BANKROTO BYŲ PRCESINIAI NAGRINĖJIMO YPATUMAI

TURINYS

ĮŽANGA 3
DĖTOMOJI DALIS
1. Bankroto esmė 4
2. Bankroto proceso rūšys 4
2.1. Teisminis bankroto procesas 4
2.2 Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka 5
2.3 Supaprastintas bankroto procesas 5
2.3.1 Kreditorių reikalavimų tenkinimas, vykdant supaprastino proceso procedūrą 6
2.4. Tyčinis bankrotas 6
2.5. Taikos sutartis 6
3. Bankroto bylos iškelimas ir pasirengimas bylos nagrinėjimui 7
3.1 Bankroto proceso subjektai 7
3.2 Ieškinio pareiškimas ir bankroto bylos iškėlimas 8
3.3 Nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo pasekmės 10
4. Bankroto bylos nutraukimas 11
5. Bankrutavusios įmonės likvidavimas 11
IŠVADOS 12
LITERATŪRA 13ĮŽANGA
Bankrotas yra nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra įškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Taip šią sąvoka formuluoja 2001.m Lietuvos respublikos Įmonių bankroto įstatymas (toliau – bankroto įsstatymas).
Reikia pripažinti, kad bankrotas yra sudėtingas teisinis reiškinys ir sprendžiant bankroto bylas yra labai svarbu suprasti bankroto emę ir rųšį ne tik su teise, bet ir su kitomis teisės bei mokslo šakomis. Teisės specialistai šią sąvoką daugiau mato bendrame civilinio prceso, neieškininės teisenos kontekste.
Bankrotas šiuo laikotarpiu yra nepaprastai aktuali teme bankrotų skaičius nuolat auga, todėl reikia labai įsigilinti į patį bylos procesą ir siekti proceso operatyvumo, ekonomiškumo, kad procesas nebūtų vilkinamas ir išspręstas per kiek įmanomai trumpesnį laiką . Taip pat reeikia siekti, kad byla būtų išnagrinėta ne tik greitai bet ir teisingai, nešališkai, objektyviai, todėl turi būti skiriamas labai didelis dėmesys bankrotą reglamentuojantiems įstatymams ir jų taikymui. Šiuo metu bene svarbiausias aktas, reglamentuojntis įmonių nemokumo, bankroto bylų kėlimo ir bankroto te

eisminio bylų nagrinėjimo problemas sprendžiantis įstatymas yra jau minėtas Įmonių bankroto įstatymas. Šis įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms, įregistuotiems Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ukio įmonių , vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
Šio darbo objektas – bankrotas, jo procesas, nagrinėjimas, bankroto procesiniai ypatumai.
Darbo tikslas – išanalizuoti bankroto bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus, parodyti jo savitumą
Siekiant minėto tikslo, išanalizuoti teisės aktus, teismų praktiką, atskleisti bankroto sąvoką ir sampratą.

DĖSTOMOJI DALIS1. Bankroto esmė
Italų kalboje žodis bankrotas reiškia sulaužytą suolą. Šis apibrėžimas apibūdindavo Italijos prekybininkų paprotį laužyti prekeivio suolą, jeigu jis nepajėgdavo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Šiuo metu įvairiose valstybėse sąąvoka „bankrotas“turi skirtingą reikšmę, tačiau dažniausiai šiuo metu bankroto teisiniams santykiams apibrėžti naudojama sąvoka „nemokumas“. Lietuvoje šios sąvokos turi šiek tiek skirtingas reikšmes. Žodis bankrotas yra platesnė sąvoka ir apima nemokumo sąvoką. Įmonių bankroto įstatyme įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip, įmonės būsena, kai ji per tam tikrą laiką neatsiskaito su savo kreditoriais. Bet tai yra tik vienas iš pagrindų dėl ko įmonė gali būti pripažinta bankrotuojančia.
Bankrotas tai –ekonominis, teisinis ir socialinis reiškinys, kuriam reikalingas procesualizmas. Teisės moksle nėra vieningos banktoto sąvokos, jo

o ypatumas yra kompleksiškumas, pasireiškiantis meterialinių bei procesinių normų sujungimu, bankroto teisiniai santykiai reguliuojami tiek viešosios, tiek privatinės teisės šakomis, tačiau nepaisant to didžiają dalį šių teisės normų sudaro būtent civilinio proceso teisė.
Bankroto teisė kaip ir kiekviena kita teisė turi savo tikslus:
1. Likvidacinė kryptis – kai teisminėmis normomis siekiama nutraukti skolininko veiklą ir pradėti likvidacinės procedūra iškart, kai paaiškėjapirmieji nemokumopožymiai.
2. Reabilitacinė kriptis – teisinės normos įprasmina tikslą išnaudoti visas galimas priemones, skolininko turinčio finansinių sunkumų, mokumui atstatyti; likviduoti leidžiama tik tada, kai įrodomas visiškas skolininko nepajėgumas tęsti veiklą ty. po to, kai reabilitacinės priemonės nedavė rezultatų.
Šie abu tikslai yra nukreipti į kreditorių interesų apsaugą t.y. į tai, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kaip įmanoma didesne apimtimi. Taigi banktotas yra vienas iš civilizuotų, taikių būdų sutvarkyti įmonės savininko, kreditorių ir įmonės darbuotojų civilinius santykius. Statistikos duomenys rodo, kad išsivysčiusiose šalysebankroto procesas nekenkia, o atvirkščiai yra vienas iš ekonomiką reguliuojančių procesų.2. Bankroto proceso rūšys
2.1. Teisminis bankroto procesas
Pareiškimą dėlteismui dėl bankroto bylos iškėlimoįmonei turi teisę pateikti:
1. kreditorius (kreditoriai);
2. savininkas (savininkai);
3. įmonės administracijos vadovas;
4. likvidatorius.
Teismas gavęs pareiškimą, nustato visas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui, priima reikalingus sprendimus dėl įmonės turto. Ir ne vėlaiu kaip per vieną mėnesį, nuo pareiškimo dienospriima nutartį iškelt ibankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.
Priėmęs sprednimą iškelti bankroto bylą, ba
ankrotuojančiai įmonei valdyti ir Įmonių bankroto įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti teismas (neteisminio proceso atveju kreditorių susirinkimas) skiria įmonės administratorių. Buvę įmonės vldymo organai netenka įgaliojimų, o administratorius, įspejęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir administracijos vadovu, taip pat su monės darbuotojais.
Teismui privalu derinti administratoriaus kandidatūrą su Imonių bankroto valdymo deparatmentu.

2.2. Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka

Bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka reglamentuojamas Įmonių bankroto įstatymo ketvirtame skirsnyje. Ne teismo tvarka procesas gali būti vykdomas, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų, reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teimų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
Įmonės savininkas arba administarcijos vadovas, gavęs šiam veiksmui įgaliojimą, praneša kiekvienam kreditoriui, kad įmonė yra nemoki, kartu su siūlymu bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, nurodydamas kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Bankroto procesas ne teismo tvarka vykdomas kreditorių susirinkimui pritarus. Būtina ne mažiau kaip 4/5 visų kreditorių finansinių reikalavimų pritarimo. Bankroto ne teismo procedūrą vykdo kreditorių susirinkimas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymu.

2.3. Supaprastintas bankroto procesas

Supaprastintas bankroto teismo procesas gali būti taikomas bankroto bylos nagrinėjimui tose įmonėse, kuriose nėr turto arba kai jo neužtenka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Supaprastintas bankroto procesas gali bū

ūti taikomas ir tais atvejais, kai bankroto iniciatyva byla keliama iš reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio darbuotojui arba jam padarytos žalos atlyginimo.

2.3.1. Kreditorių reikalavimų tenkinimas, vykdant supaprastino bankroto procedūrą

Administratorius per 5 darb dienas nuo nutaryies taikyti supprastintą bankrotot procedūrą įsiteisėjimo dienos, pateikia teismui tvirtinti administravimo išlaidų samatą. Jei pardavus neįkeistą turtą ir reikalavimo teises bus gauta daugiau lėšų (bet ne dvigubai), nei jų reikia teismo ir administravimo išlaidoms, likusiuos lėšos skiriamos darbuotojų kreditoriniams reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti. Jei patenkinus šiuos reiklavimus , lieka lėšų, jos turi būti pervedamos į Garantinio fondo sąskaitą.2.4. Tyčinis bankrotas
Teismas, turėdamas pagrindo, gali nustatyti tyčinį bankrotą. Pavyzdžiui: įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais dėl to, kad paslėpė, išvaistė, perleido, pervedė į užsienį nepateisinamai pigiai turtą, kuris galėtų būti pateiktas skolai gražinti, ir tuo padarė turtinę žąlą kreditoriams. Įmonių bankroto įstatyme yra pateikta tyčinio bankroto sąvoka, kurioje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – privedimas įmonės prie bankroto tyčia. LR baudžiamojo kodekso 209 str. tyčinis bankrotas įvardijamas kaip nusikalstamas bankrotas. „Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to paarė didelės turtinės žalos kreditorims, baudžiamas laisvės atemimu iki trejų metų“. Praktika rodo, kad teismai per mažai analizuoja nagrinėjamų bylų aplinkybes, neišsiaiškina tikrųjų įmonės privdimo prie bankroto priežaščių. Dėl to ir bankroto pripažinimo tyčiniu atvejai labai reti.

2.5 Taikos sutartis

Bankroto byla taip pat gali būti nutrauka taikos sutartimi tarp kreditorių ir įmonės savininkų. Siūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti :
1. kreditoriai;
2. administartorius;
3. įmonės savininkas (savininkai);
Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas asmuo ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų), valdymo oragno, kuris turi teisę prtiimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, sutikimą. Bankroto taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto nutarties įsiteisėjimo dienos. Taikos sutartį tvirtina teismasjoje nurodoma: įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai; įmonės įsipareigojimai; kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir teminai; įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdimą.
Jei bankrotas vykdomas neteismine tvarka, taikos sutartį tvirtina notaras.

3. Bankroto bylos iškelimas ir pasirengimas
bylos nagrinėjimui

3.1. Bankroto proceso subjektai

Civilinio proceso kodeksas 37 str. numato, jog dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumąbylos baigtimi. Antroji šio straipsnio dalis, nurodo, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys pareiškę ieškinį CK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai suinteresuoti asmenys CK 442 straipsnyje išvardytose bylose, taip pat 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininki taip pat šių asmenų atstovai. CK 41str. 1d. nurodo jog civiliniame procese šalimis – ieškovu ir atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tuo tarpu Įmonių bankroto įstatymas šiuos straipsnius detalizuoja 5 str. numato, kad ieškinį gali pateikti :
1. kreditorius (kreditoriai);
2. savininkas (savininkai);
3. įmonės administarcijos vadovas;
4. tam tikrais numatytais atvejais įmonės likvidatorius
Ieškovu bankroto byloje laikomas kreditorius (kreditoriai), pateikęs teismui pareškimą dėl bankroto bylos iškelimo. Savininkas, imonės administratorius, vadovas ar likvidatorius bankroto byloje yra prilyginami CPK 50str.1d. nurodytiems asmenims ginantiems valstybės ir kitų asmenų teises, nes Įmonių bankroto įstatymas numato jiemsteisę kreiptis su pareiškimu, o toks kreipimasis gina kreditorių ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.
Bankroto byloje pereiškėjų teisės yra labiau apribotos negu asmenų numatytų CPK, nes atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos įškelimo galima tik tol, kol teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą (išskyrus išimtys)
Atsakovų sąvoka bankroto byloje yra aiškesnė, atsakovais gali būti Įmonių bankroto įstatymo 1str.2d. numatyti asmenys: įmonės viešosios įstaigos, banko ir kredito unijos, draudimo įmonės, verybinių popierių įstaigos ir kitos įmonės bei įstaigos kurioms gali būti iškeltas bankrotas.3.2 Ieškinio pareiškimas ir bankroto bylos iškėlimas
Lietuvos 2001m. Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnis nustato 5 pagrindus, kuriais remiantis pateikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos įškėlimo:
1. įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;
2. įmonė laiku nemok už gautas prekes, atlikus darbus (paslaugas), negražina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų įsipareigojimų;
3. įmonė laiku nemoka įsttymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;
4. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė, kreditoriui (kreditoriams), kad negali ir neketina vykdyti įsipareigojimų;
5. įmonė neturi turto arba pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties anstolis gražino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.
Pats pareiškimo padavimas kaip išaiškino Aukščiausiasis teismas konsultacijoje dar nereiškia, kad bus iškelta bankroto byla, šios sąlygos tik suteikia teisę įstatymo 5str. išverdintiems asmenims pateikti teismui pareiškimą, dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas priima pareiškimą jei yra bent viena 4 straipsnyje nurodyta sąlyga. Prieš priimdami preiškimą teismai privalo patikrinti ar asmenys laikosi 6 – 8 staripnyje nurodytų reikalavimų.
Nutartį, iškelti bankroto bylą ar ne, teismas priima daugiausiai per du mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Bankroto bylos nagrinėjimo teisme tvarka nustatyta įmonių bankroto įstatymo trečiame skirsnyje. Bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas.
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:
1. įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti atlyginimus darbuotojui (darbuotojams). Darydamas išvadą apie įmonės nemokumą, teismas įmonės turtą įvertina balansine verte, o tais atvejais, kai yra ginčas tarp šalių arba teismui kyla abejinių dėl turto vertės, teismas gali skirti ekspertizę turto rinkos kainai nustatyti. Personlinės įmonės ar tikriejį ūkininkų bendrijų nariai už įmonės prievoles atsako visu savo turtu, todėl kyla kausimas? Ar sprendžiant personalinės įmonės ar tikrosios ūkinės bendrijos nemokumo kalusimą įmonės įsipareigojimus reikia lyginti ir su personalinės įmonės ar tikrųjų ūkinės bendrijos nariu asmeniniu turtu? Sprendžiant apie neribotos atsakomybės įmonės nemokumą, teismas turėtų įvertinti tik įmonės turtą. Tačiau tam, kad būtų apsaugotos kreditorių teisės, tais atvejais kai iškeliama bankroto byla įmonei, kurios turtas netskirtas nuo savininko ar narių turto, teismo paskirtam bankrotuojančios įmonės administratoriui savininko ar narių asmeninis turtas natūra neperduodamas, tačiau įmonės savininkas ar tikrasis narys (nariai) privalo pateikti viso jo asmeninio turto sąrašą, įskaitant ir bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, o teismas privalo imtis priemonių, kad toks turtas būtų išsaugotas iki bankroto bylos išnagrinėjimo.
2. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Ši sąlyga nereikalauja nustatinėti įmonės nemokumo, nes Įmonių bankroto įstatymo 9str. 5d. numatyta, kad bankroto byla gali būti iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš dviejų minėtų sąlygų.
Imonių bankroto įstatymas nereglamentuoja bankroto bylos iškėlimo procesinės tvarkos, todėl turi būti taikomos bendros CPK taisyklės. Bankroto bylos iškėlimas ir atsisakymas iškelti bankroto bylą yra procesinis veiksmas, sukeliantis teisines pasekmes ne tik bylos šalims, bet ir kitiems asmenims, todėl teismas sudėtingas bylas turėtų nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
Piėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo:
1. paskirti įmonės administratorių
2. uždėti turtui areštą kuris yra iki nutarties iškelti bankroto bylą dienos.
3. įstatyme nurodytiems asmenims raštu nedelsiant pranešti apie iškeltą bylą.
4. pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai.
5. nustatyti la.ikotarpį iki kada kreditoriai privalo pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bylos iškėlimo dienos.
6. nustatyti laikotarpį per kurį įmonės valdymo oranai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
7. pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti įmonės lėšų sumą
Nutarties iškelti bankroto bylą rezoliucinėje dalyje teismas turi nurodyti:
1. apie bankroto bylos iškėlimą;
2. apie įmonės administratoriaus paskyrimą;
3. apie įmonės nekilnojamojo turto ir kito ilgalaikio turo areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos
4. apie pranešimo juridinių asmenų registro tvarkytojui, kai įmonei šikelta bankroto byla, išsiuntimą;
5. apie nutarties iškelti bankroto bylą nuorašo išsiuntimą bankrotuojančiai įmonei, kai šios įmonės atstovas nedalyvvo teismo posėdyje.
Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2d. teismą, priimantį nutartį dėl bankroto bylos įpareigoja būti aktyvų: teismas gali įpareigoti savininką, valdybos narius, administracijos vadovą, vyr finansininką, likvidatorių pateikti teismui visus bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus, gali minėtus asmenis kviesti į teismą, reikalauti raštiškų paaiškinimų susijusių su bylos iškėlimu; teismas gali savo iniciatyva arba kitų asmenų prašym taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka ir kt.
Kiekvienas teismo priimtas sprendimas ar atliktas procesinis veiksmas, gali būti apskūstas aukštesniajam teismui. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 8dalį teismo nutartis iškelti bankroto bylą gali būti apskundžiama apeliacine tvarka. Dėl teismo priimtos nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismui (apeliainiam teismui). Įmonių bankroto įstatymas nenumato termino per kurį gali būti paduotas atskirasis skundas, todėl taikytinas CPK 335 str. namatantis septynių dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos. Įmonių bankroto įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas tokius skundus privalo išnagrinėti ne daugiau kaip per dvi savaites nuo padavimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl apygardos teismo priimtos nutarties iškelti bankroto bylą yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.
Teismas atsisako kelti bylą, jeigu:
• įmonės turto pakanka finansiniams įsipareigojimas įvykdyti;
• kredito reikalavimų įvykdymas yra užtikrinamas įkeitimu ir gali būti sprendžiamas bendra turinių ginčų nagrinėjimo tvarka
• įmonė iki teismo nutarties priėmimo patenkina kreditorių finansinius reikalavimus.3.3 Nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo pasekmės
Įsigaliojus nutarčiai iškelti bankroto bylą atsiranda tam tikros pasekmės, visų pirma, įmonė įgyja bankrotuojančios įmonės teisinį statusą. Kadangi bankrotuojančios įmonės teisinio statuso įgijimas tiesiogiai susijęs su esminiais pasikeitimais įmonės valdyme, be to, įmonei atsiranda nujos teisės bei pareigos, apribojimai ir panašiai, apie šį esminį būklės pasikeitimą turi būti informuoti įmonės kreditoriai, įmonė, kiti su įmone tiesiogiai susiję asmenys, taip pat sudaryta galimybė gauti informaciją apie įmonės teisinio statuso pasikeitimą visiems su įmone susijusiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojių. Nutraukiamos darbo sutartys su įmonės valdybos nariais ir vadovu, draudžiama vykditi finansines prievolęs, nustatomas 10 dienų terminas informoti visus žinomus tiesiogiai su įmone ar jos vykdoma veikla susijusiuis ūkio subjektus ir institucijas. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų registrą, įmonę, o kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka ir kreditorius, teismas privalo informuoti nedelsdamas, po tokios nutarties priėmimo, nelaukdamas jos įsiteisėjimo.4. Bankroto bylos nutraukimas
Įmonių bankroto įstatymas numato atvejus, kada įmonės bankroto byla gali būti nutraukta. Tokiu atveju įmonė nėra paskelbiama bankrutavusia ir nėra likviduojama, o nutraukus bankroto bylą toliau tęsia veiklą. Bankroto byla nutraukiama, kai:
1. visi kreditoriai atsisako savo rekialavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus;
2. bankrotuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus.
3. pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet bet kuriuo proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsitesėjimo dienos. Pasiūlymą sudaryti sutartį gali pateikti kreditorii, administratorius, įmonės savininkas (-ai). Taikos sutartis gali būti sudaroma tik tada, kai ją psirašo visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai.5.Bankrutavusios įmonės likvidavimas
Jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsitesiėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio temino nepratesė, teismas gali pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti įmonę. Teismas pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį ją likviduoti, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą. Kreditorių reikalavimai patenkinami iš likviduojamos įmonės turto. Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka aministratorius, kuris: disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą, organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda arba perduoda kreditoriams, tenkina patvirtintus kreditorių reikalavimus, taip pat perduoda saugoti archyvuiįmonės dokumentus, pateikia teismui likvidavimo balansą ir atlieka kitas įstatymo jam pavestas funkcijas.
Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie bankrutavusią įmonę, o „Valstybės žinių“ redakcijai – šiuos duomenis paskelbti priede „Informaciniai pranešimai“, pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui, pranešti apie priimtą nutartį įmonės savininkui, valstybės arba savivaldybės įmonės stegėjui, įgaliotam akcininkų atstovui, jei jis paskirtas, įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, finansų ministerijai, jeigu įmonės vardu yra gautos paskolos arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, darbo biržai, taip pat vertybinių popierių komisijai, jeigu likviduojama akcinė bendrovė.
Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos pateikia prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą įmonę, tuo tarpu juridinių asmenų registras ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dėl įmonės pabaigos gavimo dienos ją išregistruoja ir apie tai praneša mokesčių, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams bei bankams ir kitoms kredito įstaigoms, aptarnaujančioms įmonę.IŠVADOS
Bankrotas yra nepaprastai sudėtingas procesas, turintis daugybę ypatumų bei paliečiantis daugelio asmenų ir valstybės interesus, todėl jo teisinis reglamentavimas reikalauja išskirtinio dėmesio, bei įstatiminio reguliavimo kokybės. Lietuvos Respblikos bankrotą reguliuojantys teisės aktai yra labai dažnai koreguojami, akivaizdu, kad juos bei jų taikymo praktiką reikia tobulinti.
Naujasis Įmonių bankroto įstatymassudarė reikiamas prielaidaspagerinti bankroto procedūras, tačiau tai gali būti kliūtis visapusiškai ir kokybiškai išnagrinėti bylą.
Palyginti su ankstesniuoju, iki 2001m. galiojusiu 1997m. Įmonių banktoto įstatymų iš esmės yra pakeista nemokumo sąvoka. Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia daug anksčiau pradėti bankroto bylos procedūrą, kadangi įmonė laikoma nemokia, jau nuo to momento, kai jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o anksčiau reikėjo, kad įmonės įsipareigojimai būtų lygūs ar viršytų jos turimą turtą. Nustatyta itin griežta ikiteisminio ginčo sureguliavimo tvarka. suteikta daug įgaliojimų teismams, teisėjas yra pkankamai aktyvus teisminio bankroto subjektas, kuriam Įmonių bankroto įstatymas numato esminių sprendimų priėmimo funkciją, taip pat numato svarbias pareigas bei pakankamai plačias teises bei galimybes sprendžiant bankroto proceso metu kylančius klausimus. Teismui daugeliu atveju suteikta teisė atlikti tam tikrus veiksmus, kurių tiesiogiai proceso dalyviai neprašo, bet kurie yra būtini, kad bankroto procesas vyktų operatyviai ir kad nebūtų pažeisti su įmonės bankroto procesu susijusių, bet teisminiame procese tiesiogiai nedalyvaujančių asmenų interesai.
Labai svabu yra laiku inicijuoti bankroto bylas, kadangi dažnai jos būna keliamos pavėluotai ir tai dažniausiai baigiasi įmonės likvidacija ir dideliu nuostolių padarymų įmonių kreditoriams. Laiku iškelta byla gali padėti atstatyti įmonę, padidinti visiško kreditorių patenkinimo galimybę, sušvelninti neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius.LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas . Patvirtintas 2000m liepos 18d// 2005m. spalio 10d. redakcija;
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Patvirtintas 2002m. vasario 28d. //2005m lapkričio 21d. redakcija;
3. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Patvirtintas 2000m. rugsėjo 26d// 2005m. spalio redakcija;
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso komentaras. I dalis. Bendrosios nuostatos// Justitia. Vilnius 2004
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso normų taikymas teismų praktikoje (1991 05 – 2000 02) Vilnius 2000
6. Lietuvos Respublikos imonių bankroto įstatymas su pakeitimais ir papildymais 2001m.
7. Įmonių bankroto įstatymo komentaras.// Verslo ir komercinė teisė 2002
8. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2001m. gruodžio 21d. nutarimas Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ Teismų praktika 2002 Nr. 15
9. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001m. gegužės 11d. konsultacija „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normų taikymo“

Leave a Comment