Bankroto teisės vieta Lietuvos teisės sistemoje

TURINYS

ĮVADAS 3
1. TEISĖS SISTEMA 4
2. BANKROTAS. SĄVOKA IR REGLAMENTAVIMAS 6
3. BANKROTO TEISĖS SANTYKIS SU KITOMIS TEISINĖS SISTEMOS ŠAKOMIS 8
4. BANKROTO TEISĖS PRIKLAUSOMYBĖS PROBLEMOS SPRENDIMAS 10
IŠVADOS 11
LITERATŪRA 13ĮVADAS
Įmonių bankroto ir su jais susiję teisiniai santykiai Lietuvoje įstatymais reglamentuojami jau daugiau nei dešimt metų. Per šį laikotarpį formavosi bankroto įstatyminė bazė, teismų praktika, bankroto administratorių potencialas, visuomenės samprata ir požiūris į bankrotą kaip į rinkos ekonomikos reiškinį ir priemonę ūkio subjektų santykiams tam tikrose situacijose spręsti.
Šio referato tikslas- atskleisti bankroto teisės santykį su teisės sistema.
Šiam tikslui įgyvendinti, darbe siekiama:  Susipažinti su teisės sistemos, teisės šakos, pošakio, instituto sąvokomis.
 Aptarti bankroto procedūrų reglamentavimą Lietuvos Respublikoje.
 Aptarti bankroto teisės santykį su kitomis teisės šakomis.1. TEISĖS SISTEMA
Teisės sistema – tai vidinė teisės sandara, tarpusavyje susijusių elementų, teisės sistemos dalių visuma. “Teisės sistema – tai teisės normų visumos egzistavimo ir veikimo būdas, kur visos teisės normos suorganizuotos į teisės institutus, pošakius, šakas, susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingumą“.
Teisės sistemos pagrindinės dalys yra: teisės šaka, teisės institutas, teisės norma.
Teisės šaka – tai savarankiška teisės sistemos dalis, juungianti teisės normas, jai būdingu metodu reguliuojančias vienos rūšies visuomeninius santykius.
Remiantis normine teisės samprata teisės šaka yra pagrindinis pagrindinis teisės sistemos elementas. Tai -plačiausias teisės normų rinkinys, reguliuojantis tam tikros rūšies teisinius santykius. Skirtingai nuo kitų teisės sistemos elementų teisės ša

aka gali savarankiškai funkcionuoti teisės sistemoje. Pavyzdžiui teisės normos, reguliuojančios turtinius ir susijusius su jais asmeninius neturtinius santykius, sudaro civilinės teisės šaką, reguliuojančią santuokinius – šeimyninius santykius – šeimos teisės šaką, darbo santykius – darbo teisės šaką, administracinė teisės reguliuoja visuomeninius santykius valstybinio valdymo sferoje.
Teisės pošakis – tai teisės institutų ir teisės normų visuma, sudaranti savarankišką teisės sistemos dalį, kuri reguliuoja teisės šakos specialias, ypatingas visuomeninių santykių grupes. Tai tos pačios teisės šakos giminingų institutų visuma. Pavyzdžiui, įsipareigojimų teisė CT šakos sudėtyje. Ji apima keletą teisės institutų : mainų, rangos, draudimo, pervežimo ir pan.
Žemės teisės pošakiai yra – miškų, vandenų, kalnų teisė.
Didėjant teisinio reguliavimo apimčiai, tobulėjant reguliavimo metodui, pošakis gali tapti atskira teisės šaka.
Teisės institutas – tai teisės normų visuma, reguliuojanti vienarūšių, giminingų visuomeninių santykių grupę.
Teisės innstitutai skiriasi nuo teisės šakos tik reguliuojamų visuomeninių santykių apimtimi. Kiekvienos teisės šakos teisės institutai, be atskirų, tik jiems būdingų, turi ir bendrų požymių. Teisės institutai gali peraugti į teisės pošakius.
Skirtumai tarp teisės šakos ir teisės instituto:
1. Teisės instituto apimtis mažesnė negu teisės šakos.
2. Teisės institutas – tai struktūrinė teisės šakos dalis.
3. Skiriami reguliuojamo teisinio santykio kokybe.
Norminiuose aktuose išdėstyti teisės institutai yra atskirti vieni nuo kitų: pavyzdžiui, civilinėje teisėje – civilinės teisės subjektų, sandorių, ieškininės senaties, atstovavimas, terminai ir kt.
Konstitucinėje teisėje institutai yra pilietybės, rinkimų teisės, va
alstybės teisės ir kt.
Administracinėje teisėje – valstybinė tarnyba, administracinė atsakomybė, administracinis procesas ir kt.
Taigi problema: bankroto teisė atskira teisės šaka ar teisės pošakis?
Jeigu bankroto teisė yra teisės pošakis, tai kokios teisės šakos – įmonių teisės ar civilinio proceso teisės?2. BANKROTAS. SĄVOKA IR REGLAMENTAVIMAS
Siekiant išsiaiškinti, kas yra bankroto teisė – teisės šaka ar teisės pošakis ir jei pošakis, tai kokios teisės, iš pradžių reikia apibrėžti, kas yra bankrotas apskritai, kaip keliamos bankroto bylos ir vykdomas bankroto procesas.
Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.
Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.
Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.
Įmonių nemokumo, bankroto bylų kėlimo ir bankroto proceso reguliavimo problemas nagrinėja Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, įmonės steigėjai, apygardos teismai bei asmenys (fiziniai ir juridiniai), turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Pastaruosius vienija Nacionalinė verslo administratorių asociacija.
Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos rengia Įmonių bankroto įstatymo bei jo pataisų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių bankroto procesą, projektus, tvarko bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių duomenų bazę, priima ir rengia duomenis apie bankroto procedūras skelbti ,,Valstybės žinios“.
Bankroto procedūras reglamentuoja 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Įmonių ba
ankroto įstatymas, jo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymai, priimti 2001 m. gruodžio 17 d., 2002 m. lapkričio 19 d., 2002 m. gruodžio 10 d., 2003 m. sausio 28 d., 2003 m. balandžio 3 d., 2003 m. birželio 5 d., 2003 m. liepos 4 d. ir 2004 m. balandžio 15 d. bei šio įstatymo pagrindu priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.
Šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą. Įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms (toliau – įmonės), įregistruotiems Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ūkio įmonių, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai .
Taigi, šis įstatymas reglamentuoja ne visų, o tik tam tikrų ūkio subjektų, išvardintų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, bankroto procesą.
Įstatyme nustatyta, kad Įstatymo normos taikomos tik tiems išvardintų teisinių formų ūkio subjektams, kurie yra įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Taigi šis įstatymas taikytinas bendroms Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėms, įsteigtoms ir įregistruotoms Lietuvos Respublikoje, taip pat užsienio valstybių piliečių Lietuvos Respublikoje įsteigtoms įmonės, viešosioms įstaigoms bei kredito unijoms.
Kadangi Įstatymo reglamentavimo objektas yra gana platus, o skirtingos teisinės formos subjektai bei jų veiklos reglamentavimas pasižymi tam tikra specifika, Įstatymas numatė galimybę atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, at
tsižvelgiant į šių subjektų specifiką, papildomai reglamentuoti tam tikrus bankroto klausimus, numatyti šių subjektų bankroto ypatumus. Pavyzdžiui, bankų bankroto procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos bankų , Finansų įstaigų ir Įmonių bankroto įstatymai.
Kartu tam tikri šio Įstatymo reglamentuojami dalykai- įmonių veikla, kreditoriaus teisės į kreditorinį reikalavimą tenkinimas, kreditoriaus teisė imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų administravimas yra reglamentuoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Tai reglamentuoja Civilinis kodeksas, atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai: Akcinių bendrovių įstatymas , Viešųjų įstaigų įstatymas . Civilinio proceso kodeksas ir kiti įstatymai.
Siekiant užtikrinti Įstatyme reglamentuojamo bankroto proceso vykdymo mechanizmo įgyvendinimą bei nuostatų, reglamentuojančių su įmonės bankrotu susijusius klausimus, suderinamumą, nustatyta, kad minėtus dalykus įmonės bankroto atveju reglamen.tuoja Įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios minėtus dalykus, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms . Įstatymo normos laikytinos specialiosiomis teisės normomis kitų įstatymų normų atžvilgiu ir įmonės bankroto atveju, esant įstatymų normų kolizijai, taikomos Įmonių bankroto įstatymo normos .3. BANKROTO TEISĖS SANTYKIS SU KITOMIS TEISINĖS SISTEMOS ŠAKOMIS
Įmonių bankroto įstatyme sąvoka ,,bankroto byla“ apibrėžiama kaip teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių . Atkreiptinas dėmesys, kad teisme byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, yra laikoma civiline byla ir nagrinėjama vadovaujantis civilinio proceso įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse yra įtvirtinta nuostata, kad ,,Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto ir restruktūrizavimo bylos bei ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai“ . Kadangi bankroto byla nagrinėjama vadovaujantis ne tik Bankroto įstatymo nustatytomis materialinėmis ir procesinėmis teisės nuostatomis, bet ir Civilinio proceso kodekso nustatytomis procesinėmis teisės normomis, bankroto teisinių santykių subjektai bankroto procese turi civilinio proceso įstatymų nustatytas procesines teises ir pareigas.
Įmonių bankroto įstatyme atskirai pateiktas sąvokos ,,įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai“ . Šis apibrėžimas suformuluotas atsižvelgiant į įkeitimo ir hipotekos teisinius institutus, kurie reglamentuojami Civilinio kodekso ketvirtosios knygos 4.170-4.228 straipsniuose.
Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas, likviduojamos įmonės likvidatorius. Šie asmenys naudojasi visomis Civilinio proceso kodekso nustatytomis ieškovo teisėmis , pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka . Pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo ir ieškinio užtikrinimo priemones bei jų taikymo tvarką reglamentuoja taip pat Civilinio proceso kodekso nuostatos.
Teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir priėmus nutartį ją likviduoti, įmonės likvidavimą (pagrindus, likviduojamos įmonės organų ir dalyvių teises, likvidatoriaus kompetenciją, teises, pareigas ir atsakomybę, likviduojamos įmonės kreditorių teises ir kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką) reglamentuoja Civilinio kodekso 2.106-2.114 straipsniai, Akcinių bendrovių įstatymo 74-75 straipsniai ir kt. įstatymai.
Vienas pagrindinių subjektų, tiesiogiai dalyvaujančių įmonės bankroto procese ir be kurio bankroto procesas būtų neįmanomas, yra įmonės administratorius. Įmonės bankroto procese įmonės administratorius yra ,,centrinė figūra“, jis yra asmuo, tiesiogiai vykdantis bankroto procedūras, atliekantis esminius veiksmus ir priimantis reikšmingus sprendimus arba inicijuojantis jų priėmimą. Administratoriaus veiksmai yra svarbus veiksnys, lemiantis bankroto eigą ir rezultatus. Dėl šios priežasties Įstatymas skiria pakankamai didelį dėmesį administratoriaus paskyrimo, jo funkcijų, teisių ir pareigų bei atsakomybės reglamentavimui.
Pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būti nutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų. Darbo kodekso nuostatos tokiais atvejais taikomos tada, kai atitinkamų klausimų nereglamentuoja bankroto įstatymai .
Bankroto teisė apibrėžia ir ,,tyčinio bankroto“ sąvoką. Asmenys, privedę įmonę prie tyčinio bankroto, atsako LR baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka pagal 209 str. ,, Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų“ .
Bankroto įstatymo 34 ir 35 straipsniuose nustatyta tvarka bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė atitinka principą, kurio laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.113 straipsnyje, nustatant likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat numatyta atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimus, t.y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos paž.eidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą .4. BANKROTO TEISĖS PRIKLAUSOMYBĖS PROBLEMOS SPRENDIMAS
Teisės normos jungiamos į teisės institutus, teisės pošakius ir teisės šakas atsižvelgiant į tai, kokią socialinių santykių sritį konkreti norma reguliuoja (teisinio reguliavimo objektas) ir kokiu būdu reguliuoja (teisinio reguliavimo metodas).
Sąlygos teisės šakai atsirasti :
 Visuomeninių santykių savitumo laipsnis.
 Socialinė svarba.
 Nebuvimas galimybės sureguliuoti santykius jau turimų šakų normomis.
 Būtinybė taikyti šiai santykių grupei specialų teisinio reguliavimo metodą.
Bankroto teisė reglamentuoja žmonių santykius, atsirandančius vykdant įmonių bankroto procedūras nuo bankroto bylos iškėlimo iki bankrutavusios įmonės likvidavimo. Taigi jos reglamentavimo objektas yra gana platus, tai – įmonių bankroto procesas. Tai yra saviti visuomeniniai santykiai, tačiau bankroto bylų nėra tiek daug kiek civilinių ar baudžiamųjų bylų. Todėl šiuos santykius yra galimybė sureguliuoti jau esamomis teisės normomis – konkrečiai civilinio proceso
Taigi remiantis tuo, kas anksčiau buvo pasakyta, galime teigti, kad bankroto teisė nėra atskira teisės šaka. Tai civilinio proceso teisės arba įmonių teisės pošakis.
Bankroto teisė-Civilinio proceso teisės pošakis, nes:
 Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.
 Bankroto bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias numato LR CPK ir kt. LR įstatymai.
 Pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo ir ieškinio užtikrinimo priemones bei jų taikymo tvarką, pareiškėjų teisės ir pareigas nustato LR CPK 135-144 str.
 Kur trūksta bankroto proceso normų taikomos civilinio proceso normos.
Bankroto teisė-Įmonių teisės pošakis, nes:
 Bankroto teisė reglamentuoja įmonių bankroto procesą;
 Įmonių bankrotas vykdomas vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais tam tikrų įmonių veiklą (pvz., Akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir kt.).IŠVADOS
Teisės sistema – tai tarpusavyje susijusių elementų, sudarančių teisės sistemą, visuma. Teisės sistemos pagrindinės dalys yra: teisės šaka, teisės institutas, teisės norma. Teisės šaka – tai plačiausios apimties teisės normų grupė, apimanti teisės institutus, teisės pošakius ir reguliuojanti vienos rūšies visuomeninius santykius jai būdingu metodu. Tai savarankiška teisės sistemos dalis, pagrindinis teisės sistemos elementas. Teisės pošakis – tai teisės institutų ir teisės normų visuma, sudaranti savarankišką teisės sistemos dalį. Kitaip tariant tai vienos teisės šakos giminingų institutų visuma. Teisės institutas – tai teisės normų visuma, reguliuojanti vienarūšių, giminingų visuomeninių santykių grupę. Teisės institutai skiriasi nuo teisės šakos reguliuojamų visuomeninių santykių apimtimi, teisės institutas yra teisės šakos sudedamoji dalis. Taip pat skiriasi teisinių santykių reguliavimo kokybe. Teisės institutai gali peraugti į teisės pošakius.
Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.
Bankroto procedūras reglamentuoja 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Įmonių bankroto įstatymas, šio įstatymo pagrindu priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai: Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kt.
Bankroto teisė yra glaudžiai susijusi su visa Lietuvos Respublikos teisės sistema. Įmonių bankroto įstatymo normos laikytinos specialiosiomis teisės normomis kitų įstatymų normų atžvilgiu ir įmonės bankroto atveju, esant įstatymų normų kolizijai, taikomos būtent komentuojamo įstatymo normos.
Bankroto teisė nėra teisės šaka. Ji yra neseniai atsiradusi, nėra pakankamai teoriškai išanalizuota ir teisės teoretikų aptarta. Bankroto praktika dar tik formuojasi, todėl nėra teorinės bankroto bazės (paprastai praktika formuoja teoriją).
Remiantis bendra teisės teorija, teisės aktais, reglamentuojančiais bankroto procedūras, kitų teisės šakų įtaka bankroto procesui, galime teigti, kas bankroto teisės yra civilinio proceso teisės arba įmonių teisės pošakis.
Bankroto teisė reglamentuoja žmonių santykius, atsirandančius vykdant įmonių bankroto procedūras nuo bankroto bylos iškėlimo iki bankrutavusios įmonės likvidavimo. Taigi jos reglamentavimo objektas – įmonių bankroto procesas.
Bankroto teisė yra civilinio proceso teisės arba įmonių teisės pošakis.
Bankroto teisė glaudžiai susijusi su visa Lietuvos Respublikos teisės sistema, nes:
• Bankroto vykdymo procese atsižvelgiama į įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintus kreditoriaus reikalavimus, apibrėžtus Civilinio kodekso 4.170-4.228 str.
• Bankroto teisė apibrėžia ir ,,tyčinio bankroto“ sąvoką. Asmenys, privedę įmonę prie tyčinio bankroto, atsako LR baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka pagal 209 str.
• Bankroto įstatymo 34 ir 35 str. nustatyta tvarka bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę nustato LR CK 2.113 str.
• Teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir priėmus nutartį ją likviduoti, įmonės likvidavimą reglamentuoja LR CK 2.106-2.114 str, Akcinių bendrovių įstatymo 74-75 str. ir kt. įstatymai.
• Pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būti nutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų. Darbo kodekso 137 str. nuostatos tokiais atvejais taikomos tada, kai atitinkamų klausimų nereglamentuoja bankroto įstatymai.LITERATŪRA
1. Lietuvos respublikos konstitucija: Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume// Valstybės žinios. 1992, Nr. 33-1014
2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas// Valstybės žinios. 1998, Nr.25-634.
3. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas// Valstybės žinios. 2004, Nr. 33
4. Lietuvos Respublikos bankų įstatymas// Valstybės žinios. 2004, Nr. 54-1832
5. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas// Valstybės žinios. 2002, Nr. 91-3891
6. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas// Valstybės žinios. 2001, Nr. 31-1010
7. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas// Valstybės žinios. 2004, Nr. 25-752
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas// Valstybės žinios. 2002, Nr. 36-1340
9. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas// Valstybės žinios. 2002, Nr. 64-2569
10. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas// Valstybės žinios. 2000, Nr. 89-2741
11. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas// Valstybės žinios. 2000, Nr. 74-2262
12. J.Bivainis, V.Jakštas, S.Kubilius ir kt. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo komentaras// Verslo ir komercinė teisė. 2002, Nr. 2-3
13. Vaišvila A. Teisės teorija. – Vilnius, 2000. – P. 261

Leave a Comment