Apsaugos priemonės

Turinys

Evakuacijos keliai 3
Įvairios saugos priemonės 4
Kolektyvinės apsaugos priemonės 4
Individualiosios apsaugos priemonės 4
Filtruojamosios individualiosios kvėpavimo organų apsaugos priemonės 5
Civilinės dujokaukės 5
Pramoninės filtruojamosios individualios apsaugos priemonės 5
Izoliuojamosios individualios kvėpavimo organų apsaugos priemonės 6
Paprastos kvėpavimo organų apsauginės priemonės 6
Odos asmeninės apsauginės priemonės 7
Vaikiškos individualiosios apsaugos priemonės 8
Nukentėjusiojo būklės įvertinimas 9
Literatūra 10Evakuacijos keliai
Nelaimės metu žmonėms ypač svarbu greitai ir saugiai pasitraukti iš
pavojingos vietos, tam reikia visų paskirčių pastatuose įrengti evakuacijos
kelius. Pirmame aukšte tie keliai turi vesti tiesiai į lauką arba tie
keliai koridoriumi ar vestibiuliu turi bbūti labai trumpi. Bet kuriame
kitame aukšte — koridoriumi į laiptinę, arba tiesiai į laiptinę, iš
laiptinės — tiesiai į lauką, arba per vestibiulį, kuris šiuo atveju turi
būti atskirtas nuo koridorių pertvaromis ar durimis. Evakuacijos keliai
gali vesti ir į gretimą tame pačiame aukšte esančią nepavojingą gaisro ir
sprogimo atžvilgiu patalpą, turinčią tokius pat išėjimus į lauką.

Iš kiekvieno aukšto turi būti numatyti ne mažiau kaip du išėjimai. Kad
vienu metu nebūtų apimti ugnies, jie turi būti nutolę vienas nuo kito ne
mažiau kaip l = l ,5 P (čia P — patalpos perimetras metrais, l — nuotolis
metrais). Taarkim, kad patalpos perimetras P = 100 m, tuomet l = 1,5×10 = 15
m. Sis standarto RSN-133-91 reikalavimas neturi būti pamirštas
projektuojant ir statant naujus pastatus.

Iš rūsio ar žemutinio aukšto pakanka turėti vieną išėjimą, jeigu jų
plotas ne didesnis kaip 300 m2 ir juose būna ne daugiau kaip 5

5 žmonės.
Jeigu žmonių būna nuo 6 iki 15, reikia turėti antrą, pagalbinį, išėjimą
tiesiai į lauka (kopėčiomis, pro skylę, langą ir pan.).

Evakuacijos keliai turi būti ne siauresni kaip l m, durų plotis — ne
mažesnis kaip 0.8 m, aukštis — ne mažesnis kaip 2 m. Grindys daromos
lygios, nuolydis neturi būti didesnis kaip 1:6. Slenksčiai nepageidautini,
tačiau jie gali būti. Jeigu evakuacijos kelyje aukščių skirtumas didesnis
kaip 45 cm, toje vietoje turi būti padarytos ne mažiau kaip trys laiptelių
pakopos.

Evakuacijos keliams negalima naudoti sraigtinių laiptų, siaurėjančiu
pakopų, besisukančių durų, vartų, nes pavojaus metu jie labai sunkina
gelbėjimosi veiksmus, žmonės gali susižaloti. Įvairūs konstrukciniai
išsikišimai sienose turi būti ne žemiau kaip 2,2 m aukštyje.

Evakuacijos keliai visuomet turi būti laisvi, neužgriozdyti
sulaužytais baldais, gamybinėmis atliekomis ir pan. Durys turi atsidaryti
tik į lauko pusę. Į vidaus pusę jos gali atsidaryti tik tada, kai patalpoje
būna ne daugiau kaaip 15 žmonių, taip pat sandėliuose, kurių plotas ne
didesnis kaip 200 m2, išėjimuose ant stogo, jeigu tos durys neskirtos
gelbėtis žmonėms nelaimės metu. Durų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,0
m, tačiau yra ir išimčių (pvz., ant stogo vedančių durų aukštis gali būti
iki 1,5 m). Durų užraktai turi atsidaryti tik iš vidaus pusės, o raktas
turi būti laikomas visada prieinamoje, gerai žinomoje vietoje. Kadangi
gaisro atveju apšvietimas arba bus išjungtas, arba sugedęs, būtina numatyti
evakuacijos kelių avarinį apšvietimą. Kur reikia, turėtų būti įrengti dūmų
šalinimo įrenginiai.

Evakuacijos keliai turi bū
ūti aiškiai pažymėti gelbėjimo planuose,
brėžiniuose. Su brėžiniais reikia supažindinti visus darbuotojus.Įvairios saugos priemonės
Įvykus nelaimei ar susidarius kitokioms ekstremalioms situacijoms,
žmonėms tenka saugotis. Paprasčiausia būtų pabėgti ar išsikelti iš nelaimės
vietos, tik ne visuomet galime taip padaryti. Kartais nespėjama, dažnai
nenorima palikti savo turto, dalis Įmonių turi dirbti ir nelaimės meto
sąlygomis. Visą šalį apėmusios suirutės metu išvykti nebūtų kur,
Reikalingos žmonių apsaugos priemonės tose vietose, kur jie gyvena ar
dirba. Jos būna arba kolektyvinės (grupei žmonių), arba individualiosios
(vienam žmogui).Kolektyvinės apsaugos priemonės
Civilinei saugai būdingi apsaugos statiniai yra slėptuvės. Tai
įvairiai žmonių veiklai įprastomis aplinkybėmis skirti pastatai, kurie taip
pat tinka žmonių apsaugai nuo pavojingų poveikių esant ekstremalioms
situacijoms. Šie pastatai turi dvi lygiavertes paskirtis — žmonių veiklos
ir žmonių apsaugos. Kalbant apie žmonių apsaugą, pirmiausia reikia žinoti,
kokių pavojų norima išvengti. Lietuvai būdingiausiais pavojingais
poveikiais laikytini ekstremalių situacijų sukelti ar tomis aplinkybėmis
atsirandantys žmogaus gyvybei ar sveikatai pavojingi veiksniai.

Kiekvienoje vietovėje pavojingų poveikių derinys būna skirtingas.
Todėl ir slėptuvėms reikalingos įvairios apsauginės savybės. Mūsų šalyje
yra įrengtos keturių tipų slėptuvės, turinčios skirtingus apsaugos lygius.

Slėptuvės konstrukcija priklauso ir nuo pastato, kuriame ji įrengta.
Jei slėptuvė užima visą pastatą, ji vadinama atskirąja, jei jo dalį —
įkomponuotąja. Dar skiriamos požeminės (slėptuvės lubos yra žemės lygyje ar
žemiau jo), pusrūsio (pusė slėptuvės yra virš žemės) bei antžeminės —
slėptuvės grindys žemės lygyje arba įgilintos ne da
augiau kaip 1,5 m.

Didelės, labai didelės ir ypač didelės slėptuvės paprastai įrengiamos
gamyklose, kuriose dirba daug žmonių.

Dar reikėtų paminėti laikinas slėptuves. Jų gali prireikti kilus karo
ar kitokiam pavojui, trūkstant vietos nuolatinėse slėptuvėse. Jos
įrengiamos pastatų rūsiuose, apatiniuose aukštuose, automobilių saugyklose
ar daržovių sandėliuose ir kitur. Apkase, griovyje ar žeminėje, toliau nuo
pastatų įrengtos priedangos žmonėms slėptis irgi laikomos laikinomis
slėptuvėmis.

Slėptuvių patalpos skirstomos į pagrindines ir pagalbines.
Pagrindinėmis vadinamos patalpos žmonėms, valdymo ar medicinos postas,
slėptuvės įėjimai ir išėjimai iš jos. Pagalbinėmis – oro filtrų ir
ventiliatorių patalpa, tualetai, dyzelinės, elektros skydinė, patalpos
vandens atsargoms laikyti, sandėliai, podėlis maistui, rūbinės viršutiniams
užterštiems drabužiams.

Kiekvienai slėptuvei reikalingi ne mažiau kaip du įėjimai.Individualiosios apsaugos priemonės
Individualiųjų apsaugos priemonių (IAP) sąvoka apibrėžia apsaugos
priemones, skirtas pavienių žmonių apsaugai nuo nuodingųjų (NM),
radioaktyviųjų medžiagų (RM) ir biologinio (bakterinio) aerozolio (B-A)
neigiamo poveikio. Pagal paskirtį IAP skirstomos į individualiąsias
kvėpavimo organų apsaugos priemones (IKOAP) ir individualiąsias odos
apsaugos priemones (IOAP), o pagal apsaugos pobūdį — i filtruojamąsias ir
izoliuojamąsias. IAP yra ir specialios, pramoniniu būdu gaminamos, ir
paprasčiausios, arba parankinės. Be to, IAP yra skirtingos civiliams
gyventojams, kariškiams ir pramonės ar žemės ūkio darbuotojams.

Nesudėtingos, patikimos ir todėl labiausiai paplitusios IKOAP yra tos,
kurias gamina pramonė (tai įvairios dujokaukės, kvėpavimo aparatai,
apsauginės kameros vaikams ir respiratoriai). Visos jos, išskyrus iš oro
dulkes ir aerozolį valančias, apsaugo žmogų nuo nuodingųjų dujų ar garų
pavidalo medžiagų. Prie paprasčiausių, ar
rba parankinių, IKOAP priskirtinos
dulkėkaukės (audeklinės kaukės, sulaikančios dulkes), vatos ir marlės
raiščiai ir darbe bei buityje vilkimi įvairūs drabužiai.

Dulkes sulaikantys respiratoriai (ŠB-1 “Lepestok”, R-2), dulkėkaukės,
vatos ir marlės raiščiai saugo kvėpavimo organus nuo radioaktyviųjų dulkių,
taip pat nuo antrinio debesies biologinio užkrato, tačiau nesaugo nuo
kenksmingųjų dujų ir garų. Oda apsaugoma dėvint iš gumoto audeklo pasiūtus
kostiumus, apsiaustus, guminius batus ir pirštines.Filtruojamosios individualiosios kvėpavimo organų apsaugos priemonės
IKOAP (dujokaukės, respiratoriai, dulkėkaukės, vatos ir marlės
raiščiai) sudarytos iš dviejų svarbiausių dalių: antveidžio ir filtro orui
valyti. Įkvėptas oras, eidamas pro filtrą, išsivalo ir pro įkvėpimo vožtuvą
patenka po antveidžiu jau švarus. Po to jis iškvepiamas į aplinką pro
iškvėpimo vožtuvą.

Silpniausia dujokaukių vieta — iškvėpimo vožtuvas. Esant netobulai jo
sandarai (pvz., dujokaukės GP-5), kai po vožtuvu patenka stambios dulkės ar
žiemos metu sušalę garų lašeliai, įkvepiant pro iškvėpimo vožtuvą po
antveidžiu gali patekti ir nevalyto oro.

Filtruojamąsias dujokaukes galima naudoti, kai kenksmingos medžiagos
kiekis ore yra ne didesnis kaip 0,5( (amoniako ne didesnis kaip 1(, anglies
monoksido ne didesnis kaip 2() ir deguonies kiekis ore yra ne mažesnis kaip
18(, be to, turi būti būtinai žinoma, kokia pavojinga medžiaga išsiliejo ar
išsiveržė į aplinką. Visais kitais atvejais būtina naudoti izoliuojamąsias
dujokaukes (izoliuojamuosius kvėpavimo aparatus).Civilinės dujokaukės
Civilinės dujokaukės apsaugo suaugusių žmonių kvėpavimo organus, akis
ir veidą nuo NM, RD, BA ir kitokių kenksmingų medžiagų. Šios dujokaukės
apsaugo tik nuo nuodingųjų, cheminiam ginklui naudojamų medžiagų, todėl,
norint apsisaugoti ir nuo kitų kenksmingų cheminių medžiagų, reikia turėti
papildomas dėžutes.

Gavus dujokaukę, reikia patikrinti jos dydį ir sudėtį, visų jos dalių
tinkamumą naudoti. Naują dujokaukės antveidį prieš užsidedant iš išorės ir
vidaus reikia nušluostyti suvilgyta vandeniu švaria vata ar skudurėliu, o
iškvėpimo vožtuvą ir jungiamąją žarną prapūsti, kad išdulkėtų talkas.
Naudotą kaukę reikia dezinfekuoti – iššluostyti skudurėliu, suvilgytu
spiritu ar 2( formalino tirpalu.

Dujokaukė veiksminga tik tuomet, kai atitinka galvos dydį.

Civilinės saugos sistemoje labiausiai paplitusios GP-5 (1 pav.), GP-7
bei kovinė dujokaukė PBF.

(1 pav. Dujokaukė GP-5: 1 -filtruojamoji dėžutė; 2-antveidis.) Pramoninės filtruojamosios individualios apsaugos priemonės
Tai dujokaukės, respiratoriai ir kitos vienkartinio naudojimo
savisaugos priemonės. Pramoninių filtruojamųjų dujokaukių paskirtis tokia
pat kaip ir visų filtruojamųjų dujokaukių. Jų filtruojamosios sugeriamosios
dėžutės skirstomos pagal paskirtį ir žymimos atitinkama raide ir spalva.

Didelių matmenų dėžutės būna su papildomu aerozoliniu filtru (tai
rodo balta statmena juosta ant dėžutės korpuso) ir be jo.

Garantinis dėžučių saugojimo laikas – 3 metai.

Pramonėje kvėpavimo organams apsaugoti nuo kai kurių NM gali būti
naudojamos mažų matmenų priešdujinės plastikinės dėžutės, prijungiamos
tiesiog prie antveidžio. Jos gaminamos dviejų tipų: su priešaerozoliniu
filtru ir be jo.

Neturint dujokaukės arba jai sugedus, kvėpavimo organus nuo
radioaktyviųjų dulkių, bakterijų ir dūmų galima apsaugoti respiratoriumi.
Tačiau būtina žinoti ir visą laiką atsiminti, kad respiratorius neapsaugo
nuo nuodingųjų medžiagų. Respiratorius taip pat neapsaugo ir akių, todėl
reikia užsidėti akinius. Jeigu, dėvėdami respiratorių, suprakaitavote,
reikia jį nuimti, nušluostyti ir po 1-2 minučių vėl užsidėti.

Pramonė gamina įvairių respiratorių: pramonėje naudojamus S V-1, RU-
60M, RP-6-67 ir kt. Civilinės saugos sistemoje dažniausiai naudojamas
respiratorius R-2.

(2 pav. R-2 respiratorius: l – filtruojamoji puskaukė; 2 – nosies

spaustukas; 3 — apygalvis (laikiklis); 4 — įkvėpimo vožtuvas; 5 – iškvėpimo

vožtuvas)Izoliuojamosios individualios kvėpavimo organų apsaugos priemonės
Izoliuojamosios priemonės geresnės už filtruojamąsias tuo, kad jas
galima naudoti nepaisant aplinkos užterštumo bei esant deguonies
nepritekliui (l 8%).

Prie kvėpavimo organus izoliuojamųjų priemonių priskiriami :

• automatiniai kvėpavimo aparatai (dujokaukės), aprūpinantys kvėpavimo

organus reikiamu oro mišiniu iš suspausto oro ar deguonies balionų

arba išskiriantys deguonį iš jo turinčių cheminių produktų;

• kvėpavimo aparatai (dujokaukės), kuriomis švarus oras į kvėpavimo

organus teikiamos žarnomis iš vėdintuvų.

Izoliuojamieji kvėpavimo aparatai skirti kvėpavimo organams, veido
odai ir akims apsaugoti nuo ore esančių kenksmingų priemaišų nepriklausomai
nuo jų kilmės ir kiekio ore, taip pat dirbti ir kvėpuoti netinkamomis
sąlygomis. Dirbti, užsidėję izoliuojamąjį aparatą, gali tik mediciniškai
patikrinti, sveiki, išmokyti ir treniruoti žmonės.

Pramoniniai izoliuojamieji kvėpavimo aparatai skirtas žmogaus
kvėpavimo organams apsaugoti dirbant kvėpuoti netinkamoje aplinkoje,
pavyzdžiui, po vandeniu (iki 20 m gylyje).

Žarninis kvėpavimo aparatas PŠ-1 – tai apsaugos priemonė su savisiurbe
švaraus oro tiekimo sistema. Žarninis kvėpavimo aparatas PŠ-2 – tai
apsaugos priemonė su priverstine švaraus oro tiekimo sistema.

Pneumatiniai kostiumai LG-4 ir LG-5 skirti avariniams ir remonto
darbams radioaktyviosiomis ir kenksmingomis medžiagomis užterštose
patalpose. Jie saugo dirbančiojo kvėpavimo organus ir kūno paviršių nuo
aplinkos.Paprastos kvėpavimo organų apsauginės priemonės
Kitos kvėpavimo organų apsauginės priemonės. Kvėpavimo organus nuo
dulkių, radioaktyviųjų dulkių, bakterijų apsaugo ir audeklo kaukės, vatos
ir marlės raiščiai. Šias priemones pasidaro patys gyventojai, bet jos
neapsaugo nuo nuodingųjų medžiagų.

Dulkių kaukė PTM-1 susideda iš dviejų pagrindinių dalių: korpuso ir
laikančiojo gaubto. Dulkių kaukės korpuse yra angos akims; į jas įdedama
skaidrios medžiagos plokštelės.

Vatinis marlės raištis daromas taip: imamas 100 cm ilgio ir 50 cm
pločio marlės gabalas; gabalo viduryje 30×20 cm plote paklojamas lygus
maždaug 2 cm storio vatos sluoksnis. Neapdėti vata kraštai per visą ilgį.
Iš abiejų pusių užlenkiami (užklojami) ant vatos; marlės galai (apie 30-35
cm) iš abiejų galų perkerpami per vidurį, kad pasidarytų po porą raiščių iš
kiekvieno galo; raiščiai peltakiuojami (apsiuvami). Apsauginis raištis
naudoti tinka vieną kartą, o paskui sunaikinimas (sudegimas).

Apsauginės kaukės – aukštos technologijos apsauginės kaukės kvėpavimo
organų apsaugai nuo gaisro metu išsiskiriančių dujų ir kaukes nuo
pavojingiausių cheminių dujų, garų koncentracijos, avarijos metu.
Medžiagos, iš kurių pagamintos kaukės, yra visiškai atsparios šarmams,
organinėms medžiagoms ir rūgštims. Kauke gali naudotis vyresni nei 12 metų
asmenys. Platus stiklas leidžia vartotojui matyti panoraminį vaizdą.

(3 pav. Apsauginė kaukė cheminės avarijos atvejui)Odos asmeninės apsauginės priemonės
Odos apsaugos priemonėmis žmogaus oda saugoma nuo radioaktyvių
medžiagų ir mikrobų, taip pat nuo nuodingųjų medžiagų garų. Pagal apsaugos
pobūdį jos skirstomos į:
* izoliuojamąsias (apsiaustai, kostiumai), kurių medžiaga dengta
specialiomis dujoms ir garams nelaidžiomis plėvelėmis;
* filtruojamąsias: tai kostiumai ir kombinezonai iš įprastų medžiagų,
impregnuotų specialiais chemikalais, neutralizuojančias kenksmingąsias
chemines medžiagas.

Izoliuojamojo apsauginio rinkinio OZK paskirtis – drabužių, avalynės
ir įvairių reikmenų apsauga nuo užteršimo kenksmingomis cheminėmis
medžiagomis, biologinėmis ir baktericidinėmis priemonėmis.

Rinkinyje yra: apsauginis apsiaustas OP-1, apsauginės kojinės ir
pirštinės, sveria 3 kg. Rinkinys nėra pakankamai uždaras, todėl paprastai
naudojamas kartu su impregnuotu kostiumu. Apsauginis apsiaustas OP-1
gaminamas iš gumuoto audinio, jis yra su rankovėmis, gobtuvu ir būna 5
dydžių. Kojinės gaminamos iš gumos audinio ar gumos; pado pagrindas
dažniausiai guminis (gali būti brezentinis). Kojinės maunamos ant avalynės
ir pritvirtinamos prie kojų dirželiais ir prie juosmens diržo – dirželiais
ar raiščiais. Apsauginės pirštinės būna guminės.

Dirbdamas apsiniaukusiu arba vėjuotu oru, paunksnėje, treniruotas,
riziškai sveikas žmogus su izoliuojančiąja, apsaugine priemone be
pertraukos gali išbūti 1,5 karto ilgiau.

Kostiumas L-l gaminamas 3 dydžių. Tai palaidinė su gobtuvu, kelnės su
kojinėmis, dvipirštės pirštinės ir pošalmis.

Apsauginis kombinezonas ir kostiumas gaminami iš gumuoto audinio.
Kombinezonas yra vientisas, susiūtas iš striukės, kelnių ir gobtuvo.
Kostiumas nuo kombinezono skiriasi tuo, kad striukė su gobtuvu ir kelnės
yra dvi atskiros dalys. Sis komplektas dėvimas dirbant su
radioaktyviosiomis, nuodingosiomis medžiagomis ir smarkiai užkrėstoje
aplinkoje. Juos taip pat tinka dėvėti vykdant žvalgybą.

(4 pav. Paprasčiausios odos apsauginės priemonės: l – striukė su
kelnėmis, 2 – brezentinis arba medvilninis kombinezonas, 3 – paltas, 4, 5 –
pirštinės, 6 – batai, 7 – kaliošai, 8 – guminiai batai.)Vaikiškos individualiosios apsaugos priemonės
1,5—17 m. amžiaus vaikams skirtos vaikiškos dujokaukės, o iki 1,5 m.
vaikams — vaikiška apsaugos kamera KZD-4 (KZD-6).

Civilinės saugos sistemoje naudojamos vaikiškos dujokaukės PDF-D ir
PDF-2D (1,5—7 m. vaikams) bei PDF-Š ir PDF-2Š (7 — 17 m. vaikams).

Vaikiškos dujokaukės PDF-D ir PDF-Š turi filtruojamąją sugeriamąja
dėžutę GP-5, kuri jungiamąja žarna tvirtinama prie kaukės MD-3 (l, 2, 3, 4
dydžiai). Jos taip pat turi krepšelį, specialų pieštuką akinių stiklams (l
dydžio antveidžiui), nerasojančias plėveles (2, 3, 4 dydžių antveidžiui),
apšiltinimo manžetus NMU-2. Šių dujokaukių trūkumai — palyginti didelis
pasipriešinimas įkvepiamam orui, be to, po kauke kaupiasi iškvėptas, daug
CO2 turintis oras.

Naujausios vaikiškos dujokaukės PDF-2D ir PDF-2Š turi filtruojamąja
sugeriamąja dėžutę GP-7K, o jų kaukė MD-4 yra tokia pat, kaip dujokaukės GP-
7 kaukės. Todėl šios dujokaukės yra geresnės už PDF-D ir PDF-Š, nes neturi
minėtųjų trūkumų.

Norint apsisaugoti su vaikiškomis dujokaukėmis ir nuo anglies
monoksido bei kai kurių pramoninių kenksmingų dujų ar garų, būtina naudoti
papildomas dėžutes DP-1, DP-3, DPG-1, PG-2.

Vaikiškų dujokaukių antveidžio dydis parenkamas pagal vaiko veido aukštį
(atstumas tarp tarpuakio giliausio ir smakro žemiausio taškų) ir veido
plotį (atstumas tarp labiausiai išsikišusių skruostikaulio taškų).

Ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams dujokaukes
užmauna suaugusieji:
* atsistoja vaikui už nugaros;
* nuima galvos apdangalą, nubraukia plaukus nuo kaktos ir smilkinių, paima
dujokaukės antveidį už smilkinių ir skruostų juostelių ir prideda prie
veido taip, kad apatinė smakro dalis atsidurtų žemiausiame glaustytuvo
(sandarintuvo) įdubime;
* užmauna antveidį ant galvos rankų judesiu į viršų ir atgal (nuo vaiko
veido), jeigu reikia, pataiso;
* užsega skruostų sagteles (jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams) arba
užriša garantines juosteles (ikimokyklinio amžiaus vaikams);
* uždeda galvos apdangalą.

Vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikai užsimauna dujokauke patys.
Maunantis dujokaukę, reikia sulaikyti kvėpavimą, užsimerkti, užsidėti
antveidį ir, įsitikinus, kad jis gerai uždėtas, staigiai iki galo iškvėpti,
atsimerkti ir vėl toliau kvėpuoti.

Nuimant dujokaukę, atsegamos skruostų juostelės, antveidis imamas už
kvėpavimo vožtuvų dėžutės, kiek patempiamas žemyn ir, darant rankos judesį
į priekį ir aukštyn, nuimamas nuo galvos.

Vaikiška apsauginė kamera KZD-4 (KZD-6) susideda iš apvalkalo,
metalinio karkaso, dugno ir diržo.

Kameros apvalkalas susiūtas iš dviejų gumoto audinio gabalų. Į
apvalkalą įtaisyti du difuziniai sugeriamieji elementai ir skaidri plokštė
iš plastiko (langas), pro kuria galima stebėti vaiką. Vaikui prižiūrėti
viršutinėje apvalkalo dalyje įtaisyta gumoto audinio pirštinė.

Metalinis karkasas suteikia kamerai standžią formą. Jis susideda iš
apatinių ir viršutinių apkabų, kurios įstatomos į 4 difuzinių sugeriamųjų
elementų plastikinių rėmų asas. Apatinės apkabos kartu su dugnu iš
palapinės audinio sudaro sudedamąja lovele. Prie viršutinių apkabų
tvirtinamas diržas.Nukentėjusiojo būklės įvertinimas
Žmonės dažnai susižeidžia autotransporto avarijose, namuose ir darbe.
O kilus didelei nelaimei (potvyniui, gaisrui, įvykus avarijai pavojingame
objekte), žmonių sveikatai ir gyvybei gresia dar didesnis pavojus. Galimi
apsinuodijimai, sužeidimai, nušalimai, nudegimai ir t.t. Todėl labai svarbu
mokėti teikti pirmąją medicinos pagalbą.

Pirmosios medicinos pagalbos tikslas — išgelbėti žmogui gyvybę,
sustabdyti tolesnį žalojančių veiksnių poveikį, paruošti ir padėti
nukentėjusįjį nugabenti į gydymo įstaigą.

Nelaimės atveju labai svarbu greitai įvertinti nukentėjusiojo būklę:
nustatyti, kas sužeista, sužalota ir kokią pagalbą jam būtina suteikti.
Labai svarbu sužinoti sužalojimo aplinkybes, ypač tada, kai nukentėjusysis
be sąmonės. Nukentėjusiajam pagalba siūloma teikti taip:
a) įvertinti sužalojimo aplinkybes ir greitai sustabdyti tolesnį žalojančių
veiksnių poveikį (ištraukti žmogų iš degančios mašinos ar patalpos,
užgesinti degančius drabužius, išnešti į gryną orą, išlaisvinti nuo
elektros srovės poveikio, sustabdyti gausų kraujavimą ir t.t.);
b) nustatyti, kas gali būti sužalota, ar negresia nukraujavimas, ar dirba
širdis (ar yra pulsas), ar žmogus turi sąmonę;
c) numatyti, kokią pagalbą jam reikia suteikti ir nuo ko tai pradėti;
d) suteikti būtiniausią pagalbą ir paruošti nukentėjusįjį vežti į gydymo
Įstaiga;
e) vežti jį į gydymo įstaigą ir pakeliui slaugyti tol, kol bus pristatytas
medicinos darbuotojui.

Visais atvejais būtina arba pačiam skubiai iškviesti greitąją pagalbą
telefonu 03, arba paprašyti kitų žmonių. Paskambinus reikia ramiai ir
aiškiai pranešti šiuos duomenis:
* tikslią įvykio vietą;
* sužalojimo pobūdį, nurodyti, kas pažeista;
nukentėjusiųjų skaičių (gal reikės kelių greitosios pagalbos mašinų);
* ar yra mirusiųjų;
* ar įvykio vieta neužteršta nuodingosiomis medžiagomis.

Po to, slaugant nukentėjusįjį arba suteikiant jam pagalba, palaukti,
kol atvyks greitoji pagalba ir paims nukentėjusįjį. Turėdama nurodytus
duomenis, greitoji pagalba atvyks atitinkamai pasiruošusi.Literatūra
1. K. Baikštys, M. Beinoravičius, K. Burneika ir kt. „Civilinės saugos

pagrindai“, „Meralas“, Vilnius, 1996m.

2. P. Čyras, R. Dubonis, R. Šukys, „Civilinė sauga“.

Leave a Comment