Darbo sutarčių sudarymas ir turinys

TURINYS

1. Įvadas..............................3
2. Darbo sutarties sąvoka..........................4
3. Darbo sutarties forma..........................5
4. Darbo sutarties rūšys ir jų sudarymo tvarka...................6
5. Darbo sąlygų pakeitimas.........................9
6. Darbo sutarties turinys...........................10

Išvados..............................14

Literatūra..............................15

Priedai..............................16

1. ĮVADAS

Tikslas: Išsiaiškinti kaip sudaromos darbo sutartys ir jų turinys.
Metodai: Mokslinės literatūros nagrinėjimas.
Uždaviniai: 1. Aprašyti darbo sutarties sudarymą.

2. Išanalizuoti darbo sutarties turinį.

Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje – nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį, ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju; suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės paadėties, seksualinės orientacijos, ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių; griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises; užkirstų kelia nelegaliam ir priverčiamajam darbui.
Darbo sutartis yra ta darbo teisės dalis, kuri reguliuoja darbuotojo ir darbdavio santykius. Darbo sutarties surašymo faktas garantuoja, kad abiejų sutarties šalių interesus ir teises gins Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad žmogus gali laisvai pasirinkti darbą. Darbo sutarties įstatymas užtikrina, kad tas darbas visada turi būti paremtas darbo santykių šalių lygybe, ir kad neebūtų tos pusės, kuri neteisėtomis priemonėmis, išnaudodama kitus individus, tenkintų savo savanaudiškus tikslus, tuo pat metu neatlikdama savų įsipareigojimų.
Darbo sutartis – tai susitarimas, kurio darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, o darbdavys įsipareigoja mo

okėti darbuotojui atlyginimą ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, šaliu susitarimu(7).

2. Darbo sutarties sąvoka

Kaip skelbia darbo sutarties įstatymas, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu ( 9, DK 93 str., 1dalis).
Analizuojant darbo sutarties sąvoką, galima pasakyti, kad:
1. tai dvišalis susitarimas, numatantis tarpusavio teises ir pareigas;
2. darbuotojas įsipareigoja personaliai atlikti tam tikrą darbinę funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu, nepavedant jos kitam asmeniui;
3. darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams;
4. tai atlygintina sutartis, pagal kuurią darbdavys privalo mokėti darbuotojui už darbą sulygtą atlyginimą;
5. darbo sąlygas šalys gali nustatyti savo susitarimu, jeigu jos neprieštarauja teisės aktams ir kolektyvinei sutarčiai ir jei jos yra geresnės už numatytas nurodytuose dokumentuose. (2, 165 psl.)

Visais atvejais būtina susitarti dėl darbo sutarties įstatymo numatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kitaip sutartis laikoma nesudaryta.

3. Darbo sutarties forma

Darbo sutarties formą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 17 straipsnis. Pagal jį, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtinųjų sąlygų. Ji sudaroma raštu, pagal tipinę formą (žr. pr

riedą), kuri nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. sausio28 D. nutarimu Nr. 115 (1, 366).

4. Darbo sutarties rūšys ir jų sudarymo tvarka.
DSĮ numato dvi pagrindines darbo sutarties rūšis: terminuotą ir neterminuotą.

Neterminuotoje darbo sutartyje nėra numatyta jos nutraukimo datos, t.y. ji yra sudaroma pastoviam darbui. Sudarydamos sutarį, šalys gali nustatyti jos galiojimo terminą. Terminuotą darbo sutartį neleidžiama sudaryti, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus tuos atvejus, kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas arba kai tai numato specialūs įstatymai. Sudaryti terminuotą darbo sutartį reikia ir tada, kai įstatyme numatyta, kad darbuotojas, ilgą laiką nedirbantis, išsaugo teisę į darbo vietą: asmenys, pašaukti į privalomąją krašto apsaugos tarnybą, turinčios vaikų iki 3 metų amžiaus ir išėjusios atostogų jiems prižiūrėti, ir pan.
Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tik esant šioms trims sąlygoms:
1. kai pats darbuotojas pageidauja;
2. kai darbas yra neabejotinai nenuolatinio (laiko ar sezoninio) pobūdžio;
3. kai tokia sutarties forma yra tiesiogiai nustatyta įstatymo. (2, 168 psl.)
Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip penkerių metų laikui, jeigu kiti įstatymai nenustato kitko. Darbo sutarties terminui pasibaigus, šalys turi teisę nutraukti sutartį dėl termino pasibaigimo. Nė vienai iš šalių to nepadarius, darbo sutartis tampa neterminuota. Jeigu darbo sutertyje jos terminas nenustatytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota sutartis(3, 298 psl).
Darbuotojas gali nutraukti tokią darbo sutartį savo no

oru tik dėl svarbių priežasčių, be to, darbdavys sutarties pasibaigimo momentu visada gali ją nutraukti nesilaikydamas jokių garantijų(2, 168 psl.).
Terminuotos darbo sutarties tipiška atmaina yra sezoninė darbo sutartis. Ji sudaroma atlikti darbams, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne ištisus darbo metus, o tam tikrais periodais, ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai, ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą (5, 153 psl). Sezoninio darbo surarties nuostatos ir sezoninių darbų sąrašas yra patvirtinti Lietuvos respublikos Vyriausybės 1994m. kovo 7d. nutarimu Nr.:154 su vėlesniais papildymais. Sezoninio darbo sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta ir tai, jog darbuotojas yra priimamas dirbti susitartą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sutarties terminas. DSĮ 17str. Numato tam tikrą priėmimo į darbą, darbo sutarties sudarymo ir jos įforminimo procedūra. Ji turi būti sudaroma pagal tipinę šios sutarties formą, kurią pasirašo darbdavys ir darbuotojas dviem egzemplioriais. Darbo sutartis yra tą pačia dieną įregistruojama Darbo sutarčių registravimo žurnale, kurio forma ir taisyklės yra patvirtinusi Vyriausybė. Toks žurnalas neprivalomas, kai darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Darbuotojas privalo pradėti darbą kitą dieną nuo sutarties sudarymo, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui jį id
dentifikuojantį dokumentą (darbo pažymėjimą su darbuotojo nuotrauka, vardu, pavarde, bei asmens kodu), kurį darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu įmonės vidaus taisyklėse nurodytoje vietoje (2, 169 psl.).
Už darbo sutarties sudarymą, jos įregistravimą, darbuotojo identifikuojančio dokumento išdavimą ir kt. yra atsakingas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu darbdavys pažeidžia šiuos reikalavimus, Valstybės darbo inspekcijos pareigūnai surašo administracinės teisės pažeidimo protokolą ir gali nubausti kaltuosius asmenis pagal ATPK 41 str. Bauda nuo 500 iki 5000 litų, kaip už darbo įstatymų pažeidimą.
Prieš sudarant darbo sutartį reikia patikrinti, ar darbuotojas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Darbdavys turi pareikalauti tam tikrų dokumentų. Pagal DSĮ kiekvienas stojantysis į darbą privalo pateikti tokius dokumentus(2, 169 psl.).:
o Asmenį paliudijantį dokumentą (pasą, o jei jo neturi gimimo liudijimą). Jis reikalingas, kad būtų nustatyta asmenybė, teisinis statutas, amžius.
o Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Tai yra pagrindinis asmens dokumentas, liudijantis, per visą darbinę veiklą jo įgytą darbo stažą bei socialinio dardimo įmokų mokėjimą.
o Visi karo prievolininkai privalo pateikti atitinkamą teritorinės karinės įskaitos pažymą.
Šių trijų dokumentų privalo reikalauti darbdaviai iš visų darbuotojų. Jei jie to nepadaro, tai gali būti baudžiami administracine bauda. Kartais yra būtini ir kitokie dokumentai. Pavyzdžiui, jei darbas yra susijęs su tam tikru išsilavinimu, tai darbdavys turi pareikalauti tai paliudijančių dokumentų – diplomo arba pažymėjimo apie atitinkamą mokslo įstaigos ar kursų baigimą.
Darbo kodeksas numato labai daug darbo sutarčių rūšių (9, DK 108str). Šiose sutartyse turi atsispindėti ypatumai, nulemiantys numatomus darbus. Todėl yra galimybė sudaryti terminuotas, laikinas, sezonines, patarnavimo darbų su namudininkais, papildomo darbo ir antraeilių pareigų bei kitas sutartis. (4, 45-46psl) Baigtinių darbo sutarčių sąrašo kodeksas nenumato. Remiantis DK, Vyriausybė parengė atskirų darbo sutarčių, tokių kaip: laikinojo darbo, patarnavimo, papildomo darbo ir antra eilių pareigų, su namudininkais, ypatumus (6). Kad darbuotojas galėtų sudaryti darbo sutartį, visų pirma jis turi pateikti dokumentus, (plačiau apie juos darbo sutarties turinio sudaryme).
Be dviejų pagrindinių sutarčių rūšių yra išskiriamos ir kitos rūšys.
Laikinoji darbo sutartis. Tai yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui ji gali būti sudaroma skubiems arba laikiniems darbams atlikti, laikinai nesantiems darbuotojams pavaduoti. Ši sutartis gali būti sudaryta ir su studentais, moksleiviais jų atostogų metu, vadovaujantis (DK 277str). ir kitų teisės akto nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygu sudarymo iki 18 metų. Jeigu laikinoji darbo sutartis, pasibaigus jos darbo terminui, nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam pačiam darbui, darbuotojo reikalavimu tokia sutartis priažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui (4, 46 psl.). Laikinųjų darbų forminimas palankiai vertinamas tų darbdavių, kuriems laikinai darbo jėgos pamainai nereikia atitinkamų žinių ar kvalifikacijos turinčių darbuotojų.
Antraeilės pareigos (darbas) – tai pareigos arba atliekamas darbas, dirbamas laisvu nuo pagrindinio darbo laiku. Pagal antraeilių pareigų (darbo) sutartis darbuotojas gali dirbti keliose darbovietėse. Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas, iki sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui, kuris jį priima į antraeiles pareigas, iš pagrindinės darbuovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. (4, 48 psl.) Darbuotojams, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas (DK 145str. 1 dalis), eiti antraeilių pareigų neleidžiama.
Namudinis darbas – darbas, kurį asmuo atlieka namuose. Prieš sudarydamas toki tipo darbo sutartį su namudininku, darbdavys, susitaręs su darbuotoju, teisės aktų nustatyta tvarka turi įvertinti profesinę riziką namudininko darbo vietoje. Namudininkams kelemi reikalavimai dėl darbų, susijusių su kenksmingais veiksniais kiek jiems patiems, tiek namų aplinkai. Darbo laikas negali viršyti 40 valandų per savaitę(4, 48 psl.)
Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kurią darbuotojas įsipareigija teikti asmenines namų ūkio paslaugas, o darbdavys – fizinis asmuo, kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja LR civilinis kodeksas. Patarnavimo sutartyje turi būti nustatytas kasdieninio darbo pradžios ir pabaigos laikas, darbo diena gali būti pertraukiama. Darbuotojo pageidavimu gali būti susitarta dėl išlaidų, patirtų teikiant paslaugas, kompensavimo, apgyvendinimo ir maitinimo sąlygų(4, 49 psl.).

5. Darbo sąlygų pakeitimas
Kadangi darbo ir gamybos procesas nėra statiškas, nuolatos tobulėja technologijos, todėl laikytis kategoriško principo ir drausti darbdaviui daryti reikiamus pertvarkymus gamybos ir darbo sąlygų sferoje reikštų technikos pažangos stabdymą(2, 174).
DSĮ 22str. numatyta, kad darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas. Darbdavys gali pakeisti darbuotojo darbo sąlygas ne bet kada, o tik esant šioms priežastims:
1. keičiama gamyba arba jos technologija;
2. pertvarkomas darbo organizavimas.
Darbo sąlygos gali būti keičiamos nustatytos tvarkos ir taikant darbuotojui tam tikras garantijas. Apie numatytą darbo sąlygų pakeitim darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jei keičiama gamybos technologija, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams sąlygas pasirengti dirbti, pasikeitus gamybos technologijai.
Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DSĮ 26str. 9p. darbuotojo nesutikimas dirbti pasikeitus darbo s1lygoms negali būti laikomas drausmės pažeidimu.

6. Darbo sutarties turinys
Sutarčių teorija sutarčių turinį aiškina dviejopai. Tie aiškinimai iš esmės nelabai skiriasi, nes jų skirtumas glūdi tik teisinėja logikoje. Vieni mokslininkai sako, kad turinį sudaro sutartyje numatytos šalių teisės ir pareigos. Mokslininkai, atstovaujantys kitai koncepcijai, mano, kad darbo sutarties turinys yra šalių aptartos, sutartos sąlygos arba susitartimai, kurias tos teiės ir pareigos apibrėžtos. Pagal šią koncepciją, teisės ir pareigos yra ne sutarties, o jo pagrindu atsirandančio teisinio santykio turinys. Šalių teisės ir pareigos yra ne sutarties turinys, o jos išvada(8).

Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai. Turinys – tai sąlygos arba susitarimai, kuriais tos teisės ir įsipareigojimai yra apibrėžti (5, 354 psl).
Darbo sutartis laikoma sudaryta, jei šalys susitarė dėl būtinų darbo sąlygų.
1. Darbdavys privalo (DK 23 str):
a) gerbti darbuotojų atstovų teises ir netrukdyti jiems veikti. Darbuotojų atstovų veikla negali būti nutraukiama darbdavio valia (DK 23 str). Darbuotojų teises gina ir saugo profesinės sąjungos, jeigu daruotojų susirinkimas neperdavė tokių įgaliojimų prfsąjungai, tai jų teises gina slaptu balsavimu išrinkta darbo taryba.
b) priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais, o įstatymų nustatytais atvejais – gauti jų sutikimą. Darbuotojų atstovai turi visišką įstatiminę galią skųsti darbdavio sprendimus teismui, tikrinti ar neprieštarauja darbdavio sprendimai sąžiningiems santykiams tarp šalių. Jeigu darbuotojų atstovų kompetencija nėra apibrėžta įstatymuose, tai jų kompetencijos ribas nustato darbuotojų kolektyvas kolektyvinėje sutartyje (DK 22 str.).
c) nevilkinti kolektyvinių derybų; Derybos turi būti sušaukiamos per dvi savaites po to, kai antroji šalis gavo prisistatymą deryboms. Derybos laikomos baigtomis, kai pasirašoma kolektyvinė sutartis, surašomas nesutarimų protokolas arba kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai, kad pasitraukia iš derybų (DK 48 str, 7 d.).
d) išnagrinėti darbuotojų atstovų pasiūlymus per šiame Kodekse nustatytą laikotarpį, o jeigu toks nenustatytas – per vieną mėnesį, ir motyvuotai raštu į juos atsakyti;
e) nemokamai teikti būtiniausią informaciją darbo klausimais apie įmonės veiklą;
f) sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams atlikti savo funkcijas. Profsąjungų arba darbo tarybos teisė atstovauti ir ginti darbuotojo teises.
g) vykdyti kitus kolektyvinių sutarčių nustatytus įsipareigojimus;
h) užtikrinti kitas įstatymų nustatytas darbuotojų atstovų teises.
2. Jeigu darbuotojų atstovai pažeidžia darbdavio teises, įstatymus ar sutartis, įstatymų nustatyta tvarka darbdavys turi teisę kreiptis į teismą prašydamas nutraukti veiklą, pažeidžiančią jo teises, įstatymus ar sutartis.
Darbo sutarties turinys. Pagal Darbo kodekso 94 straipsnio 1 dalį, Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Darbo sutarties sąlygos pagal nustatymo būdą klasifikuojamos:

1) nustatomos įstatymais, kitais norminiais aktais bei kolektyvinėmis sutartimis (šalys, sudarydamos darbo sutartį, tas sąlygas akcentuoja);

2) nustatomos šalių susitarimu (būtinosios ir papildomos).
Tam, kad būtų sudaryta darbo sutartis, darbuotojas ir darbdavys turi susitarti kaletu iš principo svarbių klausimų, kurie sudaro darbo sutarties turinį – būtinąsias ir papildomas sąlygas. (DK 95 str.)
Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos, dėl kurių šalims nesusitarus (net ir nesusitarus tik dėl vienos iš jų) sutartis laikoma nesudaryta. Būtinosios darbo sutarties sąlygos yra:
a) Darbuotojo darbovietė. Sudarant darbo sutartį neužtenka nurodyti vien darbovietę t.y. įmonę. Darbo sutarties tipinėje formoje, patvirtintoje įstatymo, reikalaujama nurodyti konkrečią darbo vietą, tai yra įmonės padalinį (2, 165 psl). Tai labai svarbu, nes kuo tiksliau yra apibrėžiama darbo vieta, tuo mažiau darbdavys turi galymybių perkelti darbuotoją be jo sutikimo į kitą įmonės padalinį.
b) Darbuotojo darbo funkcijos – susitariama dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų – nurodoma profesija (plačiausia žinių sritis, specialybė (specialaus pasirengimo reikalinga darbo sritis), kvalifikacija (žinių lygis) arba pareigos. Sutartyjebūtina nurodyti konkrečias pareigas, tai daroma tam, kad darbdavys negalėtų iš darbuotojo atlikti darbą, dėl kurio nesusitarta darbo sutartyje. Kylant abejonėms dėl darbo funkcijos neapibrėžtumo, prie sutarties gali būti pridėta iš anksto parengta pareigybės instrukcija (2, 166 psl).
c) Kiekvienoje darbo sutartyje šalys turi susitarti ir dėl darbo apmokėjimo sąlygų (DK 95 str 2 dalis). Darbuotojas turi žinoti, pagal kokią darbo užmokesčio sistemą bus mokamas uždarbis (už laiką, atliktą darbą ar mišrus mokėjimas), ar bus mokamos premijos (kokios ir už ką), priemokos (švenčių metu ir kitos), kada bus mokamas darbo užmokestis (2, 166 psl). Darbuotojas turėtų reikalauti nurodyti konkrečią darbo užmokesčio sumą, kuri neturi būti mažesnė už valstybės nustatytą minimalią mėnesinę algą.
d) Atskiros darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti numatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys aptaria, sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt). Šaliu susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų dabo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai nedraudžia jas nustatyti ( išbandydamas, ne visas darbo laikas ir kt.).
e) Susitarus dėl trijų pagrindinių sąlygų, sutartis yra laikoma sudaryta. Tačiau sutartyje gali būti sudarytos ir papildomos sąlygos, kurios sukonkretina šalių įsipareigojimus. Papildomos sąlygos negali pabloginti darbuotojo padėties lyginant su ta, kuri laikoma pagrindine. Šios sąlygos tampa taip pat privalomomis abiem šalim. Tai gali būti susitarimai dėl darbo ir poilsio laiko rėžimo, papildomo mokymo, įmonės transporto naudojimo ir panašiai. Papildomos darbo sutarties sąlygos – visos kitos sutartyje aptariamos, bet nesančios jai privalomos sąlygos. Dėl jų galima tartis arba ne, bet sutartis vis vien galios. Susitartus dėl jų, jos tampa privalomomis sutarties šalims, t.y. šalys privalo jų laikytis (DK 95 str 4 dalis).
f) Darbdavys privalo pareikalauti, kad darbuotojas pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (4, 366 psl). Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimtasis pateiktų tai patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo keturiolikos iki šešiolikos metų – gimimmo liudijimą, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą bei vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą (DK 277 str.). Darbuotojas taip pat turi pateikti ir socialinio draudimo pažymėjimą, kuriame darbdavys, nustatyta tvarka daro įrašus. Socialinio draudimo pažymėjimas yra svarbiausias dirbančio asmens dokumentas, jame yra visa informacija apie visus darbuotojo legaliai dirbtus darbus, jų stažą, socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Jei darbuotojas neturi socialinio draudimo pažymėjimo, darbdavys išduoda pažymą jam gauti.
Darbdavys taip pat turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų (DK 15 str. 2 dalis).
Viena iš dažniausiai nustatomų papildomų sąlygų ypač privačiose struktūrose yra laikino išbandymo nustatymas (DK 105 str). Išbandomasis laikotarpis gali būti dviejų rūšių:
1.Patikrinti ar darbuotojas tinka pavestam darbui, ar jam pakanka profesinių žinių.
2.Sojančiajam dirbti pageidaujant – ar darbas atitinka jo interesus.
Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po sutarties sudarymo dieną, jei šalys nesusitarė kitaip. Siekiant sudaryti sąlygas darbdaviui pasirinkti labiausiai kvalifikuotus darbuotojus, taip pat darbutojui pageidaujant patikrinti ar darbas, į kurį jis pretenduoja, jam tiks, sudarant darbo sutartį galima susitarti dėl išbandomojo laikotarpio (DK 105 str.). išbandomojo laikotarpio sąlyga turi būti nustatyta sutartyje. Dirbant išbandomuoju laikotarpiu taikomos visos darbo įstatymo nuostatos. Išbandomasis laikotarpis gali būti nustatomas tik priimant į darbą, o ne kaičiant darbo sąlygas (DK 105 str, 1 ir 2 dalys) Išbandymas, siekiant patikrinti ar darbuotojas tinka pavestam darbui atlikti, netaikomas:
1.Priimant į darbą asmenims, kuriems nesukako 18 metų ;
2.Asmenims, darbdavių susitarimu perkeltiems dirbti iš kitos įmonės.
3.Asmenims, kurie turi būti įdarbinti į kvotoms nustatytą darbo vietų skaičių konkurso būdu arba išlaikius kvalifikacinius egzaminus ir kitais įstatymų numatytais atvejais(DK 105str, 3d, 1, 2, 3 skirsniai).
Paprastai išbandymo terminas netaikomas ilgiau nei trims mėnesiams, tačiau įstatymo numatytais atvejais gali būti nustatomi ilgesni išbandymo terminai (DK 102str, 2 ir 3 dalys). Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, kai išbandymas taikomas siekiant patikrinti ar darbuotojas atitinka jam pavestą darbą, jis nelaukdamas išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo (DK 14 str.).
Jei išbandymas nustatytas siekiant patikrinti ar darbas tinka darbuotojui, išbandymą vertina pats darbuotojas. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį prieš tai įspėjęs darbdavį prieš tris dienas.
Kai išbandymo terminas pasibaigia, o darbuotojas tebedirba, darbo sutartį nutraukti galima tik remiantis bendraisiais atleidimo iš darbo pagrindais ir laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos (2, 166 psl).
Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą (Patvirtinta LR Vyriausybės 2003m. sausio 28d. nutarimu Nr. 115).
Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais(8).
• Pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui.
• Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale.
• Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią darbuotojui įteikiamas pastarojo tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas).

Išvados:
Tam, kad būtų sudaryta darbo sutartis, darbuotojas ir darbdavys turi susitarti keletu iš principo svarbių klausimų, kurie sudaro darbo sutarties turinį – būtinąsias ir papildomąsias sąlygas.
Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą į darbą asmenį su būsimuojo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais lokaliniais norminiais aktais, reglamentuojančiais jos darbo sąlygas.
Darbdavys turi tesę pareikalauti asmenį liudijantį dokumentą, valstybės socialinio draudimo pažymėjimą ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų. Tačiau tokiu neapibrėžtumu kartais naudojasi darbdavys, kuris nenorėdamas priimti į darbą, reikalauja iš darbuotojo kokių nors nereikalingų papildomų dokumentų.
Tačiau terminuota darbo sutartis darbuotojui gali būti nenaudinga, jis gali nutraukti tokią darbo sutartį savo noru tik dėl svarbių priežasčių, o darbdavys sutarties pasibaigimo momentu visada gali ją nutraukti nesilaikydamas jokių garantijų. Darbdaviai neretai tuo naudojasi, galime stebėti nemažai tokio piktnaudžiavimo atvejų.

Literatūra

1. Autorių kolektyvas. Koordinatorius doc. Dr. Juozas Šatas, Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius Justicija 2004m., 574 psl.
2. Čiolys P. Teisės pagrindai. VVK leidykla, Vilnius, 2000m., II papildytas ir atnaujintas leidimas, 303 psl. .
3. Davulis T. Darbo teisė: ES ir Lietuva: monografija. Vilnius, 2004m., 356 psl.
4. Gal rasite atsakymą svarbiausiais gyvenimo klausimais, teisės aktų komentaras. Informacinis leidinys parengtas vadovaujantis teisės aktais. UAB “Selpsa”, 140 psl..
5. Sūdžius V. Sutartys: principai ir jų praktika, Pačiolis, III atnaujintas leidinys, Vilnius, 2001m., 267 psl.
6. Valstybės žinios 2003 Nr.81 – 3690
7. http://www.dlf.lt
8. http://www.karjeroscentras.lt
9. http://www3.lrs.lt (Darbo kodeksas)

Priedas

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003m. sausio28 D. nutarimu Nr. 115

DARBO SUTARTIS
200__ m. ____________d. Nr._____

___________________________________________________________________________ (įmonės, įstaigos, organizacijos, kitos organizacinės struktūros (toliau vadinama – darbdavys) pavadinimas, adresas;
__________________________________________________________________________________________ jeigu darbdavys fizinis asmuo – vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas)
___________________________________________________________________________
Darbdavio atstovas _____________________________________________________
(pareigos, vardas ir pavardė)
___________________________________________________________________________
ir priimamas į darbą asmuo (toliau vadinama – darbuotojas) ___________________________
(vardas ir pavardė)
___________________________________________________________________________
(paso ar asmens tapatybės kortelės duomenys (jeigu nėra šių dokumentų, duomenys iš kitų asmens tapatybę patvirtinančių
___________________________________________________________________________
dokumentų) – asmens kodas arba Darbo sutarčių registravimo taisyklių 6.5 punkte nurodytais atvejais – gimimo data;
___________________________________________________________________________
gyvenamoji vieta)
sudarė šią darbo sutartį:
1. _____________________________________ priimamas dirbti šiomis būtinosiomis
(vardas ir pavardė)
darbo sutarties sąlygomis:
1.1. _________________________________________________________________;
(darbovietė – įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ar kt.)
1.2. __________________________________________________________________

(tikslios darbo funkcijos, t.y. profesija, specialybė, pareigų pavadinimas, kvalifikacija;taip pat nurodyti,
___________________________________________________________________________
jeigu darbuotojas priimamas mokiniu)
___________________________________________________________________________;
1.3. kitos būtinosios darbo sutarties sąlygos (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 2 dalį) ___________________________________________________
_________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________.
2. Sudaroma __________________________________________________________
(nurodyti, kokia darbo sutartis sudaroma – neterminuota, terminuota, laikinoji, sezoninė, dėl
___________________________________________________________________________ papildomo darbo, antraeilių pareigų, su namudininkais, patarnavimo darbams ir t.t. – įrašyti reikiamus žodžius. Jeigu
___________________________________________________________________________.
sudaromaterminuota, laikinoji ar sezoninė darbo sutartis, nurodyti jos galiojimo terminą)
3. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: ________________
(nurodyti valandinį tarifinį
___________________________________________________________________________.
atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus ir kita; kiek kartų per mėnesį, kuriomis dienomis mokamas darbo užmokestis)
Šiame punkte nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu (išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje).
4. Nustatomas išbandymo laikotarpis ______________________________________.
(nurodyti terminą)
5. Nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė ___________________
___________________________________________________________________________.
6. Nustatomas ne visas darbo laikas ________________________________________
(nurodyti, kas ir kiek mažinama, – darbo savaitės dienų skaičius,
___________________________________________________________________________.
trumpesnė darbo diena)
7. Kitos darbo sutarties sąlygos, dėl kurių šalys sulygsta (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 4 dalį, 119 straipsnį, 127 straipsnio 3 dalį, 158 straipsnio 6 dalį, 168 straipsnio 2 dalį, 182, 185 straipsnius, 195 straipsnio 6 dalį, 221 straipsnio 2 dalį, kitus straipsnius, taip pat kitus teisės aktus) ____________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________.
8. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, jų trukmė ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 169, 171, 176 straipsnių nuostatas.
9. Kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja, ir kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis __________________________
___________________________________________________________________________.
(papildomos garantijos, kompensacijos ir kita)
10. Darbuotojo įsipareigojimai, kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis ir kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja ______________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________.
11. Įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas.
12. Įmonėje galioja kolektyvinė sutartis _____________________________________
(nurodyti jos pasirašymo datą ir numerį)
___________________________________________________________________________.
13. Su 12 punkte nurodyta kolektyvine sutartimi susipažinau ____________________
(darbuotojo parašas, kad jis su 0
___________________________________________________________________________.
kolektyvine sutartimi yra susipažinęs)
14. Ši darbo sutartis įsigalioja ____________________________________________.
(nurodyti datą)
15. Darbuotojas pradeda dirbti ____________________________________________.
(nurodyti datą)
16. Ginčai dėl šios darbo sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
17. Ši darbo sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais pagrindais.
18. Ši darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais: vienas duodamas darbdaviui, kitas – darbuotojui.

Darbdavys – fizinis asmuo, (Parašas) (Vardas ir pavardė)
arba darbdavio atstovas

A.V.

Darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Darbo sutartis pakeista (papildyta) _________________________________________
(nurodyti, kurios pirminės šios darbo sutarties sąlygos pakeistos,
___________________________________________________________________________ taip pat datą ir teisinį pagrindą)
___________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Darbdavys – fizinis asmuo, (Parašas) (Vardas ir pavardė)
arba darbdavio atstovas

A.V.

Darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Darbo sutartis nutraukta ________________________________________________
(nurodyti datą ir teisinį pagrindą)
______________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Darbdavys – fizinis asmuo (Parašas) (Vardas ir pavardė)
arba darbdavio atstovas

A.V.

Darbuotojas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Leave a Comment