Autorinių ir gretutinių teisių apsauga ir gynimas

Turinys

Įvadas 3
Autorių teisių bei gretutinių teisių objektai ir subjektai 4
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga ir gynimas 4
Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas 4
Techninės apsaugos priemonės 5
Teisių gynimo būdai 6
Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacijos 7
Neturtinės žalos atlyginimas 8
Laikinosios priemonės 8
Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas 9
Autorių teisių apsauga išsiplėtusioje Europos Sąjungoje 9
Autorių teisių apsaugos stiprinimas internete 10
Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai ir tarptautinės sutartys autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje 11
Europos Sąjungos teisės aktai autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje 13
Išvados 14
Literatūros sąrašas 15Įvadas
Profesionalusis menas yra viena iš pagrindinių šalies kultūros gyvenimo dalių, sk katinanti visuomenės kūrybiškumą bei padedanti užtikrinanti nacionalinės kultūros gyvybiškumą, tęstinumą ir konkurencingumą. Todėl valstybė užtikrina kūrybinės veiklos laisvę, profesionalaus meno prieinamumą, menininkų profesinį parengimą. Valstybės paramos dydis menininkams ir jų organizacijoms lemia šalies meno pajėgumą konkuruoti pasaulio meno rinkoje, siejasi su valstybės įvaizdžio kūrimu. Meno kūrėjų organizacijos, gaudamos paramą, dalyvauja šalies kultūriniame gyvenime, prisideda prie svarbių visuomenės kultūros, estetinio ugdymo programų. Siekiant skatinti profesionalaus meno kūrimą, sklaidą bei vartojimą numatytos įvairios veiklos ir paramos profesionaliajam menui ir menininkams priemonės, kuriu vi iena svarbiausių – autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga ir gynimas.
Taigi remdamasis Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu t.y. 2003 m. kovo 5 d. nauja jo redakcija bei naudodamasis internete bei viešojoje bibliotekoje rasta medžiaga, bandysiu aiškiai bei nuosekliai išdėstyti savo te

ema.Autorių teisių bei gretutinių teisių objektai ir subjektai
Prieš pradedant dėstyti savo tema pradžioje reiktų apibrėžti autorių teisių bei gretutinių teisiu objektus ir subjektus.
Autorių teisių objektais laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma. Taigi, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus (originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos).
Autorių teisių subjektu yra autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, turintis išimtines turtines autoriaus teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės. Autoriumi gali būti tik fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, nes tik fizinis asmuo gali kurti.
Savo ruožtu gretutinių teisių objektas – tiek tiesioginis (g gyvas atlikimas), tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacija.
Gretutinių teisių subjektas – atlikėjas, fonogramos gamintojas, transliuojančioji organizacija, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, kitas fizinis arba juridinis asmuo, įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines gretutines teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjas).Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga ir gynimas
Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas
Taigi autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimu yr
ra laikomi tokie veiksmai:
Kūrinio, gretutinių teisių objekto naudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą) ir platinimas be šių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas).
Kūrinių, gretutinių teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais.
Įstatymuose ar autorinėse sutartyse nustatyto atlyginimo nesumokėjimas.
Autoriaus ar atlikėjo asmeninių neturtinių teisių pažeidimas.
Nuorodų į neteisėtai viešai paskelbtus autorių teisių ir gretutinių teisių objektus teikimas interneto svetainėse, kai nuorodas teikiantis asmuo tai daro žinodamas ar turėdamas žinoti, kad autorių teisių ir gretutinių teisių objektai yra neteisėtai viešai paskelbti.
Kitų įstatymo nuostatų ir kitų įstatymų nustatytų autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas.Techninės apsaugos priemonės
Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai įstatyme nustatytoms teisėms įgyvendinti arba apsaugoti gali naudoti veiksmingas technines apsaugos priemones (bet kokią technologiją, įtaisus ar jų sudedamąsias dalis), skirtas normaliai veikiant uždrausti arba riboti su autorių teisių ir gretutinių teisių objektais atliekamus veiksmus, kurių neleidžia autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai.
Techninės apsaugos priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo autorių teisių ir gretutinių teisių objekto naudojimą teisių subjektai kontroliuoja taikydami prieigos kontrolę ar apsaugą (kodavimą, elementų perstatymą arba kitokį kūrinio ar kito teisių objekto transformavimą) arba kopijų kontrolės būdą, užtikrinantį siekiamą apsaugą. Tokios techninės apsaugos priemonės neturi tr
rukdyti elektroninei įrangai normaliai veikti ir jos technologinei plėtrai.
Bet kokių veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, kai asmuo tai daro žinodamas ar turėdamas žinoti, kad jis siekia pašalinti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų taikomas technines apsaugos priemones ar jų išvengti, yra laikomas techninių apsaugos priemonių pažeidimu.
Pažeidimu taip pat laikomi šie su veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu susiję veiksmai:
 Įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, suprojektuotų, pagamintų ar pritaikytų tam, kad sudarytų galimybę pašalinti bet kokias veiksmingas technines apsaugos priemones arba padėtų jų išvengti, taip pat įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, kurių paskirtis ribota komerciniu požiūriu arba kuriuos galima panaudoti kitiems tikslams negu techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, gaminimas, importavimas, platinimas, pardavimas, nuoma, reklamavimas pardavimui ar nuomai arba laikymas komerciniais tikslais.
 Paslaugų, susijusių su techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu, teikimas.Teisių gynimo būdai
Jei yra pažeidžiamos autorių teisių ir gretutinių teisių subjektu teisės, jie gali įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir reikalauti:
 Pripažinti teises.
 Įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus.
 Uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala.
 Atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu).
 Išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių objektu.
 Atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas tu
urėtas išlaidas, o kai kuriais atvejais – ir neturtinę žalą.
 Sumokėti kompensaciją.
 Areštuoti, o kai priimtas galutinis teismo sprendimas, išimti iš apyvartos taip, kad teisių turėtojui nebūtų padaryta žalos ir būtų užtikrinta jo teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes, utilizuoti ar taikyti kitas panašias priemones), perduoti nukentėjusiajam jo prašymu ar sunaikinti pažeidėjo lėšomis jo turimas neteisėtas kūrinių, kompiuterių programų, audiovizualinių kūrinių (filmų) ir fonogramų kopijas bei gamybos priemones ar įrangą, kuri buvo naudojama platinimui skirtoms neteisėtoms kopijoms gaminti ar tiražuoti.
 Taikyti kitus įstatymų nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus.
Pažeidėjai, kurie atgamina ar platina neteisėtas kūrinių ar kitų objektų kopijas, pažeidžiančias autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teises, teismo reikalavimu privalo nedelsdami suteikti visą informaciją apie tokių kopijų kilmę, ypač apie gamintojų, tiekėjų (platintojų), užsakovų pavadinimus (vardus, pavardes) ir adresus, neteisėtų kūrinių kopijų platinimo kanalus, pagamintų, pateiktų, gautų ar užsakytų neteisėtų kopijų kiekį.
Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti kompiuterių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises ar gretutines teises. Draudimas teikti tokias paslaugas apima su autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimu susijusio informacijos perdavimo tinklais sustabdymą, arba, jei tarpininkas techniškai gali atlikti, autorių teises ar gretutines teises pažeidžiančios informacijos pašalinimą, arba draudimą prieiti prie autorių teises ar gretutines teises pažeidžiančios informacijos. Toks teismo sprendimo įvykdymas neatleidžia tarpininko nuo atsakomybės už veiksmus ar neveikimą, susijusius su tokios informacijos laikymu ar perdavimu, atliktu iki šio sprendimo įsigaliojimo.Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacijos
Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.
Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjekto negautas pajamas, kitas turėtas išlaidas ir pažeidėjo naudą, gautą iš neteisėtų veiksmų. Neteisėtos kūrinių ar kitų objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autorių teisių ir gretutinių teisių subjektams šių prašymu.
Autorių teisių ir gretutinių teisių subjekto negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
Pažeidžiant autorių teises ir gretutines teises gauta nauda šių teisių subjektų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Pažeidėjo neteisėtai gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas autorių teises ir gretutines teises. Pažeidėjo neteisėtai gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs ar ne, taip pat į tai, ar pažeidėjas žinojo, kad jo veiksmai neteisėti.
Reikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, įskaitant reikalavimą dėl pažeidėjo neteisėtai gautos naudos, autorių teisių ir gretutinių teisių subjektas turi teisę reikalauti, kad pažeidėjas pateiktų dokumentus, kurie reikalingi jo neteisėtoms pajamoms nustatyti. Jeigu tokie dokumentai sąmoningai ar be rimtos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikiami arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.
Vietoj nuostolių atlyginimo autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali reikalauti kompensacijos. Jos dydį nuo 10 iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Neturtinės žalos atlyginimas
Asmuo, pažeidęs autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises, privalo atlyginti neturtinę žalą, kurios dydį pinigais nustato teismas.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, neturtinės žalos pasekmes, neteisėtų veiksmų priežastis bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Laikinosios priemonės
Neatidėliotinais atvejais, kai pakanka duomenų apie autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias priemones, būtinas įrodymams užtikrinti, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:
 Įpareigoti asmenis nutraukti neteisėtą kūrinių ar kitų pagal šį Įstatymą saugomų teisių objektų naudojimą;
 Uždrausti išleisti į apyvartą neteisėtas kūrinių ar kitų pagal šį Įstatymą saugomų teisių objektų kopijas;
 Areštuoti neteisėtas kūrinių audiovizualinių įrašų ar fonogramų kopijas, jų atgaminimo priemones ir įrangą bei atitinkamus dokumentus;
 Taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.
Kai autorių teisių ar kitų teisių subjektui gali būti padaryta esminės nepataisomos žalos ar sunaikinti įrodymai, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti nurodytas laikinąsias priemones nepranešęs kitai šaliai ir jos neišklausęs.Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas
Reikia paminėti, kad autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai didelę reikšmę turi kolektyvinis šių teisių administravimas, vykdomas autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų ir jų teisių perėmėjų narystės pagrindu įsteigtose ne pelno organizacijose. Lietuvos ir užsienio autorių teises Lietuvoje kolektyviai administruoja 1991 m. įsteigta Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A). Atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisėms kolektyviai administruoti 1999 m. atlikėjų ir fonogramų gamintojų iniciatyva įsteigta Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA).
Kultūros ministerija ir kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, įgyvendindamos autorių teises ir gretutines teises, aktyviai bendradarbiauja su kitomis asociacijomis šioje srityje: BSA Lietuva, InfoBalt autorinių teisių agentūra, Lietuvos muzikos industrijos asociacija, Lietuvos fonogramų gamintojų ir platintojų asociacija, Lietuvos leidėjų asociacija.Autorių teisių apsauga išsiplėtusioje Europos Sąjungoje
Patirtis rodo, kad nacionalinio kultūros paveldo turtingumas tiesiogiai priklauso nuo literatūros ir meno kūrinių apsaugos lygio; kuo šis lygis aukštesnis, tuo stipresnis paskatinimas autoriams kurti; kuo daugiau šalyje intelektinės kūrybos rezultatų, tuo apie šalį daugiau žinoma.
Aiškiai matyti, kad pastaraisiais metais tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu padaryta didelė pažanga tobulinant autorių teisių apsaugą. Didelę įtaką tam turėjo ne tik didėjanti intelektinės nuosavybės reikšmė prekybai ir naujų technologijų taikymas, bet ir Europos Sąjungos plėtra. Šalys, siekiančios narystės ES, savo įstatymus derino su ES teise, atsižvelgdamos į valstybių narių sukauptą patirtį. Kartu buvo tobulinamos ir ES teisės normos, siekiant užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą išsiplėtusioje Europos Bendrijos vidaus rinkoje. Kas iš esmės turėtų pasikeisti autorių teisių apsaugos srityje Lietuvai įsitraukus į išsiplėtusią Europos Bendrijos vidaus rinką? Ar galima tikėtis, kad proporcingumo principas, kurio esmę autorių teisių apsaugos srityje sudaro meno kūrėjų teisių ir kūrinių naudotojų interesų derinimas, bus sėkmingai taikomas Lietuvoje ir skatins kūrybingumą? Kokią įtaką autorių teisių apsaugai turės naujų skaitmeninių technologijų taikymas, kuriam Europos Bendrijoje pastaruoju metu skiriamas didžiausias dėmesys. Europos Sąjungos teisės reikalavimus atitinkanti moderni norminė bazė Lietuvoje baigta kurti 2003 m. kovo 5 d., priėmus autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo naująją redakciją. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, numatytos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, šiuo metu visiškai atitinka ES teisės normas, todėl teisinis autorių teisių reglamentavimas iš esmės neturėtų keistis. Nors dailės kūrinių autorių teisių reglamentavimas iš principo nesiskiria nuo kitų meno sričių kūrėjų teisių reglamentavimo, praktiškai šias teises įgyvendinant vis dar kyla sunkumų. Kitų meno sričių autoriai (pvz., kompozitoriai ir rašytojai, kurių kūriniai viešai atliekami, transliuojami per radiją ir televiziją) jau gali pasigirti gaunamais honorarais, tuo tarpu dailininkams savo teises įgyvendinti sudėtingiau ne tik dėl mažos Lietuvos rinkos, bet ir dėl visuomenės tolerancijos neteisėtam kūrinių atgaminimui. Didesnė visuomenės dalis dar nepasirengusi suvokti, kad intelektinė nuosavybė tokia pat svarbi kaip ir materialioji, kad konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas taip pat taikomas ir intelektinei nuosavybei. Dailės kūrinių autorių teisių praktinio įgyvendinimo sunkumus iš dalies galima paaiškinti šių kūrinių specifika, kuri lemia tam tikras teisinės apsaugos problemas.Autorių teisių apsaugos stiprinimas internete
Interneto paslaugas teikiančios AB “Lietuvos telekomas”, UAB “Omnitel” ir UAB “Bitė GSM” bei autorių ir gretutines teises atstovaujančios asociacijos “LATGA-A”, “AGATA”, “BSA Lietuva” ir “FGPA” pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatytas mechanizmas, užkertantis kelią intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams internete.
Vystantis informacinėms technologijoms, internetas tapo intensyviu komunikacijos kanalu ir kartu sudarė prielaidas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams. Sutartis sustiprina autorių teisių apsaugą internete.
Simboliška, kad ši sutartis pasirašoma stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse. Įsiliedami į civilizuotų tautų šeimą, mes privalome stiprinti autorinių teisių apsaugą bei padėti autorinių teisių asociacijoms kovoti su nelegalių kūrinių platinimu.
Elektroninių ryšių paslaugoms vis labiau universalėjant, intelektinės nuosavybės apsauga šiame segmente tampa ypač aktuali. Kasmet plečiant mobiliąsias paslaugas, apimančias pramogas, bendravimą, teikdami informacijos bei atsiskaitymų paslaugas, imamasi visų teisinių ir techninių priemonių, kad kūrėjų interesai būtų tinkamai apsaugoti.
Sutartyje numatytos procedūros, kuriomis nelegalios muzikos įrašų, filmų bei kompiuterių programų kopijos bus šalinamos iš interneto svetainių, kurių savininkai naudojasi bendradarbiavimo sutartį pasirašiusių telekomunikacijų bendrovių teikiamomis interneto paslaugomis.
Pagal sutartį, interneto paslaugų teikėjai (IPT) gali uždaryti su autorių teisių pažeidimais susijusią interneto svetainės dalį, jei interneto paslaugų vartotojai nesiima priemonių pašalinti autorių teises pažeidžiantį turinį po pakartotinų raštiškų įspėjimų. Taip pat numatyta galimybė uždaryti visą interneto svetainę, jei nustatomas pakartotinis pažeidimas.
Tikimasi, kad pradėjus taikyti sutartyje numatytas priemones ir procedūras, pastebimai sumažės autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimų interneto svetainėse.
Telekomunikacijų bendrovės ir autorių bei gretutines teises atstovaujančios asociacijos bendradarbiavimo sutartį pasirašė minėdamos Pasaulinę Intelektinės nuosavybės dieną, kuri pasaulyje švenčiama nuo 2001 metų.Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai ir tarptautinės sutartys autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (2003 m. kovo 5 d. Nr. IX-1355; 1999 m. gegužės 18 d. Nr.VIII-1185). Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas 2003 m. rugpjūčio 29 d. priimtas LR Vyriausybės nutarimas “Dėl atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokėjimo tvarkos”.
Administracinę atsakomybę už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes), audiovizualinio kūrinio ar fonogramos viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis siekiant turtinės naudos, taip pat neteisėtų kopijų platinimą, laikymą, importavimą, eksportavimą ar gabenimą siekiant turtinės naudos nustato Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214 (10) straipsnis.
Baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus autorių teisėms ir gretutinėms teisėms nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXIX skyriaus “Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei” 191, 192, 193, 194 straipsniai.
Didelę reikšmę autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai turi tarptautinės sutartys, kurių dalyve yra Lietuvos Respublika. 1992 m. balandžio mėnesi Lietuva prisijungė prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos konvencijos. Nuo 1994 m. gruodžio 14 d. šalis dalyvauja Berno sąjungoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikuota 1996 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr.I-1351. Siekiant užtikrinti gretutinių teisių apsaugą, 1998 m.gruodžio 22 d. įstatymu Nr. VIII-1001 ratifikuota Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos. Ši konvencija Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 1999 m. liepos 22 d. Siekiant sukurti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo sistemą, 1999 m. balandžio 13 d. įstatymu Nr.VIII-1140 ratifikuota Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo, kuri įsigaliojo Lietuvos Respublikoje 2000 m. sausio 27 d. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis ratifikuota 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1956 ir įsigaliojo Lietuvos Respublikoje 2002 m. gegužės 20 d. 2001 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. IX-212 Lietuva įsipareigojo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartimi, kuri įsigaliojo Lietuvoje 2002 m. kovo 6 d.
Minėtų Berno ir Romos konvencijų, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos sutarčių nuostatas įgyvendina Kultūros ministerija, už Ženevos konvencijos nuostatų įgyvendinimą Kultūros ministerija atsakinga kartu su Vidaus reikalų ministerija.
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai stiprinti 2001 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. IX-292 ratifikuota Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis. 2001 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublika tapo Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) nare.Europos Sąjungos teisės aktai autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje
Siekiant užtikrini Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesą, nacionalinės teisės normos autorių teisių ir gretutinių teisių srityje yra suderintos su šiais Europos Sąjungos teisės aktais:
 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonių ir procedūrų.
 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo.
 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos.
 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo (pakeista 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo).
 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam retransliavimui, koordinavimo.
 1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 92/100/EEB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (pakeitimai 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo ir 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo).
 1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyva 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (pakeitimai 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo).Išvados
Taigi apibendrinant visa tai kas buvo išdėstyta, galima pasakyti, kad autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos ir gynimo strategijos nuostatos įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant Kultūros, Vidaus reikalų ministerijoms, Muitinės departamentui, prokuratūrai, Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms ir kūrinių naudotojų asociacijoms. Ši veikla glaudžiai siejasi su prisiimtais įsipareigojimais ES, kitų tarptautinių organizacijų atitinkamais reikalavimais. Teisinė bazė iš esmės atitinka tarptautinius reikalavimus, tačiau sunkumų kyla įgyvendinant atitinkamas teisės aktų nuostatas. Ypatingą svarbą įgyja kolektyvinio teisių administravimo struktūros. Nuoseklus strategijos įgyvendinimas formuos visų šalies ūkio subjektų ir visuomenės pozityvų požiūrį į autorių teisių apsaugą ir teigiamą jos įtaką šalies ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam potencialui.Literatūros sąrašas
1. Vileita A. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo komentaras. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000. – 63 p.
2. Valstybės žinios. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas – 2003, Nr. 28-1125.
3. http://www.lrs.lt/
4. http://www.infobalt.lt/
5. http://www.bsa.lt/
6. http://www.lrkm.lt/
7. http://www.culture.lt/

Leave a Comment