Darbo sutarties nutraukimas

TURINYS

ĮVADAS 3
1. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMO SAMPRATA 4
2. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS 5
2.1. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai 5
2.2. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu 5
2.3. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui 6
2.4. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu.....................6
2.4.1. Darbuotojo ir darbdavio teisės ir pareigos nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu..............................7
2.4.2. Darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu priežastys..............8
2.5. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva 9
2.5.1. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.....9
2.5.2. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo.......................12
3. ATSISKAITYMO SU ATLEIDŽIAMU DARBUOTOJU TVARKA 13
IŠVADOS 15ĮVADAS
Darbas – tai viena svarbiausių ekonominių ir socialinių garantijų. Darbo teisės srityje kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas – nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saaugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį ir atostogas, teisingą apmokėjimą bei socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taip pat, kad suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties, seksualinės orientacijos ar kitų, su darbo rezultatais nesusijusių, savybių. Ir, žinoma, vienas iš pagrindinių tikslų – nustatyti teisės normas, kurios griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pereigas ir teises bei užkirstų kelią nelegaliam ir priverčiamam darbui.
Kas tai yra darbo sutartis? Darbo sutartis yra ta darbo teisės dalis, kuri reguliuoja darbuotojo ir darbdavio santykius. Vadinasi, tokios suutarties surašymo faktas garantuoja, kad abiejų šalių interesus ir teises gins Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, visų pirma, darbo sutartis, – kaip skelbia įstatymas, – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Šiuo susitarimu darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti ta

am tikras pareigas ir tuo pačiu paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai. Darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti sutartą darbo užmokestį ir nustatyti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose bei kolektyvinėje sutartyje. Taigi aiškiai suprantame, jog darbo sutartis būtinai turi turėti teisinį pagrindą. Nuo 2003m. sausio 1d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas, kurio XII-ame skyriuje pateiktos darbo sutarties sudarymo, jos vykdymo, keitimo bei nutraukimo (pasibaigimo) teisės normos . Šiame darbe plačiau panagrinėsime ir susipažinsime su darbo sutarties pasibaigimo pagrindais.1. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMO SAMPRATA
Darbo sutartis – teisinių darbo santykių atsiradimo pagrindas. Pasibaigus darbo sutarčiai, baigiasi teisiniai santykiai, jų subjektų teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę darbo sutarties svarbą, darbo įstatymai neatsitiktinai tiek daug reikšmės skiria darbo sutarties pasibaigimo teeisiniam reguliavimui. Įstatymuose vartojami trys terminai, kurie reiškia darbo teisinių santykių pasibaigimą. Tai:
1) darbo sutarties pasibaigimas – tai plačiausias terminas, apimantis visus darbo teisinių santykių pasibaigimo atvejus, kai baigiasi sutarties šalių teisės ir pareigos;
2) darbo sutarties nutraukimas – tai tokie darbo sutarties nutraukimo atvejai, kai ji baigiasi abiejų šalių ar bent vienos šalies valia arba dėl įstatymų įgaliotų organų bei pareigūnų reikalavimo;

3) atleidimas – tai darbo sutarties pasibaigimo rezultatas, t.y., teisinis darbo sutarties pasibaigimo padarinys, išskyrus atvejį, kai darbo sutartis pasibaigia dėl darbuotojo mirties.
Darbo sutartį galima nu
utraukti tik remiantis įstatyme numatytais pagrindais ir laikantis juose numatytų taisyklių. Priešingu atveju sutartis nutraukiama neteisėtai.2. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS
2.1. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra gyvenimiška aplinkybė, įtvirtinta įstatyme kaip juridinis faktas darbuotojo darbo teisiniams santykiams nutraukti. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai klasifikuojami Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 124 straipsnyje gana neįprasta tvarka, priklausančia ne tik nuo sutarties šalių valios, bet ir nuo kitų jos nutraukimo priežasčių. Taigi darbo sutartis baigiasi:
1) ją nutraukus darbo kodekso ir kitų įstatymų pagrindais;
2) likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;
3) darbuotojui mirus.
Minėtame straipsnyje darbo sutarties nutraukimo pagrindai nėra konkretizuojami. Jie perkeliami į kitus darbo kodekso įstatymus, kur kiekvienas nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra gana reglamentuotas, nes aiškiai nurodoma, kokius veiksmus darbo sutarties šalys privalo atlikti ir kokius dokumentus įforminti, norėdamos tam tikru būdu nutraukti darbo sutartį.2.2. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu, ko gero, yra pats demokratiškiausias ir priimtiniausias darbo sutarties nutraukimo pagrindas, paprastai nesukeliantis darbo sutarties šalims nepalankių pasekmių ir galimų konfliktų. Deja, praktiškai tai pasitaiko gana retai. Darbo sutarties pasibaigimo šalių susitarimu tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsnyje, kuriame akcentuojama taip:

„1. Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie ta
ai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos ( kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt. ).
2. Jei antroji šalis per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.“
Šio straipsnio formuluotė reiškia, kad darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu iniciatorius gali būti tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Praktikoje pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu dažniausiai pateikia darbuotojai. Tai atsitinka dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, darbuotojui gali reikėti greičiau išeiti iš darbo ir skubiai gauti geresnį darbą kitoje darbovietėje arba darbuotojas nori palikti įmonę dėl galimo atleidimo darbdavio iniciatyva ateityje dėl neigiamų motyvų ir panašiai.
Darbdavys gali siūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, jeigu, pavyzdžiui, jo netenkina darbuotojo įgūdžiai, sugebėjimai, elgesys, dažni sirguliavimai ar pagaliau dažni konfliktai tarp abiejų šalių. Panašiais atvejais darbdavys gali darbo sutartį nutraukti ir savo iniciatyva bei kitais pagrindais, tačiau darbdaviui yra ne visada naudinga, nes įstatymas tokius atleidimus sieja su tam tikrais apribojimais. Pavyzdžiui, negalima atleisti laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu, be išankstinio įspėjimo apie numatomą atleidimą ir t.t. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu gali būti atliktas be
et kuriuo laiku, nesaistant su kokiomis nors konkrečiomis priežastimis.
Taigi tokio darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra šalių raštiškas susitarimas, kuriame turi būti nurodytos visos sąlygos, t.y., kompensacijos, kitokios išmokos, atsiskaitymo tvarka ir panašiai. Jeigu darbdavys, gavęs darbuotojo sutikimą, atsisakė išmokėti kompensacijas, dėl kurių buvo susitarta, ar atsisakė vykdyti kitas sąlygas, tokį darbo sutarties nutraukimą galima ginčyti teismine tvarka.2.3. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui
Darbo sutarties termino pasibaigimas siejamas su sutarties pasibaigimu šalių susitarimu, nes šalys iš anksto susitaria, jog darbo sutartis pasibaigs suėjus terminui. Taigi, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Tačiau, terminui pasibaigus, darbo sutartis savaime nenutrūksta, nes tam reikia, kad darbuotojas savo noru išeitų iš darbo arba darbdavys atleistų darbuotoją vadovaudamasis nustatyta tvarka ir įformindamas atleidimo dokumentus. Jei nei viena šalis sutarties nenutraukia, tada ši sutartis tampa neterminuota ir šiuo atveju su tokiu darbuotoju neterminuota sutartis gali būti nutraukta tik bendrais pagrindais.
Kai pasibaigia terminuota sutartis, įstatymai nedraudžia vėl sudaryti terminuotą sutartį naujam laikotarpiui, žinoma, jei darbuotojas pareiškia tokį pageidavimą.
Toliau panagrinėsime darbuotojo ir darbdavio teises nutraukti tiek terminuotą, tiek neterminuotą darbo sutartį iki jų termino pabaigos bei numatytas garantijas tam tikrų kategorijų darbuotojams nutraukiant darbo sutartį suėjus terminui.2.4. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu
Nors vienas iš darbo teisinių santykių reguliavimo principų yra darbo santykių stabilumas, tačiau tai visiškai nereiškia, kad darbuotojas visą laiką privalo dirbti vienoje darbovietėje. Įvairios aplinkybės darbo veiklos procese ir gyvenimiškos situacijos gali lemti darbuotojo apsisprendimą nutraukti darbo sutartį ir pasirinkti kitą darbą. Įstatymas reglamentuoja galimybę bet kuriam darbuotojui, neatsižvelgiant į užimamas pareigas ar atliekamą darbą, nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva pagal jo paties prašymą. Taigi sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu išreiškia vienos šalies valią.
Visais darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva atvejais būtina sąlyga yra darbuotojo raštiškas pareiškimas, kuriame išreiškiamas jo savanoriškas pageidavimas palikti darbą. Praktikoje neretai pasitaiko neleistinų būdų (prievarta, apgaulė, grasinimai ir kt.), kai darbdaviai siekia prieš darbuotojų valią išgauti pareiškimus. Tokius pareiškimus teismai pripažįsta neteisėtais ir tokius darbuotojus grąžina į ankstesnį darbą.2.4.1. Darbuotojo ir darbdavio teisės ir pareigos nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu
Darbuotojo ir darbdavio teisės bei pareigos:
• Darbuotojas turi teisę raštiškai įspėti darbdavį apie savo norą nutraukti darbo sutartį ne tik darbo metu, bet ir tuo metu, kai neatlieka darbinių pareigų , pavyzdžiui, sirgdamas, atostogaudamas ar būdamas komandiruotėje ir pan.
• Darbuotojas turi teisę nutraukti tiek terminuotą, tiek neterminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Šie įspėjimo terminai patvirtina darbuotojo teisę savo noru nutraukti darbo sutartį, kartu nustato tam tikrą jo pareigą bei atsižvelgia į darbdavio interesus ir suteikia jam galimybę pasirinkti kitą darbuotoją.
• Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju ir jokiu būdu negali jo nubausti drausmine tvarka už neatvykimą į darbą.
• Kai darbuotojas pareiškime nurodo konkrečią darbo sutarties nutraukimo datą, darbdavys neturi teisės be darbuotojo sutikimo atleisti jo iš darbo anksčiau ar vėliau nurodytos datos. Tiesa, darbo sutartis darbuotojo pareiškimu gali būti nutraukta ir nesuėjus darbuotojo nurodytam įspėjimo terminui, jeigu šalys dėl to susitaria. Šalims nesutarus, darbuotojas privalo per visą įspėjimo laiką vykdyti jam pavestas darbo pareigas.
• Jeigu, praėjus šalių sutartam įspėjimo laikui, darbuotojas tęsia darbą, o darbdavys neįformina atleidimo, darbo sutartis laikoma nenutraukta.
• Jei darbo sutartyje yra sulygta, kad jos nutraukimo darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties atveju darbuotojas buvo įsipareigojęs atlyginti darbdaviui mokymosi, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių ir kitas turėtas išlaidas, tai jis privalo atlyginti tik tas išlaidas, kurias darbdavys turėjo per paskutinius vienerius metus.
• Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdaviui sutikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senatas yra išaiškinęs, kad jei darbuotojas prašosi atleidžiamas iš darbo anksčiau nei po 14 dienų ir darbdavys tokį prašymą tenkina, darbuotojo teisė atšaukti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo galioja iki tol, kol darbdavys įformins atleidimą.
• Pasitaiko atvejų, kai darbuotojas, padaręs pravaikštą, pasirodęs darbe neblaivus, pasisavinęs svetimą turtą ar kitaip nusižengęs, pageidauja savo noru išeiti iš darbo padavęs pareiškimą. Šiais atvejais darbdavys gali nutraukti darbo sutartį dėl nurodytų negatyvių pagrindų, o ne pagal paduotą pareiškimą, jei tai įforminta iki darbuotojo įspėjimo termino pasibaigimo. Kitaip sutartis laikoma nutraukta paties darbuotojo iniciatyva.
• Draudžiama atleisti iš darbo asmenis, teismo nuteistus pataisos darbams be laisvės atėmimo, jiems patiems prašant, be pataisos darbų ir įdarbinimo inspektoriaus leidimo (pataisos darbų kodekso 101 str.) 2.4.2. Darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu priežastys
Darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva priežastis galima skirstyti į:
1) Sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu (DK 127 str.);
2) Sutarties nutraukimą dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (DK 128 str.)
Apsisprendimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, naujos specialybės įgijimas, kvalifikacijos pakėlimas, geriau apmokamo darbo susiradimas, gyvenamosios vietos pakeitimas ir pan.

Įstatymas neįpareigoja darbuotojo nurodyti priežasčių, dėl kurių jis nori nutraukti darbo sutartį, tačiau, kai priežastys turi įtakos sutarties nutraukimui, tada jas būtina pagrįsti.

Darbuotojas turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą darbo sutartį iki jos pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 3 dienas, kai:
• Reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą (tai turi būti patvirtinta medicininiais dokumentais);
• Priežastys nutraukti sutartį numatytos kolektyvinėje sutartyje (pvz. įstojimas mokytis, persikėlimas gyventi į kitą vietovę ir pan.);
• Darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.

DK 128 straipsnis nustato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta ir dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių.

„1. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausomas darbo užmokestis (mėnesinė alga).
2. Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo padavimo dienos.“
Dėl prastovos, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas išaiškino, kad prastovai pasibaigus ir darbuotojui pradėjus dirbti, išnyksta ir darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį dėl prastovos.
Komentuojant atlyginimo neišmokėjimą laiku, pasakytina, kad darbuotojas darbo sutartį nutraukti gali ir tuomet, kai darbdavys sumokėjo tik dalį darbo užmokesčio arba išmokėjo einamojo mėnesio visą darbo užmokestį, tačiau liko nesumokėtas atlyginimas už du iš eilės ankstesnius mėnesius.2.5. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva – gana subtilus dalykas, paliečiantis ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio interesus ir neretai sukeliantis konfliktinę situaciją tarp šių darbo sutarties šalių, nes darbuotojo atleidimas yra vienas iš pačių opiausių klausimų darbo santykiuose.
Analizuojant darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, atsižvelgiant į darbuotojų elgesio kriterijus, darbo sutarties nutraukimo atvejus galima būtų suskirstyti į tokias grupes:
1) Darbo sutarties nutraukimą, kai nėra darbuotojo kaltės (įspėjant apie darbo sutarties nutraukimą);
2) Darbo sutarties nutraukimą be įspėjimo (turint galvoje darbuotojo kaltę ir kai kurias kitas, nuo jo nepriklausančias aplinkybes). 2.5.1. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės
Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kai nėra jo kaltės, tik dėl svarbių priežasčių, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe, taip pat dėl aplinkybių, kurias lemia ekonominės, technologinės priežastys ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai ir panašiai.
Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti:
• darbuotojo narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje nedarbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;
• darbuotojo atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje;
• dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus;
• darbuotojo lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms;
• amžius, išskyrus atvejus, kai darbuotojas jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna;
• nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ar prievoles.
Nesant darbuotojo kaltės, darbdavys gali nutraukti savo iniciatyva darbo sutartį iki jos termino pabaigos tik ypatingais atvejais:
1) tik tada, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą;
2) tik sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.
Jei dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę, nustatytą DK 135 straipsnyje, palikti dirbti turi tie darbuotojai:
1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba kitus šeimos narius, pripažintus I ar II grupės invalidais;
3) kurie turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius;
4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 3 metai;
5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;
6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus.
Minėto straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. Kaip matyti, griežtą pirmenybę turi tik pirmai ir šeštai grupei priklausantys asmenys, nes į jų kvalifikaciją neatsižvelgiama.
Nutraukti darbo sutartį savo iniciatyvos pagrindu darbdavys gali tik apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojam, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, asmenys iki 18 metų, invalidai, darbuotojai, auginantys vaikus iki 14 metų, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius.numatyta išlyga, kad su šios kategorijos darbuotojais darbo sutartis gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
Kitaip negu anksčiau galiojusioje laisvoje įspėjimo formoje, dabar įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:
1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;
2) atleidimo iš darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidžiamuoju darbuotoju tvarka.
Įspėjimo lapelį (raštą) pasirašo darbdavio įgaliotas asmuo. Darbuotojo pasirašytą įspėjimo lapelį apie susipažinimą su juo vieną egzempliorių pasilieka darbdavys, kitas įteikiamas darbuotojui. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad darbuotojas atsisako pasirašyti apie susipažinimą su numatomu atleidimu, tokiu atveju tai pažymima įspėjimo lapelyje ir patvirtinama dalyvavusių asmenų parašais arba surašomas atskiras aktas.

Siekiant suteikti atleidžiamam darbuotojui galimybę ieškotis naujo darbo, darbdavys per į.spėjimo laikotarpį abipusiu susitarimu šiam reikalui turi duoti darbuotojui laisvo laiko, kurio trukmė negali būti mažesnė nei 10 procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo laikotarpį. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.

Tais atvejais, kai darbuotojas, įspėtas dėl atleidimo iš darbo, pats prašo atleisti jį įspėjime nurodytu pagrindu nesibaigus įspėjimo terminui, darbdaviui sutikus, jis atleidžiamas jo nurodytu laiku, nekeičiant atleidimo pagrindo, nepriskaičiuojant darbo užmokesčio už neišdirbtą įspėjimo termino dalį, tačiau išmokant priklausančią išeitinę išmoką.

Taip pat DK išskiriami darbo sutarties nutraukimo apribojimai atskirų kategorijų asmenims ir garantijos nėščioms moterims, darbuotojams auginantiems vaikus, sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams, taip pat darbuotojų atstovams.

DK, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, aptariami tam tikri apribojimai nutraukti darbo sutartį, pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, taip pat įtvirtinamos papildomos labai svarbios darbuotojų garantijos įmonės reorganizavimo, steigėjo, savininko ar įmonės pavadinimo pasikeitimo atveju.

Nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, skaičiuojamą mėnesiais.2.5.2. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo
Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo – tai DK 136 straipsnyje pateiktas išsamus sąrašas
aplinkybių, kada, prieš nutraukiant darbo santykius, nereikia apie tai įspėti kitos šalies, t.y., darbuotojo darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama šiais atvejais:
1) Įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba nuosprendžiu, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo.

Šiuo pagrindu darbo sutartis turi būti nutraukta, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteistas už bet kokį tyčinį nusikaltimą (nebūtinai susijusį su jo darbu), taip pat už nusikaltimą, padarytą kaltininko darbinės veiklos srityje, laisvės atėmimu ar kitokia bausme, dėl kurios nebegalima toliau dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (BK 30 str.).

Atleisti iš darbo, kol nuosprendis dar neįsiteisėjęs, negalima. Jeigu darbuotojas iki teismo buvo areštuotas, atleidimo iš darbo diena laikoma paskutinė jo darbo diena, o ne nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo diena, tačiau darbo sutartis ir šiuo atveju nutraukiama tik nuosprendžiui įsiteisėjus.

Paskyrus bausmę, kurios atlikimas neatima galimybės toliau dirbti darbą (pataisos darbai be laisvės atėmimo, bauda, bausmės vykdymo atidėjimas), darbdavys turi teisę pasirinkti – atleisti tokį darbuotoją ar ne.
2) Kai darbuotojui įstatymų numatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą.

Darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas, jei darbuotojo darbo funkcijai vykdyti buvo būtinos specialiosios teisės (medicinos darbuotojams, transporto priemonių vairuotojams ir pan.), kurių darbuotojas neteko dėl tam tikrų priežasčių: dėl bausmės už padarytą nusikaltimą, dėl nuobaudos už administracinių teisių pažeidimą ir t.t. Specialiųjų teisių atėmimo atveju darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą iš anksto neįspėjamas, darbdavys neįpareigotas siūlyti jam kitą darbą, nėra taikomos tam tikros garantijos, neišmokama išeitinė pašalpa.
3) Įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu.
Išimtinais atvejais, nustatytais įstatymuose, darbo sutartis gali būti nutraukta valstybės institucijų, kurios nėra darbo sutarties subjektas, reikalavimu. Tai yra darbo sutarties su darbuotoju nutraukimas, kai jis nepriklauso nei nuo darbo sutarties šalių valios, nei nuo jų iniciatyvos, o yra pagrįstas įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų motyvuotu reikalavimu, kurį privalo vykdyti darbdavys nurodytu terminu. Tarp tokių institucijų paminėtinos Seimo kontrolierių įstaiga, teismai.
Paprastai nutraukiant darbo sutartį įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimo atveju darbuotojas apie tai iš anksto neįspėjamas, jam negali būti siūlomas kitas darbas, nėra taikomi apribojimai nutraukti darbo sutartį su tam tikrų kategorijų darbuotojais, nemokama išeitinė išmoka.
4) Kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo.
Šiuo atveju pablogėjusią sveikatos būklę konstatuoja medicinos ar invalidumą nustatančios
komisijos išvada, kurioje nurodomas darbuotojui dėl jo sveikatos būklės kenksmingas ir neleistinas darbas, dėl kurio jis negali atlikti pavestų pareigų ir darbdavys privalo jį atleisti.
5) Kai darbuotojas 14 – 16 metų amžiaus ir vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutartį.
Numatytu pagrindu darbo sutartis yra nutraukiama, kai to reikalauja nurodyto amžiaus vaikų tėvai ar jų globėjai arba mokykla dažniausiai dėl prasto mokymosi, arba gydytojas dėl sveikatos būklės. Minėtų subjektų reikalavimas turi būti išreikštas raštu, nebūtinai nurodant jo motyvus ir nesuteikia darbo sutarties šalims galimybės jį ginčyti. Šio atveju darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą neįspėjamas, kitas darbas jam nesiūlomas, išeitinė išmoka neišmokama.
6) Likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo.
Juridinio asmens likvidavimo pagr.indus ir teisines pasekmes reglamentuoja CK straipsniai. Darbdavys gali būti likviduotas teismo sprendimu, panaikinus leidimą užsienio investuotojui, atšaukus registraciją ir pan. Darbdavio likvidavimas suprantamas tiesiogiai – likviduojamas ne atskiras padalinys, bet visa įmonė, įstaiga, organizacija, tuo visiškai nutraukiama darbdavio veikla, panaikinama jo teisinė registracija, darbo prievolės nepereina jokiam kitam asmeniui. Visos jo prievolės, tarp jų ir kylančios iš darbo teisinių santykių, baigiasi darbdavį likvidavus, dėl ko su nedirbančiais darbuotojais darbo sutartis nutraukiama.
Taip pat darbo sutartis pasibaigia darbdaviui mirus, kai nėra jo teisių perėmėjo. Tai yra sutarties nutraukimas pagal aplinkybes, nepriklausančias nuo šalių valios.
Darbdavys turi teisę bet ne pareigą, nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo dėl jo netinkamo elgesio darbe ar šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.3. ATSISKAITYMO SU ATLEIDŽIAMU DARBUOTOJU TVARKA
Reglamentuodamas darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, DK numato ir atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką. (141 str.)
Įsakmiai pabrėžiama, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Toliau išvardijamos darbdavio pareigos, kurias jis turi atlikti atsiskaitymo su darbuotoju dieną (paskutinę darbo dieną):
1) Išmokėti visas priklausančias darbuotojui pinigų sumas (darbo užmokestį, priedus, priemokas, premijas, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir kt.);
2) Nustatyta tvarka užpildyti valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir darbuotojo darbo sutartį. Būtent šiuose dokumentuose atleidimo formulavimas turi visiškai atitikti faktines darbo sutarties pasibaigimo aplinkybes, kad ginčo atveju būtų galima įrodyti atleidimo iš darbo teisėtumą arba neteisėtumą.IŠVADOS
Ankščiau darbo teisę Lietuvoje reguliavo darbo sutarties ir kai kurie kiti įstatymai, nesusieti į vieną, visą apimantį, kodeksą. Galime didžiuotis tuo, kad šiandien mes jau turime nuo 2003m. sausio 1d. įsigaliojusį naują darbo kodeksą. Taigi, panagrinėję darbo kodekso XII skyrių, akivaizdžiai pastebėjome, jog pasikeitė darbuotojų atleidimo iš darbo tvarka, kuri, mano manymu, tam tikrais atvejais tapo net šiek tiek liberalesnė. Labai akivaizdžiai naujojo darbo kodekso darbo sutarties pasibaigimo skyriuje yra ginamos darbuotojo teisės, pavyzdžiui, darbuotojas įgijo teisę nutraukti tiek terminuotą, tiek neterminuotą darbo sutartį, o pagal seną darbo sutarties įstatymą galėjo bet kada nutraukti tik neterminuotą sutartį. Žvelgiant į darbdavio teises, manau jog vienas iš svarbesnių pakeitimų – tai DK 127 straipsnis, kuriame yra aiškiai nurodoma, jog darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir t. t., jei tai buvo numatyta sutartyje.

Taigi galime daryti išvadą, jog naujame DK numatyta sudėtingesnė, detalesnė bei griežtesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka. Nors naujasis darbo kodeksas sulaukė nemažai kritikos, tačiau manau, jog tai nemažas žingsnis į priekį darbo teisėje.

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS:

1. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Vilnius, 2003.
2. Čiočys P. A. Teisės pagrindai. Vilnius, 2002.
3. Davidavičius L. R. Darbo kodeksas. Kaunas, 2003.

Leave a Comment