darbo teisė

TURINYS

I DALIS

1. ĮVADAS 2
2. NEPILNAMEČIAI DARBUOTOJAI 4
3. NEĮGALIEJI DARBUOTOJAI 7
4. MOTERŲ DARBO YPATUMAI 10
5. DARBUOTOJŲ DIRBANČIŲ KENKSMINGOMIS IR PAVOJINGOMIS 13
DARBO SĄLYGOMIS DARBO YPATUMAI

II DALIS

1. DARBO SUTARTIS 20
2. KOLEKTYVINĖ SUTARTIS 24
3. VISIŠKOS MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS SUTARTIS 33
4. IEŠKININIS PRANEŠIMAS APYLINKĖS TEISMUI 36
5. CIVILINĖS BYLOS APRAŠYMAS 38
6. IŠVADOS 41
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS 45

Įvadas

Asmenys teisę į darbą įgyvendina tiesiogiai sudarydami darbo sutartis su darbdaviais arba tarpininkaujant įdarbinimo tarnyboms. Įdarbinimas yra sistema teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių, kurias teikia valstybės, savivaldybių arba kitos įmonės, įstaigos, organizacijos, padedančios sudaryti darbo sutartį. Įdarbinimo sąlygos visiems yra lygios , tačiau darbo rinkoje egzistuoja grupė žmonių, kurie priskiriami prie papildomai remiamų asmenų.
Tam tikrų kategorijų darbuotojai tuuri išskirtines teises į darbą arba jų darbo sąlygos yra išskirtinai individualios, jų darbo ypatumai reguliuojami įstatymų.
Tokiems darbuotojams priskiriami:
• Nepilnamečiai
• Moterys (nėščios, neseniai pagimdžiusios, maitinančios krūtimi)
• Neįgalieji
• Asmenys dirbantys kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis.
Jaunas asmuo – asmuo iki 18 metų.
Nėščia moteris –darbuotoja, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą
Neseniai pagimdžiusi moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukaks vieni metai.
Krūtimi maitinanti moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir krūtimi maitina savo vaiką iki viienų metų.
Neįgalusis – asmuo, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neįgalumo lygis arba mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir (ar) nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė.
Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir

r kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei.

Darbo tikslas
Išsiaiškinti tam tikrų kategorijų (nepilnamečių, moterų, neįgaliųjų ir asmenų dirbančių kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis) darbo ypatumus. Apžvelgti šių darbuotojų įdarbinimo sąlygas, jų darbo ir poilsio laiką, jiems teikiamas socialines garantijas ir lengvatas.
Darbo struktūra

Darbą sudaro įvadas, dėstomoji dalis, išvados ir naudota literatūra.
Įvade trumpai yra apžvelgtas temos aktualumas, suformuluotas darbo tikslas.
Dėstomojoje darbo dalyje pateikta teorijai, kurioje nagrinėjami tam tikrų kategorijų darbuotojų darbo ypatumai, jų darbo bei poilsio laikas, jiems teikiamos socialinės garantijos ir lengvatos.
Išvadose trumpai apibendrinti esminiai darbo aspektai ir pateikiami pasiūlymai.

Rašant darbą panaudota 10 literatūros šaltinių. Tarp jų: vadovėliai, mokslinė literatūra, teisiniai aktai, interneto svetainės.

Nepilnamečiai darbuotojai

Teisiniai darbo santykiai yra specifiniai, nes įvairios gamybos sritys labai skiriasi, todėl būtina diferenciacija. Teisinių darbo santykių daalyviai yra skirtingų psichofiziologinių savybių žmonės (moterys, jaunimas, neįgalieji). Veiksnumo darbo teisėje atsiradimas yra siejamas išimtinai su amžiumi. DK 13 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad fiziniai asmenys įgyja darbinį veiksnumą sukakę šešiolika metų. Ši amžiaus riba yra nustatyta atsižvelgiant į tai, kad nuo šešiolikos metų kiekvienas asmuo gali pradėti dirbti, nedarydamas žalos savo sveikatai ir visuomenei. DK 277 straipsnyje išvardyti darbai, kurie negali būti skiriami asmenims, nesukakusiems aštuoniolikos metų. Tai darbai, kurie fiziškai ir psichologiškai per sunkūs, arba kuriuos dirbant naudojamos to

oksines, kancerogenines, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos, arba kur galimas jonizuojančios spinduliuotės poveikis ir kt. darbai, draudžiami dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų, sąrašą taip pat nustato Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138 “Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo “. Šis nutarimas taip pat netiesiogiai nustato, kad išimtinis darbinis veiksnumas atsiranda nuo keturiolikos metų, ir sąlygas, kuriomis asmenys, patenkantys į atitinkamas amžiaus kategorijas (t. y. nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų), gali sudaryti darbo sutartis ir dirbti pagal jas. Šiuo Vyriausybės nutarimu taip pat patvirtintas išsamus sąrašas lengvų darbų, leidžiamų dirbti asmenims nuo keturiolikos metų (pvz., daržų ravėjimas, vaistažolių rinkimas, laikraščių ir žurnalų pardavimas ir kt.). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36 straipsnis taip pat nustato galimybę darbo teises ir pareigas įgyti asmenims, nesukakusiems šešiolikos metų. Šie asmenys gali dirbti tik jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus ir laikantis specialių įdarbinimo sąlygų. Pažymėtina, kad asmenys iki šešiolikos metų dirba vieno iš tėvų arba kito juos auginančio asmens ir darbdavio rašytiniu susitarimu. Taigi nei DK, nei kiti įstatymai ar poįstatyminiai aktai nenustato, kaip turėtų būti traktuojamas toks atvejis, kai, pavyzdžiui, kūdikis fi
ilmuojasi reklamoje. Pagal darbo teisės normas jis turėtų būti traktuojamas neveiksniu, kadangi nėra sukakęs keturiolikos metų. Pagal civilinės teisės normas jis taip pat negali būti laikomas veiksniu. Taigi lieka neaišku, kokiu teisiniu pagrindu tokiu atveju jis filmuojasi ir ar tai apskritai yra teisėta.
Specifinis yra ir darbo sutarties sudarymas su asmenimis iki aštuoniolikos metų.
Darbdavys sudaro darbo sutartį su vaiku nuo keturiolikos iki šešiolikos metų dirbti leidžiamus lengvus darbus taip:
1) Pateikia mokyklai, kurioje vaikas mokosi, taip pat vienam iš tėvų ar kitam vaiko atstovui pagal įstatymų ir vaiko sveiktą prižiūrinčiam gydytojui numatomų darbo sutarties sąlygų aprašymą;
2) Gauna mokyklos, kurioje vaikas mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą rašytinį sutikimą ir vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą (pažymą) su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius darbus, numatytus darbo sutarties sąlygų aprašyme.
Vaiko gimimo liudijimo patvirtinta kopija ir prieš tai nurodyti dokumentai pridedami prie darbo sutarties. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose nustatytų dokumentų.
Sudaręs darbo sutartį, darbdavys per tris darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui, nurodo asmenis, iš kurių gauti anksčiau nurodyti dokumentai, informacija apie darbo sutarties sąlygas – darbovietę (įmonę, įstaigą, organizaciją), padalinį, taip pat kitas darbo sutarties sąlygas (leidžiamo dirbti le
engvo darbo pobūdi, sudaromas saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbo funkcijas, darbo trukmę valandomis, poilsio pertraukų trukmę ir skaičių, darbo apmokėjimą, kuriuo paros metu ir kokiomis savaitės dienomis bus dirbama).
Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, sudarydamas darbo sutarti su jaunu asmeniu, privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti jauną asmenį su busimojo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais vietiniais (lokaliais) norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas, o prieš leisdamas pradėti darbą instruktuoti saugos darbe klausimais. Pažymėtina, kad sudarant sutartį su asmenimis iki aštuoniolikos metų, šalių susitarimu negali būti sulygstamas išbandymas (DK 105 str.), taip pat su jais negali būti sudaroma visiškos materialines atsakomybes sutartis (DK 256 str.).
Darbdavys, keisdamas darbo sutarti su vaiku nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, privalo laikytis tos pačios tvarkos kaip ir jų sudarydamas. Pakeitęs darbo sutartį, darbdavys per tris darbo dienas praneša Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui apie pakeistas darbo sutarties sąlygas.
Darbo sutartis gali būti bet kada nutraukta vaiko, vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo ar mokyklos, kurioje vaikas mokosi, reikalavimu. Nutraukus darbo sutartį, darbdavys per tris darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui, nurodo asmenis, iš kurių gautas reikalavimas nutraukti darbo sutartį, ir darbo sutarties nutraukimo priežastis.
Jauniems asmenims nustatomas sutrumpintas darbo laikas:
Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas asmenims iki aštuoniolikos metų nustatomas sutrumpintas darbo laikas. (DK 145 str.) Paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. Vaikams, dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų).( Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas – Jauniems asmenims nustatomas sutrumpintas darbo laikas)
Darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu gali būti nustatytas nevisas darbo laikas. (146 str.). Taipogi jauniems asmenims neleidžiama dirbti viršvalandinių darbų (DK 150 str.), dirbti naktį, bei budėti (DK 154 – 155 str.). Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų darbuotojams, kurių darbo laiko trukmė yra ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai trisdešimties minučių papildoma pertrauka pailsėti darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką. ( DK 159 str. ) Tokiems darbuotojams suteikiamos kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos. Asmenys iki aštuoniolikos metų negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje darbovietėje, jei bendra darbo trukmė viršija Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytą darbo trukmę. Įmonėje, įstaigoje, organizacijoje privalo būti sudarytas darbuotojų iki aštuoniolikos metų sąrašas.

Neįgalieji darbuotojai

Neįgalumas – dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.
Mūsų visuomenėje neįgalieji turi lygias teises kaip ir visi likusieji. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas siekia užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus. Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems neįgaliesiems.
Neįgalūs asmenys kaip ir sveikieji yra pajėgūs įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus.
Neįgalumo lygio nustatymas
1. Neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.
2. Neįgalumas gali būti trijų lygių – sunkus, vidutinis ir lengvas.
3. Neįgalumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę, galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, galimybes ugdytis, aplinkos veiksnių įtaką ir kitus svarbius aspektus.
4. Neįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija.

Darbingumo lygio nustatymas
1. Darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.
2. Jeigu jaunesnis kaip 18 metų asmuo teisės aktų nustatyta tvarka yra (buvo) draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, darbingumo lygis nustatomas nesukakusiam 18 metų asmeniui.
3. Darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatomas asmenims neatsižvelgiant į jų amžių Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.
5. Kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis medicininiais kriterijais.
6. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį.
7. Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.:
1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu;
2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu;
3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.
8. Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.
Darbo biržos teikimu savivaldybės kasmet nustato darbdaviams neįgaliųjų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas nuo 2 iki 5 procentų nuo įmonės bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu įmonėje yra ne mažiau kaip 50 darbuotojų.
Darbdaviams, įdarbinusiems neįgaliuosius į papildomas kvotomis nustatytas darbo vietas, jų darbo laikotarpiu mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo arba jų pritaikymo išlaidoms padengti: per pirmuosius 6 mėnesius – vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį; per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį. Tuo atveju, kai įdarbinama ne visam darbo laikui, nustatytos užimtumo rėmimo subsidijos mažinamos proporcingai už dirbtą laiką.
Neapmokestinamas darbo užmokesčio dydis pagrindinėje darbovietėje Asmenims, pripažintiems nedarbingais– 430 litai, asmenims, pripažintiems iš dalies darbingais (30-40 proc.), – 380 litų. Jiems suteikiamos 35 kalendorinių dienų atostogos.
Neįgaliojo reikalavimu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą išvadą gali būti nustatytas nevisas darbo laikas. Neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada. Jie taip pat gali dirbti naktį jei to nedraudžia minėtos ministerijos išvada ir jeigu jie patys sutinka dirbti tokį darbą.
Dirbančių neįgaliųjų saugą ir sveikatos apsaugą garantuoja Darbo Kodeksas ir kiti įstatymai, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.

Moterų darbo ypatumai

Darbo teisės subjektų; lygybė nepaisant jų lyties, seksualines orientacijos, rasės, tautybes, kalbos, kilmes, pilietybes ir socialines padėties, tikėjimo, santuokines ir šeimyninės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Objektyvia prasme lygybė – vienodas įstatymo požiūris i teisės subjektus, subjektyviąja prasme – tai įstatymo nustatyta vienoda galimybe pasirinkti tam tikrą elgesio variantą ar vienodai reikalauti tam tikros pareigos vykdymo iš kitų teisinių subjektų analogiškoje situacijoje.
Vis dėlto lygybė pabrėžia vienodas galimybes, bet nevienodą realybę, nevienodą faktinę padėtį. Viena vertus, objektyviosios teisės požiūriu, privilegijos (kurias įstatymai vadina papildomomis garantijomis) tam tikroms kategorijoms asmenų yra pateisinamos tokiu asmenų pažeidžiamumu (pvz., garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus (DK 132 str.), garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams (DK 133 str.), garantijos darbuotojų atstovams (DK 134 str.), pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius (OK 135 str.) ir kt.). Subjektyviąja prasme skirtinga subjektų patirtis, gebėjimai, darbštumas, talentingumas, sėkmė ir daugybė kitų veiksnių realiame gyvenime lemia faktinę nelygybę.
Diskriminacija taip pat nėra laikomos, kaip jau minėtą, specialios apsaugos ar pagalbos priemonės, numatytos tam tikrų kategorijų asmenims, kuriems tokia ypatinga apsauga ar pagalba yra reikalinga (pvz., nėščiosioms, neįgaliems asmenims, jauniems asmenims).
Nėščios moterys priskiriamos darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupei. Joms suteikiamos tam tikros privilegijos nuolaidos ir garantijos įsidarbinant ir dirbant.
Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui. 2. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso 129 straipsnis).
Pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką, kol jam sukaks vieneri metai, toliau – neseniai pagimdžiusios moterys), krūtimi maitinančiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką, toliau – krūtimi maitinanti moteris), gali būti nustatomas nevisas darbo laikas. (nuo 2005 m. liepos 14 d.) (Žin., 2005, Nr. 85-3138) redakcija).
Dirbti viršvalandinius darbus, darbus naktį bei budėti, tokios moterys gali būti skiriamos tik jų sutikimu.
Nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, dirbti poilsio dienomis galima skirti tik jų sutikimu.
Moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų ir nėščioms moterims
jų prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos net ir nesuėjus šešiems mėnesiams nepertraukiamojo darbo.
Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus.
2. Darbuotojams, įvaikinusiems naujagimius ar paskirtiems jų
globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar
globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis septyniasdešimt dienų.
3.Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atostogų laiką
mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta
pašalpa. (DK 197 str.)
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.
Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys į komandiruotes gali būti siunčiamos tik jų sutikimu.
Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms moterims ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Darbdavys, vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios, neseniai pagimdžiusios moters ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustatęs galimą poveikį, darbdavys privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai pašalinti. Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi moteris ar krūtimi maitinanti moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Perkeltai į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) gautas vidutinis darbo užmokestis. Nesant galimybės nėščią moterį perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai moteriai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Nesant galimybės neseniai pagimdžiusią moterį ar krūtimi maitinančią moterį po nėštumo ir gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar kūdikio sveikatai, tokiai moteriai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų nustatytos motinystės socialinio draudimo pašalpos. Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką paliekamas vidutinis darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu. Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį. Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama. Nėščios, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu. Jei tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį ir pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jei dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. (DK 278 str.)

Darbuotojų dirbančių kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis darbo ypatumai

Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.
Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. ( Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas – 3str. Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos )
Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, pavojingų kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą; dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai.(DK 265 str. )
Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.(DK 261 str.)
Įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais. Įmonės, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos įrengiamos laikantis specialių reikalavimų tokioms patalpoms įrengti. Reikalavimai tokioms sanitarinėms bei asmens higienos patalpoms įrengti privalo būti nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į darbo pobūdį, naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių. Įmonės darbo medicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiamos atsižvelgiant į darbuotojų skaičių pagal tokių patalpų įrengimo reikalavimus. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė. (DK 267 str.)
Darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais ir įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, įrengia kolektyvines apsaugos priemones. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti ir neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai. Asmeninių apsaugos priemonių projektavimo, gamybos, atitikties įvertinimo reikalavimus nustato darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. (DK 271 str.)
Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. (DK 270 str.)
Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą ir dirbant įmonėje, o pakeitus darbovietę tikrinama periodiškai.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo atsako už privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų organizavimą. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su atitinkama asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Su šiuo grafiku pasirašytinai supažindinami įmonės darbuotojai.
Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančių asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus darbdaviai sveikatos priežiūros įstaigoms moka Vyriausybės nustatyta tvarka. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio metu jie tikrinasi sveikatą, moka darbdavys.
Drbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Visais atvejais darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu darbuotojas tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai.
Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis.
Profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos pasitikrinimų tvarką nustato Vyriausybė. (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas – 21 str. Privalomi sveikatos patikrinimai.)

Profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius:
1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką;
2) ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūmiu poveikiu. (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas – 42 str. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų klasifikavimas.)
Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas. Su darbuotoju, kuriam nustatytas neįgalumas, darbo sutartis gali būti nutraukiama laikantis šio skirsnio nuostatų. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dėl šių priežasčių, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką. (DK 133 str.)

Darbuotojai, kurie darbovietėje susirgo ar buvo sužaloti turi teisę būti palikti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. (DK 135 str.)
Asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus
dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę. Konkreti darbuotojų, dirbančių tokioje darbo aplinkoje, kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka. (DK 145 str.)
Dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 °C, taip pat dirbant sunkų fizinį ar nedidelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, privalo būti suteikiamos specialios pertraukos.(DK 159 str.)
Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.
Darbo sąlygų klasifikaciją ir sveikatai kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. (DK 192 str. )
Įmonės, kurių veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų bei jų preparatų ir biologinių medžiagų naudojimu (naudoja, gamina, pakuoja, ženklina, sandėliuoja, transportuoja, tiekia kitiems naudotojams, tvarko jų atliekas), numato ir įgyvendina priemones, apsaugančias darbuotojus nuo tokių medžiagų poveikio. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo, siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų poveikio:
1) imasi priemonių pakeisti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus nepavojingomis ar mažiau pavojingomis;
2) imasi visų reikiamų priemonių darbuotojų apsaugai nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų poveikio;
3) organizuoja darbus taip, kad kuo mažiau darbuotojų patirtų pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų poveikį;
4) naudoja darbo priemones, technologinius procesus, organizuoja darbą taip, kad pavojingos cheminės medžiagos bei preparatai ir biologinės medžiagos nepakenktų darbuotojų sveikatai;
5) sudaro prevencinių priemonių ir gelbėjimo darbų planus galimoms avarijoms, kurių metu darbuotojai, kiti asmenys ir aplinka gali būti paveikti pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų veiksnių ir biologinių medžiagų.
Naudojant pavojingas chemines medžiagas bei preparatus ir biologines medžiagas, neturi būti viršijamos jų koncentracijos ribinės vertės (dydžiai) darbo aplinkos ore. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų koncentracijų ribines vertes (dydžius) darbo aplinkos ore nustato sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Įmonių, kurių veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų naudojimu, darbuotojai privalo būti supažindinti su įmonėje naudojamų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų poveikiu sveikatai. Darbuotojai, kurių bet kokia veikla (darbas) susijusi su pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis medžiagomis, privalo būti instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis medžiagomis.
Įmonių patalpos, kuriose vykdoma bet kokia veikla, susijusi su pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis medžiagomis, privalo būti pažymėtos specialiais įspėjamaisiais ir (ar) įpareigojančiais ženklais. Naudojant pavojingą cheminę medžiagą, privaloma vadovautis informacija ir reikalavimais, nurodytais saugos duomenų lape. Jį gamintojas pateikia kartu su realizuojama pavojinga chemine medžiaga, preparatu ar biologine medžiaga.
Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos bei preparatai ir biologinės medžiagos, privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra degių, sprogių ar galinčių sukelti gaisrą, pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų, privalo būti įrengtos specialios sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai įspėti.
Tais atvejais, kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų galimo poveikio, darbuotojai, dirbantys su cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis medžiagomis, privalo būti aprūpinami atitinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis.
Darbdaviams atstovaujantys asmenys, darbdavių įgalioti asmenys, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai, darbuotojai turi žinoti ir mokėti taikyti specialias pirmosios medicinos pagalbos priemones pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų sukeltų ūmių sveikatos sutrikimų atveju. Tokių pirmosios medicinos pagalbos priemonių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras.
Darbuotojų apsaugos nuo cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų poveikio reikalavimus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro
patvirtinti atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.
Darbuotojų apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių veiksnių rizikos bendrieji reikalavimai taikomi bet kuriai veiklai, susijusiai su pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų atliekų tvarkymu. ( Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 18 str )
Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos ar incidento, asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, jeigu pajėgia tai padaryti.
Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas įmonėje mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau  Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) teritorinei įstaigai.
Lėtinę profesinę ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai. ( Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 43 str )
Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas. (DK 133str.)
Darbuotojai, kurie darbovietėje buvo sužaloti ar susirgo profesine liga, mažinant darbuotojų skaičių, turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. (DK 135 str. )
Asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus
dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, nustatomas sutrumpintas darbo laikas. Darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę. Konkreti darbuotojų, dirbančių tokioje darbo aplinkoje, kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka; (DK 145 str.)
Dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 °C, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, privalo būti suteikiamos specialios pertraukos. Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką, jų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybė. Papildomų ir specialių pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio
vieta atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. ( DK 159 str.)
Jei darbuotojas dirba darbovietėje, kur yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Darbo sąlygų klasifikaciją ir sveikatai kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. (DK 192 str.)
Darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, taip pat dėl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo. (DK 249 str.)
Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei kiti įstatymai. Jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, Civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina darbdavys. (DK 283 str.)

II DALIS
1. DARBO SUTARTIS
DARBO SUTARTIS

200__ m. ____________d. Nr._____

___________________________________________________________________________ (įmonės, įstaigos, organizacijos, kitos organizacinės struktūros (toliau vadinama – darbdavys) pavadinimas, adresas;
__________________________________________________________________________________________
jeigu darbdavys fizinis asmuo – vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas)
___________________________________________________________________________
Darbdavio atstovas _____________________________________________________
(pareigos, vardas ir pavardė)
___________________________________________________________________________
ir priimamas į darbą asmuo (toliau vadinama – darbuotojas) ___________________________
(vardas ir pavardė)
___________________________________________________________________________
(paso ar asmens tapatybės kortelės duomenys (jeigu nėra šių dokumentų, duomenys iš kitų asmens tapatybę patvirtinančių
___________________________________________________________________________
dokumentų) – asmens kodas arba Darbo sutarčių registravimo taisyklių 6.5 punkte nurodytais atvejais – gimimo data;
___________________________________________________________________________
gyvenamoji vieta)
sudarė šią darbo sutartį:
1. _____________________________________ priimamas dirbti šiomis būtinosiomis
(vardas ir pavardė)
darbo sutarties sąlygomis:
1.1. _________________________________________________________________;
(darbovietė – įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ar kt.)
1.2. __________________________________________________________________

(tikslios darbo funkcijos, t.y. profesija, specialybė, pareigų pavadinimas, kvalifikacija;taip pat nurodyti,
___________________________________________________________________________
jeigu darbuotojas priimamas mokiniu)
___________________________________________________________________________;
1.3. kitos būtinosios darbo sutarties sąlygos (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 2 dalį) ___________________________________________________
_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________.
2. Sudaroma __________________________________________________________
(nurodyti, kokia darbo sutartis sudaroma – neterminuota, terminuota, laikinoji, sezoninė, dėl
___________________________________________________________________________ papildomo darbo, antraeilių pareigų, su namudininkais, patarnavimo darbams ir t.t. – įrašyti reikiamus žodžius. Jeigu
___________________________________________________________________________.
Sudaroma terminuota, laikinoji ar sezoninė darbo sutartis, nurodyti jos galiojimo terminą)
3. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: ________________
(nurodyti valandinį tarifinį
___________________________________________________________________________.
atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir kita; kiek kartų per mėnesį, kuriomis dienomis mokamas darbo užmokestis)
Šiame punkte nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu (išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje).
4. Nustatomas išbandymo laikotarpis ______________________________________.
(nurodyti terminą)
5. Nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė ___________________
___________________________________________________________________________.
6. Nustatomas ne visas darbo laikas ________________________________________
(nurodyti, kas ir kiek mažinama, – darbo savaitės dienų skaičius,
___________________________________________________________________________.
trumpesnė darbo diena)
7. Kitos darbo sutarties sąlygos, dėl kurių šalys sulygsta (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 4 dalį, 119 straipsnį, 127 straipsnio 3 dalį, 158 straipsnio 6 dalį, 168 straipsnio 2 dalį, 182, 185 straipsnius, 195 straipsnio 6 dalį, 221 straipsnio 2 dalį, kitus straipsnius, taip pat kitus teisės aktus) ____________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________.
8. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, jų trukmė ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 169, 171, 176 straipsnių nuostatas.
9. Kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja, ir kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis __________________________
___________________________________________________________________________.
(papildomos garantijos, kompensacijos ir kita)
10. Darbuotojo įsipareigojimai, kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis ir kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja ______________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________.
11. Įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas.
12. Įmonėje galioja kolektyvinė sutartis _____________________________________
(nurodyti jos pasirašymo datą ir numerį)
___________________________________________________________________________.
13. Su 12 punkte nurodyta kolektyvine sutartimi susipažinau ____________________
(darbuotojo parašas, kad jis su
___________________________________________________________________________.
kolektyvine sutartimi yra susipažinęs)
14. Ši darbo sutartis įsigalioja ____________________________________________.
(nurodyti datą)
15. Darbuotojas pradeda dirbti ____________________________________________.
(nurodyti datą)
16. Ginčai dėl šios darbo sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
17. Ši darbo sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais pagrindais.
18. Ši darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais: vienas duodamas darbdaviui, kitas – darbuotojui.

Darbdavys – fizinis asmuo, (Parašas) (Vardas ir pavardė)
arba darbdavio atstovas

A.V.

Darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Darbo sutartis pakeista (papildyta) _________________________________________
(nurodyti, kurios pirminės šios darbo sutarties sąlygos pakeistos,
___________________________________________________________________________ taip pat datą ir teisinį pagrindą)
___________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Darbdavys – fizinis asmuo, (Parašas) (Vardas ir pavardė)
arba darbdavio atstovas

A.V.

Darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Darbo sutartis nutraukta ________________________________________________
(nurodyti datą ir teisinį pagrindą)
______________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Darbdavys – fizinis asmuo (Parašas) (Vardas ir pavardė)
arba darbdavio atstovas

A.V.

Darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

2. KOLEKTYVINĖ SUTARTIS
KTU KOLEKTYVINĖ SUTARTIS
Ši sutartis yra teisinis dokumentas, sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinių sutarčių įstatymu tarp šalių: Kauno technologijos universiteto (KTU), kaip darbdavio, atstovaujamo rektoriaus R. Bansevičiaus, ir Kauno technologijos universiteto darbuotojų profsąjungos, kaip darbuotojų kolektyvo, atstovaujamo profsąjungos pirmininko K. Paulausko.
Sutartis parengta Universiteto vadovybės ir profsąjungos atstovų derybose ir patvirtinta KTU rektorato 2004 m. liepos 1 d. posėdyje bei KTU profsąjungos komiteto 2004 m.birželio 26 d. posėdyje. Sutartis galioja iki 2006 m. birželio 30 d.
Kolektyvinės sutarties sudėtinės dalys netenka galios, jei sutarties galiojimo metu įsiteisėja įstatymų normos, kurioms jos prieštarauja.
Sutarties šalys vykdo įsipareigojimus ir gerbia viena kitos teises. Skirtingi požiūriai derinami ir ginčytini sutarties įsipareigojimų vykdymo dalykai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymu.
KTU rektorius KTU darbuotojų profsąjungos pirmininkas
R. Bansevičius K. Paulauskas

1. DARBUOTOJO ĮSIPAREIGOJIMAI
1.1 Gerai ir efektyviai atlikti savo pareigas.
1.2. Vykdyti darbo ir kolektyvinės sutarties reikalavimus.
1.3. Tausoti Universiteto pastatus, bendros paskirties ir darbo įrenginius, prietaisus ir įtaisus, tikslingai ir taupiai naudoti elektros ir šilumos energiją, medžiagas, vandenį ir kitus išteklius.
1.4. Laikytis darbo drausmės, vidaus tvarkos, darbo ir priešgaisrinės saugos bei darbo higienos reikalavimų.
1.5. Atlyginti materialinius nuostolius, atsiradusius dėl asmeninio aplaidumo darbe. Jų mastą nustato šalių sudaryta komisija.
1.6. Nutraukdamas darbo sutartį, nustatyta tvarka atsiskaityti su Universiteto padaliniais ir perduoti materialines vertybes padalinio vadovo paskirtam asmeniui.
2. PROFSĄJUNGOS KOMITETO ĮSIPAREIGOJIMAI
2.1. Užtikrinti, kad profsąjungos nariai laikytųsi darbuotojo įsipareigojimų.
2.2. Bendradarbiauti su darbdaviu, sprendžiant Universiteto organizacinius ir ekonominius bei darbuotojų darbo ir socialinius klausimus.
2.3. Visomis įstatymų numatytomis priemonėmis siekti, kad ši sutartis būtų vykdoma.
2.4. Kolektyvinės sutarties vykdymo rezultatus skelbti darbuotojų arba jų atstovų susirinkimuose, Universiteto spaudoje.
2.5. Neorganizuoti protesto akcijų, jeigu darbdavys nepažeidžia Lietuvos Respublikos darbo įstatymų, Universiteto statuto ir vykdo kolektyvinę sutartį.
3. PROFSĄJUNGOS VEIKLOS UNIVERSITETE GARANTIJOS
3.1. Darbdavys pripažįsta, kad profsąjunga atstovauja darbuotojų interesams ir gina jų profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises.
3.2. Darbdavys sudaro sąlygas Universiteto darbuotojų profsąjungos veiklai.
3.3. Darbdavys nemokamai suteikia kabinetą Profsąjungos komitetui ir apmoka telefono pokalbius šalyje. Dokumentai spausdinami ir dauginami pagal atskirą sutartį.
3.4. Universiteto buhalterija profsąjungos narių pageidavimu kas mėnesį atskaičiuoja iš jų atlyginimų profsąjungos mokestį ir centralizuotai perveda jį į Profsąjungos komiteto sąskaitą.
3.5. Darbuotojai, išrinkti į profsąjungos renkamus organus, jų kadencijos laikotarpiu darbdavio iniciatyva negali būti atleisti iš darbo be profsąjungos sutikimo, išskyrus DSĮ 29 straipsnio 7 ir 8 punktuose numatytus atvejus. Iš esmės keisti jų darbo sutarties sąlygas ir skirti drausmines nuobaudas galima tik su Profsąjungos komiteto sutikimu, išskyrus DSĮ 24 straipsnyje numatytą atvejį.
3.6. KTU darbuotojų profsąjungos pirmininkas naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip Universiteto darbuotojas.
3.7. Profsąjungos komitetui garantuojama teisė su darbdaviu suderintu laiku šaukti profsąjungos narių konferencijas. Susirinkimams ir konferencijoms darbdavys nemokamai skiria patalpas.
4. DARBDAVIO ĮSIPAREIGOJIMAI
4.1. BENDRIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI
4.1.1. Tobulinti biudžetinių lėšų ir etatų paskirstymo sistemas, siekti išlaikyti esamas darbo vietas.
4.1.2 Siekti, kad darbo užmokestis atitiktų šalies gyvenimo lygį ir darbuotojų kvalifikaciją.
4.1.3. Įstatymų numatyta tvarka derinti su profsąjunga darbuotojų užimtumo, darbo sąlygų ir poilsio organizavimo klausimus.
4.1.4. Vadovaudamasis Universiteto nustatyta tvarka, viešai spręsti Universiteto biudžeto formavimo, etatų, darbuotojų užimtumo ir lėšų naudojimo klausimus.
4.2. DARBAS
4.2.1. Esmines darbo sąlygas ir darbo užmokestį apibrėžia darbuotojo ir darbdavio (jo įgalioto asmens) pasirašoma darbo sutartis ir pareiginės instrukcijos.

4.2.2. Priėmimas į darbą derinamas su padalinio, kuriame dirbs priimamas darbuotojas, vadovu.
4.2.3. Pasikeitus darbo sąlygoms, darbo sutartis keičiama darbdavio ir darbuotojo raštišku susitarimu.
4.2.4. Jei darbuotojas profsąjungos narys nesutinka su darbdavio siūlomomis naujomis darbo sąlygomis, išskyrus DSĮ 24 straipsnyje numatytą atvejį, ginčą sprendžia darbdavys ir darbuotojų profsąjunga.
4.2.5. Kai numatoma per 30 dienų atleisti daugiau kaip 10% fakulteto ar jam prilygstančio padalinio darbuotojų, apie tai reikia prieš 3 mėnesius pranešti darbuotojų profsąjungai.
4.2.6. Kai mažinamas darbuotojų skaičius, darbdavys privalo pasiūlyti darbuotojui kitą esamą panašaus pobūdžio darbą, nebūtinai pagal turimą specialybę. Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti numatyta DSĮ 37 straipsnyje. Papildoma pirmenybės teisė eiti esamas pareigas teikiama aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, neturėjusiems drausminių nuobaudų pastaraisiais metais.
4.2.7. Nepriekaištingai dirbantis, ne mažesnį kaip 20 metų darbo stažą universitete turintis darbuotojas negali būti atleidžiamas iš darbo darbdavio iniciatyva, nepasiūlius kito esamo darbo, jei iki pensinio amžiaus jam liko ne daugiau kaip 3 metai. Profsąjungos komitetas gali teikti pasiūlymus neatleisti tokio darbuotojo, jeigu iki pensinio amžiaus jam liko ne daugiau kaip 5 metai.
4.2.8. Esant lygiavertei kvalifikacijai, nepriekaištingai dirbantis dėstytojas ar mokslo darbuotojas turi pirmenybės teisę į konkursinę pareigybę.
4.2.9. Universitetas ieško ir platina informaciją apie konferencijas, seminarus ir panašius renginius užsienyje, padeda Universiteto darbuotojams rasti vietas kelti kvalifikaciją pirmaujančiose pasaulio mokslo ir studijų institucijose.
4.2.10. Universiteto dėstytojai kas 5 metai ne ilgesniam kaip metų laikotarpiui gali būti konkurso tvarka atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
4.2.11. Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos ir konkursų komisijose gali dalyvauti atestuojamo darbuotojo padalinio profsąjungos atstovas.
4.2.12. Padalinio tarybos posėdžiuose gali dalyvauti profsąjungos įgaliotas asmuo, kuris atstovautų darbuotojų socialiniams interesams.
4.2.13. Nėščia moteris ar moteris, turinti vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų; tėvas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų, taip pat globėjas, auginantis tokio pat amžiaus vaiką; invalidas, taip pat asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį ir pristatęs medicinos išvadą, gali dirbti ne visą darbo dieną (savaitę) su padalinio vadovu suderintu grafiku. Tokiais atvejais atlyginimas mokamas proporcingai dirbtam laikui, o atostogų trukmė nesutrumpėja.
4.2.14. Darbuotojas gali turėti Universitete iš viso ne daugiau kaip 1,5 etato.
4.3. DARBO SĄLYGOS IR SAUGA
4.3.1. Darbdavys užtikrina Universiteto darbuotojams sveikas ir saugias darbo sąlygas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos darbe įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės įstatymų, nutarimų, taisyklių, instrukcijų nustatytas normas.
4.3.2. Darbdavys nuolat organizuoja darbo aplinkos tyrimus (fizikinių, cheminių ir psichofiziologinių veiksnių dydžių matavimus) ir vertinimą, įgyvendina darbo aplinkos gerinimo priemones.
4.3.3. Įvykus nelaimingam atsitikimui, padalinio vadovas nedelsdamas informuoja Universiteto vadovus, darbų saugos grupės vedėją ir Universiteto profsąjungos komitetą.
4.3.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, Universiteto darbuotojai nemokamai aprūpinami individualiosiomis darbo saugos priemonėmis ir pagal galimybes specialiąja apranga.
4.3.5. Už darbą kenksmingomis ir labai kenksmingomis sąlygomis apmokama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
4.3.6. Universitetas rengia darbuotojų saugos ir sveikatos būklės privalomus bei profilaktinius sveikatos patikrinimus, perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą esamą darbą arba darbo vietą, atsižvelgdamas į valstybės socialinės medicinos ekspertizės komisijos ar sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadas.
4.3.7. Darbuotojų sveikatingumo tyrimai atliekami ir fizioterapinės paslaugos teikiamos KTU sveikatingumo centre. Sveikatingumo centras privalo turėti reikiamos kvalifikacijos medicinos personalą ir fizioterapinę aparatūrą.
4.3.8. Darbo patalpos turi atitikti buities ir higienos reikalavimus, žiemos metu darbo patalpų temperatūra turi atitikti minimalias Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas patalpų šildymo normas.
4.3.9. Darbdavys sudaro higienos reikalavimus atitinkančias buitinių ir sanitarinių patalpų bei įrenginių eksploatavimo sąlygas.
4.4. DARBO UŽMOKESTIS IR PASKATOS
4.4.1. Tarnybinis atlyginimas mokamas darbuotojams, einantiems pareigas pagal rektoriaus patvirtintą etatų sąrašą. Tarnybinio atlyginimo dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, atsižvelgiant į pareigų tarifinius-kvalifikacinius reikalavimus. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai nustatomi remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei konkurso ir atestacijos rezultatais
4.4.2. Kai Vyriausybės nutarimu gali būti didinami biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, ta nuostata pirmiausia taikoma mažai atlyginamiems darbuotojams, jei Universiteto biudžetas neleidžia pakelti atlyginimų visiems darbuotojams tuo pat metu.
4.4.3. Tarnybinio atlyginimo priedai gali būti mokami už:

a) papildomai atliekamus darbus;

b) aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių)
vykdymą;

c) laikinai nesančio darbuotojo pavadavimą.
Priedai padalinio vadovo teikimu, neviršijant padaliniui patvirtinto darbo užmokesčio fondo, skiriami rektoriaus įsakymu. Padalinio vadovas apie tai informuoja kolektyvą.
4.4.4. Už darbą švenčių dienomis mokamas dvigubas atlygis, o už darbą naktį mokamas 1,5 darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos).
4.4.5. Universiteto vadovaujančių darbuotojų tarnybinių atlyginimų priedų dydžius nustato ir tvirtina Senatas finansiniams metams, kai svarstomas Universiteto biudžetas. Jie įteisinami rektoriaus įsakymu.
4.4.6. Specifinės paskirties Universiteto padalinių darbuotojams gali būti mokamas laikinis, vienetinis arba sutartinis atlyginimas pagal šių padalinių patvirtintus veiklos bei darbo apmokėjimo nuostatus.
4.4.7. Darbuotojų atlyginimai ir jų priedai, mokami iš Universiteto lėšų, gaunamų pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio juridiniais asmenimis, neribojami. Šiuo atveju atlyginimai ir priedai mokami gavus lėšas. Darbams atlikti su darbuotojais sudaromos terminuotos darbo sutartys.
4.4.8. Darbuotojams už aktyvų dalyvavimą Universiteto veikloje ar labai gerą pareigų atlikimą rektoriaus įsakymu gali būti skiriamos premijos.
4.4.9. Atlyginimai mokami darbo sutartyje nustatyta tvarka. Darbdavys neapmokestinamai perveda darbuotojų atlyginimus į sąskaitas bankuose arba sudaro sąlygas pasiimti grynuosius pinigus Universiteto kasoje.
4.4.10. Abipusėmis pastangomis siekti, kad darbuotojų pagrindiniam darbo užmokesčiui turėtų įtakos darbo kokybė, patirtis ir stažas.
4.5. ATOSTOGOS IR SOCIALINĖ RŪPYBA
4.5.1. Atostogos skiriamos Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo numatyta tvarka.
4.5.2. Atostogos suteikiamos kiekvienais darbo metais nustatytu laiku. Nepanaudotos atostogos darbuotojo prašymu, šalims susitarus, gali būti perkeliamos į kitus metus.
4.5.3. Universitete pagal ne vieną darbo sutartį dirbantiems darbuotojams atostogos gali būti suteikiamos pagal kiekvieną sutartį atskirai.
4.5.4. Darbuotojams sudaromos sąlygos sveikai praleisti laisvalaikį, pagal suderintą grafiką naudotis sporto bazėmis.
4.5.5. Remiamas Universiteto darbuotojų dalyvavimas kultūrinėje saviveikloje, sporto veikloje ir šventėse, tam numatant lėšas Universiteto biudžete.
4.5.6. Iki kiekvieno poilsio sezono pradžios Universitetas paruošia Palangoje, Šlavantėlyje ir Kapitoniškėse turimas poilsiavietes.
4.5.7. Darbuotojai pirmumo tvarka įsigyja kelialapius į Universiteto poilsiavietes Palangoje, Šlavantėlyje, Kapitoniškėse.
4.5.8. Kai darbuotojas, nepriekaištingai išdirbęs Universitete daugiau kaip 20 metų, paties prašymu išeina į pensiją, padalinio vadovo teikimu jam išmokama dviejų tarnybinių atlyginimų dydžio kompensacija.
4.5.9. Jei darbuotojas dėl ligos neatvyksta į darbą daugiau kaip 120 dienų iš eilės, jam vieną kartą per 12 mėnesių išmokama 3 MGL dydžio pašalpa.
4.5.10. Jei darbuotojas šeimoje slaugo sunkiai sergantį ligonį, profsąjungos komiteto arba padalinio vadovo teikimu vieną kartą per metus gali būti išmokama 3 MGL dydžio pašalpa.
4.5.11. Stichinės nelaimės ar gaisro ištiktiems Universiteto darbuotojams skiriama pašalpa, atsižvelgiant į žalos dydį ir Universiteto finansines galimybes.
4.5.12. Mirusio Universiteto darbuotojo laidotuvėms suteikiamas transportas, o jo šeimai skiriama 5 MGL dydžio pašalpa.
4.5.13. Mirus Universiteto darbuotojo šeimos nariui (motinai, tėvui, vaikui iki 18 metų, sutuoktiniui, globėjui ar globotiniui) suteikiamas transportas, darbuotojui skiriama 3 MGL dydžio pašalpa.
4.5.14. Mirus buvusiam ilgamečiam Universiteto darbuotojui (išdirbusiam Universitete nemažiau kaip 20 metų), jo šeimai skiriama 4 MGL dydžio pašalpa, jeigu jis nebuvo įsidarbinęs kitur.
4.5.15. Iš padalinio sukauptų specialiųjų lėšų skiriamos lėšos darbuotojų vaikams iki 12 metų Kalėdų eglutės šventei organizuoti.
4.5.16. Universitete pagrindines pareigas einančio darbuotojo šeimoje gimus vaikui, skiriama 4 MGL dydžio pašalpa.
4.5.17. Universitete daugiau kaip 30 metų dirbančiam darbuotojui jo 60, 70 ir 75 metų jubiliejų proga skiriama 2 MGL dydžio premija.
4.5.18. Darbuotojui darbo Universitete 30-ies ir 40-ties metų proga skiriama 2 MGL dydžio premija.
4.5.19. Visos 4.5 skyriuje numatytos socialinės rūpybos lengvatos taikomos tik Universitete
pagrindines pareigas turintiems darbuotojams.
5. SUTARTIES VYKDYMO SĄLYGOS
Kolektyvinės sutarties vykdymo priežiūrą atlieka darbuotojų profsąjunga.
Darbdavys (Parašas) (Vardas ir pavardė)
A.V.

Darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Pasirašymo data____________________

3. VISIŠKOS MATERIALINĖS ATSAKOMYBĖS SUTARTIS

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis

Remiantis su Materialine darbininkų ir tarnautojų atsakomybe už žalą, padarytą įmonei

(įmonės, organizacijos pavadinimas)
sudaro visiškos materialinės atsakomybės sutartų su darbuotojais (kuriems yra sukakę 18metų), einančiais pareigas arba dirbančiais darbą, betarpiškai susijusį su jiems perduotų vertybių saugojimu, apdirbimu, pardavimu (išdavimu), transportavimu arba panaudojimu gamybos procese. Jeigu pareigos, kurias eina šie darbuotojai, arba jų dirbamas darbas yra numatytas nustatytąja tvarka patvirtintame specialiame sąraše.

Siekdami garantuoti

(įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas)
prilausančių materialinių vertybių saugumą įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas arba vadovo pavaduotojas

(pareigos, vardas, pavardė)
toliau vadinamas „Administracija“, atstovaudamas įmonei, įstaigai, organizacijai, – viena šalis, – ir

(cecho, skyriaus, baro, sekcijos, sandėlio ir kt.)
darbuotojas
(vardas, pavardė)
toliau vadinamas „Darbuotoju“, kita šalis, – sudarėme šią sutartį:

1. Darbuotojas, einantis

pareigas arba dirbantis darbą, betarpiškai
susijusį su jam perduotųjų materialinių vertybių saugojimu, apdorojimu, pardavimu (išdavimu), transportavimu arba panaudojimu gamybos procese (pabraukti) prisiima visišką materialinę atsakomybę už įmonės, įstaigos, organizacijos jam patikėtų materialinių vertybių saugumą ir įsipareigoja:

a) tausoti saugojimui arba kitiems reikalams jam perduotas įmonės, įstaigos, organizacijos materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai;

b) laiku pranešti įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui;

c) tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir ryšium su tuo nustatyta tvarka ruošti ir teikti prekines – pinigines ir kitas ataskaitas;

d) dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes.

2. Administracija įsipareigoja:

a) sudaryti darbuotojui sąlygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms visiškai išsaugoti;

b) supažindinti darbuotoją su įstatymais, numatančiais materialinę darbininko ir tarnautojo atsakomybę už žalą, padarytą įmonei, įstaigai, organizacijai, taip par su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimo, priėmimo, apdirbimo, pardavimo (išdavimo, transportavimo arba naudojimo gamybos procese instrukcijoms) normatyvais ir taisyklėmis;

c) atlikti nustaytąja tvarka materialinių vertybių inventorizaciją.

3. Jeigu dėl jo kaltės nebuvo garantuotas jam patikėtų materinių vertybių saugumas, tai įmonei, įstaigai, organizacijai padaryta žala nautatoma ir atlyginama pagal įstatymus.

4. Darbuotojas nėta materialiai atsakingas, jeigu žala padaryta ne dėl jo kaltės.

5. Ši sutartis galioja visam darbo laikui, kuriam įmonė, įstaiga, organizacija darbuotojui patikėjo materialines vertybes.

6. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, iš kurių pirmąjį turi administracija, o antrąjį – darbuotojas.

Sutarties šalių adresai: Sutarties šalių parašai:

administacijos administracijos

darbuotojo darbuotojo

4. IEŠKININIS PRANEŠIMAS APYLINKĖS TEISMUI
Ieškovas:
Rūta Kasperavičiūtė
Adresu : Šiaurės pr. 94 – 11. Kaunas
Asmens kodas: 47411230930
Atsiskaitomoji sąskaita: Nr: 240065
Bankas: Bankas „Hansa“ , banko kodas: 73000

Atsakovas:
UAB „Sigulda“
Adresu: Savanorių pr. 307, Kaunas.
Įmonės kodas: 568305

Atsiskaitymo sąskaita: Nr:208973
Bankas: SEB “Vilniaus bankas“, banko kodas: 14789
IEŠKINYS
DOKUMENTINIO PROCESO TVARKA
Dėl 47.000 Lt (keturiasdešimt septynių tūkstančių litų) įsiskolinimo priteisimo.
2004m. vasario mėn. 12d. atsakovas UAB „Kaukas“ pasirašė sutartį su Julija Petrova dėl paslaugų teikimo. Pagal šią sutartį atsakovui buvo suteikta paslaugų už 20.000 Lt (dvidešimt tūkstančių Lt).
2004m. kovo mėn. 12d. UAB „Kaukas“ atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra SEB Nr. 208973, šiai sumai 20.000 Lt; Šią sąskaitą atsakovas UAB „Kaukas“ privalėjo apmokėti per 10 dienų. Tačiau atsakovas AB „Kaukas“ už suteiktas paslaugas nurodytą termino dieną nesumokėjo. Todėl, remiantis paslaugų teikimo sutarties 3.2. punktu, atsakovas UAB „Kaukas“ privalo sumokėti ir priskaičiuotus delspinigius – po 0,2% už kiekvieną uždelstą dieną. Šiai dienai atsakovo UAB „Kaukas“ įsiskolinimas Julijai Petrovai įmonei kartu su delspinigiais sudaro 23640 Lt (dvidešimt tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt) litų.
2004m. balandžio mėn. 13d. atsakovui UAB „Kaukas“ registruotu laišku buvo išsiųsta pretenzija su prašymu pervesti pinigus į Julijos Petrovos atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau iki šiol apmokėjimo nesulaukėme.
Prašome teismą priteisti iš atsakovo UAB „Kaukas„ jo įsiskolinimą –23640Lt, o taip pat mūsų turėtas išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti).
Bylą prašome nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, prašome teismo šioje byloje priimti sprendimą už akių.
Byla bus vedama per ieškovo atstovą – advokatą Liną Jansoną.

Priedai

1. Ieškinio nuorašas,

2. Žyminio mokesčio kvitas,

3. Sutarties tarp UAB „Kaukas“ ir Julijos Petrovos nuorašas,

4. Registruoto laiško atsakovui kopija,

5. PVM sąskaitų-faktūrų kopija

6. Sutarties dėl teisinės pagalbos nuorašas.
2006 m. balandis 26 d.

Julija Petrova
A.V.

5. CIVILINĖS BYLOS APRAŠYMAS
Civilinė byla Nr. 2-1236-03/2002

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2002 m. gruodžio 13 d.
Plungė

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ona Petrauskienė, sekretoriaujant Linai Ramanauskienė , dalyvaujant ieškovei A. Strakšienei, atsakovo atstovams A. Limanauskui, A. Sajauskienei, adv. A. Šležienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Agnės Strakšienės ieškinį atsakovui UAB “Litodos Galanterija” dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

N u s t a t ė:

Ieškovė nurodė, kad nuo 2002 m. rugsėjo 15 d. ji buvo atleista iš darbo pagal LR DSĮ 29 str. 1 d. 4 p. Su šiuo atleidimu ji nesutinka, nes įsakymas dėl jos atleidimo iš darbo yra priimtas ne darbo dieną-sekmadienį, nors sekmadieniais niekas įmonėje nedirba, o ne darbo metu priimtas įsakymas yra negaliojantis. Įspėta apie atleidimą iš darbo buvo netinkamai, nes įspėjimas nebuvo jai įteiktas, įspėjimą bendrovės administracija išsiuntė ne tuo adresu, kur ji gyvena A. Vaišvilos 5-22, Plungė, o jos gyvenamoji vieta yra Atodangos g. 29, Plungės m., kur ji gyvena jau 9 metai. Šią gyvenamąją vietą darbdavys žinojo jau seniai, nes visi jos prašymai dėl nemokamų atostogų ir kiti prašymai buvo rašomi pagal šią gyvenamąją vietą. Įspėjimą nuo dukters, kuri gyvena A. Vaišvilos 5-22, Plungės m., ji gavo tik 2002-05-20 d., vadinasi neteisingai buvo taikomi ir įspėjimo terminai. LR DSĮ 29 str. 1 d. 4 punktas yra netinkamai pritaikytas, nes jis yra taikomas tais atvejais, kada darbuotojas dėl dažno sirgimo stabdo gamybos procesus, yra nuostolingas įmonei. Jau nuo 2002 m. sausio mėnesio bendrovėje veikla nebuvo vykdoma, o visi darbuotojai buvo verčiami eiti nemokamų atostogų arba pasiimti nedarbingumo lapelius, tokiu būdu bendrovei jokia žala dėl jos sirgimo nebuvo padaryta. Prašė pripažinti jos atleidimą iš UAB “Litodos galanterija” neteisėtu ir priteisti iš atsakovo 12 jos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, nes, esant dabartinei konfliktinei situacijai tarp jos ir darbdavio, ją grąžinus į darbą, būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, laikant, kad yra atleista pagal LR DSĮ 28 str.
Atsakovo atstovas A. Limanauskas ieškinio nepripažino ir nurodė, kad ieškovė iš darbo yra atleista teisėtai, įsakymas apie ieškovės atleidimą iš darbo yra priimtas 2002-05-14 d., tai buvo darbo diena. Įspėjimas apie atleidimą iš darbo ieškovei buvo išsiųstas registruotu laišku ieškovės nurodytu adresu A. Vaišvilos 5-22, Plungės m., šį namų adresą ieškovė yra nurodžiusi savo asmens kortelėje ir bendrovės administracijai buvo žinoma, kad šiuo adresu ieškovė gyvena, be to ieškovė pripažįsta, kad įspėjimą apie atleidimais darbo yra gavusi. Pagal LR DSĮ 29 str. 1 d. 4 p. darbo sutartis su ieškove yra nutraukta teisėtai, nes ieškovė dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į darbą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvyliką mėnesių. Tuo laikotarpiu, kai ieškovė sirgo, bendrovės veikla nebuvo sustabdyta ir įstatymas nenumato jokių papildomų sąlygų darbo sutarties nutraukimui šiuo pagrindu, todėl prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės 250 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovo atstovai A. Sajauskienė ir adv. A. Šležienė taip pat prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies (LR DSĮ 34 str. 1 d., 5 d.).
Iš atsakovo atstovų paaiškinimų, liudytojos A. Sajauskienės parodymų, bei įsakymo apie ieškovės atleidimais darbo atsakovo bendrovėje (b.l. 11) matyti, kad įsakymas yra priimtas 2002 m. gegužės 14 d., t.y. antradienį, darbo dieną todėl pripažinti ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtu dėl šio motyvo, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir dėl to, kad dėl ieškovės dažno sirgimo nebuvo stabdomas gamybos procesas, kad ieškovė nebuvo nuostolinga įmonei, nes bendrovėje jokia veikla nebuvo vykdoma. LR DSĮ 29 str. 1 d. 4 p. jokių papildomų sąlygų, atleidžiant darbuotoją dėl to, kad jis dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvyliką mėnesių, nenumato, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas (LRCPK58str.).
Iš ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimų, įspėjimo apie ieškovės atleidimą iš darbo (b.l. 5) matyti, kad 2002 m. gegužės 14 d. UAB “Litodos galanterija” buvo parašytas įspėjimas apie tai, kad numatoma atleisti ieškovę iš darbo nuo 2002 m. rugsėjo 15 d. pagal LR DSĮ 29 str. 4 p., kuris ieškovei buvo išsiųstas registruotu laišku ieškovės asmens kortelėje nurodytu adresu A. Vaišvilos g. 5-22, Plungės m. Ieškovė pripažįsta, kad šį įspėjimą gavo 2002 m. gegužės 20 d. Pagal LR DSĮ 34 str. 1 d. darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai, turinčiai vaikų iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio pat amžiaus, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš keturis mėnesius. Įstatymas įsakmiai nurodo, jog darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją apie numatomą jo atleidimą iš darbo, todėl aplinkybę, kad darbuotojui tikrai asmeniškai šis faktas yra praneštas, privalo įrodyti darbdavys. Atsakovas įrodymų, kad ieškovei anksčiau negu 2002-05-20 d. būtų buvę pranešta apie numatomą atleidimą iš darbo nepateikė, todėl nustatytina, kad apie numatomą atleidimą iš darbo ieškovei buvo pranešta 2002-05-20 d. Nustačius šią aplinkybę pripažintina, kad ieškovė buvo atleista iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui 2002-09-13 d., ką patvirtina ir šalys, ir VSDFV Plungės rajono skyriaus pažyma (b.lJf), todėl jos atleidimo iš darbo data perkeltiną iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
Nenustačius pagrindų ieškovės atleidimą iš UAB “Litodos galanterija” pripažinti neteisėtu, atmestinas ir ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 12 jos vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.
Atsakovo prašymas priteisti jam iš ieškovės 250 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti atmestinas, nes atsakovas, nutraukdamas su ieškove darbo sutartį, nepasibaigus įspėjimo terminui, pažeidė jos teises, dėl ko ieškovė turėjo kreiptis teisminės gynybos. Dėl tos pačios priežasties iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, proporcingai patenkintai ieškininių reikalavimų daliai, ir teismo turėtos pašto išlaidos valstybei (LR CPK 108 str. 5 p., 117 str. 1 d.).
Vadovaujantis LR CPK 222 str., nusprendė: Ieškinį tenkinti iš dalies.
Perkelti ieškovės Agnės Strakšienės a/k 44871245889 atleidimo iš darbo UAB “Litodos galanterija” datą iš 2002 m. rugsėjo 13 d. į 2002 m. rugsėjo mėnesio 23 dieną. Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB “Litodos galanterija” 67,90 Lt žyminio mokesčio ir 3,15 Lt pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja Ona Petrauskienė

Išvados
1. Veiksnumo darbo teisėje atsiradimas yra siejamas išimtinai su amžiumi. DK 13 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad fiziniai asmenys įgyja darbinį veiksnumą sukakę šešiolika metų.
2. Nuo šešiolikos metų kiekvienas asmuo gali pradėti dirbti, nedarydamas žalos savo sveikatai ir visuomenei.
3. DK 277 straipsnyje išvardyti darbai, kurie negali būti skiriami asmenims, nesukakusiems aštuoniolikos metų. Tai darbai, kurie fiziškai ir psichologiškai per sunkūs, arba kuriuos dirbant naudojamos toksines, kancerogenines, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos, arba kur galimas jonizuojančios spinduliuotės poveikis ir kt. darbai, draudžiami dirbti asmenims iki aštuoniolikos metų.
4. Pažymėtina, kad asmenys iki šešiolikos metų dirba vieno iš tėvų arba kito juos auginančio asmens ir darbdavio rašytiniu susitarimu.
5. Sudarant darbo sutartį su asmenimis iki aštuoniolikos metų, šalių susitarimu negali būti sulygstamas išbandymas (DK 105 str.), taip pat su jais negali būti sudaroma visiškos materialines atsakomybes sutartis (DK 256 str.).
6. Darbo sutartis gali būti bet kada nutraukta vaiko, vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo ar mokyklos, kurioje vaikas mokosi, reikalavimu.
7. Asmenims iki aštuoniolikos metų nustatomas sutrumpintas darbo laikas. (DK 145 str.) Paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. Vaikams, dirbantiems lengvus darbus – iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų).
8. Darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu gali būti nustatytas nevisas darbo laikas.
9. Įmonėje, įstaigoje, organizacijoje privalo būti sudarytas darbuotojų iki aštuoniolikos metų sąrašas.
10. Neįgalumas – dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas/
11. Darbo biržos teikimu savivaldybės kasmet nustato darbdaviams neįgaliųjų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas nuo 2 iki 5 procentų nuo įmonės bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu įmonėje yra ne mažiau kaip 50 darbuotojų.
12. Darbdaviams, įdarbinusiems neįgaliuosius į papildomas kvotomis nustatytas darbo vietas, jų darbo laikotarpiu mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo arba jų pritaikymo išlaidoms padengti: per pirmuosius 6 mėnesius – vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį; per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį. Tuo atveju, kai įdarbinama ne visam darbo laikui, nustatytos užimtumo rėmimo subsidijos mažinamos proporcingai už dirbtą laiką.
13. Neapmokestinamas darbo užmokesčio dydis pagrindinėje darbovietėje Asmenims, pripažintiems nedarbingais– 430 litai, asmenims, pripažintiems iš dalies darbingais (30-40 proc.), – 380 litų. Jiems suteikiamos 35 kalendorinių dienų atostogos.
14. Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms,
15. Moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų ir nėščioms moterims
jų prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos net ir nesuėjus šešiems mėnesiams nepertraukiamojo darbo.
16. Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų).
17. Pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką, kol jam sukaks vieneri metai, toliau – neseniai pagimdžiusios moterys), krūtimi maitinančiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką, toliau – krūtimi maitinanti moteris), gali būti nustatomas nevisas darbo laikas.
18. Dirbti viršvalandinius darbus, darbus naktį bei budėti, tokios moterys gali būti skiriamos tik jų sutikimu.
19. Nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, dirbti poilsio dienomis galima skirti tik jų sutikimu.
20. Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką paliekamas vidutinis darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu.
21. Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti.
22. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos
23. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai
24. Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką.
25. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti.
26. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalimas.
27. Darbuotojai, kurie darbovietėje susirgo ar buvo sužaloti turi teisę būti palikti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. (DK 135 str.)
28. Asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus
dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešios valandos per savaitę.
29. Lėtinę profesinę ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.
30. Dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 °C, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą arba darbą veikiant kitiems nepalankiems sveikatai veiksniams, privalo būti suteikiamos specialios pertraukos.
31. Darbo sutartis gali būti pakeista ar papildyta.
32. Kolektyvinė sutartis yra teisinis dokumentas, sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinių sutarčių įstatymu tarp šalių.
33. Kolektyvinės sutarties sudėtinės dalys netenka galios, jei sutarties galiojimo metu įsiteisėja įstatymų normos, kurioms jos prieštarauja.
Pasiūlymai
Manau, jog siekdama užtikrinti neįgaliųjų profesinį integravimą, valstybė turėtų skirti didesnes užimtumo rėmimo subsidijas darbdaviams įdarbinantiems tokius asmenis, taipogi turėtų sukurti daugiau darbo vietų neįgaliesiems. Manau jog didžiuosiuose prekybos centruose jie galėtų dirbti kasose ar informacijos skyriuose, kur jiems nereikėtų daug judėti ir jie būtų lygiaverčiai darbuotojai.
Įmonės, kurių darbuotojų pagrindą sudaro moterys, turėtų pasirūpinti patogesnėmis darbo sąlygomis nėščioms ar neseniai pagimdžiusioms, maitinančiomis krūtimi moterims. Galbūt įmanoma būtų sudaryti sąlygas tą patį ar alternatyvų darbą dirbti namuose.

Literatūros sąrašas
1. Tiažkijus V. Darbo teisė, teorija ir praktika. I Tomas ( teorija ir praktika ), Vilnius, 2005.
2. Lietuvos teisės pagrindai. Justitia. Vilnius, 2004.
3. LR Darbo Kodeksas ( įsigaliojo nuo 2003m. Sausio 1d. ).
4. Davulis T. Darbo teisė, Europos Sąjunga ir Lietuva, Vilnius, 2004.
5. Čiolys P. Teisės pagrindai. Vilnius, VVK leidykla, 2000.
6. http://www.socmin.lt/index.php?182366477 ( žiūrėta 2006 03 24 ).
7. http://www.socmin.lt/index.php?84472640 (žiūrėta 2006 03 24 ).
8. http://www.lat.litlex.lt/civil.htm (žiūrėta 2006 04 05 ).
9. http://www.sodra.lt/lt.php/informacija_apdraustiesiems/informacija/100
10. http://ovada.tic.lt/lat/ ( žiūrėta 2006 03 19 ).

Leave a Comment