Pagal Civilinio kodekso 6.987 straipsnį draudimo sutartimi draudėjas įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas (premijas), o draudimo įmonė (draudikas) – išmokėti draudimo išmokas draudėjui ar asmeniui, kuris įgyja tokią teisę pagal draudimo sutartį, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Gali būti draudžiami tik įstatymo ginami interesai.Draudimo sutartis sudaroma paprasta rašytine forma tarp draudimo įmonės (draudiko) ir draudėjo. Prašymas sudaryti sutartį laikomas sudedamąja draudimo sutarties dalimi. Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas).Draudimo įmonė (draudikas) atlieka draudimo operacijas ir kitą su draudimu susijusią veiklą bei įsipareigoja sutartyje ir Draudimo įstatyme numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas.Kita draudimo šalis yra draudėjas. Juo gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę draudimo sutartį. Jie privalo mokėti draudimo įmokas (premijas), o atsitikus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti draudimo išmoką.Be draudiko ir draudėjo, draudimo sutartyje arba draudimo rūšies taisyklėse gali būti numatyti apdraustieji ir tretieji asmenys.Draudėjas sutartyje gali nurodyti fizinį asmenį, kuriam, atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo mokėti draudimo išmokas.Draudimo rūšies taisyklės numato trečiuosius asmenis, kurie nurodytomis sąlygomis Įgyja teisę į draudimo išmoką.Su draudimo sutartimi Jos sudarymu, perdraudimu gali būti susiję ir kiti dalyviai: perdraudėjai; perdraudikai; draudimo tarpininkai (draudimo agentai ir draudimo brokeriai).Kai draudimo Įmonė dalį draudimo rizikos perduoda kitai draudimo ar perdraudimo įmonei, pati tampa perdraudėju.Draudimo ar perdraudimo įmonė, perėmusi tam tikrą rizikos dalį iš kitos draudimo įmonės, vadinama perdraudiku.Draudimo agentai, veikiantys draudimo įmonės vardu, jos sąskaita ir pavedimu, gali sudaryti draudimo sutartis.Draudimo brokeriai yra juridiniai asmenys, vykdantys draudimo brokerio funkcijas draudėjo pavedimu.Pagal Draudimo įstatymo 3 straipsnį draudimo objektas gali būti turtiniai interesai, susiję su:
gyvenimo trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu; kūno sužalojimais, nelaimingais atsitikimais ir ligomis; turto valdymu, disponavimu, naudojimu; draudėjo padaryta žala fizinio ar juridinio asmens turtui ir kita žala.Draudimas savo ruožtu skirstomas į šakas ir grupes Draudimo šakos: gyvybės draudimas: sutuoktuvių ir gimimo draudimas, įvairus gyvybės draudimas; ne gyvybės draudimas (draudimas pagal 18 draudimo grupių).Ne gyvybės draudimas – svarbiausia turto ir komercinės veiklos draudimo dalis. Šio draudimo sritys:1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;2) draudimas ligos atveju;3) sausumos transporto priemonių draudimas;4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;5) skraidymo aparatų draudimas;6) laivų draudimas;7) vežamų krovinių draudimas;8) turto (išskyrus įvairias transporto priemones ir gabenamus krovinius) draudimas nuo gaisro ar stichinių nelaimių;9) turto draudimas nuo kitos žalos (išskyrus draudimą nuo gaisro ir stichinių nelaimių);10) sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas;11) skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimas;12) laivų civilinės atsakomybės draudimas;13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;14) kredito draudimas;15) laidavimo draudimas;16) finansinių nuostolių draudimas;17) teismo išlaidų draudimas;18) pagalbos draudimas.Draudimo įstatymas taip pat numato, kad ne gyvybės draudimo rizika negali būti įtraukta į kitą šios draudimo šakos grupę, išskyrus, kai rizika susijusi su pagrindine rizika arba su tuo pačiu objektu. kurį apima pagrindinė rizika.Draudimo rizika suvokiama kaip draudiminio įvykio tikimybė.Draudimo įmonė privalo turėti savo draudimo rūšies taisykles, kurios numatytos Draudimo įstatyme. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos (Priežiūros tarnyba) gali numatyti bendrąsias draudimo rūšies sąlygas, kurių draudimo Įmonė privalo laikytis.Draudimo rūšies taisyklės numato draudimo sutarties sudarymo tvarką ir kitus reikalavimus:pareiškimo formą, draudiminius ir nedraudiminius įvykius, draudimo objektą, draudimo sumą, draudimo įmokų dydį, sutarties trukmę, dalyvių teises ir pareigas iki ir po sutarties pasirašymo, žalos nustatymą, išmokas, sutarties pakeitimą ir nutraukimą, netesybas už Įsipareigojimų nevykdymą, ginčų sprendimo tvarką, kompensacijas ir t.t.Draudimo įmonė Į draudimo sutartį gali įtraukti papildomų sąlygų. Tačiau jei šios sąlygos pasikartoja bent trijose draudimo sutartyse, draudimo įmonė privalo papildyti draudimo rūšies taisykles.Draudėjas, sudaręs draudimo sutartį, gauna atitinkamos formos ir turinio draudimo pažymėjimą (polisą).Pagal Draudimo Įstatymo 11 straipsnį numatytos šios sutarties dalyvių teisės ir pareigos: draudimo įmonei gauti iš draudėjo informaciją, susijusią su draudimo sutartimi; gauti visus dokumentus ir informaciją apie draudiminį įvykį; išduoti draudimo leidimą(polisą) ir supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis; įvykus draudiminiam įvykiui, mokėti draudimo išmokas; neskelbti iš draudėjo gautos informacijos; draudėjas privalo laiku mokėti draudimo įmokas ir t.t.Draudimo sutartys gali būti perleistos, pakeistos, nutrauktos.Draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo Įmoką. Draudimo sutartyje gali būti numatyta ir kita sutarties įsigaliojimo tvarka (pavyzdžiui, iki įmokų sumokėjimo arba po tam tikro laiko).Draudimo sutartis negalioja jei: sudaryta po draudiminio įvykio; sudaryta su įmone, neturinčia licencijos verstis draudimine veikla; draudėjas draudimo įmonei nurodė didesnę nei iš tikrųjų draudžiamojo objekto vertę ir taip padidino draudimo sumą.Draudimo sutartis pagal Civilinio kodekso 9.990 straipsnį sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui, arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį. Draudimo rūšies taisyklėse nustatytais atvejais draudėjo prašymas turi būti rašytinis. Rašytinio prašymo formą ir turinį tokiu atveju nustato draudikas.Draudėjas atsako už pasiūlyme (prašyme) pateiktų duomenų teisingumą. Sudarius draudimo sutartį, rašytinis draudėjo prašymas tampa sudedamąja draudimo sutarties dalimi.Pagrindinis dokumentas, liudijantis apie draudimo sutarties sudarymą, yra draudimo liudijimas polisas) (žr. Civilinio kodekso 6.991 straipsnį). Draudimo liudijime (polise) turi būti nurodyta: draudimo liudijimo (poliso) numeris; draudiko pavadinimas ir buveinės adresas; draudėjo, apdrausto asmens ar naudos gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas; draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas ir numeris; draudimo objektas; draudimo suma, išskyrus atvejus, kai tikslus draudimo sumos dydis nenustatomas; draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai; draudimo rūšis; draudimo sutarties galiojimo terminas; įrašas, kad draudėjas yra supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis ir jam yra įteikta jų kopija; draudiko įgalioto sudaryti draudimo sutartį asmens parašas ir draudiko antspaudas ar jų faksimilės; draudimo liudijimo (poliso) išdavimo data.Jeigu draudimo liudijimas (polisas) neatitinka draudėjo rašytinio prašymo turinio, o sutartis buvo sudaryta akceptuojant draudėjo pasiūlymą sudaryti sutartį, pirmenybė suteikiama draudėjo rašytiniam prašymui.Draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas reglamentuoja Civilinio kodekso 6.992, 6.993 ir kiti straipsniai: jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi Civilinio kodekso 6.185-6.187 straipsniai; draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui; prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui; esminėmis aplinkybėmis, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (draudimo rūšies taisyklėse), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją; jeigu draudėjas neatsako į raštu pateiktą draudiko paklausimą apie tam tikras aplinkybes, o draudikas, neatsižvelgdamas į tai, sudarė draudimo sutartį, draudikas netenka teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartį ar pripažinti ją negaliojančia remdamasis tuo, kad draudėjas jam nepateikė informacijos;
jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudikui iš anksto žinomą melagingą informaciją apie esmines aplinkybes, draudikas turi teisę reikalauti pripa-žinti draudimo sutartį negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudiminio įvykio ar neturėjo įtakos draudiminiam įvykiui; jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas dėl neatsargumo nepateikė nustatytos informacijos apie esmines aplinkybes, draudikas privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šių aplinkybių sužinojimo pasiūlyti draudėjui pakeisti draudimo sutartį. Jeigu draudėjas atsisako tai padaryti ir per vieną mėnesį (o gyvybės draudimo atveju – per du mėnesius) neatsako į pateiktą pasiūlymą, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartį; jeigu draudėjas dėl neatsargumo nepateikė nustatytos informacijos apie esmines aplinkybes, įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudimo išmokos, kuri būtų išmokama draudėjui įvykdžius numatytą pareigą, dalį, proporcingą sutartos draudimo įmokos ir draudimo įmokos, kuri būtų nustatyta draudėjui jeigu jis būtų įvykdęs visą numatytą pareigą, santykiui; jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties jis per du mėnesius nuo sužinojimo, kad draudėjas nepateikė nustatytos informacijos apie esmines aplinkybes dėl neatsargumo, turi teisę reikalauti nu-traukti draudimo sutartį. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tik įrodęs, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties.Sudarant draudimo sutartį ir jos galiojimo metu draudikas privalo suteikti draudėjui šią informaciją: draudiko pavadinimą, draudiko įmonės rūšį, adresą, draudiko padalinio ar draudiko atstovo adresą (jei draudimo sutartis sudaroma ne draudiko buveinėje), iš draudimo sutarties kylančių ar su ja susijusių ginčų sprendimo tvarką, draudiko elgesį, kai draudėjas pažeidžia draudimo sutarties sąlygas, galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus bei kitą draudimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytą informaciją.Draudimo sutartis pagal Civilinio kodekso 6.996 straipsnį jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją).Jeigu draudėjas nesumoka visos ar pirmos draudimo įmokos (premijos), numatytos sutartyje, draudimo sutartis nutrūksta, Jeigu nėra nustatyta ko kita.Draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita. Jeigu draudimo sutartyje nustatyta taikyti draudimą ir draudiminiams įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarties įsigaliojimo, tokia sąlyga galioja jeigu draudimo sutarties šalys apie draudiminį įvykį kuris įvyko iki draudimo sutarties įsigaliojimo, nežinojo.Draudimo sumos nustatymo, peržiūrėjimo ir mokėjimo tvarka apibūdinta Civilinio kodekso 6.997-6.1003 ir kituose straipsniuose: turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo sumą) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu; ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės); draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta akivaizdžiai melaginga draudimo vertė arba buvo padaryta aritmetinė ar rašybos klaida; jeigu ne gyvybės draudimo sutartyje, išskyrus Įstatymų numatytus atvejus, nustatyta draudimo suma yra mažesnė uždraudimo vertę, įvykus draudiminiam Įvykiui, draudikas privalo atlyginti draudėjui (naudos gavėjui)jo patirtų nuostolių dalį, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui; draudimo sutartyje gali būti nustatyta ir didesnė draudimo išmoka, bet ne didesnė už draudimo vertę; jeigu ne gyvybės draudimo sutartyje, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra apdrausta tik dalis turto ar rizikos (draudimo) vertės, draudėjas (naudos gavėjas) turi teisę papildomai juos apdrausti, sudarydamas papildomą draudimo sutartį su tuo pačiu ar kitu draudiku. Tačiau šiais atvejais bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis negali viršyti draudimo vertės; jeigu draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Tačiau išmokėta draudimo vertę viršijanti draudimo išmoka negali būti išieškota; jeigu draudimo įmokos (premija) mokamos periodiškai ir, nustačius, kad draudimo suma viršija draudimo vertę, draudimo įmoka (premija) dar nėra visiškai sumokėta, likusi mokėti draudimo įmokos (premijos) suma sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimo dydžiui; jeigu draudimo suma buvo padidinta dėl draudėjo apgaulės, draudikas turi teisę reikalauti draudimo sutartį pripažinti negaliojančia ir atlyginti jam padarytus nuostolius, kiekių nepadengia gauta draudimo įmoka (premija); draudikas turi teisę reikalauti draudimo sutartį pripažinti negaliojančia ir tais atvejais, kai draudimo suma viršija draudimo vertę apdraudus vieną ir tą patį objektą pagal kelias draudimo sutartis su skirtingais draudikais (dvigubas draudimas). Šiuo atveju draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pa-gal atitinkamą draudimo sutartį; draudimo objektas gali būti draudžiamas nuo skirtingų rizikų sudarant vieną arba kelias draudimo sutartis su tuo pačiu arba su skirtingais draudikais. Šiuo atveju leidžiama, kad bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis viršytų draudimo vertę; jeigu pagal kelias draudimo nuo skirtingų rizikų sutartis numatyta draudikų pareiga išmokėti draudimo išmoką už vieno ir to paties draudiminio įvykio tas pačias pasekmes, tokiu atveju atsiranda pasekmės, nustatytos Civilinio kodekso 6.1001 straipsnyje (jeigu draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę); draudimo objektas gali būti apdraustas pagal vieną draudimo sutartį bendrai kelių draudikų (bendrasis draudimas). Jeigu draudimo sutartis nenumato kiekvieno iš draudikų teisių ir pareigų, tokiu atveju už draudimo išmokos išmokėjimą draudėjui (naudos gavėjui) visi draudi-kai atsako solidariai.Draudimo suma gali būti pakeista draudimo rizikai padidėjus ir sumažėjus (žr. Civilinio kodekso 6.1010 straipsnį).Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo. Draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką (premiją). Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo įmokos (premijos), draudikas turi teisę kreiptis į teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms (žr. Civilinio kodekso 6.204 straipsnį).Jeigu draudėjas nepraneša, kad iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo įmokos (premija). Tačiau draudikas neturi teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartį jeigu išnyko aplinkybės, galėjusios sukelti draudimo rizikos padidėjimą.Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių sumažėja ar gali sumažėti draudimo rizika, draudėjas dėl draudimo rizikos sumažėjimo turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo įmoką (premiją). Jeigu draudikas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti sumažintos draudimo įmokos (premijos), draudėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms.Draudimo įmokų (premijų) mokėjimo tvarka numatyta Civilinio kodekso 6.1004 straipsnyje: draudėjas (naudos gavėjas) už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją); draudimo sutartyje gali būti nustatyta, kad draudimo įmoka (premija) sumokama iš karto arba mokama periodiškai sutartyje nustatytais terminais. Kai draudimo įmoka (premija) mokama periodiškai, draudimo sutartyje gali būti numatytos teisinės pasekmės jeigu per nustatytą terminą nesumokama eilinė įmoka; jeigu draudiminis įvykis įvyksta iki sumokant draudimo įmoką (premiją), kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, draudikas turi teisę įskaityti nesumokėtą sumą į draudimo išmoką.Draudėjo pareiga pranešti apie draudiminį įvykį yra nusakyta Civilinio kodekso 6.1012 straipsnyje: draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Tokią pat pareigą turi ir naudos gavėjas, jeigu jis žino apie jo naudai sudarytą draudimo sutartį ir ketina pasinaudoti savo teise į draudimo išmoką; Jeigu draudėjas (naudos gavėjas) nepraneša apie draudiminį įvykį, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.Pagal Civilinio kodekso 6.1009 straipsnį draudimo sutartį nutraukti prieš terminą galima: jeigu po sutarties įsigaliojimo išnyko galimybės įvykti draudiminiam įvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu įvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudiminiu įvykiu ir kt.); draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį bet kokiu atveju.Jeigu draudimo sutartis nutraukiama išnykus galimybei įvykti draudiminiam įvykiui arba išnykus draudiminei rizikai, draudikas turi teisę Į dalį draudimo įmokos (premijos), kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.Jeigu draudėjas nutraukia draudimo sutartį prieš terminą, draudikui sumokėta draudimo įmoka (premija) negrąžinama jei draudimo sutartis nenustato ko kita.Naudota literatūra:Vytautas Sūdžius „Sutartys: principai ir praktika“ 2001 m.