Civilinio proceso konspektas

1. CPT – kaip savarankiška teisės šaka
Visas teisės šakas galima suskirstyti į materialiąsias ir procesines.
Materialioji teisė modeliuoja bendro pobūdžio situacijas ir nustato elgesio taisykles.
Procesinė teisė reglamentuoja prievartos mechanizmą. Ji reikalinga tam, kad būtų įgyvendinta materialioji teisė. Prc. teisė leidžia išspręsti klausimus be savigynos, nes pastaroji yra išskirtinis būdas. Savigyna netinkama dėl tokių priežasčių:
1) viešasis interesas reikalauja teisėtumo;
2) būtinas šalių lygiateisiškumas;
3) ginčo metu nėra akivaizdu, kas teisus;
4) būtina vadovautis teise.
LR egzistuoja 3 Prc. teisės: civilinė, baudžiamoji, administracinė. Tų kelių teisių reikalingumas dėl to, kad nagrinėja skirtingus dalykus.
CP teisės dalykas – a) reglamentuoti santykius, kuriuos reguliuoja tos šakos teisės normos;
b) reguliuoti CP; c) nustatyti CP dalyvių veiklą, nagrinėjant ir sprendžiant ginčus dėl privatinių teisinių santykių ir teismo sprendimų vykdymo.
CP teisės reguliavimo metodas: būdingi abu – imperatyvus (būdingas ATP) – įsakmus nustatymas; dipozityvus (būdingas CT) – pasirinkimo galimybė.
CPT sistema. Tai kodifikuota teisė. Kodifikacija – aukščiausias susisteminimo lygmuo.
Yra 2 kodekso dalys:bendroji (1-175 str.) – bendrosios nuostatos, tikslai, principai, proceso dalyviai, teismų kompetencija, kt.;specialioji – taisyklės taikomos t.tikroje proceso stadijoje arba teisenoje.
Procesinė veikla t.b. nuosekli: ji susideda iš etapų, vadinamų stadijomis, kuurias vienija 1 tikslas, jų metu atliekami t.tikri veiksmai. Skiriamos tokios stadijos:
Civilinės bylos iškėlimas (paduodamas ieškininis pareiškimas, teismo spr. Ar kelti bylą priėmimas);
Pasirengimas bylos nagrinėjimui (pranešimas atsakovui, jis gali pateikti atsiliepimus ir kt.);
Teisminis nagrinėjimas (viešame posėdy–baigiamas džn. teismo spr. priėmimu; susideda iš

š n posėdžių);
Teismo spr. ir nutarčių nagrinėjimas apeliacine tvarka;
Sprendimų vykdymas (antstolių veikla ar laisvanoriškas vykdymas);
Įsiteisėjusių spr. ir nutarčių nagrinėjimas kasacine tvarka (tikrinamas tik spr. teisėtumas);
Proceso atnaujinimas.
Teisena – tai speciali bylų nagrinėjimo tvarka. Skirstoma:
1) ginčo (ieškinio) teisena – kai yra dvi šalys, ieškovas ir atsakovas, nagrinėjama teisme. Nepriklausomai, iš kokių santykių kyla. Yra ypatumų sprendžiant atskiras bylas (darbo, šeimos).
2) ypatingoji teisena- yra 1 asmuo, kuris susidūrė su problemom įgyvendindamas savo teisę, kurios niekas neginčija. Tai vienašalė ne ginčo teisena. Pvz. 1) nori atkurti nuosavybę ir neturi įrodymų – tą faktą galima nustatyti (juridinio fakto nustatymas). 2) dėl alimentų išieškojimo 3) asmens pripažinimas neveiksniu ir tt.
supaprastintas bylų nagrinėjimas: 256¹str.-256¹ºstr. Dėl atskirų bylų nagrinėjimo ypatumų.
Tai ieškinio ir ypatingoji (supaprastinta) teisena.
CP tikslai: ginti asmenis, kurių interesai pažeisti; atkurti teisinę tvarką tarp giinčo šalių; aiškinti/vystyti teisę.
CP santykis su kt.teisės šakom:
1. su Konstitucine teise ir K-ja. Joje numatyta teisė kreiptis į teismą, aptariami bendrieji principai. Be to, jei yra spragų įstatymuose, civ. bylą galima išspręsti pasiremiant K-ja.
2. su Baudžiamojo proceso teise. Yra dalis bendrų principų; bendras įrodinėjimo institutas; yra nuostata, kad įsigaliojęs nuosprendis yra privalomas civilinėje byloje. BPT susijusi su APT.
Civ.proceso teisė – tai sistema teisės normų, reguliuojančių teismo, byloje dalyvaujančių asmenų ir kt. proceso dalyvių veiklą, teismui nagrinėjant ieškinius ir vykdant teismo sprendimus.
CP teisės normas dž
žn. sudaro 2 strukt. elementai: hipotezė ir dispozicija, bet g.b. ir sankcija.
Jos atgal negalioja (yra taikomos tos,kurios galioja bylos nagrinėjimo metu). Skirstomos:
Pagal normose įtvirtintų elgesio taisyklių privalomumo laipsnį 1)imperatyvios ir 2)dispozityvios;
Pgal taikymo sritį 1)bendrosios (taikomas visoms teisenoms ar proceso stadijoms); 2)specialiosios (taikomas tik kuriai nors 1 teisenai ar proceso stadijai), 3)išimtinės (nurodo bendros ar specialios taisyklės išimtį);
Pagal turinį 1)reguliuojamosios nustato subjektų teises/ pareigas 2)definicinės- pateikia sąvokų apibrėžimus;
Pagal normoje įtvirtintos elgesio taisyklės išraiškos formas 1) įgaliojamosios- suteikia tam tikras procesines teises, galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus 2) įpareigojamosios-nustato pareigą atlikti tam tikrus procesinius veiksmus ir 3) draudžiamosios- formuluoja t.t. draudimą;
CP teisės normos galioja visiems asmenims ir visoje LR teritorijoje, nusileidžia tarptaut. teisei.
CP teisės principai – tai pagrindinės nuostatos ir idėjos. Jų reikšmė:
l. svarbūs įst. leidybai ir tik suvokiant principus galima tobulinti įstatymus;
2 atlieka teisės aiškinimo funkciją, kadangi reikia aiškinti atsižvelgiant į pamatines nuostatas;
3.jų pagalba užpildomos teisės spragos;
4.atlieka kolizijų šalinimo funkciją. (Kolizija – tai 2 teisės normų susilietimas interpretuojant skirtingai tą patį dalyką). Tada taikoma ta norma, kuri atitinka bendruosius principus;
5.. svarbūs teisinei argumentacijai.
CP teisės principai yra tokie:
1. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – CPK 5 str. (reikalingas advokatas, būtinybė sumokėti žyminį mokestį);
2. Teisingumą vykdo tiktai teismas – CPK 6 str. (Šis prc. turi formaliąją pusę, t.y. išreiškia valdžių padalijimo principą ir suteikia teismui teisę spręsti gi
inčus dėl teisės. Materialioji šio prc. Pusė yra ta, kad išanalizavę teismų praktiką galime žinoti, kaip teisingai taikyti materialiąją teisę);
3.Proceso koncentracija ir ekonomiškumas – CPK 7 str.;
4.Kooperacijos prc. – CPK 8 str. (teismas g.b. aktyvus vaikų t. klausimu, darbuotojo dėl atleidimo iš darbo ir kt.);
5.Teismo posėdžio viešumas, bylos medžiagos viešumas – CPK 9-10 str.;
6.Proceso kalbos prc. – CPK 11 str. (kalba lietuvių, vertėją samdo valstybė);
7.Rungimosi prc. – CPK 12 str. – kas ką teigia, tas tą ir turi įrodyti. Procese dalyvauja 2 šalys, kurios turi lygias galimybes įrodinėti. Įrodinėjimo dalyką suformuoja šalys, o ne teismas. Teismas negali iškelti bylos savo iniciatyva; negali priteisti to, ko šalis neprašė. Priimdamas spr. gali remtis tik faktais, kurie buvo pateikti teismui;
8.Dispozityvumo prc. – CPK 13str. Dipozityviškumas reiškia šalių laisvę. Jis pasireiškia:
a) byla g.b. iškeliama tik suinteresuoto asmens iniciatyva;
b) bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys ir ieškovas nurodo, ko jis nori;
c) šalys gali įtakoti proceso eigą;
d) šalys turi teisę apskųsti teismo spr. Ir gali šia teise nesinaudoti;
e) šalys gali pripažinti faktus ir tada jų nereikia įrodinėti;
f) vykdymo procesas prasideda tik išieškotojo iniciatyva;
9.Betarpiškumo prc. – CPK 14 str. – vivi faktai t.b. ištirti;
10.Žodiškumo – CPK 15 str.;
11.Bylos nagrinėjimo nepertraukiamumas ir teisėjų sudėties nekintamumas – CPK 16 str.;
12.Šalių procesinis lygiateisiškumas – CPK 17 str.
13.Teismo sprendimų privalomumas – CPK 18 str.
14.Sprendimo priėmimo slaptumas – CPK 19 str.
15.Valstybės garantuota teisinė pagalba – CPK 20 str.
16Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas – CPK 21 str.
CP teisės principų Kl
lasifikacija Pagal:
įtvirtinimo formą: 1)konstituciniai – turi prioritetą prieš kt. principus 2) įtvirtinti kt. įstatymuose.
veikimo sferą: 1) bendrieji – bendri visai teisės sistemai (lygiateisiškumo) 2) tarpšakiniai – veikia keliose teisės šakose (dispozityvumo) 3) šakiniai – veikia vienoje teisės šakoje.taikymo sritį ir subjektus: 1) nustatantys šalių teisinę padėtį (lygiateisiškumo princ.), 2) teismo padėtį ir vaidmenį (nepriklausomumo), 3) įrodinėjimo dalykus (laisvo įrodymų vertinimo princ.), 4) bylos nagrinėjimo tvarką (žodinis princ.; viešumo princ.).
CP šaltiniai:Bendrieji teisės principai (protingumo, teisingumo, ekonomiškumo, sąžiningumo ir kt.);Tarptautinės teisės normos (tarpt. Teisė turi viršenybę prieš LR teisę);.Lietuvos teisės normos: 3.1.pagrindinės – K-cija, CP kodeksas; 3.2. papildomos – įstatymai (tik kai kurie, pvz.: bankroto, teismų) ir Vyr. nutarimai (dėl liudytojų atvykimo išlaidų apmokėjimo);4. Papročiai (nereikšmingi. jie svarbūs materialinei teisei);5. Precedentai (teismų pavyzdžiai (Aukšč.teismo nutartys); Jie palengvina praktiką. Jie turi: 1)horizontalų efektą –teismai turi vienodas bylas vienodai spręsti 2) vertikalų ef. – aukštesnio teismo sprendimas t.b. argumentas žem. teismų sprendimams.6. Teisės doktrina (mokslininkų darbai).
2. Civiliniai procesiniai santykiai
CP santykių ypatumai:
1) procesinių santykių dalyvis yra teismas;
2) specifiniai santykių atsiradimo, pasikeitimo, pasibaigimo pagrindai:
a) t.b. atitinkama proceso teisės norma, kuri numatytų teisinį santykį;
b) santykių subjektai t.t. procesinį veiksnumą;
c) juridiniai faktai yra t.tikri procesiniai veiksmai;
d) įvykiai proceso neįtakoja.
3) santykių nuoseklumas ir sistemingumas;
4) proceso santykiams būdingas l. platus ryšys su materialiniais teisiniai santykiais.
CP santykių subjektai:
1) teismas (teisėjai, teisėjų kolegija, arbitražas);
2) asmenys, kurie dalyvauja nagrinėjant bylas (šalys: ieškovas ir atsakovas; tretieji asmenys; asmenys, pareiškę ieškinį kt. asmenų teisėms apginti (vaikų teisių apsg. tarnyba), pareiškėjai);
3) asmenys, kurie atlieka pagalbinę proceso funkciją (vertėjai, ekspertai, liudytojai).
Procesinis veiksnumas ir teisnumas
Teisnumas ir veiksnumas yra susijęs su materialiąja teise. CP-se yra 3 gr. asmenų:1.neveiksnūs – procesine prasme teisnumą turi; jie g.b. proceso šalimi, tačiau byloje nedalyvauja, juos atstovauja atstovai; kai kuriais atvejais gali dalyvauti CP-se, pvz., 9-ių m. vaiko klausiama nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo;
2.turintys ribotą veiksnumą – kai kuriais atvejais bylas gali vesti savarankiškai (pvz., 15-tis gali paduoti ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo);3.turintys visišką veiksnumą – tai suaugę ar emancipuoti asmenys.
8. Teismo sudėtis ir nušalinimai
Teismas yra privalomas procesinių santykių subjektas.
Įstatymas numato įv. galimybes teismo šališkumui apriboti.
Pirmos instancijos (apylinkės ar apygardos) teisme civilinės bylos nagrinėjamos vienasmeniškai. CPK 62 str.: kad sudėtingose bylose teismo pirmininkas gali sudaryti 3-jų teisėjų kolegiją.
Apeliacine tvarka bylas nagrinėja 3-jų teisėjų kolegija.
Kasacine tvarka visas bylas nagrinėja 3-7 teisėjų kolegija arba plenarinė sesija. 2/3 civ. bylų skyrimas tiesėjų?
Teisėjas visada veikia valstybės institucijos vardu. Įst. reikalauja, kad jis būtų nešališkas, kuriam užtikrinti įvestas nusišalinimo institutas. Teisėjas gali nusišalinti pats ar jį nušalinti byloje dalyvaujantys asmenys. Pagrindai nu(si)šalinimui yra tokie:
1) giminystės ar bendros tarnystės santykiai;
2) teisėjas negali nagrinėti bylos, jeigu jis buvo vieno iš asmenų atstovu;
3) tei-jas negali nagrinėti bylos, kurioje interesų turi sugyventinis, sutuoktinis, artimi giminaičiai;
4) niekada tos pačios bylos pakartotinai negali nagrinėti tas pats teisėjas.
Nušalinimas g.b. pareikštas paruošiamajame bylos nagrinėjimo etape. Jeigu nušalinimas reiškiamas vėliau, reiškia, kad asmuo vilkina bylos laiką.
Argumentuotas nušalinimas pareiškiamas raštu ar žodžiu, įrašant pareiškimą į posėdžio protokolą.
Nušalinimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas, o jei nušalinimas pareiškiamas jam pačiam, tai sprendžia vyriausias pagal darbo stažą teisėjas.
Teismų priskirtinumas
K-ja garantuoja kiekv. asmeniui teisę kreiptis į teismą, kuriam priklauso spręsti visus ginčus, kurie kyla iš civilinės teisės. Tačiau g.b. išimčių: yra numatyti atvejai, kai klausimą būtina išspręsti ikiteismine tvarka ir tik po to kreiptis į teismą; šalys, sudarydamos sandorį , gali numatyti nagrinėti ginčą arbitraže – tada byla negali būti nagrinėjama teisme. Bet jei sujungiami 2 reikalavimai, iš kurių 1 nagrinėtinas teisme, tai visa byla nagrinėjama teisme.
7. Teismingumas.Teismingumas nustato:
1. Teismų kompetenciją tarp skirtingų teismų sistemų (administracinis ar bendrasis teismas);
2. Vėliau nustatoma teismų sistemos dalis (apylinkės ar apygardos);
3. Nustato konkretų teismą.
Teismingumas yra rūšinis ir teritorinis.
Rūšinis teismingumas nustato 1) teismų sistemą, 2) sistemos konkrečią grandį.
1) bendros kompetencijos teismams priskiriami visi ginčai iš privatinės teisės. Administraciniai ginčai nagrinėjami administraciniame teisme. Sudėtingiausia, kai ginčas turi civilinį ir administracinį pobūdį. Esant neaiškumams, bylų priklausomumo klausimus sprendžia Aukščiausiojo Teismo kolegija, į kurią įeina ir Vyriausiojo administrc. teismo teisėjai.
2) Grandies nustatymas – tai yra išsprendimas ar apylinkės, ar apygardos teismas nagrinės bylą. Visas bylas nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus išimtis numatytas CPK 27 str. Bankroto bylos, ieškinius didesnius kai 100 tūkst. Lt. ir kt. nagrinėja apygardos teismai.? Vilniaus apygardos teismui suteikta speciali kompetencija, pvz., dėl įvaikinimo užsienio piliečiams, dėl ginčų patentų, ženklų įstat. CPK 28 str.). Apylinkės spr. apskundi apygardos t., o kasacine tvarka į Aukščiausiąjį t. Apygardos ( 1 instnc.) spr.. apskundi apeliaciniam, o kasacine tvarka į Aukšč. teismą.
Teritorinis teismingumas nustatomas pagal kelis kriterijus ir yra 5 jo porūšiai:
1) Bendrasis teismingumas nustato bendrą taisyklę, kad ieškinys t.b. reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą.
2) Alternatyvusis teismingumas reiškia, kad bylą gali nagrinėti 2 ar dg. teismų, o pasirinkimo teisė priklauso ieškovui, pvz., dėl žalos atlyginimo, dėl išlaikymo, dėl tėvystės nustatymo (CPK 30 str.).
3) Išimtinis teismingumas nurodo bylos 1 nagrinėjimo vietą, kuri yra nesusijusi nei su ieškovu, nei su atsakovu, pvz., ieškiniai dėl nekilnojamojo turto padalinimo sprendžiami pagal turto buvimo vietą. Išimtinio teismingumo negalima pakeisti šalių susitarimu (CPK 31 str.).
4) Sutartinis teismingumas reiškia, kad šalys tarpusavyje susitarusios gali pakeisti teritorinio teismingumo vietą, jeigu nėra išimtinio teismingumo.
5) Kai yra susijusios kelios bylos ir keli asmenys gyvena skirtingose vietose, tada teismingumo vietą pasirenka ieškovas. Tačiau jei 1 reikalavimas yra rūšinio ar išimtinio teismingumo, tai nulemia pastarieji.
Bylos perdavimas kitam teismui. CPK suformuluota taisyklė, kad jeigu teismas iškėlė bylą, nepažeisdamas teismingumo, tai jis ir turi bylą išnagrinėti iki galo. CPK 34 str. nurodyti atvejai, kada teismas bylą gali perduoti kitam teismui:
1. Jeigu nušalinami keli teisėjai ir nėra kam bylos nagrinėti.
2. Jei byla iškelta pažeidus teismingumą.
3. Jei byla operatyviau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėta kitame teisme.
4. Jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, prašo bylą perduoti nagrinėti kt. teismui pagal jo gyven. vietą.
Klausimai dėl bylos perdavimo sprendžiami nutartimis, o jos skundžiamos atskiraisiais skundais.
3. Šalių samprata ir procesinės teisės
Kai kyla ginčas (ieškinio teisenoje), materialaus santykio dalyviai tampa proceso šalimis (kreditorius – ieškovu, skolininkas – atsakovu). Ypatingoje teisenoje asmuo, besikreipiantis į teismą, vadinamas pareiškėju, o atsakovo nėra (nes nėra ginčo). Gali išaiškėti, kad tarp šalių nebuvo jokių materialinių santykių, tokiu atveju procesiniai santykiai taip pat nėra pagrįsti. Būna atvejų, kai į procesą įstoja ne materialinio santykio subjektas, o kt. asmuo, ginantis viešąjį interesą (prokuroro ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia).
Taigi, šalys g.b. ir materialinių teisinių santykių subjektai, ir kt. asmenys, dalyvaujantys ginče. Šalys yra pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, ir jų visada yra tik dvi. Šalių bruožai:
1.Turi materialinį arba procesinį interesą bylos baigtimi.
2.Procesas vedamas šalių vardu, todėl šalys personifikuoja bylą.
3.Šalys yra džn. ginčijamo materialinio teisn. santykio subjektai.
4.Šalys turi teisę daryti įtaką proceso eigai ir nuo jų priklauso procesas visose instancijose.
5.Šalys turi specifinių procesinių teisių ir pareigų, kurių neturi kt. proceso dalyviai (sumokėti žyminį mokestį, ieškovas pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką ir t.t.).
Tinkama ir netinkama šalis. Kai pateikiamas ieškinys teismui, daroma prielaida, kad ieškovas turi reikalavimo teisę (t.y. materialinę teisę), o atsakovas yra jo teisę pažeidęs. Prasidėjus procesui reikia atsakyti ar ieškovas turi tą teisę ir ar atsakovas ją pažeidė. Gali pasirodyti, kad šalys materialine prasme nėra šalimis. Paaiškėjus, kad šalis yra netinkama, ją galima pakeisti tinkama šalimi ir toliau tęsti pradėtą procesą. Galimi keli atvejai, kai keičiamos šalys:
1.Jei yra netinkamas ieškovas, teismas pasiūlo jam pasitraukti iš bylos ir praneša tinkamam ieškovui. Jei tinkamas ieškovas neįstoja, o netinkamas nepasitraukia, tai teismas bylą nagrinėja ir ieškinį atmeta. Jeigu netinkamas nepasitraukia, o tinkamas nori įstoti, tai tinkamas ieškovas tampa trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir jo naudai g.b. išspręsta byla.
2.Jeigu netinkamas atsakovas ir jis neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, teismas apie tai informuoja ieškovą ir pasiūlo pakeisti atsakovą. Jeigu ieškovas nesutinka keisti atsakovo, teismas nagrinėja bylą, ieškinį atmeta, o bylinėjimosi išlaidas padengia ieškovas.
Kai netinkama šalis keičiama tinkama, bylos nagrinėjimas t.b. atidėtas, nes naujai įstojusi šalis turi susipažinti su bylos medžiaga. Jeigu naujai įstojęs asmuo nepageidauja to, procesas tęsiamas toliau (CPK 45 str.).
Procesinis bendrininkavimas. Jo ištakos glūdi materialinėje teisėje (pvz.:kai yra solidarūs skolininkai). Kai ginčas kyla iš tokių santykių, turime sudaryti sąlygas visiems asmenims dalyvauti procese. Šis institutas ir vadinamas procesiniu bendrininkavimu. Tai tokia situacija, kai ieškinį pareiškia keli ieškovai arba ieškinys reiškiamas keliems atsakovams. Tokie asmenys vadinami bendraieškovai ir bendraatsakovai. Bendrininkavimo pagrindai numatyti CPK 43-44 str.
Pagal tai, kieno pusėje yra bendrininkavimas, jis g.b. skirstomas į:
1) alternatyvųjį, kai yra keli bendraieškovai;
2) pasyvųjį, kai yra keli atsakovai;
3) mišrųjį, kai yra keli ieškovai ir keli atsakovai.
Pagal materialųjį santykių pobūdį, bendrininkavimas skirstomas į:
1privalomas, kai kelis asmenis sieja teisė ar pareiga, kuri negali būti daloma. Tuomet teismas turi taikyti specialias taisykles:
a) būtina pranešti visiems asmenims apie bylą;
b) dėl visų bendrasav-inkų priimamas 1 spr. Jei kuris asmuo spr-e praleidžiamas, tai spr. naikinamas;
c) jei kuris asmuo spr. skundžia, laikoma, kad skundžia visi.
2.neprivalomas, kai galima reikšti bendrą arba atskirą reikalavimą. Bendrininkai turi bendrą interesą, tačiau ribotą reikalavimo galimybę. Šiuo atveju privalomo bendrininkavimo taisyklės negalioja.
Esant proc. bendrininkavimui bendrininkai gali pavesti 1 asmeniui vesti bylą. Tai galima įforminti žodžiu, teismo posėdžio metu. Kiekvieno asmens atžvilgiu teismas turi aiškiai pasisakyti (pvz.: nurodyti konkrečias sumas kiekv. asmeniui).
Procesinis teisių perėmimas. Šis institutas t.p. atsirado iš materialinės teisės, kai 1 asm. teisiniame santykyje keičia kitas. Teisių perėmimą turime tais atvejais, kai 1 asm. pasitraukia iš proceso, o jo teises perima kitas. G.b. tokie teisių perėmimo atvejai (CPK 48 str.): 1) fizinio asm. mirtis;
2) reikalavimo perleidimas; 3) skolos perkėlimas; 4) juridinio asm. reorganizavimas.
Jei tokie atvejai įvyksta prasidėjus procesui, keičiasi asm. procese. Teismas gali sustabdyti bylą, kol paaiškės, kas perėmė teises. Jei teismas mano, kad proc. teisių perėmimas yra neįmanomas, tai bylą nutraukia. Jeigu materialusis perėmimas yra aiškus – 1 asm. gali perimti kt. asm. teises, tai procesas vyksta toliau. Teisės perėmimą reikia skirti nuo netinkamos šalies pakeitimo tinkama.
Šalys procesuose: sutartyje: kreditorius – skolininkas; byloje: ieškovas – atsakovas; vykdyme: išieškotojas – skolininkas.
5. Tretieji asmenys
Materialiajai teisei būdinga, kad teisinis santykis atsiranda ne tarp dviejų, o tarp daugiau asmenų. Kilus ginčui, g.b. įtakojamos ir kt. asm. teisės. Kad jie nenukentėtų, įvestas trečiųjų asmenų institutas ir sudaroma galimybė dalyvauti procese.Tretieji asmenys turi tiesioginį interesą, kuris gali nesutapti su ieškovo ar atsakovo interesu. G.b. tretieji asm. su savarankiškais reikalavimais ir asmenys, kurie sav. reikalavimų nepareiškia. Į procesą tret. asm. gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios, tačiau apeliacijoje bei kasacijoje įstoti negali. Jeigu jie neturi savarankiško reikalavimo, tai negali užimti ir savarankiškos pozicijos. Tada įstoja vieno ar kt. asmens pusėje. Jeigu asm. neįstojo į procesą, ar teismas neleido jam to padaryti, tai priimtą nutartį jis turi teisę skųsti arba pradėti savarankiškai bylą.
6. AtstovavimasCiv. procesą asmenys gali vesti patys arba per atstovus. Yra 2 atstovavimo rūšys:
1) įstatyminis (tėvai – vaikus, globėjai – neveiksniems asmenims);
2) sutartinis, kai pavedama pagal susitarimą. Atstovauti fizinius asmenis gali:
a) advokatai, advok. padėjėjai, turintys rašytinį praktikos vadovo leidimą;
b) vienas iš bendrininkų;
c) asm., turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jei jie atstovauja artimiems giminaičiams, sutuoktiniui (sugyventiniui);
d) profesinės sąjungos, jei jos atstovauja savo nariams darbo teisinių santykių bylose.
Juridinių asm. bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įst. ar steigimo dokumentus jiems suteiktas teises ir pareigas. Jur. asm. atstovais teisme g.b.:1.įmonės darbuotojai, 2) advokatai.
Visuom. organizacijų atstovais g.b. tokie asm., kuriems visuom. org-ja suteikia tokias teises.
Atstovas turi pateikti teismui dokumentus dėl atstovavimo. Tai g.b. dokumentai, patvirtinantys įstatyminio atstovavimo pagrindą (pvz.: spr. suteikti asm. globą, paskirti turto administratoriumi).Jeigu yra sutartinis atstovav. ir atstovauja advokatas, t.b. pateikta sutartis, o jei ne advokatas – įgaliojimas. Šiuose dokumentuose nurodomi įgalinimai, taisės; įgal-mą turi patvirtinti notaras.
Atstovo įgaliojimo apimtis priklauso nuo atstovavimo rūšies. Įstatyminis atst. Turi visas teise ir pareigas, numatytas įst., o įgalioto asm. teisės priklauso nuo susitarimo.
Atstovo teisinė padėtis g.b. analizuojama 3 aspektais:
1.advokato ir atstovaujamo asm. santykiai – advokatas privalo teisingai konsultuoti asm., ginti jo interesus ir yra saistomas atstovaujamojo pozicijos
2.santykis tarp advokato ir teismo – t.b. bendrininkavimas, nevilkinti proceso.
3.Santykiai su kt. šalimi – du skirtingų šalių advokat. turi su kolega sutarti.
Visus šiuos santykius reikia remti konfidencialumo, lojalumo, teisingumo ir kt. principais.
4. Prokuroras ir valstybinės institucijos civ. procese
Dispozityvumo principas reiškia, kad civilinę bylą gali iškelti tik pats asmuo. Tašiau šis princ. nėra absoliutus. Yra atvejų, kai bylą gali pradėti prokuroras. Tai reikalinga dėl tokių priežasčių:
1) silpnesnis asm. gali neapsiginti ar nesuvokti, kad reikia gintis (neveiksnus asm. negali kreiptis);
2) būtinumas apginti viešąjį interesą. Ar yra vieš. interesas galima išsiaiškinti tik nagrinėjant bylą.
Prokuroras, pareiškęs ieškinį, tampa šalimi procesine prasme ir turi tik procesinį interesą. Materialiąja santykio šalimi jis netampa. Jis turi visas procesines teises ir pareigas, tačiau neprivalo mokėti žyminio mokesčio. Prokuroras byloje gali dalyvauti itk vienintele forma – iškelti bylą.
Valstybinės institucijos procese t.p. gali ginti viešąjį interesą arba dalyvauti byloje duodamos išvadą (vaikų teisių tarnyba kelia ieškinį dėl tėvų teisių apribojimo arba duoda išvadą dėl tokio apribojimo). Valst. ir saviv-ių veiklą šioje srityje numato CK, Vartotojų teisių gynimo, Produktų saugos, Intelektinės nuosavybės įst. ir kt. įst., kurie numato, kokios institucijos ir kada gali reikšti ieškinius. Institucijos gali dalyvauti duodamos išvadą, kurios teismui nėra privalomos ir vertinamos panašiai kaip įrodymas.
10. Procesiniai terminaiProc. terminas yra įst. ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį asm. privalo atlikti tam tikrus veiksmus. CK yra nustatyti tam tikri bylos etapų trukmės terminai: pasirengimo nagrinėti bylą ir kt. Pvz. teismas gali nustatyti terminą atsiliepimui parašyti nuo 14 iki 30 k.d. Įst. numato konkrečius terminus atskirl bylų kategorijoms, pvz.: darbo bylos t.b. išnagrinėtos per 30 k.d. nuo ieškinio priėmimo dienos; leidimų klausimu – per 5 k.d.. Procesiniai terminai nustatomi: 1) tikslai kalendorine diena, 2) nustatant tam tikrą laiko tarpą, 3) nurodant įvykį, kuris būtinai įvyks.
Terminai skaičiuojami CPK 74 str. numatyta tvarka kaip ir CK.Terminai g.b. sustabdomi, kai sustabdomas bylos nagrinėjimas, o po atnaujinimo eina toliau. Terminai atnaujinami, kai asm. kreipiasi į teismą ir yra praleidęs terminą dėl svarbių priežasčių.Laikomasi nuostatos, kad liga svarbia priežastimi nelaikoma. Ar priežastys svarbios – sprendžia teismas. Įst. numato, kad asmenims, nevykdantiems savo pareigos, g.b. taikomos nuobaudos ir nuo pareigos jie nėra dėl to atleidžiami.
9. Bylinėjimosi išlaidos
B.išlaidos – tai pinigų sumos, kurias šalys turi sumokėti už tam tikrus veiksmus ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Jos numatytos dėl tokių priežasčių:
1) dėl teismų išlaikymo; 2) dėl prevencijos; 3) skatinama ginčus spręsti taikiai ir vykdyti įsipareigojimus.
Byl. išlaidos yra tokių rūšių:
1.žyminis mokestis – tai pinigų suma, kurią privalo sumokėti asmuo už tam tikrus veiksmus. Mokesti mokamas valstybei, avansu už ieškinio padavimą, apeliacinių ir kasacinių skundų padavimą ir prašymus dėl proceso atnaujinimo. Mokesčio dydžiai numatyti CPK 80 str. Mokesti nustatomas arba tvirta suma, arba procentas nuo turtinio ginčo dydžio.
Numatyti atvejai (CPK 83 str.) kada galima atleisti nuo žym. mokesčio – tai bylos dėl išlaikymo priteisimo, dėl darbo ginčų ir kt.
Įst. numato, kad atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, žym. mokesčio sumokėjimas g.b. atidedamas. Numatyti atvejai (CPK 86-87 str.) kada žym. mokestį reikia primokėti arba jis yra grąžinamas. Dėl grąžinimo reikia rašyti prašymą raštu.
2) išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, t.y.:
a) sumos, sumokėtos liudytojams, ekspertams, vertėjams;
b) atsakovo paieškos išlaidos;
c) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu;
d) išlaidos, susijusios su teismo spr. Vykdymu;
e) išlaidos advokatams; ir kt. išlaidos.
Išnagrinėjus bylą, bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos. Jeigu šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, tai jos tenka valstybei. Jei ieškinys tenkinamas iš dalies, taikomas proporcingumo principas. Jeigu ieškovas nuo ieškinio atsisako, tai jo išlaidų niekas neatlygina. Jeigu šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 % žym. mokesčio.
Užstatas – tai pinigų suma, kurią teismas reikalauja įnešti į teismo depozitinę sąskaitą prieš pradedant atlikti t.tikrus veiksmus (pvz., prieš atliekant brangią ekspertizę, už apsaugą ir kt.). Užstatas reikalaujamas iš užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos LR.

11. Procesiniai dokumentai
Nors procese galioja žodiškumo principas, tačiau l. svarbūs ir procesiniai dokumentai. Jais išreiškiama šalių valia ir fiksuojami procesiniai veiksmai.Procesiniai dokumentai skirstomi į rūšis:
1. Šalių dok. – paruošiamieji – dok., kurie surašomi pradedant bylą ir rengiantis jai (prašymai, atsiliepimai). Jų reikšmė – kad išreiškiama šalių valia, apsikeičiama informacija. Šalys gali rašyti proc. dok-us prašydami, kad teismas atliktų t.tikrus veiksmus (paduoti apeliacinį skundą), ar gali informuoti t.tikrais klausimais (pranešti ~ pasikeitusią gyv. vietą). Viskas, kas vyksta teisme t.b. užfiksuota dok-tais. Proc. dok. yra formalizuoti, jiems keliami turinio/formos reikalavimai. (CPK 111)Kiekv. dok-te turi būti:1.teismo pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis ir pilni duomenys;3.procesinio dok-to pobūdis ir dalykas;4.aplinkybės, patvirtinančios proc. dok. dalyką; 5) reikalavimas;6) priedai (santuokos liudijimas (kopija, vaikų gim liud.);7) Asmens parašas ir data.Proces. dok-tai pateikaimi lietuvių kalba, kt. dok. daromas oficialus vertimas. Dok. t.b. tiek, kiek byloje yra dalyvaujančiųjų asmenų + 1 teismui.
Dažniausi dok. trūkumai:1) neatitinka turinys; 2) prie dok. nepridėti priedai ar neatitinka dok. skaičius; 3) nepateiktas apmokėjimo įrodymas ar neapmokėta reikiamo dydžio mokesčiu.
Esant trūkumams, teismas priima nutartį, kurioje nurodo, kas neteisingai padaryta ir nustato terminą (kuris negali būti trumpesnis nei 7 d.) trūkumams pašalinti. Nutartis dėl trūkumų pašalinimo aukštesniam teismui neskundžiama. Asmuo gali prašyti prailginti terminą trūkumams ištaisyti.
Jeigu trūkumai laiku ištaisomi, tai laikoma, kad dok. pateiktas 1-ąją padavimo dieną.
Jeigu trūkumai neištaisomi, laikoma, kad ieškinys visai nebuvo paduotas ir visi dok. grąžinami nutartimi. Ši nutartis g.b. skundžiama aukštesniam teismui.
2. Teismo – šaukimai ir pranešimai. Tai teismo dok., kurių paskirtis informuoti ~bylą ir grąžinti teismui informaciją, kad asmuo šaukimą gavo. Pirmojo bylos nagrinėjimo metu paprastai siunčiami šaukimai, o vėliau pranešimai. Šaukimo būdai įvairūs. Šaukim. svarbu tinkamai įteikti: galima asmeniškai – asmuo ~ įteikimą pasirašo, o atsisakymas pasirašyti laikomas tinkamu įteikimu. Pasirašyti gali ir kt. šeimos nariai – tokiu atveju jie priima atsakomybę už informacijos perdavimą.Įteikimo tvarka reglamentuota CPK117-132 str.Tinkamas pranešimas atsakovui ~ bylos nagrinėjimą yra l. svarbus, nes nepranešimo atveju besąlygiškai naikinamas teismo spr.
12. Ieškinys ir atsakovo gynimosi priemonės
Galimos 2 teisenos:1. Ginčo (ieškinio) – kai 2 šalys nesutaria; 2) Ypatingoji.
Ieškinys – kreipimosi į teismą forma. Tai procesinis veiksmas, kurį atlieka suinteresuotas asmuo. Jei teismas ieškinį priima, asmuo tampa ieškovu.
Ieškinys turi turėti nustatytą turinį ir formą. Be bendrųjų reikalavimų (CPK 111 str.) ieškinyje dar t.b. ieškinio suma, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes, liudytojų duomenys, ieškovo reikalavimas, ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, informacija ar byla bus vedama per advokatą. Šie reikalavimai numatyti CPK 135 str., o atskirų kategorijų bylose ir kt. str-se.
Ieškinio elementai yra 2:1) ieškinio turinys, vadinamas iešk. dalyku, kuris formuluojamas kaip prašymas (prašau teismą:);
Ieškiniai g.b. – dėl priteisimo, kurie vykdomi priverstine tvarka per antstolius;-dėl pripažinimo, juose konstatuojamas faktas. Tokie iešk. reikalingi dėl teismo sprendimų, reikalingų tolimesnėse procedūrose; -dėl santykių modifikavimo – jais prašoma pakeisti ar nutraukti teisinius santykius.
2) reikalavimo pagrindas, vadinamas iešk. pagrindu – tai faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir įrodymai. Iešk. pagrindas yra juridinis (atitinkamas kodekso str., kurio galima ir nenurodyti) ir faktinis – tai aplinkybės ir įrodymai, kurias būtinai ieškovas turi nurodyti.
Ieškinio elementai – pagrindas ir dalykas – yra svarbūs todėl, kad jie padeda nustatyti ieškinio tapatumą. Tapatus ieškinys negali būti reiškiamas. Įstatymas suteikia ieškovui teisę pakeisti 1 ieškinio elementą: dalyką ar pagrindą. Juos keisti galima iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.Nuo iešk. elementų pakeitimo reikia skirti reikalavimų padidinimą ar sumažinimą (vietoj 10 tūkst., prašo 12 tūkst.).
Ieškinio atsiėmimas – tai nauja norma. Ieškovas gali atsiimti ieškinį iki to laiko, kol kopija neišsiųsta atsakovui. Jei išsiųsta, atsiimti galima tik atsakovui sutinkant.
Atsisakymas nuo ieškinio – tai reiškia atsisakyti nuo materialinių pretenzijų. Atsisakyti galima visose stadijose, net ir vykdymo, žodžiu ar raštu, su prierašu, kad žinomos teisinės atsisakymo pasekmės. Jei ieškinio atsisakai, tai 2-kart su tuo pačiu prašymu kreiptis nebegalima. Teismas, spręsdamas atsisakymo klausimą, turi apsvarstyti: 1) ar atsisakymas savanoriškas; 2) ar nepažeidžia 3-ojo asmens teisių; 3) ar neprieštarauja viešajam interesui.
Atsisakymas g.b. nepriimtas ir byla išnagrinėta iki galo.
Teisė pareikšti ieškinį suprantama procesine prasme. Tai reiškia, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai tą teisę realizavo.
Prielaidos pareikšti ieškinį yra tokios:
1) ieškovo procesinis veiksnumas ir teisnumas;
2) ginčo priklausomybė teismo kompetencijai;
3) nustatytos išankstinės ginčų sprendimo tvarkos laikymasis;
4) kai dėl tapataus ginčo nėra įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo;
5) jei asmuo nėra atsisakęs tapataus ieškinio ar tarp šalių nėra sudarytos taikos sutarties tuo kl-mu;
6) jei teisme nėra bylos pagal tą patį ieškinį;
7) jei šalys nėra sudariusios susitarimo dėl arbitražinio sprendimo.
Tinkamos ieškinio pareiškimo sąlygos yra:1) ieškovo veiksnumas; 2) bylos teismingumas; 3) tinkamo ieškinio pareiškimas; 4) tinkamas atsakovų pasirinkimas; 5) žyminio mokesčio sumokėjimas.Jeigu ieškinys pareiškiamas netinkamai, tai jis g.b. paliktas nenagrinėtas, perduotas pagal teismingumą arba byla nagrinėjama, jeigu teisė realizuota tinkamai.
Teisė į ieškinio patenkinimą galima tokiais atvejais:
1) kai ieškinys pagrįstas faktais;
2) kai ieškovo reikalavimai pagrįsti teisine prasme;
3) nepraleistas senaties terminas.
Atsakovo gynimosi priemonės
Atsakovas gali pripažinti gautą ieškinį arba gali naudoti tokius gynimosi būdus:1. reikšti priešieškinį (kai jis nesutinka su ieškiniu ir turi reikalavimų ieškovui). Priešieškinio pagrindas glūdi materialinėje teisėje, nes civ. santykiai yra dvišaliai. Priešiešk. t.b. pareiškiamas iki nutarties nagrinėti bylą teismo posėdyje priėmimo ar vėliau, kai yra sąlygos, numatytos CPK 143 str. 2 d. Teismas dėl priešiešk. priima nutartį ir byla nagrinėjama bendra tvarka.2. atsikirtimai į ieškinį, t.y. atsakovo argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Jie g.b. materialaus arba procesinio pobūdžio.3. atsiliepimas į ieškinį, kuriame t.b. nurodoma, ar atsakovas sutinka su ieškiniu, išdėstomi argumentai, nesutikimo motyvai, nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo. Būtina informuoti ar byla bus vedama per advokatą.
Įstatymas numato, kad esant tokiai situacijai, kai ieškinio patenkinimas g.b. nebeįvykdomas ar apsunkintas po bylos išnagrinėjimo, suinteresuoti asmenys gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144-152 str.). Tokį prašymą galima pareikšti ir iki civ. bylos iškėlimo – tokiu atveju teismas nurodo laiką, per kurį t.b. pareikštas ieškinys. Jei jis nepareiškiamas, apsaugos priemonės panaikinamos.
Prašymą dėl pasaugos priemonių galima išreikšti ieškinyje arba vėliau bet kurioje proceso stadijoje.
Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys numatytos CPK 145 str.
Nutartys dėl arešto priimamos, pranešus ieškovui ir atsakovui. Jos skundžiamos atskiraisiais skundais.
14-15. Įrodinėjimas ir įrodymai
Įrodinėjimas – civ. proceso teisės normų sureguliuota teismo ir kt. proceso dalyvių veikla. Ji skirta, kad būtų galima nustatyti aplinkybes ir faktus, dėl kurių kyla ginčas.
Įrodinėjimo proceso struktūra yra tokia:
1) faktų nurodymas – šį etapą pradeda ieškovas, vėliau juos nurodo ir atsakovas; 2) įrodymų nurodymas; 3) įrod. pateikimas; 4) įrod. rinkimas; 5) surinktų įrod. tyrimas; 6) įrod. vertinimas – jis vyksta 1, 2-os instancijos teismuose. Kasacinėje byloje įrod. nevertinami.
Rungimosi principas numato, kad kiev. šalis įrodinėja tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
Įstat. numato ir tokių aplinkybių, kurių įrodinėti nereikia. Tai:
1) visiems žinomi faktai; 2) teisinės prezumpcijos (tam tikros teisinės prielaidos); 3) prejudiciniai faktai (nustatyti teismo kitose bylose);4) teismo nuosprendžiai;5) faktai, pripažinti kitos šalies.
Įrodinėjimo dalykas – faktinės aplinkybės, kurias privalo įrodyti šalis. Juos nulemia materialioji teisė, tačiau tai g.b. ir procesiniai dalykai.Įrodymai – faktiniai duomenys, informacija, kuri t.b. susijusi su nagrinėjama byla. Jie t.b. gauti įst. nustatyta tvarka. Įrodymų klasifikavimas:
1) pagal santykį su įrodomais faktais: tiesioginiai ir netiesioginiai;
2) pagal atsiradimo pobūdį: pirminiai ir išvestiniai;
3) pagal informacijos šaltinį: asmeniniai (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai), daiktiniai, mišrūs (specialisto išvada, ekspertizė).
Įrodymų rūšys:
1) šalių ir 3-jų asmenų paaiškinimai;
2) liudytojų parodymai
3) rašytiniai įrodymai;
4) daiktiniai įrodymai:
5) apžiūros protokolas;
6) eksperto, specialisto išvada;
7) kitos įrodinėjimo priemonės (nuotraukos, vaizdo, garso įrašai).
Mokėti!! CPK 176-224 str.
16. Bylos nagrinėjimas teisme. 18. Bylos nutraukimas
Priėmęs ieškinį, teismas nusiunčia ieškovui ir atsakovui dokumentų kopijas, ieškinio kopiją ir nustato terminą atsiliepimams pareikšti.Šalys teismui pateikia visus dokumentus nustatyta tvarka, susirašinėjimo būdu.
Teismas gali skirti parengiamąjį posėdį, į kurį iškviečia šalis, jų atstovus, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir įrodymus. Parengiamojo posėdžio metu ir vėlesnėse stadijose teismas gali pasiūlyti asmenims sudaryti taikos sutartį. Jei šalys nesusitaiko, byla skiriama nagrinėti teismo posėdyje.
Teismo posėdį sudaro šios stadijos:1. Parengiamoji; 2. Bylos nagrinėjimas iš esmės; 3. Baigiamosios kalbos; 4. Sprendimo priėmimas.
Jei bylos nepavyksta išnagrinėti iš esmės, bylos nagrinėjimą galima atidėti (konkrečiam terminui, nurodant datą) ir sustabdyti (taikomas tada, kai bylos nagrinėjimo terminas nežinomas ir yra tokios aplinkybės, kad bylos išnagrinėti neįmanoma). Privalomai sustabdyti bylą būtina:
1) kai 1 šalis pasibaigė ir galimas teisių perėmimas;
2) kai šalis pripažįstama neveiksnia ir nėra atstovo;
3) jei negalima išnagrinėti bylą, neišnagrinėjus kitos bylos;
4) kai prasideda bankroto byla;
5) kai kreipiamasi į Konstitucinį ar Administracinį teismą .
Kai kuriais atvejais teismas pats sprendžia, ar sustabdyti bylą (pvz., kai paskelbiama atsakovo paieška ar skiriama ekspertizė ar kt.).
Bylos išnagrinėjimas, nepriėmus sprendimo.
Baigti bylą nepriėmus spr. galima ją nutraukiant arba paliekant pareiškimą nenagrinėtu. Byla nutraukiama, kai ji pradėta neteisėtai arba kai atsiranda aplinkybės, darančios nagrinėjimą neįmanomu. Byla nutraukiama:
1) mirus šaliai, kai teisių perėmimas yra negalimas (asmeninio pobūdžio reikalavimai);
2) kai likviduojamas juridin. asmuo ir teisių perėmimas neleidžiamas;
3) kai byla tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo yra išnagrinėta teisme ar arbitraže.
Nutraukimas reiškia bylos užbaigimą. Jis išsprendžiamas nutartimi, o kuri g.b. skundžiama.
Pareiškimas paliekamas nenagrinėtu. Jis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą. Tokia nutartis priimama:
1) kai pareiškimą padavė neveiksnus asmuo;
2) kai nesilaikyta išankstinio bylos spr. ne teisme tvarkos;
3) kai pareiškimą padavė neįgaliotas asmuo;
4) kai teisme yra ginčas tarp tų pačių šalių dėl tų pačių aplinkybių;
5) jeigu neatvyksta ieškovas, kuris buvo tinkamai informuotas ir neprašė priimti spr. už akių;
6) kai abi šalys neatvyksta dėl nesvarbių priežasčių;
7) kai nesumokėtas žyminis mokestis.
17. Teismo sprendimai ir nutartysTai procesinis dokumentas, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės. Sprendimo požymiai:
1) valdžios aktas;
2) individualus aktas, skirtas proceso šalims, priimtas dėl asmenų, įtrauktų į procesą;
3) teismo spr. šalims turi įst. galią;
4) tai juridinis faktas, kuris pakeičia, nutraukia, sukuria naujus materialinius santykius;
5) tai motyvuotas teisės aiškinimo aktas.
Reikalavimai teismo sprendimui yra 2:
1. Teisėtumas – reiškia, kad spr. t.b. priimtas, nepažeidžiant materialinių ir procesinių normų;
2. Pagrįstumas – reiškia, kad išvados dėl faktinių aplinkybių t.b. pagrįstos išnagrinėtais įrodymais.
Spr. g.b. įvairių rūšių: dėl pripažinimo, dėl priteisimo, dėl modifikavimo ir kt.
Pagal tai, kaip išsprendžiamas klausimas, spr. g.b.:
1) galutiniai; 2) daliniai (galima atnaujinti procesą ir išnagrinėti iš naujo, galima skųsti);
3) preliminarūs – reiškia išankstinį klausimo išsprendimą. Jis įsiteisėja ir t.b. vykdomas, jeigu neatsiranda t.tikros papildomos sąlygos. Jie yra neskundžiami ir t.b. vykdomi, jei nepateikiami prieštaravimai (per 20 d. reikia sureaguot);
4) teismo spr. už akių – reiškia, kad byla išnagrinėjama nedalyvaujant šaliai. Kai apie posėdį pranešta tinkamai, o atsakovas neatvyksta, šalis gavusi spr. už akių, turi per 20 d. kreiptis į teismą dėl spr. peržiūrėjimo. Teismas gali atnaujinti bylos nagrinėjimą arba prašymo netenkinti. Šio spr. negalima skųsti apeliacine tvarka. Tokią bylą galima peržiūrėti tik per proceso atnaujinimą.
Teismo sprendimo dalys:
1. Įžanginė; 2. Aprašomoji; 3. Motyvuojamoji; 4. Rezoliucinė.
Įstatymai leidžia ištaisyti dalį spr. trūkumų: a) jei trūkumai esminiai ir keičia spr-mą, tai juos ištaisyti galima bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka; b) jei teismas pastebi neesminius spr. trūkumus, juos gali ištaisyti nekeisdamas spr. esmės (pvz., ištaisyti aritmetines, rašybos klaidas). Klaidų ištaisymui rengiamas posėdis, kviečiamos šalys, o priimta nutartis g.b. skundžiama.
Teismo sprendimo priėmimo tvarką numato CPK 268 str, o paskelbimo tvarką – CPK 269 str.
Teismo spr. įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui per 30 d. (per 40 d. jei 1 dalyvis gyvena užsienyje). Praleidus apskundimo terminą, jį galima atnaujinti. Apeliacinės ir kasacinės instancijų spr. įsiteisėja nuo priėmimo dienos; sprend. už akių – po 20 d.
Teismo spr. teisinė galia – materialinius bei teisinius padarinius sukelia tik įsiteisėjęs teismo spr., kuris įgyja šias savybes:
1) privalomumas;
2) įsiteisėjusio T. spr. negalima skųsti apeliacine tvarka;
3) šalys negali ginčyti teismo nustatytų faktų;
4) šalys negali reikšti tapataus ieškinio ir laikoma, kad ginčas išspręstas galutinai;
5) įsiteisėjęs T. spr. taikomas tiems asmenims, kurių atžvilgiu jis priimtas. Jis yra vykdomas.
Kai kurie spr. g.b. nukreipiami vykdyti skubiai (dar neįsiteisėję – jeigu ką – taikoma restitucija).
Teismo nutartys – tai tarpiniai sprendimai. Teismas priima nutartis ir rezoliucijas, kai byla neišnagrinėjama iš esmės. Rezoliucija rašoma ranka ir galima tik tada, kai numatyta įst. Nutartys g.b.:
1.žodinės nutartys – priimamos tada, kai vyksta teismo posėdis ir rašomas protokolas, kai neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai ir kai nutarties negalima skųsti atskiruoju skundu. Nutartis turi atsispindėti protokole. ji priimama neišeinant į pasitarimų kambarį;
2.rašytinės nutartys – priimamos visais klausimais, kai nevyksta žodinis procesas, arba žodinio proceso metu – kai sprendžiami itin svarbūs klausimai ir nutartis galim skųsti. Teisę apskųsti nutartis turi visi asmenys, dalyvaujantys byloje.
19. Apeliacija
Apeliacinė teisė realizuojama paduodant apeliacinį skundą. Jam taikomi bendrieji reikalavimai, numatyti CPK 111 str. ir taip pat t.b. laikomasi turinio reikalavimų, numatytų CPK 306 str. Apl. skundas turi turėti savo dalyką, t.y. formuluotę ko prašoma. Įrodinėjimo dalyko išplėsti negalima. Būtinas ir skundo pagrindas, t.y. aplinkybės, kurios patvirtina spr. nepagrįstumą ir neteisėtumą ir kurios g.b. procesinės ir materialiosios, teisinės ir faktinės. Negalima pateikti naujų įrodymų, jeigu jie galėjo būti pateikti 1-os instancijos teisme. Apl. skundo galima ir atsisakyti.
Apeliacijos objektas yra procesinis dokumentas, kuris skundžiamas. Negalima skųsti spr. dėl mažesnių kaip 250 Lt. sumų priteisimo, išsk. išlaikymo, darbo užmokesčio, sveikatos sužalojimo kl., spr., priimtų dokumentinio proceso tvarka ir spr. už akių.
Apeliacijos subjektas yra asmuo, kuris turi teisę paduoti skundą: tai šalys, tretieji asmenys.
Apl. skundas paduodamas bylą išnagrinėjusiam teismui, kuris per 3 d. sprendžia skundo priėmimo klausimą. Teismas gali priimti nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo. Apl. skundo kopijos siunčiamos visiems proceso dalyviams, priešinga šalis gali reaguoti į skundą, surašydama atsiliepimą.
Proceso dalyviai gali prisidėti prie 1 asmens skundo, už tai neimamas žyminis mokestis, tačiau savarankiškų reikalavimų toks asmuo negali reikšti.
Apl. byla nagrinėjama 3 teisėjų kolegijos rašytinio ar žodinio proceso tvarka. Teismas turi teisę: a) spr. palikti nepakeistą, b) jį panaikinti ir priimti naują spr., c) pakeisti dalį spr.; d) jei nustatomi absoliutūs spr. negaliojimo pagrindai – tai panaikinti spr. ir bylą grąžinti nagrinėti 1-os instc. teismui kitam teisėjui. Spr. negaliojimo pagrindai:
1)kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo;2)kai pažeisto teismingumo taisyklės arba nuspręsta dėl asmenų, neįtrauktų į procesą;3)asmeniui nepranešta ~ bylos nagrinėjimą.
Nutartys skundžiamos taip pat kaip ir spr., tik vadinami atskiraisiais skundais.
20. Kasacija Kasc. bylas nagrinėja LAT, kurio tikslas suvienodinti teismų praktiką. LAT spr. yra teisės šaltiniai, turi precedento galią ir yra skelbiami viešai.
Ksc. procese sprendžiamos tik teisės problemos; fakto klausimai laikomi kad nėra tokie sudėtingi, kad jų negalėtų tinkamai įvertinti 1 ir 2-os pakopų teismai.
Ksc. bylos nagrinėjamos tada, kai žemesni teismai padaro klaidų netinkamai aiškindami įstatymus, o viešasis interesas reikalauja, kad valstybė reaguotų į neteisingą įst. interpretavimą.Ksc. tvarka skundžiami įsiteisėję apeliacinio teismo (apygardos ar apeliacinio T.) spr. ir nutartys. Jei byla nenagrinėta apeliacine tvarka, tai ji negali būti skundžiama Ksc. tvarka.Negalima skųsti spr. jei ginčijama suma mažesnė nei 5 tūkst. Lt., išsk. išlaikymo, darbo užmokesčio, sveikatos sužalojimo kl.
Apskundimo subjektai – byloje dalyvaujantys asmenys.
Terminas skundui paduoti – 3 mėn. Praėjus 1 m., kasacija negalima.
Ksc. skundas turi atitikti CPK 111 str. ir 347 str. reikalavimus. Jį surašo advokatas; jurid. asmenų skundą gali surašyti darbuotojai, turintys universitetinį teisinį išsilavinimą; tokį išsilavinimą turintis proceso dalyvis skundą gali surašyti pats. Nurodant skundo pagrindą nepakanka nurodyti kokia konkreti norma pažeista. dar reikia nurodyti prie ko privedė tas pažeidimas, akcentuoti, kad pažeidimas yra reikšmingas ir kelai grėsmę viešam interesui.Skundas su priedais pateikiamas LAT tiesiai (pats T. išsireikalauja bylą iš 1-osinst. teismo). Ksc. skundo priėmimo klausimą sprendžia atrankos kolegija. Byla nagrinėjama ne anksčiau kaip po 1 mėn., sulaukus atsiliepimų iš kt. proceso dalyvių. Bylą nagrinėja 3 ar 7 teisėjų kolegija arba plenarinė sesija.Paprastai procesas yra rašytinis, nauji įrodymai netiriami ir jeigu jie atsirado paskutiniu momentu, galimas tik proceso atnaujinimas.
Kasaciniame procese galioja principas, kuris reiškia, kad jeigu skundėsi tik 1 šalis, jos atžvilgiu negali būti priimamas blogesnis sprendimas.
Kasacinio teismo teisės numatytos CPK 359 str.
21. Proceso atnaujinimas
Paitaiko aplinkybių, kurios paneigia priimto spr. pagrįstumą ir teisėtumą. CPK 366 str. nurodomi pagrindai, kada procesas g.b. atnaujinamas:
1) kai EŽTT pripažįsta, kad spr. yra neteisėtas;
2) kai naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu;
3) kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos bylą nagrinėjančių ar joje dalyvaujančių asmenų veikos;
4) jei šalis buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama;
5) jei bylą išnagrinėja neteisėtos sudėties teismas ir kt.
Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys, tretieji asmenys ar į procesą neįtraukti asm., kurių klausimą teismas išsprendė.
Prašymas paduodamas bylą nagrinėjusiam teismui, o po Strasbūro t-mo – Aukščiausiajam Teismui.
Prašymą g. paduoti per 3 mėn. nuo tos dienos, kai asm. sužinojo ar turėjo sužinoti ~ neteisėtą spr-mą.
Prašymas nagrinėjamas įprasta tvarka. Jo kopija ir dokumentai siunčiami visiems asmenims, šalys turi teisę surašyti atsiliepimus. Tada rengiamas posėdis, kuriame sprendžiamas prašymo atnaujinimo klausimas. Jeigu praš. patenkinamas, procesas atnaujinamas – byla nagrinėjama bendra tvarka; jei praš. nepatenkinamas, tai procesas neatnaujinamas – tokia nutartis g.b. skundžiama.
22. Atskirų kategorijų bylos: šeimos, darbo.
Šeimos bylų proceso skirtumas – kitoks vaidmuo skiriamas teismui. Teismas savo iniciatyva gali rinkti įrodymus, gali viršyti pareikštus reikalavimus, priimti alternatyvų ieškinio išsprendimo būdą.Šeimos bylos nagrinėjamos – jei to prašo bent 1 iš šalių – neviešame posėdyje. Jei sprendžiami vaikų klausimai, atsižvelgiama į vaiko, galinčio suformuluoti savo nuomonę, reikalavimus.Darbo bylose padidintas teismo vaidmuo. T. gali reikalauti įrodymų, viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą arba pasirinkti alternatyvų darbuotojų teisių gynimo būdą. Įst. leidėjai laikosi nuomonės, kad darbuotojas yra silpnesnė šalis ir teismui leidžia ginti darbuotoją. Numatyta, kad darbo byla t.b. pasirengta nagrinėti per 1 mėn. ir išnagrinėta per 1 mėn. nuo pasirengimo.
23. Dokumentinis procesas. Teismo įsakymai.
Dok. procesas naujajame CPK daugiau išplėtotas. Jis leidžia išnagrinėti bylą greičiau ir pigiau. Žyminis mokestis šiose bylose sudaro tik ½ sumos, kurią riekėtų mokėti įprastine tvarka. Dokum. procesui vykti reikalingos tokios sąlygos:
1) ieškinys turi atsirasti iš sutarties, delikto, darbo santykių, nekiln. daikto nuomos sutarčių, išlaikymo priteisimo; 2) visi įrodymai t.b. rašytiniai; 3) šalys nepageidauja žodinio proceso ir gyvena LR.
Doc. procesas vyksta pagal bendras taisykles ir per 14 d. T. priima spr-mą, kuris yra preliminarus. Jei šalys per 20 d. nepareiškia prieštaravimų, spr. įsiteisėja ir yra neskundžiamas. Jei šalys nesutinka su preliminariu spr., kreipiasi į tą pati teismą, sumoka papildomą žyminį mokestį ir byla nagrinėjama bendra tvarka.
Teismo įsakymas galimas bylose, kurios kyla dėl piniginių reikalavimų arba kilnoj. daikto priteisimo.
T.Įsakymo išduoti negalima bylose, kuriose 1 iš šalių gyvena užsienyje ar jo gyvenamoji vieta nežinoma, taip pat jei reikalaujama prievolę įvykdyti dalimis.
Bylinėjimosi išlaidos sudaro tik ¼ žyminio mokesčio dalies.
Išnagrinėjęs pateiktą pareiškimą ir dokumentus, T. priima įsakymą, kuris t.b. įteikiamas skolininkui. Jei skolininkas pareiškia prieštaravimus, kreditorius t.teisę pareikšti ieškinį. Jei skolininkas prieštaravimų nepareiškia – įsakymas įsiteisėja ir tampa vykdomas.Teismo įsakymas įsiteisėja po 20 d. po įteikimo skolininkui (jei neina įteikti – neįsiteisėja.)Dėl nedidelių sumų – CPK 441 str.
24. Ypatingoji teisena
Ypt. teisenos reikalingumas yra specifinis. Šia tvarka nagrinėjamos bylos, kuriose nėra ginčo, tačiau iškilusius klausimus geriau nagrinėti teisme, o ne administracine tvarka, nes faktai, kuriuos turi nustatyti teismas, yra įrodinėjami.
Ypt. teisena – nes nėra ginčo, nėra ieškovo, nėra atsakovo. Tai faktų nustatinėjimas.Ypt. teisenos tvarka nagrinėjamos bylos (CPK 442 str.):dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ( dėl giminystės santykių, dėl asmens išlaikymo, dėl įvaikinimo, dėl santuokos sudarymo ir nutraukimo, dėl dokumentų tikrumo, dėl nekilnojamojo turto valdymo, dėl palikimo ir tit. – sąrašas nebaigtinis; dėl asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu;dėl asmens pripažinimo neveiksniu, ribotai veiksniu ar emancipuotu;dėl įvaikinimo, globos, rūpybos;dėl daiktinių teisių, fipotekos teisinių santykių;dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo;dėl praleisto termino atnaujinimo;dėl šeimos santykių ir kt.
Ypt. teisena pradedama pareiškimu asmens, kuris yra pareiškėjas. Byloje gali dalyvauti suinteresuoti asmenys, su kurių teisėmis ar pareigomis susijusi byla.Teismingumas šiose bylose džn. nustatomas pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą.Dispozityvumo ir rungimosi principai šiose bylose ribojami.
Bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau jei yra suinteresuotų asmenų, išlaidos g.b. padalijamos.
Sprendimai už akių šiose bylose nepriimami.
Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas – CPK 444 str.
Teismine tvarka galima nustatyti ne bet kokį faktą, bet tik tokį, kurie sukelia t.tikrus padarinius. Pareiškėjas turi įrodyti, kad kita tvarka – be teismo – jis negali gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų bei pateikti įrodymus, patvirtinančius fakto buvimą. Jeigu sprendžiamas kl., susijęs su nekilnojamojo turto faktu, kreipiamasi pagal turto buvimo vietą.Dėl asmens paskelbimo mirusiu – bylos nagrinėjamos pagal dingusio asmens gyvenamąją vietą.Pareiškimas t.b. paduodamas suėjus CK numatytiems terminams arba ne ankščiau kaip 6 mėn. Jame t.b. nurodomi duomenys ~ asmenį, kuriam tikslui reikia paskelbti asm. mirusiu, duomenys patvirtinantys asm. dingimą, duomenys ~ turtą ir išlaikytinius.Priėmęs pareiškimą, T. priima nutartį dėl paskelbimo ~ bylos nagrinėjimą ir paskelbia ją „Valst. Žin.“ ir miesto laikraštyje. byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teismo spr. siunčiamas CMS dėl mirties fakto užregistravimo.
Dėl pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu – pareiškime dėl tokio pripažinimo t.b. išdėstytos aplinkybės, kurios sako, kad asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suprasti ir valdyti savo veiksmų. Teismo spr. priimamas remiantis ekspertų išvada, todėl jei nebuvo asmeniui atlikta psichiatrinė ekspertizė, reikia prašyti ją paskirti. Ekspertizė g.b. ambulatorinė ir stacionari. Ji vykdoma priverstinai pagal teismo nutartį. Tuo pačiu teismo spr. paprastai išsprendžiami globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimai.
Jei asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais – skiriama teismo ekspertizė ir skiriamas rūpintojas.
Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo – T. leidimas reikalingas dėl paveldėjimo procedūrų įforminimo, nekilnojamojo turto pardavimo, įkeitimo, kai sprendžiami su vaiko teisėmis susiję kl. Tokios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Prašymai paduodami pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą ar palikimo atsiradimo vietą.
Byla išnagrinėjama per 5 d. Priimta nutartis neskundžiama, tačiau atsisakymas išduoti leidimą neužkerta kelio į teismą kreiptis iš naujo.
26. Tarptautinis civilinis procesas (bylos su tarpt. elementais)Viena iš ginčo šalių gali turėti gyvenamąją vietą užsienyje. Tada iškyla problemos dėl:
1) šaukimų, pranešimo įteikimo; 2) įrodymų rinkimo; 3) priimto spr. vykdymo.
Tarpt. procesas yra sudedamoji Civ. proceso dalis, kurios normas reguliuoja bylų, turinčių užsienio elementus, nagrinėjimo ypatumai. Nacionalinės teisės nepakanka. Būtini tarptaut. aktai, t.y. 2-šalės ir 3-šalės teisinės pagalbos sutartys, priimtos daugiašalės konvencijos, kurias yra ratifikavusi ir LR (Hagos konvencija dėl įrodymų paėmimo užsienyje ir kt., Europos valstybių sutartys). Remiamasi ir tarpt. teismų praktika, kt. valst. praktika, tarpt. sutarčių komentarais.
Pirmiausia iškyla teismingumo problema – į kurios valst. teismą kreiptis. Jei kyla ginčas dėl nekilnoj. turto, esančio LR, dėl vaikų įvaikinimo, jei sutuoktiniai gyvena LR ar vaikas yra LR pilietis – tai bylą turi nagrinėti tik LR teismas.
Pranešimai ir šaukimai užs-nio valst-se įteikiami keliais būdais:
1) per užsn. valstybės centrinę įstaigą (Liet-je tai Teisingumo min-ja);
2) per diplomatines ar konsulines įstaigas;
3) per pareigūnus; 4) per paskirtus asmenis (antstolius) 5) tiesiogiai..
Be to teismai renka įvairią informaciją ir įrodymus, gali apklausti liudytojus, išreikalauti dokumentus. Šios procedūros atliekamos per teismus ir institucijas, kurios organizuoja šiuos veiksmus.Kiekv. valstybė yra numačiusi užsienio valst-se priimtų sprend. pripažinimo procedūrą. Pripažinimas reiškia, kad pripažįstančioje vals-je spr.-mas įgyja teisinę galią ir tampa vykdomuoju dokumentu. Bylas dėl užsn. teismų spr. pripažinimo nagrinėja Apeliacinis Teismas.
Teismui paduodamas pareiškimas, spr. vertimas, atsakovui pranešama ~ pripažinimo procedūrą ir išaiškinama, kad pripažintas spr. neskundžiamas. Bylos esmė nesvarstoma, atliekama formali procedūra.
Teismas gali atsisakyti pripažinti spr.:
1) jeigu tuo klausimu jau priimtas kt. spr. (pvz. kt-je valst.). Lietuvos teismo spr. teikiama pirmenybė;
2) jei Liet-je nagrinėjama ta pati byla;
3) jei byla išnagrinėta neteismingo teismo;
4) jeigu spr. prieštarauja viešajam interesui ir viešajai tvarkai.
25. Vykdymo procesas
Vykdymo procesą reglamentuoja CPK 6 d. str., Antstolių įstatymas, spr. vykdymo instrukcija, patvirtinta 2002m. Teisingumo ministro.Išnagrinėjus bylą svarbu ne tik priimti tinkamą spr., bet ir jį realizuoti.Vyk. procese dalyvaujantys asmenys yra antstolis, išieškotojas ir skolininkas.
Spr. vykdymas prasideda, kai spr. įsigalioja arba T. nutaria spr. vykdyti skubiai. Vykdytini dokumentai – tai T.spr., nuosprendžiai, nutarimai, taikos sutartys, užsn. teismų ir arbitražų spr. Vykdymo veiksmų pagrindas – vykdomasis raštas, kurį teismas išduoda išieškotojui. Paprastai vykdomieji raštai g.b. pateikti per 10 m. nuo spr. priėmimo, o dėl priėmimo į darbą – per 1 mėn. Vykd. rašto pateikimas nutraukia senaties terminą.Gavęs vykd. dokumentą, antstolis privalo patikrinti ar nėra kliūčių vykdymui pradėti. Jis gali iškviesti skolininką ir išieškotoją ir raginti įvykdyti spr. geruoju. Jei raginimas nepriimamas, taikomas priverstinis įvykdymas.Visus klausimus, iškylančius vykd. procese, antstolis išsprendžia priimdamas patvarkymus. Be to, jis daro įrašus vykdomajame dok-te. Vykdymo išlaidas, kurias sudaro turto apžiūra, saugojimas, antst., vykdyme dalyvaujančių asm. atlyginimai, apmoka išieškotojas, o įvykdžius spr-mą – išlaidos išieškomos iš skolininko.Vykdydamas teismo spr-mą Antstolis turi teisę apžiūrėti skolininko butus, patalpas, bausti asmenis piniginėmis baudomis, skelbti paiešką, daryti išieškojimus iš piniginių lėšų, turto, paimti daiktus, dokumentus.Nurodyti, kur yra skolininkas, turi išieškotojas. Jeigu skolininkas nerandamas arba neturi turto, vykdomieji dokumentai grąžinami išieškotojui.

Leave a Comment