10 Mbit/s Ethernet standartai: 10Base5, 10Base2, 10BaseT, 10BaseF
10Base5. Sinonimai: Thick (storas) Ethernet, ThickNet, Yellow Ethernet(geltonas kabelis), Standart Ethernet.
✓ Naudojamas storas koaksialinis kabelis RG-8. ✓ Tinklo segmento topologija – magistralė. ✓ Maksimalus kabelio ilgis segmente – 500m. ✓ Segmento galuose jungiami 50om terminatoriai, iš kurių vienas įžeminamas. ✓ Tinklo mazgui prijungti naudojamas prie kabelio montuojamas transiveris (MAU-Media Attachment Unit) turintis 15 kontaktų AUI sąsajos jungtį. ✓ Gali būti naudojamas ir daugiau nei vieną AUI prievadą turintis transiveris. Prie jo gali būti prijungti keli tinklo mazgai. ✓ Tinklo mazgas prie transiverio jungiamas transiverio kabeliu. Kabelis jungiamas AUI tipo kištuku prie mazgo tinklo plokštės ir AUI tipo lizdu – prie transiverio. ✓ Maksimalus kartotuvais (repeater) sujungtų segmentų skaičius – 5. ✓ Sujungti segmentai gali turėti ir medžio struktūrą, tačiau bet kuriame kelyje tarp dviejų tinklo mazgų negali būti daugiau kaip 5 segmentai. Tik trys tinklo segmentai gali būti panaudoti tinklo mazgams prijungti. Kiti segmentai gali turėti tik du taškus kartotuvams sujungti. ✓ Maksimalus kartotuvų skaičius tarp dviejų mazgų – 4. ✓ “5-4-3” taisyklė: 5 segmentai, 4 kartotuvai ir 3 segmentai su tinklo mazgais. ✓ Transiveriai turi būti jungiami (pagal žymes ant kabelio) kas 2.5m. ✓ Maksimalus transiveriu skaičius mazgams prijungti – 100. ✓ Maksimalus transiverio kabelio ilgis – 50m. ✓ Kartotuvai jungiami laikantis “5-4-3” taisyklės. ✓ Maksimalus mazgų skaičius – 1024. ✓ Pagrindiniai tinklo segmento elementai: storas koaksialinis kabelis- RG8, du terminatoriai (vienas su įžeminimu), Transiveriai (AUI-RG8), transiverio kabeliai (AUI-AUI), tinklo plokštės (su AUI prievadu). ✓ 10Base5 tinklo kabelio pažeidimas nutraukia viso tinklo darbą. ✓ 10Base5 tinklo segmentas, tai tinklo mazgai sujungti ištisu storu koaksialiniu kabeliu. ✓ Segmentai tarpusavyje jungiami kartotuvais.
10Base2. Sinonimai: Thin (plonas) Ethernet, ThinNet, CheaperNet (pigustinklas).
✓ Kabelis – plonas koaksialinis kabelis RG58. ✓ Maksimalus tinklo segmenti ilgis 185m. Naudojant atitinkamą tinklo įrangą galima pasiekti ir 700m. ✓ Tinklo topologija – magistralė. ✓ Tinklo galuose jungiami 50om terminatoriai iš kurių vienas įžeminamas. ✓ 10Base2 tinklo ploštė turi įmontuotą trasiverį su BNC išvadu.
✓ Prie kabelio tinklo plokštė jungiama T-konektoriumi. ✓ Minimalus atstumas tarp tarp jungiamų mazgų – 0.5m. ✓ Maksimalus mazgų skaičius segmente – 30. ✓ Tinklo segmentas, tai vienu koasialiniu kabeliu sujungti tinklo mazgai. ✓ Segmentai tarpusavyje jungiami kartotuvais. ✓ Kartotuvai jungiami laikanti “5-4-3” taisyklės. ✓ Kabelio pažeidimas nutraukia viso tinklo darbą. ✓ 10Base2 tinklo segmento elementai: RG58 koaksialinis kabelis, 2 terminatroriai segmento galuose (vienas su įžeminimu), T-konektoriai tinklo mazgams sujungti, BNC jungtys koaksialinio kabelio atkarpoms sujungti, tinklo plokštės su BNC jungtimi.10BaseT.
✓ Vytos poros (Twisted Pair) ne žemesnės kaip 3 kategorijos kabelis (UTP3). ✓ Topologija – žvaigždė, kurio viduryje naudojamas kartotuvas- koncentratorius (hub) arba komutatorius (switch). ✓ Galimas dviejų mazgų sujungimas tarpusavyje “verstu” (crossover) kabeliu. ✓ Kiekvienas tinklo mazgas prie koncentratoriaus jungiamas atskiru kabeliu. ✓ Vieno kabelio pažeidimas nutraukia tik tuo kabeliu prijungto mazgo darbą. ✓ Vytos poros kabelio galuose montuojami RJ45 tipo kištukai. ✓ 10BaseT tinklo koncentratoriai ir tinklo plokštės turi turėti RJ45 tipo lizdus. ✓ Maksimalus kabelio ilgis mazgui prijungti – 100m. ✓ “4” koncentratorių taisyklė – tarp bet kurių tinklo mazgų negali būti daugiau nei 4 koncentratoriai. ✓ Segmentas, tai vienu tinklo kabeliu prie koncentratoriaus prijungtas kompiuteris arba tarpusavyje sujungti koncentratoriai. ✓ 10BaseT koncentratoriai tarpusavyje jungiami tiesioginiu kabeliu per UpLink prievadą (tik vienas iš koncentratorių). ✓ 10BaseT tinklo įranga: UTP kabeliai su RJ45 kištukais, 10BaseT kartotuvai, tinklo plokštės su RJ45 lizdais
10BaseF.
ROIRL (Fiber Optic Inter-Repeater Link) standartas.
✓ Naudojamas optinis kabelis dviems kartotuvams sujungti. ✓ Maksimalus optinio kabelio ilgis tarp kartotuvų – 1km. ✓ Maksimalus tinklo ilgis-2500m. ✓ Maksimalus skaičius kartotuvų tarp dviejų tinklo mazgų. ✓ FOIRL naudojami transiveriai su AUI sąsaja iš vienos pusės (tinklo mazgui prijungti) ir pora ST lizdų (optiniam kabeliui) iš kitos pusės. ✓ FOIRL transiveriai gali būti jungiami MM (multimode) arba SM(singlemode) optiniais kabeliais.
10BaseFL (Fiber Link)
✓ Patobulintas FOIRL ✓ Standartas apibrėžia koncentratorių (šakotuvų) apjungimą arba tinklo mazgo prijungimą prie 10BaseFL šakotuvo. ✓ Naudojant MM optinį kabelį – maksimalus jo ilgis – 1km.
✓ Naudojant SM kabelį galima pasiekti 5km kabelio ilgį pusiauduplekso režimu ir 10km – duplekso rezimu.10BaseFP (Fiber Passive)
✓ Žvaigždės topologijos tinklas su pasyviu koncentratoriumi. ✓ Prie koncentratoriaus galima prijungti iki 33 mazgų. ✓ Maksimalus atstumas tarp koncentratoriaus ir mazgo-500m. ✓ Mazgų tinklo plokštė turi turėti 10BaseFL prievadus optiniams kabeliams prijungti.
100Mbit/s FastEthernet standartai
100BaseTX
✓ Populiariausias FastEthernet standartas naudojantis 5 kategorijoskabelio dvi vytas poras.
100BaseT4
✓ Naudojamos 4 vytos poros. Vytos poros kabelis ne žemesnės kaip 3kategorijos.
100BaseFX
✓ Naudojamas optinis kabelis.✓ Naudojant pusiauduplekso rėžimą, optinio kabelio ilgis gali siekti 2kmnaudojant MM ir 32km naudojant SM.
100BaseSX
✓ Naudojamas multimodinis (MM) optinis kabelis.✓ Suderinamas su 10BaseFL ir gali dirbti 10/100Mbit/s rėžimu.
✓ FastEthernet topologija – žvaigždė.✓ Centrinis FastEthernet įrenginys – kartotuvas arba komutatorius.✓ Kartotuvai skirstomi į dvi klases:
I klasės kartotuvas (class I repeater) yra transliuojantis (translational repeater). Naudoja informacijos kodavimo būdą suderinamą su 100BaseTX/FX ir 100BaseT4 technologijomis. Signalo užlaikymas gali siekti– 140 bt (bitinių vienetų).
II klases kartotuvas (class II repeater) yra “permatomas” (transparent repeater). Jis palaiko tik vieną kodavimo būdą iš naudojamų 100BaseTX/FX ir 100BaseT4 technologijose. Signalo užlaikymas gali siekti– 92 bt (bitinių vienetų).✓ Techniniai apribojimai: Kolizijos domenas naudojant vytą porą neturiviršyti 205m ir negali būti daugiau kaip du II klases kartotuvai ir vienasI klases kartotuvas. Max atstumas tarp kartotuvo ir kompiuterio – 100m, otarp kartotuvų – 5m.
Ethernet tinklo įranga
Tinklo plokštė (TP)
Tinklo plokštė (angl. Network Interface Card, NIC) kartu su savo tvarkykle(angl. driver) atlieka OSI modelio 1 (fizinio) ir 2 (kanalinio) lygmensfunkcijas.
Magistralinė tinklo plokštės funkcija – ryšio su kompiuterio sisteminemagistrale užtikrinimas. Tinklo plokštės gali tūrėti ISA, EISA, MCA, VLB,PCI, PC Card. Yra plokščių, kurias galima jungti prie lygiagretaus prievadoCentronic (prievadas spausdintuvui) bei nuoseklaus prievado RS-232C
(prievadas pelei). Taip pat yra tinklo plokščių, kurios integruotos įpačias sistemines kompiuterio plokštes.Tinklo plokštės tinklinės funkcijos. Tinklinėms funkcijoms priskirtinostos, kurios užtikrina kadrų apsikeitimą tinklu. Dalį šių funkcijų galiatlikti tinklo plokštės aparatūra, o kitą dalį – PK programonė įranga.Pagrindinės tinklo plokštės tinklinės funkcijos:1. Signalų lygio keitimas. Iš kompiuterio loginių lygių, 1 (0V) ir 0 (-5V) į tinklo lygius, pvz. 1 (0V) ir 0 (-3V).2. Perduodamo signalo kodavimas ir priimamo signalo dekodavimas. Pvz. Ethernet tinkle Mančesterio II kodo kodavimas ir dekodavimas.3. Savo kadro atpažinimas pagal MAC adresą (tinklo plokštė turi savo unikalų MAC adresą, kuris jai priskiriamas gamybos metu).4. Lygiagretaus (parallel) kodo konvertavimas į nuoseklų (serial) perduodant tinklu ir iš nuoseklaus į lygiagretų priimant iš tinklo.5. Apsikeitimo kadrais tinkle valdymas (arbitravimas), pvz. Ethernet tinkle naudojant CSMA/CD metodą.6. Kadro kontrolinės sumos skaičiavimas jį priimant ir perduodant.7. Kadro buferizavimas – laikinas saugojimas.8. Pertraukimo signalo siuntimas PK procesoriui informuojant apie kadro perdavimą (sėkmingą ar ne) ir priėmimą.
Tinklo sąsajos prievadai. TP plokštė gali turėti vieną ar keliatą tinklosąsajų: • BNC – 10Base2 segmentui; • AUI – universali sąsaja. Panaudojant transiverį galima jungti 10Base5, 10Base2, 10BaseT, 10BaseF ir FOIRL segmentus; • RJ-45 – 10BaseT, 100BaseTX, 100BaseT4 segmentui; • SC arba ST pora – 100BaseFX, 1000BaseSX, 1000BaseLX.10 Mbit/s TS gali turėti keliatą sąsajų, pvz., BNC+AUI, RJ-45+AUI, BNC+RJ-45. Universali plokštė “Combo” turi visas 10 Mbit/s sąsajas BNC+RJ-45+AUI.Yra plokščių kurios turi vieną RJ-45 sąsają 10 arba 100 Mbit/s greičiui.
Tinklo plokštės indikatoriai
Kai kurios tinklo plokštės turi šviesdijodžių indikatorius (diagnosticlights), skirtus indikuoti tinklo plokštės stovį. Pagal jų parodymus galimaspręsti apie tinkamą TP prijungimą prie tinklo ir stebėti duomenų perdavimo
procesą. Indikatorių gali būti keliatas. Žalias indikatorius byloja apieteisingą kabelio ir TP sujungimą, geltonas – apie TP apdorojamus duomenis.Tinklo plokštės konfigūracijaTinklo plokštės konfigūracija, tai suteikimas PK sisteminių resursų: • Pertraukimo skaičiaus (interrupt request – IRQ). • Įvedimo/išvedimos prievado bazinio adreso (base I/O port arba Input/Output Range). • Bazinio pagrindinės kompiuterio atminties adreso (base address).
Pertraukimo prašymo linija, tai fizinė linija, kuria kompiuterioįrenginiai, tame tarpe ir tinklo plokštė, prašo procesoriaus, kad juosaptarnautų. Kompiuteryje yra 15 pertraukimo prašymo linijų turinčių savonumerius: IRQ1, IRQ2 ir t.t. Konfigūruojant tinklo plokštę, jei reikiaparinkti laisvą (neskirtą kitiems įrenginiams) pertraukimo prašymo liniją –pertraukimo skaičių. Daugeliu atveju TP naudojamas IRQ10 arba IRQ11.
Įvedimo/išvedimos prievado bazinis adresas nurodo kanalą, kuriuokompiuterio įrenginys – tinklo plokštė keičiasi duomenimis su procesoriumi.Kiekvienas kompiuterio įrenginys turi tūrėti tokį adresą. Prievado adresasdažniausiai nurodomas dviem šešioliktainiais skaičiais, pvz. 230-23F.Tinklo plokštei dažniausiai skiriami tokie du prievado adresai: 300-30Farba 310-31F.
Bazinis pagrindinės kompiuterio atminties adresas nurodo tą pagrindinėsatminties sritį, kurią TP naudoją siunčiamų ir priimamų kadrųbuferizacijai. Parenkant bazinį atminties adresą, reikia įsitikinti ar jisnėra užimtas kito įrenginio.
Priklausomai nuo TP modelio, ji gali būti konfigūruojama įvairiai: • Konfigūracija panaudojant TP jungiklius (angl. jamper). • Konfigūracija panaudojant konfigūracijos utitlitą. TP parametrai įrašomi į energetiškai nepriklausomą tinklo plokštėje esančią atmintį. • Automatinė konfigūracija panaudojant PnP. TP sukonfigūruojama automatiškai kraunantis kompiuterio operacinei sistemai ir priskiriant jai reikiamus sisteminius resursus.
Tinklo plokštės tvarkyklės
Tinklo plokštės tvarkyklė užtikrina ryšį tarp kompiuterio ir tinkloplokštės. TP tvarkyklės turi būti suderintos su kompiuterio OS. Kai kurių
TP tvarkyklės yra platinamos kartu su OS. Pasirenkant naują TP, reikiaįsitikinti ar jos tvarkyklė bus suderinama su naudojama OS. Daugeliu atvejureikiamas tvarkykles galima rasti TP gamintojų svetainėse internete.Koncentratoriai (hub arba concentrator) ir kartotuvai (Repeater)
Kartotuvai naudojami tinklo segmentui prailginti. Dažniausiai jie naudojamimagistralės topologijos tinkluose – 10Base2 ir 10Base5
Signalas sklisdamas kabeliu silpnėja ir iškreipia savo formą. Jei kabelisper ilgas – signalas iškrypsta neatpažystamai.
Kartotuvas priima signalą iš vieno tinklo segmento, atstato signalo formą,jį sustiprina ir perduoda kitam tinklo segmentui.
Kartotuvas dirba fiziniame lygmenyje – jis operuoja kadro bitais.
Apribojimai naudojant kartotuvus:
• Negalima jungti kartotuvų kilpa – tinklas negali turėti uždaro kontūro. • Tarp bet kurių tinklo mazgų negali būti daugiau kaip 4 kartotuvai. • Fast Ethernet (100Mbit/s) tinkle gali būti tik vienas I klasės kartotuvas ir ne daugiau kaip du II klasės kartotuvai.
Priežastys, kai kartotuvai ir koncentratoriai atjungia prievadus (portus) –taiso papraščiausias tinklo klaidas:
• Klaida kadre: netinkama kontrolinė suma, netinkamas kadro ilgis (daugiau nei 1518 ir mažiau nei 64 baitai), netinkama kadro preambulė. • Daugybinė kolizija: daugiau nei 60 kolizijų iš eilės. Prievadas atjungiamas ir įjungiamos tik po tam tikro laiko. • Užtrukęs perdavimas (jabber): jei vienas maksimalaus ilgio kadras perduodamas 3 kartus ilgiau, nei jam reikia perduoti.
Koncentratoriai atlieka tas pačias funkcijas kaip ir kartotuvai. Naudojamižvaigždės topologijos tinkluose – 10BaseT, 100BaseT4 ir kt.
Koncentratoriai ir kartotuvai gali būti dviejų greičių – 10Mbit/s ir100Mbit/s.
Koncentratoriai ir kartotuvai gali turėti keletą skirtingų prievadų: BNC,AUI, RJ-45, ST. Prie jų gali būti prijungti skirtingų tipų kabeliai, pvz.UTP, RG58 ar Optinis kabelis.
FastEthernet kartotuvai
• I klasės kartotuvas (class I repeater) yra transliuojantis (translational repeater). Naudoja suderinamą su 100BaseTX/FX ir 100BaseT4 technologijomis informacijos kodavimo būdą. Signalo užlaikymas gali
siekti– 140 bt (bitinių vienetų). • II klases kartotuvas (class II repeater) yra “permatomas” (tranparent repeater). Jis palaiko tik vieną kodavimo būdą iš naudojamų 100BaseTX/FX ir 100BaseT4 technologijose. Signalo užlaikymas gali siekti– 92 bt (bitinių vienetų).Stekuojami (Stackable) koncentratoriai gali turėti skirtingus keičiamus arpridedamus modulius, skirtingai perdavimo terpei prijungti per BNC, AUI, RJ-45, ar ST prievadus.
Koncentratoriai tarpusavyje gali būti sujungiami tiesioginiu UTP kabeliuper kaskadinį prievada (UpLink). Tiesioginiu UTP kabeliu jungiami priekoncentratoriaus kompiuteriai. Jei koncentratoriai neturi kaskadinioprievado -reikia naudoti verstą UTP kabelį.
Kartotuvai naudojami: • Segmentams, kurie naudoja tą pačią ar skirtingą perdavimo terpę, apjungti • Signalui atstatyti ir sustiprinti • Mažiausiomis išlaidomis sujungti du segmentus
Kartotuvai nenaudojami skirtingų tipų tinklams , pvz. Ethernet ir TokenRingapjungti. Gali būti apjungti tik tokie tinklai, kurie naudoja tą patįpriėjimo prie perdavimo kanalo būdą, pvz. CSMA/CD.
Koncentratoriai turi keliatą prievadų tinklo mazgams – kompiuteriams –prijungti. Koncentratoriai gali būti jungiami ir tarpusavyje.
Koncentratoriaus ir kartotuvo sąsajos prievadai: • BNC – 10Base2 segmentui; • AUI – universali sąsaja. Panaudojant transiverį galima jungti 10Base5, 10Base2, 10BaseT, 10BaseF ir FOIRL segmentus; • RJ-45 – 10BaseT, 100BaseTX, 100BaseT4 segmentui (tinklo mazgui), bei kito koncentratoriaus prijungimui. • SC arba ST pora – 100BaseFX, 1000BaseSX, 1000BaseLX;Dažniausiai naudojami koncentratoriai su RJ-45 prievadais. Prievadųskaičius dažniausiai yra keturių kartotinis:4,8,12,16,24. Kaip ir tinkloplokštės, tai ir koncentratoriai gali tūrėti dviejų greičių – 10/100Mbit/s– RJ-45 prievadus.
Koncentratorių konstrukcijos
Koncentratoriai, pagal savo konstrukciją, skirtomi į keturias grupes.
Autonominiai, fiksuoto prievadų skaičiaus koncentratoriai su vidiniu arišoriniu maitinimo bloku. Prijungiamų segmentų skaičius, t.y.koncentratoriau prievadų skaičius yra iš anksto fiksuotas.
Moduliniai koncentratoriai turi modulinę struktūrą ir gali būti lengvaipritaikomi įvairioms tinklo konfigūracijoms. Į jo bloką gali būtiįmontuojamas skirtingas skaičius keičiamų modulių, dažniausiai su 8
prievadais. Gali būti montuojami skirtingai fizinei terpei pritaikytimoduliai, pvz. vytos poros arba optinio kabelio. Atskiru maduliu gali būtiįmontuotas ir koncentratoriaus valdymo įtaisas, taip sudarant prielaidasvaldyti koncentratoriaus darbą, pvz. atjungti arba prijungti prievadus,rinkti kadrų perdavimo statistinius duomenis ir kt.Stekuojami koncentratoriai panašūs į autonominiu, fiksuoto prievadųskaičiaus koncentratorius, tačiau gali būti jungiami tarpusavyje irsudaryti vieną koncentratorių. Jie turi specialų prievadą jungiantį jųbendrą signalo kartojimo bloką. Stekuojami koncentratoriai turi keliatąvidinių magistralių, juos sujungus, sujungiamos tos magistralės ir tampabendromis visiems koncentratoriams.
Moduliniai-stekuojami koncentratoriai savyje jungia modulinių ir stekuojamųkoncentratorių savybes. Turi keičiamus modulius ir gali būti sujungtitarpusavyje kaip stekuojami koncentratoriai.
Tinklo apsauga panaudojant koncentratorius
Dažniausiai naudojamas apsaugos būdas – MAC adresų priskyrimaskoncentratoriaus prievadams. Šiuo atveju, prie kurio nors koncentratoriausprievado gali jungti tik tie tinklo mazgai, kurių MAC adresai tam prievaduipriskirti. Taip galima apsaugoti nuo nesankcijonuoti prisijungimo prietinklo kitiems tinklo mazgams. Tokie koncentratoriai vadinami“intelektualiai” ir turi valdymo bloką. Valdymo bloką sudaro aparatinė irprograminė įranga. Koncentratoriau parametrus tinklo administratorius galikeisti per terminalą ar PK su terminalo emuliavimo programa. Terminalasjungiamas per konsolės prievadą (dažniausiai RS-232C). Prisijungusterminalu administratorius gali įvesti reikiamas MAC reikšmes. Galimaatlikti ir kitas koncentratoriaus valdymo funkcijas, pvz. prijungti iratjungti kuriuos nors prievadus.
Koncentratorių valdymas
“Intelektualius” koncentratorius galima konfigūruoti. Tai galima padarytiper terminalą, prijungą prie koncentratoriaus konsolės PS-232C prievado.“Intelektualūs” koncentratoriai gali tūrėti ir daugiau naudingų funkcijų:gali teikti informaciją apie savo ir kiekvieno savo prievado darbo stovį.Naudojantis vien tik prie koncentratoriaus prijungtu terminalu gali būtinepatogu. Dauguma “intelektualių” koncentratorių valdomi centralizuotai perTCP/IP tinklą naudojantis SNMP (Simple Network Management Protocol)protokolu. Šiuo atveju į koncentratoriaus valdymo bloką yra įmontuojamasSNMP agentas. Jis renka duomenis apie koncentratorių ir saugo valdančiosios
informacijos duomenų bazėje – MIB (Management Information Base). Šiojeduomenų bazėje saugoma ir valdančioji informacija, t.y. informacija, kuriįtakoja koncentratoriaus veikimą. Pavyzdžiui, MIB bazėje yra kintamasisvaldantis prievados stovį. Keičian to kintamojo reikšmę, prievadą galimaįjungti arba išjungti. Koncentratorius valdomas tinklu iš valdymo stoties,kurioje yra SNMP klientas. Prie koncentratoriaus prisijungti galima tikžinant koncentratoriaus IP adresą. Koncentratoriui IP adresą turi suteiktiprie koncentratoriaus per terminalą prisijungęs administratorius.Tiltai (bridge) ir komutatoriai (switch)
Tiltai ar komutatoriai taip pat apjungia atskirus tinklų segmentus.
Tiltu ar komutatoriumi gali būti sujungti skirtingų tipų, pvz Ethernet irTokenRing tinklai.
Tiltu ar koncentratoriumi galima izoliuoti skirtingų tinklo segmentųperdavimo srautus, tame tarpe ir kolizijas.
Tiltas ar komutatorius dirba kanalo lygyje ir operuoja kadrais.
Tiltas naudoja tris žingsnius siekdamas izuoliuoti skirtingus tinklosegmentus:
• Mokymasis. Tiltas fiksuoja kiekvieno persiųsto kadro siuntėjo adresą ir tilto prievadą, per kurį tas kadras atėjo. Šiuos duomenis patalpina į persiuntimo lentelę (forwarding table) • Filtravimas ir Persiuntimas. Tiltas tikrina atsiųsto kadro gavejo adresą ir tilto prievadą, per kurį tas kadras gautas. Duomenys sulyginami su turimomis reikšmėmis persiuntimo lentelėje. Jei gavėjas yra tame pačiame segmente iš kurio atėjo kadras – jis filtruojamas. Jei kitame segmente – kadras nukreipiamas į atitinkamą segmentą. • Broadcating/multicasting. Jei kadras skirtas visiems ar daliai tinklo mazgų – tiltas jį perduos visais prievadais.
Kiekvienas prie tilto ar komutatoriau prijungtas segmentas turi atskirąkolizijos domeną.
Komutatorius atlieka tas pačias funkcijas kaip ir tiltas. Jis yra našesnis,turi daugiau prievadų, prie vieno prievado dažnai jungiamas vienas mazgas-serveris.
Tiltu gali būti bet koks kompiuteris su dviem ir daugiau tinklo plokštėmis.
Komutatoriai dažniausiai realizuoti kaip atskiri įrenginiai.
Tinkle, kur naudojamis komutatoriai ar tiltai, neturi būti uždaro kontūro.Komutatorius ir tiltas praleidžia visiems ar daliai mazgų siųstus kadrus,
todėl šie kadrai pradėtų sklisti tinklo kontūru – ratu.Efektyviam tilto ar komutatoriaus darbui reikia taip suskirtyti tinklosegmentus, kad dauguma informacijos (nemažiau 80%) būtų perduodama segmentoviduje. Turi būti išlaikyta 80/20 taisyklė.
Tiltai ir komutatoriai atlieka ir kartotuvo ar koncentratoriaus funkcijas.
Tiltai ir komutatoriai gali būti valdomi programiškai sudarant arbakoreguojant rankomis persiuntimo lenteles, uždarant ar atidarantpageidaujamą prievadą.
Virtualūs tinklai – VLAN
Naudojant komutatorius galima sudaryti virtualius lokalius tinklusapsprendžiant, kokie tinkle esantys kompiuteriai gali keistis informaciją.Kompiuterių grupė, galinti keistis informaciją, sudaro vieną domeną.Kompiuteris gali priklausyti ir keliems domenams iš karto.———————–[pic]
[pic]