UTENOS KOLEGIJAVERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETASTEISES STUDIJŲ PROGRAMA
CIVILINĖS TEISĖS KURSINIS DARBASCIVILINĖS BŪKLĖS AKTAIAtlikėjas:gr.stud.2006-10-17
Vadovas:Doc. R.Balkevičienė2006- –
UTENA 2006
TURINYS
Įvadas………………………………………………………………………………………………3
1. Civilinės būklės aktų bendra registravimo tvarka ir vieta…………………………………….42. Atskirų civilinės būklės aktų registravimo specifika………………………………………….62.1. Gimimo registravimas………………………………………………………………….62.2. Tėvystės pripažinimo ir tėvystės nustatymo registravimas…………………………….72.3. Įvaikinimo registravimas……………………………………………………………….92.4. Santuokos registravimas………………………………………………………………102.5. Santuokos nutraukimo registravimas…………………………………………………112.6. Mirties registravimas………………………………………………………………….123. Civilinės būklės aktų įrašų papildymas, ištaisymas ir pakeitimas……………………………134. Atskirų civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo specifika……………………………………..154.1. Asmens vardo, pavardės pakeitimas……………………………………………………….154.2. Lyties pakeitimas…………………………………………………………………………..175. Partnerystės registravimas……………………………………………………………………18
Išvados……………………………………………………………………………………………20
Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………..21
ĮVADAS
Su piliečio teisnumu ir veiksnumu glaudžiai siejasi kai kurie teisiniai faktai (veiksmai ir įvykiai): piliečio gimimas, santuoka, ištuoka, jo amžius, pavardė, mirtis ir kt. Šie teisiniai faktai individualizuoja žmogų, apibūdina jo teisinę padėtį (teisinį statusą) visuomenėje, iš jų galima spręsti apie jo civilinę būklę, apie jo teisnumo ir veiksnumo dinamiką, apie jo teises ir pareigas [1.P 136]Taigi tokie teisiniai faktai (veiksmai ir įvykiai), kurie apibūdina piliečio teisinę padėtį ir kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Valstybės privalomai registruojami civilinės metrikacijos arba kitose įstatymais numatytose įstaigose ar institucijose, yra vadinami civilinės būklės aktais.Pagal LR Civilinio kodekso (CK) 2.18 straipsnį šiuo metu Lietuvoje egzistuoja šie civilinės būklės aktai, kuriuos Valstybė privalomai registruoja:1) asmens gimimas;2) asmens mirtis;3) santuokos sudarymas;4) santuokos nutraukimas;5) įvaikinimas;6) tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas;7) vardo ir pavardės pakeitimas;8) asmens lyties pakeitimas;9) partnerystė .[4]LR CK 2.19 straipsnio 1 dalis numato civilinės būklės aktus registruojančias institucijas bei bendrą registracijos tvarką: “Civilinės būklės aktus, išskyrus partnerystę, registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą.”[4]Galiojantys įstatymai bei poįstatyminiai aktai numato kiekvieno iš minėtų faktų registravimo terminus ir tvarką.
1. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ BENDRA REGISTRAVIMO TVARKA IR VIETA
Civilinės būklės aktų registravimo metrikacijos ir kitose LR įstatymų numatytose įstaigose tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu 2001 m. birželio 29 d. Nr. 129 “Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo”.Šios taisyklės numato civilinės būklės aktų registraciją:1. Miestų ir rajonų civilinės metrikacijos įstaigose, kurios registruoja asmens gimimą, asmens mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) pripažinimą ir nustatymą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir asmens lyties pakeitimą.2. Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose, kurios turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių gimimą, santuoką ir mirtį.3. Miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, ir seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnų, kurie turi teisę registruoti asmens mirtį.Taisyklės nustato, kad yra draudžiama įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau, savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims.Duomenys apie asmenį į civilinės būklės aktų įrašus ir jų liudijimus įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo ir Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka.Įrašant civilinės būklės aktų įrašus turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo asmens tapatybę ir aktus, registruotinus civilinės metrikacijos ar konsulinėje įstaigoje, taip pat seniūnijoje.Civilinės būklės aktai įrašomi lietuvių kalba.Kiekvienas civilinės būklės akto įrašas įrašomas dviem egzemplioriais. Aktų įrašai registruojami atskiruose registracijos žurnaluose pagal aktų rūšis, pradedant registruoti kasmet sausio 1 dieną ir baigiant gruodžio 31 dieną įskaitytinai. Akto įrašo numeris įrašomas pagal registracijos žurnalą. Aktų įrašai pildomi remiantis pasu ar jį atstojančiu dokumentu, taip pat gyventojų registro centrinės duomenų bazės duomenimis. Akto įrašą pasirašo ir civilinės metrikacijos įstaigos herbiniu antspaudu tvirtina įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas bei įrašą įrašęs tarnautojas. Aktų įrašai įrašomi bei jų liudijimai išrašomi kompiuteriniu spausdintuvu arba rašomąja mašinėle.[11]
Įrašytas civilinės būklės akto įrašas turi būti perskaitytas pareiškėjui (pareiškėjams), jo (jų) ir akto surašiusio tarnautojo pasirašytas ir patvirtintas civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos herbiniu antspaudu. Jeigu pareiškėjas (pareiškėjai) nemoka lietuvių kalbos, jie privalo pasikviesti vertėją. Apie gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, pavardės, vardo, tautybės pakeitimo ir mirties įrašų įrašymą pareiškėjams išduodami atitinkami liudijimai.Civilinės būklės aktų įrašuose atsiradusias klaidas ištaiso ir pakeitimus padaro civilinės metrikacijos organai, jeigu tam yra pakankamas pagrindas ir tarp suinteresuotų asmenų nekyla ginčas. Atsisakymas ištaisyti ar pakeisti įrašą gali būti apskųstas teismui. Kilus ginčui tarp suinteresuotų asmenų, įrašas gali būti taisomas remiantis teismo sprendimu.Civilinės būklės aktų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą prižiūri Teisingumo ministerija jos nuostatuose nustatyta tvarka.Civilinės metrikacijos įstaigose registruojant civilinės būklės aktus, taip pat papildant, keičiant aktų įrašus ir išduodant įrašų liudijimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava imama Lietuvos Respublikos valstybės rinkliavos įstatymo nustatyta tvarka, kurio 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės rinkliavos objektas yra civilinės būklės aktų registravimas civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimas bei papildymas ir dokumentų, patvirtinančių įrašą civilinės būklės akte, išdavimas. Šis įstatymas taip pat numato lengvatų ir atleidimo nuo valstybės rinkliavos atvejus.Civilinės būklės aktų įforminimas ir dokumentų išdavimas teikiant konsulines paslaugas yra konsulinio mokesčio objektas pagal LR konsulinio mokesčio įstatymą, kuris reglamentuoja konsulinio mokesčio ėmimą už Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus.Valstybės rinkliavos dydžius civilinės metrikacijos įstaigose registruojant civilinės būklės aktus, taip pat papildant, keičiant aktų įrašus ir išduodant įrašų liudijimus, galima pamatyti priede Nr. 1.Konsulinio mokesčio tarifai, susiję su civilinės būklės aktų įforminimu ir dokumentų išdavimu, yra pateikiami priede Nr. 2.2. ATSKIRŲ CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO SPECIFIKA2.1. GIMIMO REGISTRAVIMASRegistravimo vietaGimimas registruojamas vaiko tėvų pasirinkimu vaiko gimimo vietos arba jo tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje.Rasto vaiko gimimas registruojamas vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimu vaiko radimo vietovės civilinės metrikacijos įstaigoje.Gimimo registravimo terminai bei registravimo dokumentai Apie vaiko gimimą pareiškia žodžiu arba raštu jo tėvai ar vienas iš jų.Jeigu tėvai serga, yram mirę ar dėl kitų priežasčių negali pareikšti, – apie vaiko gimimą gali pareikšti giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija arba vaiko teisių apsaugos tarnyba. Įstaigos apie vaiko gimimą pareiškia raštu. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, – per tris paras nuo gimimo laiko. Pareiškimas dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo turi būti paduotas per tris paras nuo vaiko radimo laiko. Jei vaikas gimė negyvas medicinos įstaigoje, tai pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie tai privalo šios medicinos įstaigos administracija.Registruojant gimimą, turi būti pateikiami šie dokumentai:1. Medicinos įstaigos arba gydytojų konsultacinės komisijos išduotas pažymėjimas, kuriuo patvirtintas vaiko gimimo faktas ir laikas. Jeigu vaikas gimė negyvas arba mirė per pirmąsias šešias gyvenimo dienas, – medicinos perinatalinės mirties liudijimas. Jeigu vaikas gimė laive, – laivo kapitono surašytas ir antspaudu patvirtintas laisvos formos aktas, kuriame nurodoma vaiko gimimo laikas ir lytis, motinos vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data; esant galimybei, nurodomi duomenys ir apie vaiko motinos sutuoktinį. Pagal LR prekybinės laivybos įstatymą šį laivo kapitono aktą pasirašo dar du liudininkai, laivo gydytojas arba felčeris, jeigu jie yra laivo įgulos nariai.
2. Kartu pateikiami abiejų tėvų pasai ir santuokos liudijimas. Užsienio valstybės pilietis pateikia savo galiojantį pasą, o asmuo be pilietybės – leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Kai negalima pateikti antrojo iš tėvų paso arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jis yra išvykęs, duomenys apie jį įrašomi remiantis gyventojų registro centrinės duomenų bazės duomenimis arba vaiko tėvų tarpusavio santuokos liudijimu.3. Registruojant rasto vaiko gimimą, pateikiamas vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymas, policijos įstaigos protokolas apie vaiko radimo aplinkybes, vietą ir laiką bei gydytojų konsultacinės komisijos išduotas pažymėjimas apie vaiko gimimą.4. Kai vaiko tėvai nesusituokę, pateikiamas motinos pasas ar jį atstojantis asmens dokumentas ir nustatyta tvarka patvirtintas vaiko tėvo pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo.Civilinės būklės duomenų įrašymo tvarka gimimo atvejuVaiko gimimas registruojamas įrašant gimimo įrašą ir išduodant gimimo liudijimą.Vaikui suteikiama tėvų pavardė ir tautybė. Vardas (du vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo ar pavardės (kai tėvų pavardės skirtingos), vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol tėvai nepateiks teismo nutarties suteikti vaikui vardą (pavardę). Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įrašo skiltyje “vaiko tautybė” įrašomas žodis “nenurodyta”. Duomenys apie tėvus įrašomi remiantis jų pasais, civilinės būklės aktų įrašais ir liudijimais, taip pat gyventojų registro duomenimis.[11]Jei vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir jei tevystė nepripažinta ir nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motina įrašomi remiantis jos pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu. Duomenys apie vaiko tėvą neįrašomi.Registruojant rasto (taip pat medicinos įstaigoje motinos be asmens dokumentų pagimdyto ir palikto) vaiko gimimą, jo vardas, pavardė ir tautybė įrašomi vaiko teisių apsaugos tarnybos nurodymu. Duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje “Pastabos” įrašoma: “Vaikas rastas, tėvai nežinomi” arba “Vaikas paliktas medicinos įstaigoje. Tėvai nežinomi”. Rasto vaiko gimimo data įrašoma remiantis gydytojų konsultacinės komisijos išduotu pažymėjimu. Įregistravus vaiko gimimą, į Lietuvos Respublikos piliečių – vaiko tėvų pasus įrašomi duomenys apie vaiką (vaikus): vardas (vardai), pavardė ir asmens kodas. Įrašas tvirtinamas civilinės metrikacijos arba Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos darbuotojo parašu ir spaudu su įstaigos pavadinimu. Į užsienio valstybių piliečių pasus ir asmenų be pilietybės leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje duomenys apie jų gimusius vaikus neįrašomi.Įregistravus vaiko gimimą ir išdavus gimimo liudijimą, vaiko tėvams, turintiems teisę į pašalpą, išduodamas pažymėjimas gimimo pašalpai gauti. 2.2. TĖVYSTĖS PRIPAŽINIMO IR TĖVYSTĖS NUSTATYMO REGISTRAVIMASRegistravimo vietaTėvystės pripažinimas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos (jei vaiko gimimas nebuvo įregistruotas arba įregistruotas ne Lietuvoje) civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis notaro patvirtintu vyro, laikančio save vaiko tėvu, ir motinos pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo pirmąjį egzempliorių.[11]Tėvystės nustatymas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo pirmąjį egzempliorių, remiantis teismo sprendimu nustatyti tėvystę. Jei vaiko gimimas įregistruotas ne Lietuvoje, tėvystės nustatymas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.[11]Registravimo dokumentaiTėvystės pripažinimas registruojamas remiantis: notaro patvirtintu vyro, laikančio save vaiko tėvu, ir motinos pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo; medicinos įstaigos išduota pažyma apie moters neštumą (jei paduodamas notaro patvirtintas bendras pareiškimas pripažinti tėvystę, kol gims vaikas); teismo patvirtintą pareiškimu (jei vaiko motina mirusi, pripažinta neveiksnia ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų); teismo patvirtintu bendru pareiškimu (jei tėvystė pripažinta vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, laikančio save vaiko tėvu, bendru pareiškimu); pilnamečio vaiko sutikimu (kadangi tėvystės pripažinimo pareiškimas negali būti registruojamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas); kitais bendroje gimimo registravimo tvarkoje numatytais dokumentais (tėvų pasai ir pan.).Tėvystės nustatymas registruojamas, remiantis:• teismo sprendimu nustatyti tėvystę;• kitais bendroje gimimo registravimo tvarkoje numatytais dokumentais (tėvų pasai ir pan.)Civilinės būklės duomenų įrašymo tvarka tėvystės pripažinimo ir tėvystės nustatymo atveju Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas dar neįregistruotas, civilinės metrikacijos įstaiga nustatyta tvarka įrašo vaiko gimimo įrašą. Duomenys apie vaiko tėvus įrašomi remiantis jų pasais ar juos atstojančiais asmens dokumentais, tėvo ir motinos bendru pareiškimu, gyventojų registro duomenimis. Pavardė, vardas ir tautybė vaikui suteikiami aukščiau išvardinta bendra gimimo registravimo tvarka.Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, ir tėvystės nustatymą, civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi nustatyta tvarka patvirtintu bendru pareiškimu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti tėvystę, įrašo civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašą. Duomenys apie motina įrašomi remiantis jos pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu. Duomenys apie tėvą įrašomi remiantis jo pasu ar pasą atstojančiu asmens dokumentu, teismo sprendimu ir gyventojų registro duomenimis. Pavardė, tautybė vaikui suteikiami: registruojant tėvystės pripažinimą – aukščiau išvardinta bendra tvarka, registruojant tėvystės nustatymą – paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba, motinos nurodymu, jam suteikiama tėvo pavardė ir tautybė. Išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas. Pirmiau išduotas vaiko gimimo liudijimas paimamas ir sunaikinamas nustatytąja tvarka.2.3. ĮVAIKINIMO REGISTRAVIMASĮvaikinimo registravimo vietaĮvaikinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą, remiantis teismo sprendimu įvaikinti. Jei vaiko gimimas buvo įregistruotas ne Lietuvoje, įvaikinimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą įvaikinti, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.Įvaikinimo registravimo dokumentaiRegistruojant įvaikinimą, įvaikintojai (įvaikintojas) arba jų (jo) įgaliotas asmuo civilinės metrikacijos įstaigai privalo pateikti:• vaiko gimimo liudijimą;• teismo sprendimą įvaikinti;• savo pasus (pasą) arba leidimus (leidimą) nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;• nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą (kai įregistruoti įvaikinimą prašo įvaikintojų įgaliotas asmuo).Civilinės būklės duomenų įrašymo tvarka įvaikinimo atvejuRegistruojant įvaikinimą, įrašomas civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašas, kuriuo pakeičiami duomenys apie vaiką ir jo tėvus: įvaikio vardas, pavardė ir tautybė (jei šie duomenys apie vaiką buvo pakeisti teismo sprendimu); tėvo vardas, pavardė, tautybė, asmens kodas; motinos vardas, pavardė, tautybė, asmens kodas.Jei vaiką įvaikina vienas vyras arba moteris, antrojo iš vaiko tėvų duomenys išbraukiami, neįrašant naujų duomenų.Pakeitus įvaikio gimimo įraše duomenis, išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas.Įregistravus įvaikinimą, duomenys apie vaiką įrašomi į įtėvių pasus ta pačia tvarka, kaip ir genetinių tėvų. Draudžiama be įtėvių sutikimo, o jiems mirus – be vaiko teisių apsaugos tarnybos leidimo pranešti civilinės metrikacijos įstaigoje esančius duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, kad įtėviai nėra įvaikio tėvai. [11]Įvaikis duomenis apie savo įvaikinimą turi teisę gauti sulaukęs pilnametystės.Teismo sprendimu įvaikinimą panaikinus, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašą, kuriuo vaiko gimimo duomenis pakeičia iki įvaikinimo buvusiais duomenimis ir išduoda naują gimimo liudijimą.2.4. SANTUOKOS REGISTRAVIMASRegistravimo vietaSantuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje, specialiai tam pritaikytoje patalpoje. Vieno iš sutuoktinių sunkios ligos atveju, santuoka gali būti registruojama, gydančiam gydytojui sutikus, sergančiojo namuose arba ligoninėje. Santuoka su asmeniu, esančiu tardymo izoliatoriuje arba atliekančiu bausmę pataisos darbų įstaigoje, registruoja šių įstaigų buvimo vietos metrikacijos įstaigos.
Santuokos registravimo dokumentai1. Asmeniškai raštu paduotas prašymas (žr. Priedą Nr. 3), kuriame yra patvirtinama, kad yra įvykdytos visos LR Civiliniame kodekse išvardytos santuokos sudarymo sąlygos. Šis prašymas netenka galios, jei bent vienas iš asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku be svarbių priežasčių neatvyksta įregistruoti santuokos arba prašymas atsiimamas;2. Gimimo liudijimai;3. Pasai arba leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;4. Ištuokos liudijimas (ištuoktam asmeniui);5. Sutuoktinio mirties liudijimas (našliui);6. Savo valstybės kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių (užsienio valstybės piliečiui).Prašymo įregistruoti santuoką padavimo faktas viešai skelbiamas civilinės metrikacijos įstaigoje ne vėliau kaip dvi savaitės iki santuokos registravimo dienos.Civilinės būklės duomenų įrašymas santuokos atvejuSantuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos, dalyvaujant patiems susituokiantiesiems ir dviem liudytojams. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovas, norinčiųjų susituokti prašymu ir esant svarbioms priežastims, turi teisę registruoti santuoką nepraėjus vienam mėnesiui, tačiau ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo prašymo padavimo dienos.Užsienio valstybių piliečių santuoka registruojama bendra tvarka.Santuoka registruojama iškilmingai, kai to pageidauja susituokiantieji.Santuoka registruojama įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą.Santuoką sudariusių Lietuvos Respublikos piliečių pasuose įrašoma apie santuokos įregistravimą, nurodant sutuoktinio vardą, pavardę ir gimimo metus, santuokos įregistravimo vietą ir laiką. Sutuoktinio, priėmusio antrojo sutuoktinio pavardę, pase daroma atžyma apie būtinumą pakeisti pasą. Užsienio valstybių piliečių pasuose ir asmenų be pilietybės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose tokie įrašai nedaromi. Apie šių asmenų santuokų įregistravimą pranešama jų gyvenamosios vietos policijos komisariatui ar tų valstybės konsulinėms įstaigoms pasiunčiant santuokos įrašo kopiją Civilinės metrikacijos taisyklių ir/arba LR tarptautinių sutarčių tvarka.Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 1992 m.lapkričio 02 d. LR civilinio kodekso nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukiamos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą, išduodant santuokos liudijimą ir pažymint tai sutuoktinių pasuose.LR piliečių užsienio valstybių institucijose įregistruotos santuokos, nepažeidžiant LR įstatymų, įtraukiamos į apskaitą jų gyvenamosios vietos LR civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą, išduodant santuokos liudijimą ir apie tai pažymint LR piliečio pase. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenančių piliečių santuokas į apskaitą įtraukia Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius.
2.5. SANTUOKOS NUTRAUKIMO REGISTRAVIMASSantuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos nutraukimo įrašą, išduodant ištuokos liudijimus ir pažymint apie tai ištuoktųjų asmenų pasuose.Civilinės metrikacijos įstaiga, įregistravusi santuokos nutraukimą, išsiunčia šią santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos pranešimą, o pastaroji apie tai pažymi santuokos įraše.Registruojant santuokos nutraukimą, buvusiems sutuoktiniams paliekamos santuokoje turėtos pavardės, jeigu teismas, nutraukdamas santuoką, nenusprendė kitaip. Sutuoktiniui gali būti suteikiama ikisantuokinė pavardė, kurią grąžinus, buvęs sutuoktinis turi pakeisti pasą.Santuokai pasibaigus vieno iš sutuoktinių mirtimi arba paskelbimu mirusiu, civilinės metrikacijos įstaiga kito sutuoktinio pase ar jį atstojančiame dokumente, žemiau spaudo apie santuokos įregistravimą, įrašo žodį “Našlys” arba “Našlė”. Šis įrašas tvirtinamas civilinės metrikacijos įstaigos vadovo (jo pavaduotojo) parašu ir herbiniu antspaudu.
Įregistravus užsienio valstybės piliečio santuokos nutraukimą, civilinės metrikacijos įstaiga apie tai praneša jo gyvenamosios vietos Lietuvoje policijos komisariatui.Lietuvos Respublikos piliečių santuokos nutraukimas su kitų valstybių piliečiais, įregistruotas užsienio valstybių institucijose, įtraukiamas į apskaitą jų gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos nutraukimo įrašą, išduodant ištuokos liudijimą ir apie ati pažymint LR piliečio pase. Nuolat Lietuvoje negyvenančių piliečių santuokų nutraukimą į apskaitą įtraukia Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius.
2.6. MIRTIES REGISTRAVIMASRegistravimo vietaMirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos ar mirimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba seniūnijose (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas), arba LR konsulinėje įstaigoje, remiantis medicininiu mirties liudijimu.
Mirties registravimo dokumentai• Mirusiojo giminaičių, kaimynų ir kitų fizinių asmenų, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos arba policijos pareiškimas. Jis turi būti paduotas ne vėliau kaip per tris paras nuo mirimo arba mirusiojo suradimo laiko.• Laikinas ar galutinis medicininis mirties liudijimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu. Jei mirtis įregistruota remiantis laikinu medicininiu mirties liudijimu, jis ne vėliau kaip per vieną mėnesį turi būti pakeistas galutiniu.Civilinės būklės duomenų įrašymas mirties atvejuMirtis registruojama įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą, Įregistravus nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo mirtį, taip pat išduodamas pažymėjimas laidojimo pašalpai gauti.Jeigu mirusysis turėjo pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jis registruojant mirtį paimamas. Pirmajame paso puslapyje įrašoma “Paso savininkas mirė 200…m……d., mirties įrašo Nr….”. Šis įrašas patvirtinamas civilinės metrikacijos ar kitos mirties įrašą įrašiusios įstaigos darbuotojo parašu ir tos įstaigos antspaudu. Mirusiųjų pasai kartą per mėnesį perduodami miesto (rajono) policijos komisariatui, pridedant apyrašą. Jeigu mirusiojo pasas registruojant mirtį nebuvo pateiktas, apie tai pažymima apyraše.[11]Užsienyje mirusio LR piliečio ar kito nuolatinio gyventojo mirtis registruojama LR konsulinėje arba civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis į lietuvių kalbą išverstu užsienio valstybės atitinkamos įstaigos išduotu medicininiu mirties liudijimu arba mirties liudijimu (išrašu iš mirties registro), įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą.3. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮRAŠŲ PAPILDYMAS, IŠTAISYMAS IR PAKEITIMAS
Papildyti civilinės būklės aktų įrašus leidžiama, jei:1. Paaiškėja duomenys apie asmenį, kurio mirtis buvo įregistruota kaip nežinomo;2. Asmens gimimo datą būtina papildyti mėnesiu ir diena arba diena;3. Civilinės būklės akto įrašą būtina papildyti kitais duomenimis apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį.Ištaisyti civilinės būklės aktų įrašus leidžiama:1. Jei asmens gimimo įraše įrašytas sutrumpinimas, mažybinis ar maloninis vardas ar iškraipyta pavardė;2. Teismo sprendimu nustačius klaidą įraše;3. Gyventojų registro tarnybai ar civilinės metrikacijos įstaigai nustačius klaidą jos ar kitos civilinės metrikacijos įstaigos įrašytame įraše;4. Kitais atvejais, jei pareiškėjas įrodė įrašo neteisingumą.Pakeisti civilinės būklės aktų įrašus leidžiama:1. Teisingumo ministerijos leidimu pakeitus asmens vardą, pavardę ar tautybę;2. Jei reikia pakeisti asmens lytį, vardą ir pavardę dėl lyties pasikeitimo (hermafroditui) arba pakeitimo3. Pakeitus vaiko pavardę ir kitus duomenys dėl jo įvaikinimo;4. Pakeitus vaiko pavardę, kai jo tėvai pakeitė savo pavardes;5. pripažinus ar nustačius tėvystę vaikui, kurio gimimas jau įregistruotas;6. panaikinus teismo sprendimą nustatyti tėvystę;7. panaikinus teismo sprendimą įvaikinti;8. pripažinus santuoką negaliojančią;9. teismo sprendimu išbraukus iš gimimo įrašo duomenis apie vaiko tėvą ar motiną. [11]Prašymai papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės aktų įrašus pateikiami asmenų gyvenamosios vietos, o įstaigų, globojančių nepilnamečius ir neveiksnius asmenis, prašymai – jų buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių kitose valstybėse, prašymai pateikiami Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui per Lietuvos respublikos konsulines įstaigas.Civilinės būklės akto įrašas papildomas, ištaisomas ir keičiamas įrašant nustatytos formos civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašą.
Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašas įrašomas remiantis:a. Teismo sprendimu;b. Teisingumo ministerija patvirtinta civilinės metrikacijos įstaigos vadovo išvada pakeisti asmens vardą, pavardę ir tautybę;c. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovo patvirtinta išvada papildyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą.d. Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos surašytu civilinės būklės akto įrašo klaidų protokolu;e. Medicinos įstaigos išduotu medicininiu mirties liudijimu su duomenimis apie asmenį, kurio mirtis buvo įregistruota kaip nežinomo;
f. Tėvystės pripažinimo pareiškimu.[11]Atskirais civilinės būklės akto įrašų ištaisymo ir pakeitimo atvejais civilinės metrikacijos įstaiga surašo nustatytos formos išvadą.Asmens ar jo atstovo prašymą papildyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą civilinės metrikacijos įstaiga privalo išnagrinėti per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Prireikus iš kitų valstybių gauti civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas tą dieną, kai civilinės metrikacijos įstaiga šiuo klausimu kreipėsi raštu į Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministeriją. Prašymo nagrinėjimo terminas atnaujinamas tą dieną, kai civilinės metrikacijos įstaiga gavo akto įrašo nuorašą arba pranešimą apie tai, kad akto įrašas neišliko.Civilinės metrikacijos įstaiga, papildžiusi ar pakeitusi civilinės būklės akto įrašą, pareiškėjui ar jo atstovui išduoda naujus civilinės būklės aktų įrašų liudijimus. Senieji liudijimai paimami ir sunaikinami nustatyta tvarka.4. ATSKIRŲ CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮRAŠŲ PAKEITIMO SPECIFIKA
4.1. ASMENS VARDO, PAVARDĖS PAKEITIMASLietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 111 “Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo” tvirtina taisykles, reglamentuojančias asmens vardo, pavardės bei tautybės pakeitimą.Asmens vardas, pavardė ir tautybė jo civilinės būklės aktų įrašuose keičiama tada, kai nėra teisinio pagrindo šiuos asmens duomenys ištaisyti.Pakeisti vardą, pavardę, tautybę leidžiama asmeniui sulaukus 18 metų amžiaus. Pakeisti vardą, pavardę neleidžiama, kai pareiškėjui yra iškelta baudžiamoji byla, kol jis atlieka bausmę arba neišnykęs jo teistumas.[10]Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvoje nuolat gyvenantys asmenys be pilietybės pakeisti savo vardą (vardus), pavardę (pavardes) turi teisę šiais atvejais:1) kai pasirenka kitą vardą, pavardę vietoj jo turėtų dėl to, kad jo vardas, pavardė negražiai skamba arba juos sunku ištarti;2) kai nori turėti vienodą su savo sutuoktiniu pavardę arba susigrąžinti ikisantuokinę pavardę, jeigu apie tai nebuvo pareikšta nutraukiant santuoką;3) kai nori dvigubą vardą ar pavardę pakeisti į vieną iš jų arba atvirkščiai;4) kai nori, kad vardas, pavardė būtų rašomi pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba pagal tarimą ir gramatinami (su lietuviškomis galūnėmis);5) kai pavardė keičiama siekiant išsaugoti senolių pavardę;6) kai dalyvauja liudytojų apsaugos programoje.[10]Registravimo vietaNustatytos formos prašymą (žr. Priedą Nr. 4) pakeisti vardą, pavardę ar tautybę asmuo paduoda savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Užsienyje nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai savo prašymus paduoda Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui per Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas.Registravimo dokumentaiNorint pakeisti vardą, pavardę ar tautybę turi būti pateikti šie dokumentai:1. Nustatytos formos prašymą (žr. Priedą Nr. 4) pakeisti vardą, pavardę ar tautybę;2. Civilinės būklės aktų įrašų, kuriuose bus keičiamas vardas, pavardė, tautybė, liudijimų originalai;3. Pareiškėjo nuotrauka;
4. Pasirašytas įspėjimas apie atsakomybę už melagingų žinių suteikimą civilinės metrikacijos įstaigai;5. Galiojantis pasas arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.Miesto, rajono civilinės metrikacijos įstaigos tarnautojas, sutikrinęs prašyme nurodytus duomenys su pareiškėjo dokumentais, privalo išaiškinti pareiškėjui vardo, pavardės tautybės pakeitimo pasekmes: būtinumą sumokėti valstybės rinkliavą, pakeisti pasą bei kitus dokumentus.Civilinės metrikacijos įstaiga, surinkusi visą medžiagą, ją siunčia miesto, rajono policijos komisariatui patikrinti, t.y. nustatyti pareiškėjo tapatybę, užkirsti kelią galimybei, pasinaudojus pakeistu vardu, pavarde, išvengti baudžiamosios atsakomybės ar siekti kitų savanaudiškų tikslų.Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai:1. keičiama tautybė;2. asmens vardas, pavardė jo civilinės būklės akto įraše (įrašuose) keičiami į tokius asmens duomenis, kurie yra įrašyti jo Lietuvos Respublikos piliečio pase arba leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;3. asmens vardas, pavardė keičiami dėl to, kad asmuo dalyvauja liudytojų apsaugos programoje.
Policijos komisariatas, surinkęs reikiamus duomenis apie asmenį, surašo pažymą. Jeigu asmuo buvo teistas, pažymoje turi būti nurodytas teistumo išnykimo terminas. Visa medžiaga kartu su policijos komisariato pažyma grąžinama civilinės metrikacijos įstaigai.Civilinės metrikacijos įstaiga surašo nustatytos formos išvadą, siūlydama pakeisti arba atsisakyti pakeisti asmens vardą, pavardę, tautybę. Išvadą pasirašo civilinės metrikacijos įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas, jo parašas tvirtinamas civilinės metrikacijos įstaigos herbiniu antspaudu. Ši išvada kartu su visa medžiaga (byla) siunčiama Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministro įsakymu paskirtas tarnautojas tvirtina arba atsisako tvirtinti civilinės metrikacijos įstaigos išvadą.Medžiaga (byla) su patvirtinta ar nepatvirtinta išvada grąžinama ją atsiuntusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Teisingumo ministerijai patvirtinus išvadą, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo civilinės būklės akto įrašo pakeitimo įrašą ir padaro atitinkamus pakeitimus asmens civilinės būklės aktų įrašuose.Asmuo, kuriam pakeistas vardas, pavardė, tautybė, vardo, pavardės tautybės pakeitimo liudijimą ir pakartotinus atitinkamus civilinės būklės liudijimus gauna pateikęs valstybės rinkliavos sumokėjimo kvitą.Civilinės metrikacijos įstaiga apie asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimą pranešą jo gyvenamosios vietovės policijos komisariatui. Prašymas pakeisti vardą, pavardę, tautybę turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo padavimo.Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai atsisakius pakeisti asmens vardą, pavardę, tautybę (jei teismas nenusprendė kitaip), pakartotinis jo prašymas šiuo atveju gali būti išnagrinėtas tik praėjus vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti pakeisti vardą, pavardę, tautybę priėmimo.
4.2. LYTIES PAKEITIMASLyties pakeitimas, kaip civilinės būklės aktas, yra paminėtas LR Civiliniame kodekso 2.18 straipsnyje. Be to LR Civilinės kodekso 2.27 str. “Teisė pakeisti lytį” nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti lytį, jei tai mediciniškai įmanoma, bei duota nuoroda į įstatymą, kuriame turi būti reglamentuotos lyties pakeitimo sąlygos ir tvarka. LR Civilinės kodeksas nenumato lyties pakeitimo principų, sąlygų, būdų bei kitų reikalavimų šios rūšies civilinės būklės aktams, jų registravimui. Šiuo metu egzistuoja tik LR lyties pakeitimo įstatymo projektas, kuris dar nėra priimtas Seimo bei paskelbtas Prezidento. Lyties pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad įstatymas nustato žmonių lyties pakeitimo medicininiu būdu sąlygas ir tvarką, pagrindinius lyties pakeitimo principus, taip pat lyties pakeitimo registravimą.Pagal projektą LR lyties pakeitimo įstatymo 7 straipsnis reglamentuos lyties pakeitimo registravimą. Šį civilinės būklės aktą turėtų registruoti civilinės metrikacijos įstaigą, kuri įregistravo šio asmens gimimą, pateikus lytį pakeitusio asmens raštišką pareiškimą.Apie lyties pakeitimą turėtų būti pareikšta per tris mėnesius nuo medicininio lyties pakeitimo liudijimo išdavimo.Registruojant lyties pakeitimą, civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi medicininiu lyties pakeitimo liudijimu ir vadovaudamasi Civilinės metrikacijos taisyklėmis, išduotų lyties pakeitimo liudijimą. [6]Registruojant lyties pakeitimą, lytį pakeitęs asmuo turės teisę pakeisti savo vardą ir pavardę teisės aktų nustatyta tvarka.Lytį pakeitusio asmens tapatybės dokumentai (pasas, asmens tapatybės kortelė ir kt.) keičiami teisės aktų nustatyta tvarka.
5. PARTNERYSTĖS REGISTRAVIMAS
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi su ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kadangi šiame rašto darbe civilinės būklės aktai yra sietini su fiziniais asmenimis, todėl partnerystės sąvoka čia bus siejama su fizinių asmenų civiliniais santykiais.Sandoriai yra sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais.Viena sudėtingiausių sandorių sudarymo formų yra rašytinės formos sandoriai. Tai paprastos rašytinės formos ir notarinės formos sandoriai.Fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys, asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys yra sudaromi paprasta rašytine forma.[3]
Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, vedybų sutartys (iki vedybinė ir povedybinė) yra sudaromi notarine forma.[3]Partnerystė yra įregistruojama, kai sudaromas sandėris, be to, įstatymų nustatytais atvejais, kai jis yra teisiškai registruojamas.Pagal LR notariato įstatymą notarai tvirtina sandorius, išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.Pagal LR notariato įstatymą nekilnojamųjų ir kilojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui.Notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei Civilinio kodekso nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas. [7]Sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir tas daiktas priskirtas šeimos turtui, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo notaras tvirtina tik tada, kai yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai yra teismo leidimas.Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse notaras nurodo sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes). Šiose sutartyse taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgijėjui pereina nuo daikto perdavimo momento, o sutarties šalys prieš trečiuosius asmenis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartį gali panaudoti tik tuo atveju, jei nuosavybės teisės perėjimo faktas daikto priėmimo – perdavimo akto ar kito dokumento pagrindu įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Duomenys apie patvirtintą sutartį notaras perduoda viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka.[7]Notaro tvirtinamuose dokumentuose notaras parašo tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą.Notaro liudijimuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą.Notaro išduodamuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą.
IŠVADOS
1. Civilinės būklės aktai yra labai svarbus kiekvienam individui, kadangi jie individualizuoja žmogų, apibūdina jo teisinę padėtį (teisinį statusą) visuomenėje, iš jų galima spręsti apie jo civilinę būklę, apie jo teisnumo ir veiksnumo dinamiką, apie jo teises ir pareigas.
2. Šiuo metu egzistuoja šie Valstybės privalomai registruojami civilinės būklės aktai: asmens gimimas, asmens mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas, vardo ir pavardės pakeitimas, asmens lyties pakeitimas, partnerystė.
3. Civilinės būklės aktų registravimo procese yra svarbūs šie elementai: civilinės būklės aktų registravimo vieta; civilinės būklės aktų registravimo terminai; civilinės būklės aktų registravimo dokumentai, pagrindžiantys civilinės būklės aktų registravimą, kurie turi būti pateikiami šių aktų registravimo metu; civilinės būklės duomenų įrašymo tvarka.
4. Kiekvieno civilinės būklės akto registravimas turi savo specifiką bei atskirą tvarką, kuri yra reglamentuojama atitinkamais įstatymais bei poįstatyminiais aktais.
5. Registruojant civilinės būklės aktus yra atsižvelgiama, ar civilinės būklės aktų duomenų savininkai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, ar asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, ar užsienio valstybių piliečiai.
6. Didžioji dalis civilinės būklės aktų yra susijusi su atskira Civilinės teisės šaka – Šeimos teise.
7. Civilinės būklės aktų registravimas pasižymi savo tvarka, kurios laikymosi būtinybė yra reglamentuojama atitinkamais įstatymais ir poįstatyminiais aktais.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Civilinė teisė. Vadovėlis// P.Vitkevičius, S.Vėlyvis ir kt. – K.: VIJUSTA, 1997. – 460 p.2. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. – V.:Justitia, 2002. – 700 p.3. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. (2000 m. liepos 18 d., Nr. VIII-1864)
4. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo pakeitimo įstatymas //Valstybės žinios, 1992, Nr.5-785. Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymas //Valstybės žinios, 1994, Nr. 51-9516. Lietuvos Respublikos lyties pakeitimo įstatymo projektas (www.lrs.lt)7. Lietuvos Respublikos notariato įstatymas //Valstybės Žinios, 1992, Nr. 28-8108. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas //Valstybės žinios, 1996, Nr. 101-23009. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas //Valstybės žinios, 2000, Nr. 52-148410. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 111 “Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo”11. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 129 “Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo”12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1771 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1135 “Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifų ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio mokėjimo bei grąžinimo tvarkos patvirtinimo” pakeitimo”13. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2003 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 256 “Dėl Teisingumo ministro 1999 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 169 “Dėl kai kurių civilinės metrikacijos dokumentų formų patvirtinimo” pakeitimo” // Valstybės žinios, 2003, Nr. 100-4496