Temperamento tyrimas

Tyrimo tikslas : nustatyti savo temperamentą ir jį aprašyti.
Tyrimo uždaviniai: aptarti naudotą literatūrą ir pateikti trumpą teorinę medžiagą. Nustatyti savo temperamentą, aprašyti jį ir kas jam būdinga. Pateikti išvadas.
Metodika: Aizenko, Belovo temperamento testai, grafikai.

Literatūros analizė ir apžvalga.
Temperamentas – tai pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Tai įgimtų centrinės nervų sistemos savybių išraiška. Centrinę nervų sistemą, sudarytą iš galvos ir stuburo smegenų, turi ir žmonės, ir gyvūnai. (Psichologija studentui; (vadovėlis) Kaunas, 2002m. ; 122psl)
Kiekvienas žmogus gimsta su tik jam vienam būūdingomis tam tikromis savybėmis. Tai priklauso nuo genotipo – unikalaus, individualaus genų derinio. Ar tai reiškia, kad tos savybės vyraus jo asmenybėje? Norint pažinti žmogaus asmenybę, reikia suvokti priežastis, lemiančias jos veiklos kryptingumą. Supratimas, kas asmenybėje yra įgimta, o kas susiformuoja raidos procese, reikalauja šiek tiek žinoti apie temperamentą ir charakterį.
Į temperamentus žmones suskirstė dar V a. Senovės Graikijoje gyvenęs Hipokratas. Anot jo, žmogaus būdą nulemia skysčių proporcija žmogaus organizme. Tad išskirti šie tipai: Sangvinikas ( gr. sanguis „kraujas“), melancholikas (gr.melas chole „juodoji tuulžis“), cholerikas (gr. chole „tulžis“), flegmatikas (gr. flegma „gleivės“). Vėliau išaiškėjo, kad organizmo skysčiai žmogaus būdui pernelyg didelės įtakos neturi, tačiau temperamentų pavadinimai išliko tokie, kokius sugalvojo Hipokratas. ( seimos kalendorius 2003m. sausio25d. lapelis)
Reikėtų paminėti ir tai, kad grynų temperamento tipų be

eveik nepasitaiko. Kiekvieno žmogaus temperamente rasime visų temperamentų bruožų, tačiau vis dėlto dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės.
Anglų psichologas H. Aizenkas (H. Eysenck) šiek tiek praplėtė temperamento sąvoką, įgimtomis savybėmis laikydamas žmogaus polinkį į ekstraversiją ir intraversiją (orientacija į aplinką arba į save), emocinį stabilumą ir neurotizmą .
Ekstraversijos, intraversijos ir emocinio stabilumo ryšys su tempe veiklos skirtumais, nes įvairių hormonų kiekio santykis lemia žmogaus veiklos tempus, emocines reakcijas. Asmenybės savybės iš dalies priklauso ir nuo to, kuris iš didžiųjų galvos smegenų pusrutulių yra labiau išsivystęs. Kairysis kontroliuoja loginį mąstymą, dešinysis – intuityvų mąstymą, kūrybingumą, todėl smarkesnis vieno ar kito iš pusrutulių išsivystymas gali lemti žmogaus polinkį į konkrečią veiklos rūšį.
Tinklalapis www.delfi.lt vykdė apklausą klausdamas „Koks jūsų temperamentas” apklausoje dalyvavo apie 12 000 Lietuvos gyventojų susumavus paaaiškėjo, kad vis dėlto Lietuvoje gyvena daugiausia choleriško temperamento žmonių.

Atlikus anglų psichologo H.Aizenko bei rusų mokslininko Belovo temperamento tyrimo testus paaiškėjo, kad aš esu cholerikė-sangvinikė.
Aizenkas, Šilchas ir kiti mokslininkai nustatė paveldėtą įtaką extraversijai ir intraversijai; neurotizmui ir emociniam stabilumui. Tačiau pripažino, kad asmenybę ir jos sąvybes veikia aplinka ir auklėjimas. Rastas ryšys tarp ekstravertiškumo ir intravertiškumo, neurotizmo ir emocinio pastovumo.
Taigi iš tiesų kas būdinga tokio temperamento tipo žmonėms?
Aizenko testo pagrindą sudaro 57 asmenybę vertinantys klausymai. Kadangi svarbi pirmoji reakcija į klausimą, re

eikia stengtis atsakyti greitai, pasirenkant vieną iš pateiktų variantų (taip arba ne). Testas buvo vertinamas pagal tris skales: pirmoji parodo ekstravertiškumo – intravertiškumo lygį; antroji – neurotiškumo ir emocinio stabilumo; trečiaja nustatomas testo patikimumo lygis. Ekstravertiškumas ir intravertiškumas yra kontinumas, kur dauguma žmonių yra arčiau centro, o ne kraštuose. Atlikus testą ir paskaičiavus, gavau rezultatą, kad turiu 58% extraverto ir 70% neurotiko sąvybių. Taigi galiu teigti, kad esu cholerikė.
Belovo teste kiekvienam asmenybės tipui buvo pateiktas sąvybių sąrašas. Tereikėjo surašyti būdingas sąvybes ir suskaičiuoti procentaliai kiek kokių sąvybių turiu. Apskaičiavus pagal tam tikrą formulę gavau, kad turiu 50% choleriko, 44% sangvinoko, 34% melancholiko ir 11% flegmatiko sąvybių. Kaip jau sakiau, grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. Kiekvieno žmogaus temperamente rasime visų temperamentų bruožų, tačiau vis dėlto dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės.
Toliau aptarsiu savo temperamento ypatybes bei mano asmenybei būdingus bruožus. Apjungus ir įvertinus abiejų testų rezultatus galiu teigti, kad esu cholerikė-sangvinikė.
Cholerikas: energingas, emocionalus, optimistiškas, impulsyvus, aktyvus, ryžtingas, jautrus, ekstravertas (atviras), nelabai pastovus. Tai energingas, greitų reakcijų, stiprių emocijų žmogus. Greitai užsiplieskia ir greitai nurimsta, greiti veiklos tempai, tačiau trūksta ištvermės, mėgsta pripažinimą, pagyrimus, yra išdidus, savimyla, kartais netgi šykštus, elgiasi rafinuotai ir ceremoningai, kiti gali jo nemėgti dėl polinkio vadovauti ir pasipūtimo;
Sangvinikas: energingas, emocionalus, nejautrus, ekstravertas (a
atviras), nepastovus. Tai greitas, aktyvus žmogus. Jis emocingas, nepastovios nuotaikos. Atviras, mėgstantis bendrauti (ekstravertas). Nuoširdus ir žavingas. Linksmas, nerūpestingas, didelis optimistas, mėgsta bendrauti ir dėl to yra visų mėgiamas, visada pasirengęs padėti kitiems, todėl kartais pažada net nepagalvojęs, ar galės tą pažadą ištesėti, nemėgsta monotonijos, linkęs dažnai keisti veiklą, todėl ypatingų laimėjimų gali ir nepasiekti.
Išnagrinėjus abu temperamento tipus galima ižvelgti tam tikrus panašumus. Abiejų tipų žmonės yra ekstravertai, energingi, emocionalūs, nelabai pastovus. Tačiau yra ir žymių skirtumų. Belovo testas rodo, kad turiu 44% sangviniko ir 50% choleriko sąvybių, tačiau galečiau teigti, kad turiu daugiau sangviniko bruožų nei choleriko. Mano emocijos išraiškingos, viskas atsispindi veide, greitai supyktu, bet taip pat greitai ir atsileidžiu. Esu nuoširdi, spontaniška, dažnai pasitaiko, kad pirma pasakau, paskui pagalvoju, linkusi isižisti dėl smulkmenų, dėl to bendravimas su manimi nėra labai lengvas. Mėgstu pramogauti, esu didelė naujovių entuziastė, tačiau susižavėjimai tomis naujovėmis netrunka išblėst. Kartais pasižymiu atsakomybės trūkumu, nes linkusi vėluoti ar net pamiršti susitikimus. Esu pleputė, jausminga ir nepakenčiu nuobodulio. Lengvai prisitaikau prie įvairios aplinkos, nelinkusi perdaug gilintis į įvairius dalykus.
Tačiau nemažai turiu ir choleriko bruožų: daugumoje situacijų siekiu pirmauti, priešinuosi viskam, kas trukdo. Būdingas polinkis vadovauti, nes turiu tam reikalingų savybių: esu atkakli, siekianti tikslo. Dažnai galvoju galinti vi
iską aplink organizuoti ir tvarkyti, be to, manau dažniausiai esanti teisi. Dažnai nesusivaldau nuo komentarų, kartais net galinčių įžeisti aplinkinius, esu užsispyrusi, linkusi rizikuoti, taip pat galima pastebėti staigius nuotaikos pakitimus, vyrauja permainingos nuotaikos, dažnai net be jokios priežasties.
Bendrauti su cholerikais išties nėra paprasta. Tam reikalinga ypatinga tolerancija bei gebėjimas atleisti pykčio protrūkius, nes supykęs cholerikas šūkauja, kas tik šauna į galvą, dažnai net skaudžius dalykus. Jie valdingi ir staigiai supykstantys. Todėl labai svarbu mokėti tarsi negirdėti to, ką jis šaukia, mat praėjus pykčio priepuoliui, tikėtina, jis net neatsimins, ką sakė, mokėti į tokią aršią jo diskusijos formą reaguoti ramiai. (Reinhold Ruthe. Lydia munzberger, Tipai ir temperamentai 1999. Vilnius).
Nevertėtų pamiršti, kad nėra gryno tipo žmonių. Esu cholerikė-sangvinikė, tačiau turiu ir melancholiško bei flegmatiško tipo žmonių savybių, kartais užsisvajoju, tinginiauju, esu lėta, greitai pavargstu, aišku tai gali lemti ir atitinkamos aplinkybės, bet kartais taip būna ir be jokios pateisinančios priežasties. Labai lengvai susigraudinu, tarkime žiurėdama meilės dramą ar kokį panašų filma mane galima pamatyti braukiant ašarą.
Negalima pimiršti to, kad vienas iš vertinatų aspektų buvo testo patikimumas. Mano testo patikimumas buvo įvertintas 3 balais. Tai nėra aukštas įvertinimas. Tai gali reikšti, kad į kai kuriuos klausimus atsakiau nenuoširdžiai arba nepakankamai isigilinau į pateiktą klausimą.

Apibendrinimas:
Apibendrinimui galima būtų pasakyti, kad kalbėdami apie temperamentus, susiduriame su vertinimo problema: vieniems iš jų priskiriami „geri“, o kitiems „blogi“ bruožai. Tokie vertinimai nėra teisingi, kadangi nėra nei absoliučiai gerų, nei blogų temperamento bruožų. Kiekvienas temperamentas turi savo privalumų, ir tie patys bruožai gali būti skirtingai vertinami skirtingose situacijose. Nuo to priklauso, kokie charakterio bruožai susiformuoja jų pagrindu. Temperamento savybių pakeisti neįmanoma, jų pasirinkti negalime – nėra ir tikslo, nes geriau adaptuosimės prie gamtinės bei visuomeninės aplinkos ir vieni prie kitų, būdami įvairesnių temperamentų. Vis dėlto, ugdymo ir saviugdos tikslas turėtų būti siekimas mažinti neigiamus kiekvieno temperamento pasireiškimus (tegu sangvinikas tampa pastovesnis, cholerikas – santūresnis, flegmatikas tegu stengiasi tapti energingesnis, o melancholikas – drąsesnis, dirbdamas ir bendraudamas su žmonėmis).
Didžiausios žalos temperamentų tyrimams padarė ne tik psichofiziologinis psichinių temperamento savybių aiškinimas, bet ir pažiūra, kad temperamentai esti blogesni ir geresni (melancholikas- silpnas tipas, cholerikas- nepusiausviras).Tas neatitinka tikrovės, kuri rodo,kad kiekvieno temperamento žmonės gali įgyti ir neigiamų ir teigiamų savybių, pasiekti aukšto lygio įvairiose veiklos rūšyse.

Literatūra:
1. Psichologija studentui (vadovėlis) Kaunas, Technologija, 2002m.
2. Šeimos kalendorius (plėšiamas) 2003m.
3. „Tipai ir temperamentai“. Reinhold Ruthe. Lydia munzberger, Vilnius. 1999m.
4. www.delfi.lt – iš čia paimta diagrama apie statistinį Lietuvos gyventojų temperamento tipą.

Leave a Comment