Daiktinės teisės samprata ir teisių rūšys

DAIKTINĖ TEISĖ
Daiktinės teisės samprata ir teisių rūšys
CT turtines santykius reguliuojančias normas skiria į 2 gr.: 1- daiktinė teisė, 2 – prievolių teisė. Šios dvi teisių grupės yra tarpusavyje susijusios ir neatskiriamos. Joks daiktas be teisės ir prievolės neegzistuoja. DT suvokiama kaip teisės normų visuma reguliuojanti turtinius santykius, kurioje įgalioti asmenys gali įgyvendinti savo teisė daiktams (turtui) be kitų asmenų reikiamų veiksmų. DTE normos, kurios leidžia jur. Asmeniui naudoti turtą, jų turėti nepriklausomai nuo kitų asmenų veiksmų. Šios normos savo esme ir turinių apibrėžia ir apibudina tuurtinių santykių statiką. CT reguliuoja ir turtinių santykių dinamiką. Daiktų apyvartą. Ši santykių sfera yra reguliuojama prievolės instituto arba teisės normų, kurios nustato turtinės prievolės. Visa ši visuma vad. prievoline teise. Tai sferai priklauso teisės normų visuma, kurių dėka asmuo turi galimybę reikalauti iš kito asmens perduoti turtą ar daryti kt. veiksmus, turinčius turtinį ar neturtinį pobūdį. Prievolių teisė reguliuoja santykius susijusius su turto, daiktų judėjimu turt. apyvartoje. Atsiradusios civ. teisės daiktinės ir prievolių teisės pagrindu priimta vad. subjektyviąja daiktinė teeisė. Bet kuris turtas priklausantis asmeniui nuosavybės teisės gali tapti prievolių, objektu, kurios atsiranda iš sandorių pirkimo – pardavimo , ranga, paskola, užstatas, žalos atveju ir pan. Išvardintais atvejais vienu ir tuo pačiu metu atsiranda ir daiktinė ir prievolės teisės. DT charakterizuojamos pa

agr. bruožais (jie atskiria DT nuo prievolės teisės):
1. DT – ės pripažįstamos tik tos, kurios tiesiogiai numato nacionalinės teisės sistemos normos. Šis bruožas vad. uždarasis DT ratas. Kai daiktai pažengia nacionalinės ribas LR pasibaigia ir DT tampa tarptautinės prievolinės teisės atributu ir atitinkama atributika.
2. DT yra prilyginamos absoliutinėms teisės normoms ir absol. teisėms, kurių turėtojas galima reikalauti kitų prievolių DT pripažinti ir susilaikyti nuo šių teisių pažeidimo.
3. DT objektu visuomet yra individualiai apibrėžtas daiktas. Tai klasikinis DT traktavimas, kuris šiuolaik. sąlygomis yra šiek tiek pakitęs.
Uždaras DT ratas nacional. teisės sistemose neretai pasireiškia skirtingai, nes skirtingiems daiktams nacion. teisėje suteikiamas skirtingas statusas, yra ribojama daikt. apyvarta arba suteikiamas tam tikra specifika. Europos šalių CT – ėje DT pagr. institutas yra nuosavybės teisės. DT vienu nuosavybės innstitutu neapsiriboja. DT – ę sudaro visa eilė teisės normų, kurios neapsiribuoja vien nuosavybės teisė. Eilei daiktų suteikiamas papildomas statusas ir įst. numatytos taisyklės, kai asmenys turi teisę daiktais naudotis – tai teisė į švietimą daiktą. Atsiradus teisei naudotis svetimu daiktu, nereiškia, kad savininkas praranda teisę į šį daiktą. Tokiomis teisėmis yra įkeitimo teisė, panauda, servitutai, uzufruktai ir kt. teisės.
Anglijoje DT iki šiol išlaikė feodalizmo laikotarpio būdus. Joje visos turt. teisės sutapatinamos su nuosavybės teisė ir vertinamos kaip nuosavybės porūšiai. NT ribose Angl. išskiriama teisė an
nalog. kontinent. teisės sistemai, ognešik, ir t. panašios svetimam daiktui ir t.t. Prievolės t. turinys priklauso nuo civ. apyv. dalyvaujančių asmenų valios ir nuožiūra. Pagal Anglijos teismu dalyviai gali sudaryti sand. – teise neišvarditais kontraktais. Svarbu, kad atsirandant subjektui neprieštarautu veikiantiems šalyje teisės principams ir Anglijos teisės normoms.
Absol. teisė pasireiškia tuo, jog ir gv. Veikia kt. asmenų atžvilgiu vienodai ir visi asmenys privalo nesikišti ir nemaišyti. DT turėtojui įgyvendinti savo teisę. Visi asmenys privalo nepažeisti DT ir šių teisių laikytis. Šis principas vad. N neliečiamumo principu. Savininkas ir kiti DT turėtojai turi teisę reikalauti, kad asmenys susilaikyti nuo veiksmu trukdančių jiems įgyvendinti savo teisės. Visi asmenys savininko atžvilgiu yra prievolininkai . Prievolės teisės savo esme yra sąlyginės teisės ir veikia tik tų asmenų atžvilgiu, kurie dalyvauja konkrečiame teisinime santykyje. Prievolės santykiuose kreditoriui pagal prievolės gali įpareigoti tik tam tikri asmenys. Tačiau įsipareigojimai kreditoriui yra sąlyginiai. Kreditor. jie netampa, kol nėra skolininko ir atvirkščiai. DT absoliutus pobūdis pasireiškia per viršenybės teisę ir per perėjimo teisę. Viršenybės teisę (pirmumo). Perėjimo teisės esmė ir prasmė yra ta, jog kartu su daiktu, DT pereina kitiems asmenims. Dėl to savininkas praradęs daiktą ne savo valia turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto naudojimosi juo. Ryšium su tuo servituto te
eisė, užstato t., įkeitimo t., nustatyta savininko seka paskui daiktą ir ši seka suvaržo naujo savininko teisės. Servituto teisė nereiškia, kad savininkas prarado daiktą nesavo valia. Primestoji prievolė vad. servitutu. Nuomininkas išlaiko teisę naudotis daiktu, jam perėjus teisėms. Viršenybės teisei esmė yra ta, kad esant prievolių ir daiktinės teises kolizijai pirmumas suteikiamas daiktinei teisei. Esant keleto asmenų pretenzijai į daiktą, pirmumas suteikiamas tam asmeniui, kuris juo naudojasi įkeitimo teise ir šis asmuo anksčiau negu likusieji turi teisę patenkinti savo pretenzijas šis daikto sąskaita.
Visoms teisinėms sistemoms yra žinomos kai kurios privilegijos, prievoliniuose santykiuose prieš esant santykių kolizija. Nekiln. turto pardavėjas negavęs sutartos pirkimo kainos sutinkamai su Prancūzijos CK turi viršenybės teisę prieš asmenį, kurio naudai įkeistas turtas. Kadangi DT veikia tik individualiai apibrėžtam daiktui, šių teisių turėjimai suteikiamas specifinių teisių gynimo formos. Iš visų DT-ių visa apimanti yra tik nuosavybės teisė, pasireiškianti visuma, t.y. teisė naudotis, teisė valdyti ir teisė disponuoti. Be 3 dalių nuosavybės teisė neegzistuoja. Perleidžiant daiktą prievolės teisė galioja šiomis 3-mis sudėtinėmis dalimis operuoti skirtingai, pvz. Išnuomojant butą (teisė naudotis ir valdyti).
Įkeisdami daiktą įkeitimo sutartimi suteikiama teisė tik valdyti. Jeigu įkeisto daikto vertė kinta tai sandorio dalyvis yra kaltas ir turi kompensuoti nuostolius. T.b. visos kitos daiktinės teisės, yr
ra ne kas kita, kaip, kaip išskirtos tam tikros DT charakteristikos arba požymiai. Šie požymiai charakterizuoja visą daiktą arba jo dalį ir šios išvestinės teisės apibūdina egzistencija naudotis svetimu daiktu.

DT objektai.
Apibendrinti DT objektu yra turtas. Turtas suvokiamas kaip nevienalytis reiškinys. Pati turto sąvoka nėra nekintamas dalykas laipsniškai jis transformuojasi.
Kai ūkinė apyvartoje buvo praktikuojami daiktiniai objektai, nuosavybės objektai buvo suvokiami kaip daiktai. Šios aplinkybės įtakoje formavosi nuosavybės koncepcija. Šia aplinkybė buvo vadovaujamasi ir apibrėžiant nuosavybės objekto teisės ratą. Klasikinė nuosavybės teisės koncepcija vadovavosi tuo, kad teise materialiems objektams – daiktams. Turto sąvoka prilyginama daikto sąvokai kaip atitikmeniui. Įtakoja mokslo ir technikos raidai, pažangai ... nuosavybės objektų ratas. Nuosavybės objektų pokyčiai tyko šioms kryptimis:
1. N-ės O-tų buvo pripažinti energetiniai ištekliai, žaliavų ištekliai, elektros energija, inertiniai objektai ir kt. energijos rūšys, kurios peržengė įprastų daiktų supratimo ribą.
2. DN teisės plėtra vyko ne daiktinių objektų sąskaita. Jomis suvokiamos teisės turinčios piniginę išraišką ir vertę.
Turto sampratos plėtra išskiriant materialiąją idealiąją nuosavybę suformavo ideal. ir nematerialių nuosavybės objektų koncepciją. Šiuolaikinė DT doktrina ir praktika iš pagrindų pažengė lyginant su klasikine DT. Šios pažangos pasekmė pramoninės nuosavybės koncepcija. Pramoninei nuosavybei priskiriama:
1. Išradimai, pramoniniai pavyzdžiai, prekės ženklai, firmos pavadinimas.
2. Finansinės komercinės nuosavybės objektai. Jiems priklausančios obligacijos, vekseliai, čekiai, konosamentas, akcijos, pajai, ir kt. apyvartiniai dokumentai.
3. Techninės ir techninės kūrybos objektai: atradimo patentai, moksliniai darbas, mokslinės idėjos ir kt. jiems prilygstantys reiškiniai.
4. Mokslo ditrios
Atskirų šakų teisėje, šių obj. prigretinimas DT objektams sprendžiamas nevienodai, kai kur laikomas klasikinės teorijos ir jie pripažįstami su išlyga, kai kur su sąlyga. Vokiečiai šių obj. pripažįsta nuosavybės objekta formaliai yra apsunkintais dėl 99 paragrafo nuostatos DT objektu g.b. pripažintas tik materialus objektas čia nematerialus objektai pripažįstami tik su sąlyga. Prancūzijoje ir kt. šalyse nematerialus objektas pripažinimas yra numatomas: įkeitimą, užstatą, servitutą, uzufruktą. Taikoma analogija.
JAV ir Anglijoje materialus objektai pripažįstamas nuosav. obj. be išlygų. Ji paremta ir L CK. Visose nacionalinės teisės sistemos laikosi principo, kad NO t.b. klasifikuojami pirmiausi NTO. NO klasifikuojami pasitelkiant nuosavybės objekto natūraliąsias savybes. Dažnai tai daroma daiktai skirstomi į 2 grupės: kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. T.p. daiktai skirstomi: į apyvartinius obj. ir neleistinus apyvartos obj. Nekilnojami daiktas visada yra vienoje vietoje turi individualius požymius ir yra nepakeičiami. Kilnojami daiktai g.b. perkelti iš vienos vietos į kitą. G.b. pakeičiami to paties tipo daiktais. Visose teisinėse sistemose nekilnojami daiktai priskiriamai žemė ir neatskiriami nuo jos daiktai – pastatai, statiniai, augalai. Visi kiti vertinami kaip kilnojami. Ryšium su kilnojamais ir nekilnojamais daiktais yra svarbi teisinė problema, nes jiems taikomas skirtingas teisinis režimas. Prancūzijos teisėje nekilnojamu pripažįstama platesnis daiktų ratas lyginant su kt. teisinėmis sistemomis. Prancūzijos nekilnojamais daiktais laikoma žemė, su ja susiję pastatai, statiniai, miškas, nekupjanti javai, mašinos, žaliava, instrumentai, žemės ūkio padargai ir galvijai ūkysė. Jei šie daiktai išskiriami iš kitų daiktų visumos, tuomet pgl. Prancūzijos teisę jie pereina į kilnojamų daiktų kategoriją.

Vertybiniai popieriai ir apyvartos dokumentai.
Šiuolaikiniais darbo sąlygomis plačiai prekiaujame dokumentais išreiškiamais nuosavybės teise. Lietuvoje įsteigta vertybinių popierių birža, depozitoriumas.
Rom. – Vokietijos. teisės sistemos šalyse ir Lietuvoje šie popieriai vad. vertybiniais popieriais. Anglijos – JAV – apyvartos dokumentai. Vertybiniai popieriai ir apyvartiniai dokumentai įtvirtinantys reikalavimo teisę nacionalines teisinėse sistemose traktuojami kaip kilnojimo turtas. Pripažįstami pirkimo – pardavimo dalyku, g.b. įkeitimo objektu, užstatu ir kt. T.p. Vokietijoje jie g.b. naudojami steigiant AB, ir g. tarnauti įstatinio kapitalo įnašu. Vertybiniai popieriai ginami vienodai kaip ir kilnojamas turtas. T.p. numato nuosavybės teisės – pirmumo teisę sąžinės įgijėjo naudai.
Vertybinių popierių režimas reguliuoja specialus įstatymai. Vertybiniai popieriai fiksuodami nuosavybės dalį jungtiniame kapitale, suteikia teisę gauti tam tikrą pridėtines vertės dalį, kaip gamybos rezultatą. Dėl šios aplinkybės vertybiniu popierių ir apyvartos dokumentu reikšmė šiuolaikiniais sąlygomis turi ypatinga svarbą, Par. – Vok. teisin. Sistemoje vertybiniai popieriai pripaž.:
1. Piniginiai popieriai: čekai, vekseliai – jų turėtojai gauna teisę reikalauti išmokų (obligacijos)
2. Popieriai, kurie suteikia teisę gauti pelno dalį dividendų pavidalu. (akcijos, akcijų sertifikatai, akcijų pažymėjimai, liudijimai)
3. Prekiniai popieriai – pripažindamos konosamentai, prekių sandėlio pažymai. Važtaraščiai chalog. dokumentai.
T.b. vertybinių popierių pripažindamas dokumentas, kurio nuosavybės teisė, jo nesant negali būti įgyvendinta arba perduota kt. asmeniui.
Vertybiniai popieriai skirstomi:
1. Pareikštiniai,
2. Vardiniai,
3. Orderiniai,
4. Investiciniai (akcijos, obligacijos)
Klasifikuojami rūšimis ir klasėmis

Nuosavybės teisės samprata
Samprata traktuojama ekonominia ir juridinia prasme.
Ekonominė – kaip visuomenės gyvybinis santykis, kurio dėka asmenys, įsisavina ir pasisavina gamtos objektus (daiktus) natūralus ar perdirbtus. Pasisavinimu suprantamas tam tikras naudojimo būdas, kuris būdingas konkrečiai ekonominiai sistemai. Pasisavinimo būdai apsprendžia nuosavybės santykių tipą ir turinį. G.b. nuosavybė nusako gamybos priemonių, produktu priklausymą konkrečius asmenis ar asmenų grupėms. Valstybė įtvirtina tam tikrą teisės normų sistemą, kuri reguliuoja visuomenės santykius pasisavinant gamtos obj., gamybos produktus jais disponuojant, naudojant, valdant. Teisės normų visuma įtvirtina nuosavybių santykius sudaro nuosavybės teisės institutą. Ši visumą – nuosavybės teisė objektyviąja prasmę. Įstatymas įtvirtinimas nuosavybės priklasamumo principas konkretam asmenims – savininkams.
Tokiais principais: nuosavybės neliečiamumo principas – (pagrindinis) apibūdina nuosavybės turinį, savininko teisių ribas ir nuosavybės naudojimo būdus, nuosavibės gynimo būdus ir priemones.
T.b. nuosavybė suprantama kaip savininko teisė, įstatymuose namatituse ribose naudoti, valdyti ir disponuoti jam priklausomais daiktais.
Savininkas turi teisę dalį savo teisių perduoti kt. asmenims, neprarandamas savo ...... ši dalis vad. – subjektyviąja teise – savininko teisė realizuoti visas 3 įstatimais suteiktas teises savo nuožiūra.
T.b. subjektyvioji teisė suteikia savininkui naudoti turtą savo interesams tenkinti valstybės numatytose ribose. Kiekvienam nuosavybės teisės objektui numatyti skirtingas teisinis režimas ( žemei, miškams, vandeniui, kilnojamam nekilnojamam turtui)
Yra prievolių teisęs pagrindas – nuosavybės teisė, atsiranda realizacijos subjektyvias ir objektyvias teisės sąlygas.

Pagal LR civilinę teisę CK yra prie bendru pasaulėja pripažintu klasifikacijos: suvartomieji ir nesuvartojami.
Daiktą panaudojus pagal paskirtį pats daiktas pakeičia savą esmę (atsarginės automobiliu dalys) – suvartojamoj.
Nesuvartojamoms daiktams priskiriami iš esmės nekilnojamas turtas.
Dalieji ir nedalieji daiktai – papildoma daikto charakteristika, nes dalijimas suvokiamas nebūtinai fizine prasme – sąlyginis reiškinys. Kai kurie daiktai g.b. naudojami dalimis (dosra)
Įprastinė vertė , pagal Anglijos teisę šie dalykai neskirstomi tokiu būdu (pirmaeilis, antraeilis, daiktas ir kt.)
Kontrakto dalykas (sutartinis objektas) – tai bet kuris objektas turi tą patį režimą.

Nuosavybės rūšys
Bendroj CT yra priimtas 2 rūšys: asmeninė (privati) ir bendroji nuosavybė. Bendroji nuosavybė:
1. Bendroji dalinė nuosavybė
2. Bendroji jungtinė nuosavybė
T.p. nuosavybė skirstoma į požiūrius pagal subjektus:
1. Asmeninė nuosavybė
2. Viešoji nuosavybė (valstybinė)
Kiekvienos nuosavybės rūšis turi skirtingą teisinį režimą.
LR priėmus savivaldos įstatymą buvo, atrasta dar 1 – a nuosavybės rūšys “savivaldybių nuosavybė”. Savivaldybių turi teisę valdyti nuosavybės valstybinę patikėjimo teisė.

Nuosavybės teisė įgijimo ir praradimo pagrindai
Teisės teorijoje ir praktikoje nuosavybės pagrindai skirstomi į pradinės ir išvestinius, t.p. yra bendrieji ir specialieji teisie įgijimo pagrindai. Ryšiai su tuo teorija nuo senų laikų nosavybės įsigijimo klausimai sprendžiami trejopai:
1. Nuosavybės įsigijimo pagrindas yra darbas naudojant gamtos išteklius, perdirbant
2. Pirminio užėmimo ir papildamas sutvirtinimas darbo – teorijos klausimas
3. Pirminis užėmimas pirmiausia priklauso nuo darbo, pastangų, antro aspekto variantas
Šios tris pozicijos susijusios su tarptautinės viešosios teisės egzistavimu (senatis užėmimo, nuoma su esminiu daikto pagerinimu)
Klausimas iškyla tik užėmimo būdo (prievarta, natūraliai).
T.b.galima išskirti 3 dalykus:
1. Daiktai užvaldomi, kai sukuriami nauji daiktai (darbų) – gamybinės veiklos procese
2. Pagal sutartis ir kt. CT sandorius
3. Nuosavybės teisės įgijimas į daikto duodamus vaisius ir pajamas.
Naujų daiktų sukūrimo gamybinės veiklos procese kai įsigijimo pagrindas pastaruoju metu vėl atgavo ankstesnę reikšmę, pripažinta privati nuosavybė.
Sujungus 1 ir 3 įsigijimo pagrindus gauname turto ūkinio naudojimo rezultatą. Šis naudojimas sukuria sudaro produkciją ir gautas pajamos. Ši įgijimo tvarka CK 154 str. LR.. Šis str. reglamentuoja turto ūkinio naudojimo rezultatus, įgijimo tvarką ir sąlygas.
Pats turtas yra visuomenės reikšmingumo reiškinys. Režimas supurto daikto naudojimas yra teisine problema.
Nuosavybės teisės praradimo pagrindinai suskirstyti į grupes: šie pagrindai:
1. Nuosavybės teisė prarandama kada daiktas sunaudojimas gamybos procese ir sukuriamas naujas daiktas kaip naujas nuosavybės objektas – tęstinė teisė.
2. Turto perdavimas pagal sutartis ir kt. CT sandorius – t.p. suprantamas kaip prarandamas turtas, pagal teismo sprendimus (nacionalizacija)
3. Turto sunaudojimas tenkinant asmeninius poreikius.

Nuosavybės praradimas t.p. valios išraiška. LR C įst. tarpukario šie galiojimai yra atstatyti – nuosavybės įgijimo ir praradimo pagrindu:
1. Turto užvaldymas – natūralus
2. Daikto duodamų vaisių įgijimas
3. Nuosavybės įgijimo padidėjimo – naujų pastatų pastatymas – sujungiant
– perdirbant ssvetimus daiktus
4. Perdavimu
5. Suėjus senačiai
Pagal CT nuosavybė prarandama
1. Be savininko valios
2. Su jo valia
1 be savininko valios prarandama – žuvus daiktui, kai teisė pereina kitam asmeniui pagal įgijimą sekalę, arba kai daiktas susijusi su kitu daiktu
– teismo sprendimu, kurio daiktas priteisiamas kitam asmeniui, arba už padaryta nusikaltimą konfiskuojamas valstybės naudai.
– Kai nuosavybė įyta tik iki tam tikro laiko ar sunaikinamąja sąlyga
– Pabėgus iš savininko prijankirtėms lakiniams žvėrims
– Paėmus valstybės poreikiams įstatymais nustatyta tvarka
Šiuolaikiniams Baltams CK konkrečiau realiau traktuoja įsigijimo būdus:
1. Darbinė veikla
2. Verslu
3. Per teisinius sandorius
4. Paveldėjimu
5. Atstatant nuosavybę
6. Įgyjamąja senatimi
7. Kt. neprieštaraujantis įstatymams pagrindais (lobis, radinys)
Radinys suprantamas, kai surandamas daiktas ir ju neturi individualių požymių.
Lobis tam tikras, kultūros vertybės ar tauriųjų metalų kiekis surastas vykdant atitinkamus darbus žemėje.
Lobis laikomas valstybės nuosavybė, tačiau šiuolaikiniam sąlygomis šie nuostatai krita ir lobis daugelija šalių jei tai nesusiję su istorijos, kultūros vertybiamis priklauso radusiam asmeniui
LR 162 str. CK sako lobis yra žemėj užkasti daiktai ( pinigai) atitenka valstybei, ir išmokamas atlygis 25 % vertės, jie tai nepriklauso prie jo tarnybinių pareigų.
Radinys reg. 159 str. CK LR – radęs pamestą daiktą privalo grąžinti pametusiajam, arba pranešti policijai.
Vokietijoje, Anglijoje radinys laikomas teisėtu radimu ir priklauso radusiajam, o pametęs laikomas nuosavybės praradimu.

Privatizacija – nuosavybės įsigijimo forma
Nenormalus įsigijimo reiškinys. Viešosios nuosavybės statuso pakeitimas į asmenine nuosavybę.
1962 m. Anglijoj nusprendė privatizuoti karališkuosius dokus, geležinkelius, rudos anglės kasyklas. Tai buvo daroma 20 metų ir nesėkmingai. Privatizavimas tai pirkimas.

TERMINAI
Ieškininė senatis
Samprata. Ūkinė senatis reikšmė. Teisinis cirkuliavimas
Juridinių asmeniu ir fiziniu asmeniu subjektyviu teisių gynimo galimybė suteikiama jiems apribojant kreipimo į teismą galimybę tam tikram laikui – ieškininė senatis.
Įstatymleidystėje ši i.s. esmė vad. padengimo senatimi.
Galimybė kreiptis su ieškiniu į teismą siekiant apginti pažeistas teises (materialinės teisės – praranda prasme) skiriasi nuo procesinės teisės. Procesinė teisė kreiptis į teisę nepriklauso nuo terminų, o materialinė – priklauso.
Ieškiniu senatiu terminai prekiniuose santykiuose būtinas ūkinis pastovumas. Ūkinio subjekto atstovai gali sudaryti nepalankias sąlygas ūkinių subjektu veiklai. Įgalioti asmenys ilgą laiką gali nevykdyti savo funkcijų, įpareigojimai. Pretenzijos gali būti pareikštos neapibrėžtu laiku. Tuo pačiu pretenzijos gali įsisenėti, atsiskaitymai užsidelsti, o ūkiniu subjektų gyvavimas – paralyžiuotis. Tai pašalinti suinteresuoti visi ūkiniai dalyniai.
Ieškiniu senatis yra disciplinuojanti priemonė ūkiniam subjektam. Kiekvienas ūkinis subjektas privalo savo teises ir pareigas vykdyti nedelsiant. Šis reikalavimas sudaro palankesnes sąlygas teises ginčams spręsti ir neprarasti reikiamų įrodymu. Visa tai nesudaro palankių sąlygų ūkiniai veiklai susidaro palankesnes sąlygas apyvarta (spartejija prekių judėjimas, pinigų apyvarta)
Pelną duoda ne kaina, o apyvarta
Šiomis aplinkybėmis suinteresuota ir valstybė, visuomenė, atsiranda papildomos darbo vietos, perkamumo galia, stabilesnės kainos, ūkis.
Ieškiniu senatis problema susijusi su viešąja tvarka. Ši aplinkybė ir apsprendė ieškiniu senatis apsprendžianti imperatyvinių pobūdį (privalomąją).
Lietuvoje reguliuojamas CK. Dualistinės teisės sistemos šalyse ieškiniu senatis yra reguliuojami CK, C teisės normomis, komercinės teisės K. L CK numatyta, kad bendrasis i.s. yra 3 metai.
Ankstesniuose įstatymuose buvo skirti 2 terminai: bendra ir (3) (1,8) komercijos senatis (Rusijoje dar galioja). Prancūzijoje ir Vokietijoje ieškiniu senatis reguliuojami CK ir komercijos teisės k.
T.p. senatis reguliuojama specialiais norminiais aktais. Lietuvoje t.p. šie aktai numato specifinius senates terminus atskirose srityse (ypač rangos sutartyse (5 m.), kt. 10,15m). T.p. yra kardomėji (susiję su pirkimo – pardavimo, nuomos sutartis) Šveicarijos ieškiniu senatis reguliuojamos prievolių įst. ir CK.
Anglijoje 1980m.11.19 buvo priimtas nikingas i.s. įstatymas. JAV ieškiniu senatis reguliuojamas valstijų įstatymais.
Ieškiniu senatis t.p. reguliuojamas tarptautiniais susitarimais. Jungtinių tautų organizacioji specialius įstatymai – konvencijoje vykdant tarptautini pirkimo – pardavimo1974m. Niujorke, 1980m. papildymas, Vienoje i.s. – 4m. – tarptautiniuose kontraktuose.
Ieškiniu senatis konvencija 1988 08 01 visiškai įsigaliojo. Ieškiniu senatis terminus nereikia maišyti su užkertančiaisiais terminais. Prekiusivinis terminas suteikia tam tikram veiksmui įvykdoma norint apginti savo teises, tokiu veiksmu g.b.:
– Pretenzijos pareiškimas kt. sutartiės šaliai dėl prekių kokybės ir kiekio
kokybei – 30 d.
kieki – 10 20 retai 30 d., kuriam pasibaigus pretenzijos nepriimamos.
– Užkertamu veiksmu sutarčių teisė – pretenzijų pareiškimas apie netinkama sutarties vykdymą.
Jei sutartis laikas pasibaigus, tai pretenzijos nebepriimamos.
– Tokiu veiksmu t.p. vad. pranešimas apie sutarties nutraukimą
– garantiniai terminai – tam tikram laikui.

Kai įstatymuose kalbama apie terminus, kurie siejami su tam tikros teisės gynimu – tai kalbama apie ..... termina, o ne apie senatis.
Todėl šie terminai skiriasi nuo senatis savo tikslu ir trukme. Jei pasibaigia senatis terminu teisė kreiptis išlieka į teismą, nors privatinė tvarka ši teisė g.b. nepatenkinta, o esant svarbiam priežastims ieškiniu senatis g.b. pratęsta.
..... termina veikia visų asmenybių vienodai, juo g. remtis bet kuri ginčo šalis, jis negali būti nei nutraukiamas, nei pratęstas.
Be padeng. sem. egzistoja ir įsigijimo sutaris. Ieškiniu senatis savo esmė, išreiškia daikto įsijimo būdą arba teisės į daiktą atsiradimą.
Taikymo sąlygos
Ieškiniu senatis taikymo sąlygas – taikoma visiems. Civilinė teisėms santykiams, išskyrus, kai įstatyme nurodymą apie jos taikymą ar netaikymas – priklauso valstybės pretenzijos, t.y. Lietuvoje, JAV, Vokietijos, Prancūzijos.
Anglijos, JAV teisės sistemoje neteikia ieškiniams kurie g.b. įvykdyti natūra, sutarties nutraukimo atveju, melagystės intart. Šiuos ieškinio galima reikšti nepriklausomai nuo jų atsiradimo momento.
Anglijos teismai (JAV) šiuo atveju vadovaujami “Lečius” doktrina (nevalyvumas, neapdairumas).
Teismas g. nepatenkinti ieškinių laikydama nepagrįstu ir nemotyvuotu, nepatenkinamai uždekti vertinti uždelsimą kaip pretenzijos atsisakymą, arba kaip skolininkui esminės žalos padarymo galimybę.
Teisės normos reguliojamos ieškiniu senatis turi privalomąjį pobūdį. Šalys negali sutartims pašalinti senatis peišti senatis trukmę, ar kt. būdu apsunkinti skolininko padėtį.
Jei ieškiniu senatis riboj. sąlygos įtraukiamas į sutartų tai jie pripažįstami negaliojančiais.
Prancūzijoj, JAV, Anglijoj numatomi atvejai kai leidžiami trumpesni senatis terminai.
Senatis realizavimas priklauso nuo skolininkų iniciatyvos. Skolininkas gali atsisakyti nuo senaties ir nepriklausomai nuo senatis trukmės gali įvykdyti įsipareigojimus, tačiau kreditorius absoliučiai priklausomas nuo senaties termino.
Bendra taisyklė – teismas negali senatis klausimo ir taikyti senaties normas savo iniciatyva – exsoticio – senaties problematika ginčo šalių teisė.
Skolininkas t.p. negali reikalauti taikyti senatis termino pagal prievoles, kurias jis įvykdė senatis terminui pasibaigus.
T.p. senatis terminui pasibaigus – kreditorius savo pretenzijas t.p. neturi teisė reikšti, išlieka tik teisė reikalauti.
Kreditoriaus interesu tenkinimas nepraranda ankstesnių pagrindą ir laikomas prievolės vykdymo pagrindu. Skolininkas vykdydamas prievoles po senaties termino pasibaigimo, laikomas atsisakiusi senatis termino ir praranda restitucijos teisę padarytiems mokėjimams susigrąžinti.
Vokietijoj ir Lietuvoj ieškiniu senatis laikoma mater. teisės institutas. Anglijoj – Amerikoj ieškiniu senatis reguliuojamas procesinėmis normomis. Šios dvi principinės nuostatos ieškiniu senatis traktavime turi esmines pasekmes.
Rominijos – Vokietijoj teisės sistemoje – arbitražas privalo taikyti normas, dėl ieškiniu senatis, kurios egzistuoja nacionalinės teisės sistemoje ir priklausomai reguliuoja sutartinius santykius. T.p. teismas turi vadovautis nacionalinėmis norma, esant kolizijai tarp .....
Anglijos ir JAV senatis problemą teismai traktuoja kaip nacionalinės teisės problemą ši aplinkybė sąlygota privati tarptautinės teisės principą – teismo įstatymas.
Ieškiniu senatis procesinė teisinė neleidžia taikyti kitos šalies teisės normas, ir tuo atveju kai ginčui spręsti būtina naudoti kitos šalies įstatymus.

Ieškiniu senatis terminai. Termino tėkmės sustabdymas ir senatis termino nutraukimas.
Terminai skirstomi:
1. bendruosius
2. specialiuosius
Ieškiniu senatis reguliavimas Europos šalyse yra gan sudėtingą problema. Ieškiniu senatis terminai dažnai taikomi kvalifikuojant prievolių esmę. Prancūzijoj egzistuoja 3 grupės senatis terminų:
1. 30 metų terminas – bendras visiems reikalavimams jei nenumatyti specialus terminai
2. 5 metų senatis terminas – taikomas prievolės, kurios privalo būti vykdomos periodiškai ir konkrečiai nustatytomis sudėtimi (nuomos sutartis, dividentu išieškojimas, darbo užmokestis ir kt.)
3. nuo 6 mėnesiu iki 2 metų – taikomas reikalavimas kylantiems iš prievolių kurių įrodymo galimybė g.b. prarasta ir ilgam (prekybos sandoriai greitai gendančiais produktais)
Vokietijoj buvo sudarytas terminas – 30 metų ir numatyta eilė sutrumpinimu:
1. nuo 6 mėn. – 2 m. – komerciniams sandoriams
2. nuostolių padengimui dėl prekių blogos kokybės – 6 mėn.
2m. – kasdien. apyvartos sandoriu.
3. 3 metų – žalos atlyginimo atvejami
4. 4 metų – neapmokėtiems numatytu laiku sandoriams, procentams
Šveicarijos bendras senatis terminas – 10 metų.
Mažmeninės prekybos sandoriai – 5 m.
Prievolėms kylančios iš deliktinių sandoriu – 1 m. (kelionėje įvykus nelaimei)
Anglijos senatis priklauso nuo ieškinio dalyko. Iš neformalių sutarčių ir dėl teisės pažeidimu – 6 m.

Leave a Comment