Turinys
Įvadas ………………………………………………………………………………….3Darbdavio materialinė atsakomybė ………………………………………….…………4Atsakomybė už padarytą žalą ………………………………………………………….4Žalos atlyginimas ………………………………………………………………………5Darbdavio įsipareigojimai ……………………………………………………………..9
Nelaimingų atsitikimų, susijusių su gamyba, tyrimas ir apskaita ……………………10 ĮvadasDarbo teisė – tai valstybės nustatytų ir taikomų teisės normų,reguliuojančių darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio darbo sutartiespagrindu, visuma. Darbo teisiniai santykiai – tai savanoriškas teisinis darbuotojo irdarbdavio ryšys, įpareigojantis darbuotoją reguliariai atlikti sulygtądarbo funkciją bendrame darbo procese, paklūstant darbovietės vidaustvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį irsudaryti darbo sąlygas, nustatytas įstatymuose, darbo ir kolektyvinėsesutartyse. Darbo teisėje materialinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybėsrūšių kaip sankcija už darbinius teisinius pažeidimus. Ji skiriasi nuocivilinės atsakomybės subjektais, žalos nustatymo metodika ir dydžiais,atsiradimo sąlygomis ir žalos atlyginimo tvarka. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kaip darbdaviai, pagal įstatymusmaterialiai atsako už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiupakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, taip pat už darbuotojoteisės į darbą pažeidimą. Už saugos darbe norminių aktų pažeidimus, dėl kurių įvyko arba galėjoįvykti nelaimingas atsitikimas, darbuotojas susirgo profesine liga, įvykoavarija, sutriko įmonės darbas, darbdaviams, kurie pažeidė reikalavimus,taip pat darbuotojams, kurie žinodami, kad pažeidžia saugos darbereikalavimus, dirbo tokiomis sąlygomis, taikoma Lietuvos Respublikosįstatymų nustatyta drausminė, materialinė ir baudžiamoji atsakomybė. Darbdavio materialinė atsakomybėMaterialinė atsakomybė pagal darbo teisę – tai kaltos darbo sutartiesšalies padarytos kitai šaliai žalos, nevykdant arba netinkamai vykdantpavestas funkcijas, atlyginimo pareiga. Darbo teisėje materialinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybėsrūšių kaip sankcija už darbinius teisinius pažeidimus. Ji skiriasi nuocivilinės atsakomybės subjektais, žalos nustatymo metodika ir dydžiais,atsiradimo sąlygomis ir žalos atlyginimo tvarka. Priklausomai nuo padariusiojo subjekto materialinė žala skiriama: a)
darbuotojo darbdaviui; b) darbdavio darbuotojui. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai : 1) darbuotojas sužalojamas ar miršta, arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinių draudimu; 2) žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą; 3) kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai; 4) darbuotojui padaroma neturtinė žala. Atsakomybė už padarytą žaląDarbuotojas, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos,neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, turi teisę į kompensaciją.Kompensavimo tvarką nustato Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimųdarbe ar susirgimų profesine liga įstatymas. ĮMONėS, įSTAIGOS, ORGANIZACIJOS, ūKINėS BENDRIJOS, žEMėS ūKIOBENDROVėS, KOOPERATINėS ORGANIZACIJOS (TOLIAU – įMONė), ūKININKAI, DėLKURIų KALTėS BUVO SUžALOTA NUKENTėJUSIOJO SVEIKATA ARBA DėL TO JIS MIRė,SUSIRGO PROFESINE LIGA, PRIVALO ATLYGINTI šIAME įSTATYME NUSTATYTą žALą,JEIGU TAI įVYKSTA: 1) nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonėsteritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbąarba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais; 2) kai darbuotojas savo iniciatyva dirba įmonėje darbo sutartyjenesulygtą darbą darbdavio naudai ar jo interesais; 3) kai asmuo darbdavio, jo įgalioto asmens sutikimu dirba įmonėje betkurį darbą darbdavio naudai ar jo interesais, nors darbo sutartis su juonustatyta tvarka nesudaryta; 4) kai darbuotojas dirba pas ūkininką darbo sutartyje sulygtą darbą; 5) kai asmuo vyksta iš namų į darbą arba iš darbo į namus įmonės,ūkininko išsinuomotu bei visuomeniniu transportu arba vyksta darbo laikušiuo transportu darbdavio interesais. Žalos atlyginimasJuridiniai ir fiziniai asmenys, atsakingi už žalos atlyginimą dėlnukentėjusiojo sveikatos sužalojimo darbe, susirgimo profesine liga ar jomirties, privalo atlyginti su darbo užmokesčio ar jo dalies netekimususijusią žalą, apskaičiuotą šio įstatymo nustatyta tvarka, taip patatlyginti nukentėjusiajam kitus nuostolius (papildomas išlaidas), turėtusdėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga (pagerintasmaitinimas, protezavimas, slauga, gydymo išlaidos ir kt.). Keli pavyzdžiai: 2003m. liepos 16 d. Ukmergėje įvykusio sprogimo metu sugriuvo visasbendrovės “Ukmergės gelžbetonis” polistireninio putplasčio gamybos cechopastatas, kilo gaisras. Vienas darbininkas per sprogimą žuvo, dvylika buvosužeista, dar du darbininkai po kelių dienų mirė ligoninėje. Draudimo bendrovė “ERGO Lietuva” išmokėjo kompensacijas įvykusiosprogimo metu žuvusių AB “Ukmergės gelžbetonis” darbuotojų artimiesiems beinukentėjusiems gamyklos darbininkams. “Ukmergės gelžbetonis” bendrovėje “ERGO Lietuva” grupiniu draudimu nuonelaimingų atsitikimų buvo apdraudęs darbuotojus žūties bei neįgalumoatvejams. Be “ERGO Lietuva” kompensacijų, “Ukmergės gelžbetonio” darbininkaiturėjo gauti Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokas, priklausančiasdėl nelaimingo atsitikimo darbe nukentėjusiems ir žuvusiems darbuotojams. 2003m. liepos 29d. Šilutės mieste degalinėje sprogusios dujossunkiai sužalojo tris darbininkus. Du iš trijų žmonių, nukentėjusių persprogimą, vėliau mirė. Jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimųdarbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėldarbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu,taip pat išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine, medicinine irprofesine reabilitacija, atlygina darbdavys. Minėtų išlaidų apmokėjimo ir žalos atlyginimo sumos turi būti nemažesnės, negu nustatyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligųsocialinio draudimo įstatyme. Yra skiriamos administracinės baudos už darbuotojų saugos ir sveikatosteisės aktų pažeidimus. Valstybinė darbo inspekcija už darbuotojų saugos irsveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus skiria įstatymų nustatytasbaudas teisės aktų reikalavimus pažeidusiems darbdaviui ir darbuotojui. Jeigu nukentėjusysis dėl nelaimingo atsitikimo darbe miršta, teisę įžalos atlyginimą turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomiarba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, taip patmirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Žala atlyginama: 1)nepilnamečiams – iki jiems sukanka 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatytatvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklųdieniniuose skyriuose, – iki jiems sukanka 24 metai; 2) asmenims,sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, – iki gyvos galvos; 3) invalidams –invalidumo laiku; 4) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui,nepaisant amžiaus ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojovaikus, vaikaičius, įvaikius, brolius ar seseris, – iki šiems sukanka 8metai. Įmonė, kurioje dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo įvykomirtinas nelaimingas atsitikimas, mirusiojo šeimai išmoka vienkartinępašalpą, ne mažesnę kaip 100 respublikos ūkio vidutinių darbo užmokesčių.Ši pašalpa lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.Mirusiojo šeimos nariais laikomi sutuoktinis (sutuoktinė), vaikai(įvaikiai), tėvai (įtėviai), mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jomirties. Mokant pašalpą, laikomasi šių reikalavimų: 1. kai pašalpos gavėjas yra vienas asmuo, jam turi būti išmokamapašalpa, ne mažesnė kaip 500 minimalių algų; 2. kai pašalpos gavėjai… yra du asmenys, išmokama kiekvienam nemažiau kaip po 250 minimalių algų; 3. kai pašalpos gavėjai yra trys asmenys, išmokama kiekvienam nemažiau kaip po 166,7 minimalios algos; 4. kai pašalpos gavėjai yra keturi asmenys, išmokama kiekvienam nemažiau kaip po 125 minimalias algas; 5. kai pašalpos gavėjų yra daugiau kaip keturi asmenys, išmokama nemažiau kaip po 100 minimalių algų kiekvienam. Pašalpos mokėjimo tvarką nustato pašalpos, darbuotojui žuvus dėlnelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatai, kuriuos tvirtinaVyriausybė. Nukentėjusiojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas laikantisVyriausybės patvirtintos Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčioapskaičiavimo tvarkos pagal darbo užmokestį, gautą iki nelaimingoatsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga nustatymo. Kompensacijos dydis priklauso nuo nelaimingo atsitikimo pasekmių. Jeiasmuo žuvo vykdydamas tarnybines pareigas, šeimai išmokama 10 metųmėnesinio užmokesčio dydžio kompensacija, sužeistajam – 1-5 metų mėnesinioužmokesčio dydžio kompensacija. Kompensacijos dydis priklauso nuoinvalidumo grupės ( I grupės – 60 mėnesių, II grupės – 36 mėnesių, IIIgrupės – 36 mėnesių atlyginimo dydžio), sunkaus sužeidimo atveju – 24mėnesių, lengvo sužeidimo atveju – 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžiokompensacija. Darbingumo netekimo procento, invalidumo grupės ir žalos atlyginimodydžio nustatymo klausimus sprendžia Valstybinė medicininė socialinėsekspertizės komisija prie Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos irdarbo ministerijų Vyriausybės 1992 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 123patvirtintais šios komisijos nuostatais. Vienas iš pagrindinių komisijosuždavinių – nustatyti asmens invalidumo faktą, priežastį, atsiradimo laiką. I invalidumo grupė nustatoma asmenims, kurie dėl savo organizmo būklėsnegali pasirūpinti asmeniniu ir socialiniu gyvenimu kai jiems būtinanuolatinė kitų žmonių slauga, globa, pagalba. II invalidumo grupė nustatoma asmenims, kurie dėl savo organizmobūklės iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimuir kuriems reikalinga nenuolatinė kiyų žmonių slauga, globa ir pagalba. III invalidumo grupė nustatoma asmenims, kuriems dėl jų organizmobūklės sumažėja profesinė kvalifikacija, arba ji prarandama, ne mažiau kaiptrečdaliu sumažėja darbingumas. Nustačius invalidumo grupę, asmenys turi teisę gauti invalidumopensiją, kuri įskaitoma į žalos atlyginimo dydį. Jei nustatoma mišriatsakomybė, žalos atlyginimo dydis nustatomas proporcingai kaltėslaipsniui. Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda ir pažeidus darbuotojoteisę į darbą, pasireiškiančia užmokesčio negavimu, kai darbdavys atimagalimybę darbuotojui dirbti pasirinktoje veiklos sferoje. Teismo sprendimu grąžintam į ankstesnį darbą neteisėtai atleistam išdarbo, neteisėtai perkeltam į kitą darbą arba nušalintam nuo darbo beteisėto pagrindo darbuotojui darbdavys privalo sumokėti už visąpriverstinės pravaikštos laiką arba atlyginti skirtumą, kai darbuotojasdirbo mažiau apmokamą darbą. Neteisėtai atleistam darbuotojui atsisakiusgrįžti į ankstesnįjį darbą, teismas gali priteisti iš darbdavio darbuotojuisumokėti iki 12 jo vidutinių mėnesinio darbo užmokesčių dydžiokompensaciją. Darbdaviui nustatyta tvarka nepranešus darbuotojo atleidimopriežasčių, teismas išieško darbuotojui atlyginimą už 20 darbo dienų. Darbuotojų saugą ir sveikatą privalo užtikrinti darbdavys.Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigiaįmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą,arba šias funkcijas atlieka pats. Pagrindinės darbdavio… pareigos yra pranešti Darbo inspekcijai apieįmonės, jos padalinių eksploatacijos pradžią, instruktuoti ir mokytidarbuotojus saugiai dirbti, tikrinti jų žinias, nustatyta tvarka apdraustijuos nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir pan. Kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, (pagal darbuotojųsaugos ir sveikatos įstatymą) darbdaviai turi teisę:1) leisti įsakymus ir potvarkius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėjeir reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo pačių, taip pat kitųdarbuotojų sauga ir sveikata, vykdytų jiems privalomų įmonės darbuotojųsaugos ir sveikatos norminių dokumentų, kuriuos vykdyti jie buvo darbdavioapmokyti ir (ar) instruktuoti, reikalavimus ir laikytųsi darbo beitechnologinių procesų reglamentų, šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos irsveikatos teisės aktų nustatytų darbo ir poilsio laiko normų;2) darbuotojams, pažeidusiems įmonės darbuotojų saugos ir sveikatosnorminių dokumentų reikalavimus, skirti drausmines, tarnybines nuobaudas,įstatymų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žaląįmonei;3) neleisti darbuotojui dirbti tą dieną (pamainą), kai jis darbe neblaivus,apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų;4) atleisti iš darbo darbuotoją DSĮ nustatyta tvarka, kai jis pažeidžiadarbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar įmonės darbuotojų saugos irsveikatos norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, kuriuos vykdytidarbuotojas buvo apmokytas ir (ar) instruktuotas, jei prieš tai jam norsvieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;5) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti iš kitų įmonių (darbdavių)atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad įsigytos darbo priemonės, darbovietų, darbo priemonių projektai neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatosteisės aktų reikalavimų;6) gauti iš darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės institucijųinformaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;7) gauti Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo medžiagąir su ja susipažinti;8) siūlyti nustatyti įmonėje griežtesnius darbuotojų saugos ir sveikatosreikalavimus, negu numatyta darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose.Griežtesni darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai įmonėje įteisinamikolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose;9) pavesti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, padaliniųvadovams vykdyti atskiras užduotis, susijusias su darbuotojų sauga irsveikata. Darbdavio įsipareigojimaiDarbdavys privalo:1) užtikrinti, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, darbopriemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisėsaktų nustatytus reikalavimus;2) organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos būklės įvertinimą irpriemonių jai gerinti parengimą bei įgyvendinimą;3) įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos būklę įmonėje,spręsti, kokias kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones naudoti,aprūpinti jomis įmonę, darbo vietas, darbuotojus, nustatyta tvarkaorganizuoti tokių priemonių patikrinimus, aprūpinti darbuotojus saugiomisdarbo priemonėmis, diegti saugius darbo bei technologijos procesus, pagaldarbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus įrengti buities,sanitarines ir asmens higienos patalpas;4) užtikrinti, kad darbuotojai gautų visapusišką informaciją apiedarbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos organizavimą įmonėje, apie esančiąar galimą profesinę riziką;5) tvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, darbuotojųpareigines instrukcijas ar valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus,vykdyti kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos irsveikatos gerinimo;6) organizuoti darbuotojų instruktavimą, mokymą ir jų saugaus darbo žiniųtikrinimą, instruktuoti darbuotojus apie darbuotojų saugos ir sveikatosreikalavimus ir jiems privalomus vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatosteisės aktus, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus –priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą,pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudotinaujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos irsveikatos teisės aktus, taip pat kitais darbuotojų saugos ir sveikatosteisės aktų numatytais atvejais;7) užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytądarbuotojų darbo ir poilsio režimą, organizuoti darbuotojų darbą pagalfiziologiškai pagrįstą darbo ir poilsio režimą;8) sudaryti sąlygas privalomiems sveikatos patikrinimams, organizuotipirmąją medicinos pagalbą ir medicinos paslaugas;9) pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos padaliniųeksploatavimo pradžią;10) nustatyta tvarka apdrausti darbuotojus privalomu draudimu nuonelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų;11) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbetyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitosnuostatais, pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligasatitinkamoms valstybės institucijoms, sudaryti sąlygas tirti nelaimingusatsitikimus darbe bei profesines ligas;12) kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatosreikalavimų.Nelaimingų atsitikimų, susijusių su gamyba, tyrimas ir apskaitaPagal darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą:1. Visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesiniųligų tyrimo tvarka, nustatyta šio įstatymo ir Nelaimingų atsitikimų darbetyrimo ir apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų.2. Visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būtiištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos aktuose ir nustatytatvarka užregistruoti.3. Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavio įsakymu ar kitutvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavioir darbuotojų atstovo (atstovų). Nelaimingo atsitikimo darbe tyrime galidalyvauti pats nukentėjęs darbuotojas.4. Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimusdarbe tiria Valstybinė darbo inspekcija dalyvaujant darbdavio ir darbuotojųatstovui. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytą nelaimingo atsitikimodarbe tyrimo aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys. Darbo inspektoriusnelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą įteikia darbdaviui pasirašyti5. Darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktaskartu su priedais išsiunčiamas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo irapskaitos nuostatų nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms irnukentėjusiajam arba jo šeimai.6. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo metu Valstybinėsdarbo inspekcijos skirtos ekspertizės, kurias atlieka ne valstybinėsįstaigos, apmokamos Valstybinei darbo inspekcijai šiam tikslui skirtomislėšomis.Išvados
Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienasdarbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savodarbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Priklausomai nuo padariusiojosubjekto materialinė žala skiriama: darbuotojo – darbdaviui bei darbdavio– darbuotojui. Darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą,padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, arjo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga. Taip pat dėldarbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo. Baudžiamojo Kodekso 176 straipsnyje teigiama, kad darbdavys ar joįgaliotas asmuo, pažeidęs įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytusdarbų saugos ar sveikatos darbe reikalavimus, jeigu dėl to galėjo įvyktinelaimingas atsitikimas (pavyzdžiui, ūmus darbuotojo sveikatos pablogėjimasdėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio poveikio,
kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai), avarija ar galėjoatsirasti kitokių sunkių padarinių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrądarbą arba verstis tam tikra veikla atėmimu, arba bauda, arba laisvėsapribojimu, arba areštu. Pastaraisiais metais Lietuvoje plačiai diskutuojama apie darbdaviųpažeidinėjamas darbuotojų teises, kurias lyg ir turėtų užtikrintiįstatymai. Teisininkai laukė naujojo Darbo kodekso pasirodymo, manydami,kad jis užpildys darbo santykių teisinio reguliavimo spragas, tačiau, netir priėmus kodeksą, išlieka nemažai painiavos sprendžiant darbo įstatymų,darbų saugos bei darbo higienos norminių aktų pažeidimų klausimus.Literatūra
1. P.Čiočys. Teisės pagrindai. – V., 2000.2. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 2002m. birželio 4 d. Nr. IX-926.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1994 m. gruodžio 27 d. Nr. 1325 “Dėl Pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatų patvirtinimo”.4. Lietuvos Respublikos laikinasis įstatymas 1997m. liepos 1 d.Nr. VIII – 366 “ Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar sus…irgimų profesine liga”.5. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas 2000m. rugsėjo 26 d. Nr VIII – 1968.6. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas 2000m. liepos 18d. Nr. VIII – 1864.7. “Lietuvos Rytas” 2003m. liepos 17 d.8. “Lietuvos Rytas” 2003m. rugpjūčio 2 d.9. www.seimas.lt