Ethernet Fast Ethernet

10 Mbit/s Ethernet standartai: 10Base5, 10Base2, 10BaseT, 10BaseF

10Base5. Sinonimai: Thick (storas) Ethernet, ThickNet, Yellow Ethernet
(geltonas kabelis), Standart Ethernet.

✓ Naudojamas storas koaksialinis kabelis RG-8.

✓ Tinklo segmento topologija – magistralė.

✓ Maksimalus kabelio ilgis segmente – 500m.

✓ Segmento galuose jungiami 50om terminatoriai, iš kurių vienas

įžeminamas.

✓ Tinklo mazgui prijungti naudojamas prie kabelio montuojamas transiveris

(MAU-Media Attachment Unit) turintis 15 kontaktų AUI sąsajos jungtį.

✓ Gali būti naudojamas ir daugiau nei vieną AUI prievadą turintis

transiveris. Prie jo gali būti prijungti keli tinklo mazgai.

✓ Tinklo mazgas prie transiverio jungiamas transiverio kabeliu. Kabelis

jungiamas AUI tipo kištuku prie mazgo tinklo plokštės irr AUI tipo lizdu –

prie transiverio.

✓ Maksimalus kartotuvais (repeater) sujungtų segmentų skaičius – 5.

✓ Sujungti segmentai gali turėti ir medžio struktūrą, tačiau bet kuriame

kelyje tarp dviejų tinklo mazgų negali būti daugiau kaip 5 segmentai. Tik

trys tinklo segmentai gali būti panaudoti tinklo mazgams prijungti. Kiti

segmentai gali turėti tik du taškus kartotuvams sujungti.

✓ Maksimalus kartotuvų skaičius tarp dviejų mazgų – 4.

✓ “5-4-3” taisyklė: 5 segmentai, 4 kartotuvai ir 3 segmentai su tinklo

mazgais.

✓ Transiveriai turi būti jungiami (pagal žymes ant kabelio) kas 2.5m.

✓ Maksimalus transiveriu skaičius mazgams prijungti – 100.

✓ Maksimalus transiverio kabelio ilgis – 50m.

✓ Kartotuvai jungiami laikantis “5-4-3” taisyklės.

✓ Maksimalus maazgų skaičius – 1024.

✓ Pagrindiniai tinklo segmento elementai: storas koaksialinis kabelis-

RG8, du terminatoriai (vienas su įžeminimu), Transiveriai (AUI-RG8),

transiverio kabeliai (AUI-AUI), tinklo plokštės (su AUI prievadu).

✓ 10Base5 tinklo kabelio pažeidimas nutraukia viso tinklo darbą.

✓ 10Base5 tinklo segmentas, tai tinklo mazgai sujungti ištisu storu

koaksialiniu kabeliu.

✓ Segmentai tarpusavyje ju

ungiami kartotuvais.

10Base2. Sinonimai: Thin (plonas) Ethernet, ThinNet, CheaperNet (pigus
tinklas).

✓ Kabelis – plonas koaksialinis kabelis RG58.

✓ Maksimalus tinklo segmenti ilgis 185m. Naudojant atitinkamą tinklo

įrangą galima pasiekti ir 700m.

✓ Tinklo topologija – magistralė.

✓ Tinklo galuose jungiami 50om terminatoriai iš kurių vienas įžeminamas.

✓ 10Base2 tinklo ploštė turi įmontuotą trasiverį su BNC išvadu.

✓ Prie kabelio tinklo plokštė jungiama T-konektoriumi.

✓ Minimalus atstumas tarp tarp jungiamų mazgų – 0.5m.

✓ Maksimalus mazgų skaičius segmente – 30.

✓ Tinklo segmentas, tai vienu koasialiniu kabeliu sujungti tinklo mazgai.

✓ Segmentai tarpusavyje jungiami kartotuvais.

✓ Kartotuvai jungiami laikanti “5-4-3” taisyklės.

✓ Kabelio pažeidimas nutraukia viso tinklo darbą.

✓ 10Base2 tinklo segmento elementai: RG58 koaksialinis kabelis, 2

terminatroriai segmento galuose (vienas su įžeminimu), T-konektoriai

tinklo mazgams sujungti, BNC jungtys koaksialinio kabelio atkarpoms

sujungti, tinklo plokštės su BNC jungtimi.

10BaseT.

✓ Vytos poros (Twisted Pair) ne žemesnės kaip 3 kategorijos kabelis

(UTP3).

✓ Topologija – žvaigždė, kurio viduryje naudojamas kartotuvas-

koncentratorius (hub) arba komutatorius (switch).

✓ Galimas dviejų mazgų suujungimas tarpusavyje “verstu” (crossover)

kabeliu.

✓ Kiekvienas tinklo mazgas prie koncentratoriaus jungiamas atskiru

kabeliu.

✓ Vieno kabelio pažeidimas nutraukia tik tuo kabeliu prijungto mazgo

darbą.

✓ Vytos poros kabelio galuose montuojami RJ45 tipo kištukai.

✓ 10BaseT tinklo koncentratoriai ir tinklo plokštės turi turėti RJ45 tipo

lizdus.

✓ Maksimalus kabelio ilgis mazgui prijungti – 100m.

✓ “4” koncentratorių taisyklė – tarp bet kurių tinklo mazgų negali būti

daugiau nei 4 koncentratoriai.

✓ Segmentas, tai vienu tinklo kabeliu prie koncentratoriaus prijungtas

kompiuteris arba tarpusavyje sujungti koncentratoriai.

✓ 10BaseT koncentratoriai tarpusavyje jungiami tiesioginiu kabeliu per

UpLink prievadą (tik vienas iš koncentratorių).

✓ 10BaseT tinklo įranga: UTP kabeliai su RJ45 kištukais, 10BaseT

kartotuvai, tinklo pl

lokštės su RJ45 lizdais

10BaseF.

ROIRL (Fiber Optic Inter-Repeater Link) standartas.

✓ Naudojamas optinis kabelis dviems kartotuvams sujungti.

✓ Maksimalus optinio kabelio ilgis tarp kartotuvų – 1km.

✓ Maksimalus tinklo ilgis-2500m.

✓ Maksimalus skaičius kartotuvų tarp dviejų tinklo mazgų.

✓ FOIRL naudojami transiveriai su AUI sąsaja iš vienos pusės (tinklo

mazgui prijungti) ir pora ST lizdų (optiniam kabeliui) iš kitos pusės.

✓ FOIRL transiveriai gali būti jungiami MM (multimode) arba

SM(singlemode) optiniais kabeliais.

10BaseFL (Fiber Link)

✓ Patobulintas FOIRL

✓ Standartas apibrėžia koncentratorių (šakotuvų) apjungimą arba tinklo

mazgo prijungimą prie 10BaseFL šakotuvo.

✓ Naudojant MM optinį kabelį – maksimalus jo ilgis – 1km.

✓ Naudojant SM kabelį galima pasiekti 5km kabelio ilgį pusiauduplekso

režimu ir 10km – duplekso rezimu.

10BaseFP (Fiber Passive)

✓ Žvaigždės topologijos tinklas su pasyviu koncentratoriumi.

✓ Prie koncentratoriaus galima prijungti iki 33 mazgų.

✓ Maksimalus atstumas tarp koncentratoriaus ir mazgo-500m.

✓ Mazgų tinklo plokštė turi turėti 10BaseFL prievadus optiniams kabeliams

prijungti.

100Mbit/s FastEthernet standartai

100BaseTX

✓ Populiariausias FastEthernet standartas naudojantis 5 kategorijos
kabelio dvi vytas poras.

100BaseT4

✓ Naudojamos 4 vytos poros. Vytos poros kabelis ne žemesnės kaip 3
kategorijos.

100BaseFX

✓ Naudojamas optinis kabelis.
✓ Naudojant pusiauduplekso rėžimą, optinio kabelio ilgis gali siekti 2km
naudojant MM ir 32km naudojant SM.

100BaseSX

✓ Naudojamas multimodinis (MM) optinis kabelis.
✓ Suderinamas su 10BaseFL ir gali dirbti 10/100Mbit/s rėžimu.

✓ FastEthernet topologija – žvaigždė.
✓ Centrinis FastEthernet įrenginys – kartotuvas arba komutatorius.
✓ Kartotuvai skirstomi į dvi klases:

I klasės kartotuvas (class I repeater) yra transliuojantis (translational

repeater). Naudoja informacijos kodavimo būdą suderinamą su 100BaseTX/FX ir

100BaseT4 technologijomis. Signalo užlaikymas gali siekti– 140 bt (bitinių

vienetų).

II klases kartotuvas (class II repeater) yra “permatomas” (transparent

repeater). Jis palaiko ti

ik vieną kodavimo būdą iš naudojamų 100BaseTX/FX ir

100BaseT4 technologijose. Signalo užlaikymas gali siekti– 92 bt (bitinių

vienetų).
✓ Techniniai apribojimai: Kolizijos domenas naudojant vytą porą neturi
viršyti 205m ir negali būti daugiau kaip du II klases kartotuvai ir vienas
I klases kartotuvas. Max atstumas tarp kartotuvo ir kompiuterio – 100m, o
tarp kartotuvų – 5m.

Ethernet tinklo įranga

Tinklo plokštė (TP)

Tinklo plokštė (angl. Network Interface Card, NIC) kartu su savo tvarkykle
(angl. driver) atlieka OSI modelio 1 (fizinio) ir 2 (kanalinio) lygmens
funkcijas.

Magistralinė tinklo plokštės funkcija – ryšio su kompiuterio sistemine
magistrale užtikrinimas. Tinklo plokštės gali tūrėti ISA, EISA, MCA, VLB,
PCI, PC Card. Yra plokščių, kurias galima jungti prie lygiagretaus prievado
Centronic (prievadas spausdintuvui) bei nuoseklaus prievado RS-232C
(prievadas pelei). Taip pat yra tinklo plokščių, kurios integruotos į
pačias sistemines kompiuterio plokštes.

Tinklo plokštės tinklinės funkcijos. Tinklinėms funkcijoms priskirtinos
tos, kurios užtikrina kadrų apsikeitimą tinklu. Dalį šių funkcijų gali
atlikti tinklo plokštės aparatūra, o kitą dalį – PK programonė įranga.
Pagrindinės tinklo plokštės tinklinės funkcijos:
1. Signalų lygio keitimas. Iš kompiuterio loginių lygių, 1 (0V) ir 0 (-5V)

į tinklo lygius, pvz. 1 (0V) ir 0 (-3V).
2. Perduodamo signalo kodavimas ir priimamo signalo dekodavimas. Pvz.

Ethernet tinkle Mančesterio II kodo kodavimas ir dekodavimas.
3. Savo kadro atpažinimas pagal MAC adresą (tinklo plokštė turi savo

unikalų MAC adresą, kuris jai priskiriamas gamybos metu).
4. Lygiagretaus (parallel) kodo konvertavimas į nuoseklų (serial)

perduodant tinklu ir iš nuoseklaus į lygiagretų priimant iš tinklo.
5. Apsikeitimo kadrais tinkle valdymas (a

arbitravimas), pvz. Ethernet tinkle

naudojant CSMA/CD metodą.
6. Kadro kontrolinės sumos skaičiavimas jį priimant ir perduodant.
7. Kadro buferizavimas – laikinas saugojimas.
8. Pertraukimo signalo siuntimas PK procesoriui informuojant apie kadro

perdavimą (sėkmingą ar ne) ir priėmimą.

Tinklo sąsajos prievadai. TP plokštė gali turėti vieną ar keliatą tinklo
sąsajų:

• BNC – 10Base2 segmentui;

• AUI – universali sąsaja. Panaudojant transiverį galima jungti 10Base5,

10Base2, 10BaseT, 10BaseF ir FOIRL segmentus;

• RJ-45 – 10BaseT, 100BaseTX, 100BaseT4 segmentui;

• SC arba ST pora – 100BaseFX, 1000BaseSX, 1000BaseLX.
10 Mbit/s TS gali turėti keliatą sąsajų, pvz., BNC+AUI, RJ-45+AUI, BNC+RJ-
45. Universali plokštė “Combo” turi visas 10 Mbit/s sąsajas BNC+RJ-45+AUI.
Yra plokščių kurios turi vieną RJ-45 sąsają 10 arba 100 Mbit/s greičiui.

Tinklo plokštės indikatoriai

Kai kurios tinklo plokštės turi šviesdijodžių indikatorius (diagnostic
lights), skirtus indikuoti tinklo plokštės stovį. Pagal jų parodymus galima
spręsti apie tinkamą TP prijungimą prie tinklo ir stebėti duomenų perdavimo
procesą. Indikatorių gali būti keliatas. Žalias indikatorius byloja apie
teisingą kabelio ir TP sujungimą, geltonas – apie TP apdorojamus duomenis.
Tinklo plokštės konfigūracija

Tinklo plokštės konfigūracija, tai suteikimas PK sisteminių resursų:

• Pertraukimo skaičiaus (interrupt request – IRQ).

• Įvedimo/išvedimos prievado bazinio adreso (base I/O port arba Input/Output

Range).

• Bazinio pagrindinės kompiuterio atminties adreso (base address).

Pertraukimo prašymo linija, tai fizinė linija, kuria kompiuterio
įrenginiai, tame tarpe ir tinklo plokštė, prašo procesoriaus, kad juos
aptarnautų. Kompiuteryje yra 15 pertraukimo prašymo linijų turinčių savo
numerius: IRQ1, IRQ2 ir t.t. Konfigūruojant tinklo plokštę, jei reikia
parinkti laisvą (neskirtą kitiems įrenginiams) pertraukimo prašymo liniją –
pertraukimo skaičių. Daugeliu atveju TP naudojamas IRQ10 arba IRQ11.

Įvedimo/išvedimos prievado bazinis adresas nurodo kanalą, kuriuo
kompiuterio įrenginys – tinklo plokštė keičiasi duomenimis su procesoriumi.
Kiekvienas kompiuterio įrenginys turi tūrėti tokį adresą. Prievado adresas
dažniausiai nurodomas dviem šešioliktainiais skaičiais, pvz. 230-23F.
Tinklo plokštei dažniausiai skiriami tokie du prievado adresai: 300-30F
arba 310-31F.

Bazinis pagrindinės kompiuterio atminties adresas nurodo tą pagrindinės
atminties sritį, kurią TP naudoją siunčiamų ir priimamų kadrų
buferizacijai. Parenkant bazinį atminties adresą, reikia įsitikinti ar jis
nėra užimtas kito įrenginio.

Priklausomai nuo TP modelio, ji gali būti konfigūruojama įvairiai:

• Konfigūracija panaudojant TP jungiklius (angl. jamper).

• Konfigūracija panaudojant konfigūracijos utitlitą. TP parametrai įrašomi į

energetiškai nepriklausomą tinklo plokštėje esančią atmintį.

• Automatinė konfigūracija panaudojant PnP. TP sukonfigūruojama automatiškai

kraunantis kompiuterio operacinei sistemai ir priskiriant jai reikiamus

sisteminius resursus.

Tinklo plokštės tvarkyklės

Tinklo plokštės tvarkyklė užtikrina ryšį tarp kompiuterio ir tinklo
plokštės. TP tvarkyklės turi būti suderintos su kompiuterio OS. Kai kurių
TP tvarkyklės yra platinamos kartu su OS. Pasirenkant naują TP, reikia
įsitikinti ar jos tvarkyklė bus suderinama su naudojama OS. Daugeliu atveju
reikiamas tvarkykles galima rasti TP gamintojų svetainėse internete.

Koncentratoriai (hub arba concentrator) ir kartotuvai (Repeater)

Kartotuvai naudojami tinklo segmentui prailginti. Dažniausiai jie naudojami
magistralės topologijos tinkluose – 10Base2 ir 10Base5

Signalas sklisdamas kabeliu silpnėja ir iškreipia savo formą. Jei kabelis
per ilgas – signalas iškrypsta neatpažystamai.

Kartotuvas priima signalą iš vieno tinklo segmento, atstato signalo formą,
jį sustiprina ir perduoda kitam tinklo segmentui.

Kartotuvas dirba fiziniame lygmenyje – jis operuoja kadro bitais.

Apribojimai naudojant kartotuvus:

• Negalima jungti kartotuvų kilpa – tinklas negali turėti uždaro kontūro.

• Tarp bet kurių tinklo mazgų negali būti daugiau kaip 4 kartotuvai.

• Fast Ethernet (100Mbit/s) tinkle gali būti tik vienas I klasės kartotuvas

ir ne daugiau kaip du II klasės kartotuvai.

Priežastys, kai kartotuvai ir koncentratoriai atjungia prievadus (portus) –
taiso papraščiausias tinklo klaidas:

• Klaida kadre: netinkama kontrolinė suma, netinkamas kadro ilgis (daugiau

nei 1518 ir mažiau nei 64 baitai), netinkama kadro preambulė.

• Daugybinė kolizija: daugiau nei 60 kolizijų iš eilės. Prievadas

atjungiamas ir įjungiamos tik po tam tikro laiko.

• Užtrukęs perdavimas (jabber): jei vienas maksimalaus ilgio kadras

perduodamas 3 kartus ilgiau, nei jam reikia perduoti.

Koncentratoriai atlieka tas pačias funkcijas kaip ir kartotuvai. Naudojami
žvaigždės topologijos tinkluose – 10BaseT, 100BaseT4 ir kt.

Koncentratoriai ir kartotuvai gali būti dviejų greičių – 10Mbit/s ir
100Mbit/s.

Koncentratoriai ir kartotuvai gali turėti keletą skirtingų prievadų: BNC,
AUI, RJ-45, ST. Prie jų gali būti prijungti skirtingų tipų kabeliai, pvz.
UTP, RG58 ar Optinis kabelis.

FastEthernet kartotuvai

• I klasės kartotuvas (class I repeater) yra transliuojantis (translational

repeater). Naudoja suderinamą su 100BaseTX/FX ir 100BaseT4

technologijomis informacijos kodavimo būdą. Signalo užlaikymas gali

siekti– 140 bt (bitinių vienetų).

• II klases kartotuvas (class II repeater) yra “permatomas” (tranparent

repeater). Jis palaiko tik vieną kodavimo būdą iš naudojamų 100BaseTX/FX

ir 100BaseT4 technologijose. Signalo užlaikymas gali siekti– 92 bt

(bitinių vienetų).

Stekuojami (Stackable) koncentratoriai gali turėti skirtingus keičiamus ar
pridedamus modulius, skirtingai perdavimo terpei prijungti per BNC, AUI, RJ-
45, ar ST prievadus.

Koncentratoriai tarpusavyje gali būti sujungiami tiesioginiu UTP kabeliu
per kaskadinį prievada (UpLink). Tiesioginiu UTP kabeliu jungiami prie
koncentratoriaus kompiuteriai. Jei koncentratoriai neturi kaskadinio
prievado -reikia naudoti verstą UTP kabelį.

Kartotuvai naudojami:

• Segmentams, kurie naudoja tą pačią ar skirtingą perdavimo terpę, apjungti

• Signalui atstatyti ir sustiprinti

• Mažiausiomis išlaidomis sujungti du segmentus

Kartotuvai nenaudojami skirtingų tipų tinklams , pvz. Ethernet ir TokenRing
apjungti. Gali būti apjungti tik tokie tinklai, kurie naudoja tą patį
priėjimo prie perdavimo kanalo būdą, pvz. CSMA/CD.

Koncentratoriai turi keliatą prievadų tinklo mazgams – kompiuteriams –
prijungti. Koncentratoriai gali būti jungiami ir tarpusavyje.

Koncentratoriaus ir kartotuvo sąsajos prievadai:

• BNC – 10Base2 segmentui;

• AUI – universali sąsaja. Panaudojant transiverį galima jungti 10Base5,

10Base2, 10BaseT, 10BaseF ir FOIRL segmentus;

• RJ-45 – 10BaseT, 100BaseTX, 100BaseT4 segmentui (tinklo mazgui), bei kito

koncentratoriaus prijungimui.

• SC arba ST pora – 100BaseFX, 1000BaseSX, 1000BaseLX;
Dažniausiai naudojami koncentratoriai su RJ-45 prievadais. Prievadų
skaičius dažniausiai yra keturių kartotinis:4,8,12,16,24. Kaip ir tinklo
plokštės, tai ir koncentratoriai gali tūrėti dviejų greičių – 10/100Mbit/s
– RJ-45 prievadus.

Koncentratorių konstrukcijos

Koncentratoriai, pagal savo konstrukciją, skirtomi į keturias grupes.

Autonominiai, fiksuoto prievadų skaičiaus koncentratoriai su vidiniu ar
išoriniu maitinimo bloku. Prijungiamų segmentų skaičius, t.y.
koncentratoriau prievadų skaičius yra iš anksto fiksuotas.

Moduliniai koncentratoriai turi modulinę struktūrą ir gali būti lengvai
pritaikomi įvairioms tinklo konfigūracijoms. Į jo bloką gali būti
įmontuojamas skirtingas skaičius keičiamų modulių, dažniausiai su 8
prievadais. Gali būti montuojami skirtingai fizinei terpei pritaikyti
moduliai, pvz. vytos poros arba optinio kabelio. Atskiru maduliu gali būti
įmontuotas ir koncentratoriaus valdymo įtaisas, taip sudarant prielaidas
valdyti koncentratoriaus darbą, pvz. atjungti arba prijungti prievadus,
rinkti kadrų perdavimo statistinius duomenis ir kt.

Stekuojami koncentratoriai panašūs į autonominiu, fiksuoto prievadų
skaičiaus koncentratorius, tačiau gali būti jungiami tarpusavyje ir
sudaryti vieną koncentratorių. Jie turi specialų prievadą jungiantį jų
bendrą signalo kartojimo bloką. Stekuojami koncentratoriai turi keliatą
vidinių magistralių, juos sujungus, sujungiamos tos magistralės ir tampa
bendromis visiems koncentratoriams.

Moduliniai-stekuojami koncentratoriai savyje jungia modulinių ir stekuojamų
koncentratorių savybes. Turi keičiamus modulius ir gali būti sujungti
tarpusavyje kaip stekuojami koncentratoriai.

Tinklo apsauga panaudojant koncentratorius

Dažniausiai naudojamas apsaugos būdas – MAC adresų priskyrimas
koncentratoriaus prievadams. Šiuo atveju, prie kurio nors koncentratoriaus
prievado gali jungti tik tie tinklo mazgai, kurių MAC adresai tam prievadui
priskirti. Taip galima apsaugoti nuo nesankcijonuoti prisijungimo prie
tinklo kitiems tinklo mazgams. Tokie koncentratoriai vadinami
“intelektualiai” ir turi valdymo bloką. Valdymo bloką sudaro aparatinė ir
programinė įranga. Koncentratoriau parametrus tinklo administratorius gali
keisti per terminalą ar PK su terminalo emuliavimo programa. Terminalas
jungiamas per konsolės prievadą (dažniausiai RS-232C). Prisijungus
terminalu administratorius gali įvesti reikiamas MAC reikšmes. Galima
atlikti ir kitas koncentratoriaus valdymo funkcijas, pvz. prijungti ir
atjungti kuriuos nors prievadus.

Koncentratorių valdymas

“Intelektualius” koncentratorius galima konfigūruoti. Tai galima padaryti
per terminalą, prijungą prie koncentratoriaus konsolės PS-232C prievado.
“Intelektualūs” koncentratoriai gali tūrėti ir daugiau naudingų funkcijų:
gali teikti informaciją apie savo ir kiekvieno savo prievado darbo stovį.
Naudojantis vien tik prie koncentratoriaus prijungtu terminalu gali būti
nepatogu. Dauguma “intelektualių” koncentratorių valdomi centralizuotai per
TCP/IP tinklą naudojantis SNMP (Simple Network Management Protocol)
protokolu. Šiuo atveju į koncentratoriaus valdymo bloką yra įmontuojamas
SNMP agentas. Jis renka duomenis apie koncentratorių ir saugo valdančiosios
informacijos duomenų bazėje – MIB (Management Information Base). Šioje
duomenų bazėje saugoma ir valdančioji informacija, t.y. informacija, kuri
įtakoja koncentratoriaus veikimą. Pavyzdžiui, MIB bazėje yra kintamasis
valdantis prievados stovį. Keičian to kintamojo reikšmę, prievadą galima
įjungti arba išjungti. Koncentratorius valdomas tinklu iš valdymo stoties,
kurioje yra SNMP klientas. Prie koncentratoriaus prisijungti galima tik
žinant koncentratoriaus IP adresą. Koncentratoriui IP adresą turi suteikti
prie koncentratoriaus per terminalą prisijungęs administratorius.

Tiltai (bridge) ir komutatoriai (switch)

Tiltai ar komutatoriai taip pat apjungia atskirus tinklų segmentus.

Tiltu ar komutatoriumi gali būti sujungti skirtingų tipų, pvz Ethernet ir
TokenRing tinklai.

Tiltu ar koncentratoriumi galima izoliuoti skirtingų tinklo segmentų
perdavimo srautus, tame tarpe ir kolizijas.

Tiltas ar komutatorius dirba kanalo lygyje ir operuoja kadrais.

Tiltas naudoja tris žingsnius siekdamas izuoliuoti skirtingus tinklo
segmentus:

• Mokymasis. Tiltas fiksuoja kiekvieno persiųsto kadro siuntėjo adresą ir

tilto prievadą, per kurį tas kadras atėjo. Šiuos duomenis patalpina į

persiuntimo lentelę (forwarding table)

• Filtravimas ir Persiuntimas. Tiltas tikrina atsiųsto kadro gavejo adresą

ir tilto prievadą, per kurį tas kadras gautas. Duomenys sulyginami su

turimomis reikšmėmis persiuntimo lentelėje. Jei gavėjas yra tame pačiame

segmente iš kurio atėjo kadras – jis filtruojamas. Jei kitame segmente –

kadras nukreipiamas į atitinkamą segmentą.

• Broadcating/multicasting. Jei kadras skirtas visiems ar daliai tinklo

mazgų – tiltas jį perduos visais prievadais.

Kiekvienas prie tilto ar komutatoriau prijungtas segmentas turi atskirą
kolizijos domeną.

Komutatorius atlieka tas pačias funkcijas kaip ir tiltas. Jis yra našesnis,
turi daugiau prievadų, prie vieno prievado dažnai jungiamas vienas mazgas
-serveris.

Tiltu gali būti bet koks kompiuteris su dviem ir daugiau tinklo plokštėmis.

Komutatoriai dažniausiai realizuoti kaip atskiri įrenginiai.

Tinkle, kur naudojamis komutatoriai ar tiltai, neturi būti uždaro kontūro.
Komutatorius ir tiltas praleidžia visiems ar daliai mazgų siųstus kadrus,
todėl šie kadrai pradėtų sklisti tinklo kontūru – ratu.

Efektyviam tilto ar komutatoriaus darbui reikia taip suskirtyti tinklo
segmentus, kad dauguma informacijos (nemažiau 80%) būtų perduodama segmento
viduje. Turi būti išlaikyta 80/20 taisyklė.

Tiltai ir komutatoriai atlieka ir kartotuvo ar koncentratoriaus funkcijas.

Tiltai ir komutatoriai gali būti valdomi programiškai sudarant arba
koreguojant rankomis persiuntimo lenteles, uždarant ar atidarant
pageidaujamą prievadą.

Virtualūs tinklai – VLAN

Naudojant komutatorius galima sudaryti virtualius lokalius tinklus
apsprendžiant, kokie tinkle esantys kompiuteriai gali keistis informaciją.
Kompiuterių grupė, galinti keistis informaciją, sudaro vieną domeną.
Kompiuteris gali priklausyti ir keliems domenams iš karto.
———————–
[pic]

[pic]

Leave a Comment