Bendradarbiavimo užuomazgos
Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse pagal Mastrichto sutartį sudaro vadinamąjį trečiąjį Europos Sąjungos ramstį , užtikrinantį jos funkcionavimą. Europos Sąjungos tarptautinės teisės įsipareigojimai, kaip ir atskiroje valstybėje , užtikrindami sukuriant atitinkamą teisinių garantijų sistemą ir šias garantijas įgyvendinantį teisinio poveikio mechanizmą. Europos Sąjungos politinio bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje užuomazga laikoma 1975 metais įkurta Trevi grupė.Joje rinkdavosi Europos Sąjungos valstybių vidaus reikalų ministrai , tikslu aptarti policijos ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo galimybes , perspektyvas kovojant su tarptautiniu terorizmu, narkotinių priemonių bei psichotropinių medžiagų prekyba , organizuotu nusikalstamumu.Trevi grupės sprendimai buvo privalomi tarpvyriausybiniu lygmeniu.Jos bendradarbiavimas rėmėsi trimis darbo grupėmis :1. pirmoji atsakinga už informacijos pasikeitimą apie teroristinę veiklą,branduolinių objektų bei transporto saugumą;2. antroji atsakinga už keitimąsi informacija apie policijos taktiką, organizaciją bei ginkluotę;3. trečioji atsakinga už kovą su narkotikų , ginklų prekybą, bankų plėšimus bei kitus sunkius tarptautinius nusikaltimus. 1987 m.liepos mėn. 1d. įsigaliojo Bendrojo Europos akto III antraštinė dalis politiniam bendradarbiavimui suteikė teisinį pagrindą.Trevi darbo grupėse pradėjo dalyvauti Europos Komisijos stebėtojai. Vis dėl to bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityje ir toliau buvo priskiriamas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sričiai ir reguliuojamas ne bendrijos , o tarptautinėmis teisės normomis.Darbo grupės priimdavo tarpvyriausybiniam bendradarbiavimui būdingus aktus: konvencijas, rezoliucijas, išvadas, rekomendacijas. 1988 m.Rodo Europos Sąjungos Viršūnių Taryboje paskirta koordinatorių grupė.1989 m.ši grupė pateikė dabartinės programos projektą – Palmą dokumentą, kuriame siūloma klausimus,kurie susiję su teisingumo ir vidaus reikalais spręsti koordinuotai, be to šiame dokumente pirmą kartą oficialiai pateiktą Europos be vidaus sienų idėja. 1999 m.gegužės 1d. įsigaliojo Amsterdamo sutartis.Po pastarosios pasirašymo bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse apima teismų bendradarbiavimą tiriant baudžiamąsias bei civilines bylas, policijos ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų bei muitinių bendradarbiavimą, o taip pat ir teisinę pagalbą.Sutartimi buvo numatyta, kad bendradarbiavime gali dalyvauti ir Europos Sąjungos Teisingumo teismas, duodamas rekomendacijas ir išaiškinimus valstybių narių teismams.Šios rekomendacijos ir išaiškinimai gali būti ir privalomi.
1985 m.Vokietija, Prancūzija ir Beniliukso šalys tarpvyriausybinių lygmeniu pasirašė Šengeno susitarimą dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo.1990 m. šis susitarimas papildytas ,jis numato teisę visiems Erupos Bendrijos piliečiams laisvai judėti Šengeno erdvėje.Be to Strasbūre yra įkurta Šengeno informacinė sistema.Tai kompiuterinė duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie asmenis, kurie nėra įleidžiami į Šengeno erdvę,o taip pat apie pavogtus daiktus , ginklus, transporto priemones,pavogtus asmens dokumentus. Pasiūlymai dėl tolimesnių teisingumo ir vidaus reikalų srities reformų aptarti 1999 m.rugsėjo 17 d.Turkų mieste vykusiame Europos Sąjungos valstybių teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime.Praėjus Amsterdamo sutartyje numatytam penkerių metų pereinamajam laikotarpiui sprendimų priėmimo procedūra, Komisijos, Europos Parlamento, Teisingumo Teismo bei kitų Bendrijos institucijų vaidmuo reguliuojant teisingumo ir vidaus reikalų sritį turės būti iš naujo peržiūrėti bei reformuoti.Vakarų Europos valstybių teisėtvarkos sistemos
Vakarų Europos valstybių teisėtvarkos institucijų sistemos turi skirtingas formas.Tai paaiškinama tuo,kad egzistuoja skirtingos valstybės formos, valdymo tradicijos ir netgi tautinis mentalitetas.Nors visas Europos valstybes vienija taip vadinamoji “Europos kultūra” ir krikščioniškosios vertybės, tautinis identitetas turi lemiamą reikšmę, todėl kiekvienos valstybės teisėtvarkos sistema yra unikali.Išskirtinos dvi valstybių grupės, kuriose teisėtvarkos institucijos suformuotos pagal romėnų-germanų (kontinentinės) ir anglo-saksų teisinių sistemų principus.1. Senovės romėnai teisę skirstė į viešąją ir privatinę.Šiuolaikinių valstybių kūrimas kontinentinėje Europos dalyje buvo grindžiamas romėnų teisės principais.Pagal juos viešųjų interesų apsauga turi rūpintis profesionalios viešojo administravimo institucijos . Teisingumui užtikrinti buvo sukurti nepriklausomi teismai, o viešiems arba valstybiniams interesams atstovauti teismuose-prokurorai. Viešosios tvarkos palaikymui buvo įsteigtos ginkluotis sukarintos grupuotės (milicija,nacionalinė gvardija,žandarmerija ), sudaromos iš ginkluotų savanorių, kuriuos vėliau buvo reorganizuotos į profesionalias institucijas.Pirmosios policijos institucijos kontinentinėje Europoje buvo sukurtos,tikslu užtikrinti viešąją tvarką ir rimtį:Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Austrijos-Vengrijos, Prūsijos, Rusijos imperijose-žandarmerija, suvienytoje Italijoje-karabinieriai.Šiose valstybėse teisingumą vykdė teismai,jie atliko nusikaltimų tyrimą, valstybinį kaltinimą palaikė prie teismų veikę prokurorai.Viešąją tvarką , tuo metu tapatinamą su saugumu bei viešąja rimtimi , užtikrini karinės tarnybos, kurios dėl griežtos dislokavimo sistemos tik epizodiškai vykdydavo šias funkcijas. Ir dabar yra valstybių, kuriose veikia dvi viešąją tvarką užtikrinančios ir nusikaltimus aiškinančios institucijos.Prancūzijoje ir Belgijoje ligi šiol policijos funkcijas kaimo vietovėse atlieka žandarmerija, Austrijoje greta veikia ir policija, ir žandarmerija, Italijoje karabinieriai atlieka daugiau policijos funkcijų, negu policija.Taip pat šiuo metu išimtį sudaro Olandija, kur policijos sistema reformuota pagal Didžiosios Britanijos medelį.Čia vieningos policijos vadovybės nėra, policijos politiką formuoja 26 policijos įstaigų ( 25 teritorinių ir vienos centrinės ) vadovų taryba.Centralizuotos yra tik Teisingumo ministerijai pavaldžios specializuotos įstaigos: Centrinė kriminalinės žvalgybos tarnyba, Pagrindinė Kelių eismo tarnyba, Vandens policija ir Karališkųjų rūmų apsauga.Tarptautinio policijos bendradarbiavimo srityje Olandijos policijai atstovauja Centrinė kriminalinės žvalgybos tarnyba.
2. Anglo-saksų teisinės sistemos pagrindas yra bendroji teisė. Bendrosios teisės primatas dažniausiai yra tose Vakarų Europos valstybėse, kuriose ligi šiol išlikusios konstitucinės monarchijos valdymo tradicijos. Šiuolaikinių monarchijų valdžia apribota, pagrindinis teisės šaltinis yra parlamenti priimamas įstatymas.Tačiau teisės skirstymo į viešąją ir privatine ligi šiol nėra.Pavyzdžiui,ir dabar Danijoje provincijos vyriausiasis konsteblis yra tuo pačiu ir teritorijos prokuroras.Taigi jis yra savarankiškas policijos vadovas ir Generalinio Prokuroro pavaldinys.Anglo-saksų teisinės sistemos tradicijomis pagrįstos Airijos, Didžiosios Britanijos, Danijos,Švedijos, Norvegijos, Islandijos policijos organizacijos.Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių , Europos policijos organizacijos turi ne tik skirtingą struktūrą , bet ir skirtingas teisėtvarkos palaikymo tradicijas. Antra vertus, jų veiklą lemia bendruomenės tradicijų ir netgi saugumo užtikrinimo poreikių įvairovė. Todėl galima teigti, kad visos policijos organizacijos bendradarbiauja tarpusavyje, dirbdamos skirtingoje politinėje ir socialinėje aplinkoje.Bendradarbiavimo istorija
Europos valstybių bendradarbiavimas, kovojant su nusikalstamumu, prasidėjo po to , kai 1898 m.niekam nežinomas anarchistas Ženevoje nužudė Austrijos imperatorę Elžbietą.Po šio įvykio buvo sušaukta tarptautinė konferencija, kurioje buvo nustatytos elementarios policijos bendradarbiavimo procedūros. 1923 m.Vienoje buvo įkurta Tarptautinė kriminalinės policijos komisija.Po Antrojo pasaulinio karo ji buvo revizuota ir sukurta Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija ( Interpolas ).Jos būstinė buvo Sant Klode ( netoli Paryžiaus), vėliau persikėlė į Lioną. Šios organizacijos veiklos pagrindą sudarė informacijos apie tarptautinio pobūdžio nusikaltimus kaupimas ir perdavimas nacionaliniams biurams. 1986 m buvo įsteigtas Europos regiono biuras.Jis buvo įsteigtas tikslu pagreitinti informacijos apsikeitimui, operatyviau gauti atsakymus į užklausimus,tačiau Europos integracijos poreikių jis nebepatenkino.Europoje buvo reikalinga ne tik kaupti ir perduoti informaciją, bet ir koordinuojanti bendradarbiavimą institucija.Tuo tikslu buvo orientuojamasi į bendradarbiavimo plėtrą, kuria turėjo būti sukurta Europos policijos įstaiga.
Europos Sąjungos valstybių poreikis koordinuoti teisėtvarkos institucijų operacijas atsirado 7-8 dešimtmetyje. Europoje vykdomi kraupūs teroristiniai aktai vertė ieškoti naujų policijos bendradarbiavimo formų.Terorizmas, radikalizmas, ekstremizmas paprastai yra tarptautiniai reiškiniai, nusikaltėliai migruoja,todėl vienos kurios nors valstybės pastangų užkirsti kelia šiems reiškiniams nepakanka.1975 m. pradėtas neoficialus tarptautinis Europos Bendrijos vidaus reikalų ir teisingumo ministerijų bendradarbiavimas, vadinamas TREVI.Ši veikla trūko iki 1993 m., kai įsigaliojo Mastricho sutartis ir bendradarbiavimas buvo formalizuojamas kaip Europos Sąjungos trečiasis ramstis.Per visą TREVI veiklos laikotarpi nuolat veikė trys konsultacinės ekspertų grupės:kovos su terorizmu ,kovos su rimtais tarptautiniais organizuotais nusikaltimais, techninės tarpusavio pagalbos. 1985 m.pradėtas teisėtvarkos institucijų bendradarbiavimas pagal Šengeno sutartį. Ši sutartis numatė laipsnišką perėjimą prie laisvo asmenų , prekių ir paslaugų judėjimo bei sienų panaikinimo tarp Europos Bendrijos valstybių.Panaikinus sienų kontrole buvo susidurta su informacijos apsikeitimo problema tarp sienų apsaugos tarnybų.Informacijos apsikeitimui buvo sukurta Šengeno informacinė sistema, centras Strasbure.Be šios informacijos sistemos buvo sukurta ir eilė kitų informacinių sistemų, tikslu keistis informacija tarp kitų institucijų.Pavyzdžiui,Vokietijoje yra nacionalinės informacijos kaupimo, apdorojimo ir koordinavimo sistemos SIRENE, kuri sujungta su Šengeno informacine sistema.Be to buvo susidurta ir su kita problema,tai valstybių geografinė padėtis.Šiai problemai išspręsti Didžioji Britanija sukūrė specialią stebėjimo (CCTV) ir informacijos valdymo sistemą.Trečioji problema atsirado įgyvendinant vadinamąjį 10 kilometrų intervencijos į kaimyninę valstybę teisę.Šengeno sutartis nustatė teisę policijos pareigūnams, persekiojantiems nusikaltėlius, įvažiuoti į kitas valstybes- sutarties dalyves teritoriją iki 10 kilometrų. Šengeno sutartimi sukurta institucinė sistema pagal Amsterdamo sutartį taps aquis communautaire dalimi, todėl stojančios į Sąjungą valstybės privalės Šengeno sutartį priimti be jokių išlygų. Europolo ištakos buvo Europos valstybių TREVI bendradarbiavimas.Siekiant valstybių bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse plėtros , Mastrichto sutartimi buvo numatyta sukurti Europos policijos įstaigą. Europolas oficialiai pradėjo veikti Hagoje nuo 1998 m. spalio mėnesio, bet jau nuo 1994 m. veikia jo padalinys- Narkotikų tarnyba, atsakinga už informacijos,susijusios su narkotikų,radioaktyviųjų medžiagų kontrabanda , nelegalia imigracija,nusikalstamomis pinigų plovimo ir automobilių kontrabandos organizacijomis, kaupimą, analizę, keitimosi ja organizavimą.Kaip matome narkotikų tarnyba dirbo visose srityse, šiuo metu vyksta Europolo struktūrizavimas Ryšius su valstybių policija Europolas palaiko per nacionalinius policijos padalinius,pastarieji paskiria atstovus ryšiams prie Europolo.Įstaigos vadovą ketveriems metams vieningai skiria Europos Taryba.Prie įstaigos veikia administracinė taryba , kurią sudaro atstovai iš kiekvienos valstybės narės. Europolo sukūrimas sietinas su vidine ir išorine Europos Sąjungos politika.Mastrichto sutartyje nurodoma, kad Europolas yra bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje priemonė, padedanti valstybėms rinkti informaciją, analizuoti ir ja keistis , stiprinti policijos sąveiką ir ją plėtoti. Bendradarbiavimas turi apimti kovą su narkotikų kontrabanda, nelegalia migracija,rimtais tarptautiniais nusikaltimais,ypač organizuotais, terorizmu.Taip pat numatomas bendradarbiavimas ne tik išaiškinant nusikaltimus, bet ir juos perspėjant.Prie policijos priskiriamas ir muitinių bendradarbiavimas. Temperės viršūnių susitikime nuspręsta parengti ir pateikti Sąjungos narių ratifikavimui Pagrindinių Sąjungos Teisių Chartiją. Chartijos rengimo institucinę sistemą turėtu sudaryti nariai,komisija, stebėtojai ir sekretoriatas. Europolo steigimą skatino ir tarptautinė (išorinė) Europos Sąjungos politika.Kai kurie policijos veiklos tyrinėtojai Europos policijos bendradarbiavimo plėtrą sieja su vadinamuoju Europos policijos “amerikonizavimu”. Baigdamas darbą trumpai norėčiau pakalbėti apie Lietuvos siekius įsilieti į Europos Sąjungą.Šis siekis politiškai labai pagrįstas, tačiau iš pateiktos medžiagos matome, kiek daug reikia nuveikti, kad atitiktume minimalius Sąjungos reikalavimus.Lietuvoje susidariusi klaidinga nuomonė, jog , priėmus atitinkamą įstatymą arba įsteigus instituciją, reikalaujamą kokybė bus pasiekta.To nepakanka.Kartu turi būti sukurtas ir efektyvus teisinio reguliavimo mechanizmas.Visiškai nereikėtų manyti, kad Europos Sąjungos reikalavimai teisingumo ir vidaus reikalų srityse gali būti įvykdomi greitai ir “neskausmingai”.Vakarų Europos valstybių teisėtvarkos institucijos ilgai evoliucionavo į tą būklę ,iš kurių prasidėjo jų integracija, o Lietuvos teisėtvarkos institucijos siekia naujos kokybės “revoliucionuodamos”. Tačiau kaip tik dėl didelio noro kuo greičiau pasiekti norimų rezultatų ,nebėra laiko galvoti apie laipsnišką egzistuojančių organizacinių struktūrų pertvarkymą.Tuomet jos laužomos ir kuriamos naujos, bet deja, naujumas ne visuomet reiškia aukštesnę kokybę.Literatūra :
1.Saugi Lietuva atviroje Europoje/ Audronė Perkauskienė.- Vilnius, 2000 m.2.ES valstybių bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse Dr.Alvydas Šakočius , LTA ,2000m.3.ES iki šių dienų bendrosios ES politinės kryptys.Lietuvos informacijos institutas.4.Internato svetainės :www.urm.lt www.euro.lt