Darbo sutartys, jų rūšys

1158 0

UTENOS KOLEGIJOS

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO

TEISĖS KATEDROS

TEISĖS STUDIJŲ PROGRAMA

DARBO SUTARTIS, RŪŠYS IR JŲ YPATUMAI

KURSINIS DARBAS

Darbo autorius

Mantas Kunigėnas

2018-01-24

Darbą tikrino

TURINYS

ĮVADAS 3

1. DARBO SUTARTIS 4

1.1 DARBO SUTARTIES SĄVOKA 4

1.2. DARBO SUTARTIES ŠALYS 4

1. 3. DARBO SUTARTIES TURINYS 5

1.4. DARBO SUTARTIES FORMA IR JOS SUDARYMO TVARKA 7

1.5. DARBO SUTARTIES VYKDYMAS 8

1.6. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS 9

2.DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS 10

2.1. NETERMINUOTA DARBO SUTARTIS 10

2. 2. TERMINUOTA DARBO SUTARTIS 11

2.3.LAIKINOJO DARBO SUTARTYS 11

2.4. PAMEISTRYSTĖS DARBO SUTARTIS 12

2.5. PROJEKTINIO DARBO SUTARTIS 13

2.6. DARBO VIETOS DALIJIMOSI DARBO SUTARTIS 14

2.7. DARBO KELIEMS DARBDAVIAMS SUTARTIS 14

2.8. SEZONINIO DARBO SUTARTIS 15

DARBO SUTARTIS 15

IŠVADOS 18

NAUDOTA LITERATŪRA 19

ĮVADAS

Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas daarbo teisės šakoje – nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų ir darbdavių tarpusavio teisinį procesą, darbuotojų teisę į poilsį, laisvalaikį, ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju; suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties, seksualinės orientacijos, ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių; griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises; užkirstų kelia nelegaliam ir priverčiamajam darbui.

Darbo sutartis yra ta darbo teisės dalis, kuri reguliuoja darbuotojo ir darbdavio santykius. Darbo sutarties surašymo faaktas garantuoja, kad abiejų sutarties šalių interesus ir teises gins Lietuvos Respublikos įstatymai.

Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad žmogus gali laisvai pasirinkti darbą1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas užtikrina, kad tas darbas visada turi būti paremtas darbo santykių šalių lygybe2, ir kad ne

ebūtų tos pusės, kuri neteisėtomis priemonėmis, išnaudodama kitus individus, tenkintų savo savanaudiškus tikslus, tuo pat metu neatlikdama savų įsipareigojimų.

Darbo objektas – darbo sutartis, rūšys ir ypatumai.

Darbo tikslas – išanalizuoti darbo sutartį, rūšis ir ypatumus.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti darbo sutarties sąvoką ir sudėtį.

2. Išnagrinėti darbo sutarties rūšis.

3. Aptarti darbo sutarčių rūšių ypatumus.

Darbo metodai:

1. Teisės aktų analizė.

1. DARBO SUTARTIS

1.1 DARBO SUTARTIES SĄVOKA

Darbo sutartis, kaip skelbia darbo kodeksas, yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.3

Šiame apibūdinime yra du požymiai, kurie skiria darbo sutartį nuo kitų sutarčių:

1) Darbuotojas turi dirbti tam tikrą darbą, arba eiti tam tikras pareigas, darbo metu, t.y., atlikti darbo funkciją. Šiuo požymiu sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių, kuriomis įsipareigojama attlikti tam tikrą apibrežtą užduotį.

2) Atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas turi laikytis vidaus darbo tvarkos, ir paklusti darbdavio nurodymams. Šalių pavaldumas darbo teisėje yra būtina darbo organizavimo prielaida.

1.2. DARBO SUTARTIES ŠALYS

Darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Kolektyvinės darbo sutarties sudarymo atveju darbuotojams atstovauja profesinė sąjunga. Darbuotojas – tai fizinis asmuo, kuris realizuodamas savo fizinius ir protinius sugebėjimus, atlieka sutartyje numatytą darbo funkciją. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo te

eises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.4 Tam tikriems darbams, kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo nustatyta tvarka, atlikti gali būti priimami asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal sveikatos būklę galintys atlikti darbą, esantį šiame sąraše. Tokiu atveju nepilnamečius galima priimti tik su vieno iš tėvų ar kito faktiškai juos globojančio asmens ir mokyklos, kurioje mokosi nepilnametis, sutikimu, tik tada, jei darbas nekliudo jiems lankyti mokyklą.

Darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą re

eglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 5.

Įstatymas taip pat suteikia darbdaviui teisę turėti atstovą6. Ši darbo sutarties įstatymo dalis turi viena niuansą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimą, darbdavys yra taip pat ir įmonininkas (fizinis arba juridinis asmuo), taip pat į bendrovę (bendriją) susijungę keli fiziniai ar juridiniai asmenys7. Painu tampa tada, kai, pavyzdžiui, darbuotojas turi pasirašyti sutartį su UAB, kuri turi kelis ar net keliolika savininkų. Neaišku kas sudaro sutartį, o tuo pačiu ir, kas yra darbdavys – įmonės vadovas, ar įmonė. Kad ir kas pasirašo sutartį, jos šalys yra darbuotojas ir įmonė, kadangi pareigos kyla įmonei, o ne asmeniui, tai darbdavys šiuo atveju yra įmonė, nors įstatymas teigia, kad darbdavys yra įmonės savininkas arba vadovas8.

1. 3. DARBO SUTARTIES TURINYS

Darbo sutarties turinys yra darbo sutarties sąlygos, kurios gali būti būtinosios ir papildomos.9 Turinys – tai sąlygos arba susitarimai, kuriais tos teisės ir įsipareigojimai yra apibrėžti.Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. 10 (taikytina sezoninėms darbo sutartims).

Papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties ša

alims privalomos, kai dėl jų susitariama. 11

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatyme12 nurodytos trys būtinosios sąlygos:

darbo funkcija;

darbo apmokėjimas;

darbovietė;

Darbo sutartyje būtina nurodyti darbuotojo darbo vietą. 1996 metų balandžio 7 dieną paskelbtame Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo papildyme buvo patvirtinta tipinė darbo sutarties forma, kurioje reikalaujama nurodyti konkrečią darbo vietą (konkrečiau – padalinį). Iki tol buvo nurodoma tik darbovietė, o darbo vietą buvo būtina nurodyti tik esant šalių susitarimui. Remiantis Darbo kodeksu, darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.13

Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Darbuotojo prašymu informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti raštu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos.14

Darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas.15

Be šių būtinųjų sąlygų, darbo sutartyje gali būti nurodoma ir viena iš dažniausiai sutinkamų papildomų sąlygų – susitarimas dėl išbandymo16. Jo paskirtis – patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotoju.17 Ši sąlyga vienareikšmiškai naudinga darbdaviui, nes jis, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos.18 Tačiau darbuotojas, manantis, jog darbdavys jo darbą vertino neobjektyviai, gali kreiptis į teismą. Maksimali išbandymo termino trukmė – ne ilgiau trys mėnesiai. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.19

Gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis20, tačiau ji darbuotojui nenaudinga, nes jos nutraukimas, jei inicijuojamas iš darbuotojo pusės, yra labai komplikuotas; darbdavys, besibaigiant sutarties galiojimo terminui, gali ją nutraukti, nesilaikydamas jokių garantijų. Maksimalus tokios sutarties terminas yra dveji metai21. Jis nustatomas šalių susitarimu arba yra numatytas įstatymuose.

1.4. DARBO SUTARTIES FORMA IR JOS SUDARYMO TVARKA

Darbo sutarties formą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnis. Pagal jį, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtinųjų sąlygų. Ji sudaroma raštu, pagal tipinę formą, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos darbo Vyriausybės. Rašytinė darbo sutartis sudaroma 2 egzemplioriais. Darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu. 22.

Iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui pateikti šią informaciją:

1) visas darbdavio pavadinimas, kodas, registruotos buveinės adresas (fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas arba, jeigu jo nėra, − gimimo data ir nuolatinė gyvenamoji vieta);

2) darbo funkcijos atlikimo vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nenuolatinė, nurodoma, kad darbuotojas dirba keliose vietose, ir darbovietės, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus, adresas;

3) darbo sutarties rūšis;

4) darbo funkcijos apibūdinimas ar aprašymas arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimas ir, jeigu nustatyta, – jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis (laipsnis);

5) darbo pradžia;

6) numatoma darbo pabaiga (terminuotos darbo sutarties atveju);

7) kasmetinių atostogų trukmė;

8) įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva;

9) darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys, užmokesčio už darbą mokėjimo terminai ir tvarka;

10) nustatyta darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmė;

11) informacija apie įmonėje galiojančias kolektyvines sutartis, nurodant susipažinimo su šiomis sutartimis tvarką. 23

1.5. DARBO SUTARTIES VYKDYMAS

Pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 45 – 46 straipsnius darbo sąlygų keitimas gali būti vykdomas darbdavio ir darbuotojo iniciatyva.

Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva:

1. Pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

2. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės;

3. Dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą. Darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis.

Darbo sąlygų keitimas darbuotojo iniciatyva:

Kai darbo kodeksas ar kitos darbo teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti pakeisti darbo sąlygas, darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas.

2. Atsisakymas patenkinti darbuotojo raštu pateiktą prašymą pakeisti būtinąsias ar darbo sutarties šalių sulygtas papildomas darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo.

3. Darbdaviui atsisakius tenkinti darbuotojo prašymą pakeisti darbo sąlygas, dėl šių sąlygų pakeitimo darbuotojas pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo darbuotojo prašymo pakeisti darbo sąlygas pateikimo.

4. Darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ar darbdaviui pateikus kitą pasiūlymą ir darbuotojui sutikus, laikoma, kad darbo sąlygos yra pakeistos, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą.

1.6. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS

Darbo sutarties pasibaigimas yra teisinių darbo santykių pabaiga. Egzistuoja kelios sąvokos, susijusios su šiuo reiškiniu: darbo sutarties nutraukimas, darbo sutarties pasibaigimas, atleidimas iš darbo. Darbo sutarties pasibaigimo sąvoka apima visus atvejus, kai baigiasi darbo sutarties šalių teisės ir pareigos. Darbo sutarties nutraukimas – tai toks darbo sutarties pasibaigimo atvejis, kai sutartis pabaigiama vienos arba abiejų šalių valia. Atleidimas iš darbo yra darbo sutarties pasibaigimo rezultatas. Darbo sutarties socialinė reikšmė didelė. Ji yra pagrindinė asmens teisės į darbą įteisinimo forma. Jos pasibaigimas yra bene detaliausiai išnagrinėtas ir įstatymo sutvarkytas darbo teisės klausimas.

Darbo sutartis gali būti pabaigta (nutraukta), tik Lietuvos Respublikos darbo kodekse nurodytais pagrindais. Darbo sutartis pasibaigia:

1) nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu;

2) nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva;

3) nutraukus darbo sutartį darbdavio valia;

4) nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios;

5) mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui;

6) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos;24

DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS

Atsižvelgiant į darbų specifiką, gali būti sudarytos įvairių rūšių darbo sutartys. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas praplėtė darbo sutarčių ratą: neterminuota darbo sutartis, terminuota darbo sutartis, laikinojo darbo sutartis, pameistrystės darbo sutartis, projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi darbo sutartis; darbo keliems darbdaviams sutartis, sezoninio darbo sutartis (žr. 1 pav.)

Sezoninio darbo sutartis DK 100 str.

Darbo keliems darbdaviams sutartis DK 96 str.

Darbo vietos dalijimosi darbo sutartis DK 93 str.

Neterminuotos

DK 71 str.

 

DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS

DK 66 str.

Projektinio darbo DK 89 str.

 

Terminuotos DK 67 str.

Laikinosios DK 72 str.

Pameistrystės DK 81 str.

2.1. NETERMINUOTA DARBO SUTARTIS

Jeigu yra laisva darbo vieta, į kurią bus priimama dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys turi pasiūlyti užimti šią laisvą darbo vietą tokį patį ar panašų darbą dirbančiam ir nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiam darbuotojui, kuris dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Jeigu tokių darbuotojų yra keletas, pasiūlymas turi būti pateiktas tam darbuotojui, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiausiai.

Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, apie laisvas darbo vietas, į kurias bus priimta dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pačias galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys. Tokia informacija skelbiama įprastais darbovietėje būdais. Neterminuotos darbo sutartys laikomos įprastomis ir labiausiai atitinkančiomis viešąjį interesą, nes jų reglamentavimas atitinka skirtingų darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyros principą.

2. 2. TERMINUOTA DARBO SUTARTIS

Sudarydamos darbo sutartį, šalys gali nustatyti jos galiojimo terminą. Terminuotos darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikram dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui, iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. 25 Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis terminuotomis darbo sutartimis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis.26 Terminuotų darbo sutarčių, kurių maksimalus terminas negali būti ilgesnis kaip penkeri metai, sudarymo galimybę su renkamais ar skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais ar kitais darbuotojais viešojo intereso gynimo tikslais nustato kiti įstatymai. Tokios sutartys gali būti sudaromos arba pratęstos įstatymo nustatytu pagrindu ir kitos šio straipsnio nuostatos joms netaikomos.27

Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus terminui. Jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus, apie darbo sutarties pasibaigimą suėjus terminui darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip trejus metus, – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Pažeidęs šią pareigą, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip už penkias ar dešimt darbo dienų.

LAIKINOJO DARBO SUTARTYS

Laikinojo darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.28

Laikinojo darbo sutartyje turi būti susitarta dėl:

1) laikinojo darbuotojo siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojui ir atšaukimo iš laikinojo darbo naudotojo formos ir tvarkos.

2) laikinojo darbuotojo sutikimo dirbti pagal siuntimą laikinojo darbo naudotojui formos ir tvarkos;

3) darbo užmokesčio už darbą laikinojo darbo naudotojui ir darbo užmokesčio, jeigu jis mokamas už laikotarpius tarp siuntimų dirbti laikinojo darbo naudotojams, dydžių ir mokėjimo tvarkos;

4) darbo laiko normos.29

Laikiniesiems darbuotojams suteikiama teisė naudotis laikinojo darbo naudotojo turima darbuotojų darbo ir poilsio, jų interesų tenkinimo infrastruktūra (poilsio kambariais, valgykla, vaikų priežiūros ir transporto paslaugomis ir kita) tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis naudojasi laikinojo darbo naudotojo darbuotojai, išskyrus atvejus, kai skirtingų sąlygų taikymas yra pateisinamas dėl objektyvių priežasčių.30

Darbo laikinojo darbo naudotojui metu laikinasis darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone šio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Darbo santykiams su laikinojo įdarbinimo įmone pasibaigus, pasibaigia jo prievolė darbo funkciją atlikti laikinojo darbo naudotojui. Laikotarpiu tarp siuntimų dirbti laikinasis darbuotojas turi teisę nutraukti laikinojo darbo sutartį savo rašytiniu pareiškimu, įspėjęs laikinojo įdarbinimo įmonę ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje, sudarytoje tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir jos darbuotojų, gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali būti ilgesnis kaip keturiolika kalendorinių dienų. Laikinojo įdarbinimo įmonė gali nutraukti darbo sutartį su laikinuoju darbuotoju šio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka.

2.4. PAMEISTRYSTĖS DARBO SUTARTIS

Pameistrystės darbo sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma. Pameistrystės darbo sutartis gali būti:

1) pameistrystės darbo sutartis nesudarius mokymo sutarties;

2) pameistrystės darbo sutartis, sudaryta su teisės aktais reglamentuojama mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo.31

Pameistrystės darbo sutartis yra terminuota ir maksimalus jos terminas – šeši mėnesiai, išskyrus pameistrystės darbo sutartį, sudarytą kartu su teisės aktais reglamentuojama mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo, kurioje apibrėžiama ilgesnė mokymo trukmė.

Darbdavys privalo užtikrinti formaliojo ar neformaliojo mokymo programoje numatytų rezultatų pasiekimą arba sudaryti visas sąlygas jiems pasiekti tuo atveju, . . .

1.Darbo sutarties išskirtinis bruožas tas kad darbo sutartyje viena šalis visada yra stipresnė už kitą, t.y. darbdavys visada yra stipresnė šalis, nes darbdavys įsipareigoja paklusti nurodytoms sąlygoms. Tačiau iš to išplaukia abipusė nauda, darbdaviui – darbo našumas, siekiami darbo rezultatai, nenutrūkstamas darbo procesas; darbuotojui – atlygis už darbą, socialinės garantijos. Darbo sutartis yra darbo teisinio santykio atsiradimo, tolesnio jo egzistavimo ir raidos pagrindas. Ji užtikrina sutartinių santykių stabilumą, atitinkantį ir darbuotojo ir darbdavio interesus.

2. Visos darbo sutarčių rūšys apibrėžtos Lietuvos Respublikos Darbo kodekse. Visos sutarčių rūšys skiriamos remiantis darbo teisės normų bendrumo ir darbo santykių teisinio reguliavimo principu. Taigi darbo sutarčių rūšių nustatymas ir jų diferencijuotas reguliavimas padeda realizuoti lanksčias darbo organizavimo formas, šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis didinanti gyventojų užimtumą realizuojant platesnes jų darbo realizavimo galimybes, bei didinti įmonių ekonominį veiksmingumą ir konkurenciją.

3. Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad sudarius su darbuotoju bet kokios rūšies darbo sutartį, visų pirma, ji neturi pažeisti imperatyvių normų numatytų darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, o nustatytos darbo sutarties sąlygos negali pabloginti darbuotojo padėties. Bet kokiu atveju, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako tik darbdavys.

NAUDOTA LITERATŪRA

Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. Nutarimas Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“// Valstybės žinios. 2003, Nr. 81(1)-3690.

http://www.visasverslas.lt/portal/categories/13/1/0/1/article/541/darbo-sutarciu-rusys

1 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis.

2 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnis.

3 Lietuvos Respublikos darbokodekso 32 straipsnis.

4 Lietuvos Respublikos kodekso 21 straipsnio 2 dalis.

5 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis

6 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 19 straipsnis

7 Teisėjų Senato nutarimas Nr. 42, 1996 m. birželio 21 d.

8 Lietuvos Respublikos darbo kodekso kodekso 21 straipsnio 3 dalis

9 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 33 straipsnio 1dalis.

10 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 33 straipsnio 2dalis.

11 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 33 straipsnio 3 dalis.12 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnio 1 dalis.

13 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnio, 4 dalis.

14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnio, 2 dalis.

15 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnio, 3 dalis.

16 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnis

17 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio, 1 dalis.

18 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio, 3 dalis.

19 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio, 2 dalis.

20 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio, 1 dalis.

21 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 68 straipsnio 1 dalis.

22 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 2 dalis

23 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 44 straipsnis 1 dalis.

24 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 53 straipsnis.

25 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 67 straipsnio, 2 dalis

26 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 68 straipsnio,1 dalis

27 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 68 straipsnio, 4dalis

28 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 72 straipsnio, 1dalis

29 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 72 straipsnio, 1dalis

30 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 75 straipsnio, 3 dalis

31 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 81 straipsnio, 1 dalis

32 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 82 straipsnio, 1, 2, 3 dalys

33 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 89 straipsnio, 1, 2, 3 dalys

34 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 1, 2, 3 dalys

35 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 96 straipsnio, 1, 2, 3 dalys

36 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 100 straipsnio, 1, 2, dalys

Join the Conversation

×
×