Darbo sutarties nutraukimas, kai darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, pinigų ar kitų vertybių reviziją (inventorizaciją)

Vilniaus Universitetas
Teisės fakultetas
DARBO TEISĖS KATEDRA

Darbo teisės kursinis darbas Nr.29

Tema: Darbo sutarties nutraukimas, kai darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, pinigų ar kitų vertybių reviziją (inventorizaciją)

Vilnius
2005 m.
Įvadas

Geri teisiniai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo padeda siekti gerų darbo rezultatų.

Itin svarbu griežtai laikytis darbo įstatymų, ypač sprendžiant klausimus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu ir tai, ir lemia nagrinėjamos darbo temos aktualumą ir svarbą.
Naujojo Darbo kodekso tikslas buvo sujungti pagrindines Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų bei Europos socialinės chartijos nuostatas, kad Liietuvoje jos įgautų teisinį pagrindą. Pažymėtina, kad naujame DK, palyginus su galiojusiu Darbo sutarties įstatymu, yra nemažai naujovių. Jos ypač susijusios su atleidimu iš darbo.

Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, kad darbo sutartis gali būti nutraukiama tik dėl svarbių priežasčių: turi būti nustatyta juridinių faktų sudėtis, o taip pat , tai turi būti susiję su darbuotojo profesiniais sugebėjimais, tam tikromis moralinėmis ir dalykinėmis savybėmis (nesąžiningumu, nepareigingumu, neatidumu), kurios darbdaviui leistų nepasitikėti šiuo darbuotoju bei patikėti jam darbą su materialinėmis vertybėmis.
Tema aktuali dar ir toodėl, kad praktiniu požiūriu yra ištirta ne iki galo ir reikalauja ypatingo dėmesio ir atsakomybės, siekiant teisėtai atleisti tokią drausminę nuobaudą padariusį darbuotoją , o tuo pačiu išvengti darbdavio piktnaudžiavimo bei neteisėtų veiksmų, nepagrystai atleidžiant darbuotoją iš darbo.

1.Darbo drausmės pažeidimo samprata

Atleidimas iš

š darbo esant darbuotojo kaltei yra viena iš griežčiausių drausminių nuobaudų, todėl norint geriau atskleisti darbo sutarties nutraukimo esant aptariamos temos aplinkybėms yra labai svarbu atskleisti darbo drausmės pažeidimo instituto svarbiausius aspektus.
Darbo Kodekse. , aiškiai apibrėžiama, kas yra darbo drausmės pažeidimas. Tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, todėl jam yra būdingi tokie pat sudedamieji elementai: subjektas; objektas; objektyvioji pusė; subjektyvioji pusė. Tik vienu metu esant visiems šiems elementams galima konstatuoti, kad yra darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę.
Darbo drausmės pažeidimo subjektas yra nusižengęs darbuotojas .Jis turi turėti darbinį teisnumą ir veiksnumą. Taigi teisės literatūroje reiškiama nuomonė, kad drausminės atsakomybės teisinio santykio subjektai yra prasižengęs darbuotojas ir pažeidėjo darbovietė (ddarbdavys), kuris atsako už paskirtos nuobaudos padarinius.
Darbo drausmės pažeidimo objektas yra įmonėje , įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarką darbuotojas pažeidžia ir norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Jo elgesys tampa neteisėtu.
Darbo drausmės pažeidimo objektyvūs požymiai_ darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika). Jis pasireiškia darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu. DK ir kituose įstatymuose paprastai nenurodomos konkrečios neteisėtos veikos, kurių padarymas laikomas darbo drausmės pažeidimu. Darbuotojų darbo pareigos (funkcijos) yra įvardytos pareigybių aprašymuose, pareiginiuose nuostatuose, darbo tvarkos taisyklėse, statutuose ir
r kt. E.Dambrausko nuomone, ypač svarbus momentas, apibrėžiant darbo santykius. Darbdavys norėdamas aiškių santykių su darbuotoju, turėtų gana tiksliai ir aiškiai aptarti darbo funkcijas, pavedamas darbuotojui. Tai turi būti numatyta darbo sutartyje ar pareiginiuose nuostatuose. Darbuotojas turi būti supažindintas (pasirašytinai) su savo darbo pareigomis., nes tai gali būti itin reikšminga aplinkybė vėlesniems darbdavio veiksmams. E.Dambrausko teigimu drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių darbo drausmei, tinkamam darbui užtikrinti. Ji galima tik esant darbuotojo neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei darbuotojo kaltei. Jeigu darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina darbuotojo su konkrečiomis jo pareigomis, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikro darbo neatlikimas, nežinant, jog jį reikia atlikti, negali būti pagrindu drausminei atsakomybei, nes būtinųjų drausminės atsakomybės sąlygų – darbuotojo neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės dėl darbo drausmės pažeidimo – taip pat nėra. Darbdavio teisė patraukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn egzistuoja tik tuomet, kai paties darbdavio įvykdytas pažeidimas nėra darbo drausmės nesilaikymo priežastis., tinkamai suformuluotos ir aiškiai išdėstytos darbuotojo pareigos ne tik leidžia darbuotojui jas tinkamai vykdyti, bet ir tampa pagrindu, kuriuo vadovaujamasi sprendžiant, ar darbuotojas pažeidė darbo pareigas ar ne.
Tam tikrais atvejais įstatymų leidėjas, siekdamas pabrėžti savo negatyvų požiūrį, konkrečius darbo drausmės pažeidimus nurodo ir įstatymuose. To pavyzdys yr
ra DK 235 straipsnio 2 dalis, kurioje, nustatomos kokios veikos yra šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai.
Darbo drausmės pažeidimo subjektyvūs požymiai _ tai pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė. Kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu. Dažniau darbo drausmės pažeidimai padaromi dėl darbuotojų neatsargumo, tačiau pasitaiko ir tyčios atvejų . Darbuotojo kaltė nėra preziumuojama, buvus jo kaltą veiką turi įrodyti darbdavys.
Nežinodamas, koks jam pavestas darbas ir kokios taisyklės nustato darbo atlikimo sąlygas, darbuotojas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali paklusti darbo drausmei, o nevykdydamas neteisėtų darbdavio nurodymų darbo drausmės nepažeidžia. Darbdavio veiksmai, prieštaraujantys jo pareigoms tinkamai organizuoti darbą, užtikrinti darbo drausmę, nepažeisti įstatymų ir darbo sutarties, sukėlę darbo drausmės pažeidimą, eliminuoja drausminės atsakomybės taikymo darbuotojui galimybę. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pabrėžė , Drausminė atsakomybė yra viena iš priemonių darbo drausmei, tinkamam darbui užtikrinti. Ji galima tik esant darbuotojo neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei darbuotojo kaltei. Jeigu darbdavys duoda neteisėtus nurodymus ar nesupažindina darbuotojo su konkrečiomis jo pareigomis, tokių nurodymų neįvykdymas, tam tikro darbo neatlikimas, nežinant, jog jį reikia atlikti, negali būti pagrindu drausminei atsakomybei, nes būtinųjų drausminės atsakomybės sąlygų – darbuotojo neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės dėl darbo drausmės pažeidimo – taip pat nėra. Darbdavio teisė patraukti darbuotoją drausminėn atsakomybėn egzistuoja tik tu
uomet, kai paties darbdavio įvykdytas pažeidimas nėra darbo drausmės nesilaikymo priežastis.

Darbo drausmės pažeidimo objektyvūs ir subjektyvūs požymiai darbo teisėje dar vadinami darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygomis. Teismų praktikoje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas; žalingi padariniai; priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksnių arba neveikimo ir žalingų padarinių ryšys; darbuotojo kalė. Neesant bent vienos minėtos sąlygos, taikyti drausminės atsakomybės negalima. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, pareiga įrodinėti buvus drausminės atsakomybės sąlygas tenka darbdaviui.

2. Darbo sutarties nutraukimas, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės; drausminės nuobaudos skyrimo aspektai.
Darbo sutarties nutraukimas, kai darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, pinigų ar kitų vertybių reviziją (inventorizaciją) dažniausiai yra sietinas su darbuotojo kalte, todėl svarbu atskleisti įstatyminį šio aspekto reglamentavimą.
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:
· kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
· kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas
Atleidimas iš darbo DK šiais įvardytais 136straipsnio 3 dalies pagrindais yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui, kurio sąlygas , vertinant darbuotojo elgesį ir skiriant drausminę nuobaudą, privalu laikytis Darbo Kodekse nustatytų normų, kurios reglamentuoja darbo drausmę. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas šiurkščiai pažeidęs darbo pareigas; darbdavio iniciatyva.
Neleistina darbuotojo veika turi būti kalta _tyčia arba neatsargumas ir nuolatinė. Atleidimas iš darbo yra savaime drausminė nuobauda, todėl labai svarbu laikytis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Atleidžiant iš darbo, labai svarbu teisingai įvertinti darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, o taip pat įvertinta ir tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Svarbus momentas yra ir tai, kad darbdavys turi tinkamai įforminti faktą, kad darbuotojas neatliko (netinkamai atliko) savo darbo pareigas. Darbo teisėje yra suformuluota praktiką , kad taip nutikus surašomas aktas. Šiame akte turėtų būti nurodoma tiksli data (metai, mėnuo, diena ir kiek įmanoma tikslesnis laikas), darbuotojo pareigos. Jo vardas ir pavardė bei kiek galima išsamiau pateikiamos pareigų pažeidimo aplinkybės. Aktą turėtų pasirašyti asmenys, galintys patvirtinti, kad darbuotojas tikrai neatliko savo pareigų.
Antraip drausminė nuobauda gali būti pripažinta nepagrįsta ir teismas gali grąžinti darbuotoją į darbą.
Prieš skirdamas šią griežčiausią drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą` galima skirti ir be pasiaiškinimo.
Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai..

Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją.(inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

3. Darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) , kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
Nagrinėjant Darbo kodekso nuostatas, galima aptarti ir tokį darbo santykių nutraukimo pagrindą, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbo kodeksas pateikia šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sąvoką – tai yra toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Įstatymų leidėjas pateikia ir šiurkštaus darbo pažeidimų atvejus, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis.
Darbo drausmės pažeidimą, kuris nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), įvardinti kaip šiurkštų, galėtume remiantis Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , „šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą gali būti laikoma:
· kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka;
· kitas nusižengimas, kuris atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymų leidėjo poziciją dėl darbo drausmės pažeidimų kaip šiurkščių vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka“
Vienas iš tokių „kitų nusižengimų“ galėtų būti atvejis, kai darbuotojai, kurių darbas susijęs su materialinių vertybių apskaita ar saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu ir šie pažeidimai nustatomi atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) . Darbuotojai, dirbantys darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita ir saugojimu ir kt., turi pasižymėti tam tikromis moralinėmis ir dalykinėmis savybėmis(sąžiningumu, pareigingumu ir kt.), kurios darbdaviui leistų pasitikėti šiais darbuotojais ir patikėti jiems dirbti su materialinėmis vertybėmis. Nustačius šiuos pažeidimus dėl savo kaltų veiksmų netenka pasitikėjimo dirbti jiems pavestą darbą ir darbdavys taiko griežčiausią drausminės nuobaudos rūšį _ atleidimą iš darbo.

4. Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikos apžvalga

Civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2004 m.Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (toliau – LASS) tarybos 1992 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.30 nuo 1992 m. gruodžio 14 d. paskirtas LASS įmonės direktoriumi (valdybos pirmininku). 1998 m. lapkričio 10 d. LASS Centro taryba ir ieškovas sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti LASS įmonės direktoriumi (nurodant, kad darbuotojas pradėjo dirbti nuo 1992 m. gruodžio 14 d.). LASS Centro tarybos 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr.49 ieškovui už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ir nuo 2001 m. gruodžio 3 d. nutraukta darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą (kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), nurodant, jog pagrindas drausminei nuobaudai paskirti yra LASS Revizijos komisijos LASS įmonės ūkinės – finansinės veiklos tikrinimo aktas, gautas 2001 m. spalio 16 d.
Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jis šiurkščiai darbo pareigų nepažeidė, darbo drausmės pažeidimo nepadarė, o situacija, nurodyta LASS Revizijos komisijos LASS įmonės ūkinės – finansinės veiklos tikrinimo akte yra susijusi su sunkia įmonės finansine padėtimi, bet ne su ieškovo, kaip direktoriaus, pareigomis. Be to, ieškovas nurodė, kad buvo pažeista atleidimo iš darbo tvarka.
Atsižvelgdamas į byloje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamame LASS Centro tarybos 2001 m. spalio 31 d. nutarime Nr.49, kuriuo ieškovui už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ir nuo 2001 m. gruodžio 3 d. nutraukta darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą, nurodyta, kad pagrindas drausminei nuobaudai skirti yra LASS Revizijos komisijos LASS įmonės ūkinės – finansinės veiklos tikrinimo aktas. Taigi, darytina išvada, jog ieškovo atleidimas iš užimamų direktoriaus pareigų buvo drausminė nuobauda už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl teismai pagrįstai nagrinėjo šio atleidimo pagrindo pagrįstumą ir padarė išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko ieškovas ir kuo pasireiškė jo kaltė. LASS Revizijos komisijos LASS įmonės ūkinės – finansinės veiklos tikrinimo 2001 m. rugsėjo 28 d. akte Nr.5 nurodyta kritiška įmonės ūkinė – finansinė padėtis, tai sąlygojusios priežastys, siūlant spręsti klausimą dėl įmonės valdymo, tačiau jame nėra nurodyta įmonės direktoriaus konkrečių kaltų veiksmų dėl tokios įmonės padėties (t.1., b.l. 5 – 7). Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 straipsnis numato, jog už įmonės ūkinę – finansinę veiklą yra atsakingas įmonės direktorius, tačiau ši atsakomybė nėra besąlygiška, o susijusi su konkrečiomis pareigomis, kurias įmonės direktorius pagal teisės aktus privalo atlikti, tačiau neatlieka, t.y. elgiasi neteisėtai. Darbo ginče šalis, atleidusi darbuotoją iš darbo, turi pareigą įrodyti tokio atleidimo pagrindo buvimą, atleidus DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu – turi įrodyti šiurkštų iš darbo atleisto asmens darbo pareigų pažeidimą.Daryti priešingą išvadą kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Kasaciniame skunde atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje M.J. Butkus v. Pakruojo rajono valdyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-991/2002 m., kurioje nurodyta, kad esant administracijos vadovo kaltei yra pagrindas taikyti DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą, tačiau teismas gali pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą nurodant, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal ABĮ 19 straipsnio 3 dalies 3 punktą, realizuojant steigėjo absoliučią teisę atšaukti administracijos vadovą. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu sutikti negali, kadangi šioje byloje LASS Centro tarybos 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr.49 ieškovas atleistas pritaikius darbuotojo drausminę atsakomybę, bet nerealizuojant steigėjo teisės atšaukti įmonės direktorių iš pareigų.

Civilinėje byloje Nr.3K-3-1154/2003 m. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas, nuo 1996 m. jis dirbo vidurinės mokyklos direktoriumi. 2001 m. lapkričio 7 d. atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 62 straipsniu, sudarė su juo terminuotą darbo sutartį iki 2004 m. liepos 30 d. Ieškovas mokyklos darbą organizavo pagal rajono savivaldybės valdybos 2001 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr.130 patvirtintus nuostatus, pareiginės instrukcijos neturėjo. Mokyklos buhalterinę apskaitą pagal direktoriaus patvirtintą pareiginę instrukciją tvarko vyriausiasis finansininkas. Įtaręs vyr. finansininkę nesąžiningumu, ieškovas 2002 m. gegužės mėnesį kreipėsi į rajono merą dėl mokyklos ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo. Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2002 m. gegužės 8 d. – liepos 8 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti finansinės drausmės pažeidimai, kuriuos, ieškovo teigimu, padarė vyr. finansininkė, nes ji buvo atsakinga už kasos operacijų kontrolę, be to, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad buhalterinę apskaitą įmonėje tvarko vyr. finansininkas. Ieškovas pagal mokyklos nuostatus buvo atsakingas už bendrą mokyklos veiklą ir mokyklos darbo rezultatus, už mokyklos išlaidų ir pajamų metinės sąmatos sudarymą, bet ne už finansinę kontrolę. Mokyklos finansinę veiklą privalėjo tikrinti steigėjas. Dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atlikto patikrinimo metu nustatytų pažeidimų ieškovas 2002 m. liepos 16 d. įsakymu Nr.420-K atleido iš darbo vyr. Finansininkę, pagal DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 7 punktą,o rajono savivaldybės administratorius 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu atleido ieškovą iš darbo nuo 2002 m. rugsėjo 19 d. pagal DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą (kai darbuotojas, turintis įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas).

LAT Teisėjų kolegija konstatavo, kad, pagal DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą darbdavys turi teisę savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas, turintis įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus, vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas taikomas specialių kategorijų darbuotojams, kurie pagal norminius aktus, tarp jų ir lokalinius, turi įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus kitiems asmenims. Darbo sutarties nutraukimas pagal DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punktą yra drausminė nuobauda, kurią skiriant būtina laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti: turi būti nustatytas darbuotojo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, paimtas darbuotojo pasiaiškinimas raštu, drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus nusižengimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai baudžiamoji byla buvo nutraukta, apie drausminės nuobaudos paskyrimą darbuotojui pranešama pasirašytinai.
Darbuotojo darbo pareigos nustatomos įstatymais, kitais norminiais aktais (nutarimais, instrukcijomis, nuostatais). Pažeisti norminiais aktais nustatytas pareigas galima ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neatliekant veiksmų, kuriuos darbuotojas privalo atlikti (neveikimu). Ar darbo drausmės pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, sprendžia administracija, o iškėlus bylą teisme – teismas tikrina administracijos padarytų išvadų pagrįstumą pagal pažeidimo pobūdį, jo pasekmes, kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas vidurinės mokyklos direktoriumi. Pagal jo pareigas jis priskirtinas prie DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytų subjektų. Jam, kaip mokymo įstaigos vadovui, taikytini aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Ieškovas iš mokyklos direktoriaus pareigų buvo atleistas dėl to, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų 1992 m. birželio 18 d. įstatymą Nr.I-2654, vidurinės mokyklos nuostatus, nekontroliavo vyr. buhalterės vedamos buhalterinės apskaitos ir kasos operacijų ir toks neveikimas sudarė sąlygas padaryti mokyklos biudžetui nuostolius.

Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, p, pažeisdama bendrąjį teisės principą, kad įstatymai, tarp jų ir darbo įstatymai, neturi atgalinio veikimo galios, taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio nuostatas, be to, netinkamai jas išaiškino. Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalyje išvardintų pažeidimų sąrašas yra nebaigtas, o teisėjų kolegija šį sąrašą pripažino išbaigtu. Pažymėtina, kad DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos nenumato nuostolių padarymo kaip būtino šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo elemento. Toks būtinas darbo drausmės pažeidimo elementas yra numatytas DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 7 punkte, todėl nagrinėjant šią civilinę bylą negalima apsiriboti priežastinio ryšio tarp darbuotojo padaryto pažeidimo ir padarytų nuostolių bei darbuotojo kaltės dėl padarytų nuostolių analize. LAT nurodė, kad atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kad ieškovas anksčiau neturėjo jokių pastabų ir nuobaudų, šioje byloje teisiškai nereikšmingi, nes DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos nereikalauja pakartotinio ar sistemingo darbo drausmės pažeidimo. DSĮ 29 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos reikalauja, kad būtų nustatytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (pakanka vieno tokio pažeidimo) ir kad šį pažeidimą būtų padaręs ne bet kuris darbuotojas, o toks darbuotojas, kuris turi įgalinimus duoti privalomus kitiems asmenims vykdyti patvarkymus (nurodymus), tai yra turi valdingus įgalinimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.42 “Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų” 29 punkte išaiškino, kad tokiais darbuotojais gali būti įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų struktūrinių padalinių vadovai, jų pavaduotojai, aviadispečeriai ir kiti, kuriems norminiai aktai suteikia įgalinimus duoti privalomus kitiems asmenims patvarkymus (nurodymus)
Civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002 m. LAT teisėjų kolegija nustatė, ieškovė jog 1998 m. rugsėjo 2 d. pagal darbo sutartį buvo priimta dirbti generalinės direktorės pareigoms. Iš darbo ji buvo atleista 2001 m. kovo 6 d. pagal DSĮ 29 str. 1 d. 12 p. bei DSĮ 29 str. 2 d. Atleidimo pagrindas – bendrovės valdybos 2001 m. kovo 6 d. protokolas Nr. 3, kuris rėmėsi vidaus audito atlikta ataskaita. Ieškovės teigimu, ji nepadariusi jokių kaltų veiksmų ir nepažeidusi įstatymų, kad ją būtu galima atleisti iš darbo.
Šioje byloje keliami DSĮ 29 str. 1 d. 12 p. bei DSĮ 29 str. 2 d. taikymo bei aiškinimo klausimai, dėl kurių kolegija pasisako, kad pagal DSĮ 29 str. 1 d. 12 p. darbdavys turi teisę savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas, turintis įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Taigi šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas taikomas specialiam subjektų ratui – darbuotojams, kurie pagal įstatymus ar kitus teisės, tame tarpe ir lokalinius, aktus turi įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus). Šiame išaiškinime nurodytas darbuotojų, su kuriais darbo sutartis gali būti nutraukta pagal DSĮ 29 str. 1 d. 12 p., sąrašas yra pavyzdinis ir nėra baigtinis.
Pažymėtina, kad atleidimas iš darbo pagal DSĮ 29 str. 1 d. 12 punktą yra drausminė nuobauda, kurią skiriant privaloma laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti. Įstatymas leidžia darbdaviui tam tikrus darbuotojus atleisti iš darbo net ir už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų nevykdymą. Šiuo atveju tik būtina išsiaiškinti, ar darbdavys laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, tame tarpe ar nepraleido terminų nuobaudai skirti kiekvieno iš darbuotojo įvykdytų pažeidimų atžvilgiu. Pripažinus, kad bent už vieną iš įvykdytų pažeidimų buvo pagrindas taikyti drausminę nuobaudą ir atleidimo iš darbo tvarka nebuvo pažeista, darbuotojo atleidimas iš darbo laikytinas teisėtu.
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė pas atsakovą dirbo administracijos vadove – direktore, todėl DSĮ 29 str. 1 d. 12 p. prasme ji priskirtina prie specialiųjų subjektų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apygardos teismas surinktų įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog atsakovas neįrodęs, jog ieškovė padariusi šiurkščių pažeidimų, kad būtų nevykdžiusi kokių nors pareigų. Be to, apygardos teismo teigimu, atsakovas neįrodęs, kokia įmonės vadovavimo strategija būtų teisinga, ar ieškovė turėjo galimybę ją pasirinkti.
Su tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka ir konstatuoja, jog ieškovė dirbo pas atsakovą administracijos vadove, todėl jos pareigybė pasižymi tam tikra specifika, kurią teismas, nustatydamas, ar pagrįstai ieškovė buvo atleista iš darbo, pirmiausia ir turėjo įvertinti.
Vadovaujantis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir bendrovės įstatais, kolegija pažymi, jog administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, Tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iškimtinai įmonės interesais. Administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty). Įmonės vadovas atstovauja bendrovę, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais.
Vadovaudamiesi išdėstytu, taip pat atsižvelgdami į tai, jog atsakovo bendrovės veikla tuo metu, kai ieškovė dirbo pas atsakovą, buvo nuostolinga, teismai, vertindami, ar ieškovė pagal DSĮ 29 str. 1 d. 12 p. iš darbo buvo atleista teisėtai, turėjo nustatyti, ar ieškovė, kaip įmonės vadovė, konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas. Pažymėtina, jog minėtos aplinkybės nustatomos pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus, t.y. kaip turėjo elgtis vadovė jos vadovavimo įmonei laikotarpiu nustatoma vadovaujantis “rūpestingos šeimos galvos” (bonus pater familias) standartais, atsižvelgiant į įmonės specifiką, įvertinant normalią ūkinę-gamybinę riziką, taip pat atsižvelgiant į ieškovės asmenines savybes, kvalifikaciją, sveikatos būklę ir pan.
Kolegija taip pat pažymi, jog esant situacijai, kai įmonė veikia nuostolingai, administracijos vadovas turi elgtis aktyviai, stengtis daryti viską, kas nuo priklauso tam, kad būtų sumažinti nuostoliai ar jų būtų išvengta. Todėl teismas taip pat turėjo nustatyti, ar ieškovė ėmėsi priemonių, kad įtakoti įmonės veiklos gerinimą ir pan.
Vadovaudamasi išdėstytu, kolegija sprendžia, jog teismas, konstatuodamas, kad atsakovui nebuvo pagrindo atleisti ieškovę DSĮ 29 str. 1 d. 12 p. pagrindu, nepilnai ir nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas ir netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas.

DSĮ 29 str. 2 dalis numato atleidimą iš darbo specialių darbo santykių subjektų – darbuotojų, kurių darbas susijęs su materialinių vertybių apskaita ar saugojimu, priėmimu, išdavimu, transportavimu, esant tam tikram pagrindui – tokių darbuotojų kaltiems veiksmams, dėl kurių jie netenka pasitikėjimo dirbti jiems pavestą darbą. Darbuotojai, dirbantys darbą, susijusį su materialinėmis vertybėmis, jų apskaita ir apsauga, turi pasižymėti tam tikromis moralinėmis ir dalykinėmis savybėmis (sąžiningumu, pareigingumu ir pan.), kurios darbdaviui leistų pasitikėti šiuo darbuotoju ir patikėti jam darbą su materialinėmis vertybėmis.
Šios teisės normos pagrindu atleidimas iš darbo vykdomas darbdavio iniciatyva ir yra galimas tik esant konkretiems darbuotojo kaltiems veiksmams darbe, t.y. darbo drausmės pažeidimui, ir tik tuo atveju, kai toks darbo drausmės pažeidimas suponuoja pasitikėjimo darbuotoju dirbti darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita ar saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu, praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 42, 30 p.). Šiuo atveju svarbu nustatyti ar darbo drausmės pažeidimas yra priežastis darbdaviui nepasitikėti darbuotoju, ar darbdavys dar turi pakankamą pagrindą neabejoti darbuotojo patikimumu ir tinkamumu dirbti darbą su materialinėmis vertybėmis, nes svarbu ne padaryta žala, o pats neveikimo ar kaltų veiksmų pobūdis ir sunkumo laipsnis bei kokiomis aplinkybėmis jie atlikti, taip pat turi reikšmės ir paties darbuotojo požiūris į padarytus kaltus veiksmus ar neveikimą. Darbo drausmės pažeidimas atskleidžia darbuotojo savybes ir, jeigu įvertinus šį pažeidimą pagal paminėtus kriterijus, padaroma išvada, kad darbuotojas neteko pasitikėjimo toliau dirbti darbą, susijusį su materialinėmis vertybėmis, jis turi būti atleistas iš darbo, nes pasitikėjimas yra būtina sąlyga dirbant šį darbą.
Pažymėtina, jog atleidžiant iš darbo šiuo pagrindu būtina, kad darbuotojo kaltus veiksmus darbdavys įrodytų (CPK 57, 58 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismai padarė išvadą, kad ieškovė neužtikrino tinkamos materialinių vertybių apsaugos, todėl atsakovas turėjo pagrindą ją atleisti iš darbo. Ginčydama minėtą teismų išvadą, kasatorė nurodo, jog ji nebuvo atsakinga už materialinių vertybių apsaugą. Tačiau su tokiu kasatorės argumentu kolegija nesutinka.
Iš bylos duomenų matyti, jog įmonėje administracijos vadovo pareiginių nuostatų nebuvo, todėl teismai pagrįstai, nustatydami administracijos kompetenciją ir jos veiklos ribas, vadovavosi įstatymuose bei įstatuose esančiais administracijos vadovo veiklos standartais, iš kurių padarė išvadą, jog direktorės veikla susijusi su materialinių vertybių apskaita ir saugojimu (Bendrovės įstatų 12 skirsnio 12.3 p. 10 papunktis). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, su ieškove buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, todėl ji priskirtina prie tų specialių subjektų, kurių darbo santykiai gali pasibaigti analizuojamos teisės normos pagrindu.

5. Išvados

1. Drausmės pažeidimas _Tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, todėl jam yra būdingi tokie pat sudedamieji elementai: subjektas; objektas; objektyvioji pusė; subjektyvioji pusė. Tik vienu metu esant visiems šiems elementams galima konstatuoti, kad yra darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę.

2. Skiriant drausminę nuobaudą svarbu laikytis nuobaudų skyrimo tvarkos.

3. Darbo drausmės pažeidimą, kuris nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), įvardinti kaip šiurkštų, galėtum įvadinti kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka bei kiti nusižengimai, kurie atsižvelgiant, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį, pakartotinumą ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , nagrinėdamas atleidimo iš darbo bylas, kurių pagrindą sudaro šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, nustatyti atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) pabrėžė
· darbdavys turi teisę savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas, turintis įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus, vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas taikomas specialių kategorijų darbuotojams, kurie pagal norminius aktus, tarp jų ir lokalinius, turi įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus kitiems asmenims;
· kad būtų nustatytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (pakanka vieno tokio pažeidimo) ir kad šį pažeidimą būtų padaręs ne bet kuris darbuotojas, o toks darbuotojas, kuris turi įgalinimus duoti privalomus kitiems asmenims vykdyti patvarkymus (nurodymus), tai yra turi valdingus įgalinimus. Tokiais darbuotojais gali būti įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų struktūrinių padalinių vadovai, jų pavaduotojai, aviadispečeriai ir kiti, kuriems norminiai aktai suteikia įgalinimus duoti privalomus kitiems asmenims patvarkymus (nurodymus);
· kad, darbuotojas, dirbantis darbą, susijusį su materialinių vertybių apskaita ar saugojimu, priėmimu, išdavimu, transportavimu, turi pasižymėti tam tikromis moralinėmis ir dalykinėmis savybėmis (sąžiningumu, pareigingumu, atidumu), kurios darbdaviui leistų pasitikėti šiuo darbuotoju ir patikėti jam darbą su materialinėmis vertybėmis;
·
5. Šis darbo drausmės pažeidimas (išskyrus kai kuriuos aspektus) praktiniu požiūriu ištirtas ne iki galo. Todėl darbe iš esmės daugiausia aptarti tik teoriniai aspektai.Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, nagrinėti ginčai buvo siejami su DSĮ 29 straipsnio taikymo aspektais, o su DK 136 straipsnio 3 dalies, 235 straipsnio 2dalies 11 punkto taikymu teisminė praktika dar nėra pilnai suformuota.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII–1864 // Valstybės žinios. 2000. Nr. 74–2262.

2. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso komentaras , I.Nekrošius, G. Bužinskas, G. Dambrauskienė_Vilnius: Justitia, 2003

3. Darbo teisė: teorija ir praktika / Viktoras Tiažkijus_Vilnius: Justicija, 2005m.
4. A.Dambrauskas, V.Nekrošius, I.Nekrošius. Darbo teisė_Vilnius: Mintis, 1990
5. R.Macijauskienė. Darbo sutarties nutraukimas neįspėjus, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas_Jurisprudencija, 2003,t. 40(32)
6. E.Dambrauskas. Kaip atleisti neįtikusį darbuotoją, Juristas, Nr.43, 2005m
7. LAT nutartys:
· LAT CBS teisėjų kolegijos 2001. birželio 6d. nutartis c.b. A.Čiuprinskas v. Všį „Vilniaus kraujo centras“ Nr.3k-3-694/2001, kat.2.3.2;2.4.3.13;8.2.1//Teismų praktika.2001

· LAT CBS teisėjų kolegijos 2002m. lapkričio 20d. nutartis c.b. V.Balnienė, UAB “Lietuvos spauda“ Kauno agentūra, Nr.3k-3k1388/2002,kat.2.4.3.6; 8.2.1]

· LAT senato 2004m. birželio 18d. nutarimas nr.45” Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje”//Teismų praktika. 2004. Nr.21

· LAT CBS teisėjų kolegijos 2004m. sausio 12d. nutartis c.b. B.Motiejūnas, v VŠĮ “Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro taryba“, Nr.3k-3_18/2004,kat. 2.4.3.12]

· LAT CBS teisėjų kolegijos 2003m. gruodžio 3d. nutartis c.b.,V.Pugačiauskas, v. Jonavos rajono savivaldybės administracija, Nr.3k-3_1154/2003,kat. 2.4.3.12]
· LAT CBS teisėjų kolegijos 2002m. birželio 19d. nutartis c.b.,L.Belinskaja, v.ADB“Snoro garantas, Nr.3k-3_880/2002,kat. 2.4.3.12; 2.7; 2.8; 2.11, 7.3, 7.4]

II. Uždavinys
P.Genys dirbo miškų urėdijoje“Giria“ urėdo pavaduotoju miškininkystei. 2004m. rugsėjo 15d. urėdijoje buvo atliktas žinybinis patikrinimas. Jo metu Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė, kad miško kirtimo darbai 2003m. sausio mėnesį atlikti nesilaikant nustatytų reikalavimų_ iškirsta per daug medžių, todėl miško tankumas neatitinka aplinkos apsaugos reikalavimų. Taip pat nustatyta, kad 2003 metais buvo netinkamai vykdoma kertamos medienos apskaita. Apskaitos žiniaraščiuose nurodyti atlikti miško valymo darbai faktiškai nepadaryti.
Remiantis 2004m. rugsėjo 15d, patikrinimo aktu, 2004m. rugsėjo 30d. urėdijos „Giria“ urėdas atleido P.Genį iš darbo pagal DK 136 str.3d. 2d._kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.
P. Genys kreipėsi į teismą prašydamas jo atleidimą pripažinti neteisėtu, grąžinti jį į darbą ir priteisti jam kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką. Savo prašymą jis grindė tuo, kad jis atsakingas už miškų kirtimo ir miškų atsodinimo darbo organizavimą, o už šių darbų tinkamą vykdymą atsakingi girininkai. Mano, kad už nustatytus iškirstos medienos apskaitos pažeidimus drausminė nuobauda taikytina pažeidžiant DK 241 str. nustatytus terminus.
Išnagrinėkite nurodytą situaciją, nurodykite, kokias aplinkybes turėtų išsiaiškinti teismas ir pateikite galimą ginčo sprendimą.
Teismas nagrinėdamas bylą, dėl uždavinyje pateikto ginčo, taikant DK 136 str.3d. 2 punktą pirmiausia turi išsiaiškinti ar P.Genys dirbo pagal darbo sutartį, urėdijoje“Giria“ urėdo pavaduotoju miškininkystei bei svarbu tiksliai nustatyti darbo funkcijas, kurios turi būti įvardytos pareiginėje instrukcijoje ar darbo sutartyje.
Teismas nagrinėdamas šį ginčą ir taikydamas DK 136 str.3d. 2 punktą, pirmiausia turėtų išnagrinėti ar yra juridinių faktų sudėtis , t.y. faktą, kad darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas bei darbuotojo iniciatyvą.
Remiantis uždavinio sąlygos aplinkybėmis, teismas gali pagrįstai teigti, kad pateikti faktai įrodo, kad ši sudėtis buvo. Teismas taikydamas DK 136 str.3d. 2 punktą turi atsižvelgti į LAT išaiškinimą, kad šiurkščiu darbo pareigų atlikimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, gali būti laikoma :kituose norminiuose arba lokaliose teisės aktuose ir taisyklėse yra nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
P.Genys, dirbo, nurodytoje miškų urėdijoje, urėdo pavaduotoju miškininkystei ir tai yra toks darbuotojas, kuris turi valdingus įgalinimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.42 “Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų” 29 punkte išaiškino, kad tokiais darbuotojais gali būti įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų struktūrinių padalinių vadovai, jų pavaduotojai, aviadispečeriai ir kiti, kuriems norminiai aktai suteikia įgalinimus duoti privalomus kitiems asmenims patvarkymus (nurodymus). Taigi, iš užimamų pareigų esmės, galima daryti prielaidą, kad į jo darbo funkcijas, kaip urėdo pavaduotojo miškininkystei , įeina ir pareiga vykdyti ir miškų urėdo pavedimus, neprieštaraujančius veikiantiems įstatymams.
Pagal pateiktą užduoties sąlygą, P.Genys buvo atsakingas ir už teisingą materialinių vertybių apskaitą, taigi toks asmuo turi pasižymėti tam tikromis moralinėmis ir dalykinėmis savybėmis(sąžiningumu, pareigingumu), kuriomis sprendžiant iš pateiktų aplinkybių P.Genys nepasižymėjo, taigi darbdavys turėjo pilną teisę nepasitikėti tokiu darbuotoju.
Ieškovo argumentą, kad nuobauda taikytina pažeidžiant DK 241 str. nustatytus terminus, teismas turėtų atmesti, kaip nepagrįstus, nes pagal DK , jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją.(inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo datos, o šis terminas pažeistas nebuvo.
Teismo sprendimas, turėtų tenkinti atsakovą, kadangi šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas taikomas specialiam subjektų ratui – darbuotojams, kurie pagal įstatymus ar kitus teisės, tame tarpe ir lokalinius, aktus turi įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus).Taigi už netinkamą darbo pareigų atlikimą galima taikyti DK 136 str.3d. 2 punktą, nes užduoties sąlygoje pateikta juridinių faktų sudėtis leidžia daryti išvadą, kad P.Geniui pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą.

Leave a Comment