Darbo sauga, jos uzdaviniai

TURINYS

1. DARBO SAUGOS SAMPRATA..............................3
2. ATSAKOMYBĖ UŽ DARBO SAUGOS REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS............6
IŠVADOS..............................8
LITERATŪRA..............................91. DARBO SAUGOS SAMPRATA
Norminiai aktai, reglamentuojantys darbo saugą, nesuderinti tarpusavy¬je. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbo įstatyme yra nemažai blanketinių, normų. kurios pateikia nuorodas į neegzistuojančius istatymus.
Tarptautiniai dokumentai, įtvirtinantys darbo saugos principus yra:
• Visuotinė žmogaus teisių deklaracija,
• Europos Sąjungos dokumentai:
1. Bendrijos chartija dėl darbuotojų pagrindinių socialinių teisių ir laisvių:
2. Europos Sąjungos direktyvos.
3. TDO konvencija Nr. 155 dėl darbo saugos darbo higienos ir ga¬mybos aplinkos.
Prie daugelio tarptautinių dokumenų Lietuva yra prisijungusi. Tarp¬tautiniuose dokumentuose nustatytus principus būtina reglamentuoti na¬cionaliniuose įstatymuose. Esant kolizijai, tiiesiogiai taikomi tarptauti¬niai dokumentai.
Žmonių darbo sauga apima įvairius visuomeninius santykius – tei¬sinius ekonominius, organizacinius, techninius ir kitus. Todėl nėra vie¬ningos nuomonės, kas yra darbo sauga. Manoma, kad tai:
• darbo teisės principas;
• darbo sutarties institutas;
• viena iš pagrindinių darbuotojų teisių.
Žmonių darbo saugos institutas – tai visuma tam tikrų organizacinių, techninių priemonių privalomų darbo sutarties šalims. Šis institu¬tas apima tik tas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti sveikas darbo sąlygas.
Vienas iš organizacinių priemonių užtikrinti darbo saugą – steigti dar¬bo saugos komitetus. Įmonėje, kur dirba daugiau negu 50 darbuotojų, būtina sudaryti darbo saaugos komitetą. Jis susideda iš vienodo darbda¬vio ir dnrbuotojų profsąjungos atstovų skaičius. Jei įmonėje dirba mažiau darbuotojų, galima steigti komitetą darbdavio iniciatyva arba dar¬buotojų reikalavimu. Darbo saugos komiteto nario darbdavys negali at¬leisti iš darbo savo iniciatyva be Darbo inspekcijos sutikimo.
Yra nu

umatyti tam tikri darbuotojo darbo vietos ir darbo aplinkos reikalavimai. Darbo vietą Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas supranta kitaip negu Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas. Pagal pirmąjį įstatmą, darbo vieta reiškia darbo funkcijų atlikimo vietą.
Atsižvelgiant į darbo sąlygas darbuotojui mokami priedai už kenksmingas sąlygas, taikoma sutrumpinta darbo savaitė. Darbo inspekcija gali sustabdyti tam tikrus darbus, jeigu darbuotojai neišmokyti saugiai dirbti, neaprūpinti individualiomis darbo saugos priemonėmis. Kai darbdavys nesutinka, darbo inspektorius pats sustabdo darbus.
Pagrindinės darbdavio pareigos yra pranešti Darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatacijos pradžią, instruktuoti ir mokyti dar¬buotojus saugiai dirbti, tikrinti jų žinias, nustatyta tvarka apdrausti juos nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir vykdyti kitus Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 28 straipsnyje nustaty¬tus reikalavimus:
Darbuotojų aprūpinimas saugos ir svveikatos priemonėmis
1. Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones.
2. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės da
arbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitiktidarbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
3. Darbdavio įgalioti asmenys organizuoja asmeninių apsaugos priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, .tikrinimą konkrečios asmeninės apsaugos priemonės dokumentuose, kuriuos kartu su priemone pateikia asmeninės apsaugos priemonės gamintojas, nustatyta tvarka.
4. Jeigu darbai yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmens higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita). Jei darbai susiję su pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų naudojimudarbuotojams, atsižvelgiant į cheminės medžiagos saugos duomenų lapo informaciją apie medžiagos ar preparato savybes ir nuorodas dėl kenksmingumo pašalinimo priemonių naudojimo, privalo būti nemokamai išduodamos kenksmingumo pašalinimo priemonės.
5. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatus ir privalomuosius šių priemonių saugos reikalavimus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Įstatyme numatytos ir darbuotojų pareigos. Nepilnamečiai darbuotojai turi pateikti medicinos pažymą. Darbuotojo atsisakymas pasitikrinti sveikatą laikomas darbo drausmės pažeidimu ir darbdavys gali skirti drausminę nuobaudą. Darbuotojui suteikta teisė, jeigu jo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, atsisakyti dirbti darbą, o ginčą per 5 dienas sprendžia Darbo inspekcija ar darbo saugos komitetas. Jeigu reikalavimasteisėtas, darbuotojui sumokamas darbo užmokestis, jeigu ne – manoma, ka
ad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą.
Darbo sąlygos yra skirstomos į:
1. optimalias (optimali darbo aplinka – darbo aplinka, kurioje nėra kenksmingų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų savijautą, darbingumą, sveikatą (Darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų taikymas praktikoje, 2002 m.));
2. normalias (normali darbo aplinka – kai darbo aplinkoje esantys kenksmingi veiksniai arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai neviršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų leistinų ribinių dydžių (Darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų taikymas praktikoje, 2002 m.));
3. pavojingas (pavojinga darbo aplinka – darbo aplinka, kuri gali susidaryti dėl darbo metu į darbo aplinką išsiskiriančių ypač pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų aerozolių ar dulkių, taip pat naudojant pavojingas sprogias medžiagas (Darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų taikymas praktikoje, 2002 m.));
4. kenksmingas (kenksminga darbo aplinka – kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu atskirais laiko tarpais viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius. Dirbant tokioje darbo aplinkoje, privalo būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti (Darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų taikymas praktikoje, 2002 m.));
5. labai kenksmingas (labai kenksminga darbo aplinka – kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu nuolat viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius. Tokioje darbo aplinkoje gali būti di
irbama tik išimtiniais atvejais ir privalo būti sudaromos sąlygos darbuotojų sveikatai išsaugoti (Darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų taikymas praktikoje, 2002 m.));
6. ekstramalias;
Kiekvienoje darbo vietoje turi būti darbo sąlygų būklės pasas. Pase privalu nurodyti, kokios yra darbo sąlygos. Kai jos kenksmingos, darbuotojui mokama ne mažiau negu 1,5 nustatyto atlygio, kai labai kenksmingos – ne mažiau negu dvigubas tarifas, o kai pavojingos – ne mažiau kaip 30 proc. valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio.
Nelaimingus atsitikimus galima klasifikuoti remiantis tokiais kriterijais:
• pagal padarinius į:
1. lengvus,
2. sunkiu,
3. mirtinus;
• pagal nukentėjusiųjų skaičių į:
1. pavienius,
2. grupinius;
• pagal ryšius su darbu į:
1. susijusius su darbo santykiais,
2. nesusijusiais su darbo santykiais.
• Profesinės ligos pagal jų pasireiškimo laiką ir požymius klasifikuojamos į:
1. ūmines profesines ligas,
2. lėtines profesines ligas.
Lengvus nelaimingus atsitik.imus tiria dvišalė komisija, kurią sudaro darbdavys ir darbuotojų atstovas. Sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus tiria trišalė komisija, į kurios sudėti papildomai įeina valstybinis darbo inspektorius.
Įvykus nelaimingam atsitikimui, pildomas specialios formos aktas, įrodantis, kad toks atsitikimas tikrai buvo.2. ATSAKOMYBĖ UŽ DARBO SAUGOS REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS
Esant pažeidimui, taikoma drausminė, materialioji, administracinė, baudžiamoji atsakomybė. Kai nelaimingas atsitikimas įvyksta dėl darbuotojo kaltės, taikoma materialioji atsakomybė regreso tvarka. Administracinę atsakomybė numato Lieruvos Respublikos ATPK 41str:
Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas
Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.
Darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas -užtraukia baudą pareigūnams nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių litų ir kitiems darbuotojams – nuo dvidešimties iki vieno šimto litų.

ATPK 411 str:
Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos pažeidimas
Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų ir (ar) pareigūnams – nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų.
Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų nustatytos pranešimo ar ištyrimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims ir (ar) pareigūnams nuo trijų šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir kitiems darbuotojams – nuo dvidešimties iki penkiasdešimties litų.
ATPK 412 str:
Kliudymas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas arba jų reikalavimų nevykdymas

Neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą darbdaviams nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir pareigūnams – nuo trisdešimties iki devynių šimtų litų.
Juose nustatomos baudos darbdaviams, pareigūnams ir darbuotojams už darbo įstatymų ir norminių darbo saugos aktų pažeidimą, nuslėptą nelaimingą atsitikimą, nustatytos pranešimo tvarkos nesilaikymą, trukdymą darbo inspektorių darbui.IŠVADOS
1. Žmonių darbo sauga apima įvairius visuomeninius santykius – tei¬sinius ekonominius,
organizacinius, techninius ir kitus.
2. Vienas iš organizacinių priemonių užtikrinti darbo saugą – steigti dar¬bo saugos komitetus.
3. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti darbo sąlygų būklės pasas.
4. Esant pažeidimui, taikoma drausminė, materialioji, administracinė, baudžiamoji atsakomybė.
5. Darbo sauga tai:
• darbo teisės principas;
• darbo sutarties institutas;
• viena iš pagrindinių darbuotojų teisių.LITERATŪRA
1. LR Administracinio teisės pažeidimo kodeksas
2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Vilnius, 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672

Specialioji literatūra:
1. Viktoras Tiažkijus ,,Darbo teisė“ 1999 m. Vilnius.

Internetiniai adresai:
www.google.lt

Leave a Comment