Įvadas
Viena iš opiausių Lietuvos teisinės sistemos problemų – tai vaikų ir jaunimo kriminalinės justicijos sistemos efektyvumas, humaniškumas ir suderinamumas su Europos standartais. Ši sistema yra reformuojama iš esmės, nes daugialis nuostatų neatitinka šiuolaikinių baudžiamosios politikos reikalavimų: daugialis nusikaltusių vaikų yra baudžiami laisvės atėmimu, retai yra taikomos alternatyvios bausmės, vaikai ilgą laiką priversti laukti teismo tardymo izoliatoriuose, nėra užtikrinamas konfedincialumas jų bylose, neretai pareigūnų kvalifikacija neatitinka tos, kuri yra būtina norint pasiekti gerų rezultatų, ir pan.Nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reikia suprasti kaip valstybės ir nepilnamečio baudžiamojo teisinio santykio realizavimo formą. Ji siejama su visapusišku nepilnamečių amžiaus, jų fizinių ir psichinių ypatumų įvertinimu. Tačiau šios atsakomybės negalima traktuoti kaip išimties.(Baudžiamoji teisė. Vilnius.2001)Pagal baudžiamuosus įstatymus už nusikalstamas veikas atsako asmenys, kuriems iki nusikaltimo padarymo momento yra suėję 16 metų. Asmenys sulaukę šio amžiaus, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už visus nusikaltimus, padarytus įvairiose nusikaltimo padarymo stadijose ir kartu su įvairiomis bendrininkų grupėmis, išskyrus tuos atbėjus kai įstatymų leidėjas kelia subjektui specialius reikalavimus.Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi bendrais teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką bei humanizmo principais.Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės prielaidos yra jų amžiaus ypatumai bei sąmonės lygis. Baudžiamoji atsakomybė nepilnamečiams gali būti taikoma tik tuo atvėju, kai jų asmenybės vystymosi lygis yra toks, kada nepilnamečiai gerai įsisamonina draudimus ir liepimus kaip tam tikrus visuomenės reikalavimus ir tampa pajėgūs valdyti savo elgiasį.
Bausmė
Visuomenės reakcija į kenksmingą žmogaus veiksmą buvo ir pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje, tačiau ji reiškėsi pagal kraujo keršto paprotį ir nebuvo valstybinė prievartos priemonė. Viena iš pirmųjų bausmių buvo katorga – atsirado vergvaldinėje visuomenėje. Plintant krikščionybei bausmę inta suprasti kaip atpildą už kaltę (nuodėmę). Teisiškai tokia idėja pirmą kartą suformuota kanonų teisėje. Svarbiausias bausmės tikslas yra bauginimas. XIX-XX a. buržuazinės teisės teorijoje į bausmę imta žiūrėti kaip į pataisos priemonę.Skiriant bausmę siekiama ne tik nubausti nusikaltėlį, bet ir jį pataisyti, pakeisti, perauklėti, o taip pat užkirsti kelią naujiems nusikaltimams. Bausme nesiekiama sukelti fizinių kančių ar žeminti žmogauųs orumą.BK 21 str.nustato, kad kriminalinės bausmės paskirtis yra:1) sulaikyti asmenis nuo nusikaltimųpadarymo;2) nubausti nusikaltimą padariusį asmenį;3) atimti irapriboti nuteistąjam galimybes daryti naujus nusikaltimus;4) siekti, kad asmenys atlikę bausmę laikytųsi valstybėje galiojančių įstaymų ir nedarytų naujų nusikaltimų.Asmenų sulaikymas nuo nusikaltimo padarymo vadinamas bendrąja prevencija, kuri pasireiškia bausmės skyrimu ir jos atlikimu. Manoma, kad tokie veiksmai žmogaus psichikoje formuoja motyvacfiją nedaryti nusikaltimų.Siekimas, kad asmenys atlikę bausmę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytųnaujų nusikaltimų, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas specialiąja prevencija. Ji pasireiškia žmogaus teisių ir laisvių apribojimu, teisių ir laisvių apribojimas atlieka bauginimo funkciją.Reikėtų nepamiršti, kad teismas gali paskirti švelniasnę nei įstatyme paskirtą bausmę. Taip pasielgti gali BK 45 str.pagrindais, o jie yra tokie:„Teismas atsižvalgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę, jeigu asmuo padaręs nusikaltimą pats savanoriškai atvykoir prisipažino padaręs nusikaltimą, be to nuošidžiai gailisi, atlygino padarytą žalą ir padėjo tardymui bei teismui išaiškinti nusikaltimą.<…>
Paip pat teismas atsižvelgdamas į byloje esančias atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir kai bent iš dalies atlyginta nusikaltimu padaryta žala, gali paskirti švelniasnę negu įstatymo numatytą bausmę, kai nisusikaltimą padarė nepilnametis.<…>Švelniasnė negu įstatymo numatyta bausmė taip pat gali būti paskirta, kai nusikaltimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas „Lietuvos Aukščiausio teismo senatas nusprendė, kad daug dėmesio reikia skirti nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, kaltininko asmenybei ir bylos aplinkybėms, kurios lengvina ar sunkina atsakomybę. Bausmių sistemos sankcijų ir bausmių taikymo statistikos analizė leidžia teigti, kad Lietuvoje baudžiamoji politika orentuota į įbauginimo ir galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo teorijas.Bausmių sistema ir rūšys Bausmių sistema – baudžiamajame įstatyme tam tikra tvaka įšdėstytas , išsamus ir teismams privalomas bausmių sąrašas, kuriuo remiantis, nusikaltimą padariusiam asmeniui, teismas gali paskirti bausmę. Bausmių sistema turi būti nuposekli ir hierarhiška. Ją sudaro įvairios savo turiniu ir griežtumu bausmės, nes tik tokia sistema leidžia individualizuoti bausmę konkrečiam asmeniui ir sudaro prielaidas pasiekti bausmei keliamus reikalavimus ir tikslus. Pagrindinės bausmės yra: laisvės atėmimas iki gyvos galvos, laisvės atėmimas, pataisos darbai be laisvės atėmimo, bauda. Taip pat yra ir papildomos baumės: turto konfiskavimas, bauda ir atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą, eiti tam tikras pareigas, arba užsiimti tam tikra veikla. Siekiant išvengti teisėjų subjektyvumo įstatymų leidėjas numatė griežtas ir formalias salygas, kurios labai apribojo galimybę bausmės vykdymo atidėjimo (BK 47 str.) ir švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės (BK 45 str.) taikymiui. Kai, 1998 metais liepos 2 dieną buvo priimtas Baudžiamojo Kodekso pekeitimo įstatymas (Žin.,1998 , Nr.67-1937) minėtos bausmės sugriežtėjo ir nepilnamečiams teisiamiesiems. Viena iš papildomų bausmių yra turto konfiskavimas tai priverstinis, neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė, arba turto, arba turto kuris yra perduotas valdyti kitiems asmenims, tačiau gautas nusikalstamu būdu. Tokią bausmę teismas skiria už vieną iš 57 nusikaltimų, išvardintų BK 35 str.1dalyje. LR Konstitucinis teismas pažymėjo, kad „turto konfiskavimas yra viena iš teisinių priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią visų pirma sunkiems savanaudiškiems nusikaltimams, kuriais kėsinamasi į Konstitucijos saugomą kitų nuosavybę“(Žin.,1993 , Nr.70-1320). Toks Konstitucinio teismo išaiškinimas tarsi sudaro nuostatą, kuria vadovaujantis turto konfiskavimas kaip papildoma bausmė gali būti skiriama tik už sunkius ir savanaudiškus nusikaltimus. Vertinant nusikaltimų, už kuriuos teismas privalo skirti turto konfiskavimą , sąrašą, galima pastbėti du prieštaravimus: p i r m a, ne visi šiame sąraše numatyti nusikaltimai yra įtraukti į BK 8 straipsnį, t.y. ne visi jie yra sunkūs nusikaltimai ; a n t r a, ne visi šiame sąraše (BK 35 str. 1 dalis) išvardinti nusikaltimai yra savanaudiški. Baudžiamasis kodeksas įteisina bausmių sistemos koncepciją (concepcio-lot. suėmimas). Yra numatytos atskiros bausmių, skiriamų už baudžiamuosius nusižengimus, nusikaltimus, taip pat juridiniams asmenims sistemos. Visose bausmių , skiriamų fiziniams asmenims, sistemose numatytos „naujos“ bausmių rūšys kurių Lietuvos baudžiamojoje teisėje iki 1998 metų nebuvo: tai viešieji darbai (BK 46 str.), laisvės apribojimas (BK 48 str.), areštas (BK 49 str.). Taip yra nustatomos vidutinio griežumo bausmės, kurios tampa efektyviomis poveikio priemonėmis, asmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius nusikaltimus, taip pat nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. Taip pat BK nustato ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę, kurią galima taikyti asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu, areštu ar bauda, tap pat tais atvėjais, kai asmuo nuteistas už vieną ar kelis baudžiamuosius nusižengimus bei nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.Bausmės skyrimas nepilnamečiams
Bausmės skyrimo pradenys, neatsižvelgiant į kalto asmens amžių, yra vienodi visiems nusikaltimus padariusiems asmenims. Teismas skiria nepilnamečiui bausmę į įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytas ribas, tiksliai laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nepilnamečio asmenybę ir į bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę. Svarbiausia nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės realizavimo prielaida yra teisingas nusikaltimo kvalifikavimas. Atrsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo sunkumą, teismas gali spęsti, kaip reaguoti į nepilnamečio veiksmus: taikyti jam baudžiamąją atsakomybę ir skirti bausmę ar atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.Tinkamas baudžiamosios atsakomybės realizavimas nepilnamečiams didžia dalimi priklauso nuo baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintos kriminalinių bausmių sistemos ir konkrečių bausmių ribų.Galiojančių teisinių priemonių sistema, taikoma nepilnamečiams už padarytus nusikaltimus apima : I kriminalines bausmes:1)laisvės atėmimą (Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų);2)pataisos darbus be laisvės atėmimo;3)baudą(Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 3 iki 50 MGL dydžio bauda) (BK 90str);4) areštas (Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto) (BK 90 str).
II Baudžiamuosius teisinius įpareigojimus, susijusius su bausmės vykdymo atidėjimu:1)atlyginti padarytą žalą;2)atsiprašyti nukentėjusiujo;3)teikti nukentėjusiajam pagalbą gydymo laikotarpiu;4)įsidarbinti ar be teismo leidimo nekeisti darbo vietos; 5)pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę;6)išeiti gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, taksikomanijos ar venerinės ligos kursą;7)be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutimo nekeisti gyvenamosios vietos;8)atlikti nemokamų darbų LR vyriausybės nustatyta tvarka.(gali būti skiriama daugiau nei 240 val. viešųjų darbų pagal galiojantį BK )
III Nepilnamečiui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, taikomos šios priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės:
1)įpareigojimas viešai atsiprašyti nukentėjusiojo;2)įpareigojimas savarankiškai atlyginti arba savo darbu atlyginti padarytą žalą;3)atidavimas tėvų ar juos atstojančių asmenų priežiūrai;4)įpareigojimas atlikti viešųjų darbų nuo 20 iki 100 valandų LR Vyriausybės nustatyta tvarka;5)namų priežiūra;6)atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą.Visos šios priemonės skirtos nubausti bei auklėti nepilnametį ir užkirsti kelią jo negatyvaus elgesio recidyvui.Vienas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų yra tas, kad ne visos Baudžiamojo Kodekso numatytų kriminalinių bausmių rūšys yra skirtinos nepilnamečiams. Čia galima išskirti dvi prižastis:1)baudžiamasis įstatymas atsižvelgdamas į asmenybės įpatumus, draudžia skirti nepilnamečiams tam tikras bausmes, arba riboja jų skyrimo galimybę.2)skirti kai kurias bausmes nepilnamečiams teismas neturi galimybių, arba tai yra netikslinga, nors įstatyme tiesioginių nurodymų dėl jų skyrimo nėra. Teismų statistiniai duomenys liudija, kad dažniausiai nepilnamečiams ( ir ne tik ) skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pagrindinis šios bausmės požymis yra tas, kad nuteistasis izoliuojamas nuo visuomenės- laikomas uždaroje įstaigoje, kurioje užtikrinamas tam tikras rėžimas, apsauga ir nuolatinė priežiūra. Laisvės atemimas nepilnamečiams yra pati sunkiausia bausmė. ( Baudžiamoji teisė. 2001m. Vilnius)Nepilnamečio elgiasio apribojimas ir atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą
Elgesys gali būti apribojamas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių. Šios poveikio priemonės terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais. Teismas nepilnametį gali įpareigoti:1) būti namuose nustatytu laiku;2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;3) įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.);4) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą. Šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka;5) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Taip pat teismas nepilnamečiui gali uždrausti:1) žaisti azartinius žaidimus;2) užsiimti tam tikra veikla;3) vairuoti motorinę transporto priemonę (motociklą, savaeigę mašiną ir pan.);4) lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamos įtakos;5) be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą ( BK 87 str.)Nepilnametis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų ir draudimų vykdymą. Nepilnamečio elgesio apribojimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Ši priemonė negali būti skiriama, jeigu nepilnametis atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą nustatomas nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika metų. Konkretų buvimo specialioje auklėjimo įstaigoje laiką nustato teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio asmenybę, tai, ar jo nusikalstamas elgesys kartojasi, kokios poveikio priemonės jau taikytos, ir kitas bylos aplinkybes. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio priemonė arba kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu arba pašalinimu.(BK 88 str.) Jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.Jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą ( BK 89 str.)Bausmės atidėjimas ir atleidimas nuo jos Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais.Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje ( pagal BK 91 str.)BK 92 str. sako, kad nepilnamečiui, nuteistam už neatsargų nusikaltimą arba nuteistam bauda, areštu ar laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinį nusikaltimą, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Nepilnametis, pirmą kartą padaręs neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Įkalintų nepilnamečių teisės
Nepilnamečiai yra labiausiai pažeidžiami įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys asmenys, todėl jų apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Iki teismo, tiek nuteisti įkalinti nepilnamečiai turi būti atskirti nuo pilnamečių įkalintųjų ir turi teisę į lygią apsaugą, atitinkančią jų amžių bei jų, kaip nepilnamečių, teisinį statusą. Remiantis JT 1989 m. Vaiko teisių konvencijos, prie kurios Lietuvos Respublika prisijungė 1995 m. , su kiekvienu vaiku, kuriam atimta laisvė, turi būti elgiamasi žmoniškai, gerbiant ir ugdant jo orumą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, atsižvelgiant į jo amžių, ir turi būti siekiama padėti jam reintegruotis bei atlikti naudingą vaidmenį visuomenėje. Kiekvienas vaikas, kuriam atimta laisvė turi būti atskirtas nuo suaugusiųjų, jei tik nemanoma, kad šito daryti nedera dėl paties vaiko interesų, bei turėti teisę palaikyti ryšius su savo šeima susirašinėdamas ir pasimatydamas, išskyrus ypatingas aplinkybes.
Remiantis Kardomojo kalinimo įstatymu, nepilnamečiai (fiziniai asmenys iki 18 metų amžiaus), kuriems paskirtas kardomasis kalinimas, uždaromi kardomojo kalinimo vietų kamerose atskirai nuo suaugusiųjų. Nepilnamečius skirstant į kameras turi būti atsižvelgiama į jų amžių, fizinį ir protinį subrendimą, dorovines savybes. Tačiau išimtiniais atvejais, gavus prokuroro sutikimą, kamerose, kur laikomi nepilnamečiai, leidžiama laikyti suaugusiuosius. Ši išimtis iš esmės prieštarauja priimtiems nepilnamečių kriminalinės justicijos principams. Nepilnamečių izoliavimas nuo suaugusiųjų suimtųjų yra būtinas, siekiant apsaugoti pirmuosius nuo neigiamo poveikio, visų pirma, nuo vadinamos “kriminalinės infekcijos”. Vyriškos lyties nepilnamečiams suteikiami du vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną (pilnamečiams – vienas). Kalinamieji vyriškos lyties nepilnamečiai, kurie piktybiškai pažeidinėja režimo reikalavimus gali būti uždaryti į karcerį trumpesniam laikui – iki penkių parų (suaugę – iki dešimties). Nepilnametės į karcerį neuždaromos.Prieš įkalintus nepilnamečius draudžiama naudoti specialiąsias priemones, išskyrus antrankius, ir šaunamuosius ginklus, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu.Pagal PDK, nuteisti laisvės atėmimu nepilnamečiai asmenys bausmę atlieka atskirai nuo pilnamečių nuteistųjų – bendrojo arba sustiprintojo režimo auklėjimo darbų kolonijoje. Be to, nepilnamečiai, nuteisti už nesunkius nusikaltimus, laikomi atskirai nuo nuteistųjų už sunkius nusikaltimus. Sustiprintojo režimo auklėjimo darbų kolonijoje bausmę atlieka vyriškosios lyties nepilnamečiai, ankščiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip, taip pat perkeltieji iš bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijų už piktybiškus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Nuteistieji nepilnamečiai apgyvendinami bendrabučiuose, gali vaikščioti kolonijos teritorijoje, turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, gauti trumpus pasimatymus, neribojant jų kiekio, gauti šešis siuntinius arba perdavimus per vienerius metus, neįskaitant perdavimų, gautų pasimatymų metu, neribotą kiekį banderolių su spauda ir siųsti laiškus, neribojant jų kiekio, savo lėšomis paskambinti telefonu.Išvados
Nepaisant įstatymų griežtumo, nepilnamečių nusikalstamumas auga. Tai rod, kad mūsų visuomenė nepakankamai sprendžia socialines problemas, kad mūsų nepilnamečių teisės pažeidėjų pataisos sistema turi rimtų trūkumų. Laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiams būtina taikyti labai atsargiai, nes per nelyg griežtos priemonės gali suardyti vaiko asmenybę ir paskatinti jį vėl nusikalsti. Baudžiamoji atsakomybė nepilnamečių justicijoje turėtų būti kraštutinė priemonė, tačiau Lietuvoje daugialiui nuteistų nepilnamečių paskiriama būtent laisvės atėmimo bausmė. Taigi, Lietuvoje būtina tobulinti vaikų ir jaunimo kriminalinės justicijos teisinį reglamentavimą ir pertvarkyti teisingumo vykdymo nepilnamečiams sistemą.Reikėtų jauniems žmonėms suteikti daugiau galimybių rasti savo vietą visuomenėje ir tapti naudingais jos nariais. Reikia atsižvelgti, kad šalutinių neigiamų veiksnių įtakos vaikui ar jaunuoiui yra kur kas didesnis nei suaugusiam o prarastos galimybės jiems atseina daug daugiau ir daro įtaką jų gyveninme daug ilgiau. Labai svarbu, kad trijų pagrindinių bausmės elementų – parodyti nusižengimo rimtumą, įpareigoti atlyginti žalą, suteikti galimybę pradėti viską nuo pradžių – ryšys jaunimo atžvilgiu vykdomo teisingumo sistemoje turi būti dar stipresnis. Teisingumo vykdymo nepilnamečiams sistemos pertvarkymo politikos strateginė kryptis turi būti ne tolesnis represinių priemonių priemonių nepilnamečiams griežtinimas, bet nusikaltimo ir jį lemiančių aplinkybių prevencijos nacionalinės sistemos sukūrimas.Nepilnamečiams laisvės atėmimo bausmę reikia skirti itin retai ir labai atsargiai, nes per griežtos priemonės žaloja asmenybę ir skatina vėl nusikalsti. Kuo ankščiau nepilnametis nuteisiamas pirmą kartą, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jis vėl nusikals.
Literatūra
LR Baudžiamasis kodeksas.Vilnius,2002.LR Baudžiamojo proceso kodeksas.Vilnius,2002.Baudžiamoji teisė.Vilnius,2001.Švedas G. Liasvės atėmimo bausmė: baudžiamosios politikos, baudžiamieji teisiniai ir vykdymo aspektai.Vilnius,2003
Šumskas A.Baudžiamųjų bylų nagrinėjims teisme.Vilnius,2000.Bekarija Č. Apie nusikaltimus ir bausmes. Vilnius,1992.