjimo) galima žvejoti tik nuo kranto arba nuo ledo, statyti skritulius, taip pat gaudyti vėžius. Tamsiu paros metu draudžiama žvejoti Baltijos jūroje ir pasienio vandens telkiniuose be pasienio policijos leidimo.Leidžiama žvejoti:– Neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose – turint Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus leidimus arba licencijas.– Nacionalinių parkų vandens telkiniuose – turint parkų valdybų išduotus leidimus. Leidimus žvejoti neišnuomotinuose nacionalinių parkų vandens telkiniuose gali iŠduoti ir Apli aps ministerijos tarnybos.– Neišnuomotuose žūklei vandens telkiniuose (išskyrus neišnuomotinus ir nacionalinių parkų telkinius) – turint Vyriausybės įgaliotų institucijų išduotus leidimus.– Išnuomotuose žūklei vandens telkiniuose – turint nuomininkų išduotus leidimus, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip.– Privač- iuose vandens telkiniuose – turint savininkų išduotus leidimus. Išduodant žūklės leidimus, gali būti nustatomos žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos sąlygos.Neišnuomotuose žūklei valstybinio fondo vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiama mėgėjiška žūklė, invalidai ir pensininkai gali žvejoti turėdami atitinkamus pažymėjimus, o vietiniai kaimo ir vienkiemių gyventojai, gyvenantys ne toliau kaip už kilometro nuo vandens telkinio, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir asmenys, padedantys atlikti žuvivaisos ir monitoringo darbus, – pagal Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus nemokamus leidimus.
Išnuomotų žūklei valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkai privalo išduoti nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams leidimus mėgėjiškai žūklei.Leidimo kaina negali būti didesnė kaip 20 Lt metams, 6 Lt mėnesiui ir 2 Lt parai.Pensininkams, invalidams bei nuolatiniams nacionalinių parkų gyventojams (nuolatiniams LR gyventojams), yvenantiems ne toliau kaip už 3 km nuo išnuomoto vandens telkinio, leidimai meškerioti jame turi būti išduodami nemokamai. Vietiniams kaimo ir vienkiemių gyventojams, gyvenantiems ne toliau kaip už 1 km nuo vandens telkinio, taip pat invalidams ir pensininkams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems toliau kaip už 3 km nuo išnuomoto telkinio, leidimai meškerioti jame (išskyrus nuomininko įveistų žuvų žvejybą) turi būti išduodami su 50 proc. nuolaida, tačiau metinio lengvatinio leidimo meškerioti kaina neturi būti didesnė kaip 10 Lt.
Leidimų kainos gali būti indeksuojamos, už jų platinimą imamas papildomas mokestis.Lengvatiniai leidimai gali būti neišduodami 5 metus asmeniui, pažeidusiam žūklės taisykles.Povandeninė žuvų medžioklė (žūklė) povandeniniais šautuvais laikantis šių taisyklių leidžiama Baltijos jūros pakrantėje, Akmenos (Trakų r.), Gavio (Ignalinos r.), Kavolio (Alytaus r.), Vištyčio (Vilkaviškio r.) ir Zaraso (Zarasų r.) ežeruose pagal leidimus, išduodamus 16 punkte nustatyta tvarka.Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas gali leisti povandeninę žuvų medžioklę ir šiame punkte neišvardytuose vandens telkiniuose.
Per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip po 5 lydekas, starkius, upėtakius, kiršlius, ungurius, 1 šamą, 50 vėžių. Sugautų žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg vienam žvejui. Sugavimo norma neviršyta, jeigu laimikio svoris, neskaitant paskutinės žuvies svorio, mažesnis kaip 5 kg. Į sugavimo normą neįskaitomos žuvys, kurioms nėra nustatytų žalos atlyginimo įkainių (žiūrėti 5 priedą).
Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti masalui gyvas žuveles, uodo trūklio lervas, naudojant vieną samtį, kurio skersmuo ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės ne mažesnės kaip 10 mm. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vnt. nevertingų žuvų, kurioms nėra nustatyti žalos atlyginimo įkainiai, taip pat karosų, kuojų, ešerių ir ne daugiau kaip 100 g uodo trūklio lervų. Masalas gaudomas 16 punkte nustatyta tvarka.
Žuvų apsaugos tikslais ar naudotojų prašymu atskiruose vandens telkiniuose Aplinkos apsaugos ministerija gali nustatyti kitokį žvejybos režimą.
Atsakomybė už taisyklių pažeidimą
Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako LR įstatymų nustatyta tvarka. Žalą, kuri padaroma neteisėtai gaudant, naikinant, žalojant ar įsigyjant vertingų rūšių žuvis bei vandens bestuburius gyvūnus, pažeidėjai atlygina pagal nustatytus įkainius (5 priedas).Žuvys, sugautos pažeidžiant šias taisykles, nepriklausomai nuo to, kur jos aptiktos, paimamos ir realizuojamos arba sunaikinamos nustatyta tvarka. Lėšos, gautos už parduotas žuvis, panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka.
Plaukiojimo priemonės bei žvejybos įrankiai, naudojami pažeidžiant taisykles, gali būti paimami ir konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nekonfiskuotos žvejybos priemonės grąžinamos savininkui. Paimti bei konfiskuoti žvejybos įrankiai, taip pat plaukiojimo priemonės saugomi įgaliotose aplinkos apsaugos institucijose. Konfiskuoti žvejybos įrankiai ir plaukiojim priemonės realizuojamos arba sunaikinamos Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.Lėšos už realizuotus žvejybos įrankius ir plaukiojimo priemones panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka.Megėjiška žūklė taip pat reguliuojama 1995 02 02 Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostais. Pagal šiuos nuostatus:– Prie vandens telkinių, kuriems taikomi šie nuostatai, priskiriami visi LR vidaus vandens telkiniai, teritoriniai vandenys ir ekonominė zona Baltijos jūroje, kuriuose gaudomos arba gali būti gaudomos versliniu arba mėgėjišku būdu žuvys bei kiti vandens gyvūnai arba kurie turi reikšmę žuvų išteklių reprodukcijai.– Vandens telkiniuose žūklaujama laikantis LR įstatymų, LR yriausybės nutarimų, šių uostatų, Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintų Žūklės taisyklių bei kitų žūklę reguliuojančių teisės aktų.– Miestų (rajonų) valdybos bei nacionalinių parkų valdybos pagal žvejų pateiktas ataskaitas privalo tvarkyti mėgėjiškos žūklės įrankiais sužvejotų žuvų apskaitą pagal rūšis ir kasmet iki vasario 1 dienos pateikti Aplinkos apsaugos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai sužvejotų žuvų bei žuvivaisos ir kitų joms priskirtų vandens telkinių tvarkymo darbų ataskaitą.– Valstybinio fondo vandens telkiniai verslinei arba mėgėjiškai žūklei nuomojami uždaro ir atviro konkursų tvarka. Konkurso nuostatus patvirtina vandens telkinių nuomotojai. Pirmenybė išsinuomoti vandens telkinį ne konkurso tvarka suteikiama paskutiniajam jo nuomininkui, vykdžiusiam nuomos sutarties sąlygas ir pasiūliusiam didesnę už nustatytąja konkurse pradinę kainą bei sutikusiam vykdyti kitas konkurso sąlygas.– Neišnuomotinuose vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiama žvejoti, verslinė ir mėgėjiška žūklė organizuojama pagal Aplinkos apsaugosministerijos leidimus, laikantis šios ministerijos patvirtintų žvejybos taisyklių ir nustatytųjų limitų bei leidimų ir limitų sąlygų. Limitai naudotojams skiriami Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta konkurso tvarka. Apie naudotojams skirtus limitus ir leidimus verslinei žūklei pranešama miestų (rajonų) valdyboms ir nacionalinių parkų valdyboms. Leidimus mėgėjiškai žūklei nacionalinių parkų teritorijoje esančiuose neišnuomotinuose vandens telkiniuose išduoda Aplinkos apsaugos ministerija ir nacionalinio parko valdyba.
– Mėgėjiškai žūklei išnuomotuose vandens telkiniuose pradėti verslinę žūklę jų nuomininkams gali būti leidžiama Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.– Leidimus mėgėjiškai žūklei neišnuomotuose vandens telkiniuose išduoda miestų (rajonų) valdybos ir nacionalinių parkų valdybos.– Už vandens telkinius, išnuomotus verslinei arba mėgėjiškai žūklei, imamas nuomos mokestis. Už verslinę žūklę Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir neišnuomotuose bei neišnuomotinuose žūklei vidaus vandens telkiniuose imamas mokestis (už žuvų išteklių naudojimą), o už leidimus mėgėjiškai žūklei neišnuomotuose bei neišnuomotinuose vandens telkiniuose imamas žyminis mokestis.– Išduodant žūklės leidimus, žuvų išteklių naudotojams nustatomos žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo sąlygos pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintus metodinius nurodymus.– Valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkai privalo išduoti nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams leidimus mėgėjiškai žūklei. Leidimų kainas, išskyrus šių nuostatų antrame ir trečiame punktuose nurodytus atvejus, nustato nuomininkai, bet ne daugiau kaip 20 litų metams, 6 litus mėnesiui ir 2 litus parai. Pensininkams, invalidams bei nuolatiniams nacionalinių parkų gyventojams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems ne daugiau kaip už 3 kilometrų nuo išnuomoto vandens telkinio, leidimai mėgėjiškai žūklei šiame telkinyje turi būti išduodami nemokamai. Vietiniams kaimo gyventojams, gyvenantiems ne daugiau kaip už 1 kilometro nuo išnuomoto vandens telkinio, taip pat invalidams ir pensininkams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems daugiau kaip už 3 kilometrų nuo išnuomoto vandens telkinio, leidimai mėgėjiškai žūklei šiuose telkiniuose išduodami su 50 procentų nuolaida (ši nuostata netaikoma nuomininko įveistų žuvų žvejybai), tačiau lengvatinio leidimo metams kaina neturi būti didesnė kaip 10 litų. Leidimai gali būti neišduodami 5 metus asmeniui, pažeidusiam žūklės taisykles.– Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija mėgėjišką žūklę organizuoja tik jai išnuomotuose vandens telkiniuose. Draugija, susitarusi su naudotojais, platina žūklės leidimus, supažindina su mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklėmis, kitais gamtosaugos reikalavimais, tvarko pagal draugijos platinamus leidimus mėgėjiškos žūklės įrankiais sugautų žuvų apskaitą.– Aplinkos apsaugos ministerija turi teisę sustabdyti ar apriboti verslinę ir mėgėjišką žūklę, kai žvejojantys juridiniai ir fiziniai asmenys nesilaiko Aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, limitų ir leidimų sąlygų.II Užduotis
Žemės nuosavybė – tai žemės savininko teisė valdyti jam priklausančią žemę, ja naudotis ir disponuoti. Įgyvendindamas savo teises, žemės savininkas neturi pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, kitų asmenų teisių ir laisvių.Visa žemė Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo (toliau – Konstitucinis įstatymas) nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Tokių sklypų įsigijimo nuosavybėn tvarką, sąlygas ir apribojimus nustato Konstitucinis įstatymas ir Savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymas.Įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis žemė gali priklausyti nuosavybės teise užsienio valstybėms – jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.Žemė bendrosios nuosavybės teise šiame įstatyme numatytais atvejais gali priklausyti keliems piliečiams arba piliečiams ir valstybei.Pagal Konstitucinį Įstatymą ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra žemės sklypai, pagal valstybės nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus numatyti atitinkamos paskirties veiklai reikalingų pastatų ir įrenginių statybai, taip pat atitinkamos paskirties veiklai skirtų esamų pastatų ir įrenginių žemės sklypai, kurie būtini tokių pastatų ir įrenginių eksploatavimui.Pagal Konstitucinis įstatymas nacionaliniai subjektai yra:1) Lietuvos Respublikos savivaldybės;2) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos ir juridinio asmens teises turinč3) ios įmonės, kurios turi Lietuvoje savo buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą, vykdo č4) ia ūkinę veiklą ir kurių veiksmingos kontrolės teisės priklauso Lietuvos Respublikos pilieč5) iams, savivaldybėms, valstybei arba kitoms Lietuvos kilmės įmonėms, kurių veiksmingos kontrolės teisės taip pat priklauso Lietuvos pilieč6) iams, savivaldybėms ar valstybei;
7) juridinio asmens teises turinč8) ios Lietuvos Respublikos pilieč9) ių visuomeninės organizacijos ir kiti Lietuvos pilieč10) ių susivienijimai, kurių vadovaujanč11) ių institucijų buveinės yra Lietuvos teritorijoje ir kurios užsiima įstatuose numatyta realia tęstine (ne trumpiau kaip penkerius metus) veikla, taip pat juridinio asmens teises turinč12) ios valstybės pripažintos tradicinės bažnyč13) ios bei kitos religinės organizacijos;14) šio straipsnio pirmosios dalies 3 punkte išvardytų subjektų įsteigti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, užsiimantys realia socialinės paramos ar globos veikla.Pagal politinių partijų Įstatymą, Politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, įrengimai, leidyklos, spaustuvės, transporto priemonės bei kiti objektai, taip pat kitas turtas, reikalingas jų statute (įstatuose) numatytiems uždaviniams įgyvendinti.Šiuo atveju apskrities viršininko atsisakymas išduoti leidimą įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra grindžiamas Konstitucinio Įstatymo straipsniu, kuriame numatyti nacionaliniai subjektai, o būtent iš sąlygos matome, kad politinė partija įsteigta 1999 metais. Pagal Konstitucinį Įstatymą politinė partija negali įsigyti minėto žemės sklypo kadangi nacionalinis subjektas turi būti juridinio asmens teises turinti Lietuvos Respublikos piliečių visuomeninė organizacija, Lietuvos piliečių susivienijimas, kurio vadovaujančios institucijos buveinė yra Lietuvos teritorijoje ir kuris užsiima įstatuose numatyta realia tęstine (ne trumpiau kaip penkerius metus) veikla. Sąlygoje paminėta politinė partija įstatuose numatyta realia tęstine veikla užsiima tik nuo 1999 metų. Šios politinės partijos prašymas galės būti patenkintas tik 2005 metais, t.y. kai įstatuose numatyta realia tęstinė veikla truks virš 5 metų.III UžduotisAplinkos monitoringas – tai sistemingas aplinkos bei jos komponentų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio įvertinimas ir prognozė. Aplinkos monitoringas – valdymo f-ja. Aplinkos monitoringo turinį sudaro ne paprastas aplinkos būklės stebėjimas, bet jos kompleksinė analizė, vykstančių antropogeninių pokyčių vertinimas, modeliavimas, prognozė. Aplinkos monitoringas atliekamas vadovaujantis principais:
reprezentatyvumo (renkama informacija turi atspindėti krašto gamtinių sąlygų ir antropogeninio poveikio įvairovę)kompleksiškumo (renkant informaciją apie kiekvieną biosferos komponentą turi būti įvertinamas jo ryšys su kitais)pakankamumo (informacija turi būti pakankama ekologinei situacijai vertinti ir valdyti), patikimumo (informacija turi būti reali)lankstumo (monitoringo metodai turi būti taikomi kūrybiškai atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, besikeičiančią ekologinę situaciją ir į naujausias mokslo žinias)biocentriškumo (stebėjimai yra orientuoti į gyvają gamtą ir žmogų)Pagrindinis aplinkos monitoringo tikslas – stebėti aplinkos būklę ir prognozuoti jos pokyčius veikiant antropogeniniams bei gamtiniams faktoriams, kad būtų sukaupti duomenys, reikalingi visuomenės ir aplinkos sąveikai optimizuoti.Pagal aplinkos monitoringo programą atliekami stebėjimai glaudžiai siejasi ir net iš dalies sutampa su gamtos išteklių apskaitą tvarkančių institucijų veikla.Aplinkos monitoringas atliekamas lokaliniu, regioniniu bei globaliniu (foniniu) lygiais.Vieningą valstybinio aplinkos monitoringo sistemą sudaro oro, vandens, dirvožemio, augmenijos, gyvūnijos, žemės gelmių išteklių, antropogeninio poveikio šaltinių, gyvenamosios aplinkos sąlygų ir sveikatingumo būklės stebėjimo sistemos.Aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas, kuriuos vykdant kaupiama ir analizuojama informacija apie visos gamtinės aplinkos elementų būklę ir jos pasikeitimus lokaliu, regiono ir valstybės mastu.Kaip bendro valstybinio aplinkos monitoringo dalis yra vykdomas specialus aplinkos monitoringas (miškų, žemės gelmių), kuris apima vieną tam tikrą aplinkos elementą (miškus, žemės gelmes).Valstybės, savivaldos ir mokslo institucijos, juridiniai ir fiziniai asmenys atskirų programų, projektų ar sutarèių pagrindu gali vykdyti nuolatinius gamtinės aplinkos būklės stebėjimus, kurie nėra valstybinio aplinkos monitoringo sistemos dalis ir šio įstatymo nėra reglamentuojami.Valstybinis aplinkos monitoringas yra vykdomas visoje valstybės teritorijoje. Jis apima visas natūralias ir antropogeniškai veikiamas gamtines sistemas. Aplinkos apsaugos ministerija organizuoja valstybinį aplinkos monitoringą.Savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas joms priskirtose teritorijose siekiant gauti detalesnę informaciją apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę ir, remiantis objektyvia informacija, planuoti bei įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones.Savivaldos institucijos organizuoja savivaldybių aplinkos monitoringą pagal programą, suderintą su Aplinkos ministerijaŪkio subjektai vykdo taršos šaltinių ir jų poveikio aplinkai monitoringą informuodami apie ūkinės veiklos įtaką aplinkai, teikdami monitoringo informaciją valstybės bei savivaldos institucijoms.Aplinkos ministerija sudaro juridinių ir fizinių asmenų, privalančių vykdyti monitoringą, sąrašą.Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ūkio subjektai aplinkos monitoringo duomenis perduoda į Aplinkos monitoringo duomenų fondą.Aplinkos monitoringo objektai1) fizikinio, radiacinio, cheminio, biologinio ir kitokio antropogeninio poveikio šaltiniai bei jų įtaka aplinkai;2) oro ir kritulių, paviršinio vandens (upių, ežerų, tvenkinių, Kuršių marių, Baltijos jūros), dirvožemio, žemės gelmių, biotos būklė;3) natūralių ir antropogeniškai veikiamų gamtinių komponentų (pelkių, natūralių ir kultūrinių pievų, miškų ir kt.) būklė;4) aplinkoje vykstančių globalinių procesų kaita ir tendencijos (rūgštieji krituliai, ozono sluoksnio kitimas, šiltnamio efektas ir kt.).ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGAS.Jei ūkinės veiklos objektui eksploatuoti būtinos ne visos leidime nurodytos dalys (nenaudojami gamtos ištekliai, neišleidžiami teršalai į paviršinio vandens telkinius ar aplinkos orą, nėra atliekų ir kt.), nereikalinga leidimo dalis nepildoma. Tituliniame lape nurodoma, iš kokių dalių ir iš kiek puslapių leidimas susideda.
Leidimo IV dalį (ATLIEKŲ SUSIDARYMAS IR TVARKYMAS) privalu gauti įmonėms:– kuriose susidaro 1 tona/mėn. ar daugiau nepavojingų atliekų;– kuriose susidaro 50 kg/mėn. ar daugiau pavojingų atliekų;– visoms atliekas šalinančioms įmonėms (sąvartynams bei atliekas deginanèioms įmonėms);– atliekas naudojančioms įmonėms, išskyrus tas, kurios naudoja tik savo gamybos metu susidariusias atliekas.
Taip pat norėčiau paminėti ir leidimo VI dalį (ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGAS). Šią dalį privalo gauti asmenys, kurie turi vykdyti ūkio subjektų aplinkos monitoringą.
Ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas lokaliniu lygiu ir vertintinas kaip ūkio subjektų savikontrolės priemonė.Ūkio subjektų aplinkos monitoringą nustatytąja tvarka privalo vykdyti asmenys, eksploatuojantys šią ūkinę veiklą vykdančius objektus, kuriems pagal Tvarkoje nustatytas sąlygas privaloma gauti leidimą, kai užsiimama:– šiluminės energijos gamyba (kai elektrinės ne mažesnio kaip 300 MW pajėgumo);– naftos gavyba ir jos perdirbimu;– naftos bei naftos produktų, cheminių medžiagų krovimu (terminalai, ne mažiau kaip 100 m3 per dieną) ir saugojimu (sandėliai, ne mažiau kaip 500 m3);– popieriaus, celiuliozės gamyba;– radioaktyviųjų atliekų saugojimu ir utilizavimu;– pavojingų atliekų naudojimu ir šalinimu;– atominės energijos gamyba;– mineralinių trąšų ir kitų cheminių medžiagų gamyba;– cemento gamyba.Taip pat ūkio subjektų aplinkos monitoringą privalo vykdyti asmenys, kuriems pagal šioje Tvarkoje nustatytas sąlygas privaloma gauti leidimą, kai eksploatuojama:– vandenvietės (kai paimamo vandens kiekis ³ 100 m3 per dieną);– nuotėkų valymo įrenginiai (³ 2000 gyventojų ekvivalentų);– nuotėkų filtravimo įrenginiai (³ 50 m3 per dieną našumo);– gyvulių ir paukšèių fermos su ³ 500 sąlyginių gyvulių skaièiumi;– didžiųjų miestų ir rajonų centrų komunalinių atliekų sąvartynai;– objektai, kurių projektų sąlygose numatytas aplinkos monitoringas;– ūkinės veiklos objektai, kurių aplinkos monitoringą reglamentuoja kiti norminiai dokumentai; taip pat objektai, turintys ypatingą poveikį aplinkai, esantys ekologiškai jautriose zonose, kuriuose vykdoma specifinė veikla, ir kt.Ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas pagal parengtas ir patvirtintas aplinkos monitoringo programas.Ūkio subjektų specialaus aplinkos monitoringo programas ir projektus tvirtina:– žemės gelmių monitoringo programas ir projektus – Lietuvos geologijos tarnyba;– miškų monitoringo programas ir projektus – Aplinkos ministerijos Miškų ir saugomų teritorijų departamentas.Visais atvejais objektai, turintys leidimus, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvarko gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų teršalų apskaitą ir teikia ataskaitas.Ūkinės veiklos objektų, kuriems privaloma gauti leidimus, eksploatavimas be leidimo laikomas neteisėtu ir ūkinės veiklos objekto valdytojas atsako Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Jeigu ūkinės veiklos objektai eksploatuojami be leidimo, tai ūkinė veikla gali būti sustabdyta. Tam turi teisę kontrolę įgyvendinančios institucijos. Žala atlyginama. Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami objektus, turi atlikti teršalų emisijos apskaitą. Būtina kontroliuoti normatyvų laikymąsi, kad teisingai apskaičiuoti mokesčius už teršalų išmetimą. Jei apskaita nevedama, taikomos sankcijos.Parašas………………………
Naudotos literatūros sąrašas:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. V., 19982. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antoroje dalyje numatyto žemės sklypų įsigyjimo nuosavybės subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinis įstatymas. Žin., 1996, Nr. 64-15033. Lietuvos Respublikos Laukinės gyvunijos įstatymas. Žin., 1997, nr. 108-27284. Lietuvos Respublikos monitoringo įstatymas. Žin., 1997, nr. 112-28245. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 12 10 d. nutarimas nr. 1423. Žin., 1998, nr. 110-3042.6. Megėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklės. Žin., 1996, nr. 88-2085.