CIVILINIS VEIKSNUMAS
I. Nepilnamečių civilinis veiksnumasEmancipacijaII. Fizinių asmenų veiksnumo apribojimas
Civilinis veiksnumas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 straipsnis civilinį veiksnumą apibrėžia kaip galėjimą savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Civilinis veiksnumas yra bendra teisinė prielaida savo veiksmais įsigyti civilines teises ir susikurti pareigas bei jas realizuoti ir atsakyti už savo veiksmus. Civilinis veiksnumas atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų (CK 2.5str.1d.). Kaip ir civilinį teisnumą, civilinį veiksnumą sąlygoja visuomeniniai ekonominiai santykiai, ir jis remiasi teisinėmis normomis. Civilinis teisnumas ir veiksnumas turi daug bendrų bruožų, tačiau tai yra dvi skirtingos teisinės kategorijos. Žinome, jog teisnumo sąvoka apibrėžia tai, ką gali turėti teisės subjektas. O jis gali turėti-civilines teises ir pareigas pripažįstamas visiems fiziniams asmenims (CK 2.1str.). Civilinio veiksnumo, kaip aktyvios subjekto veiklos,kategorija nepaprastai glaudžiai siejasi su civiliniu teisnumu. Galima sakyti, kad civilinio veiksnumo pagrindas yra civilinis teisnumas.Jeigu į civilinio teisnumo turinį neįeina galimybė įgyti vieną ar kitą subjektinę teisę, tai nepaisant jokių asmens pastangų, jis netaps tos subjektinės teisės turėtoju.Kita vertus, veiksnumas neturi tiesioginės įtakos teisnumui.Civilinis veiksnumas ar teisnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6str.1d.). Civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus. (CK 2.2str. 1d.) Teisnumą turi visi, ir nepriklausomai nuo sąlygų, o civilinį veiksnumą gali turėti ne visi asmenys.Asmuo gali būti veiksnus tik tada, kai jis sugeba protingai veikti ir sąmoningai suprasti savo poelgius bei jų pasekmes.Todėl veiksnumas tiesiogiai priklauso nuo psichinio išsivystymo, intelekto ir valios brandos laipsnio, gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Be to, įstatymas veiksnumą sieja su tam tikru amžiumi.Jei asmuo veiksnus, tai reiškia, kad jis fiziškai ir protiškai yra subrendęs, gali savarankiškai dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime, savarankiškai atlikti įvairius juridinius veiksmus ir be abejo, atsakyti už savo poelgius. Jei amžius ir psichinė būklė teisnumui neturi jokios įtakos, tai veiksnumui šie faktoriai turi lemiamą įtaką.Būtent laikantis amžiaus ir medicininio kriterijaus, įstatymų leidėjas ir diferencijuoja fizinių asmenų civilinio veiksnumo apimtį. Teisnus asmuo gali būti ir veiksnus, o veiksnus asmuo visada yra teisnus.
I. Nepilnamečių civilinis veiksnumasEmancipacija
Įstatymas numato, kad visiškas civilinis veiksnumas atsiranda asmeniui sulaukus pilnametystės, tai yra suėjus aštuoniolikai metų. (CK 2.5str.1d.). Toks asmuo visiškai supranta savo poelgių reikšmę. Jis yra visiškai veiksnus. Visiškai veiksnūs asmenys gali savarankiškai atlikti visus veiksmus įgyjant ir realizuojant teises, vykdyti įsipareigojimus, taip pat atsakyti už savo veiksmus. Nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar įvykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtu pripažintas visiškai veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas. (CK 2.9str.1d.) Jeigu nepilnametis savarankiškai įgyvendindamas savo teisę ar vykdydamas pareigas, daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, teismas gali nepilnmečio tėvų, rūpintojo ar globos (rūpybos) institucijų pareiškimu panaikinti tokį visiško veiksnumo pripažinimą. (CK 2.9 str., 2d.) Tačiau kartais visiškas veiksnumas gali atsirasti ir nesulaukus aštuoniolikos metų. Tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto visiško veiksnumo nenustoja. (CK 2.5str. 2d.)Norinčio tuoktis, tačiau neturinčio aštuoniolikos metų asmens prašymu teismas supaprastinto proceso tvarka turi teisę sumažinti tokio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip trejais metais (CK 3.14str.2d.). Tačiau yra ir išimtis, kada gali teismas leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam penkiolikos metų –tai nėštumas. (CK 3.14str. 3d.) Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, turi teismo posėdyje išklausyti norinčio tuoktis nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichinę bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių (CK 314str. 4d.). Nepilnamečiai veiksnūs tėvai turi visas asmenines teises ir pareigas savo vaikams, o nepilnamečiai neveiksnūs arba ribotai veiksnūs tėvai turi teisę kartu su savo vaiku gyventi ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.158str. 1d- 2d.). Pareiškimas dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu ( emancipuotu ) paduodamas nepilnamečio gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 462str. 2d.).
Pareiškimą dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu gali paduoti pats nepilnametis, jo tėvai, rūpintojas ir globos ( rūpybos ) institucija.(CPK 463str. 5d.) Pareiškime dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:1) duomenys apie nepilnametį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, tėvai ar rūpintojas, darbovietė, mokymosi įstaiga);2) motyvai, kuriais remiantis prašoma nepilnametį pripažinti veiksniu;3) įrodymai, patvirtinantys nepilnamečio galėjimą savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas ( charakteristikos iš gyvenamosios, darbo, mokymosi vietos, duomenys apie nepilnamečio šeimyninę ir materialinę padėtį, sveikatos būklės pažyma, išduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ir kiti);4) nepilnamečio rašytinis sutikimas, jeigu pareiškimą teismui paduoda ne pats pilnametis; (CPK 475str.) Vėliau vyksta pakankamai ilgas ir sudėtingas procesas, kurio metu renkama įvairi informacija apie nepilnametį, tikslinami duomenys ar jis nėra teistas, ar įvykdęs administracinių ir kitų teisės pažeidimų.Esant reikalui yra nustatomas nepilnamečio fizinio, dorovinio, dvasinio, psichinio išsivystymo lygis, bei atlieka kitus būtinus pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus. (CPK 476str. 3d.) Vėliau įvyksta bylos nagrinėjimas, kurios metu apie bylos nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, nepilnamečiui, kurio byla nagrinėjama, jo tėvams ar rūpintojui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, globos institucijai. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant visiems dalyvaujantiems byloje asmenims. (CPK 477str. 3d.) Byla dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu nagrinėjama žodinio proceso tvarka. (CPK 477str. 1d.) Nepilnamečio rašytinį sutikimą pripažinti jį veiksniu teismas patvirtina teismo posėdžio metu, prieš tai išklausęs šio nepilnamečio paaiškinimus. Taip pat nepilnametis savo duotą sutikimą pripažinti jį veiksniu gali atšaukti tik iki teismo sprendimo priėmimo. (CPK 477str. 4d.-5d.) Po išsamaus bylos išnagrinėjimo, teismas priima bylos sprendimą pripažinti nepilnametį veiksniu arba pareiškimą atmesti. Dėl nepasitenkinimo teismo sprendimu byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę apskųsti sprendimą. Teismo sprendimo panaikinimas yra tada, jeigu nustatomos aplinkybės, kad pripažintas veiksniu nepilnametis savarankiškai įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas savo pareigas daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, teismas pagal šio nepilnamečio tėvų ar globos (rūpybos) institucijų pareiškimą gali sprendimą nepilnametį pripažinti veiksniu panaikinti. (CPK 479str. 1d.)I. 1. Nepilnamečių iki keturiolikos metų civilinis veiksnumas
Kalbant apie mažamečių asmenų iki keturiolikos metų civilinį subjektiškumą, literatūroje ilgą laiką buvo teigiama, kad jie yra visiškai neveiksnūs, o įstatymas tik leidžia kai kurias išimtis iš šios bendros taisyklės, suteikdamas jiems ribotas teisines galimybes dalyvauti civilinėje apyvartoje. Tačiau ar būtu teisinga nepilnamečius iki keturiolikos metų civilinio veiksnumo požiūriu prilyginti asmenims, teismine tvarka pripažintiems neveiksniais dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės. Nepilnamečiai iki keturiolikos metų turi, nors ir labai mažos apimties, civilinį veiksnumą, kurį galima būtų vadinti – daliniu. Už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. (CK 2.7str. 1d.) Sandoriai, sudaryti nepilnamečio iki keturiolikos metų, laikomi negaliojantys. Jie turi teisę savarankiškai sudaryti tik smulkius buitinius sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarine ar kita speciali forma. (CK 2.7 str. 3d.) Jeigu nepilnamečio iki keturiolikos metų sudarytas sandoris nepripažintas negaliojančiu, tai, šiam asmeniui tapus visiškai veiksniam, kita sandorio šalis gali raštu kreiptis į tapusią veiksnią sandorio šalį ir prašyti per kreipimesi nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo, patvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą asmuo neatsako, kad jis sandorio netvirtina, laikoma, kad jis sandorį patvirtino (CK 2.7str. 5d.).
I. 2. Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų civilinis veiksnumas
Be visiško veiksnumo, dar yra ir santykinis veiksnumas, kurį turi nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų. Pagal civilinio kodekso 2.8 straipsnį nepilnamečiai, nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų gali sudarinėti sandorius, tik turėdami tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą. Be tėvų ar rūpintojų sutikimo sudarytą sandorį, išskyrus sandorius, kuriuos toks nepilnametis pagal civilinio kodekso 2.8 straipsnį ar kitus įstatymus turi teisę sudaryti savarankiškai, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal to nepilnamečio tėvų ar rūpintojų ieškinį (CK 188str.1d.). Tačiau, jie turi teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu arba stipendija, įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, atradimus, išradimus, pramoninį dizainą taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius (CK 2.8 str. 2d.), bei turi teisę padėti į kredito įstaigas indėlius ir jais disponuoti, tai nustato teisės aktai (CK 2.8str. 4d.). Tačiau esant pakankamam pagrindui teismas gali apriboti arba atimti iš nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu. Visą tai gali apriboti vaikų globos (rūpybos) institucijos ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimu. Pareiškimą dėl nepilnamečio fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu galima paduoti ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki asmens, kuris turėtų būti pripažintas ribotai veiksiu, pilnametystės ( CPK 46 str. 2d.).
II. 1. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu arba ribotai veiksniu
Fizinio asmens laisvė neliečiama.Veiksniam asmeniui taikyti bet kokią priežiūrą ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.(CK 2.26str. 1d.) Veiksnumas, kaip ir teisnumas, pasibaigia asmeniui mirus. Tačiau, daugeliu atveju žmogus gali netekti veiksnumo ir būdamas gyvas. Civilinio kodekso 2.10 str. 1 dalis skelbia, kad fizinis asmuo negalintis protingai tvarkyti savo reikalų ir suprasti savo veiksmų reikšmės dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės, įstatymo numatyta tvarka jis gali būti teismo pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa (CK 2.10str. 1d.). Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Asmens globa apima ir jo turto globą, kurią jo vardu sandorius sudarinėja globėjas, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius.(CK 3.238str. 1-2d.)
Pilnametis ribotai veiksnus asmuo asmeniškai atsako pagal savo sutartines ir nesutartines prievoles.(CK.2.11str.,5d.) Ribotai veiksnūs asmenys yra išvardyti šio Civilinio kodekso 2.11 straipsnio 1 dalyje. Fizinio asmens civilinį veiksnumą gali apriboti teismas, jeigu fizinis asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rūpyba. Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus.Asmens rūpyba apima ir jo turto rūpybą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. (CK 3.239str. 1-2d.) Pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali paduoti šie asmenys, kurie yra išvardyti civilinio proceso kodekso 463 straipsnio 1 dalyje. Tai: 1. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu arba ribotai neveiksniu, sutuoktinis; 2. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu arba ribotai veiksniu, tėvai, pilnamečiai vaikai;3. Globos (rūpybos) institucija;4. Prokuroras.Šis pareiškimas paduodamas gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Yra numatyta teismo nuobauda asmenims, kurie padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Teismo nutartimi asmuo gali būti nubaustas nuo 500 iki 2000 Lt. bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 463 str. 4d.). Yra surenkama įvairi medžiaga, nustatoma asmens psichinė būsena, paskiriant psichiatrijos ekspertizę. Apklausiami asmenys susiję su šios bylos nagrinėjimu. O nustatant fizinį asmenį ribotai veiksniu turi būti išdėstytos aplinkybės rodančios, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais ar toksinėmis medžiagomis (CPK 470 str.). Byla dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu teismas nagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka, pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 467 str., 1d.). Jeigu fizinis asmuo vengia teismo psichiatrijos ekspertizės, teismas gali priimti nutartį priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti. Šią nutartį vykdo policija (CPK 467 str. 3d.). Po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje yra priimamas spendimas, pripažinti asmenį neveiksniu arba pareiškimą atmesti. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą apriboti, teismas priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu (CPK 468 str. 2d.). Teismo sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat ir pats neveiksniu pripažintas asmuo (CPK 468 str. 5d.). Teismo sprendimą turi teisę apskųsti ir ribotai veiksniu pripažintas asmuo (CPK 473str. 5d.). Teismo sprendimo panaikinimas yra paskelbiamas išnykus aplinkybėm, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa panaikinama (CK 2.10str. 3d.). Taip pat jeigu pripažinto ribotai veiksniu fizinio asmens sveikatos būklė labai pablogėjo, bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar Civilinio kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą. Remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu pakeisti į jo pripažinimą neveiksniu. (CPK 474 str.) Fizinis asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali sudaryti sandorius dėl disponavimo turtu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkius buitinius sandorius.Be rūpintojo sutikimo asmuo, kurio veiksnumas apribotas, negali:1) skolinti ir skolintis pinigų, jeigu suma didesni kaip du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai (bruto);2) garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį ;3) sudaryti savo turto perleidimo ar teisę į šį turtą suvaržančius sandorius;4) sudaryti arbitražinį susitarimą;5) pateikti ieškinį, susijusį su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas apribotas;6) priimti arba atsisakyti priimti palikimą;7) sudaryti statinio (bruto) statybos ar kapitalinio remonto rangos sutartį;8) sudaryti savo turto nuomos ar panaudos sutartį;Visi šie draudimai yra išdėstyti Civilinio kodekso 2.11 straipsnio 2 dalyje.Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, negali sudaryti santuokos, arba paaiškėjus, kad yra iškelta byla dėl vieno iš ketinančių susituokti asmenų pripažinimo neveiksniu, santuokos registracija turi būti atidėta iki teismo sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo.(CK 3.15str. 1-2d.)II. 2. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas
Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė.(CK 1.16 str.1d.) Jeigu šie asmenys neturi nuolatinės gyvenamosios vietos arba ją nustatyti sunku, jų veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurios teritorijoje šie asmenys sudarė atitinkamą sandorį, teisę, o jei asmuo gyvena keliose valstybėse, taikoma valstybės, su kuria asmuo labiausiai susijęs, teisė.(CK 1.16 str.2-3d.) Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripažįstami neveiksniais ar ribotai veiksniais LR įstatymų nustatyta tvarka. Nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas nedaro įtakos veiksnumui, jeigu veiksnumas jau buvo įgytas iki nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.( CK 1.16str. 5d.)
II. 3. Neveiksnių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta
Neveiksnaus fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje.Jeigu neveiksnus fizinis asmuo gyvena kitoje valstybėje negu jo globėjas ir toje valstybėje yra neveiksnaus asmens asmeninių, socialinių, ekonominių interesų centras,laikoma, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje.(CK 2.13 str.1-2d.)
Fizinis asmuo, nesvarbu ar tai pilnametis, ar nepilnametis jo civilinį veiksnumą, neveiksnumą-nusprendžia tik teismas remiantis įstatymais.
Naudotos literatūros sąrašas :
1. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2000m.2.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso procesas 2002m.3. Civilinė Teisė