Bausmių vykdymo teisės konspektas

1.BV POLITIKA. BV politika yra valstybės veikla įgyvendinant vieną iš teisingumo f-jos realizavimo etapų-kriminalinės bausmės vykdymą ir atlikimą. BV politikos turinį sudaro valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos uždaviniai, metodai ir formos, kuriomis siekiama pataisyti nuteistąjį. BV politikos turinį nulemia tokie veiksniai:
1) nusikalstamumo būklė ir dinamika, taip pat baudžiamosios politikos kryptingumas. (svarbūs keli nusikalstamumo dinamikos ir būklės rodikliai-bendras nusikaltimų skaičius; atskirų nusikaltimo rūšių skaičius; sunkių nusikaltimų skaičius; recidyvinių nusikaltimų skaičius; bendras nuteistųjų asmenų skaičius. Stabili nusikalstamumo būklė nulemia humaniškesnę bausmių vykdymo poolitiką).
2) bausmių atlikimo sistema.(žinomos tokios sitemos Pensilvanijos, Oberno, progresyvioji (angliškoji ir airiškoji), Borstalio, reformatorių).
3) tarptautinės teisės aktų bausmių vykdymo klausimais reikalavimai.(Intensyvūs tarptautiniai santykiai, laisvas kapitalo, paslaugų ir žmonių judėjimas tarp valstybių iškelia reikalavimus ir sudaro prielaidas šiuos santykius įteisinti dvišalėmis ir daugiašalėmis sutartimis, tarptautinių organizacijų priimtais teisės aktais. Tai ir teisinės pagalbos-teisinių procedūrų atlikimo vienos valstybė teritorijoje kitos valstybės naudai sritis. Šiuo metu LR yra sudariusi apie 10 dvišalių teisinės pagalbos tarptautinių sutarčių. Be to LR būdama JTO ir ET narė yrra ratifikavusi nemažai daugiašalių tarptautinių sutarčių, skirtų įvairiems teisiniams klausimams).
4) valstybės ekonominė situacija.(BV sistemos valstybei reikalauja didelių finansinių išteklių iš biudžeto, o pajamos gautos iš tos sistemos padengia tik mažą dalį šių išlaidų. Kita vertus, efektyvumas vertinamas ne vien pinigine iš

šraiška. Efektyviai veikiant BV sistemai turi sugrąžinti visuomenei žmogų, kuris savo gyvenimo tikslų siektų teisėtomis priemonėmis ir būdais).
5) valstybės teisinės tradicijos ir visuomenės teisinė sąmonė.( Visuomenės požiūris į nuteistuosius skyla į du kraštutinumus. Vienoje vyrauja emocinis pradas –reikalaujantis griežtesnių bausmių, kitoje reikalaujama vykdyti subalansuotą BV politiką. Valstybė negali ignoruoti nė vienos pusės nė kitos. Tos nuomonės svarbios, jos lemia įvairius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus. Didelę įtaką daro nevyriausybinės organizacijos.)

2.BV TEISĖS DALYKAS, METODAS, SĄVOKA.Bausmių vykdymo teisės dalykas yra tie visuomeniniai santykiai, kuriuos reguliuoja Bausmių vykdymo teisės normos. Tai bausmių vykdymo teisės normų sureguliuoti teisiniai santykiai, atsirandantys tarp valstybės ir nuteistojo asmens dėl kriminalinės bausmės vykdymo ir atlikimo. Ne visi santykiai, kurie susiklosto bausmių vykdymo metu yra bausmių vykdymo teisiniai santykiai:
a)Jų paagrindas yra įsiteisėjęs nuosprendis. Išimtis – nuosprendžiu laikomas baudžiamasis įsakymas, juo paskiriama bauda ir jis yra bausmės vykdymo pagrindas;
b)Laisvės atėmimo bausmės atveju, esant rašytiniam nuteistojo sutikimui, nuosprendžiui neįsiteisėjus, bet priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ji gali būti pradėta vykdyti. Tai nuteistajam neatima teisės nuosprendį skųsti apeliacine tvarka;
c) TS sutarčių pagrindu bausmių vykdymo pagrindas gali būti užsienio teismo sprendimas.
Būtina skirti nuosprendžio vykdymo ir bausmės vykdymo sąvokas. Nuosprendžio vykdymo sąvoka yra platesnė, jos turinį sudaro procesiniai nuosprendžio vykdymo aspektai, ją reglamentuoja BPT. Bausmės vy

ykdymo sąvokos turinį sudaro konkrečios bausmės elementų realizavimo aspektai, kuriuos reglamentuoja BVT.
A)BVT santykių atsiradimo juridinid faktas yra apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimas. Tradiciškai kalbant apie bausmių vykdymo pasibaigimo pagrindą, minimas tų teisinių santykių pabaigos laikas. Tai gali būti visiškas bausmės atlikimo laikas, atleidimas dėl ligos, lygtinis atleidimas, amnestija, malonė. Trečiasis ypatumas – šių teisinių santykių dalyviai.Tradiciškai santykiai susiklosto tarp valstybės ir nuteistojo asmens. Valstybę įstatymas įgalioja atstovauti institucijų ir pareigūnų sistemą. Išskiriami 2 terminai: 1)kalbama apie bausmių vykdymą – tai valstybės, kaip subjekto pareiga įgyvendinti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimą; 2)bausmės atlikimas – tai subjekto pareiga atlikti paskirtą bausmę.
Bausmių vykdymo teisinių santykių subjektai, skirtingi nuo baudžiamosios teisės, kur tik vienas valstybę atstovaujantis subjektas – teismas; bausmių vykdymo teisės subjektų daugiau – tai tam tikri valstybiniai arba ir privatūs subjektai, kuriuos valstybė įgalioja vykdyti bausmes. Antstoliai vykdo baudos bausmės įgyvendinimą, juridinio asmens veiklos apribojimo bausmės vykdymą ir subjekto likvidavimą.
B)Bausmių vykdymo santykiai susiklosto: 1)tarp valstybės ir nuteistojo 2)tarp aukštesnės bausmių vykdymo institucijos ir pareigūnų su žemesnės 3)tarp valstybės institucijos (pareigūnų) ir trečiųjų asmenų. Pareigos numatytos abiem šalim; pvz., pareigūnų pareiga patikrinti daiktus ir trečiųjų asmenų pareiga leisti patikrinti daiktus. 4)Bausmes vykdančių institucijų ir pareigūnų santykiai su kitomis valstybės institucijomis ir pareigūnais neturinčiais tokios funkcijos kaip bausmių vykdymas. Pvz., pranešti po
olicijai apie nuteistojo paleidimą savaitgaliui į namus, kurio elgesį turi kontroliuoti policija. 5)tarp nuteistųjų. Nuteistiesiems numatyta teisė kurti visuomeninę organizaciją. 6)Nuteistųjų teisiniai santykiai su trečiaisiais asmenimis. Pasimatymo metu susiklosto santykiai tarp nuteistojo ir jo lankytojo. Šie abu subjektai turi teises ir pareigas.
C)Paskutinis – kertinis bausmių vykdymo teisinių santykių ypatumas yra tas, kad jų objektas yra tik bausmės vykdymas. Pvz., nuteistojo teisė pirkti būtiniausių produktų ir prekių. Pats pirkimas pardavimas yra civiliniai santykiai, pati bausmių vykdymo teisė to nereglamentuoja, bet ji nustato, kaip nuteistasis šiuos civilinės teisės reglamentuojamus santykius realizuos: kaip ir kada nuteistasis gali patekti į parduotuvę, kiek kartų per mėnesį, kaip jis atsiskaitys (neturi teisės turėti grynųjų pinigų).
Dar vienas baudžiamųjų teisinių santykių ypatumas tas, kad bausmių vykdymo teisė neapibrėžia bausmės turinio. Tai, kas apibrėžta baudžiamajame įstatyme, yra jo turinys. Bausmių vykdymo teisės dalykas yra tik tai, kas nustatyta bausmės turinio įgyvendinimo tvarkoje.
Metodas.Teisėje žinomi du metodai: administracinis ir civilinis. Administracinių teisinių santykių subjektai nėra lygioje padėtyje, jie subordinuoti vienas kitam; civilinių – subjektai lygūs. Bausmių vykdymo teisė labiau orientuota į administracinį metodą. Privalu vykdyti institucijos ir pareigūnų nurodymus. Sakyti, kad remiasi tik administraciniu metodu neteisinga, civilinis metodas vis labiau įsitvirtina, vis daugiau bausmių vykdymo prasme valstybė ir bausmės subjektas gali susitarti; pvz., bausmių vykdymo in
nstitucijos ir nuteistojo susitarimas pasirinkti ar jis nori daugiau telefoninių pokalbių, ar ilgalaikių pasimatymų. Greta bendrojo teisinio reguliavimo metodo BVT šaka turi konkrečius, tik jai būdingus metodus – imperatyvųjį, dispozityvųjį ir skatinimo.
Sąvoka. BVT – tai visuma valstybės nustatytų teisės normų, kurios įtvirtina pagrindinius bausmių vykdymo uždavinius ir principus, nustato valstybės institucijų, įstaigų ir pareigūnų bei jos įgaliotų asmenų veiklos formas, metodus ir priemones, taip pat nuteistųjų teisinę padėtį, vykdant ir atliekant kriminalines bausmes.

3.BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS PASKIRTIS. BVT paskirtis – tai tie tikslai, kuriems kuriama ir dėl kurių egzistuoja bausmių vykdymo teisė. Bendriausia prasme BVT paskirtis yra reglamentuoti visų bausmių, numatytų baudžiamuosiuose įstatymuose, vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. Remiantis konstituciniais principais, BVT turi reglamentuoti nuteistųjų teisinę padėtį bausmės atlikimo metu, taip pat bausmes vykdančių institucijų, įstaigų, pareigūnų bei valstybės įgaliotų asmenų kompetenciją bausmių vykdymo metu. Keli principiniai aspektai:1)Pats įstatymų leidėjas nustato sau pareigą sureguliuoti bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas. Bausmių vykdymo teisės paskirtis yra tie tikslai, kuriems kuriama, ir dėl kurių egzistuoja bausmių vykdymo teisė; tai reglamentuoti visų bausmių, numatytų baudžiamuosiuose įstatymuose, vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. Naujasis BVK reglamentuoja visų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas.2)Antra, nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad bausmę atlikęs asmuo savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais metodais; bausmių vykdymo teisė siekia pataisymo tikslo. Įgyvendinant tokią nuostatą įstatymų leidėjas nustato pareigas sau pačiam. Jis pats save apriboja taip, kad visos priemonės turi būti nukreiptos į nuteistojo pataisymą. Kita vertus, tokia principinė nuostata kalbant apie nuteistojo pataisymo tikslą, užkerta kelią taikyti tokias priemones, kurios neveda prie to galutinio tikslo. Bausmių vykdymo teisės turinį sudaro pozityvių pataisos priemonių taikymas. Tai nuteistojo darbas, jo lavinimas, profesinis rengimas, socialinė reabilitacija.

4.BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS RYŠYS SU KITOMIS TEISĖS ŠAKOMIS.Bausmių vykdymo teisė turi ryšius su baudžiamąja teise ir administracine teise. Terminas baudžiamoji justicija reiškia baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės ryšį. Visos šios teisės šakos turi būti suderintos, bet reguliuoja skirtingus aspektus. Baudžiamoji teisė reguliuoja, kokios subjektų pareigos – reguliuoja bausmės turinį; baudžiamojo proceso teisė reguliuoja santykius, kaip bausmė skiriama; bausmių vykdymo teisė turi reguliuoti kaip dalykine prasme yra įgyvendinami apribojimai ir specialios pareigos. Negalima sutapatinti bausmių vykdymo ir nuosprendžio vykdymo; jos abi tam tikrais atvejais gali būti platesnė ar siauresnė sąvoka viena už kitą. Šio ryšio prasme yra keletas principinių praktinių dalykų, pagal kuriuos galima spręsti, kuriuo įstatymu BPK ar BVK reikia vadovautis? Baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo atribojimas padeda tai spręsti. BVK yra numatyta taisyklė kalbanti apie tai, kad po 10 metų bausmės atlikimo nuteistąjį iki gyvos galvos apylinkės teismas gali perkelti į koloniją; BPK parašyta, kad tai daryti gali teismas. Pagal naująjį BPK klausimas būtų teismingas apygardos teismui. Prioritetas dėl teismingumo nustatymo yra BPK prerogatyva. Kitas aspektas – terminų skirtumai. Terminai siejami su bausmių vykdymu ir nuteistųjų teisių realizavimu; vadovaujamasi BVK. Bausmių vykdymo teisė yra labai artima administracinės teisės nuostatoms, kiek tai susiję su ta dalimi, kuri apibūdina valstybės institucijos, pareigūno statusą, jų tarpusavio santykius. Pagal bendrą valstybės tarnybos aspektą tai statutinis pareigūnas, kurio statusą nustato specialus statutas ir valstybės tarnybos įstatymas.
Bausmių vykdymo teisė turi glaudžius santykius su šiom teisės šakom. Taip pat ir su civilinio proceso teise (bauda vykdoma pagal CPK nuostatas, tačiau BVK numato tam tikras išimtis). Gana glaudžiai bausmių vykdymo teisė susijusi su civiline teise; nuteistieji savo civilinio veiksnumo nepraranda, jie yra pilnateisiai civilinių teisinių santykių subjektai, bet jų realizavimas pasižymi tam tikra specifika; taikomi civiliniai santykiai, bet tam tikras sąlygas nustato BVK (nuteistojo santuokos sudarymas).
Trečioji teisės šaka, su kuria bausmių vykdymo teisė susijusi, yra darbo teisė. Nuteistųjų darbo klausimus reguliuoja keli įstatymai; jeigu reguliuoja darbo įstatymai, tai tam tikrais aspektais ir bausmių vykdymo įstatymai.
Ryšių yra ir daugiau. Dėl to, kad bausmių vykdymo teisė netgi perima atskirų teisės šakų institutus, ji ilgai nebuvo atskira teisės šaka. Tik prieš gerus 20 metų Europos ir TSRS mokslininkai pripažino, kad tai atskira teisės šaka, turinti dalyką ir metodą, todėl pripažinta kaip savarankiška teisės šaka.
Kai kuriose valstybėse ši teisės šaka vadinama penitencine teise; esminis skirtumas nuo lietuviškosios yra jos apimtis. Lietuvoje bausmių vykdymo teisė apima visų bausmių vykdymo reglamentavimą; penitencinė – tik tai, kas susiję su laisvės apribojimo reglamentavimu. Visų kitų bausmių vykdymas remiasi bendraisiais principais. Pvz., bauda visais aspektais vykdoma pagal tas pačias taisykles, Lietuvoje – skiriasi. Lietuvoje tai unikalu, nes bausmių vykdymo teisė apima visą bausmių vykdymo reglamentavimą. Tai daroma keliais įstatymais. Be BVK yra ir kiti įstatymai : Tarnybos kalėjimų departamente prie TM statusas, antstolių įstatymas ir kt. įstatymai.

5. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS ŠALTINIAI.Bausmių vykdymo teisės šaltinis – tai kompetetingos valstybės institucijos nustatyta tvarka priimtas teisės aktas, kuris įtvirtina teisės normas, reguliuojantis tam tikrus visuomeninius santykius tarp valstybės ir nuteistojo asmens atliekant ir vykdant kriminalinę bausmę.
Būtinas turintis teisinę prasmę grupavimas pagal jų teisinę galią. Išskiriamos 3 didelės grupės:
1)Įstatymai (priimti referendumo keliu arba seimo):
a)Konstitucija (draudimas žiauriai elgtis su žmogumi, nuteistųjų darbas nėra laikomas priverstiniu ir kt.). Be tiesioginių nuostatų yra išvestiniai principai (bausmių vykdymas gali vykti tik įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu). Tokių nuostatų daug.
b)Konstituciniai įstatymai. Jų sąrašo Seimas nėra patvirtinęs. Tai tik idėja, kad visi kodeksai patektų į tokių įstatymų rangą. BVK tuo atveju bus aukštesnio rango įstatymas nei kiti.
c)Kiti įstatymai. Bausmių vykdymo teisė nėra pilnai kodifikuota. Yra įstatymų – Tarnybos KD prie LR TM statutas, Antstolių įstatymas, Amnestijos aktai, teisinės sistemos reformos metmenys ir kt.
2)Poįstatyminiai aktai – pati gausiausia grupė. Tokios šaltinių grupės pagal priėmusį subjektą:
a)LR Prezidento (LR Prezidento dekretas Dėl Malonės komisijos sudarymo ir jos nuostatų).
b)Vyriausybės nutarimai. (Vyriausybės nutarimu patvirtinta Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarka ir kt.).
c)Ministrų įsakymai ar taisyklės. Daugumą teisės aktų priimama teisingumo ministras. (Labiausiai kertiniai 2: * areštinių vidaus tvarkos taisyklės; *pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).
Galimi bendri kelių ministrų įsakymai. Galimi tokie: *Teisingumo ir Vidaus reikalų ministrų (reguliuoja pataisos įstaigų ir policijos įstaigų bendradarbiavimo tvarka), *Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministrų įsakymai (nuteistųjų iki gyvos galvos sveikatos priežiūros klausimai, nuteistųjų gydymo nuo priklausomybių ligų atvejus).
d)kiti teisės aktai. a) Kalėjimų departamento direktoriaus teisės aktai. Kalėjimų departamento direktorius priima teisės aktus, kai teisingumo ministras įstatymams leidus deleguoja tokią teisę arba nustatyta jo funkcijomis. Teisės šaltiniais bus tik tokie įsakymai, kurie nustatys taisykles neapibrėžtam subjektų ratui. b)Pataisos įstaigų direktorių įsakymai. c) areštinės direktoriaus įsakymas, kuriuo nestatoma areštinės dienotvarkė. Lokaliniai teisės aktai, galiojantys tik tam tikroje bausmę vykdančioje institucijoje.
3)Tarptautinės sutartys. Dvišalės ir daugiašalės sutartys bei tarptautinių organizacijų rekomendacijos ir rezoliucijos.
Pagal reguliuoamų visuomeninių santykių apimtį ir pobūdį visi BVT šaltiniai gali būti klasifikuojami į bendruosius (LR Konstitucija, CK, CPK, Seimo rinkimų įstatymas ir kt.) ir specialiuosius (BVK, Tarnybos KD prie LR Teisingumo ministerijos statutas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ir kt.).

6. TARPTAUTINIAI AKTAI – BVT ŠALTINIAI.Tarptautinės sutartys grupuojamos pagal 2 kriterijus:
1)Pagal sutarčių privalomumą; tai tarptautinės sutartys ir rekomendacijos.
2)Sutartys daugiašalės ir dvišalės, pagal valstybių dalyvių skaičių.
Visos tarptautinės sutarys yra privalomos. Tarptautinių sutarčių įstatymas nustato, kad jeigu tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles, negu nacionaliniai įstatymai, taikoma tarptautinė sutartis. Jai taikomas tik vienas reikalavimas – ji negali prieštarauti Konstitucijai. Naujasis Tarptautinių sutarčių įstatymas nenumato, kad tarptautinė sutartis turi įstatymo galią.
Rekomendacijos yra tarptautinės organizacijos priimtas teisės aktas. Imperatyvaus privalomumo nėra, tačiau valstybė be jokių motyvų ir priežasčių jos ignoruoti negali, bet turi teisę nevykdyti pateikdama argumentus, kodėl negali įgyvendinti rekomendacijoje numatytų taisyklių.
Jeigu tai Jungtinių Tautų (JT) ar Europos Tarybos (ET) konvencija, tai joje gali dalyvauti tos valstybės, kurios yra tos organizacijos narės.
Dvišalės sutartys – tai sutartys dėl teisinės pagalbos su Lenkija, dėl nuteistųjų perdavimo bausmės atlikimui į jų kilmės šalį. Pasirašytos su Baltarusija, Rusija, Kinija, Azeirbaidžanu, JAV. Tokios sutartys numato, kada nuteistas asmuo gali būti perduodamas atlikti bausmę į savo kilmės valstybę.
Prie dvišalių sutarčių priskirtina sutartis su Šventuoju sostu (LR bei ŠS sutartis dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir Valstybės teisinių santykių), kur numatyta nuteistųjų sąžinės laisvės realizavimas laisvės atėmimo vietose.
Daugiašales sutartis galima skirtyti į 2 grupes:
a)Bendro pobūdžio sutartys, kurios reglamentuoja platų klausimų ratą, ir kai kuriuos bausmių vykdymo aspektus; b)Specialiosios sutartys, kurios reglamentuoja bausmių vykdymo aspektus. Iš jų svarbiausios ET Nuteistųjų perdavimo konvencija ir protokolas; ET konvencija dėl tarptautinių baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo; ET konvencija dėl lygtinai nuteistųjų ir lygtinai paleistųjų perdavimo; EŽT ir pagrindinių laisvių K ir Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Abi sutartys reikšmingos, unikalūs tarptautiniai dokumentai, numatantys tarptautinį kontrolės mechanizmą, nepavaldūs valstybei. Institucijos – tai EŽTT, o kita – Žiauraus elgesio komisija.
LR yra prisijungusi prie JTO konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą; Kitos – rezoliucija dėl teisėtvarkos apsaugos pareigūnų elgesio kodekso; dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, dėl tipinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių ir kt.

7. BV KODEKSAS : SISTEMA, STRUKTŪRA. BVK –tai svarbiausias bausmių vykdymo įstatymas, įsigaliojęs 2003m. 05 mėn. BVT sistema – tai logiškai išdėstyta vidinė bausmių vykdymo teiusės struktūra. BVK sistema pasižymi tuo, kad turi visus teisės teorijoje skiriamus sistemos elementus: pošakį, dalį, institutą ir normą. BVK sudaro bendroji ir specialioji dalys. BVK sistemos elementų negalima tapatinti su BVK struktūrinėmis dalimis. Sisitema ir jos elementai yra žymiai platesnė, nes aspima ne tik BVK, bet ir kitas BVT aktų normas.
BVK struktūra – 5 dalys, kurios išskaidytos į 15 skyrių. Kai kurie kodekso skyriai, jungiantys didelį normų skaičių, papildomai išskaidyti į skirsnius. Kodekso skyriai ir skirsniai sujungia normas, reglamentuojančias atskirą bausmių vykdymo institutą. BVK straipsniai turi dalis ir punktus. BVK nustato bausmių vykdymo principus, nuteistųjų teisinę padėtį, bausmes vykdančias institucijas, baudos, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos vykdymo tvarką ir sąlygas, lygtinio paleidimo iš laisvės at.vietų pagrindus ir tvarką, bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų apskundimo tvarka. BVK – tai teisės aktas turintis vidinį vientisumą ir tarpusavyje susietų normų visumą. Kiekvienas BVK straipsnis turi savarankišką reikšmę ir kartu yra sudedamoji visumos dalis. Nė vienas str. negali kartoti kito str. ar prieštarauti jam. Būdinga bendra terminija, suderintų teisinių savokų, esančių skirtinguose straipsniuose vartojimas

8.9.10. BAUSMIŲ VYKDYMO ĮSTATYMO GALIOJIMAS LAIKE, ASMENŲ ATŽVILGIU, ERDVĖJE.
Laike.Bausmių vykdyme galioja tas įstatymas, kuris galioja vykdymo metu, nepriklausomai nuo to, kada prasidėjo bausmės vykdymas, ar kuris įstatymas švelnesnis. Netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgal taisyklė.Taisyklė turėjo tik 1 laikiną išimtį. Pereinamas laikotarpis – iki naujo BVK įsigaliojimo nuteistieji galėjo naudotis tomis palankiomis teisėmis, kurios buvo numatytos kituose šaltiniuose.
Bausmių vykdymo teisės normos galiojimui laiko atveju svarbūs du aspektai: tai normos įsigaliojimas ir jos galios netekimas. Jų galiojimą reglamentuoja tas pats įstatymas dėl teisės aktų įsigaliojimo tvarkos. Reikia žiūrėti, kokiai rūšiai teisės aktų konkretus teisės aktas priskirtinas. Bausmių vykdymo įstatymo norma įsigalioja arba netenka galios po to, kai įstatymą pasirašo ir paskelbia VŽ LR Prezidentas, jei įstatyme nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo diena. Jei prezidentas negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti ir nepasirašo, toks įst. įsigalioja kai jį pasirašo ir VŽ paskelbia Seimo Pirmininkas. Seimo nutarimo ir LR Prezidento dekreto norma įsigalioja kitą dieną po paskelbimo VŽ, jei minėtuose aktuose nenurodyta kita jų įsigaliojimo data. Vyriausybės nutarimo norma įsigalioja ir netenka galios kitą dieną po to kai ji pasirašyta ministro pirmininko ir paskelbiama VŽ jei nutarime nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo diena. Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir koleg.institucijų norminių teisės aktų normos įsigalioja arba netenka galios kitą dieną po paskelbimo VŽ, jei minėtuose aktuose nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo diena. LR KT nutarimas įsigalioja kai paskelbiamas VŽ. Tarptautinė teisė: dvišalės sut. įsigalioja ratifikavus, daugiašalės kai atliekamos prisijungimo procedūros.
Kolizijos tarp vienodų pagal teisinę galią bausmių vykdymo teisės aktų atvejai gali būti sprendžiami – taikant vėliausiai priimtą teisės aktą arba teisės aktą, numatantį švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį.
Galiojimas erdvėje. BVT aktai galioja visoje LR teritorijoje: 1) žemės paviršius ir gelmės tarp valstybės sienų 2)vidaus vandenys 3)teritorinė jūra, kuriai priklauso 12 jurmylių pločio baltijos jūros pakrančių vandenys 4) pasienio upės ir ežerai iki skiriamosios juostos 5) oro erdvė virš sausumos ir vandenų teritorijos 6) jūrų laivai ir orlaiviai su LR vėliava. Lietuvoje esančių diplomatinių atstovybių teritorija ir diplomatiniai automobiliai pagal tarp.teisę nelaikomi Lietuvos teritorija.
Galiojimas asmenų atžvilgiu. BVK 3 str. nustato, kad visiems bausmes LR atliekantiems asmenims taikomi LR įstatymai. Tai yra ir LR piliečiams ir užsieniečiams ir asmenims be pilietybės atliekant bausmę Lietuvoje taikomi LR įstatymai. Kita vertus bausmių vykdymo įstatymai ir tarptautinės teisės aktai numato tam tikras teises ir pareigas, kurios siejamos su asmens atliekančio bausmę pilietybe (LR piliečio teisę dalyvauti rinkimuose, referendume arba visuotinėje apklausoje; užsieniečio teisę palaikyti ryšius su savo valstybės diplomatine atstovybe, konsuline įstaiga ir tarptautinėmis organizacijomis). Tarptautinės nuteistųjų perdavimo sutartys numato valstybių sutarčių dalyvių piliečių teisę, esant sutartyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms, vienoje valstybėje paskirtą bausmę arba jos dalį atlikti savo pilietybės valstybėje.

11.BV ĮSTATYMO AIŠKINIMAS, JO RŪŠYS. Bausmių vykdymo teisės normos aiškinimas-tai tam tikra kompetetingų valstybės institucijų veikla, siekiant teisingai suprasti ir atskleisti bausmių vykdymo teisės normos turinį. Aiškinimas labai svarbu nuo pat teisės normos projekto rengimo iki jos taikymo ir įgyvendinimo. Teisingas, tikslus BVT normos turinio nustatymas leidžia ne tik teisingai pritaikyti ją konkrečiai situacijai ar santykiui, bet ir sudaro būtinas prielaidas tolesniam teisėkūros procesui. Teisės teorijoje normos aiškinimas skiriamas į dvi sąlygiškai savarankiškas dalis-normos turinio išaiškinimą ir paaiškinimą. Normos turinio išaiškinimu siekiama nustatyti visą normos esmę, tuo tarpu paaiškinimas turi konkretesnį tikslą – atskleisti tam tikro termino prasmę, nurodyti subjekto, kuriam taikoma norma, teises ir pareigas, parodyti normos ir kitų normų tarpusavio santykį.
Bausmių vykdymo teisės normos aiškinimui keliami tam tikri reikalavimai: aiškinimu turi būti siekiama atskleisti normos esmę, nustatyti jos vietą BVT sistemoje, negali iškreipti normos turinio, turi būti siekiama teisingo ir vienodo normos supratimo ir taikymo ar įgyvendinimo, turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus.
BVT normos aiškinimui naudojami visi aiškinimo būdai: kalbinis, istorinis, sisteminis, loginis, funkcinis bei pagal apimtį (adekvatus,plečiamasis,siaurinamasis) ir subjektus (oficialus ir neoficialus ).
BVT normos aiškinimo rpcese ypatingą vietą užima Lietuvos Aukšiausias Teismas ir Vyriausias Administracinis teismas.
1)skelbia nutartis, į kuriose esančius “Įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo aiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys”
2)analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus bei kitus teises aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus
3)gali konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais.
Bausmių vykdymo įstatymų kolizija. Bausmių vykdymo įstatymų spraga
BVK nustato įstatymų kolizijos atvejus; kaip reikia elgtis, jei tą patį reglamentuoja skirtingai 2 įstatymai. Taikomas nuteistajam palankesnis įstatymas. Principas teisingas, bet praktinis įgyvendinimas problematiškas. Jeigu tai liečia procedūrinius dalykus, sunku pasakyti, kuris palankesnis.
Kita taisyklė, situacija, kai bausmių vykdymo įstatymas nereglamentuoja tam tikros situacijos, yra įstatymo spraga, bausmių vykdymo subjektas turi surasti BVK principus ir taikyti tuos principus, kurie tinkami toje situacijoje. Tai daugiausiai dalykai, susiję su morale, etika. Spragos paliktos įstatymų leidėjo sąmoningai. Pvz., buvusi nuostata, kad pasimatymai galimi tik su sutuoktiniu, po to faktiškai buvo pripažinti ir sugyventiniai, Seimas spragą paliko sąmoningai, sakydami, kad bus įteisinta prostitucija, o sutuoktiniams praktikoje buvo prilyginami faktiniai sugyventiniai. Svarstant naują BVK atsirado teisinis reglamentavimas toks, pagal kurį nuteistieji turi teisę į pasimatymą su sutuoktiniu, su sugyventiniu, su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką.
Dar viena situacija, kurią įtvirtina BVK; esant skirtingoms tarptautinės sutarties ir įstatymo nuostatoms, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

12. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS SISTEMA.Tai logiškai išdėstyta vidinė bausmių vykdymo teisės struktūra. Bausmių vykdymo teisės šaka turi pošakį, dalį, institutą ir normą. BVT nėra visiškai kodofikuota. 2 pošakiai: 1)Bausmių, susijusių su laisvės atėmimu, vykdymas; reglamentuoja BVK. 2)Bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymas; reglamentuoja ne tik BVK, bet ir kitos teisės šakos.
BVT skaidoma į bendrąją ir specialiąją dalis.
B.d.: bausmių vykdymo įstatymai, principai, bausmes vykd. institucijos, bendrosios nuteistųjų teisės ir pareigos, atleidimas nuo bausmės atlikimo, pagalba atleistiesiems nuo bausmės atlikimo ir t,t.
S.d.: viešųjų teisių atėmimo, atėmimo dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, viešųjų darbų, baudos , arešto, laisvės atėmimo, laisvės apribojimo, laisv. at. iki gyv. galvos, juridinio asm. veiklos apribojimo, Jur.asm. veiklos likvidavimo sąlygas bei lygtinio paleidimo iš laisv.at vietų vykdymo taisyklės.
Tiek pošakis, tiek dalys gali būti skirstomi į institutus. Prie BVT institutų galima priskirti teisės normų grupes, reglamentuojančias pvz. Bausmes vykdančias institucijas, juridinio asm.veiklos apribojimo bausmės vykdymą arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir t.t. BVT sistemos elementų negalima sutapatinti su BVK struktūrinėmis dalimis, nors kartais gali būti ir tapatūs.
Smulkiausias BVT sistemos struktūrinis elementas yra norma.

13.BVT TEISĖS NORMA. Smulkiausių BVT sistemos struktūrinis elementas yra norma. BVT norma- tai valstybės nustatyta, formaliai apibrėžta elgesio taisyklė, suteikianti reguliuojamo santykio subjektams subjektines teises ir nustatanti jiems teisines pareigas. BVT normai budingi požymiai : bendro ir privalomo pobūdžio taisyklė; ją nustato valstybės kompetetinga institucija; ji adresuota grupei asmenų, kuriems būdingi rūšiniai požymiai; ji skirta tam tikram santykiui įgyvendinti kiekvieną kartą, kai atsiranda tam tikra numatyta situacija; jos nevykdymas užtraukia valstybės prievartos priem. taikymą. Bausmių vykdymo įstatymui būtingos tik 2 Bausmių vykdymo teisės normos dalys – hipotezė ir dispozicija. Sankcija labai retai, ją turi ir gali turėti tik aukščiausią teisinę galią turinti BVT norma – įstatymas. BVT normos klasifikuojamos:
a) pagal juridinę galią – įstatymas, poįstatyminis norminis teisės aktas, tarptautinės teisės aktas;
b)referendumas, LR seimas, LR Prezidentas, vyriausybė, Teisingumo ir kitos ministaerijos, kelių ministerijų, KD prie LR TM direktorius ir pataisos įstaigos direktorius ir areštinės direktorius;
c)KT sprendimai, teismų sprendimai, pripažįstantys negaliojančiais įstatymams prieštaraujančius BVT aktus ar jų dalis;
d)pagal normos turinį – draudžiančias, įpareigojančias, įgalinančias, leidžiančias
e)pagal normos pobūdį – normos definicijos, normos principai, normos deklacijos, normos taisyklės;
f)pagal normos galiojimą teritorijoje – LR teritorijoje ir lokalinės.
g)pagal dispozicijos aprašymo būdą: nukreipiančios, banketinės, alternatyvinės, aprašomosios, kompleksinės;
h)pagal taikomų subjektų ratą: kolektyvinės, individualios.

14.BVT NORMOS DISPOZICIJA IR JOS RŪŠYS. BVT normos struktūrinės dalys: hipoteze, dispozicija, sankcija. Dispozicija normos dalis nustatanti elgesio taisyklę, apimanti teisinio santykio subjektų teises ir pareigas. BVT normos dispozicijos taip pat gali būti pagal tam tikrus kriterijus klasifikuojamos į atskiras rūšis. Dispozicijų rūšys skiriasi bausmių vykdymo teisės ir baudžiamosios teisės. BVT normos dispozicijų rūšys yra: aprašomoji, blanketinė, nukreipiančioji, alternatyvinė, kompleksinė. Aprašomojoje išsamiai išvardijami būtini teisinio santykio subjekto elgesio požymiai, blanketinė dispozicija nurodo kitos teisės šakos norminį aktą, kuriame apibrėžiami teisinio santykio subjekto elgesio požymiai, nukreipiančioji-nurodo kitą bausmių vykdymo aktą, straipsnį ar punktą, kuriame apibrėžti teisinio santykio subjekto elgesio požymiai, alternatyvinė-nurodo kelis galimus elgesio variantus, palikdama teisę teisinio santykio subjektui pasirinkti. Kompleksinėje dispozicijoje teisinio santykio subjekto elgesio požymiams apibūdinti panaudojami keli iš paminėtų dispozicijos rūšių konstravimo būdai.

15.BAUSMIŲ VYKDYMO INSTITUCIJŲ SISTEMA- tai valstybės institucijų, įstaigų, pareigūnų, taip pat valstybės įgaliotų asmenų, atsakingų už kriminalinių bausmių įgyvendinimą, visuma. Valstybės prievartos priemonės kurios riboja žmonių teises ir laisves išimtinai valstybės kompetencija. Todėl kiekviena valstybė sukuria tokią sistemą. Jos pagal kompetenciją gali būti skirstomos į bendrosios kompetencijos subjektus ir specialiosios komp.subjektus. Sistema gali būti centralizuota ir decentralizuota. LR dalinai centralizuota.
LR bausmes vykdančių institucijų sistemą sudaro Vyriausybė, TM, Kalėjimų deportam. Prie TM, K dep.prie TM pavaldžios įstaigos bei valstybinės įmonės (pataisos inspekcijos, areštinės, pataisos namai, nepiln. pataisos namai, gydymo ir pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, kardomojo kalinimo vietos-tardymo izoliatoriai, valstybinės įmonės prie pataisos įstaigų, K departamento mokymo centras) , antstoliai.
Vyriausybė – įgyvendina vykd.valdžią visoje Lietuvoje. Jos galias apibrėžia K ir įstatymai. V sudaro MP ir ministrai, turi 3 funkcijas: 1)teisės aktų leidybos funkciją; 2)teisę panaikinti žemesnių institucijų sprendimus, 3)kai kurių pareigūnų skyrimo ir atleidimo funkciją.
Teisingumo Ministerija – vykd.valdžios institucija. Savo veikloje vadovaujasi K, įst. ir kt. teisės aktais. Teisingumo ministrų funkcijos: jie atsakingi už bausmių vykdymo politiką. Teisingumo ministro funkcijos: 1)Teisės aktų leidybos funkcija; 2)Teisė panaikinti žemesnių institucijų sprendimus. 3)Pareigūnų skyrimo ir atleidimo funkciją, laipsnių kvalifikacinių grupių, atlyginimo skyrimo ir pan. suteikimo, skyrimo funkcija. 4)Teisingumo ministras formuoja bausmių vykdymo politiką.
Kalėjimų departamentas. Yra 2 tendencijos. Vienose valstybėse kalėjimų departamentas yra teisingumo ministerijos dalis, kitose prie teisingumo ministerijos. Lietuva pasirinko antrąjį modelį, kai yra savarankiškesnis subjektas. Yra Kalėjimų statutas. Tai vykdomosios valdžios vienetas, turintis valdymo institucijos funkcijų: inspektavimas, norminių aktų leidyba. Kai kuriose valstybėse yra 2 departamentai – laisvės atėmimo bausmių vykdymo ir kitas – klausimų, nesusijusių su laisvės atėmimu bausmių vykdymui. Kur didelės valstybės, kalėjimų departamentai turi teritorinius padalinius.
Institucijos arba pareigūnai, atsakingi už bausmių vykdymą. Dauguma jų tiesiogiai pavaldžios kalėjimų departamentui. Laisvės atėmimo bausmes vykdo atviroji kolonija, pataisos namai, kalėjimas. Dar joms prilyginamos 2 įstaigos – gydymo ir pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninė. Dar išskiria nepilnamečių pataisos namus. Arešto bausmę vykdo areštinės. Kažin ar greit jos bus. Šiandien pataisos namuose yra įrengtos patalpos nuteistiesiems arešto bausmes. 6, 7 pataisos namai turi areštines.
Laisvės apribojimas, viešieji darbai, atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą, tam tikros teisės atėmimas. Tą darbą vykdo tam skirtos pataisos inspekcijos. Yra teritorinės pataisos inspekcijos: 5 regioninės ir 46 teritorinės. Inspekcijos yra kalėjimų departamentui pavaldžios, bet ne jo padaliniai.
Juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdo antstoliai.
Viena institucija, kuri dalyvauja bausmių vykdyme yra policija. Ji dalyvauja vykdant laisvės apribojimo bausmę ir padeda kritiniais atvejais bausmių vykdymo institucijoms. Jie kviečiami į pataisos įstaigas, kai reikia panaudoti fizinę jėgą. Funkcijos tiesiogiai įvardintos BVK.
Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ar valstybės įmonės pareigūnas – tai asmuo, priimtas į valstybės tarnybą ar dirbantis KD pavaldžioje valstybės įmonėje, turintis administracinius įgaliojimus nepavaldiems asmenims.

16. KALEJIMU DEPARTAMENTO FUNKCIJOS. Tai biudžetine Teisingumo ministerijai pavaldi istaiga, organizuojanti kardomosios priemones suėmimo, teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą bei įgyvendinanti bausmių vykdymo politiką. Kalejimu departamentas nuo 2000 09 01 pereme visas Pataisos reikalu departamento funkcijas. Šios funkcijos:
1) kontroliuoja asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose bei kitose Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, sveikatos priežiūrą;
2) tvarko išėjusių į pensiją pareigūnų įskaitą ir pensijų mokėjimą;
3) atlieka Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių finansinės ir ūkinės veiklos revizijas;
4) aprūpina už Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų lėšas šį departamentą ir šias įstaigas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, specialiosiomis ir individualios saugos priemonėmis bei tarnybinėmis uniformomis;
5) skiria lėšų pataisos inspekcijų veiklai užtikrinti bei aprūpina inspekcijas tarnybinėmis patalpomis.
Departamentas bei jam pavaldzios kardomojo kalinimo ir laisves atemimo vietos bei pataisos inspekcijos sudaro vieninga organizacine bausmiu vykdymo sistema.
Pataisos įstaigu rūšys: Kalėjimas –tai pataisos įstaiga, kurioje nustatytas griežtesnis režimas,sustiprinta nuteistųjų apsauga bei priežiura, maksimali jų izoliacija.Kalėjimų teritorija suskirstyta į tris zonas:adminisracine, gamybine, režimine. Pataisos namai-tai pagrindinė pataisos įstaigos rūšis, nes jose laisvės atėmimo bausmę atlieka absoliuti dauguma nuteistųjų. Gydymo ir pataisos namuose bausmė atlieka infekcinėmis ligomis sergantys nuteistieji.Nepilnamečių pataisos namai-tai pataisos įstaigos, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji. Eigu nuteistieji, kuriems suėjo aštuoniol. Metų aiškiai ėmė taisytis jie gali būti paliekami nepil.pataisos namuose iki bausmės laiko pabaigos,bet neilgiau kol jiems sueis 21metai.Atvirosios kolonijos- tai pataisos įstaigos rūšis,kurioje laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nteisti asmenys.Laisvės atėmimo vietų ligoninė- tai pataisos įstaiga, kurioje laikinai laisvės atėmimo bausmę atliaka sergantys nuteistieji, kurių gydymą negali užtikrinti pataisos įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnyba, taip pat nuteistieji, palikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje ūkio darbams. Arešto bausmę vkdo areštinės, kadangi tokio tipo įstaigų dar nėra todėl įgyvendinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie teisingumo miniterijos nustatytose įstaigose.Kalėjimų departameto Mokymo centras- tai kalėjimų depart. Specializuota mokymo įstaiga,kurios steigėjas yra teisingumo ministerija.is vykdo Kalėj.depart. ir jam pavaldžių įstaigų veiklą,rengia konferencijas.

17.PAREIGŪNAS IR JO STATUSAS.Kalėjimų departamentoir jam pavaldų įstaigų ar valstybės įmonės pareigūnas-tai asmuo priimtas į valstybės tarnybą ar dirbantis Kalėjimo departamentui pavaldžioje valstybės įmonėje, turintis adm-nius įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Į šias pareigas priimami ne jaunesni kaip 20 metų LR piliečiai, kurie pagal išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ar fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinka eiti pareigas.Asmenys priimami į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse yra tikrinami pagal vidaus reikalų ministerijos ir policijos įskaitas. Negali būti priimtas asmuo:
1)neatlikęs pradinės karo prievolės,
2)netinkamas pagal sveikatos būklę,
3)praradęs valstybės tarnybos statusč,
4)jeigu KD ar jam pavaldžiose įstaigose ar VĮ tarnauja jo tėvai, įtėviai, sutuoktinis, brolis, sesuo, vaikas, įvaikis, taip pat sutuoktinio tėvai, įtėviai, brolis, sesuo, vaikas arba įvaikis, su kuriuo būtų tiesioginis pavaldumo ar kontrolės ryšys,
5)įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veiklos padarymu,
6)teistas už nusikaltimą,
7)kurio artimas giminaitis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Priimant į tarnybą į pareigas skiriantis vadovas pareigūnui nustato nuo vieno iki šešių mėnesių išbndymo terminą. Pareigūnai skirstomi į jaunesniuosius pareigūnus, pareigūnus, vyresniuosius pareigūnus ir vyriausiuosius pareigūnus. Kalėjimo depart.pareigūnams draudžiama: būti renkamiems įmonės organo nariais; įstaigų kuriose jie eina pareigas vardu sudaryti sandorius su individualiomis įmonėmis; dirbti samdomais datbuotojais, patarėjais, konsultantais valstybės ar savivaldybės įstaigose; būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariais; streikuoti ir piketuoti; naudotis ne tarnybiniams tikslams darbovietės turtu; gauti dovanų už tarnybinių pareigų atlikimą; turėti alkoholinių gėrimų, narkotinių ir psichotropinių ir toksinių medžiagų, medikamentų ir kt.daiktų KD pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių teritorijose. Pareigūnai atlikdami tarnybines pareigas vadovaujasi įstatymais ir kt.teisės aktais. Pareigūnai turi šias teises: atlikti asmenų įeinančių į kardomojo kalinimo vietas apžiūrą ir daiktų patikrinimą; naudotis teisingumo ministerijos ir vidaus reikalų ministerijos ir policijos duomenų bankais; bendradarbiausti su policija or-jant asmenų paiešką; bendradarbiauti su vidaus reikalų sistemos pareigūnais perduodant kitoms valstybėms nuteistus laisvės atėmimu asmenis; rengti praktikos pratybas; turėti ir saugoti tarnybai naudojamus ginklus ir šaudmenis ir spec.priemones.
Anstolis tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

18.NUTEISTOJO TEISINĖ PADĖTIS. Nuteistojo teisinė padėtis- tai subjetyvios teisės, laisvės ir pareigos, kurias įgyja nuteistasis asmuo įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo paskirta bausmė.
Bausmių vykdymui itin svarbi yra nuteistojo teisinė padėtis.Teisės teorijoje yra skiriami trys asmenybės teisinės padėties rūšys: bendroji asmens, specialioji tam tikros asmenų grupės ir individuali konkretaus asmens teisinė padėtis. Specialiosios nuteistųjų teisinės padėties pagrindą sudaro bendroji asmens teisinė padėtis, nes nuteistąjam išlieka visos bendrosios teisės ir pareigos, kurių neapriboja paskirtoji bausmė. Specialioji nuteistųjų teisinė padėtis reiškia, kad nuteistieji bausmės atlikimo metu įgyja naujų, specialių teisių ir pareigų, kurių neturi nenuteisti asmenys. Paskirtoji bausmė gali ne tik apriboti tam tikras teise ir laisves, bet ir konkretizuoti ar patikslinti jų turinį arba nustatyti specialių teisių ir laisvių, kurių neapriboja paskirtoji bausmė, realizavimo mechanizmą. BVKįteisina tam tikrus principus, kurių pagalba sprendžiamas klausimas dėl vienos ar kitos nuteistojo teisės, laisvės ar pareigos: nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik LR įstatymai; bausmė vykdanti institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymu numatytais būdais bei priemonėmis. Nuteistojo asmens teisinė padėtis gali kisti bausmės atlikimo metu. Nuteistojo teisinė padėtis atsižvelgiant į jo elgesį bausmės atlikimo metu kodeksų nustatyta tvarka bausmė gali būti švelninama arba griežtinama. Dinamika paprastai priklauso nuo nuteistojo elgesio. Jeigu nuteistasis pavyzdingai elgiasi, laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo pareigas, stropiai dirba arba mokosi, reaguoja į socialinės reabilitacijos priemones, jo teisinė padėtis turi būti švelninama suteikiant papildomų teisių arba lengvatų, atsisakant tam tikrų apribojimų arba specialių pareigų. Jeigu nuteistasis pažeidinėja jam nustatytus draudimus arba nevykdo (netinkamai vykdo) jam nustatytas pareigas, nereaguoja į socialinės reabilitacijos priemones arba nedalyvauja jas taikant, jo teisinė padėtis turi būti griežtinama atimant specialias teise ir lengvatas, nustatnt papildomas papildomas pareigas ir apribojimus. Proporcingumas, nuoseklus ir laipsniškas.
Nuteistojo teisės ir laisvės -tai teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subekto galimo elgesio ribos ir taisyklės, kuriomis subjektas naudojasi savo nuožiūra. Nuteistoo teisės ir pareigos gali būti skirstomos į bendrąsias, kurias turi visi nuteistieji, ir specialiąsias, kurias turi tam tikromis bausmėmis nuteisti asmenys. Prie bendrųjų nuteistųjų teisių priskiriamos šios teisės: teisę gauti ršytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas; teise kreiptis su pasiūlymais ir prašymais, peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo instituciją ir įstaigą; teisė gauti medicinos pagalbą; teisė gauti teisinę pagalbą. Dar priskiriamas pilietybės klausimų sprendimas, dalyvavimasa rinkimuose, visuotinėje apklausoje ar referendume, tikėjimo ir sąžinės laisvė.
Nuteistojo pareigos- tai teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Nuteistojo bendrosios pareigos esmę sudaro privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų.Privalomumas atlikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų garantuojamas bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis- drausminėmis nuobaudomis. 1)Nuteistieji turi laikytis ir vykdyti įstatymų reikalavimus. Šie reikalavimai siejami ir su nuteistojo elgesio taisyklėmis. 2)Nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijų pareigūnų nurodymus ir įsakymus.
Bendrosios teisės: 1)Teisė gauti informaciją apie bausmės atlikimo tvarką, sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas. Tas teises ir pareigas paaiškina teismas skelbdamas nuosprendį. Tai teismas daro žodžiu. Atvykęs į bausmės atlikimo vietą nuteistasis tokią informaciją gauna iš pareigūno. Įstatymas reikalauja, kad informacija būtų pateikiama lietuviškai; jei nuteistasis jos nesupranta, tuomet ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Tai nereiškia, kad privalu elgtis pagal BPK principus – pateikti informaciją nuteistojo gimtąja kalba. Esminis dalykas tas, kad informacija turi būti pateikta nuteistajam suprantama kalba. Informacijos pateikimo forma turi būti suprantama nuteistajam, ne tik įstatymo atkartojimas. Pareigūnas privalo pateikti informaciją apie esminius bausmės atlikimo aspektus, nuteistojo teises ir pareigas, kokios kils pasekmės, jei tų reikalavimų nesilaikys. Laisvės atėmimo vietose tokia informacija yra iškabinama prieinamose vietose.
2)Nuteistųjų teisė kreiptis su skundais, peticijomis, pareiškimais į valstybines ir ne valstybines, bei tarptautines institucijas. Įstatymai gali numatyti specialias procedūras tam tikriems skundams ar peticijoms pateikti ir nuteistasis turi laikytis tų formos reikalavimų ar sąlygų, kurios nurodytos įstatymuose.
3)Nuteistojo teisė gauti teisinę pagalbą. Keli aspektai: jei nuteistasis turi pakankamai lėšų, jam garantuojama galimybė turėti advokatą ar atstovą. Įstatymas neriboja pagalbos apimties. Nuteistasis turi teisę į pagalbą visais atvejais, kai teisinė pagalba reikalinga. Bausmę vykdanti institucija neturi trukdyti naudotis teisine pagalba. Tokia teisė laisvės atėmimo vietose realizuojama pagal tam tikrą tvarką. Jei nuteistasis neturi pakankamai lėšų, jis turi teisę naudotis valstybės garantuojama pagalba – teisinėmis konsultacijomis, atstovavimu civilinėse bylose ir gynyba baudžiamose bylose. Toks asmuo turi deklaruoti pajamas ir turtą, tuomet sprendžiamas klausimas kokia dalimi jam valstybė garantuos teisinę pagalbą – pilna apimtimi, ar dalinai apmokant.
4)Teisė į medicinos pagalbą. Tai viena komplikuočiausių teisių. BVK tik nustato šią teisę, bet jos realizavimo mechanizmą nustato BVK tik tuo atveju, kai nuteistasis yra nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis: areštu, laisvės atėmimo bausme, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Gali būti, kad ši teisė bus tik deklaratyvi; nuteistasis gaus tik minimalią pagalbą. Nuteistieji nėra apdrausti, jų sveikatos klausimus sprendžia laisvės atėmimo vietų administracija. Šis klausimas keblus. Tie nuteistieji, kurie yra apdrausti valstybės, gauna tokią sveikatos priežiūros pagalbą, kaip kiti asmenys.
5)Pilietybės klausimai. BVK dėl pilietybės sako, kad kol vykdoma bausmė, nuteistojo pilietybės klausimai nesprendžiami. Asmuo gali paduoti prašymą atsisakyti pilietybės, ar prašyti pilietybės, bet tokie prašymai nenagrinėtini, kol neatlikta bausmė. Tai nepriklauso nuo to, kokia bausmė asmeniui paskirta. Jei nuteistasis pageidauja susitvarkyti dokumentus, valstybės institucijos privalo sutvarkyti ir išduoti reikalingus dokumentus, pvz., daryti įrašus, pakeisti pasą, kaip ir nenuteistiems asmenims.
6)Teisė dalyvauti rinkimuose, referendumuose, visuotinėse apklausose. BVK nustato, kad visi nuteistieji turi teisę dalyvauti rinkimuose, referendumuose, visuotinėse apklausose, pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Konstitucija ir įstatymai nustato nuteistojo teisės būti išrinktam apribojimus. Tai siejama su bausmės atlikimo laikotarpiu ir su teistumu. Kol nepasibaigęs teistumas asmuo turi tik aktyviąją rinkimų teisę. Minimų teisių realizavimas priklauso nuo to, kokia bausmė paskirta. Skirtingas mechanizmas taikomas tiems nuteistiesiems, kurių laisvė apribota. Nuteistieji laisvės atėmimo bausme kitaip realizuoja rinkimų teisę; laisvės atėmimo vietoje atidaromas pašto skyrius ir nuteistieji balsuoja paštu. Tokia tvarka taikoma rinkimuose, referendumuose, visuotinėse apklausose dalyvaujantiems nuteistiesiems. Pilietybės ir dalyvavimo rinkimuose teisės realizuojamas priklausomai nuo to, ar asmuo yra Lietuvos pilietis, ar ne. Jei ne, tokių asmenų pilietybės klausimai turi būti realizuojami pagal tarptautines sutartis. Kol kas tokių sutarčių nėra.
7)Nuteistųjų sąžinės laisvės pagrindai. BVK nustato, kad nuteistiesiems garantuojama tikėjimo ir sąžinės laisvė. Jie turi teisę atlikti religines apeigas bendrai su kitais tikinčiaisiais ir atskirai. Teisės realizavimas skiriasi tų asmenų, kurių laisvė yra apribota. Visi kiti šią teisę realizuoja kaip ir nenuteisti asmenys. Jie gali lankytis maldos namuose, jeigu nenustatyti tokio pobūdžio apribojimai.
Bendrosios pareigos:1)Nuteistieji turi laikytis ir vykdyti įstatymų reikalavimus. Šie reikalavimai siejami ir su nuteistojo elgesio taisyklėmis. 2)Nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijų pareigūnų nurodymus ir įsakymus.
Pareigų nevykdymas užtraukia skirtingas teisines pasekmes nuteistiesiems ir nenuteistiesiems. Nuteistiesiems net administracinės teisės pažeidimai gali sukelti bausmių vykdymo teisines pasekmes. BVK nenurodo, kokius nurodymus ar įsakymus, kuriuos duoda bausmę vykdanti institucija ar pareigūnas, jie gali duoti, tačiau tai liečia tik teisėtus nurodymus ir įsakymus. Jei nurodymai ar įsakymai neteisėti, nuteistasis tokius įsakymus ir nurodymus gali skųsti ir atsakys pareigūnas įstatymų nustatyta tvarka. Jei tai susiję su nusikalstama veika, tokie įsakymai bus vertinami per BK prizmę. Nuteistojo veiksmai bus vertinami per baudžiamąją atsakomybę šalinančios veikos prizmę.
Specialiosios teisės ir pareigos yra siejamos tik su tam tikros bausmės atlikimu. Nuteistųjų užsieniečių teisinė padėtis tokia pati kaip lietuvių, jie turi tik keletą specialių teisių ir pareigų; tai teisė atlikti bausmę savo kilmės šalyje, be to nuteistasis užsienietis turi teisę bendrauti su savo valstybės konsuline įstaiga ar konsuliniais pareigūnais laisvės atėmimo metu.

19.BAUDOS VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS. Atsižvelgiant į BK nuostatas, baudos vykdymas galimas 2 būdais: 1)savanoriškas baudos įvykdymas; 2)priverstinis baudos įvykdymas.
Teismas, kuris paskelbia nuosprendį ir išaiškina baudos vykdymo tvarką ir sąlygas; tiek savanoriško tiek priverstinio baudos vykdymo principus. Teismas turi nustatyti terminus, per kurį turi būti įvykdyta bausmė. Teismas turi atsižvelgti į nuteistojo turtinę padėtį. Terminas negali būti tiek ilgas, kad sueitų nuosprendžio vykdymo senatis.
Jeigu bauda paskiriama juridiniam asmeniui, tai skirtingai nuo baudos paskirtos fiziniam asmeniui, teismas nustato tik 2 mėnesių terminą. Juridiniam asmeniui teismas taip pat išaiškina, kas bus, jei jis neįvykdys baudos savanoriškai. Fizinis asmuo gali sumokėti grynais pinigais, gali pervesti pinigus į banko sąskaitą; juridinis – tik pervedimu. Sumokėję baudos sumą į biudžetą nuteistieji privalo baudą skyrusiam teismui pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Teismo raštinė patvirtina baudos sumokėjimo teisingumą. Jeigu nuteistasis sumokėjo tiek, kiek reikia, raštinė įsiuva patvirtinimą į bylą ir praneša nuosprendį priėmusiam teismui. Jeigu per teismo nustatytą laikotarpį asmuo geranoriškai baudos nesumoka, ar nepateikia teismui patvirtinančių dokumentų, suėjus nustatytam terminui, baudos vykdymas vykdomas priverstinai.
Pirminėje stadijoje baudos vykdymą kontroliuoja teismas. Jeigu asmuo neįvykdė baudos sumokėjimo bausmės, teismo pareiga išduoti vykdomąjį raštą ir jį pateikti per 3 dienas suėjus geranoriško baudos vykdymo terminui.
BVK nustato keletą taisyklių: 1)Baudos mokėjimas siejama su antstolio, kuris vykdys bausmės vykdymą nustatymą. Pateikimo antstolio inspekcijai principas toks: a)nuteistojo gyvenamoji vieta; b)nuteistojo darbo vieta; c) nuteistojo turto buvimo vieta; d)kitos bausmės atlikimo vieta.
Kam bus pateiktas raštas, apsprendžia mokesčių inspekcija, bet antstolis gali perduoti baudos vykdymą kitam antstoliui. Juridinio asmens atveju baudos bausmės vykdymo vieta yra juridinio asmens buveinės ar turto buvimo vieta; raštas bus pateiktas tos vietos antstoliui.
2)Antroji išimtis ta, kad gavęs tokį vykdomąjį raštą antstolis pradeda išieškojimą neįteikdamas raginimo geruoju susimokėti baudą.
BVK tolimesnių baudos vykdymo procedūrų nereglamentuoja. BVK prasme baudos vykdymo klausimai lyg ir baigiasi, išskyrus teisines pasekmes, jei asmuo vengia mokėti ar neturi lėšų mokėti, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus. Šiuo atveju BVK uždeda kelias papildomas pareigas antstoliui, nes pakeisti bausmę teismas priima sprendimą antstolio teikimu. Kalbama ne apie turtą, bet apie pinigines lėšas. Antstolis turi patikrinti, turi ar neturi asmuo piniginių lėšų, jei išieškojimas negalimas ir nuteistasis sutinka, kad bauda būtų pakeista į viešuosius darbus, teismas antstolio teikimu priima sprendimą. Jei nuteistasis vengia mokėti baudą (jis turi lėšų, bet tyčia jų nemoka), nėra galimybių priverstinai išieškoti baudos iš nuteistojo turto, antstolis privalo kreiptis į teismą su pasiūlymu baudą pakeisti griežtesne bausme – teismas ją gali keisti į areštą. Juridinio asmens atveju bauda negali būti keičiama kita bausme; bauda turi būti išieškota. Jeigu juridinio asmens darbuotojas buvo paskirtas kaip atsakingas, jis gali būti traukiamas atsakomybėn už baudos nevykdymą. Įstatymas nenumato, kieno teikimu gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Antstolis, ar teismo raštinės darbuotojas gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją pradėti procedūrą dėl baudos išieškojimo.

20.JURIDINIO ASMENS VEIKLOS APRIBOJIMO VYKDYMO TVARKA IR SALYGOS. JA veiklos apribojimas yra JA taikoma bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas draudimas verstis tam tikra veikla arba įpareigojimas uždaryti tam tikrą JA padalinį. Draudimas verstis tam tikra veikla yra terminuotas uždraudimas užsiimti tam tikros rūšies veikla kuria faktiškai užsiima JA. Įpareigojimas uždaryti tam tikrą JA padalinį yra terminuotas JA filialo, atstovybės ar kito padalinio veiklos nutraukimas.JA veiklos apribojimo bausmė negali būti taikoma JA vidinę veiklą užtikrinantiems ar ją aptarnaujaniems padaliniams.JA anstolio raginime atlikęs nurodytus veiksmus apie tai raštu praneša anstoliui, kuris gavęs JA raštą ir patikrinęs atliktus veiksmus privalo surašyti nuosprendžio vykdymo aktą.JA negalintis per nustatytą terminą atlikti raginime nurodytų veiksmų, privalo raštu apie tai pranešti anstoliui.Jei JA per nustatytą terminą neįvykdo raginime nurodytų veiksmų anstolis turi teisę pats atlikti nuosprendžiui vykdyti būtinus veiksmus.Anstolis visą bausmės vykdymo laikotarpį pats arba per paskirtą asmenį privalo kontroliuoti kaip JA laikosi nuosprendyje nustatytų veiklos apribojimų.
(IŠ KONSPEKTŲ). Įsiteisėjusį nuosprendį dėl juridinio asmens veiklos apribojimo ar veiklos likvidavimo, teismas per 3 dienas išsiunčia antstoliui pagal juridinio asmens buveinę ir juridinių asmenų registrui. Registras, gavęs informaciją apie juridinio asmens veiklos apribojimą ar likvidavimą, informaciją privalo įtraukti į registrą.
Antstolis gavęs patvarkymą privalo išsiųsti raginimą geruoju vykdyti sprendimą. Raginime turi būti nurodyta kas turi būti padaryta (koks juridinio asmens filialas turi būti uždarytas ar sustabdyta veikla) ir terminus, kada tai turi būti įvykdyta. Termino nustatymas yra antstolio kompetencija, bet jis negali būti per trumpas. Jei juridinis asmuo geranoriškai atlieka nurodytus veiksmus, jis apie jų atlikimą raštu praneša antstoliui. Antstolis patikrina įvykdymą ir surašo nuosprendžio vykdymo aktą.
Jeigu juridinis asmuo geranoriškai vykdo įpareigojimus, bet to negali padaryti nustatytu laiku, juridinis asmuo gali prašyti antstolį pratęsti terminą. Antstolis privalo priimti patvarkymą; jeigu nepratęsia termino, tokį jo veiksmą juridinis asmuo tokį sprendimą gali skųsti apylinkės teismui. Nepratęsus termino, antstolis įgauna teisę nuosprendį vykdyti priverstinai; nuo to momento gali kilti klausimas dėl juridinio asmens darbuotojo, paskirto už bausmės vykdymą, baudžiamosios atsakomybės.
Jeigu juridinis asmuo neįvykdo bausmės per antstolio raginimais nurodytą terminą veiksmams atlikti, antstolis gali paskirti atsakingą asmenį, geriausiai paskirti juridinio asmens vadovą jį įpareigojant įvykdyti reikalingus veiksmus.
Veiksmus įvykdyti antstolis privalo pats, ar per savo paskirtą asmenį; kontroliuoti kaip juridinis asmuo laikosi veiklos paribojimo ar įpareigojimo uždaryti tam tikrą filialą.
Juridinio asmens likvidavimo bausmės atveju bausmės vykdymo pradžia tokia pati. Skirtumai prasideda nuo raginimo turinio. Antstolis raginime nurodo, kokios procedūras ir veiksmai per teismo nurodytą terminą turi būti atlikti ir įmonė išregistruota iš jungtinių asmenų registro.
Antstolis gali paskirti likvidatorių ir įpareigoti jį parengti likvidavimo planą. Jeigu raginime nurodytas administratoriaus paskyrimas ir plano parengimas neįvykdomas geranoriškai, antstolis skiria likvidatorių, arba likviduoja pats. Tas likvidatorius ir atlieka veiksmus reikalingus likvidavimui.
Jei antstolis negali likviduoti juridinio asmens per teismo numatytą terminą, teismas gali terminą pratęsti, tačiau tam būtina antstolio išvada, kurioje antstolis privalo informuoti, ar per tą terminą įmanoma atlikti reikalingus veiksmus, ar ne. Jei teismas termino nepratęsia, nuosprendį privalu vykdyti. Visi antstolio veiksmai, kol jie nėra teismo pakeisti, privalo būti vykdomi ir nėra stabdomi skundo padavimo laikotarpiui, ar kokiam kitam laikotarpiui.
BVK nustato antstolio teisę spręsti dėl šių 2 bausmių. BVK nustato teises nenumatytas CK ir Antstolių įstatyme: 1)Antstolis gali paskirti atsakingą asmenį. 2)Antstolis turi teisę paskirti ar pakeisti paskirtą likvidatorių. Kontroliuodamas abiejų bausmių vykdymą, antstolis turi teisę pareikalauti pateikti ataskaitą, kas nuveikta bausmės vykdymui. 3)Antstolio teisė pareikalauti, kad juridinis asmuo parengtų planą veiklos apribojimai, ar likvidavimo preliminarų planą; 4)Antstolio teisė teikti teismui išvadą dėl bausmės vykdymo termino pratęsimo ar nepratęsimo. 5)Įvykdęs abi veiklas praėjus antstolis raštu privalo pranešti nuosprendį priėmusiai institucijai.

21.JA LIKVIDAVIMO VYKDYMO TVARKA IR SALYGOS. JA likvidavimas yra juridiniams asmenims taikoma bausmė, kurios esmę sudaro įpareigojimas per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę,komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus JA padalinius.JA likvidavimas yra toks JA pabaigos būdas, kai jo veikla nutraukiama, o teisės ir pareigos nepereina kitam JA.Anstolis per septynias darbo dienas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos išsiunčia JA raginimą įvykdyti nuosprendį gera valia.Raginime anstolis nurodo per nuosprenduje nurodytą terminą nutraukti visą veiklą ir uždaryti visus padalinius taip pat atlikti visas likvidavimo procedūras ir JA išregistruoti iš JA registro.JA organas turi paskirti JA likvidatorių ir apie tai raštu pranešti anstoliui.JA turi būti likviduotas per teismo nuosprendyje nustatytą terminą. Jei JA organas dėl objektyvių priežasčių negali per nuosprendyje nustatytą terminą JA likviduoti jie turi teise kreiptis su prašymu pratęsti likvidavimo terminą. Kai įvykdyta JA veiklos apribojimo arba JA likvidavimo bausmė, anstolis apie tai praneša nuosprendį priėmusiam teismui.

22.ATEMIMO TEISES DIRBTI TAM TIKRA DARBA ARBA UŽSIIMTI TAM TIKRA VEIKLA VYKDYMO TVARKA IR SALYGOS. Teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas yra uždraudimas nuteistąjam dirbti kurioje nors veiklos srityje arba pagal tam tikrą specialybę: dirbti gydytoju, vairuotoju. Teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimas yra uždraudimas nuteistąjam užsiimti kuria nors veikla: komercine, ūkine. Nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistąjam bausmės turinį ir terminą, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo paskirta teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė, jo nuorašas per 3 dienas su patvarkymu vykdyti išsiunčiamas nuteistojo darbovietei ar pataisos inspekcijai. Jei uždžraudžiama užsiimti tam tikra veikla, nuorašas siunčiamas institucijai, išduodančiai licenzijas užsiimti veikla. Teismas paskyręs teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę kartu su laisvės atėmimu arba areštu, įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą ir patvarkymą išsiunčia griežtesnę bausmę vykdančiai institucijai pataisos įstaigai arba areštinei. Jeigu laisvės atėmimo bausmė pakeičiama švelnesne bausme, pataisos įstaigos administracija nuosprandžio nuorašą išsiunčia švelnesnę bausmę, į kurią pakeistas laisvės atėmimas, vykdančiai institucijai. (Pataisos inspekcijai pagal būsimą gyvenamąją vietą). Teismas panaikinęs bausmės vykdymo atidėjimą, nuosprendžio nuorašą išsiunčia griežtesnę bausmę vykdančiai institucijai. Nuosprendžio nuorašas dėl teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vykdymo siunčiamas tik tais atvėjais, kai tokia bausmė nėra visiškai įvykdyta.
Darbovietė, gavusi nuorašą, ne vėliau kaip kitą dieną privalo nuteistąjį atleisti iš darbo, kuris nuosprendžiu draudžiamas nuteistajam dirbti. Darbovietės pareiga tiksliai įrašyti SD pažymėjime, kokiu pagrindu iš kokio darbo asmuo atleidžiamas. Jei tai susiję su draudimu užsiimti tam tikra veikla, leidimus ar licenzias išduodanti institucija privalo ne vėliau kaip kitą dieną po nuorašo gavimo, panaikinti leidimus ir licenzijas ir pdaryti įrašus savo vidiniuose registruose. Ne vėliau kaip per 2 d. po nuorašo gavimo, darbovietė ar licenzija išdavusi institucija privalo informuoti bausmės vykdymo instituciją apie įvykdymą.
Praėjus metams po bausmės atlikimo nuteistasis turi teisę prašyti išduoti SD dublikatą be įrašo.
Yra numatytas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla bausmės vykdymo terminų skaičiavimas. Viešųjų teisių atėmimo bausmė pradedama vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vykdymo pradžia priklauso nuo to ar ši bausmė paskirta viena; su kokia kita bausme paskirta bausmė; ar buvo taikytas paskirtos laisvės atėmimo ar arešto bausmės vykdymo atidėjimas. Jeigu paskirta tik viena bausmė, pradedama vykdyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jei paskirta kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, taikoma visą nuteistojo buvomo pataisos įstaigoje arba areštinėje laiką, be to vykdoma nuosprendžio nustatytą laiką po laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo atvejais: atbuvus bausmės aliką, amnestija, malonė susirgus nepagydoma liga, kai teismas priima nutartį ir kt. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vykdymo sustabdymas reiškia, kad šios bausmės termino eiga atsiradus įstatymui numatytam pagrindui sustoja, o tolesnis jos vykdymas – tai kad šios bausmės termino eiga atsiradus įstatyme numatytam pagrindui pradeda eiti toliau.Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vykdymas, jeigu kartu paskirtos griežtesnės bausmės- arešto arba laisvės atėmimo- vykdymą teismas buvo atidėjęs, sustabdomas. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės vykdymas sustabdomas jei lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Jei asmuo nuteisiamas ir laisvės atėmimo bausme, ir areštu, laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, išvardintos bausmės vykdomos tik po pastarųjų bausmių atlikimo. Yra numatytos teisinės pasekmės nuteistajam, vengiančiam atlikti teisės dirbti arba tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę.Jeigu nuteistasis kuriam paskirta teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė neatlikęs visos bausmės pradeda dirbti- pataisos inspekcijos arba teisingumo ministro teikimu nutraukia darbo sutartį su nuteistuoju, atleidžia jį iš valstybės tarnybos ir panaikina leidimą užsiimti tam tikra veikla.

23.VIEŠŲJŲ TEISIŲ ATĖMIMO VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS. Viešųjų teisių atėmimas yra švelniausia bausmė,kurios esmę sudaro terminuotas teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas.Nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam viešųjų teisių atėmimo bausmės turinį ir terminą,sąlygas jo teise ir pareigas.Teismas, paskyręs tik viešųjų teisių atėmimo bausmę įsiteisėjusio teismo nuorašą ir patvarkymą išsiunčia šias bausmes vykdančiai institucijai- pataisos inspekcijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą.Teismas paskyręs viešųjų teisių atėmimo bausmę kartu su laisvės atėmimu arba areštu įsiteisėjusio teismo nuorašą išsiunčia griežtesnę bausmę vykdančiai institucijai.Pataisos inspekcija, sužinojusi bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po sužinjimo, kad nuteistasis įsidarbino pradėjo eiti pareigas valstybės tarnyboje, privalo raštu pranešti nuteistojo darbdaviui,įstaigos ar įmonės vadovui apie įsyteisėjusį teismo nuosprendį.Pataisos inspekcija ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius patikrinti ar nuteistasis laikosi nuosprendyje jam nustatytų draudimų.viešųjų teisių atėmimo bausmės vykdymo terminų skaičiavimas: viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausme arba jeigu arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, pradedamas vykdyti nuo nuosprendžio įsyteisėjimo dienos.Viešųjų teisių atėmimo bausmė pradedama vykdyti nuo nuosprendžio įsyteisėjimo dienos nepaisant to, ar ji paskirta kartu su kita bausme. Vengiantys atlikti viešųjų teisių atemimo bausmę nuteistieji, taip pat pareigūnai ar kiti asmenys, kalti dėl to, kad nevykdomas teismo nuosprendis atsako pagal LR įstatymus.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašas per 3 dienas su patvarkymu vykdyti išsiunčiamas nuteistojo darbovietei ir pataisos inspekcijai. Jei uždraudžiama užsiimti tam tikra veikla, nuorašas siunčiamas ne darbovietei, bet institucijai, išduodančiai licencijas užsiimti veikla. Jei asmuo nuteistas keliomis bausmėmis, ir viena iš jų susijusi su laisvės atėmimu, nuorašas siunčiamas tik pataisos įstaigai. Tik atlikus griežtesnę bausmę, pataisos įstaiga privalo pasiųsti nuorašą teisės dirbti darbą ar užsiimti tam tikra veikla bausmę vykdančiai institucijai. Tai padaroma bet kuriuo atveju: paleidus lygtinai, dėl ligos, atlikus bausmę. Tokį raštą siunčia pataisos inspekcijai pagal būsimą nuteistojo gyvenamąją vietą. Nuteistasis ne visada sako teisingai, kur jis gyvens. Siunčiama į deklaruotą gyvenamąją vietą. Pataisos inspekcijos pareigūnas privalo patikrinti, ar asmuo atvyko. Jeigu ne, vykdoma paieška, suradus nuorašas nusiunčiamas tai pataisos inspekcijai, kur nuteistasis gyvena.
Darbovietė, gavusi nuorašą, ne vėliau kaip kitą dieną privalo nuteistąjį atleisti iš darbo, kuris nuosprendžiu draudžiamas nuteistajam dirbti. Darbovietės pareiga tiksliai įrašyti Socialinio draudimo pažymėjime, kokiu pagrindu, ir iš kokio darbo asmuo atleidžiamas.
Jei tai susiję su draudimu užsiimti tam tikra veikla, leidimus ar licencijas išduodanti institucija privalo ne vėliau kaip kitą dieną po nuorašo gavimo, panaikinti licencijas ir leidimus ir padaryti įrašus savo vidiniuose registruose.
Ne vėliau kaip per 2 dienas po nuorašo gavimo, darbovietė ar licenciją išdavusi institucija privalo informuoti bausmės vykdymo instituciją apie įvykdymą.
Praėjus metams po bausmės atlikimo, nuteistasis turi teisę prašyti išduoti socialinio draudimo pažymėjimo dublikatą be įrašo.
Papildomos pataisos inspekcijos pareigos:1)Jeigu pataisos inspekcija sužino, kad asmuo užsiima veikla, kuri jam uždrausta nuosprendžiu, ji privalo informuoti darbdavį, licencijas išduodantį asmenį. 2)Pataisos inspekcija privalo periodiškai tikrinti ar asmuo neužsiima draudžiama veikla. 3)Nerečiau kaip kartą per pusmetį privalo patikrinti, kaip darbdaviai laikosi nustatytų draudimų ir kaip vykdo darbdaviui pavestas pareigas.
Viešųjų teisių atėmimo bausmė pradedama vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus, o atėmimo teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla bausmė pradedama vykdyti priklausomai nuo kitos bausmės. Jei asmuo nuteisiamas ir laisvės atėmimo bausme, areštu, laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, išvardytos bausmės vykdomos tik po pastarųjų bausmių atlikimo. Pataisos įstaigų administracija laisvės atėmimo laikotarpiu neturi teisės leisti asmeniui atlikti darbą, kurio atlikimui teisės atimtos, visu griežtesnės bausmės atlikimo laikotarpiu.
Viešųjų teisių atėmimo atveju po laisvės atėmimo bausmės, jei atėmimo laikotarpis sutampa ar trumpesnis, bus atliktos abi bausmes, atėmimo teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla bausmė pradedama atlikti tik po laisvės apribojimo bausmės.
BVK nustato specialią teisę teisingumo ministrui: 1)Atliekant laisvės atėmimo bausmę, jei asmuo lygtinai atleistas, bus pradėta vykdyti viešųjų teisių atėmimo ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla bausmė. Su tuo susiję terminai. 2)Jei asmuo nesilaiko lygtinio paleidimo režimo, asmuo grąžinamas atlikti laisvės atėmimo bausmę ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla bausmės terminas yra sustabdomas likusiam laisvės atėmimo laikotarpiui.
Viešųjų teisių atėmimo atveju terminams įtakos laisvės atėmimas neturės.

24.VIEŠŲJŲ DARBŲ VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS. Viešųjų darbų bausmės esmę sudaro įpareigojimas nuteistąjam per teismo paskirtą laiką, kuris gali būti nuo vieno mėnesio iki vienerių metų, neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį.Viešųjų darbų bausmės paskyrimo pradžia ir vieta-teismas paskyręs viešųjų darbų bausmę įsyteisėjusio teismo nuorašą išsiunčia vykdančiai bausmę institucijai.Viešųjų darbų vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija kartu su nuteistojo gyvenamosios vietos savivaldybės vykdančia institucija.Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu, nuteistasis privalo atvykti į šią bausmę vykdančią instituciją. Nuteistųjų kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės yra neatlygintinas nuteistojo darbas visuomenės labui ir bausmės atlikimo rėžimas. Bausmės atlikimo rėžimas- viešųjų darbų bausmės vykdymo sąlygų ir atliekančių viešuosius darbus nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Nuteistasis kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Žalą kurią padaro nuteistasis atlikdamas viešuosius darbus įmonei atsako tretieji asmenys.Viešųjų darbų atlikimo laikas skaičiuojamas mėnesiais.Nuteistojo darbų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Į viešųjų darbų bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirto sulaikymo, kardomosios priemonės- suėmimo arešto laikas.Viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra pataisos inspekcija.Viešųjų darbų bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos. Už dorą elgesį padėka,užvengimą atlikti viešuosius darbus- įspėjimas.
(IŠ KONSPEKTŲ) Teismas per 3 dienas nuosprendžio nuorašą siunčia pataisos inspekcijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Ši iškviečia nuteistąjį atvykti ir pirmojo pasimatymo metu iš nuteistojo turi būti paimamas sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę. Įstatymas nenumato procedūros, gali būti, kad nuteistasis iš principo nenori dirbti, ar nėra jam tinkamų darbų, tuomet toks jo atsisakymas forminamas raštu. Pataisos inspekcija kreipiasi į teismą, kad viešųjų darbų bausmės vykdymas būtų pakeistas į kitą bausmę.
Jeigu nuteistasis duoda savo sutikimą, (nustatytos formos dokumentas), pataisos inspekcija kartu su nuteistuoju nusprendžia, kur viešųjų darbų bausmė bus atlikta ir išduodamas nukreipimas.
Dėl to, ką nuteistasis dirbs, pataisos inspekcija ir nuteistasis yra apriboti sąrašu darbų, kurį pateikia apskritys ar savivaldybės. Neribojama galimybė paskirti darbą ne iš sąrašo, bet pareigūnas privalo kontroliuoti darbo atlikimą, todėl turi būti įmanoma kontroliuoti kaip, ką ir kiek laiko dirba. Darbus organizuoti gali ir visuomeninės organizacijos.
Atsižvelgiant į viešųjų darbų bausmės esmę nuteistasis turi išdirbti tam tikrą valandų skaičių. Pagal BVK tokiems asmenims netaikomas DK, jie nėra draudžiami. Jie tai gali daryti savanoriškai, o įmonės administracija, kur atliekami viešieji darbai privalo sudaryti tokias sąlygas, kad jos atitiktų saugias darbo sąlygas pagal tai nustatančius teisės aktus. Draudžiama atlikti viešuosius darbus pavojingomis ir kenksmingomis sąlygomis.
Darbdaviai privalo suteikti darbo priemones ir garantuoti darbų saugą.
Viešųjų darbų bausmės atlikimo laikas skaičiuojamas mėnesiais. Kontrolei ir žiniaraščiui atskaita yra mėnuo ir valandų per mėnesį skaičius negali būti mažesnis nei nustatyta. Jei nuteistasis neišdirba reikiamą valandų skaičių per mėnesį, pataisos darbų inspekcija kreipiasi į teismą dėl pratęsimo, bet maksimalus terminas ne ilgesnis nei 1 metai. Tai galima tik tuo atveju, kai nuteistasis neišdirba nustatyto laiko dėl objektyvių priežasčių. Kitaip bus vengimas ir toks asmuo baustinas kita griežtesne bausme.
Jei objektyvios priežastys neleidžia atlikti viešųjų darbų ilgesnį laiką, tokiais atvejais pataisos darbų inspekcija kreipiasi į teismą prašydama pakeisti viešųjų darbų bausmę kokia nors poveikio priemone. Teismas turi teisę pasirinkti bet kurią baudžiamojo poveikio priemonę.
Įskaitomas laikas į bausmės terminą, kai asmuo buvo suimtas, ar sulaikytas nepagrįstai, nors nuteistasis to laiko ir nedirbo.
Įstatymas apibrėžia darbdavio ir pataisos inspekcijos pareigas atliekant viešųjų darbų bausmę.
Nuteistasis visomis bausmėmis pirmojo susitikimo su pataisos inspekcija užpildo formą, kokie nuteistojo socialiniai poreikiai, kuo pataisos inspekcija jam gali padėti ir sudaro individualios prevencijos planą. Pareigūnas turi pozityvią pareigą padėti nuteistajam sprendžiant įvairias socialines problemas. Pareigūnas privalo nuteistajam padėti užmegzti santykius su darbo birža, darbdaviais, organizuoti būtiną psichologo ar socialinio darbuotojo pagalbą. Tai galioja bet kuriai bausmei, kuri yra pataisos inspekcijos kompetencijoje.
Specifinė – jei nuteistasis neatlieka viešųjų darbų bausmės, pasislepia, privalo skelbti paiešką.
Darbdavys, be jau paminėtų pareigų, privalo pildyti nuteistojo darbo laiko žiniaraštį, kurį pateikia pats nuteistasis jį gavęs iš pataisos darbų inspekcijos. Nuteistasis jį periodiškai pateikia pataisos inspekcijai. Darbdavys turi pranešti inspekcijai apie tokio asmens ligą, sužalojimus, mirtį, ar bet kokias aplinkybes, kurios trukdo atlikti viešųjų darbų bausmę. Gali būti taikomos nuobaudos ir skatinimai tiek darbdavio už darbą, tiek pataisos inspekcija už bausmės atitikimą. Tai padėka ir įspėjimas. Reglamentuojama BVK ir Teisingumo ministro įsakymu tik nuobaudų skyrimo tvarka.
Nuobaudą nuteistasis gali skųsti aukštesniam pareigūnui, Kalėjimų departamento direktoriui, Administraciniam teismui, bet pagal tai, koks subjektas skundžiamas, o ne bet kuriam.
Vengimu atlikti viešųjų darbų bausmę gali būti pripažinti atvejai, kai nuteistasis nevykdo įpareigojimų po pataisos inspekcijos įspėjimo. Teismas gali pakeisti viešuosius darbus į baudą arba areštą, jeigu vengiama atlikti

25.LAISVĖS APRIBOJIMO VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS. Laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro terminuotas, nuo trijų mėnesių iki dviejų metų, baudžiamojo įstatymo bei teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų taikymas nuteistajam.Laisvės apribojimo vykdymo pradžia:teismas paskyręs laisvės apribojimo bausmę, įsyteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiunčia šią bausmę vykdančiai institucijai.Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo išsikviečia nuteistajį ir jį supažindina su bausmės atlikimo tvarka.Nuteistasis privalo vykti į bausmę vykdančią instituciją.Laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygos: nuteistasis kuriam skirtas laisvės bausmės apribojimas privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus;laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnai privalo lankytis nuteistojo gyvenamoje vietoje ir tikrinti kaip nuteistasis laikosi jam nustatytų draudimų, nuteistasis kuriam paskirtas laisvės apribojimas privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą; į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu sulaikymo, kardomisios priemonės suėmimo, arešto laikas.Laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos tai pataisos inspekcijos ir dalyvaujančios institucijos policija.
(IŠ KONSPEKTŲ) Teismas per 3 dienas nuosprendžio nuorašą siunčia pataisos inspekcijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Pataisos inspekcija ne vėliau kaip per 5 dienas privalo išsikviesti nuteistąjį į inspekciją ir atlikti: 1)pareigūnas nuteistąjį privalo informuoti pasirašytinai su apribojimų atlikimo tvarka (su jam paskirtos bausmės atlikimo tvarka); 2) pareigūnas nuteistąjį privalo informuoti apie nuteistojo teises ir pareigas. 3)Kartu su nuteistuoju privalo nustatyti įpareigojimų ir atsiskaitymų tvarką. Tvarkoje privalo būti periodiškumas ir atsiskaitymo forma. Nustatant periodiškumą jis priklauso nuo įpareigojimų. Forma – raštu arba žodžiu.
BVK numato nuteistojo pareigą atvykti į pataisos inspekciją tada, kai pareigūnas to reikalauja. Jei neatvyksta, gali būti taikomos drausminės nuobaudos.
Laisvės apribojimo bausmę sudaro keli aspektai: 1)privalo laikytis apribojimų; 2)privalo vykdyti įpareigojimus; 3)privalo atsiskaityti.
Pareigūnas privalo visus tris aspektus kontroliuoti, lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje, tikrinti kaip vykdomi įpareigojimai ir teikti socialinę pagalbą.
Dalyvauja policija, bet jos funkcija viena – padėti pataisos darbų inspekcijai kontroliuoti įpareigojimų vykdymą. Tai daro lankydamiesi gyvenamojoje vietoje. Policija neturi teisės imtis kokių prievartos priemonių. Vienintelė reakcijos forma – pranešti pataisos inspekcijai. Be to, policija vykdo dingusio asmens paiešką (tai daro bet kokios bausmės atveju, kai taip nutinka).
Nuteistojo pareiga informuoti apie būsimąjį gyvenamosios vietos pakeitimą nuosprendį priėmusį teismą, arba pataisos inspekciją; pastarosios gavusios nuteistojo pranešimą, privalo viena kitą nedelsiant informuoti. Uždrausti pakeisti gyvenamąją vietą nei viena iš institucijų neturi teisės.
Jeigu nuteistajam paskiriami draudimai ar įpareigojimai nenumatyti BK, tokių įpareigojimų skyrimą nuteistasis gali skųsti teismui, kurio sprendimas yra galutinis.
Jeigu nuteistasis bausmės atlikimo metu dėl tam tikrų priežasčių negali įvykdyti draudimų ar įpareigojimų, pataisos inspekcijos teikimu teismas gali pakeisti bet kokia baudžiamojo poveikio priemone. BVK kalbama tik apie vieną poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių asmenų fondą, bet gali parinkti ir bet kurią numatytą BK.
Paskatinimas – padėka.
Nuobaudos: įspėjimas ir griežtas papeikimas.
Jei asmuo vengia atlikti bausmę, teismas ją gali pakeisti areštu. Pareigūnų įgaliojimus nustato teisingumo ministro įsakymas dėl pareigūnų įgaliojimų taikant skatinimus ir nuobaudas.

26.AREŠTO VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS. Arešto bausmės atlikimo vieta:nuteistieji šią bausmę atlieka areštinėse. Areštas-yra fiziniams asmenims skiriama bausmė, kurios esmę sudaro trumpalaikis-nuo10 iki 45 parų už baudžiamąjį nusižengimą ir nuo 15 iki 90 parų už nisikaltimą- laisvęžės atėmimas areštinėje.Visas areštas atliekamas vienoje areštinėje.Perkelti nuteistąjį laidžiama dėl ligos.Nuteistieji kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsyteisėjimo suimami.Į arešto atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras nuo nuosprendžio įsyteisėjimo pristati Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgos. Areštinėse moterys ir vyrai, suaugusieji ir nepilnamečiai turi būti laikomi izoliuoti vienas nuo kito. Arešto bausmės atlikimo režimas- bausmių vykdymo įstatymais ir juos atitinkančiais poįstatyminiais aktais nustatyta šios bausmės vykdymo ir atlikimo tvarka, užtikrinanti nuteistųjų apsaugą ir izoliavimą. Pagrindinis rėžimo areštinėse reikalavimai:būtinas nuteistųjų izoliavimas;kad nuteistieji tiksliai ir nenukrypdami vykdytų savo pareigas. Areštą atliekantys nuteistieji turi teisę per 30 parų gauti vieną pašto, siuntinį, taip pat turi teisę gauti smižulkių paketų. Turi teisę į vieną trumpalaikį pasimatymą.Areštą atliekantis nuteistasis gali dirbti jei areštinės administracija pasiūlo darbą. Socialinės reabilitacijos formos:individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais; kultūros sporto ir kt. Renginiai; pagalba sprendžiant nuteistųjų problemas.Areštą atliekančių nuteistųjų bendrasis lavinimas neatliekamas.Suimtas nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis paskirtas areštas, po nuosprendžio paskelbimo o jo pareigų ir teisių išaiškinimo paleidžiamas iš suėmimo.Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsyteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimo departamentu dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų.Arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės:padėka;galiojančios nuobaudos panaikinimas prieš terminą; pasivaikščiojimo laiko pailginimas viena valanda.Nuobaudos:įspėjimas;griežtas papeikimas;pasivaikščiojimo laiko panaikinimas, uždarymas į karcerį.
(IŠ KONSPEKTŲ)Arešto bausmės atlikimas poilsio dienomis.
Jeigu arešto bausmės atlikimas poilsio dienomis paskiriamas nuteistajam, kuris iki nuosprendžio priėmimo buvo suimtas, jis paleidžiamas po nuosprendžio priėmimo. Jam išaiškinamos teisės ir pareigos ir kaip jis turi susitarti su Kalėjimų departamentu dėl arešto bausmės atlikimas poilsio dienomis atlikimo tvarkos.
Nuosprendis su patvarkymu siunčiamas artimiausiai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą areštinei. Areštinė gavusi nuosprendžio nuorašą privalo nedelsiant informuoti Kalėjimų departamentą.
Nuteistasis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo per 7 dienas atvykti į Kalėjimų departamentą ir susitarti dėl bausmės atlikimo tvarkos. Būtina susitarti: 1)Dėl dienų, kuriomis bus atliekama bausmė; tai turėtų būti poilsio dienos (šeštadienis, sekmadienis, švenčių dienos, asmens atostogų laikas). Susitarime jos visos turi būti išvardintos paromis. 2)Dienos laikas, kuomet nuteistasis atvyks į areštinę (tai turi būti fiksuojama tiksliu paros laiku) ir paros laikas, kada asmuo bus išleidžiamas iš areštinės. 3)Areštinė, kurioje bus atliekama bausmė. Jei areštinė, kurioje bus atliekama bausmė, nesutampa su ta, kuriai nusiųstas nuorašas. Kalėjimų departamentas informuoja teismą ir abi areštines. Areštinė gavusi nuorašą turi jį persiųsti. Jeigu areštinės sutampa, tai kalėjimų departamentas tik informuoja teismą apie susitarimą.
Jei nuteistasis su Kalėjimų departamentu nesutaria bent dėl vienos iš sąlygų, galutinį nuosprendį priima teismas.
Jeigu nuteistasis neatvyksta į Kalėjimų departamentą, arba pažeidžia susitarimo sąlygas, neinformuoja areštinės administracijos, areštinės administracijos teikimu, teismas gali pakeisti bausmę į arešto atlikimo bausmę įprasta tvarka.
Jei nuteistasis negali atvykti į areštinę dėl objektyvių priežasčių, neatvykimas neužtraukia pasekmių, bet paros neįskaičiuojamos į bausmės atlikimą. Nuteistasis turi pateikti atvykęs pateisinančius dokumentus, kurių kopija paliekama nuteistojo asmens byloje, o bausmės vykdymas pratęsiamas tiek dienų, kol jis atliks visas nustatytas paras. Bausmės atlikimas gali tęstis iki nuteistojo mirties, kol atbus nustatytą parų skaičių.
Pagal bendrą taisyklę nuteistieji iš areštinių paleidžiami paskutinę bausmės dieną pirmoje dienoje dienos pusėje. Švenčių dieną – paskutinę darbo dieną prieš šventes. Jei bausmė atliekama poilsio dienomis, jis bus paleistas tą dieną ir tą valandą, kuri nurodyta susitarime.

27.LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS VYKDYMO VIETOS. Bausmės vykdymo vietos, pataisos įstaigų rūšys:pataisos namai,nepilnamečių pataisos namai,kalėjimai ir atviros kolonijos.Pataisos namos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.Laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmines grupes.Paprastąjai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:įsygyti maisto produktų,per tris mėn.gauti vieną pašto siuntinį;gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų.Lengvąjai:tik du kartus gauti pašto siuntinius bet gali paskambinti telefonu.rausminei:per keturis mėnesius gauti vieną pašto siuntinį, vieną kartą per du men.paskambinti telefonu.Nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei pilnamečiai nuteistieji, nustatyta tvarka palikti šiose įstaigose.Laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose atliekantys nuteistieji skirstomi į paprastąją ir lengvąją grupes.Paprastai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos:įgyti maisto produktų;per du men.gauti vieną pašto siuntinį;per du mėn.gauti vieną trumpalaikį pasimtymą;gauti ir siųsti neribotą kieką laiškų;vieną kartą per dvi savaites paskambinti telefonu.Lengvąjai grupei priskirti nuteistieji turi teises:per mėn.gauti vieną pašto siuntinį(viskas kaip kitame).Nuteistųjų kuriems suėjo 18 metų palikimas nepil.pataisos namuose, tie asmenys kurie ėmė taisytis, siekiant įtvirtinti jų pasytaisymorezultatus gali būti palikti nepil.pataisos namuose.Nepil. nuo 18 iki 21 metų,sistemingai pažeidžiantys bausmės atlikimo režimą,gali būti Kalėjimo departamento direktoriaus nutarimu perkelti iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus bausmę atlikti paprastoje grupėje.Kalėjimai.Kaleimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys,nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti nuteistieji ir nuteistieji kuriems paskirta bausmė iki gyvos galvos.Pilnamečių nuteistųjų laisvės atėmimu teismo nuosprendžio pagrindu atliekančių bausmę kategorijos:asmenys nuteisti už labai sunkius nusikaltimus,tai tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamąjame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršyja dešimt metų laisvės atėmimo;iš pataisos namų perkelti nuteistieji;asmenys kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.nuteistieji kalėjimuose skirstomi į paprastą ir drausmines grupes.Paprastai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos:įsigyti maisto produktų;per du mėn. Gauti vieną pašto siuntinį;per du mėn. Gauti trumpalaikį pasimatymą;gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos;vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu.Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos:įgyti maisto produktų;gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų;gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą.Nuteistųjų laikymo kalėjimo drausmės grupės sąlygomis terminas- nuo dviejų iki šešių mėnesiųPalikti kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų ir gali būti laikomi nerakinamuose kameruose.Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atviruose kolonijose.Vienoje atviroje kolonijoje gali būti laikomi ir nuteistieji vyrai, ir nuteistosios moterys.Atviruose kolonijose nuteistieji:laikomi be apsaugos bet prižiūrimi;turi teisę vaikščioti nutatytose teretorijose kiek nori; gali turėti su savimi pinigų;be apribojimų gauti pasymatymus; jeigu neturi nuobaudų gali parvykti į namus kasmetinių atostogų.
(IŠ KONSPEKTŲ)Lietuvoje yra 3 pagrindinės laisvės atėmimo vietų rūšys: 1)Pataisos namai, atviroji kolonija, kalėjimas. 2)Joms prilyginama nepilnamečių pataisos namai, gydymo pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninė. 3)Kardomojo kalinimo vietos.
Teismas parenka įstaigos rūšį pagal nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas gali parinkti tik pirmos grupės įstaigas. Joms prilygintas įstaigas nuteistasis gali pateikti tik Kalėjimų departamentas ar pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu.
Nuteistieji po nuosprendžio įsiteisėjimo suimami, talpinami į . Paskirstymo tvarka labai formali, vertinimui vietos nedaug. Bendroji nukreipimo į įstaigas tvarka netaikoma: 1)Nėščioms moterims ir motinoms turinčioms vaikų iki 3 metų; jos siunčiamos į Panevėžio pataisos namus. 2)Nuteistiesiems, kurie siunčiami panaikinus lygtinį atleidimą, arba lygtinai paleisti nuo bausmės atlikimo vietos. Jie grįžta ten, iš kur buvo atleisti. Kai jie atvyksta, nedelsiant informuojamas teismas ir nuteistojo sutuoktinis, sugyventinis, artimieji giminaičiai.
Sprendimą palikti nuteistąjį bausmę atlikti kardomojo įkalinimo vietoje priima teismas, bet įstatymas numato sąlygas: 1)asmuo pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimu; 2)bausmė paskirta atlikti pataisos namuose; 3)pats nuteistasis raštu sutinka bausmę atlikti kardomojo kalinimo vietoje. Principinė taisyklė – bausmė atliekama vienoje pataisos įstaigoje. Perkeltas asmuo gali būti tik išimtiniais atvejais. Tam būtinas ne tik materialus pagrindas (nuteistojo liga, kitos išimtinės aplinkybės, būtinas procesinis Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas).

28.NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU TEISINĖ PADĖTIS.

29.TEISĖ Į PASYMATYMUS. Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiai ir kitais asmenimis leidiami trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai-iki dviejų parų.Trumpalaikiai pasymatymai su sutuoktiniu, sugyventiniu bei artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje,tačiau pokalbio nesiklausoma.Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasymatymas gali būti pakeistas telefoniniu pokalbiu.Ilgalaikiai pasymatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimais giminaičiais.Taip pat leidžiamas ilgalaikis pasimatymas su asmeniu su kuriuo nuteistasis turi vaiką.Nuteistiesiems paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose,laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasymatymų, vienas ilgalaikis pasymatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasymatymais.Nuteistąjį sergantys sunkia liga,gresiančia jo gyvybei,pataisos įstaigos direktorius privalo leisti aplankyti sutuoktiniui,sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams.Šie aplankymai į pasymatymų skaičių neįeina.uteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę,permetus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasymatymai.Šių pasymatymų vietą nustato tų įstaigų direktoriai.uteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji.Nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti papratąjai ar lengvajai grupei,socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasymatymai.Pasymatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.Į pasymatymų skaičių neįskaitomi susitikimai su advokatu.Nuteistieji uždaryti į baudos ar drausmės izoliatorių arba į karcerį bei perkelti į kamerų tipo patalpas, neturi teisės į pasymatymus.
(IŠ KONSPEKTŲ) Pasimatymai galimi trumpalaikiai – iki 4 valandų ir ilgalaikiai – iki 2 parų.Trumpalaikiai pasimatymai galimi su visais asmenimis. Jeigu tai pašalinis asmuo, pataisos įstaigos administracija vertina, ar nedalo blogos įtakos nuteistajam ir turi teisę to neleisti.Trumpalaikiai pasimatymai vyksta administracijos akivaizdoje, bet draudžiama klausytis pokalbių.Vienu metu draudžiama atvykti daugiau kaip 3 lankytojams, tai praktiniais sumetimais. Tikslų pasimatymo laiką apsprendžia nuteistasis, bet ne ilgiau, kaip 4 val.Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais, asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką ir nei nuteistasis nei tas asmuo neturi kito sutuoktinio. Vaikas turi būti registruotas nuteistojo asmens vardu. Asmuo siekiantis pasimatymo turi turėti visus reikalingus dokumentus. Tokio ilgalaikio pasimatymo metu gyvena tam skirtoje patalpoje. Tai intymus pasimatymas. Įstatymas nustato, kad įstaigose, kur nėra ilgalaikio pasimatymo patalpų, toks ilgalaikis pasimatymas gali vykti trumpalaikio pasimatymo patalpose. Taip yra Lukiškių kalėjime.Nuteistuosius, kurie serga sunkia liga, jų artimieji gali lankyti ir aplankymai nėra įskaitomi į pasimatymų skaičių. Jei sutuoktiniai, sugyventiniai abu atlieka laisvės atėmimo bausmę turi teisę į 2 ilgalaikius pasimatymus per metus. Įstaigos vadovas turi teisę suteikti neribotų skaičių ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų papildomą skaičių, būtiną sveikiems socialiniams santykiams palaikyti. Tik po to, kai bus panaudotas įstatymu numatytas pasimatymų skaičius, direktorius gali suteikti papildomą.

30.SUSIRAŠINĖJIMO TEISĖ.Nuteistųjų teisė susirašinėti gaunamų bei siunčiamų laiškų kiekio požiūriu neribojama.Neribotą laiškų kiekį leidžiama siųsti ir gauti visiems nuteistiesiems nepriklaisomai nuo pataisos įstaigos rūšies ir grupės,kuriai priskirtas nuteistasis.Tačiau teisę siųsti laiškus neturi nuteistieji, uždaryti į baudos ar drausmės izoliatorių arba karcerius,jie turi teisę tik gauti laiškus.Taip pat draudžiamas susirašinėjimas tarp nuteistųjų,laikomų kardomojo kalinimo vietose,areštinėse ar pataisos įstaigose.Išimtis padaryta tik nurodytuose vietose laikomiems nuteistiesiems sutuoktiniams ar artimiesiems giminaičiams.Pataisos įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia,taip pat nuteistųjų įtaiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per trie darbo dienas. Laiškus nuteistieji gali siųsti ir gauti tuoj pat atvykę į pataisos įstaigą.Užtikrinant konstitucinę nuteistųjų teisę į susirašinėjimo slaptumą,jų gaunamų laiškų turinio skaitymą,leidžiamas tik tam,kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. Cenzūravimui reikalingas prokuroro ar pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas arba teismo nutartis. Jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų pataisos įstaigos direktorius pranešęs Kalėjimų departamento direktoriui ir prokurorui, laikinai sustabdyti nuteistųjų laiškų išsiuntimą,taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių įteikimą nuteistiesiems.

31.SKUNDŲ,PRAŠYMŲ IR PAREIŠKIMŲ TEISĖ.Bausmių vykdymo teisės teorijoje nuteistojo laisvės ir teisės klasifikuojamos į absoliučias ir sąlygines.Viena iš bendrųjų nuteistojo teisių yra teisė kreiptis su prašymais, pareiškimais, pasiūlymai, skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės instituciją ar įstaigą, pareigūną ir pan.Bausmių vykdymo įstatymai neriboja nuteistųjų teisės kreiptis, tačiau gali būti nustatyta tam tikra kreipimosi tvarka.Taip pat kai kurie teisės aktai gali nustayti tam tikrus reikalavimus kreipimosi turiniui, formai arba pačiam pareiškėjui. Pareiškimai, prašymai skirti valstybės institucijoms yra necenzūruojami ir išsiunčiami ne vėliau kaip kitą dieną po įteikimo. Atsiųsti raštai turi būti įteikti arba nuteistieji supažindinti su turiniu, jei atsiunčiama įstaigos administracijai, ne vėliau kaip kitą dieną po gavimo.Žodžiu pateikti skundai, prašymai ir pareiškimai galimi. Jie turi būti užfiksuoti. Jei priimamas sprendimas, nuteistasis turi būti informuotas. Draudžiami kolektyviniai ir anoniminiai skundai Lietuvos valstybės institucijoms. Jei skundas EŽTT, jis gali būti kolektyvinis. Nuteistieji negali pažeisti tokių taisyklių: a)skundo perduoti ne per įstaigos administraciją;b)negali skųstis už kitus nuteistuosius. Išimtis – visuomeninės organizacijos gali ginti savo nario teises ir laisves.(BVK 100 str. 1.Nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas. Prie nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, jei reikia,pridedami pataisos įstaigos administracijos aiškinamieji raštai.2.Valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams bei tarptautinėms institucijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi LR, adresuoti pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai necenzūruojami ir išsiunčiami per 1 darbo dieną nuo jų gavimo momento.3. Atsakymai į nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus),peticijas ir skundus per 3 darbo dienas nuo jų gavimo momento įteikiami nuteistiesiems pasirašytinai. Šio str. 2 d.numatytų tarptautinių institucijų atsakymai nuteistiesiems įteikiami ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jų gavimo momento.4. Nuteistieji turi teisę tiesiogiai kreiptis į LR Prezidentą, LR Seimo ar Vyriausybės narį,prokurorą, Seimo skiriamą kontrolierių arba Teisingumo ministerijos atstovą šių asmenų lankymosi pataisos įstaigose metu.5. Nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams.6. Nuteistiesiems draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus bei visuomenines organizacijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų nuteistųjų vardu arba ne per pataisos įstaigos administraciją.7. Siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.)

32.TEISĘ Į TRUMPALAIKĘ IŠVYKĄ Į NAMUS. Teisė labai nauja. Nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvose ar paprastose grupėse ir atlikę ne mažiau kaip ½ bausmės, o nepilnamečiai – 1/3, gali būti išleidžiami 1 kartą per 3 mėnesius 3 paroms parvykti namo. Leidžiama tik į namus. Jei toks leidimas duodamas, laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Išlaidas padengia pats nuteistasis. Apie išvyką įstaiga praneša policijos komisariatui, ir pataisos įstaigos buvimo vietos prokurorui. Nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su reikalavimais. Jei negrįžta laiku, gali būti baudžiamas už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę. Lenkai tokią teisę turi 8 metus, 98 % nuteistųjų nepadarė jokių nusikaltimų ar pažeidimų. Didžiausi pažeidimai – vėlavimas. Institutas labai veiksmingas. ( BVK 104 str.1. Nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams – atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per 3 mėnesius 3 paroms parvykti į namus.2. Leidimą parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomasį bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai.3. Šio str. 1 d. nurodytos teisės neturi šio BVK 154 str. 3 d. išvardyti nuteistieji (BVK 154str. 3d. Neleidžiama išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų: pavojingiems recidyvistams; asmenims, nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus;nuteistiesiems, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų; užsieniečiams; ribotai pakaltinamiems, sergantiems infekcinėmis ir venerinėmis ligomis nuteistiesiems.).4. Tvarką, kuria nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus,nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvyką pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos komisariatui.)

33.TEISĖ Į TRUMPALAIKĘ IŠVYKĄ UŽ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ RIBŲ. BVK 105 str. 1. Nuteistiesiems, laikomiems atvirose kolonijose, pataisos namuose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis bei nepilnamečių pataisos namuose, gali būti leidžiama išvykti už šių pataisos įstaigų ribų ne ilgiau kaip 10 parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. 2. Leidimą išvykti už pataisos įstaigos ribų duoda pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę,elgesį bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta.Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs už pataisos įstaigos ribų,įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai. 3. Nuteistieji vyksta su palyda arba be jos, o nepilnamečiai -tik su palyda. Suaugusiems nuteistiesiems išvykos metu gali būti uždėti antrankiai. 4. Tvarką, kuria nuteistiesiems leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.Apie nuteistojo išvyką už pataisos įstaigos ribų pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos komisariatui.

34.SPECIALIOSIOS NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU(LA) PAREIGOS.Nuteistųjų pareigos ir draudimai už-tikrina tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu arba su kuria būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų(areštinių) veiklai.(BVK 110str.1. LA bausmę atliekantys nuteistieji privalo: laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus; administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose; tausoti pataisos įstaigos turtą.2. LA bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama: organizuoti piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose dalyvauti; steigti politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti jų veikloje; įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus,naudoti toksines priemones; pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems,nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams;taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; daryti tatuiruotes sau ir kitiems asmenims; platinti be pataisos įstaigos administracijos leidimo rankraščius ir kitus leidinius; kurstyti kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų administracijos reikalavimus;reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis.3. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal LR įstatymus.

35.NUTEISTŲJŲ LA KLASIFIKAVIMO SAMPRATA IR KRITERIJAI. Nuteistųjų arešto bausme klasifikavimo reikalai yra tokie patys, bet kriterijų mažiau, o areštinės direktorius turi teisę nustatyti papildomus kriterijus. Klasifikavimas yra skirstymas į tam tikras grupes, o toks skirstymas nulemia tai, kad šios klasifikacinės grupės neturi teisės būti vienoje įstaigoje, arba turi būti laikomos izoliuotai viena nuo kitos.Klasifikavimo paskirtis yra atskirti tuos, kurie dėl nusikaltimo ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems, kad palengvinti socialinės reabilitacijos formą (sudaryti prielaidas grupiniam darbui), saugumo darbuotojų ir nuteistųjų užtikrinimas. Kai kurie kriterijai nulemti tiesiogiai saugumo.Privalomi kriterijai, kuriuos pataisos įstaigos administracija privalo vykdyti nesvarstydama. Papildomi kriterijai tokie, kurių pataisos įstaigos administracija laikytis neprivalo, jis siejamas su tikslingumu.Privalomi kriterijai:1)Kriterijai, kurie nulemia nuteistųjų laikymą atskirose įstaigose: a)pilnamečiai ar nepilnamečiai; b)vyrai ar moterys.
Išimtys siejamos su Lietuvos realijomis:a)Šio principo nesilaikoma moterų atžvilgiu – pataisos namuose bausmę atlieka tiek pilnametės, tiek nepilnametės, bet nepilnametės bausmę atlieka izoliuotai. B)Kita išimtis – atviroje kolonijoje gali atlikti bausmę tiek vyrai, tiek moterys.
1>Izoliuotai privalu laikyti tokias kategorijas:a)nuteistuosius, kuriems laisvės atėmimo bausmė paskirta pirmą kartą. Tai ir tokie, kuriems anksčiau buvo paskirta bausmė, jos vykdymas atidėtas, o vėliau asmuo nuo bausmės atleistas. Tai asmuo, kuris realiai pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ši grupė izoliuojama nuo visų kitų;b)nuteisti už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus atskirai;c) nuteistieji užsieniečiai izoliuojami nuo visų kitų nuteistųjų;d)buvę anksčiau ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kitų valdžios ar valdymo institucijų pareigūnai, kurie turėję valdingų įgaliojimų sau nepavaldiems asmenims.e) pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Tai tokie, kuriuos pripažįsta tokiais teismo nuosprendis, kuriems laisvės atėmimo bausmė ne mažesnė kaip 6 metai.f) nuteistieji, sergantys aktyvia TBC forma.g)nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Šių privalomų kriterijų turi būti laikomasi bet kurioje pataisos įstaigų rūšyje: kalėjime, pataisos namuose, atvirojoje kolonijoje.
Prie papildomų kriterijų įstatymų leidėjas numato tokius; izoliuotus pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti:* buvusius valstybės tarnautojus.*I ir II grupės invalidus;*sergančius AIDS;*ribotai pakaltinamus;gerai dirbančius ir pavyzdingai besielgiančius;režimą pažeidžiančius.
Įstatymas įstaigos administracijai neleidžia išplėsti šių kriterijų rūšių. Tikslingumą apsprendžia: a)kiek toje įstaigoje yra tokios rūšies nuteistųjų. b)kai kuriais atvejais tą apsprendžia paties nuteistųjų pageidavimas. AIDS atskyrimas, atsižvelgiant į tarptautinės teisės reikalavimus gali būti tik 2 pagrindais: pats asmuo prašo izoliuoti;kelia pavojų aplinkinių sveikatai.
Ribotai pakaltinami izoliuojami, kai nuosprendžiu jiems paskirtos medicininio poveikio priemonės.
Arešto bausmės atveju klasifikavimas toks pats, bet taikomi ne visi kriterijai, kurių pagrindu skirstomi nuteistieji laisvės atėmimo bausme. Areštinės direktoriui įstatymas nereglamentuoja papildomų kriterijų.
Šie kriterijai netaikomi pataisos įstaigos ligoninei. Šie kriterijai tuo atveju tik 3: 1)Pilnamečiai ir nepilnamečiai talpinami atskirai;2)Vyrai ir moterys talpinami atskirai;3)Nuteistieji iki gyvos galvos talpinami atskirai.
Visos kitos grupės nuteistųjų ligoninėje gali būti laikomos kartu.
Visose pataisos įstaigų rūšyse nuteistieji dar suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (progresyvus bausmės atlikimo principas). Pradžioje visi paskiriami į pagrindinę grupę, vėliau paskatinami perkėlimu į lengvąją grupę, ar nubaudžiami perkeliant į drausmės grupę.
Kiekvienoje grupėje nuteistojo teisinė padėtis skiriasi. Geriausia jo padėtis lengviausioje grupėje. Kiekvienoje grupėje esantis nuteistasis turi skirtingas teises net ir toje pačioje įstaigoje.
Grupės turi būti atskirtos viena nuo kitos. Fizinis izoliavimas šiuo metu liečia kol kas tik drausmės grupę. Kitų dviejų atskyrimas yra tik teisinis.
Kalėjimuose yra tik 2 grupės – paprastoji ir drausmės.
Atviroje kolonijoje nuteistieji į grupes neskirstomi.
Nepilnamečių pataisos namuose yra tik paprastoji ir lengvoji grupės.
Drausmės grupės gali būti tik kalėjimuose ir pilnamečių pataisos namuose.
Nuteistieji, kurie pasiunčiami bausmės atlikti kardomojo kalinimo vietoje atlieka bausmę paprastoje grupėje. Jei pasiunčiami į ligoninę ar kitą įstaigą, jam taikomos tos sąlygos, kurios buvo perkėlimo momentu.

36.REŽIMAS LA VIETOSE IR PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI. Pagrindinė laisvės atėmimo režimo kaip nuteistųjų pataisos priemonės paskirstis yra ugdyti nuteistuosius, kad jie paklustų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, t.y. išmoktų laikytis tam tikromis taisyklėmis nustatytos visiems privalomos tvarkos.Režimas-diferencijuotų laisvės atėmimo busmės vykdymo sąlygų ir bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų nustatymas sudaro sąlygas laisvės atėmimo bausmės vykdymą individualizuoti, kai kiekvieno nuteistojo laikymo sąlygos priklauso nuo jo asmenybės, elgesio,bausmės atlikimo režimo reikalavimų vykdymo,anksčiau jam paskirtų ir turimų nuobaudų bai paskatinimo priemonių kiekio ir pobūdžio, požiūrio į darbą, mokymosi, dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose bei elgesio pokyčių.Nuteistieji privalo laikytis visų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių bei bausmių vykdymo įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų režimo pataisos įstaigose reikalavimų. Laisvės atėmimo bausmės esmę sudaro fizinis nusikaltimą padariusio asmens izoliavimas nuo visuomenės. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra: 1) būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; 2) reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas;3) skirtingų laikymo sąlygų sudaryma atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pvojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu..Režimas pataisos įstaigose reikalauja užtikrinti nuteistųjų izoliavimą, kurio tikslas yra diferencijuotas šių asmenų laikymas, taip pat įstatymų nustatyų tarpusavio santykių, santykių su pataisos įstaigų personalu, giminaičiais ir kitais asmenimis apribojimo užtikrinimas..

37.PAGRINDINĖS REŽIMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS. Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių rūšis, kurioms priskiriama: pataisos įstaigų apsauga; teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskeidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais; specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka.Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės skirtos visiems bausmių vykdymo teisinių santykių dalyviams, tačiau pirmiausia- pataisos įstaigų administracijai.Režimo užtikrinimo priemones galima suskirstyti į dvi grupes: bendrąsias ir specialiąsias.Bendrosios priemonės- ugdomojo pobūdžio priemonės, užtikrinančios įstatymų atžvilgiu paklusnų elgesį ir teisinių bausmių vykdymo santykių subjektų bei dalyvių teisėtumo laikymąsi. Režimas bus užtikrinamas, jeigu, visų pirma, jo reikalavimus vykdys pats pataisos įstaigų prsonalas, kuris savo veikla turi sudaryti sąlygas teisėtvarkos ir teisėtumo bei nuteistųjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimams pataisos įstaigose užkardyti. Specialiosios pataisos įstaigų režinimo užtikrinimo priemonės-bausmių vykdymo įstatymais ir kitais teisės aktais numatyti poveikio metodai, užtikrinantys nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją bei užkardymą pataisos įstaigose. BVK nustatytais pagrindais ir tvarka pataisos įstaigose gali būti panaudotos specialiosios režimui užtikrinti tramdymo priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, guminės lazdos,koviniai imtynių veiksmai, dujos, tarnybiniai šunys ir kt.

38.PATAISOS ĮSTAIGOS(PĮ)ADMINISTRACIJOS VEIKLA SUSIKLOSČIUS YPATINGAI SITUACIJAI.Jeigu pataisos įstaigose susidaro ypatinga situacija(nuteistųjų riaušės arba grupinis pasipriešinimas pataisos įstaigos administracijai, kurių metu vyksta pagromai, padegimai, įkaitų robimai ir kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką ir pan.), įstaigos apsaugai ir tvarkai palaikyti gali būti pasitelktos VRM viešojo saugumo pajėgos, atsakingos už viešąjį saugumą, ir policija.Kilus riaušėms arba grupiniam pasipriešinimui įkalinimo įstaigoje, šios įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas privalo: turimomis pajėgomis sustiprinti įkalinimo įstaigos apsaugą; imtis priemonių likviduoti riaušes arba grupinigį pasipriešinimą; apie įkalinimo įstaigoje susidariusią padėtį informuoti įkalinimo įstaigos direktorių, Kalėjimų departamento, vidaus tarnybos(viešojo saugumo) dalinio ir teritorinės policijos įstaigos, kurios teritorijoje yra įkalinimo įstaigabudėtojus; jeigu riaušės arba grupinis pasipriešinimas kelia grėsmę administracijos personalo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai ir neįmanoma šio pavojaus pašalinti įkalinimo įstaigos pajėgomis, nedelsdamas informuoti apie tai Kalėjimo departamento, vidaus tarnybos( viešojo saugumo) dalinių ir teritorinės policijos įstaigos budėtojus, nurodydamas asmenų, dalyyvaujandžių pažeidžiant tvarką, skaičių, pažeidimų atsiradimo priežastis ir padarinius, taip pat įvardydamas, kokių priemonių imtąsi jiems pašalinti.

39.SPECIALIOS PRIEMONĖS, JŲ PANAUDOJIMO PAGRINDAI IR TVARKA.Europos įkalinimo įstaigų taisyklėse numatyta, kad pataisos įstaigų personalas neturi teisės prieš kalinius naudoti jėgą išskyrus savigyną arba bandymo pabogti ir aktyvaus ar pasyvaus fizinio pasipriešinimo atvejais, vadovaujantis įstatymu arba potvarkiais.Darbuotojai, kurie priversti panaudoti jėgą, privalo ja naudotis tik tiek, kiek tai būtina, ir nedelsdami pranešti apie incidentą įstaigos direktoriui. Pataisos įstaigose prieš nuteistuosius ir kitus asmenis leidžiama panaudoti specialiąsias priemones: antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones,gumines lazdas,kovinius imtynių veiksmus, dujas,vandensvaidžius, tarnybinius šunis,šarvuočius ir kitą techniką. Specialiųjų priemonių, kurios gali būti panaudotos pataisos įstaigose, sąrašas yra išsamus ir baigtinis, todėl draudžiamas bet kokių kitų specialių priemonių, nenumatytų šiame sąraše, panaudojimas pataisos įstaigose.(121 str.Antrankių, tramdomųjų marškinių ar surišimo priemonių, guminių lazdų, kovinių imtynių veiksmų bei asmens apsaugai skirtų dujų panaudojimo pagrindai.1.Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos, policijos ir VRM viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones,gumines lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas šiais atvejais:1)kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus;2)kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų arba priešinasi jėga;3) kai reikia atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą; 4)kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai,šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką.2. Be šio str.1 d. nurodytų atvejų, antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis:1) kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo;2) kai nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į karcerį,baudos ar drausmės izoliatorių, kamerų tipo patalpas,-konvojavimo arba palydos metu;3) kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti;4) konvojuojant nuteistąjį lėktuvu;5) konvojuojant sulaikytą pabėgusį nuteistąjį.3. Šio str.1 ir 2 dalyse nurodytas priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris bei invalidus su akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu.122 str.Tarnybinių šunų panaudojimo pagrindai. 1. Tarnybiniai šunys pataisos įstaigose gali būti panaudoti šiais atvejais:1) saugant pataisos įstaigos teritoriją;2) konvojuojant nuteistuosius;3) apžiūrint pataisos įstaigos teritorijas, kuriose draudžiama būti nuteistiesiems, ir šalia esančias teritorijas;4) tikrinant atvykstančias į pataisos įstaigą ir iš jos išvykstančias transporto priemones ir gabenamus krovinius;5) ieškant paslėptų narkotinių, psichotropinių ir toksinių medžiagų;6) atliekant pabėgusių nuteistųjų paiešką ir sulaikant pabėgusius nuteistuosius;7)siekiant apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei, kai kitos panaudotos priemonės neveiksmingos.2.Draudžiama tarnybinius šunis naudoti prieš moteris,nepilnamečius ir invalidus su akivaizdžiais invalidumo požymiais,išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys užpuola arba priešinasi ginklu. 123 str.Vandensvaidžių, specialios paskirties dujų, šarvuočių ir kitos technikos panaudojimo pagrindai. 1.Nuteistųjų riaušių arba grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai atvejais, kai jų metu vyksta pogromai,padegimai, įkaitų grobimai ir kitokie tyčiniai veiksmai,šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką,Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu prieš nuteistuosius gali būti panaudoti vandensvaidžiai, specialios paskirties dujos,šarvuočiai ir kita technika.2.Vandensvaidžiai gali būti panaudoti ir pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu.3.Šio str.1 d.urodytas priemones draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris ir invalidus su akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu.4. Apie šio str.1 d. nurodytų priemonių panaudojimą nedelsiant pranešama prokurorui. Prokuroras gali nurodyti atlikti
tarnybinį patikrinimą.

40.ŠAUNAMOJO GINKLO PANAUDOJIMO PAGRINDAI IR TVARKA.BVK 124str. 1. Šaunamieji ginklai pataisos įstaigose gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai visi kiti įmanomi būdai ir priemonės panaudoti arba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybės.2. Šaunamieji ginklai gali būti panaudoti be įspėjimo šiais atvejais:*atremiant ginkluotą pataisos įstaigos ar konvojaus užpuolimą;*kai nuteistieji akivaizdžiai užpuola saugomus objektus,pataisos įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis arba daro kitokius tyčinius veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei;*kai nuteistieji bando pabėgti transporto priemonėmis arba bando pabėgti iš judančių transporto priemonių;* sulaikant besipriešinantį ginklu nuteistąjį;* sulaikant bandantį pabėgti naktį ar esant blogam matomumui nuteistąjį;*grupinio bėgimo iš pataisos įstaigos metu. 3. Šaunamieji ginklai gali būti panaudoti po įspėjimo balsu ir įspėjamojo šūvio į viršų šiais atvejais:* saugomų objektų, pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų užpuolimo metu;*kai nuteistasis bando pabėgti iš pataisos įstaigos arba persekiojant bėgantį nuteistąjį.4.Šaunamieji ginklai taip pat gali būti panaudoti Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu nuteistųjų riaušių ar grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai atvejais, kai jų metu vyksta pogromai,padegimai, įkaitų grobimas ir kitokie tyčiniai veiksmai,šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką, jeigu kitais būdais ir priemonėmis nutraukti šiuos veiksmus nėra galimybės.5. Šaunamuosius ginklus draudžiama naudoti, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys ir jeigu netoliese yra lengvai užsidegančių ar sprogstamųjų medžiagų saugyklos.6. Šaunamuosius ginklus draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris bei invalidus su akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu.7.Naudodami šaunamąjį ginklą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, jeigu ji būtina. Apie kiekvieną šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį atvejį, aplinkybes ir pasekmes nedelsiant pranešama Teisingumo ministerijai ir pataisos įstaigos vietos teritorinės prokuratūros prokurorui. Prokuroras gali nurodyti atlikti tarnybinį patikrinimą.Tokiu atveju tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvados perduodamos prokurorui, kuris gali priimti tolesnį procesinį sprendimą, pvz. Dėl drausminės atsakomybės ar ikiteisminio tyrimo pradžios.Šaunamieji ginklai pataisos įstaigose gali būti panaudoti tik išimtinais atvejais, kai visi įmonami būdai ir priemonės(pvz.specialiosios priemonės) panaudoti arba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybės.Šaunajomo ginkloŠaunamojo ginklo panaudojimas gali sukelti labia sunkias pasekmes, todėl visus šaunamųjų ginklų panaudojimo atvejus regalemntuoja tik įstatymas. Sprendimą dėl šaunamojo ginklo panaudojimo priima pats pareigūnas, turintis teisę panaudoti jį, o tam tikrais atvejais šaunamasis ginklas gali būti panaudotas Kalėjimų departamento arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu.teisiniai šaunamųjų ginklų panaudojimo pagrindai skirstomi į dvi grupes: a) šaunamojo ginklo panaudojimo be įspėjimo atvejai, b) šaunamojo ginklo panaudojimo su įspėjimu ir įspėjamuoju šūviu į viršų atvejai.

41.PAGRINDINĖS SOCIALINĖS REABILITACIJOS FORMOS. BVK 137str. 1. Pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai yra šie:*padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis;*išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis;*sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.Šiems nuteistųjų laisvės atimimu socialinės reabilitacijos tikslams pasiekti taikomos reabilitacijos formos:*individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris dirbamas atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, išsilavinimą, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes;*ilgalaikė nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija;* nuteistųjų socialinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas;*pagalba sprendžiant nuteistųjų problemas;*kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai;*paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems. Pataisos įstaigose turi būti parengtos individualios ir grupinės reabilitacijos programos.Atsižvelgiant į nuteistojo laisvės atėmimu asmenybę ir socialinės reabilitacijos poreikisu, sudaromos individualaus darbo su nuteistuoju planas.Svarbiausia yra ištirti nuteistojo problemas, išklausyti nuteistąjį, įsisgilinti į jo sunkumus, rūpesčius ir pan.Kartu su nuteistuosiu aptarti spendimų alternatyvas ir tų priimtų spendimų pasekmes, kartu suplanuoti, ką nuteistasis turėtų daryti, stengtis pašalinti sunkumų ir problemų priežastis, kartu aptaraiant ir įvertinant nuteistojo problemos sprendimo bandymus.

42.PĮ PSICHOLOGINĖ TARNYBA. BVK 138str.PĮ veikia psichologinės tarnybos. PĮ psichologinių tarnybų paskirtis-teikti psichologinę pagalbą nuteistiesiems laisvės atėmimu. PĮ psichologinės tarnybos veikloje naudoja keletą formų: nuteistojo asmenybės psichologinį įvertinimą;darbą su naujai atvykusiais į PĮ nuteistaisiais-psichologinę diagnostiką, adaptacinių įgūdžių lavinimą;nuteistųjų skatinimą dalyvauti socialinėje reabilitacijoje ir socialinių įgūdžių lavinimą;atskirų nuteistųjų grupių psichologinio mikroklimato tyrimą;bendrus nuteistųjų asmenybių poreikių, rizikos faktorių ir psichosocialinės padėties tyrimus;psichologinių krizių, savižudybių ir tyčinio savęs žalojjimo prevenciją;asmeninę psichologinę terapiją;tarpininko funkcijos atlikimą tarpasmeninių konfliktų, iškylančių tarp nuteistųjų ir nuteistojo bei pareigūno, metu;programų organizavimą ir vykdymą tikslinėms nuteistųjų grupėms;konkrečių atvejų profesionalaus aptarimo organizavimą, bendradarbiavimą su kitų PĮ psichologinių tarnybų specialistais;rekomendacijų teikimą PĮ administracijai skirstant nuteistuosius į grupes, būrius,kameras, perkeliant į kitas pataisos įstaigas; rekomendacijų teikimą PĮ administracijai nustatant individualių pataisos ir socialinės reabilitacijos priemonių taikymo poreikį nuteistiesiems; nuteistųjų charakteristikų rengimą bei pagalbą būrių viršininkams atliekant šį darbą; išvadų, nustatytų BVK, teikimą;PĮ personalo ir nuteistųjų švietimą psichikos sveikatos klausimais. PĮ psichologinė tarnyba yra savarankiškas šios įstaigos padalinys, pavaldus PĮ direktoriaus pavaduotojui, atsakingam už socialinę reabilitaciją. PĮ psichologinę tarnybą sudaro tarnybos viršininkas, vyresnysis specialistas ir specialistas.Psichologinės tarnybos struktūrą, veiklos principus ir formas nustato Teisingumo ministerija.

43.NUTEISTŲJŲ LA ORGANIZACIJOS.PĮ, išskyrus kalėjimus, administracijos arba nuteistųjų iniciatyva gali būti steigiamos nuteistųjų kolektyvo tarybos.Jos gali būti steigiamos tiek PĮ, tiek kiekviename būryje.Jeigu nuteistųjų kolektyvo tarybos steigiamos abiejų lygių, būrių nuteistųjų kolektyvo taryboms turi pavadovauti PĮ nuteistųjų kolektyvo taryba, kuriai jos privalo būti atskaitingos.Nuteistųjų būrių kolektyvo tarybos renkamos bendruose nuteistųjų būrių susirinkimuose.Nuteistųjų būrių kolektyvo tarybos gali deleguoti savo narius į pataisos įstaigos nuteistųjų kolektyvo tarybą.Kolektyvo taryboms vadovauja pirmininkai,kuriuos išrenka nuteistųjų kolketyvo tarybų nariai posėdžių metu.Nuteistųjų kolektyvo tarybos susideda iš sekcijų(pvz.kultūros , sporto, bendrojo lavinimo ir pan.)Nuteistųjų kolektyvo tarybų darbas planuojamas, surašomos ataskaitos apie planinių priemonių taikymą. Toks pats organizacinis darbas vyksta ir sekcijose.PĮ nuteistųjų kolektyvo tarybos darbo planai suderinami su šios įstaigos direktoriaus pavaduotoju, atsakingu už nuteistųjų socialinę reabilitaciją, o būrio planai-su būrio viršininku.Nuteistųjų kolektyvo tarybos veiklos kryptis ir formas nustato PĮ direktorius. PĮ, išskyrus kalėjimus, nuteistieji, vadovaudamiesi Visuomeninių organizacijų įstatymu gali steigti visuomenines organizacijas. Nuteistųjų kolektyvo tarybų ir visuomeninių organizacijų veikla neturi prieštarayuti darbo, mokymosi, režimo, saugumo ir socialinės reabilitacijos interesams, todėl apie tai turi būti įrašyta šių tarybų ir organizacijų įstatuose. Jeigu nuteistųjų visuomeninė organizacija, veikianti PĮ, savo veikla pažeidžia įstatymų reikalavimus arba jos veikla prieštarauja nuteistųjų darbo, mokymosi, režimo, saugumo arba socialinės reabilitacijos interesams, ji gali likviduota CK antrosios knygos”Asmenys” II dalyje numatytais pagrindais ir tvarka.Kalėjimuose nuteistieji laikomi kamerose, todėl jų išėjimas iš kamerų yra labia ribotas ir susijęs su priežiūros pareigūnų palyda.Dėl šių priežasčių kalėjimuose steigti nuteistųjų kolektyvo tarybas netikslinga.

44.SKATINIMO PRIEMONĖS IR JŲ SKYRIMO TVARKA. Už dorą elgesį ir stropų darbą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:1) padėka;2) galiojančios nuobaudos panaikinimas prieš terminą;3) pasivaikščiojimo laiko pailginimas viena valanda.Paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto pareigūno nuatarimu arba įsakymu.Pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus skirti paskatinimo priemones nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės.
Už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:1) padėka;2) premija už geriausius darbo rezultatus;3)teisės vieną kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas;4) leidimas papildomai gauti tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus;5) trijų papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus suteikimas;6) paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą;7)pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki dviejų valandų kalėjime laikomiems nuteistiesiems;8) leidimas nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių valandų už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų; 9) leidimas atostogų metu parvykti į namus;10) trumpalaikės išvykos į namus suteikimas;11) atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją
grupę ir iš drausmės grupės į paprastąją grupę.
Lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims už dorą elgesį, stropų darbą, o nepilnamečiams – ir už gerą mokymąsi pataisos inspekcijos vadovas gali skirti šias paskatinimo priemones:1) padėką;2) paskirtos nuobaudos panaikinimą prieš terminą;3) prašyti teismą panaikinti vieną arba kelias BVK 157 str. 5 d.numatytas pareigas(.157-5. Teismas, lygtinai paleisdamas nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nustato vieną arba kelias iš šių pareigų:1) draudimą išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu;2) draudimą lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu;3) draudimą išvykti ilgiau kaip 7 paroms už gyv. vietos rajono ribų be leidimo;4)pareigą registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį;5) pareigą gydytis nuo alkoholizmo,narkomanijos,toksikomanijos ar venerinės ligos, jei lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka).
Už dorą elgesį ir pavyzdingą draudimų laikymąsi bei įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnai nuteistiesiems gali skirti šias paskatinimo priemones:1) padėką;2) prieš terminą panaikinti paskirtą nuobaudą.

45.NUOBAUDOS IR JŲ SKYRIMO TVARKA.Už bausmės atlikimo tvarkos pažeidimą arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos: įspėjimas; griežtas papeikimas;pasivaikščiojimo laiko pailginimo panaikinimas;uždarymas į karcerį iki 10 parų, o nepilnamečiam –iki 5 parų; poilsio dienomis atliekamo arešto pakeitimas paprastu areštu, atliekamu įprastine tvarka.Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam.Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena, tačiau paprastai griežtesnė nuobauda. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 10 parų nuo dienos, kurią tyrimas baigtas, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos.Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat arba ne vėliau kaip per 20 dienų nuo jos paskyrimo.Jei nuobauda per šį terminą nebuvo pradėta vykdyti, tai toliau nebevykdoma.Nuobaudą- poilsio dienomis atliekamo arešto pakeitimas paprastu areštu, atliekamu įprastine tvarka-skiria apylinkės teismas areštinės direktoriaus teikimu.Nuteitajam kuriam paskirta nuobauda-uždarymas į karcerį, sveikatą turi patikrinti gydytojas ir areštinės direktoriaus nutarime, kuriuo paskirta ši nuobauda, pažymėti ar nuteuistasis areštu gali tokią nuobaudą atlikti.
LA bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos: 1) įspėjimas arba papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės;3) teisės gauti eilinį pašto arba perduodamą siuntinį atėmimas ir draudimas iki 1 mėnesio pirkti maisto produktų;4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki 15 parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki 10parų;5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki 15parų;6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 6mėnesių;7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo 2 iki 6 mėnesių.
Lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų aasmenims skiriamos nuobaudos:įspėjimas ir papeikimas.Gali būti skiriamos lygtinai paleistam iš pataisos įstaigų nuteistajam už jam nustatytų pareigų ar viešosios tvarkos pažeidimą, o darbingam – ir už darbo drausmės pažeidimą. Nuobaudas ir jų skyrimo tvarką nustato teisingumo ministro įsakymu patvirtinti”Pataisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimai, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes,bei lygtnai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas bei jų skyrimo tvarka”
Už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę šią bausmę vykdančios institucijos pareigūnai nuteistiesiems gali skirti šias nuobaudas:įspėjimą;griežtą papeikimą.Nuobaudą turi teisę skirti regiono pataisos inspekcijos direktorius ir pareigūnas, kuris pagal pareigybės aprašymą vadovauja teritorinei pataisos inspekcijai.Nuobauda skiriama šių pareigūnų nutarimaisNuteistasis per 5 dienas nuo nuobaudos paskyrimo turi teisę apskųsti ją aukštesniam pagal pareigas pareigūnui.

46 PATALPINIMO I BAUDOS AR DRAUSMES IZOLIATORIU ARBA KARCERI ARBA KAMERU TIPO PATALPAS VYKDYMO TVARKA. Už bausmės atlikimo režimo pažeidimą nuteistiesiems PĮ direktoriaus nutrimu gali būti skiriamos šios nuobaudos:1) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoiliatorių iki 15 parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki 10 parų.; 2) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki 15 parų; 3) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 6 mėn.. Nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda- Uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkelti į kamerų tipo patalpas, sveikatą privalo patikrinti gydytojas ir PĮ direktoriaus nutarime, kuriuo paskirtos šios nuobaudos pažymėti ar gali nuteistasis atlikti paskirtą nuobaudą.Jei gydytojas pažymi, jog nuteistasis negali atlikti paskirtos nuobaudos, ji nevykdoma.Tokia nuobauda gali būti pradėta vėliau(bet ne vėliau kaip po mėnesio nuo paskyrimo dienos), tačiau tik gydytojui pažymėjus, kad nuteistasis gali atlikti paskirtą nuobaudą.Ypatingais atvejais( pvz.gresia pavojus nuteistojo, padariusio pažeidimą, gyvybei ar sveikatai ir pan.) nuteistasis, kuris neturi aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių gali būti uždarytas į baudos izoliatorių ar į karcerį esant medicinos darbuotojo leidimui, tačiau tokio nuteistojo sveikatos patikrinimą turi atlikti gydytojas ne vėliau kaip per 24 valandas po uždarymo į baudos izoliatorių arba karcerį.Jeigu gydytojas arba medicinos darbuotojas neleidžia taikyti nuobaudos, ją paskyręs pareigūnas gali pakeisti švelnesne nuobauda. Jeigu gydytojas PĮ direktoriui pateikia rašytinę išvadą, kad uždarytas į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkeltas į kamerų tipo patalpas nuteistasis negali toliau atlikti jam paskirtos nuobaudos, PĮ direktorius privalo nedelsdamas nutraukti nuobaudos vykdymą.Įsttyme nenumatyta galimybė tokiu atveju pakeisti neatliktos nuobaudos dalį švelnesne nuobauda arba pratęsti nuobaudos vykdymą vėliau.

47. NUTEISTUJU LA BENDRASIS LAVINIMAS 147 straipsnis. 1. Pataisos įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis lavinimas. Nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrojo lavinimo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis lavinimas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu. Nuteistųjų invalidų bei ribotai pakaltinamų asmenų bendrasis lavinimas organizuojamas jų pageidavimu ir gydytojų leidimu.3. Nuteistųjų bendrąjį lavinimą organizuoja apskričių viršininkai.
Bendrasis lavinimas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių. Bendrasis lavinimas plečia nuteistųjų laisvės atėmimu akiratį kelia intelekto ir civilizuotumo lygį, sudarydamas kliūtį nusikalstamos veikos recidyvui. Bendrasis lavinimas yra nuteistųjų auklėjimo procesas. Nuteistieji, kurie mokosi, yra palankesni auklėjamajam poveikiui, aktyviai dalyvauja pataisos dorovinio ir teisinio švietimo programose. Bendrojo lavinimo metu nuteistieji išmoksta siekti užsibrėžto tikslo, nugalėti sunkumus ir nesėkmes, deramai organizuoti savo laiką. Kiek įmanoma nuteistųjų švietimas turi būti suderintas su visos šalies švietimo sistema, kad išėję į laisvę jie be sunkumų galėtų toliau mokytis. Bendrojo lavinimo mokyklas pataisos įstaigose steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja apskričių viršininkai. Šios procedūros pradedamos esant rašytiniam Kalėjimų departamento prašymui bei rašytiniam Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimui. Mokykla steigiama, kai yra ne mažiau kaip 80 nuteistųjų, pareiškusių norą mokytis. Nepilnamečių pataisos namuose mokykla steigiama, kai yra ne mažiau kaip 80 nuteistųjų iki 16 metų, nebaigusių pagrindinės mokyklos. Kai yra 5-80 moksleivių iki 16 metų, nebaigusių pagrindinės mokyklos, nepilnamečių pataisos namuose steigiamos klasės, kurios yra sudėtinė bendrojo lavinimo mokyklos, veikiančios už nepilnamečių pataisos namų ribų, dalis. Konsultacinis švietimo punktas pataisos įstaigoje steigiamas, kai yra ne mažiau kaip 30 nuteistųjų, pareiškusių norą mokytis. Nuteistieji į mokyklą priimami pagal turimus išsimokslinimo dokumentus. Jų priėmimas į mokyklą įforminamas mokyklos vadovo įsakymu, suderintu su pataisos įstaigos direktoriumi arba jo pavaduotoju socialinei reabilitacijai. Jeigu nuteistieji dirba dviem pamainomis ir neįmanoma visų norinčiųjų mokytis įdarbinti pirmojoje pamainoje, mokyklos darbas taip pat turi būti organizuojamas dviem pamainomis. Besimokantys nuteistieji, perkelti dėl nuobaudos skyrimo į kamerų tipo patalpas, į mokyklą nevedami. Jiems sudaromos sąlygos mokytis savarankiškai. Besimokantiems nuteistiesiems, uždaryti ems į baudos (drausmės) izoliatorių ar į karcerį, nuobaudos atlikimo metu vadovėliai ir kitos mokymo priemonės į kameras nenešami. išlaikiusiems brandos egzaminus, išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio dokumentai. Šie dokumentai saugomi nuteistųjų asmens bylose ir išduodami nuteistiesiems paleidžiant juos į laisvę.

48. NUTEISTUJU LA PROFESINIS TECHNINIS RENGIMAS 148 straipsnis. PROFESINIS MOKYMAS

1. Pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę. 2. Nuteistųjų invalidų, ribotai pakaltinamų asmenų ir pensinio amžiaus nuteistųjų profesinis mokymas organizuojamas jų pageidavimu. 3. Nepilnamečių profesinis mokymas vyksta neviršijant nuteistųjų darbo dienos trukmės. 4. Nuteistųjų profesinio mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Specialybės neturėjimas, užimtumo visuomenei naudinga darbine veikla stoka yra kriminogeninis faktorius, dažnai stumiantis asmenis užsiimti nusikalstama veikla. Jei nuteistieji igyja specialybę ar kelia profesinę kvalifikaciją, tai vertinama kaip efektyvi priemonė prieš teisės pažeidimų padarymą bausmės atlikimo metu ir po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų. Profesinis visų nuteistųjų (ir invalidų, ribotai pakaltinamų asmenų, pensinio amžiaus nuteistųjų) mokymas organizuojamas jiems pageidaujant. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurią sieks igyti pagal pataisos istaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę. Specialiosiose profesinėse mokyklose (filialuose) steigiamos pirmosios ir ketvirtosios pakopų grupės. Į pirmosios pakopos grupes priimami nuteistieji, nebaigę pagrindinės, taip pat vidurinės bendrojo lavinimo mokyklų arba jas baigę. Profesijos, kurioms rengiami nuteistieji specialiosiose profesinėse mokyklose (filialuose), turi atitikti profesijų registrą bei mokymo sąlygas. Išlaikiusiems kvalifikacijos egzaminus, išduodami nustatyto pavyzdžio kvalifikacijos pažymėjimai. Jie saugomi nuteistųjų bylose ir išduodami juos paleidžiant į laisvę.
149 straipsnis. mokymas gamyboje 1. Pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų, norinčių įgyti pradinius profesinius įgūdžius arba kelti turimą kvalifikaciją, mokymas.2. Nuteistųjų profesinio mokymo gamyboje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Pagalbą organizuojant nuteistųjų profesinį mokymą gamyboje turi teisę teikti valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
Profesinis mokymas pataisos įstaigos gamyboje apima: 1) pirminį profesinį asmenų, anksčiau neturėjusių profesijos arba turinčių profesiją, ne atitinkančią gamybos pataisos įstaigoje profilio mokymą; 2) nuteistųjų, turinčių profesiją, kvalifikacijos kėlimą.Profesinis mokymas gamyboje gali būti organizuojamas grupėmis ir individualiai. Kvalifikacija dažniausiai keliama individualiai. Nuteistųjų grupėms (grupę sudaro nuo 10 iki 30 žmonių) teorinės profesinės žinios gali būti dėstomos pataisos įstaigos kabinetuose arba specialiojoje profesinėje mokykloje dėl to susitarus ir apmokėjus mokymo išlaidas pataisos įstaigos lėšomis. Nuteistieji, kurie mokosi individualiai, teorinių profesinių žiniųįgyja savarankiškai. Gamybinė praktika profesinio mokymo metu atliekama pataisos įstaigoje (valstybės įmonėje prie pataisos įstaigos)atitinkamose nuteistųjų darbo vietose. Profesinio mokymo gamyboje trukmė – iki 6 mėnesių. Gamybinės praktikos vadovais pagal konkrečią profesiją skiriami kvalifikuoti darbininkai arba specialistai, išdirbę ne mažiau kaip 3 metus pagal savo profesiją ir turintys profesinį išsilavinimą.

49. NUTEISTUJU LA DARBAS IR JO PAGRINDINES SALYGOS. Nuteistųjų LA darbas yra viena iš penkių pataisos priemonių.Nuteistųjų pareiga yraa dirbti, jeigu darbą pasiūlo PĮ administracija.Nuteistiesiems invalidams, pensinio amžiaus bei ribotai pakaltinamiems asmenims nustatomos papildomos įtraukimo į dabą sąlygos:: rašytinis šių asmenų sutikimas dirbti;įtraukimui į darbą neprieštaraujanti gydytojų išvada; laisvos darbo vietos PĮ. Nuteistiesiems darbą parenka PĮ administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas.Nuteistiesiems turi būti suteikta galimybė pasirinkti tokią darbinę veiklą, kurioje jie norėtų dalyvauti. LA bausmę atliekančių nuteistųjų darbo sąlygas, pvz.darbo dienos trukmę,darbuotojų saugą bei jų sveikatos apsaugą ir t.t., iš esmės reguliuoja darbo įstatymai, o BVK nustato tik kai kuriuos ypatumus. LA bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip 8 valandų darbo diena.Gydymo-pataisos namuose atliekantiems lA bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nustato gydytojų komisija.Darbo pradžią ir pabaigą nustato PĮ direktorius, vadopvaudamasis PĮ esančia nuteistųjų dienotvarke. Nuteistiesiems suteikiamos 2 poilsio dienos per savaitę.Jiems negali būti skiriama dirbti švenčių ir poilsio dienomis,išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, atliekant darbus, kur yra pertraukiamasis darbo dienos režimas, taip pat darbus, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kadieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vdovaujantis DK nuostatomis, dirbantiems nuteistiesiems leidžiama taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, poilsis skiriamas kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.Nuteistųjų, atliekančių LA bausmę atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, bei nuteistų invalidų darbo ir poilsio laiką reglamentuoja tik DK. Nuteistųjų darbas organizuojamas remiantis ne tik bendraisiais teisės aktais, reglamentuojančiais visų darbuotojų saugą ir sveikatą, bet ir specialiaisiais teisės aktais,reglamentuojančiais nuteistų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus( Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kt.). Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama dirbti: 1) dauginimo aparatais, radijo ir elektros ryšių perdavimo įrengimais (išskyrus elektros ryšių linijų montuotoju, dalyvaujant administracijos atstovui); 2) pardavėjais, Buhalteriais, kasininkais, sandėlių vedėjais; 3) medicinos srityje (išskyrus sanitarais); 4) fotografais, televizijos ir kino operatoriais; 5) lengvųjų automobilių ir motociklų vairuotojais; 6) eiti pareigas, pagal kurias nuteistiesiems būtų pavaldūs pataisos įstaigų darbuotojai; 7) pataisos įstaigos administracijos patalpose, kai jose nėra administracijos atstovo.PĮ administracija taip pat neturi teisės leisti nuteistajam dirbti darbą arba užsiimti veikla,eiti skiriamas arba renkamas pareigas, kurios uždraustos teismo nuospendžiu.

50. NUTEISTUJU LA DARBO APMOKEJIMAS IR ISSKAITOS. Nuteistųjų LA darbo apmokėjimo tvarka numatyta Vyriausybės nutarime, kuris nustato nuteistųjų LA atliekamų darbų kategorijas ir tarifinius valandinius atlygius bei mėnesines nuteistųjų LA laikininkų algas. Už darbą mokama: 1) pagal jo kiekį ir kokybę arba dirbtą laiką – nustatant tarifinius valandinius atitinkamos kategorijos darbų atlygius minimaiaus valandinio atlygio koeficientais; 2) esant pastoviems konkrečios apimties, ilgalaikiams, nenormuotiems darbams – nustatant mėnesinę algą minimalios mėnesinės algos koeficientais. Siekdama labiau suinteresuoti nuteistuosius darbo rezultatais, įmonė turi teisę juos premijuoti iš darbo apmokėjimui skirtų lėšų ar likutinio pelno. Turi teisę mokėti mėnesinės algos (tarifinio atlygio) priedą už papildomų svarbių ar sunkių užduočių vykdymą. Priedas turi būti nustatytas konkrečiam terminui ir neviršyti 20 procentų tarifinio valandinio atlygio. Už viršvalandinį darbą nuteistajam mokama pusantro jam nustatyto tarifinio valandinio atlygio (mėnesinės algos), 0 esant vienetiniam apmokėjimui prie darbo užmokesčio sumos papildomai mokama 50 procentų tarifinio valandinio atlygio. Už darbą nakties metu (nuo 22 iki 6 val.) nuteistiesiems mokama pusantro jiems nustatyto tarifinio valandinio atlygio. Ir daug visokiu kitu garantiju. Darbo užmokesčio garantijos netaikomos tik pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems (BVK 75 ir 86 str.) bei gali būti netaikomos nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams(.131 st. Apmokėjimas 1. Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Į stropiai dirbančių nuteistųjų, kurie atlieka bausmę pataisos namuose lengvosios bei paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės laikymo sąlygomis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip dvidešimt procentų, o į nuteistųjų I ir II grupių invalidų bei ribotai pakaltinamų asmenų asmeninę sąskaitą – ne mažiau trisdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio. 3. Į nepilnamečių pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų jiems per mėnesį
priskaičiuoto darbo užmokesčio. 4. Atvirose kolonijose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nepaisant visų išskaitų, turi būti mokama ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų bendro per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio. 5. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos taisyklės gali būti netaikomos tik Nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams.)
BVK numatytos dvi nuteistojo paleidimui į laisvę skirtos santaupų fondų sudarymo formos: socialinės paramos nuteistiesiems fondas ir neliečiama asmeninės nuteistojo sąskaitos dalis.Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybės nutarimu patvirtinta “Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarka”. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšos naudojamos pašalpoms būtiniausiems reikmenims įsigyti; pašalpoms paleidžiamiems iš PĮ nuteistiesiems, neturintiems pakankamai pinigų asmeninėse sąskaitose; pašalpoms, jeigu nuteistieji neturi pakankamai pinigų asmeninėse sąskaitose ypatingais atvejais ir t.t. Atskaitymų nuo kiekvieno dirbančio nuteistojo bendros darbo užmokesčio sumos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą dydis priklauso nuo pataisos įstaigos rūšies ir sudaro: 1) atvirose kolonijoje- 10 % DU; 2) pataisos namuose, gydymo-pataisos namuose bei kalėjimuose – 25% DU; 3) nepilnamečių pataisos namuose- 20% DU. Siekiant labiau suinteresuoti stropiai dirbančius nuteistuosius jų darbo rezultatais ir sudaryti jiems daugiau galimybių pasinaudoti uždirbtais PĮ pingais, išskaitos nedaromos iš DU dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Kita nuteistojo paleidimui į laisvę skirta santaupų sudarymo forma- neliečiama asmeninės nuteistojo sąskaitos dalis.Ją sudaro 5% nuteistajam priskaičiuotos bendros DU sumos.Šia neliečiamosios asmeninės sąskaitos dalimi nuteistasis bausmės atlikimo metu turi teisę naudotis tik esant PĮ direktoriaus leidimui ir tik ypatingais atvejais.Likusi sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paeidžiant jį iš pataisos įstaigos.Padarius iš nuteistųjų DU išskaitas į socialinės paramos nuteistiesiems fondą ir į neliečiamą asmeninės nuteistojo sąskaitos dalį, iš likusios DU sumos daromi atskaitymai pagal v/r ir kt. vykd. dokumentus CPK nustatyta tvarka.Pažymėtina, kad išskaitos iš likusios nuteistojo darbo užmokesčio sumos pagal v/r ir kt. vykd. dok. CPK nustatyta tvarka negali pažeisti nuteistojo DU dalies, kuri privalomai turi būti įrašyta į asmeninę nuteistojo sąskaitą arba išmokėta, garantijų. Aliemntai nepilnamečiams vaikams skaičiuojami nuo visos nuteistojo uždirbtos sumos bei visų kitų rūšių pajamų ir atskaičiuojami iki išskaitymų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

51. NUTEISTUJU LA ITRAUKIMAS I NEMOKAMUS DARBUS Nuteistiesiems nustatyta pareiga dirbti nemokamus darbus, juos atliekant paeiliui, ne darbo metu bei ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną, jeigu nuteistuosius į šiuos darbus įtraukia PĮ administracija.Įstatymas tiksliai apibrėžia darbų, kuriuos nuteistiesji privalo atlikti nemokamai, pobūdį- t.y.: PĮ ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai; nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai. Tai gali būti aplinkos tvarkymo bei kiti gerbūvio darbai, smulkus patalpų, kuriose gyvena arba lankosi nuteistieji, remontas, nuteistųjų naudojamų sporto, mokymo, laisvalaikio ir kitųįrenginių remontas bei kiti nesudėtingi, specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, kuriais nesiekiama pelno ir kurie skirti nuolat prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas. Nuteistųjų dalyvavimas tokio pobūdžio darbuose yra privalomas, todėl šios pareigos nevykdymas gali užtraukti nuteistajam drausminę atsakomybę. Įstatymas nustato nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus tvarka bei sąlygos: a) dalyvaujama juose pagal pataisos įstaigos administracijos sudarytą grafiką; b) jie atliekami laisvu nuo darbo laiku, t. y. baigus pagrindinį darbą arba poi1sio dienomis; c) jų trukmėneturi viršyti dviejų valandų per dieną. Įtraukdama nuteistuosius į nemokamus darbus, pataisos įstaigos administracija turi atsižvelgti į fizines ir protines nuteistų asmenų galimybes juos dirbti.

52 NUTEISTUJU LA MOTERU BAUSMES ATLIKIMO YPATYBES YPATINGOS LAIKYMO SĄLYGOS: 52str 1 d. Arestinese vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnameciai turi buti laikomi izoliuoti vieni nuo kitų arba atskiruose areštinėse, jeigu yra tokia galimybė.. 70 str 2d atskiruose pataisos įstaiguose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. 70 str 5d Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izuoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji kuriems paskirtas LA iki gyvos galvos. 173 str 5d neščioms moterims, krūtimi maitinančiom motinoms nepilnamečiams ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės mitybos normos. Šiems nuteistiesiems pagal gydytojų komisijos išvadą gali būti leista gauti papildomų maisto produktų, pašto ir perduodamų siuntinių YPATINGOS TEISĖS: 157 str 3d 1p gali buti lygtinai paleisti is pataisos įstaigų: .. nėščios moterys ... – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. DRAUDŽIAMA PRIEŠ JAS PANAUDOTI: 121 str komentaras gumines lazdas tramduomuosius marskinius kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas draudžiama panaudoti prieš nuteistuosiusvnepilnamečius, moteris. Prieš šiuos asmenius kurie neužpuola ir nesipriešina jėga ar ginklu galima panaudoti tik antrankius arba surišimo priemones. Tačiau šias priemoneęs leidžiama panaudoti jeigu šie asmenys patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu. Taip pat prieš šiuos asmenis draudžiama naudoti tarnybinius šunis -(122 str) vandensvaidžius specialios paskirties dujas, šarvuočius ir kitą techniką. Riaušių arba grupinio pasipriešinimo metu šių priemonių taip pat negalima naudoti ir kituose pataisos įstaiguose kuriuose tarp kitų nuteistųjų yra nepilnamečių ar moterų, jei šie asmenys nesipriešina šaunamuoju ginklu – (123 str. ) Draudžiama panaudoti ir šaunamąjį ginklą prieš šiuos asmenis tai numato 124 str.

53 NUTEISTUJU LA NEPILNAMECIU BAUSMES ATLIKIMO YPATYBES. Nepilnametis – asmuo nesulaukes 18 m. Bet jei sudare santuoka iki pilnametystes tai pilnametis. YPATINGOS LAIKYMO SĄLYGOS: 52str 1 d. Arestinese vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnameciai turi buti laikomi izoliuoti vieni nuo kitų arba atskiruose areštinėse, jeigu yra tokia galimybė.. 70 str 2d atskiruose pataisos įstaiguose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. 70 str 5d Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izuoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji kuriems paskirtas LA iki gyvos galvos. 173 str 5d neščioms moterims, krūtimi maitinančiom motinoms nepilnamečiams ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės mitybos normos. Šiems nuteistiesiems pagal gydytojų komisijos išvadą gali būti leista gauti papildomų maisto produktų, pašto ir perduodamų siuntinių.YPATINGOS TEISĖS: 55str 4d kamerose laikomi areštą atliekantys nuteistieji kasdien gauna ne trumpesnį kaip vienos val , o invalidai ligoniai ir nepilnamečiai – ne trumpesni kaip dvieju val. 157 str 3d 1p gali buti lygtinai paleisti is pataisos įstaigų: .. nepilnameciai ... – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 140 str 2d nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi gali būti leidžiama kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius. DRAUDŽIAMA PRIEŠ JUOS PANAUDOTI: 121 str komentaras gumines lazdas tramduomuosius marskinius kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas draudžiama panaudoti prieš nuteistuosiusvnepilnamečius, moteris. Prieš šiuos asmenius kurie neužpuola ir nesipriešina jėga ar ginklu galima panaudoti tik antrankius arba surišimo priemones. Tačiau šias priemoneęs leidžiama panaudoti jeigu šie asmenys patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu. Taip pat prieš šiuos asmenis draudžiama naudoti tarnybinius šunis -(122 str) vandensvaidžius specialios paskirties dujas, šarvuočius ir kitą techniką. Riaušių arba grupinio pasipriešinimo metu šių priemonių taip pat negalima naudoti ir kituose pataisos įstaiguose kuriuose tarp kitų nuteistųjų yra nepilnamečių ar moterų, jei šie asmenys nesipriešina šaunamuoju ginklu – (123 str. ) Draudžiama panaudoti ir šaunamąjį ginklą prieš šiuos asmenis tai numato 124 str.

54. NUTEISTUJU LA MATERIALINE ATSAKOMYBE. Nuteistųjų LA materialinė atsakomybė-teisinės nutesitojo padėties bausmės atlikimo metu dalis.Materialinės atsakomybės pareigų ir teisių suteikimas nuteistiesiems yra svarbi teisinė garantija nuo savivalės ir sukuria pataisos įstaigų bei areštinių administracijai reikiamą teisinę bazę išieškant iš nuteistųjų jų padarytą turtinę žalą.Sąlygos, kurioms esant atsiranda materialinė asmenų, atliekančių Labausmę, atsakomybė, nesiskiria nuo sąlygų, kurioms esant atsiranda materialinė esančių laisvėje asmenų atsakomybė, kuriuos nustato bausmių vykdymo įstatymai.BVK reguliuoja tik turitnės žalos, kurią padaro tokie nuteistieji, atlyginimą.Terminuoto LA ir LA atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji atsako už bausmės atlikimo metu tik valstybei padarytą materialinę žalą: 1) už žalą, padarytą atliekant darbo pareigas, – pagal tai, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato DK; 2) už žalą, padarytą kitokiais veiksmais, – pagal tai, kaip tokio dydžio žalos atlyginimą nustato CK. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji už bausmės atlikimo metu padarytą valstybei žalą atsako pagal tai, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato CK. Tokiais atvejais valstybei padaryta žala – žala, padaryta pataisos įstaigoms, areštinėms, kurios yra valstybės įstaigos, arba valstybės įmonėms prie pataisos įstaigų. Materialinė nuteistųjų LA, LA iki gyvos galvos ar areštu atsakomybė už turtinę žalą, padarytą vykdant darbo pareigas, atsiranda tada, kai yra visos šios sąlygos: padaroma; žala padaroma neteisėta veika; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Žala yra pataisos įstaigos ar areštinės turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias tokia įstaiga būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, 0 jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos. Nepilnamečiai, atliekantys laisvės atėmimo ir arešto bausmes, už savo padarytą turtinę žalą atsako bendrais pagrindais.

55.LYGTINIS PALEIDIMAS IS LA VIETU. TVARKA, SALYGOS. 157 straipsnis. Sąlygos 1. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. 2. Nutartį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. 3. Gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų: 1) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki šešerių metų įskaitytinai už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2) asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 3) asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 4) asmenys, laikomi kalėjime paprastosios grupės sąlygomis, taip pat pavojingi recidyvistai, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 4. Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų darbingi asmenys per penkiolika dienų nuo paleidimo momento privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai bausmės vykdymo institucijai. 5. Teismas, lygtinai paleisdamas nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nustato vieną arba kelias iš šių pareigų: 1) draudimą išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu; 2) draudimą lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu; 3) draudimą išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo; 4) pareigą registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį; 5) pareigą gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos,toksikomanijos ar venerinės ligos, jei lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka. 6. Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti arba sistemingai pažeidinėja ar itin piktybiškai pažeidžia darbo drausmę, taip pat pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, teismo nutartimi siunčiamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. 159 straipsnis. Tvarka 1. Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys į savo gyvenamąją vietą vyksta valstybės lėšomis savarankiškai. Šiais atvejais teismas, kuris priėmė nutartį lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nusiunčia nuteistojo gyvenamosios vietos pataisos inspekcijai potvarkį dėl nutarties vykdymo. 2. Pataisos įstaigos administracija ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo nutarties lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigų gavimo privalo atsiskaityti su nuteistuoju ir išduoti jam rašytinį paliepimą išvykti į gyvenamąją vietą. Nuteistasis privalo atvykti į gyvenamąją vietą per paliepime išvykti nurodytą kelionės laiką ir užsiregistruoti pataisos inspekcijoje.

56. PALEIDIMO IS LA VIETU TVARKA. Atlikę LA ir arešto bausmes nuteistieji paleidžiami pirmoje paskutinės bausmės laiko dienos pusėje, o kitais pagrindais, pvz.malonės tvarka, lygtinai atleisti nuo LA bausmės prieš terminą ir pan.paleidžiami tą dieną, kurią PĮ arba areštinė gauna reikiamus dokumentus, pvz.teismo nutartį.Jeigu dokumentai, kurių pagrindu nuteistasis turi būti paleidžiamas iš PĮ arba areštinės, gaunami likus ne daugiau kaip 3 valandoms iki PĮ arba areštinės administracijos darbo dienos pabaigos, nuteistasis paleidžiamas kitos dienos rytą. Jeigu LA arba arešto bausmės laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas dieną, kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną.Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų ir areštinių asmenims paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomim pinigai, taip pat bausmės atlikimą liudijantys dokumentai-pažymėjimai apie paleidimą, kurių kopijos paliekamos nuteistųjų asmens bylose.Paleidžiamo asmens prašymu charakteristika išsiunčiama jo nurodytai institucijai.PĮ arba areštinės direktoriaus įgalioti darbuotojai turi paimti iš nuteitųjų, kuriuos rengiamasi paleisti ir kurie sutinka, rašytinius prašymus ir jų pagrindu bei atsižvelgiant į nuteistųjų asmens bylos dokumentus išsiųsti į tos vietovės, kurioje nuteistasis gyveno iki nuteisimo arba į kurią jis vyks po paleidimo, savivaldybę raštą su prašymu padėti nuteistajam apsirūpinti gyvenamąją patalpa ir įsidarbinti.Bausmės vykdymo vadovas privalo išaiškinti paleidžiamam asmeniui jo teises ir pareigas. PĮ personalas privalo paleidžiamus asmenis supažindinti su LR įstatymais bei kt.teisės aktais, reglamentuojančiais socialinės paramos teikimą asmenims, grįžusiems iš LA vietų ar areštinių ir šių asmenų įdarbinimo tvarką.Paleidžiami nepilnamečiai pasiunčiami pas tėvus ar globėjus ar artimuosius giminaičius.Nepilnamečius privalo lydėti bausmės vykdymo institucijos-pataisos įstaigos arba areštinės darbuotojas, tėvai, globėjai(rūpintojai) arba pilnamečiai artimieji giminaičiai.Parengiamasis nuteitųjų paleidimo iš pataisos įstaigų darbas turi būti pradedamas ne mažiau kaip likus 3 mėnesiasm iki bausmės pabaigos, nemažiau kaip mėnesiui rengiant teikimą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, lygtiniam atleidimui nuo LA bausmės prieš terminą arba neatliktosios LA bausmės dalies pakeitimui švelnesne bausme.Parengiamasis darbas apima pokalbius su nuteistuoju, kurių metu aiškinamasi kur jis planuoja gyventi po paleidimo, dirbti ar mokytis ir pan.

57. MATERIALINE PAGALBA PALEIDZIAMIEMS IS LA VIETU.Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų arba areštinių asmenims kelionės kursuojančių priemiestinių ar tarpmiestinių keleivinių traukinių bendraisiais vagonais bilietai į jų gyv.vietą LR teritorijoje nuperkami ir įteikiami paleidimo iš pataisos įstaigos, areštinės dieną.jeigu traukiniai į gyvenamą tokių asmenų vietą nevažiuoja, jiems nuperkami bilietai važiuoti į jų gyv.vietą pigiausiu autobusu.Paleidžiamiems asmenims išduodami maisto produktai pagal vidutinį skiriamų maisto produktų kiekį asmenims, vežamiems į kardomojo kalinimo ir LA vietas arba iš jų, arba išmokami maistpinigiai pagal nustatytą skiriamų maisto produktams išlaidų normą pinigine išraiška vienam asmeniui, vežamam į kardomojo kalinimo ir LA vietas arba iš jų.Paleidžiant iš pataisos įstaigų motinas su vaikais iki 3metų, vaikams taip pat skiriami maistpinigiai arba greitai negendantys maisto produktai.smenism paleidžiamiems ir neturintiems drabužių, avalynės pagal sezoną bei lėšu jiems įsigyti, paliekama pataisos įstaigos apranga ir avalynė.Jeigu drabužiai ir apranga susidėvėję, esant įstaigos direktoriaus sprendimui išduodama nauja apranga ir avalynė pagal sezoną.Vaikams iki 3 metų, vykstantiems kartu su paleidžiamosios iš pataisos įstaigų motinomis, išduodamas vienas drabužių ir avalynės komplektas pagal sezoną.paleidžiamiems asmenims neturintiems pakankamai(1MGL ir daugiau) pinigų asmeninėje sąskaitoje, išmokama iki 1MGl dydžio vienkartinė pašalpa.Paleidžiamiems neįgaliems, neturintiems 2MGL dydžio ar didesnės pinigų sumos asmeninėje sąskaitoje, išmokama iki 2MGL dydžio vienkartinė pašalpa.Tokios vienkartinės pašalpos gali būti neskiriamos, jeigu paleidžiamas asmuo paskutinius 3 mėnesius turėjo pakankamai pinigų asmeninėje sąskaitoje.Asmuo, paleidžiamas ir turintis teisę bei pageidaujantis gauti vienkartinę negrąžinamą iki vieno, o neįgalusis iki 2MGL dydžio pašalpą, drabužius ir avalynę pagal sezoną, paduoda rašytinį prašymą patasios įstaigos arba areštinės direktoriui.Nurodytai pagalbai teikti naudojamos LR valstybės biudžeto lėšos, skiriamos pataisos įstaigoms ir areštinėms išlaikyti, taip pat Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšos.Neturinčius tėvų paleidžiamus nepilnamečius pataisos įstaigos ar areštinės administracija pasiunčia į internatus arba perduoda šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims globoti ar rūpintis.Tokiu atveju pataisos įstaigos administracija turėtų ruoštis iš anksto, bendradarbiaudama su valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, siekdama, kad paleidimo dieną būtų aišku, kur siunčiamas atlikęs bausmę nepilnametis, ir jei tai įmanoma, jau būtų paskirtas globėjas.

58. LA IKI GYVOS GALVOS VYKDYMO YPATYBES. Pirmuosius 10 metų LA iki gyvos galvos bausmės nuteistieji atlieka kalėjime.Nuteistojo perkėlimas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą po 10 šios bausmės atlikimo metų kalėjime priklauso nuo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu ir saugumo reikalavimų įvetinimo.Nutesitieji, kuriems paskirtas LA iki gyvos galvos, laikomi izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje, jei yra tokia galimybė.LA vietų gydymo įstaigose jie taip pat laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.Pagal bendrą taisyklę kalėjimuose LA iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji laikomi kamerose po vieną, tačiau įstatyme numatyta galimybė juos laikyti kamerose po du.Tam reikalingas abiejų nuteistųjų sutikimas.pagal rašytinį vieno iš dviejų vienoje kameroje laikomų nuteistųjų prašymą gali būti atskirti nuteistieji vienas nuo kito ir vėl laikomas kameroje vienas nuteistasis. LA iki gyvos galvos bausme nuteistų asmenų specialiosios teisės, teisėti interesai ir pareigos ypač kai tokia bausmė atliekama pataisos namuose, iš esmės nesiskiria nuo terminuoyo LA bausme nuteistų asmenų specialiųjų teisių, tačiau ši bausmė turi ir svo ypatumų, kuriuos salygoja tokios bausmės esmė ir atlikimo režimas: didesnis judėjimo laisvės bei ryšių su išoriniu pasauliu apribojimas,griežtesnis gyvenimo būdo reglamentavimas, griežtesnė nuteistųjų priežiūra ir pan.Kai nuteistasis LA iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose, teisinę jo padėtį nustato BVK normos, o kai atlieka bausmę pataisos namuose-normos, reglamentuojančios nuteistųjų laikymo sąlygas pataisos namuose su išlygomis, numatytomis tokiems nuteistiesiems.LA iki gyvos galvos nuteistieji turi specialiąsias teises: už asmeninėse sąskaitose turimus pingus įsygyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikemnų, taip pat prenumeruoti lspaudą;gauti nustatytą skaičių trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų su giminaičiais ir kt.asmenimis;neribotai gauti smulkiuosius paketus su spauda bei nustatytą kiekį pašto bei perduodamų siuntinių;naudotis nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais,vaizdo magnetofonais,nešiojamais radijo imtuvais bei kompiuterinių žaidimų apatratais;turėti laikrodžius, dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę;gauti ir siųsti pinigines perlaidas;siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų;kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus bei tarnautojus,visuomenines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais, peticijomis ir skundais;gauti teisinę pagalbą;paskambinti nustatytą kartų skaičių telefonu;kasdien pasivaikščioti gryname ore;atlikti religines apeigas;sudaryti santuoką;sudaryti civ.sandorius;palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais,jeigu nuteistasis LA iki gyvos galvos yra užsienietis.
Nuteistieji neturi teisės į trumpalaikę išvyką į namus bei trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų, neturi teisės steigti nuteistųjų kolekjtyvo tarybas bei visuomenines organizacijas.Jiems yra netaikomas lygtinis paleidimas iš patasios įstaigų.BK 51 str. nustato, kad jeigu baudžiamajame įsattyme numatyta galimybė švelninti LA iki gyvos galvos bausmę, sušvelnintos LA bausmės terminas negali būti trumpesnis negu 25 metai.Vadovaujantis Malonės komisijos nuostatais, patvirtintais LR Prezidento dekretu, asmenų nuteistų LA iki gyvos galvos, malonės oprašymai gali būti svarstomi ne anksčiau kaip atlikus 20 metų bausmės.
Bendrasis LA iki gyvos gavos bausmę atliekančių nuteistųjų lavinimas ir profesinis mokymas kalėjimuose nevykdomas.Jis gali vykdti tik tuomet, kai nuteistasis LA iki gyvos galvos bausmę atlieka pataisos namuose.Pataisos priemonė-nuteistųjų darbas, kuris yra privalomas terminuoto LA bausmę atliekantiems nuteistiesiems.Nuteistiesiems iki gyvos galvos jis neprivalomas.Jie gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą.Dirbantiems nuteistiesiems taikomos visos BVK normos,reglamentuojančios LA bausmę atliekančių nuteistųjų darbą,išskyrus normas, nustatančias nuteistųjų teisę į atostogas ir atleidimą nuo išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
Susirgus nuteistajam LA iki gyvos galvos sunkia liga,gresiančia jo gyvybei, PĮ administracija privalo nedelsdama apie tai pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui ir nuteistojo sutuoktiniui arba artimiesiems giminaičiams.AR liga yra sunki ir gresianti jo gyvybei, sprendžia medicinos specialistai ir nedelsami apie tai informuoja PĮ direktorių arba jį pavaduojantį pareigūną.Aplankyti tokį nuteistąjį PĮ direktorius leidžia nurodytiems asmenims jiems pageidaujant nepriklausomai nuo nuteistojo teisės į pasimatymus.Tokie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.Nuteistajam LA iki gyvos galvos mirus, PĮ administracija privalo nedelsdama pranešti apie tai pataisos įstaigos buvimo vietos prokurorui, Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui.Nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams apie mirtį pranešama nedelsiant telefonu ar kitais įmanomis būdais.Be to,jie informuojami apie kokioje civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje jie galės atsiimti mirties liudijimą ir apie jų teisę pateikti prašymą atsiimti nuteistojo palaikus.Apie nuteistojo mirtį PĮ administracija per 3 dienas taip pat privalo raštu pranešti nuosprendį priėmusiam pirmosios instancijos teismui, tokio teismo teritorinei prokurotūrai ir įstaigos buvimo vietos civilinės būklės aktus registruojančiai įstaigai.Nuteistojo palaikai palaidojami kapinėse arba nuteistojo sutuoktinuio, sugyventinio, artimųjų giminaičių prašymu ir kalėjimo,pataisos namų direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu atiduodami mirusiojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.

59. ATLEIDIMO NUO BAUSMES PAGRINDAI 176str. Nuteistieji atleidžiami nuo bausmės atlikimo šiais pagrindais: 1) atbuvę teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką; 2) amnestijos aktu; 3) malonės tvarka; 4) kuriems panaikintas nuosprendis ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas; 5) kuriems paskirta bausmė, sumažinta iki atlikto bausmės laiko; 6) lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą; 7) susirgę sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį; 8) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais.
– atbuvę teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką. Tokiu pagrindu bausmės at likimas baigiasi ir nuteistam bauda asmeniui, kai jis sumoka teismo nustatytą pinigų sumą arba ji išieškoma priverstinai, bei likvidavus juridinį asmenįjuridinio asmens likvidavimo bausmės atveju; – amnestijos aktu. Seimo priimtu amnestijos aktu nuteistasis gali būti atleistas nuo visos arba dalies bausmės atlikimo. Amnestijos pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato amnestijos aktas; – malonės tvarka. Nuteistasis gali būti atleistas nuo visos arba dalies bausmės-atlikimo, jeigu Respublikos Prezidentas patenkina jo malonės prašymą. – jeigu jiems panaikintas nuosprendis ir nutraukta byla. Kadangi bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, jis galimas tik tada, kai kasacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir nutraukia bylą arba įsiteisėjęs nuosprendis panaikinamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; – jeigu paskirta bausmė sumažinta iki atlikto bausmės laiko. Kadangi bausmės vykdymo pagrindu yra tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, jis galimas tik tada, kai kasacinės instancijos teismas sumažina paskirtą bausmę iki atlikto bausmės laiko arba sumokėto (išieškoto) baudos dydžio;

60. ATLEIDIMO NUO BAUSMES TVARKA. Nuteistieji atleidžiami nuo bausmės atlikimo:*atbuvę teismo nuosprendžiu paskirtą bausmė laiką; amnestijos aktu;malonės aktu;*kuriems panaikintas nuosprendis ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas;*kuriems paskirta bausmė, sumažinta iki atlikto bausmės laiko;*lygtinai atleisti nuo LA bausmės prieš terminą;*susirgę sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį;*kitais LR įsatymų numatytais pagrindais. Susirgę sunkia nepagydoma liga nuteitieji gali būti bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo.Sunki nepagydoma liga gali būti atleidimo nuo bet kurios teismo paskirtos bausmės atlikimo pagrindas.LR teisės aktai nenustato nei sunkios, nei pagydomos ligos sampratos.Kiekvienu konkrečiu atveju gydytojų komisija sprendžia, ar liga, kuria serga nuteistasis yra sunki ir nepagydoma.Teismas spręsdamas sunkia nepagydoma liga sergančio nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo klausimą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę,jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką.Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda pataisos inspekcijos, areštinės, pataisos įstaigos vadovas arba antstolis, kurio žinioje yra v/r.
Jei nuteistasis kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos davė sutikimą atlikti viešuosius darbus, tačiau tapo I ar II grupės invalidu, sulaukė pensijinio amžiaus, jei moteris-išėjo nėštumo ir gimfymo atostogų arba dėl kitų objektyvių priežasčių nebegali atlikti paskirtų viešųjų darbų, bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos-pataisos inspekcijos teikimu gali atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.Tai gali būti įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teikimą teismui paduoda bausmę vykdančios institucijos vadovas-pareigūnas, kuris pagal pareigybės aprašymą vadovauja teritorinei pataisos inspekcijai.Pataisos inspekcijos teikime turi būti nurodomi nuteistojo asmens duomenys, išsilavinimas, gyvenamoji ir darbo vieta,teiminė padtis,nuteistojo bendravimo aplinka, pomėgiai, priklausomybės ligos,požiūris į darbą ir mokymąsi bausmės atliko metu, atlikta viešųjų darbų bausmės dalis, taip priežastys dėl kurių nuteistasis nebegali atlikti paskirtųjų viešųjų darbų bei pasiūlymas, į kurią baudžiamojo poveikio priemonę reikėtų pakeisti.Kartu su teikimu teismui nusiunčiama nuteistojo asmens byla, o invalidumo arba nėštumo atveju –gydytojų komisijos išvada.
Bausmių vykdymo teisės principai (klausimuose nėra).Principai su naujuoju BVK įgavo svarbią reikšmę, nes jie gali būti taikomi tiesiogiai. Naujajame BVK principų turinio atskleidimas yra išsamus ir plečiamai aiškinti bausmes taikančioms institucijoms teisė nesuteikta. BVK įteisino 5 esminius principus. Kiti galioja, bet neturi tokios galios. 1)Teisėtumo principas. Jo turinį sudaro 4 aspektai: A)pagrindas tik įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Tik 1 tarptautinė sutartis leidžia vykdyti Lietuvoje bausmę, kurią paskirtų tarptautinis teismas; tai Romos teismo statutas. B)nuteistųjų asmenų draudimus ir pareigas nustato tik Lietuvos įstatymai. Joks poįstatyminis teisės aktas negali numatyti draudimų ar pareigų nuteistajam, kurių nėra įstatyme. C)įstatymais apibūdindamas teisėtumo principas institucijoms ir pareigūnams leidžia veikti tik tiek, kiek leidžia įstatymas; pvz., įstaiga neturi teisės panaudoti priemones, kurios numatytos įstatyme. Nėra įvardinta – neturi. D)Valstybės institucijas ir pareigūnus prižiūri ir kontroliuoja teismai, prokurorai, teisingumo ministerija, tarptautinės institucijos. Tai teisėtumo priežiūra. Prokurorai, pagal savo kompetenciją vykdo tik paskesniąją kontrolę, jie vykdo padarytų nusikalstamų veikų, ypač padarytų prieš nuteistuosius, tyrimas. Šaltinis Generalinio prokuroro įsakymas, kuriuo buvo prokurorams buvo nurodyta, kokius veiksmus jie turi atlikti tirdami pareigūnų veiksmus dėl neteisėto smurto. 2.Lygybės prieš įstatymą principas. Jis nereiškia lygiavos. Pozityvi diskriminacija leidžiama, bet nuteistųjų grupė turi būti išskirta pagal aiškius kriterijus ir apibrėžta, kuo ji skiriasi nuo kitų. 3.Humanizmo principas. 2 konkretūs draudimai, kurie sudaro humanizmo principo turinį: A)Draudžiama su nuteistaisiais laisvės atėmimo bausme atlikti biologinius, medicininius eksperimentus. Nuteistieji, kurių laisvė apribota, negali duoti savo sutikimo. B)Viena nuostata BK leidžia atleisti nuo bausmės atlikimo, jei asmuo serga nepagydoma liga. C)Draudimas nuteistuosius, kurių laisvė apribota, filmuoti ar fotografuoti be jų sutikimo. Išankstinis sutikimas nėra reikalingas Visuomenės informavimo įstatymo ir CK numatytais atvejais, yra pora išimčių BVK. Šiuo atveju nuteistojo ir nenuteistojo statusas nesiskiria. Nuteistasis gali reikalauti ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 4.Bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo bausmių vykdymo procese galimybės. Kalbama apie skirtingą dalyką, nei bausmės individualizavimas. Jei BK svarbiau pati veika, tai bausmių vykdymo individualizavime esminis momentas yra kaltininko asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu ir tik trečioje vietoje yra nusikaltimo pobūdis ir laipsnis. Kriterijus yra asmenybės pataisymo poreikiai. Asmuo būna nuteisiamas už pavojingą nusikaltimą, bet jo asmuo nekelia grėsmės visuomenei pataisymo aspektu (neatsargiai nužudžiusio asmens avarijos metu). Antras aspektas yra tas, kad pataisos priemonių realizavimas būtų vykdomas kuo individualiau. Tai masinė forma (pvz., visi žiūri filmą), grupinė (grupė atrenkama pagal tam tikrus kriterijus ir darbas vyksta su ja, taikoma ta pati ir tos pačios apimties pataisos priemonė), individualus darbas su nuteistuoju; pataisymo priemonė taikoma pagal to asmens poreikius. Efektyviausia ir brangiausia forma yra individuali. Nei vienoje valstybėje individuali forma nėra vyraujanti. Net JK ir JAV Bausmių vykdymo sferoje yra nelabai geri dalykai. Pažangiausios Švedija, Olandija, Vokietija, ten apie 50 % dirbama su grupėmis, 10 % individualus, kita – masinis. Lietuvoje 50 % masinis, 40% grupinis darbas, kita – individualus darbas. Šis principas turi dar vieną išraiškos formą – visuomenės dalyvavimas nuteistųjų pataisyme. Visuomenė turi prisiimti atsakomybę už tai, kaip veikia bausmių vykdymo sistema ir padėti nuteistojo pataisyme. Visuomenė gali jame dalyvauti tik per tam tikras struktūras – visuomenines organizacijas, religines bendruomenes ir kt. Įstatymas numato, kaip tokios organizacijos gali dalyvauti, o administracija atsisakyti tokios pagalbos gali tik esant motyvuotiems argumentams.5)Principų principas; jis atskleidžia bausmės vykdymo filosofiją. Tai teisingo ir progresyvaus bausmės vykdymo principas. Jis skelbia, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo reakciją į pataisos priemones, pareigų vykdymą, gali būti švelninama arba griežtinama. Kuo geriau nuteistasis elgiasi bausmės atlikimo metu, tuo geresnė jo padėtis.
Bausmių vykdymo teisės pasaulinė istorinė reikšmė (klausimuose nėra).Pirmasis kalėjimas atsirado 1595 m. Amsterdame. Nuo to laikotarpio vystėsi filosofinės idėjos. Todėl teorijų mažai; 4 filosofiniai matymai, kaip reikia elgtis su nuteistuoju, kad jis būtų pataisytas. Nepaneigta tik 1. Pirmosios yra Pensilvanijos ir Obermano kalinimo sistemos. Jos suformulavo, kam bausmės vykdymas reikalingas ir ko jis turi pasiekti. Pensilvanijos teorija rėmėsi tuo, kad kiekvienas asmuo yra gera, blogu jį padaro aplinka. Jei jis nuteisiamas kalėjimo, kalėjimas jį turi grąžinti į pirmykštę būseną. Tokį izoliuodavo nuo kitų nuteistųjų, kalėjimo administracijos. Atskyrimas buvo totalus. Toks asmuo turi grįžti į tą būseną, kada jis buvo geras. Po ąį Met7 i6ry6k4jo, kad teorija klaidinga. Nuteistieji po 5 metų jau neprisitaikydavo visuomenėje, prarasdavo socialinio gyvenimo įgūdžius. 100% šios įstaigos auklėtinių padarydavo naują nusikaltimą. Nuteistiesiems buvo leista bendrauti tarpusavyje darbo metu, buvo leista bendrauti su kalėjimo administracija, kviesti dvasininkus ir mokytojus. Tokia sistema buvo pavadinta Obermano vardu. Europoje iki XIX a. ši sfera neturėjo jokio pagrindimo. Tik Čezarė Bekarijus buvo pasakęs, kad bausmės neturėtų būti žiaurios. Europiečių išradimą išbandė Australijoje. Tai JK. Aukštas technikos išsivystymas JK išaugino nusikalstamumą. Nusikaltėlius vežė į Australiją. Vienas iš įkalinimo įstaigos vadovų ją išbandė itin pavojingų recidyvistų kalėjime. Principas buvo toks, kad šis JK kalėjimo vadovas visus suteistuosius suskirstė į 3 grupes, kurios skyrėsi pagal izoliavimo laipsnį ir teisių apimtį. 1 grupė – adaptacinė grupė. Jie neturėjo teisės dirbti, gyveno vienutėje, turėjo išmokti kalėjimo taisykles (stora knyga) jie patirdavo patį didžiausią visuomenės nubaudimą. Už gerus ir blogus poelgius skaičiuodavo balus. Po kiek laiko pagal rezultatus buvo perkeliami į 2 grupę; jie dirbo, užsidirbo, turėjo teisę į laiškus, bendravo darbo metu. Jei padarydavo pažeidimą, jį grąžindavo į adaptacinę grupę. Po metų vertindavo, jei perkeldavo į 3 grupę. Šie dirbo už kalėjimo ribų, galėjo parvykti pas artimuosius savaitgaliui. Paskutinis etapas – likus metams iki bausmės pabaigos lygtinis paleidimas su įpareigojimais. Ši teorija pasitvirtino. Idėjos liko iki šių dienų, nes rezultatai pranoko lūkesčius. Tik 10% recidyvistų to meto Australijoje padarydavo nusikaltimus. Ją vadina angliškąja (arba Airiškąja, nes Krovtonas, to kalėjimo vadovas, buvo airis) progresyviąja sistema. Ji buvo parvežta į JK ir jos įgyvendinimas pradėjo ekspansiją po visą Europą. Ji buvo įteisinta visose to meto demokratinėse valstybėse. Lietuvoje įteisinta 1932 metais ir įteisinta JT rekomendacijoje dėl minimalių standartinių bausmės atlikimo taisyklių. Šiai dienai mokslininkai ir valstybės bando spręsti, kokios pataisos priemonės yra veiksmingiausios. JK pripažįsta drausmės dominavimą, Kanada – nuteisto dalyvavimą socialinėje reabilitacijoje. Požiūriai skirtingi, nors teorija ta pati.

Leave a Comment