Įžanga
Šiame rašto darbe apžvelgsiu Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo nario funkcijas bei įgaliojimus. Atsivertę LR Konstitucijos V skirsnį pamatysime, kad 55 – 76 straipsniai reglamentuoja Seimo kompetenciją. Pagal LR Konstituciją, Seimas yra atstovaujamoji valstybės valdžios institucija, kurią sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys – renkami ketveriems metams vadovaujantis lygia, tiesiogine rinkimų teise, slaptai balsuojant. Taip pat, Seimas leidžia įstatymus, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina biudžetą ir prižiūri jo vykdymą, sprendžia kitus Konstitucijoje numatytus klausimus. Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas; jis turi įstatymo galią. Seimą dar galime įvardinti kaip savarankišką valdžių padalijimo doktrinos požiūriu instituciją. Parlamento kaip valdžios institucijos nepriklausomumas yra demokratijos garantija. Todėl Lietuvos parlamentas – vienintelė institucija, turinti įgaliojimus įstatymams kurti. Parlamentas nepavaldus jokiai vykdomosios valdžios kontrolei. Parlamentas pats nustato savo vidaus struktūrą ir veiklos procedūrą. Svarbu tai, kad niekas negali kištis į Seimo svarbiausią teisę – kurti įstatymus – aukščiausios juridinės galios norminius aktus. Tuo pasireiškia akivaizdus parlamento išskirtinumas.
Seimo nario įgaliojimų įgijimas ir pasibaigimas
Seimo nariu gali būti išrinktas LR pilietis, ne jaunesnis kaip 25 metų, nuolat gyvenantis Lietuvoje. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo posėdžio pradžios baigiasi ankščiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Pažymėtina tai, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Priesaika yra asmens iškilmingas bei tvirtas pasižadėjimas prisiimti jį saistančias pareigas ir jas vykdyti arba pažadas sakyti tiesą, paprastai kreipiantis į Dievą. Tarp priesaikos ir pasižadėjimo nedaroma esminių skirtumų, tos sąvokos traktuojamos kaip beveik vienareikšmės. Tiesa, tam tikrų skirtumų galima aptikti, jeigu kreipsime dėmesį į formos dalykus. Antai priesaika yra apibūdinama kaip iškilmingas ir tvirtas pasižadėjimas. Seimo rinkimų įstatymo 38 str. 4 d. ginčijama nuostata išdėstyta taip: “Asmenys, kurie yra davę kitų valstybių piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir kada jie tai padarė”. Cituota nuostata yra skirta šiai Konstitucijos 56 str. 1 d. normai sukonkretinti: “Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei […]” (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”).
Neprisiekęs Seimo narys neturi šio statuto antrame skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio statuto trečiame skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo. Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų. Taigi Seimo narys, nors ir priklausydamas politinei frakcijai, neprivalo balsuoti prieš savo valią. Nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio pradžios baigiasi buvusio Seimo narių įgaliojimai. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas; 2) jis miršta;3) jis atsistatydina raštišku pareiškimu;4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas;7) jis pereina dirbti arba per 3 mėnesius neatsisako darbo, nesuderino su šio statuto 6 str. reikalavimais;8) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.Seimo funkcijos ir įgaliojimai (kompetencija)
Seimo kompetencija – tai įgaliojimų visuma, per kurią atsiskleidžia šios valstybės valdžios institucijos pagrindinės funkcijos. Seimo kompe-tencija įvardyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje atsižvelgiant į valdžių padalijimo principus. Parlamento įgaliojimai ne dubliuoja vykdomosios ir teisminių valdžių įgaliojimų, o atspindi pagrindinę Seimo kaip at-slovaujamosios ir įstatymų kuriamosios institucijos paskirtį. Parlamen-tams, be kitų, būdinga: įstatymų kūrimas, valstybės biudžeto tvirtinimas bei tam tikra vykdomosios valdžios kontrolė. Daugiausia diskusijų sukelia vykdomosios valdžios kontrolė. Valstybėse su skirtingomis valdymo formomis ši funkcija realizuojama skirtingai. Parlamentinėse respublikose vykdomosios valdžios kontrolė yra įvairiapusė. Čia vyriausybės veikla priklauso nuo parlamento pasitikėjimo. Prezidentinėse respublikose vykdomoji valdžia yra įtakojama netiesiogiai per įstatymų kūrimą, biudžetą ir pan. Lietuvoje Seimo nepasitikėjimas Vyriausybe reiškia jos veiklos pabaigą.Įstatymų kūrimo kompetencijos ribos pasaulio valstybėse taip pat nėra vienodai realizuotos. Didžiojoje Britanijoje Parlamentas turi įgalioji mus priimti sprendimus ir numatyti elgesio taisykles visose valstybės gyvenimo srityse. Tuo tarpu Prancūzijos Konstitucija griežtai riboja Parlamento veiklos ribas, numatydama konkretu sąrašą visuomeninių santykiu, kuriuos galima reguliuoti įstatymais. Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucija suteikia Seimui įgaliojimus priimti įstatymus, reguliuojančius bet kurią visuomeniniu santykių sritį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (67 str.) numatyti konkretūs Seimo įgaliojimai, kuriuos realizuodamas Parlamentas vykdo valstybės valdžią (Konstitucijos 5 str.).Seimas turi įgaliojimus ir vykdo funkcijas:1. Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas. Konstitucijos keitimo procedūra yra sudėtinga. Ji tokia svarbi, jog Konstitucijoje šiam klausimui yra skirtas atskiras skirsnis. Pateikti Seimui Konstitucijos pataisas gali nemažiau kaip 1/4 visų Seimo narių arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Konstitucija numato, jog tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pertrauka numatytam, kad suinteresuotos visuomeninės ir politinės grupės galėtų dalyvauti šiame procese gindamos ir derindamos interesus. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 Seimo narių. Taigi Konstitucija numato, kad jos keitimui reikia kvalifikuotos Seimo narių balsų daugumos, kuri yra reali tik sutarus visoms (absoliučiai daugumai) politinių jėgų. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po melų.Seimo galimybe svarstyti ir priimti visas Konstitucijos pataisas riboja 148 str., kuris numato, jog Konstitucijos l str. nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika” gali būti pakeista tik refe-rendumu, jeigu už tai pasisakytu ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teise. Taip pat Respublikos Konstitucija numato, jog tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė” bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas” nuostatos.2. Leidžia įstatymus. Įstatymų leidyba yra viena svarbiausių Parlamento – Seimo – veiklos funkcijų. Tik Seimui suteikti tokie įgaliojimai. LR Konstitucija ir Seimo statutas numato įstatymų leidybos procedūrą.Įstatymu leidybos iniciatyvos teise Konstitucija numato Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei. Taip pat šia teise gali pasinaudoti 50 tūkstančių piliečiu, turinčių rinkimų teise, kuria vadovaudamiesi gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.Įstatymų leidybos procedūra turi keletą privalomu etapų.2. 1. įstatymų projektų registravimas. Seimo statutas projektui numato griežtus reikalavimus. Tik juos įvykdžius, projektas gali būti registruojamas Seimo posėdžiu sekretoriato gautų įstatymų projektu ir pasiūlymų rejestre.Jei nėra aplinkybių (Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kad jie prieštarauja Konstitucijai; įstatymų projektai, pateikti subjektų, neturinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, ir kitos), numatytų Seimo statute, dėl kurių įstatymo projektas Seimui neteikiamas svarstyti; įstatymo pro-jektas pateikiamas Seimo posėdyje.2.2. Įstatymų projektų pateikimas Seimo posėdyje. Įstatymo ar kito Seimo akto projektą Seimo posėdyje pateikia projekto iniciatorius. Seimas priima sprendimą dėl pateikto projekto. Galimi sprendimai:2.2.1. pradėti projekto svarstymo procedūrą;2.2.2. atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seimui;2.2.3. atmesti projektą nurodant motyvus. Jeigu Seimas nutaria pradėti svarstymo procedūrą, tuomet gali būti sprendžiama, ar svarstyti skubos, ar ypatingos skubos tvarka.Projekto svarstymo procedūra: svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas Seimo posėdyje ir projekto priėmimas.2.3. Įstatymo projekto svarstymas pagrindiniame komitete. Komitetas, Seimo paskirtas kaip pagrindinis įstatymo projektui nagrinėti, kai svarstymo procedūra pradėta, ne vėliau kaip per savaitę turi savo posėdyje aptarti pasirengimą projektui nagrinėti komitete. Jeigu pagrindinis komitetas nutaria įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teise, pastabas ir pasiūlymus gali teikti tokia pačia tvarka ir dėl patobulinto įstatymo projekto. Jeigu komitetas nutaria įstatymo projektą tobulinti, tam gali būti sudaryta darbo grupė. Pasirengimo projektui svarstyti klausimus prireikus komitetas gali aptarti ir kituose posėdžiuose. Įstatymo projektas svarstomas pagrindinio komiteto posėdyje. Galimi pagrindinio komiteto sprendimai:2.3.1. pritarti iniciatorių pateiktam arba komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;2.3.2. pritarti arba nepritarti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pateiktoms pataisoms dėl įstatymo projekto (pataisos, kurioms pritarta, įtraukiamos į komiteto patobulintą įstatymo projektą; visos iš šių asmenų gautos pataisos įtraukiamos į komiteto išvadas);2.3.3. daryti pertrauką ir grąžinti įstatymo bei išvadų projektus to-bulinti išvadų rengėjams. Rengėjai turi atlikti komiteto nurodytus veiksmus;2.3.4. paskelbti projektą visuomenei svarstyti;2.3.5. grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti;2.3.6. projektą atmesti.2.4. Įstatymo projekto svarstymas Seimo posėdyje. Seimo posėdyje dėl įstatymo projekto nagrinėjantis jį komitetas skaito pranešimą ir pateikia projekto svarstymo pagrindiniame komitete išvadas. Po svarstymo Seimas nusprendžia, ar:2.4.1. pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui su Seimo posėdžio melu priimtomis pataisomis ir paskirti įstatymo priėmimo datą ne anksčiau kaip po 2 darbo dienu;2.4.2. paskelbti projektą visuomenei svarstyti. Tuomet procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete;2.4.3. grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas ir suformuluotos pagrindiniam komitetui pagrindinės nuostatos dėl projekto taisymo. Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narys, rengiantis siūlymą grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti. Šiuo atveju procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. Toks sprendimas svarstant projektą gali būti priimtas tik vieną kartą;2.4.4. daryti pertrauką, jeigu svarstyti nebaigiama tame pačiame posėdyje arba paaiškėjus, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos, arba šio Statuto 109 str. nustatyta tvarka;2.4.5. grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Šiuo atveju įstatymo projekto svarstymo procedūra kartojama nuo pateikimo Seimo posėdyje;2.4.6. atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują.2.5. Įstatymo projekto priėmimas Seimo posėdyje, {statymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo nariu, dalyvaujančiu po-sėdyje. Yra balsuojama dėl atskirų įstatymo projekto dalių. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, straipsniai priimami iš eilės. Tuos straipsnius, dėl kurių nėra jokių pasiūlymų, galima priimti be balsavimo, jeigu tam nepriešta-rauja nė vienas Seimo narys. Kitais atvejais balsuojama dėl kiekvieno straipsnio.Apsvarsčius visus įstatymo projekto straipsnius, balsuojama dėl viso įstatymo projekto. Jeigu įstatymo projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naują projektą. Jeigu įstatymo projektas bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jį galima siūlyti vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo pro-jekto atmetimo dienos. Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas įsi-galioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Pasirašytas įstatymas skelbiamas oficialiame „Valstybės žinių” leidinyje.Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarsty-ti ir priimti. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucinį įstatymą – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.Esant ypatingoms aplinkybėms, esant poreikiui greičiau sureguliuoti visuomeniniu santykių rūšį, Seimo statutas numato galimybę įstatymo projektą svarstyti skubos ir ypatingos skubos tvarka. Skubos tvarka svarstomi Seimo nutarimai, jei taip nusprendžia Seimas, ir įstatymų projektai. Siūlyti šią svarstymo tvarką motyvuotu teikimu turi teise Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis, Seimo valdyba, pagrindinis komitetas, frakcija arba Vyriausybė. Sprendimas svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka gali būti priimamas įstatymo projekto pateikimo arba svarstymo Seimo posėdyje metu balsavusių Seimo narių dauguma, jeigu ji yra didesnė negu 1/5 visų Seimo narių. Jei taikoma skubos tvarka, trumpinamas laikas tarp projekto svarstymo etapų: svars-tymo pagrindiniame komitete, svarstymo Seimo posėdyje, priėmimo; taip pat trumpinami ir kiti šiame Statute nustatyti terminai, susiję su įstatymų leidyba.Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką priimamas Seimo posė-dyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu ji didesnė negu 1/4 visų Seimo narių. Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką gali būti priimtas projekto pateikimo arba svarstymo Seimo posėdyje metu.3. Priima nutarimus dėl referendumų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 ir 9 str. skelbia, jog aukščiausiąją suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus atstovus; svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 8 str. numato, kad referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso Lietuvos Respublikos Seimui ir piliečiams. Ši teisė įgyvendinama daugiau kaip 1/3 Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlymu, o piliečių iniciatyva išreiškiama ne mažiau kaip trijų šimtų tūkstančių rinkimų teise turinčių Lietuvos Respublikos piliečių reikalavimu. Piliečiu iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinimo nustatomas trijų mėnesių terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės, sudarytos iš ne mažiau kaip dešimties rinkimų teise turinčių asmenų, įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Taip pat turi būti surašytas įregistravimo aktas. Vienas šio akto nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po įregistravimo išsiunčiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui.Iniciatyvinė grupė, remdamasi registracijos akto nuorašu, turi teisę skelbti tam tikrus pranešimus spaudoje ir organizuoti piliečiu parašu rinkimą.Piliečių reikalavimus – pareiškimus – dėl referendumo paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė. Per nustatytą terminą surinkus tris šimtus tūkstančiu Lietuvos Respublikos piliečiu parašų dėl reikalavimo referendumui paskelbti, iniciatyvinė grupė surašo baigiamąjį aktą ir kartu su piliečių reikalavimais – pareiškimais – perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai.Per tris mėnesius nesurinkus reikiamo Lietuvos Respublikos piliečiu parašų skaičiaus, tolesnis parašų rinkimas nutraukiamas. Tuo pačiu klausimu vėl reikšti iniciatyva referendumui paskelbti leidžiama ne anksčiau kaip po vienerių metų.Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi dokumentus dėl referendumo paskelbimo, per penkiolika dienų juos patikrina. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, piliečių iniciatyvinės grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais – pareiškimais – ir savo išvada perduoda Lietuvos Respublikos Seimui. Jeigu randa dokumentuose neesminių trūkumų ar trūksta labai nedaug (iki 0,5 proc.) piliečiu parašų, Vyriausioji rinkimų komisija apie tai praneša iniciatyvinei grupei ir nustato iki penkiolikos dienų terminą šiems trūkumams pašalinti. Jeigu per nustatytą laiką šie trūkumai pašalinami, reikalavimas referendumui paskelbti toliau nagrinėjamas bendra tvarka. Jeigu pažeistas iniciatyvos teisės įgyvendinimo terminas, nesurinkta pakankamai Lietuvos Respublikos piliečiu parašų arba jeigu pateiktuose dokumentuose nustatyta rimtų įstatymo pažeidimų (suklastoti piliečių parašai ar pažeistas savanoriškumo principas renkant parašus), Vyriausioji rinkimų komisija motyvuotu sprendimu atmeta reikalavimą referendumui paskelbti ir praneša apie tai iniciatyvinei grupei bei Lietuvos Respublikos Seimui. Lietuvos Respublikos Seimas, gavės tinkamai įformintą piliečių iniciatyvinės grupės baigiamąjį aktą bei piliečių reikalavimus – pareiškimus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad šie dokumentai atitinka šį įstatymą, sesijos metu svarsto referendumo paskelbimo klausimą artimiausiame Seimo posėdyje, j posėdį kviečiami referendumo iniciatorių atstovai. Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo priimamas Seimo statuto nustatyta tvarka.Seimas gali konstatuoti, kad referendumui teikiamas įstatymo nuostatų projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tačiau tai nėra pagrindas neskelbti referendumo. Lietuvos Respublikos Seimo nutarime paskelbti referendumą nurodoma referendumo data, referendumui teikiamos įstatymo nuostatos ar konkretus Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimas. Referendumo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo nutarimo priėmimo dienos.Referendumu priimtos Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatos ar kitas sprendimas gali būti pakeistas ar panaikintas referendumu.Jeigu prireikia skubos tvarka keisti referendumu priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo nuostatas ar kilus sprendimus, tai gali būti atlikta Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, priimtu 2/3 visų Lietuvos Res-publikos Seimo narių dauguma. Per 3 mėnesius šie pakeitimai turi būti pateikiami referendumui tvirtinti.4. Skiria Respublikos Prezidento rinkimus. Valdžių padalijimo principas numato „stabdžių ir atsvarų” mechanizmą, kuris turi garantuoti demokratinį valdžių pasikeitimą. Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatyta, jog Respublikos Prezidento rinkimus skiria Seimas, o Seimo rinkimus – Prezidentas. Tokiu būdu eliminuojama galimybė vienai iš institucijų „užmiršti” paskelbti rinkimus ir pratęsti įgaliojimus.5. Steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia vadovus.6. Pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai. Nepritarus siūlomai kandidatūrai, Respublikos Prezidentas turi siūlyti kitą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarime yra išaiškinęs, jog Respublikos Prezidentas turi teikti Seimui tokią kandidatūrą į Ministrus Pirmininkus, kuri yra susijusi su parlamentine dauguma ir gali gauti daugumos pritarimą.7. Svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti. Be Seimo pritarimo Vyriausybės programai pastaroji negali veikli.8. Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas. Konstitucija įvardija Lietuvos Respublikos Vyriausybę subjektu, turinčiu įgaliojimus siūlyti Seimui steigti ir panaikinti ministerijas. Tokių pasiūlymų galimybė numatyta Vyriausybei tikintis, jog ji pati geriausiai įvertins struktūriniu pasikeitimų poreikius.9. Prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru. Seimas gali pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku visų narių balsų dauguma.
10. Skiria Konstitucinio Teismo teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus.11. Skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką. Valstybės kontrolei vadovauja Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius. Valstybės kontrolės įstatymo 4 str. numato, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierių penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Taip pat šiame įstatyme numatyta, jog Seimo reikalavimu valstybės kontrolierius už Valstybės kontrolės veiklą turi atsiskaityti Seimui. Valstybės kontrolierius privalo informuoti Seimą apie tikrinimu, atliktų Seimo pavedimu, rezultatus. Seimas, Respublikos Prezidentas, prireikus ir Vyriausybė, turi būti informuojami apie tikrinimų, turinčiu valstybine reikšme, rezultatus.12. Skiria savivaldybių tarybų rinkimus. Savivaldybių tarybų rinkimu įstatymo 6 str. nurodo, kad tarybų rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu likus 4 mėnesiams iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos Lietuvos Respublikos Seimas nepaskelbia tarybų rinkimų dalos, tarybų rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Tarybų rinkimai rengiami neanksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybų narių įgaliojimų pabaigos.13. Sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra nuolat veikianti aukščiausia Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimu ir referendumų organizavimo institucija. Be to, įstatymu įtvirtinama, kad Vyriausiąją rinkimų komisiją ketveriems melams, laikotarpiui, kai iki eilinių Seimo rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 100 dienų ir ne daugiau kaip 130 dienų, sudaro Seimas. Prieš neeilinius Seimo rinkimus Vyriausioji rinkimų komisija naujai nesudaroma, jos įgaliojimai išlieka iki Vyriausioji rinkimų komisija bus sudaryta prieš eilinius Seimo rinkimus. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš:1) komisijos pirmininko;2) trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš teisingumo ministro pasiūlytų šešių kandidatūrų;
3) trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš Lietuvos teisininku draugijos pasiūlytu šešių kandidatūrų;4) partijų, politinių organizacijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į Vyriausiąją rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų.Burtų traukimą Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Partijos, politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimu apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) iki komisijos sudarymo turi teise pasiūlyti į Vyriausiąją rinkimų komisiją po vieną atstovą.Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas. Vyriausiosios rinkimu komisijos pirmininkas, taip pat komisijos nariai, burtais paskirti į komisiją, jeigu jie yra partijų, politiniu organizacijų nariai, turi sustabdyti savo naryste šiose partijose ir politinėse organizacijose ir dar-bo komisijoje laikotarpiu negali dalyvauti partijų ir politinių organizacijų veikloje bei vykdyti jų pavedimų.14. Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri jo vykdymą.15. Nustato valstybinius mokesčius ir kilus privalomus mokėjimus.16. Ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kilus užsienio politikos klausimus.17. Nustato Respublikos administracinį suskirstymą.18. Steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus.19. Leidžia amnestijos aktus.20. Įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo. Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo įstatymas numato, kad priėmus Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą laikinai įvesti Lietuvos Respublikos miesto ar rajono tiesioginį valdymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro teikimu per savaite paskiria savo įgaliotinį lo miesto ar rajono laikinam valdymui bei administravimui. Šio įgaliotinio teikimu Ministras Pirmininkas skiria įgaliotinio pavaduotoją.Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme numatyta, kad karo padėtį įveda Seimas, kai prireikia ginti Tėvyne arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos ir dėl karo padėties įvedimo nedelsdamas priima Respublikos Prezidentas, ir šį sprendimą teikia tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia Seimo neeiline sesiją. Seimas įstatymu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą. Karo padėtis gali būti įvesta visoje valstybėje arba jos dalyje. Sprendime dėl karo padėties įvedimo nurodoma, kokios teisės ir laisvės, numatytos šiame įstatyme, ribojamos. Karo padėtis atšaukiama, kai Seimas panaikina Respublikos Prezidento sprendimą dėl karo padėties įvedimo arba išnykus priežastims, dėl kurių ji buvo įvesta. Sprendimą dėl karo padėties atšaukimo priima Seimas. Seimas karo padėtį įveda ar ją atšaukia priimdamas įstatymą. Respublikos Prezidento sprendimai dėl karo padėties įvedimo ar atšaukimo įforminami dekretais. įvedus karo padėtį, valstybės institucijų veikla pertvarkoma siekiant užtikrinti svarbiausias valstybės funkcijas. Ministerijoms, kitoms Vyriausybės įstaigoms ir valstybės institucijoms Seimas, Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė gali pavesti funkcijas, kurios nenumatytos jų nuostatuose, bet numatytos mobilizaciniuose planuose arba būtinos karo padėties sąlygomis.