Civilinė teisė

TURINYS

1. Įžanga 3 – 4 psl.
2. Atskiras turtas – juridinio asmens požymis 4 – 5 psl.
2.1. Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės 5 – 8 psl.
2.2. Valstybės ir savivaldybės įmonės 8 – 9 psl.
2.3. Valstybinės ir savivaldybių įstaigos 10 psl.
2.4. Bankai 10 – 11 psl.
2.5. Politinės partijos ir politinės organizacijos 11 –12 psl.
2.6. Visuomeninės organizacijos 12 psl.
2.7. Individuali įmonė 13 psl.
2.8. Ūkinės bendrijos 13 – 14 psl.
3. Išvados 14 psl.
Naudota literatūra 15 psl.

ATSKIRAS TURTAS – JURIDINIO ASMENS POŽYMIS

1. ĮŽANGA

“Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.”* Tai yra dabartinė juridinių asmenų sąvoka.

Juridinio asmens, kaip savarankiško ūkinio gyvenimo vieneto idėją, iškėlė dar romėnų teeisininkai, ir nors jie nesuformavo juridinio asmens sąvokos, jie šią idėją plačiai taikė teisinėje praktikoje. Juridinio asmens institutas minimas jau Hamurapio teisyne. Jau seniausiais Romos laikais pastebėta, kad civilinės subjektinės teisės priklauso ne fiziniams asmenims, o įvairiems kolektyviniams jų junginiams, tokiems kaip sodalitas, universitas, collegium, societas. Jau XII lentelių įstatyme buvo tam tikrų nuostatų, kurios leido jungtis į privačias koorporacijas, čia minimos įvairios religinio pobūdžio kolegijos, amatininkų sąjungos ir t. t. Tačiau tuo metu dar nebuvo ekonominės politikos, kuri būtų reikalavusi pllačiau išvystyti šias teisines struktūras.

Vėliau, Romos Respublikos laikotarpiu, kolektyvinių junginių ėmė daugėti. Iš pradžių šie junginiai neturėjo vieno iš šiuolaikinių juridinių asmenų požymio – atskiro turto, – tačiau, laikui bėgant, ryškėjant būtinybei sukurti savarankiško ekonominio vieneto, kuris galėtų savarankiškai dalyvauti civiliniuose turtiniuose sa

antykiuose, kategoriją, juridinių asmenų turtas tapo toks pats svarbus kaip ir fizinių asmenų turtas. Taip ir atsirado šiuolaikinis, vienas iš svarbiausių juridinių asmenų požymių – atskiras turtas.

Iš pradžių kolektyvinių junginių (juridinių asmenų) turtas buvo visų jų narių nuosavybė. Vėliau, stengantis atriboti narių turtą, stengiantis išvengti problemų, atsirandančių pasitraukiant kai kuriems jų nariams, buvo įvesta nuostata, kad kolektyvinių junginių turtas yra nedalomas.

Romos teisėje buvo šie juridinių asmenų tipai:
1) universitas personarum – tai fizinių asmenų bendrija, turinti asavo atskirą turtą, nepriklausantį ją sukūrusiems asmenims, bei teisnumą;
2) universitas rerum – tai turto masė, skirta tam tikram tikslui, pvz.: švietimui, mokslui ir t. t. Šiai turto masei taip pat buvo suteiktos tam tikros teisinės asmenybės sąvybės.

Juridinio asmens idėjos vystymosi rezultatas buvo, kad klasikinė teisė pripažino tokius jo brruožus:
1) civilinių teisinių santykių sferoje koorporacijos prilyginamos fiziniams asmenims;
2) atskirų narių pasitraukimas iš susivienijimo neturi įtakos susivienijimo teisiniam statusui;
________________________________________________________________________
* Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Vilnius, 2001. P. 51.
3) koorporacijos turtas nėra nei bendra ją sudarančių asmenų nuosavybė, nei atskirų jos narių turtas;
4) koorporacija savo vardu gali dalyvauti bet kuriuose civiliniuose teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis, per savo atstovus – fizinius asmenis, nustatyta tvarka įgaliotus atlikti tokius veiksmus.*

Dabartinė užsienio valstybių teisės doktrina skiria tokius keturis juridinio asmens požymius:
1) tam tikra organizacinė struktūra, kuri reiškia, jog juridinis asmuo nesutampa su jo na
ariais – fiziniais asmenimis, o sudaro atskirą, savarankišką vienetą, turintį savo vardą;
2) atskiras turtas;
3) ribota atsakomybė. Bendra taisyklė, jog už juridinio asmens prievoles atsako tik pats juridinis asmuo savo turtu, o jo narių atsakomybė neatsiranda;
4) galimybė būti ieškovu ir atsakovu teisme.**
Visi šie šiuolaikinių juridinių asmenų požymiai remiasi romėnų teisės pagrindais. Romėnų teisės nuostatos yra visos civilinės teisės pagrindai, taigi ir juridinių asmenų institutas nėra išimtis. Lietuvos civilinė teisė pagrindinius institutus, sąvokas, nuostatas taip pat perėmė iš romėnų teisės. Taigi norėčiau šiek tiek plačiau panagrinėti vieną iš juridinių asmenų požymių – atskirą turtą.

2. ATSKIRAS TURTAS – JURIDINIO ASMENS POŽYMIS

“Juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines ir asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme, trečiųjų teisme (arbitraže).”***

Šioje sąvokoje minimas juridinių asmenų atskiras turtas, taigi reikia apibrėžti kas yra tas atskiras turtas.

“Atskiras turtas. Kad juridinis asmuo galėtų veikti, jis turi turėti materialinę bazę: pinigines lėšas, pastatus ir patalpas, statinius, įrenginius, įrankius, kompiuterinę įrangą ir kitas priemones. Šis turtas juridiniams asmenims priklauso arba nuosavybės teise, arba patikėjimo teise. Patikėjimo teise turtą valdo ir naudoja valtybinės įstaigos. Juridiniams asmenims priklausantis turtas yra atribotas nuo jį įsteigusių asmenų turto. Antai akcinė bendrovė yra jai priklausančio turto savininkė. Akcininkams nuosavybės teise priklauso tik akcijos. Va

alstybinių įstaigų ir įmonių materialinę veiklos bazę sudaro joms patikėjimo teise valstybės perduotas turtas.”****
________________________________________________________________________
*I. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis Romėnų teisė. Vilnius, 1999.
**Civilinė teisė. Vilnius, 1998. P. 89 – 90.
***ten pat. P. 139.
****ten pat. P. 140.

Taigi juridinių asmenų turto yra įvairių rūšių. Norint suvokti, kokios yra jo naudojimo, valdymo, disponavimo juo galimybės, reikėtų peržiūrėti atskirai visų juridinių asmenų turtą, jo rūšis.

Juridiniai asmenys yra viešieji ir privatieji.

“Viešieji juridiniai asmenys yra vastybės ir savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t.t.).”*

“Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas tenkinti privačius interesus.”**

2.1. AKCINĖS BENDROVĖS IR UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS

Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII – 1835.
“2 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė
1. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Ji gali būti įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiamai ūkinei veiklai.
2. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo.
3. Bendrovės turtas yar atskiras nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
4. Akcinė bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 000 litų. Jos ak

kcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais.
5. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei įstatymų nenumatyta kitaip.”***
Taigi pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 3 punktą Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė turi savo atskirą turtą, kuris nepriklauso akcininkams. Akcininkams priklauso tik bendrovės akcijos. Jas akcininkai valdo nuosavybės teise. Taip pat jie turi teisę į dividendus, gaunamus iš bendrovės pelno, taip pat į turtą, kuris lieka likvidavus bendrovę. Bendrovės turtą sudaro kapitalas, kuris skiriamas į nuosavą ir skolintą. Nuosavas kapitalas sudaromas iš akcinikų mokesčių už
________________________________________________________________________
*,**Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Vilnius, 2001. P. 51.
***Valstybės žinios Nr. 64. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. Vilnius, 2000. P. 14.
bendrovės akcijas, t. y iš akcininkų įnašų, pajamų už obligacijas ir gaunamo pelno. Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:
1) įstatinis kapitalas (akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės akcininkų piniginiai įnašai);
2) akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimas);
3) privalomas rezervas (turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą);
4) privalomas rezervas (naudojamas atlyginti nuostoliams);
5) rezervas savoms akcijoms įsigyti ((akcinėje bendrovėje) savų akcijų įsigyjimo vertei padengti);
6) įstatuose nurodyti rezervai;
7) kiti rezervai;
8) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);
9) dotacijos ir negrąžintos subsidijos;
10) atidėtosios išlaidos (einamojo laikotarpio sąnaudų didinimo arba pajamų mažinimo būdu susidarančios išlaidos, numatomos ateinantiems laikotarpiams tam, kad būtų teisingai parodyti tų laikotarpių veiklos rezultatai).*
Skolintas bendrovės turtas atsiranda platinant obligacijas, imant kreditus ar kaip kitaip skolinantis lėšas, reikalingas įmonės veiklai.
Pats pagrindinis akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės turto elementas yra akcijos. “Akcijos – tai investiciniai vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų įnašus į bendrovės kapitalą ir suteikiantys jiems turtinių ir neturtinių asmeninių teisių. Akcijos gali būti materialios, atspausdintos kaip vertybiniai popieriai, ir nematerialios, kaip įnašas vertybinių popierių sąskaitoje.”** Akcinės bendrovės akcijos būtinai turi būti nematerialios. Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines, o pagal teises, kurias jos suteikia, į paprastąsias ir privilegijuotąsias.
Materialiosios vardinės akcijos savininkas yra nurodomas pačioje akcijoje ir tokia akcija turi būti užregistruojama bendrovės akcininkų registracijos knygoje. Turi būti nurodoma fizinio ar juridinio asmens (akcininko) duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas, akcijų skaičius ir jų nominali vertė).
Nematerialiosios vardinės akcijos savininko vardu turi būti atidaryta vertybinių popierių sąskaita, kurioje ir įrašomos nuosavybės teise priklausančios akcijos.
Pareikštinių akcijų savininkas akcijoje nenurodomas. Šias akcijas galima laisvai perduoti kitam asmeniui. Nematerialiosios pareikštinės akcijos įrašomos į akcininko vertybinių popierių sąskaitą. Pareikštinės akcijos gali būti pakeistos į vardines, o vardinės į pareikštines, tačiau tai padaryti galima tik tam tikra tvarka visuotiniame akcinikų susirinkime.
Paprastosios akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Jos suteikia savininkui
________________________________________________________________________
* Valstybės žinios Nr. 64. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. Vilnius, 2000. P. 27.
** Civilinė teisė. Vilnius, 1998. P. 159.

teisę į dividendus, balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teisę, teisę gauti tam tikrą likviduojamos bendrovės turto dalį, tačiau tik po to kai bus įgyvendintos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės.

Privilegijuotų akcijų nominali vertė negali būti didesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo. Pagal šias akcijas išmokami atitinkami dividendai.

Yra tokia akcijų rūšis kaip nevisiškai apmokėtos akcijos, kurios pažymimos specialiais išrašais iš akcininkų sąrašo. Sumokėjus pilną įnašą už akciją ji turi būti pakeista į materialiąją.

Darbuotojų akcijos. “Darbuotojų akcijos yra bendrovės darbuotojams lengvatinėmis sąlygomis parduotos ar kitaip perduotos vardinės akcijos. Savininkas šių akcijų neturi teisės parduoti ar kitaip perleisti asmeniui, kuris neturi teisės įsigyti tokių akcijų. Darbuotojų akcijų įpėdiniai turi teisę jas pasilikti arba pareikalauti, kad bendrovė šias akcijas išpirktų už realią kainą ar pakeistų į kitas akcijas.”*

“46 straipsnis. Specialiosios akcijos
1. specialiosios akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios valstybei ar savivaldybei papildomų neturtinių teisių. Specialiosios akcijos statusas gali būti suteiktas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiai akcijai (akcijoms) visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, jei tenkinamos šios sąlygos:
1) valstybė ar savivaldybė atsisako jos turimų 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime parduodama ar kitaip perleisdama dalį valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų;
2) bendrovės pagrindinė veikla yra transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ar komunalinio ūkio srityje.
2. Specialiosios akcijos suteikia šias papildomas teises:
1) vetuoti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dėl bendrovės reorganizavimo, likvidavimo, specialiųjų akcijų statuso atšaukimo, taip pat kitus nutarimus, kurios vetuoti specialiosios akcijos savininkui teisė suteikiama transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ar komunalinio ūkio sritį reglamentuojančiuose įstatymuose;
2) pasisakyti kiekvienu visuotiniame akcinikų susirinkime svarstomu klausimu;
3) šaukti visuotinius akcinikų susirinkimus ir siūlyti susirinkimų darbotvarkės klausimus bei nutarimų projektus.”**

Be visų šių rūšių akcijų bendrovė gali turėti ir kito, kilnojamojo (automobiliai, įrenginiai, įrankiai ir t.t.) ir nekilnojamojo (žemė, pastatai ir kt.) turto, kurį gali valdyti faktiškai (turto turėjimas, nesiekiant ateityje tapti jo savininku) ir teisiškai (truto turėjimas absoliučiai įgyvendinti savo teises). Visą turtą akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės ________________________________________________________________________
*Civilinė teisė. Vilnius, 1998. P. 159.
** Valstybės žinios Nr. 64. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. Vilnius, 2000. P. 30.
bendrovės gali valdyti nuosavybės ar patikėjimo teise.

2.2. VASTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONĖS

“2 straipsnis. Valstybės ir savivaldybės įmonės samprata
1. Valstybės įmonė yra iš valstybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo patikėjimo teisėmis.
2. Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo patikėjimo teisėmis.”*

Steigiamai valstybės ar savivaldybės įmonei turtą suteikia arba valstybė, arba savivaldybė, priklausomai nuo to, kokia yra įmonės rūšis (valstybės ar savivaldybės). Turto, kurį suteikia valstybė arba savivaldybė, įmonės savininku ir toliau lieka valstybė ar savivaldybė, o įmonė turtą valdo, juo disponuoja ir naudojasi patikėjimo teise pagal įmonės įstatus ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

Įmonė savo turtu atsako tik už pačios įmonės prievoles. Įmonė neatsako už valstybės ar savivaldybės prievoles. Nors valstybės ir savivaldybės įmonė yra juridinis asmuo, kuris turi atskirą turtą, tačiau tokia įmonė nėra visiškai savarankiška. Šių įmonių steigėjai turi teisę nustatyti tam tikrus privalomus darbus, prekių ir paslaugų kainas, adminstracijos pareigybes. Taigi valstybės ir savivaldybės įmonės turi ribotą teisnumą.

Valstybės įmonės kapitalas skiriamas į valstybės (valdomą patikėjimo teise) ir skolintą, o savivaldybės įmonės taip pat atitinkamai – savivaldybės ir skolintą. Šios įmonės naudojasi vidiniais ir išoriniais finansiniais ištekliais. Prie vidinių finansinių išteklių priskiriami amortizaciniai atsiskaitymai ir pelnas, o išorinių – skolinto kapitalo lėšos, valstybės bei savivaldybės įnašai taip pat kitokia finansinė parama.

Valstybės ir savivaldybės turtas gali būti:
1) ilgalaikis materialusis;
2) nematerialusis;
3) finansinis;
4) trumpalaikis materialusis;
Ilgalaikiu materialiuoju turtu gali būti:
1) žemė, žėmės gelmės, vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai bei kiti nekilnojamieji daiktai, kurie priklauso valstybei ar savivaldybei;
________________________________________________________________________
*Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas . Vilnius, 1994. P. 1.

2) kitoks ilgalaikis turtas;
3) valstybei priklauso 1990 m. blokados fondo vertybės;
4) valstybės ir savivaldybių imonėms, įstaigoms, organizacijoms, Lietuvos bankui patikėjimo teise perleistas turtas.
Nematerialusis turtas gali būti:
1) heraldikos objektai;
2) turtinės teisės;
3) valstybės ir savivaldybių imonėms, įstaigoms, organizacijoms, Lietuvos bankui patikėjimo teise perleistas turtas;
4) teisė į oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą, bei ekonominę zoną Baltijos jūroje (valstybės);
5) radijo dažnių ištekliai (valstybės);
6) valstybės ar savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų vardu gauti patentai ir licencijos taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų, sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veikos rezultatai;
7) kitas nematerialusis turtas;
Finansinis turtas:
1) pajamos, rinkliavos, baudos;
2) Lietuvos banko kapitalas (valstybės);
3) nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių;
4) reikalavimo teisė į išduotas paskolas;
5) gauta negrąžinta finansinė parama;
6) valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos;
7) valstybės ir savivaldybių įmonių kapitalas ir grynasis šių įmonių pelnas.
Valstybės ar savivaldybės įmonės gali disponuoti tik trumpalaikiu ar visiškai nusidėvėjusiu ilgalaikiu turtu. Bet jei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, gali naudotis ir kitomis valstybės ir savivaldybių turto rūšimis, jeigu toks turtas yra patikėjimo teise perleistas įmonei. Steigėjo, t.y. valstybės ar savivaldybės, leidimu gali ir įkeisti ilgalaikį turtą.
Valstybės ir savivaldybių įmonės “turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jei įstatymai nenustato kitaip.”*

Patikėjimo teisė atsiranda nuo perduodamo nuosavybės teise turto valstybės ar savivaldybės įmonei akto pasirašymo momento.

________________________________________________________________________
*Valstybės žinios Nr. 60. Lietuvos Respublikos Vastybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo, ir disponavimo juo įstatymas. Vilnius, 2002. P. 14

2.3. VALSTYBINĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGOS

Valstybinės ir savivaldybių įstaigos yra išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų. Tokios įstaigos neatsako pagal valstybės ar savivaldybės prievoles, o valstybė ar savivaldybė neatsako pagal šių įstaigų prievoles. Valstybinės ir savivaldybių įstaigos valstybės ir savivaldybių turtą valdo taip pat patikėjimo teise, taigi jį naudoti, disponuoti juo gali atitinkamai kaip ir valstybės ir savivaldybės imonės (2.2).

2.4. BANKAI

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra Lietuvos bankas, Lietuvos vystymo bankas ir daug komercinių bankų. Šie bankai kaupia kapitalą, priimdami indėlius ir saugodami klientų pinigines lėšas, atlieka klientų atsiskaitymo operacijas, priimdami mokėjimus į kliento sąskaitą ir kliento pavedimu išmokėdami pinigus jo kreditoriams. Bankai teikia paslaugas juridiniams ir fiziniams asmenims, investuoja lėšas į pramonės, prekybos bei žemės ūkio įmones. Bankai perka ir parduoda vertybinius popierius, diskontuoja vekselius. Be viso to atlieka daug įvairiausių saugojimo operacijų. Bankų ekonominė funkcija labai svarbi Lietuvos Respublikai.

“125 straipsnis

1. Lietuvos Respublikos centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.”*

Lietuvos valstybė neatsako pagal Lietuvos banko prievoles, o Lietuvos bankas neatsako pagal Lietuvos valstybės prievoles.

Išimtinė Lietuvos banko teisė – leisti pinigus. Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Dar viena pagrindinė Lietuvos banko funkcija, kurios negali atlikti kiti bankai, tai – kitų bankų bei kredito įstaigų priežiūra. Be Lietuvos banko leidimo negalima užsiimti kredito įstaigų veikla.

Lietuvos banko kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, atsargos kapitalas, rezervai ir nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis.

Įstatinis Lietuvos banko kapitalas formuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės lėšų ir Lietuvos banko pelno atsiskaitymų. Lietuvos bankas turi pirmumo teisę patenkinant savo reikalavimus, tam naudojant skolininkų lėšas, vertybinius popierius, tauriuosius metalus ir kitą turtą, saugomą ar įkeistą Lietuvos bankui, išskyrus tam tikras privalomąsias atsargas.

Taip pat Lietuvos bankas valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis ________________________________________________________________________
*Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilniu, 1992. P. 31.
disponuoja įgyvendinant Lietuvos banko pagrindinius tikslus. Užsienio atsargos gali būti:
1) auksas;
2) užsienio valiuta;
3) turtas užsienyje;
4) speciali skolinimosi teisė ir atsargos Tarptautiniame valiutos fonde;
5) kitas turtas.*

Lietuvos vystymo bankas įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su Europos rekonstrukcijos ir vystymo banku. Už savo prievoles jis atsako savo turtu. Valstybės neatsako už banko prievoles, o bankas – už valstybės.

Komerciniai bankai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymu, kadangi šie bankai yra akcinio kapitalo pagrindu veikiančios įmonės. Kadangi bankai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymu, tai ir jų turtas yra kaip ir akcinių bendrovių. Bankai gali turėti bet kurią akcinių bendrovių turto rūšį, kuri yra nurodyta 2.1 dalyje. Bankai turi ribotą turtinę atsakomybę. Neatsako už akcininkų prievoles, o akcininkai neatsako už bankų prievoles. Juridinių asmenų, taip pat ir bankų, požymis – atskiras turtas – tam ir yra, kad prireikus už savo prievoles atsakytų savo turtu (t.y. banko turtu) ir akcininkams nekiltų rizika netekti viso savo turto. Retais atvejais bankų prievoles gali prisiimti valstybė, tada jau ji atsako savo turtu.

2.5. POLITINĖS PARTIJOS IR POLITINĖS ORGANIZACIJOS

11 straipsnis. Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių organizacijų nuosavybė

Politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, įrengimai, leidyklos, spaustuvės, transporto priemonės bei kiti objektai, taip pat kitas turtas, reikalingas jų statute (įstatuose) numatytiems uždaviniams įgyvendinti.*

Nekilnojamuoju ir kitu turtu politinės partijos ir politinės organizacijos naudojasi pagal panaudos ar nuomos sutartis. Politinių partijų ir politinių organizacijų lėšos yra sudarytos iš narių mokesčių, iš leidybinės veiklos gautų pajamų, piliečių bei visuomeninių organizacijų dovanotų lėšų ir kitų gautų pajamų, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Šios organizacijos negali būti finansuojamos valstybės valdžios ir valdymo organų, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų. Gauti lėšų iš valstybės biudžeto gali tik tam tikrais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

Politinės partijos ir politinės organizacijos gali laisvai disponuoti savo turtu. Politinės partijos ir politinės organizacijos nariai neatsako už politinės partijos ar politinės ________________________________________________________________________
*Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas. Vilnius, 1994. P. 6.
** Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymas. Vilnius, 1994. P. 6.

organizacijos prievoles, kaip ir politinės partijos ar politinės organizacijos neatsako už jų narių prievoles. Į partijos ir organizacijos turtą jų nariai neturi teisės.

2.6. VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS

“2 straipsnis. Visuomeninės organizacijos samprata
1. Visuomeninė organizacija – tai Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, savanoriškas susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti.
2. Visuomeninė organizacija yra ne pelno organizacija. Jos veiklos tiklas nėra pelno siekimas.”*

Visuomeninėms organizacijoms nuosavybės teise gali priklausyti pastati, įrenginiai, leidyklos, spaustuvės, transporto priemonės, socialiniai ir labdaros objektai, taip pat kitas turtas, reikalingas jų įstatuose numatytiems uždaviniams įgyvendinti. Bet kokį turtą visuomeninės organizacijos gali įgyti už jai priklausančias lėšas, be to dovanojimo, paveldėjimo ar kokiu nors kitu, neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos įstatymams, būdu.

Visuomeninių organizacijų lėšos yra:
1) narių mokesčiai;
2) dovanotos ar paaukotos lėšos;
3) kredito įstaigų palūkanos;
4) skolintas kapitalas;
5) kitos lėšos, gautos teisėtu būdu.
Valstybės valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės lėšos gali būti skiriamos tik tam tikroms kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir kitoms socialinėms programoms įgyvendinti bei kitiems, įstatymų numatytiems atvejams.
Bet koks visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos būtinai turi būti naudojamos tik jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Organizacijos lėšų neleidžiama skirstyti jos nariams.
Kai visuomeninė organizacija yra likviduojama, likęs turtas ir lėšos yra perduodamos kitoms organizacijoms, kurių tikslai yra artimi likviduojamosios. Tačiau pirmiausia, likviduojamos organizacijos turtas skiriamas padengti kreditoriams ir išmokėti atlyginimus organizacijos darbuotojams.
Kaip ir visi juridiniai asmenys, visuomeninės organizacijos už prievoles atsako visu savo turtu. Už organizacijos prievoles jos nariai neatsako, o už narių prievoles neatsako organizacija.

________________________________________________________________________
*Lietuvos Respublikos Visuomeninių organizacijų įstatymas. Vilnius, 1998. P. 4-5.
2.7. INDIVIDUALI ĮMONĖ

Šios rūšies juridinių asmenų turto jokiu būdu negalima sutapatinti su savininko turtu, nors ji ir yra personalinė. Savininko turtas yra atskiras nuo jo turimos įmonės turto ir naudojamas tik jo ir jo šeimos, o ne įmonės poreikiams tenkinti. Vedama įmonės apskaita, mokami mokesčiai, atskiri nuo savininko ir jo šeimos.

Tačiau priešingai negu kitų juridinių asmenų, atsakomybė už įmonės prievoles gula ant šeimininko pečių. Už įmonės skolas savininkas atsako visu savo asmeniniu turtu. Įmonės pelnas ir nuostoliai priklauso įmonės savininkui.

Civiliniuose santykiuose dalyvauja ne savininkas, o įmonė kaip savarankiškas subjektas.

“Įmonės savarankiškumą sąlygoja šios ypatybės: įmonės atskira buhalterinė apskaita, atskiras apmokestinimas, galimybė įmonę išnuomuoti, parduoti ar kaip kitaip perleisti kitam asmeniui kaip vieningą turtinį kompleksą su teisėmis ir pareigomis, įmonės paveldėjimo ypatybės.”* Perleidžiant įmonę, naujam savininkui pereina įmonės turtas:

1) pastatai, patalpos;

2) įrenginiai;

3) pagaminta produkcija;

4) žaliavos;
5) teisės ir pareigos įmonės skolininkams ir kreditoriams;
6) prekės ir paslaugų ženklai;
7) firmos vardas, iškaba, patentai;
8) gamybinės paslaptys ir kitas turtas.
Taigi, individualios įmonės, ilgą laiką neturėjusios juridinio asmens statuso, dabar yra pripažįstamos juridiniais asmenimis, turinčiais atskirą turtą ir galinčiais juo naudotis, disponuoti juo ir valdyti bei atsakyti juo pagal visus Lietuvos Respublikos įstatymus.

2.8. ŪKINĖS BENDRIJOS

Bendrijos yra skiriamos į tikrąsias ir komanditines ūkines bendrijas. “Tikrosios ūkinės bendrijos – tai visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi komercinei ūkinei veiklai, sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę, turinti bendrą firmos vardą.”**

Bendrijos turtas neatskirtas nuo jos narių turto. Bendrijos turtą sudaro jos narių įnašai. Bendrovės kapitalas yra sujungtas bendrai bendrijos veiklai, todėl atsiranda bendra
________________________________________________________________________
*,**Civilinė teisė. Vilnius, 1998. P. 174.
Solidari jos narių atsakomybė. Narių įnašai gali būti ir materialios vertybės, ir intelektinės nuosavybės rezultatai. Materialios vertybės gali būti perleistos visų bendrijos narių nuosavybei arba gali būti leista tik naudotis jomis. Bendrijos narys atsako ne tik savo įnašu, bet ir visu savo turtu. Bendrija neatsako savo turtu už neteisėtai sudarytus sandorius, jei juos sudaręs asmuo siekė sau asmeninės naudos, nepaisydamas bendrijos įstatų ir kitų įstatymų. Jei pripažįstama, kad už prievoles turi atsakyti ir bendrija, ir jos nariai, nuostoliai pirmiausia yra padengiami iš jos turto, o tik jeigu jo nepakanka, iš narių turto. Skola gali būti išieškota iš bet kurio bendrijos nario. Už bendrijos nario skolas atsako ir bendrija.

“Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija – tai bendrai ūkinei veiklai sutarties pagrindu susijungę keli asmenys, iš kurių vieni pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o kiti, komanditoriai, – tik savo indėliu.”*

Komanditinės ūkinės bendrijos turtas priklauso jos nariams pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Indėliniko indėlis yra atskiras nuo jo turto. Už bendrijos skolas jis atsako tik savo indėliu.

3. IŠVADOS

Taigi, juridinio asmens požymis – atskiras turtas – kaip ir beveik visos kitos civilinės teisės sampratos, perimtas iš romėnų teisės. Jau net romėnų teisininkai pastebėjo kolektyvinių junginių – juridinių asmenų – vieno iš požymių – atskiro turto – reikalingumą civiliniuose santykiuose. Atskiras juridinio asmens turtas leidžia atskirti fizinių ir juridinių asmenų turtą taip, kad nenukentėtų niekuo dėtų fizinių asmenų interesai ir jų asmeninis turtas. Atskiras turtas leidžia juridiniui asmeniui laisvai juo naudotis, disponuoti juo taip, kad nebūtų daromas joks spaudimas iš šalies. Už savo prievoles juridinis asmuo atsako savo turtu. Manau, kad atskiras juridinių asmenų turtas yra būtinas elementas, norint išvengti daugybės subtilių situacijų, kuriose nukentėtų nekalti asmenys.

________________________________________________________________________
*Civilinė teisė. Vilnius, 1998. P. 178.
NAUDOTA LITERATŪRA

1. Civilinė teisė. Vilnius, 1998.
2. I. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis Romėnų teisė. Vilnius, 1999.
3. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Vilnius, 2001.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1992.
5. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas 1994 12 01 Nr. I – 678.
6. Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymas 1994.
7. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas 1994 12 21 Nr. I-722
8. Lietuvos Respublikos Visuomeninių organizacijų įstatymas 1998.
9. Valstybės žinios Nr. 60. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas 2002.
10. Valstybės žinios Nr. 64. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas 2000.

Leave a Comment