I. įvadas
Civilinis teisinis santykis, tai civilinių teisinių normų pagrindu, dėl materialių ir nematerialių gėrybių atsirandantys teisiniai santykiai, kurių dalyviai turi teisinę autonomiją ir turtinį aktyvumą ir dalyvauja juose kaip atskiri subjektai. Civilinio teisinio santykio subjektai t.y.
kiekvienas asmuo turintis civilinį teisinį subjektiškumą (teisnumą, veiksnumą) taip pat valstybė ir savivaldybė.
Vienas iš civilinių teisinių santykių – atstovavimas atsirandantis tarp atstovo (atstovaujamojo, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinio akto įgaliotas veiksnus asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesais ir sąskaita) ir atstovaujamojo (kiekvienas civilinės teisės subjektas, kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri veiksmai, remiantis jo paties, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinės teisės duotais įgalinimais) sandorio įstatymų, teismo sprendimo ir administracinio teisės akto pagrindu.
Šis darbas parašytas remiantis Civilinio Kodekso III dalimi –
atstovavimą reglamentuojančiais CK straipsniais. Darbo tikslas – aptarti pagrindines atstovavimo sąvokas. Pirmiausia apžvelgiamos bendrosios atstovavimo nuostatos, sandorių sudarymas per atstovus, bei įgaliojimas ir jo normos. Toliau – komercinis atstovavimas, be kurio šiais laikais butų sunku ne tik verslo pasaulyje. Pagrindinis komercinio atstovavimo elementas
– prekybos agentas, kuris sutinkamas beveik visose veiklos srityse. Taip pat aptariami komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutartis. Galiausiai apibrėžiama prokūros sąvoka, jos ypatumai ir esmė.
Pagrindinis literatūros šaltiniai – Lietuvos Respublikos Civilinis
Kodeksas ir jo komentarai.
Referatą sudaro 24 puslapiai.
Ii. atstovavimas
2.1 Atstovavimo sąvoka
Kai juridinio asmens organas sudaro sutartį arba kai jo darbuotojai įvykdo sutartį, tai laikoma paties juridinio asmens veikla. Būna atvejų, kai pats subjektas neturi galimybės savarankiškai įgyvendinti savo civilinių teisių ir pareigų. To negali atlikti neveiksnūs fiziniai asmenys.
Dėl įvairių aplinkybių to negali atlikti ir veiksnumą turintys fiziniai asmenys, pavyzdžiui dėl ligos, komandiruočių, tų reikalų nežinojimo ir pan.
Ne visada gali savarankiškai įgyvendinti civilines teises ir pareigas juridinio asmens organas. Nors tai yra kolektyvas, bet ne visi darbuotojų veiksmai sudaro juridinio asmens teises ir pareigas. Jas sudaro tik tokie darbuotojo veiksmai, kurie susiję su jam pavestomis funkcijomis įgyvendinant juridinio asmens veiklą. Tais atvejais fiziniai ir juridiniai asmenys naudojasi kitų asmenų pagalba atstovavimo forma.
Atstovavimas, kai atstovas remdamasis įstatymu, administraciniu aktu ar atstovaujamojo valios išreiškimu, suteiktu įgaliojimo ribose, sudaro sandorius ir atlieka atstovaujamojo juridinę reikšmę turinčius veiksmus.
Atstovavimui būdingi bruožai:
1. atstovavimas charakteringas tuo, kad subjektui priklausančias teises ir pareigas atlieka kitas asmuo – subjektas (pvz. juriskonsultas vietoje direktoriaus). Tačiau ne visada kito asmens veiksmai laikomi atstovavimu (pvz. negalima laikyti motinos vaiko atstove ieškinyje dėl alimentų, nes ši įgyvendina savo teisę.
2. atstovas veikia ne savo, o atstovaujamojo subjekto vardu. Todėl jo įgytos tesės ir pareigos nuo įgijimo momento priklauso atstovaujamajam (pvz. komiso sutartyje nėra atstovavimo, nes komiso parduotuvė veikia savo vardu).
3. atstovui suteikiamos tam tikros teisės, ir jis, griežtai laikydamasis šių įgalinimų, atlieka jiems įgyvendinti reikalingus savanoriškus valios aktus.
Nuo atstovavimo būtina skirti kitus panašius santykius, pvz., sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus ar sudaryti sandorius; rašytinio sandorio pasirašymą už fizinį asmenį, kuris dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitų priežasčių negali pats pasirašyti, nes tokiu atveju valią sudarydamos sutartį išreiškia pačios šalys, o asmuo, pasirašydamas už kitą asmenį, savo valios neišreiškia – jis tik patvirtina, kad kitas asmuo išreiškė savo valią sudarydamas sutartį.
Atstovavimo taikymo sfera plati. Jis gali būti taikomas daugumai turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyti per atstovą.
Atstovavimo grafikas (pateikti pagrindiniai atstovavimo aspektai)
2.2 Sandorių sudarymas per atstovus
Visi civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovavimas yra dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai.
Visų pirma tai atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio santykiai. Jiems būdingas lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba interesams.
Atstovas privalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo teises ir interesus, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, o atstovaujamasis taip pat turi pareigą bendradarbiauti su vykdančiu jo pavedimą atstovu, suteikti visą jam būtiną informaciją, atlyginti pavedimo vykdymo išlaidas, sumokėti atlyginimą (jeigu buvo atlyginamas pavedimo vykdymas). Kitos rūšies santykiai atsiranda tarp atstovo ir trečiųjų asmenų. Šiems santykiams taip pat būdinga tai, kad šalys turi elgtis sąžiningai.
Atstovavimo atsiradimo pagrindu gali būti sandoris, įstatymas, teismo sprendimas, administracinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kuo remiantis atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu ir jo interesais.
Atstovavimas pagal įstatymą galimas tokiais atvejais:
1. kai tai numato pats įstatymas (pvz., tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu);
2. esant teismo sprendimui (pvz., teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas priskirti jo globėją);
3. remiantis administraciniu aktu (pvz., mero potvarkiu, kuriuo pavedama atlikti tam tikrus veiksmus).
Atstovaujamasis gali būti kiekvienas teisės subjektas – tiek veiksnus, tiek ir neveiksnus fizinis ir juridinis asmuo. Atstovai gali būti tiek veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys. Vadinasi atstovais gali būti ne visi asmenys. Jais negali būti neveiksnūs asmenys, taip pat įstatymai gali numatyti atvejus, kai ir veiksnūs fiziniai asmenys atstovais būti negali, pvz., atstovais pagal pavedimą teisme negali būti advokatai, jų padėjėjai, sustabdę savo profesinę veiklą arba kai jie išrinkti Lietuvos
Respublikos Seimo nariais ir pan. Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokių civilinių teisių ir pareigų (įskaitant teisę būti atstovais), išskyrus tas, kurioms atsirasti reikia tokių fizinio asmens savybių kaip lytis, amžius ir giminystė. Viešieji juridiniai asmenys dėl jiems būdingo specialiojo teisnumo gali būti atstovai, jeigu tai neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Atstovais nelaikomi ir asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens interesų (prekybos tarpininkai ir kt.).
Atstovavimo pagrindu santykiai atsiranda tarp trijų subjektų –
atstovaujamojo (asmens, kuris suteikia teises kitam asmeniui veikti jo vardu ir interesais), atstovo (asmens, kuriam suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo asmens vardu ir interesais) ir trečiojo asmens, tarp kurio ir atstovaujamojo atsiranda teisinis santykis dėl atstovo veiksmų. Šitaip susiklosto santykiai tarp atstovaujamojo ir atstovo bei santykiai tarp atstovaujamojo ir trečiojo asmens.
Aišku bet kokie sandoriai, sudaryti per atstovą, gali turėti įvairių pasekmių:
1. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.
2. Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė k…itą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.
3. Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės.
4. Jeigu per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėl klaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai šių faktų egzistavimas ar neegzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią.
5. Jeigu atstovas sandorį sudarė pagal atstovaujamojo nurodymus, tai atstovaujamasis negali ginčyti tokio sandorio motyvuodamas tuo, kad sudarydamas sandorį atstovas ignoravo tam tikras aplinkybes, jeigu atstovaujamasis apie tas aplinkybes žinojo arba jas ignoravo dėl savo paties neatsargumo.
6. Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį.
Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y.
laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.
7. Kita sandorio šalis, sudariusi sutartį su tokios teisės neturinčiu asmeniu, gali sandorio atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorio nepatvirtino, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaro sandorį su neįgaliotu asmeniu.
8. Pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį.
9. Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.
Siekiant išvengti sandorių sudarymo piktnaudžiavimo ar neteisėto jų sudarymo, taikomas sandorių sudarymo apribojimas.
Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.
Atstovas negali atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės pats atstovaujamasis.
Interesų konfliktas kyla tada, jei atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti.
2.3 Įgaliojimas
Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, taip pat apibrėžia suteiktų teisių apimtį bei turinį (CK 2.137 str.). Atstovaujamasis, išdavęs įgaliojimą, vadinamas įgaliotoju, jo atstovas – įgaliotiniu. Įgaliojimas yra svarbus tretiesiems asmenims, su kuriais atstovauti nustatant ir palaikant santykius įgaliojimas yra išduotas. Todėl atstovas arba atstovaujamasis turi pateikti įgaliojimą tiesiogiai tretiesiems asmenims, taip pat notarui, jeigu sudaromas sandoris tvirtinamas notariškai, o tretieji asmenys turi teisę reikalauti įgaliojimo arba notariškai patvirtintos kopijos.
Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris ir jam taikomos bendrosios normos, reglamentuojančios vienašalius sandorius. Taigi įgaliojimui sudaryti pakanka vieno asmens – atstovaujamojo išreikštos valios. Įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir atstovo sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis, tiek tada, kai tokios sutarties nėra, nes tokiu atveju pats įgaliojimas patvirtina esant sutartinius atstovavimo santykius.
Atsižvelgiant į išdėstytų teisių apimtį ir turinį, įgaliojimas gali būti išduodamas vienam konkrečiam veiksmui atlikti ar konkrečiam sandoriui sudaryti (vienkartinis įgaliojimas). Taip pat jis gali būti išduodamas ir keliems teisiniams tam tikros srities veiksmams atlikti ar vienarūšiams sandoriams sudaryti. Įgaliojimą gali išduoti keli asmenys, ir jis gali būti išduotas keliems asmenims.
Įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys. Jei įgaliojime teisės nėra apibrėžtos, tai atstovas turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurie reikalingi atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams apsaugoti ir turto priežiūrai vykdyti. Bet tokiu atveju atstovas negali disponuoti atstovaujamojo turtu.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad tam tikrais atvejais įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro.
Nesilaikant notarinės formos, įgaliojimas negalioja šiems įgaliojimams:
1. įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;
2. įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;
3. įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.
Tačiau ne visais atvejais būtinas notaro patvirtinimas. Notaro patvirtintiems prilyginami:
1. karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);
2. asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;
3. asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.
Galimi ir supaprastinto įgaliojimo patvirtinimo atvejai. Tokie įgaliojimai išduodami fizinio asmens korespondencijai (siunčiamiems pinigams ir siuntiniams), darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms (premijoms, kompensacijoms), pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti. Tokiais atvejais įgaliojimus tvirtinti gali šie subjektai:
1. organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi;
2. daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas;
3. esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo, plaukiojančio su
Lietuvos Respublikos vėliava, kapitonas.
Juridinio asmens išduodamam įgaliojimui taikomi tokie reikalavimai:
1. įgaliojimą turi teisę pasirašyti tik to juridinio asmens vadovas;
2. įga…liojime turi būti juridinio asmens antspaudas, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti;
3. įgaliojimas turi būti išduodamas tik tokiems sandoriams, kuriuos sudaryti turi teisę juridinis asmuo pagal steigimo dokumentus;
4. įgaliojime turi būti nurodyta jo sudarymo data.
Įstatymams leidžiama nustatyti ir papildomus reikalavimus juridinio asmens įgaliojimui. Juridinio asmens išduotas įgaliojimas sudaryti sandorį dėl juridinio asmens nekilnojamojo daikto perleidimo ar teisių į jį suvaržymo turi būti patvirtintas notariškai.
Įgaliojimas gali būti išduodamas neribotam laikui. Jeigu jame galiojimo terminas nenurodomas, jis galioja vienerius metus nuo sudarymo dienos. Tačiau jei įgaliojimas išduotas veiksmams užsienyje atlikti ir yra patvirtintas notaro, jis galioja tol, kol jį panaikina pats įgaliotojas.
Įgaliotojas gali panaikinti įgaliojimą ir tada, kai terminas jame nurodytas.
Įstatymų leidėjas numato dvi pagrindines sąlygas, kad atstovaujamajam atsirastų, pasibaigtų ar pasikeistų teisės ir pareigos, susijusios su atstovo veiksmais. Visų pirma atstovas atstovaujamojo interesais turi veikti neviršydamas jam suteiktų teisių, kurios gali būti nurodytos rašytiniame įgaliojime arba numanomos pagal aplinkybes. Antra, atstovas, veikdamas atstovaujamojo interesais, turi atskleisti atstovavimo faktą.
Trečiasis asmuo, su kuriuo atstovas sudaro sandorį atstovaujamojo vardu, turi teisę pareikalauti iš atstovo pateikti savo įgaliojimo originalą, kuriame būtų numatytos atstovo teisės.
Įstatymas įpareigoja atstovą grąžinti atstovaujamajam įgaliojimą, pasibaigus jo terminui arba atstovaujamajam jį panaikinus prieš terminą.
Atstovas pats atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jis yra įgaliotas.
Kartais dėl įvairių priežasčių atstovas negali pats atlikti visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam pavedė atlikti atstovaujamasis. Įgalioti kitą asmenį atstovaujamojo vardu atlikti veiksmus, kuriuos atlikti buvo įgaliotas, atstovas gali tik tokiais atvejais:
1. kai tokia atstovo teisė numatyta jam išduotame įgaliojime (arba duoti sutikimą dėl perįgaliojimo vėliau);
2. kai nors teisė perįgalioti ir nenumatyta, tačiau, siekdamas įvykdyti atstovaujamojo valią, atstovas turi suteikti teisę kitam asmeniui tai padaryti, nes priešingu atveju gali nukentėti atstovo interesai.
Perįgaliojimo atveju pasikeičia atstovavimo teisinių santykių subjektai: vietoj buvusio atstovo atsiranda naujas subjektas – naujas įgaliotinis, kuriam atstovas perduoda teises veikti atstovaujamojo vardu ir interesais. Atstovas turi pareigą pranešti, kad jis pergalioja kitą asmenį atlikti visus ar dalį veiksmų, kuriuos turėjo atlikti jis pats, taip pat suteikti atstovaujamajam informaciją apie naują įgaliotinį. Atstovas, gavęs šią informaciją, gali perįgaliojimą atšaukti.
Įgaliojimo atsisakyti prieš pasibaigiant terminui gali tiek įgaliotojas, tiek įgaliotinis ar perįgaliotas asmuo. Tačiau įstatymai arba šalių susitarimai gali numatyti atvejus, kai gali būti išduodami neatšaukiami įgaliojimai. Esant neatšaukiamam įgaliojimui, įgaliotojas neturėtų teisės atšaukti įgaliojimo prieš terminą.
Įgaliojimas gali pasibaigti įvairiais atvejais, įskaitant ir termino pasibaigimą. Pasibaigus įgaliojimui, netenka galios ir perįgaliojimas.
Taigi įgaliojimas pasibaigia:
1. pasibaigus įgaliojimo terminui;
2. įgaliotojui panaikinus įgaliojimą;
3. įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo;
4. nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą;
5. nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, arba jam iškėlus bankroto bylą;
6. mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur… esančiu;
7. mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu.
Įgaliotojas ar įgaliotojo teisių perėmėjai privalo pranešti apie įgaliojimo pasibaigimą įgaliotiniui bei visiems žinomiems tretiesiems asmenims. Įgaliojimo pasibaigimo teisiniai padariniai gali pakenkti atstovavimo teisinių santykių subjektų interesams. Galimi atvejai, kai įgaliotinis ar trečiasis asmuo nežino, kad įgaliojimas panaikintas.
Siekiant išvengti tokių situacijų padarinių, įgaliotojas ar jo teisių perėmėjai įstatymo įpareigojami pranešti įgaliotiniui ar tretiesiems asmenims apie įgaliojimo pasibaigimą. Apie įgaliojimo pasibaigimą nustojus egzistuoti įgaliotojui – juridiniam asmeniui – šią pareigą atlikti turi sprendimą priėmęs organas, o jeigu jis šito nepadaro, tokia pareiga tenka likvidatoriui juridinio asmens likvidavimo atveju ir pan.
Atstovavimo santykiuose nebūtinas išankstinis įgaliotinio patvirtinimas. Galimi atvejai, kai asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, o asmuo, kurio reikalus be pavedimo tvarkė kitas asmuo, vėliau šio veiksmus patvirtina.
Vykdydamas veiklą, atstovas privalo atstovaujamojo reikalavimu arba, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, ir be atstovaujamojo reikalavimo pateikti visą informaciją apie pavedimo vykdymą, sudarytus sandorius. Tuo pačiu atstovas privalo pateikti visus dokumentus, susijusius su įvykdytu pavedimu. Įstatymas nenumato, kokios formos ataskaita turėtų būti pateikta, todėl atstovas ją gali pateikti tiek žodžiu, tiek raštu. Atstovas taip pat turi pareigą perduoti atstovaujamajam visa, ką jis gavo vykdydamas pavedimą
– visus atstovaujamojo atstovui perduotus dokumentus, turtą ir kitką, taip pat tai, ką gavo iš trečiojo asmens vykdydamas atstovaujamojo vardu sudarytą sandorį.
Kadangi atstovas veikia atstovaujamojo vardu, jo interesais ir jo sąskaita, tai atstovaujamasis turi atlyginti visas atstovo turėtas išlaidas, kurias šis patyrė vykdydamas atstovaujamojo pavedimą. Taip pat atstovas turi teisę už darbą gauti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai nustato, jog atstovaujama neatlyginamai. Dėl atlyginimo dydžio atstovas ir atstovaujamasis gali susitarti.
Iii. komercinis atstovavimas
3.1 Prekybos agentas
Prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų. (CK 2.152 str. 1 d.).
Prieš pradėdamas veiklą, prekybos agentas privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už galimą žalą, kurios gali būti atstovaujamajam ar tretiesiems asmenims dėl jo veiksmų. Taip pat turi įforminti prekybos agento teises ir pareigas:
1. Prekybos agento teisės ir pareigos gali būti įformintos raštu arba žodžiu.
2. Agento arba atstovaujamojo reikalavimu jų sutartis privalo būti sudaryta raštu. Teisės reikalauti sudaryti sutartį raštu atsisakymas negalioja.
Tik sudarius sutartį raštu, galioja šios sąlygos, nustatančios:
1. agento arba atstovaujamojo civilinės atsakomybės apribojimus arba visišką jos netaikymą;
2. draudimą konkuruoti nutraukus sutartį;
3. sutarties nutraukimo sąlygas;
4. išimtines prekybos agento teises;
5. prekybos agento teisės į atlyginimą priklausomybę nuo sudarytos sutarties įvykdymo.
Sutartis gali būti sudaroma apibrėžtam ir neapibrėžtam laiko terminui. Jeigu sutartis buvo sudaryta apibrėžtam terminui ir šiam terminui pasibaigus šalys toliau vykdo savo teises ir pareigas, tai pripažįstama, kad sutartis atnaujinta neapibrėžtam terminui tokiomis pat sąlygomis.
Prekybos agentas, atstovaudamas atstovaujamojo interesams, privalo
(CK 2.156 str.):
1. sąžiningai ir rūpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimusir protingumo kriterijų atitinkančias instrukcijas, būti lojalus atstovaujamajam ir veikti išimtinai dėl atstovaujamojo interesų;
2. reguliariai pranešti atstovaujamajam apie sudaromas ar sudarytas sutartis, taip pat teikti kitą svarbią informaciją, susijusią su savo ir atstovaujamojo verslu;
3. saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis tiek sutarties galiojimo metu, tiek ir jai pasibaigus;
4. nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu ši sąlyga numatyta sutartyje;
5. atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius;
6. pasibaigus sutarčiai, grąžinti atstovaujamajam visus pastarojo perduotus dokumentus, turtą ir kitką.
Prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu be specialaus atstovaujamojo įgaliojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti būtinus veiksmus. Keisti sutarčių sąlygas, taip pat priimti sutarties įvykdymą prekybos agentas turi teisę tik tuo atveju, jeigu ši jo teisė yra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyje ar atskirame įgaliojime. Prekybos agentas, nors jam ir nesuteikta teisė sudaryti sutartis, turi teisę priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės bei kitokius trečiųjų asmenų pareiškimus, susijusius su sutarties vykdymu, taip pat atstovaujamojo vardu įgyvendinti pastarojo teises, susijusias su įrodymų užtikrinimu.
Sutartis, kurią sudaro atstovaujamasis bei prekybos agentas, suteikia teises ir pareigas ne tik prekybos agentui, bet ir atstovaujamajam, kurio pareigos yra:
1) aprūpinti prekybos agentą reikiamais dokumentais ir informacija (kainoraščiais, prekių pavyzdžiais, reklamine medžiaga, standartinėmis sutarčių sąlygomis ir t. t.);
2) nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutikimą ar atsisakymą sudaryti konkrečią sutartį ar ją vykdyti, taip pat apie sutarties sąlygų pakeitimą ar papildymą;
3) nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutarties, kurią prekybos agentas sudarė neturėdamas pavedimo, patvirtinimą ar nepatvirtinimą;
4) mokėti prekybos agentui sutartyje numatytą atlyginimą;
5) suteikti agentui … informaciją, būtiną komercinio atstovavimo sutarčiai vykdyti, ypač pranešti apie tai, kad prekybinių sandorių daug mažiau, nei prekybos agentas galėtų tikėtis.
Labai svarbūs yra atlyginimo prekybos agentui apskaičiavimo, mokėjimo klausimai. LR CK 2.158, 2.159 ir 2.160 str. kaip tik ir reglamentuoja šiuos dalykus.
Prekybos agento atlyginimas
1. Prekybos agentui už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį atstovaujamasis moka sutartyje nustatytą atlyginimą. Prekybos agentas taip pat turi teisę į atlyginimą, kai sandorį sudaro pats atstovaujamasis, tačiau prekybos agento veiklos dėka, net jeigu tas sandoris buvo sudarytas pasibaigus atstovavimo santykiams.
2. Sutartyje gali būti numatyta, kad prekybos agento atlyginimas priklauso nuo atstovaujamojo pavedimo įvykdymo kokybės arba kad prekybos agentas atlyginimą gauna tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sudarytą sutartį. Atlyginimas prekybos agentui taip pat mokamas už iš trečiųjų asmenų atstovaujamojo naudai išieškotas pinigų sumas.
3. Jeigu prekybos agentas garantuoja atstovaujamajam, kad kita tam tikro sandorio šalis tinkamai įvykdys sutartį, tai prekybos agentas turi teisę gauti papildomą atlyginimą (del credere). Šalių susitarimas panaikinti tokią prekybos agento teisę negalioja. Teisė į papildomą atlyginimą (del credere) atsiranda nuo sandorio tinkamo įvykdymo.
4. Jeigu prekybos agento atlyginimas sutartyje neaptartas, prekybos agentui turi būti mokamas atlyginimas, kuris mokamas prekybos agentams, paskirtiems tokio agento veiklos vietoje, ir prekėms, numatytoms prekybos agento sutartyje, o jeigu tokios praktikos nėra, tai jam priklauso protingumo kriterijų atitinkantis atlyginimas, nustatomas atsižvelgiant į visus sandorio ypatumus.
Prekybos agento atlyginimo dydžio nustatymas
1. Atlyginimo dydis prekybos agento ir atstovaujamojo sutartyje nurodomas konkrečia pinigų suma arba sudaryto sandorio vertės ar išieškotos sumos procentais.
2. Prekybos agentui taip pat turi būti atlygintos jo turėtos papildomos išlaidos, jeigu jų nepadengė kita sandorio šalis (prekių vežimo, sandėliavimo, saugojimo, pakavimo išlaidos, sumokėti muitai ir kitokios rinkliavos bei mokesčiai ir t. t.) ir šios išlaidos neįskaitomos į agento savarankiškos veiklos išlaidas.
3. Jeigu prekybos agento atlyginimas nurodytas konkrečia suma, tai
LR CK 2.160 str. taikomas tik tiek, kiek tai neprieštarauja susitarimo dėl prekybos agento atlyginimo konkrečia suma esmei.
Prekybos agento atlyginimo mokėjimo tvarka
1. Prekybos agentas įgyja teisę į atlyginimą nuo sandorio sudarymo, jeigu atstovaujamasis įvykdė sandorį ar turėjo pagal su trečiąja šalimi pasirašytą sutartį įvykdyti sandorį, ar trečioji šalis įvykdė sandorį, tačiau visais atvejais vėliausiai tada, kai trečioji šalis įvykdė savo sutarties dalį ar būtų tai padariusi, jei atstovaujamasis būtų įvykdęs savąją.
2. Jeigu sutartyje numatyta, kad prekybos agentui atlyginimas mokamas tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sutartį, tai prekybos agentas turi teisę gauti avansą. Avansas negali būti mažesnis kaip keturiasdešimt procentų atlyginimo ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki paskutinės kito po sutarties sudarymo mėnesio dienos, jeigu sutartyje nenustatyta kas kita.
3. Jeigu yra akivaizdu, kad trečiasis asmuo sutarties neįvykdys, prekybos agentas netenka teisės reikalauti atlyginimo. Jeigu atlyginimas ar jo avansas jau yra sumokėti, atstovaujamasis turi teisę iš prekybos agento išieškoti sumokėtas sumas. Ši nuostata netaikoma tada, kai sutartis neįvykdoma dėl atstovaujamojo kaltės.
4. Atstovaujamasis privalo atsiskaityti su prekybos agentu kas mėnesį ir ne vėliau kaip iki… mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, paskutinės dienos. Šalys rašytine sutartimi gali pratęsti atsiskaitymo terminą, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams.
5. Atstovaujamasis privalo kas mėnesį, o susitarus raštu – ne rečiau kaip kas trys mėnesiai pateikti prekybos agentui buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal kurių duomenis apskaičiuojamas ir mokamas atlyginimas, taip pat pranešti visas aplinkybes, dėl kurių atsisakyta mokėti prekybos agentui atlyginimą arba dėl kurių atlyginimas sumažintas.
6. Kilus ginčui dėl atlyginimo mokėjimo, prekybos agentas turi teisę reikalauti atlikti auditą atlyginimo ir atsiskaitymų tikslumui nustatyti.
Atsisakymas nuo audito teisės negalioja. Jeigu atstovaujamasis atsisako leisti atlikti auditą ar nesusitariama dėl auditoriaus, prekybos agentas turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio audito paskyrimo.
7. Reikalavimams, susijusiems su prekybos agento atlyginimo išieškojimu, taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.
8. Kai prekybos agentui yra suteikta išimtinė teisė sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikrais vartotojais, tai prekybos agentui priklauso komisinis atlyginimas, skaičiuojamas atsižvelgiant į sandorius, sudarytus komercinio atstovavimo sutarties galiojimo laikotarpiu su asmenimis iš tos teritorijos ar iš tų vartotojų.
9. Prekybos agentui priklauso komisinis atlyginimas ir tuo atveju, kai trečiosios šalies užsakymas pasiekė atstovaujamąjį iki komercinio atstovavimo sutarties galiojimo pabaigos arba per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį po to, kai komercinio atstovavimo sutartis pasibaigė, ir sandoris yra susijęs su komercinio atstovavimo sutartimi.
10. Kai prekybos agentui mokamas komisinis atlyginimas po sutarties pasibaigimo, naujam agentui komisinis atlyginimas nemokamas, išskyrus atvejus, kai pagal aplinkybes yra teisinga komisinį atlyginimą padalyti agentams.
Prekybos agentas turi teisę sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus ir teises į daiktus patvirtinančius dokumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys.
Prekybos agentas ir atstovaujamasis gali sutartyje numatyti, kad pasibaigus sutarčiai prekybos agentas ne daugiau kaip dvejus metus nekonkuruos su atstovaujamuoju. Tokia nuostata turi būti išreikšta raštu, tačiau atstovaujamasis raštu iki sutarties galiojimo pasibaigimo gali atsisakyti konkurencijos draudimo. Jeigu sutartyje yra nuostata dėl konkurencijos draudimo, tada prekybos agentas įgyja teisę į kompensaciją visą konkurencijos draudimo laikotarpį. Kompensacijos dydis nustatomas šalių susitarimu. Tačiau jei sutartis buvo nutraukta dėl prekybos agento kaltės, jis netenka teisės į kompensaciją.
Įstatymas numato ir tokius atvejus, kai atstovaujamasis netenka teisės remtis konkurenciją draudžiančia sutarties išlyga. Išimtys yra:
1) atstovaujamasis be prekybos agento sutikimo nutraukė sutartį pažeisdamas išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminus arba nedelsdamas nepranešė prekybos agentui apie svarbias sutarties nutraukimo priežastis;
2) prekybos agentas sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis, ir apie šias priežastis nedelsdamas pranešė atstovaujamajam;
3) atstovaujamojo ir prekybos agento sutartis nutraukta teismo sprendimu dėl priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis.
Prekybos agento reikalavimu teismas turi teisę pripažinti visiškai ar iš dalies konkurenciją draudžiančią sutarties išlygą negaliojančia, jeigu atsižvelgiant į prekybos agento teisėtus interesus tokia išlyga daro jam didelę žalą.
Tarp prekybos agento ir atstovaujamojo sudaryta terminuota ar neterminuota sutartis gali …būti nutraukta pagal civilinio kodekso numatytus atvejus.
Neapibrėžtam terminui sudarytos sutarties nutraukimas.
Neapibrėžtam terminui sudaryta sutartis gali būti bet kurios šalies iniciatyva nutraukta, jeigu apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešta kitai šaliai per šiuos terminus:
1. prieš vieną mėnesį – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip vienerius metus;
2. prieš du mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip dvejus metus;
3. prieš tris mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip trejus metus;
4. prieš keturis mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ilgiau kaip trejus metus.
Šalys savo susitarimu negali nustatyti trumpesnių pranešimo terminų, bet gali nustatyti ilgesnius pranešimo terminus, tačiau visais atvejais abiem šalims taikomi vienodi pranešimo terminai. Pranešta turi būti iki kalendorinio mėnesio pabaigos.
Šalis, nutraukusi sutartį be kitos šalies sutikimo ir pažeidusi išankstinio pranešimo terminus, privalo kitai šaliai atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dėl svarbių priežasčių, apie kurias nedelsiant buvo pranešta kitai šaliai.
Jeigu šalys nesusitarė kitaip, paskutinė įspėjimo termino diena ir sutarties nutraukimo diena turi sutapti su kalendorinio mėnesio pabaiga.
Jei komercinio atstovavimo sutarties terminas yra pasibaigęs ir terminuota sutartis tapo neterminuota, jos nutraukimui taikomi LR CK 2.156
str. 1 d. nurodyti įspėjimo terminai, į kuriuos įskaičiuojamas terminuotos sutarties galiojimo terminas.
Apibrėžtam terminui sudarytos sutarties nutraukimas:
1. Apibrėžtam terminui sudarytą sutartį kiekviena šalis turi teisę nutraukti prieš terminą, jeigu tam yra svarbių priežasčių. Atsisakymas nuo šios teisės negalioja.
2. Jeigu sutartis nutraukta dėl priežasčių, už kurias atsako kita šalis, tai pastaroji privalo atlyginti nutraukiant sutartį padarytus nuostolius.
Jeigu sutartis nutraukta prieš terminą ne dėl prekybos agento kaltės, jis turi teisę į kompensaciją, jei:
1. po sutarties nutraukimo atstovaujamasis turi esminės naudos iš dalykinių ryšių su klientais, kuriuos surado prekybos agentas;
2. atsižvelgiant į visas aplinkybes, kompensacijos mokėjimas atitiktų teisingumo principą.
Maksimalią kompensacijos sumą sudaro vidutinė metinė prekybos agento atlyginimo suma, apskaičiuota už visą sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu sutartis galiojo ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartis galiojo ilgiau nei penkerius metus, skaičiuojamas paskutinių penkerių metų vidutinis metinis atlyginimas.
Reikalavimams dėl kompensacijos išieškojimo taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos.
Prekybos agentas neturi teisės į kompensaciją, jeigu:
1. sutartis nutraukta prekybos agento iniciatyva, išskyrus atvejus, kai prekybos agentas sutartį nutraukia dėl neteisėtų atstovaujamojo veiksmų arba dėl savo ligos, amžiaus ar negalios, dėl kurių jis negali tinkamai atlikti savo pareigų;
2. sutartis nutraukta atstovaujamojo iniciatyva dėl prekybos agento kaltės;
3. prekybos agentas atstovaujamojo sutikimu perduoda savo teises ir pareigas pagal komercinio atstovavimo sutartį kitam asmeniui.
Prekybos agentas turi teisę į nuostolių, kurių jis patiria dėl sutarties su atstovaujamuoju nutraukimo, atlyginimą, ypač jeigu prekybos agentas netenka komisinio atlyginimo, o atstovaujamasis turi esminės naudos iš prekybos agento veiklos.
Įstatymai gali nustatyti šio skirsnio nuostatų išimtis, jeigu to reikalauja prekybos agento veiklos ypatumai atskirose verslo srityse (CK
2.168 str.).
3.2 Komercinio atstovavimo ypatumai suda…rant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutartis
Normos reglamentuojančios sudarant komercinį atstovavimą ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutartis taikomos:
1. kai yra sudaroma ar vykdoma tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutartis;
2. kai atstovaujamasis ir trečiasis asmuo yra skirtingose valstybėse.
Normos netaikomos:
1. perkant ir parduodant akcijas ar kitus vertybinius popierius vertybinių popierių biržoje;
2. perkant ir parduodant prekes aukcione (varžytynėse);
3. atstovų pagal įstatymą, taip pat atstovų, paskirtų teismo ar administracinių institucijų sprendimu, veiklai (atstovu šiame skirsnyje nepripažįstami juridinio asmens valdymo organai ar darbuotojai, jeigu jie veikia neperžengdami įstatymų ar juridinio asmens steigimo dokumentų nustatytų ribų).
Atstovo teisės ir pareigos gali būti aiškiai išreikštos arba numanomos iš konkrečių aplinkybių. Taip pat jie turi teisę atlikti bet kokius veiksmus, kurie konkrečiomis aplinkybėmis būtini atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti, o jų teisės ir pareigos gali būti išreikštos bet kokia forma ir jų turinys gali būti įrodinėjamas bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis.
Atstovo sudarytų sandorių galiojimą numato LR CK 2.171 str. Atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam, jeigu atstovas veikė atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, neviršydamas jam suteiktų teisių, ir trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad sutartį sudaro su atstovu.
Atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas ne atstovaujamajam, o atstovui, jeigu:
1. trečiasis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad sutartį sudaro su atstovu (neatskleistas atstovavimas);
2. konkrečios aplinkybės (pavyzdžiui, sutarties nuoroda) patvirtina, kad atstovas ketino sukurti teises ir pareigas sau, o ne atstovaujamajam.
Jeigu atstovas nevykdo savo prievolių trečiajam asmeniui dėl atstovaujamojo kaltės, atstovas privalo pranešti trečiajam asmeniui atstovaujamojo vardą, o jei trečiasis asmuo nevykdo savo prievolių atstovui, atstovas privalo pranešti atstovaujamajam trečiojo asmens vardą.
Atstovaujamasis negali įgyvendinti atstovo įgytų su trečiuoju asmeniu susijusių teisių, jeigu trečiasis asmuo įrodo, kad jis nebūtų sudaręs sutarties, žinodamas, kas yra atstovaujamasis.
Jeigu asmuo veikia neturėdamas atstovaujamojo įgaliojimų arba juos viršydamas, tokiais atvejais atsiranda šio asmens ir trečiojo asmens teisės ir pareigos. LR CK 2.172 str. 1 d. normos netaikomos tais atvejais, kai atstovaujamojo elgesys davė protingumo kriterijų atitinkantį pagrindą trečiajam asmeniui sąžiningai manyti, kad atstovas turi reikiamus įgaliojimus ir veikia jų neviršydamas.
Atstovo veiksmų patvirtinimo atvejai:
1. Atstovaujamasis turi teisę patvirtinti veiksmus, kuriuos atliko asmuo, neturėdamas šios teisės ar ją viršydamas. Patvirtinimas gali būti bet kokios formos. Be to, jis gali būti numanomas iš atstovaujamojo elgesio. Patvirtinimas įsigalioja nuo to momento, kai pasiekia trečiąjį asmenį. Įsigaliojusio patvirtinimo nebegalima atšaukti.
2. Jeigu sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atstovas neturi teisių ar jas viršija, tai trečiasis asmuo neatsako atstovaujamajam, jeigu iki atstovo veiksmų patvirtinimo momento jis praneša atstovaujamajam, kad sandoris jam neprivalomas net jį patvirtinus. Jeigu atstovaujamasis patvirtino atstovo veiksmus, bet tą padarė ne per protingumo kriterijų atitinkantį terminą, trečiasis asmuo gali atsisakyti sandorio apie tai nedelsiant pranešdamas atstovaujamajam.
3. Jeigu tre…čiasis asmuo sandorio metu žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas neturi teisių ar jas viršija, tai trečiasis asmuo negali atsisakyti sandorio nei iki atstovo veiksmų patvirtinimo, nei po to.
4. Trečiasis asmuo visais atvejais gali atsisakyti priimti tik dalinį atstovo veiksmų patvirtinimą.
5. Jeigu atstovas atliko veiksmus dėl būsimo juridinio asmens interesų iki juridinio asmens įsteigimo, tokius veiksmus galima patvirtinti tik įstatymų nustatytais atvejais.
Jeigu asmuo veikė neturėdamas atstovo veiksmų patvirtinančios teisės ar turimas teises viršydamas ir atstovaujamasis atsisakė jo veiksmus patvirtinti, tai asmuo privalo atlyginti trečiajam asmeniui tuos nuostolius, kurie leistų trečiajam asmeniui grįžti į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu atstovas būtų turėjęs teisę ar būtų veikęs neviršydamas savo teisių.
Asmuo neatsako trečiajam asmeniui, jeigu trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad asmuo neturi teisių ar jas viršija.
Atstovo teisės komerciniame atstovavime sudarant ir įvykdant tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutartis pasibaigia:
1. atstovaujamojo ir atstovo susitarimu;
2. sudarius sandorį ar atlikus kitą veiksmą, kuriam atlikti buvo išduotas įgaliojimas;
3. kai atstovaujamasis panaikina atstovui suteiktas teises;
4. kai atstovas atsisako savo teisių;
5. kitais LR CK numatytais atvejais.
Atstovo teisių pasibaigimas neturi įtakos trečiojo asmens teisėms, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie atstovo teisių pasibaigimą arba apie aplinkybes, kurios yra atstovo teisių pasibaigimo pagrindas.
Nepaisant atstovo teisių pasibaigimo, atstovas turi teisę dėl atstovaujamojo ar jo įpėdinių interesų atlikti veiksmus, kurie būtini, kad nebūtų padaryta žalos atstovaujamojo ar jo įpėdinių interesams.
Iv. prokūra
Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas)
suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu. Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose (CK 2.176 str.).
Prokūra – tai specifinė įgaliojimo rūšis. Palyginti su paprastu įgaliojimu, skiriasi jos subjektai ir naudojimo paskirtis. Prokūrą gali išduoti tik juridiniai asmenys – verslininkai. Prokūra paprastai išduodama juridinio asmens darbuotojui, o kartais ir kitam asmeniui. Bet kuriuo atveju, ji gali būti išduodama tik fiziniam asmeniui, vadinamam prokuristo.
Skirtingai nuo bendrojo įgaliojimo, prokūra taikoma verslo santykiams: ji suteikia prokuristui teisę atstovaujamojo vardu ir jo interesais atlikti teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu.
Prokūra taip pat suteikia teisę prokuristui atstovaujamojo vardu ir jo interesais atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose, ne teismo institucijose.
Atsižvelgiant į juridinio asmens rūšį, prokūrą išduoda atitinkamas valdymo organas arba savininkas. Prokūrą taip pat gali išduoti atitinkamo valdymo organo ar savininko įgaliotas asmuo. Detalesnė prokūros išdavimo tvarka turėtų būti numatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose.
Prokūra skirstoma į vienasmenę (išduodamą vienam asmeniui) ir bendrąją (išduodamą keliems asmenims). Bendroji prokūra leidžia veiksmingai kontroliuoti asmenis, kuriems suteikta teisė veikti juridinio asmens vardu:
turėdami bendrąją prokūrą, visi prokuristai privalo veikti kartu.
Prokūra turi būti rašytinė ir pasirašyta asmens, turinčio teisę ją išduoti. Nustatytos paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro prokūros negaliojančios, nes toks padarinys nėra įsakmiai nurodomas CK, tačiau tokiu atveju, kilus ginčui dėl prokūros išdavimo, šalys negalės remtis liudytojų parodymais siekdamos įrodyti šį faktą. Taip pat prokūra turi būti įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka.
Prokuristas neturi teisės atlikti ir jam negali būti pavedama atlikti šių veiksmų:
1. perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržyti teises į jį;
2. pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją;
3. skelbti atstovaujamojo bankrotą;
4. duoti prokūrą;
5. priimti į įmonę dalininkus.
Skirtingai nuo bendrųjų atstovavimo taisyklių, prokuristas privalo veikti atstovaujamojo interesais tik asmeniškai ir negali perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui. Tokie sandoriai būtų laikomi negaliojančiais.
Prokūra gali būti ribota. Tačiau bet kokie prokūros ribojimai, išskyrus įtvirtintus įstatyme (CK 2.179 str.), negalioja tretiesiems asmenims, tačiau gali būti atstovaujamojo ir prokuristo vidinio susitarimo dalykas.
Vidiniai prokūros ribojimai gali būti nustatyti konkrečiam juridinio asmens filialui, veiklos sričiai ar rūšiai, ribojimai taip pat gali būti siejami su tam tikromis aplinkybės, laiku, teritorija.
Tačiau tretieji asmenys negali remtis tuo, kad jiems neturi įtakos prokūros ribojimai, jeigu jie sąmoningai siekė pakenkti atstovaujamojo interesams arba prokuristas sąmoningai veikė priešingai atstovaujamojo interesams, o tretieji asmenys šitai žinojo ar galėjo suprasti. Vis dėl to, jeigu tretieji asmenys veikia sąžiningai, tai prokuristo veiksmai įpareigoja atstovaujamąjį. Šiuo atveju atstovaujamasis galės tik išsiieškoti iš prokuristo patirtus nuostolius.
Skiriami du prokūros įsigaliojimo etapai: prokūra įsigalioja atstovaujamojo ir prokuristo tarpusavio santykiams, kai yra išduota, o prokuristo ir trečiųjų …asmenų tarpusavio santykiams – būdama įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka. Prokuristas turi tretiesiems asmenims atskleisti, kad veikia juridinio asmens vardu ir interesais. CK nustatyta privaloma tokio atskleidimo forma: pasirašydamas atstovaujamojo vardu dokumentus, prokuristas privalo nurodyti, kad jis veikia kaip prokuristas, t. y. įrašyti žodį „prokuristas“ arba jo sutrumpinimą „pp“. Prokuristo, neįvykdžiusio šių reikalavimų, sudarytų sandorių padariniai nustatomi pagal neatskleisto atstovavimo taisykles (CK 2.133 str.).
Prokuristo atsakomybė atstovaujamajam ir tretiesiems asmenims yra tokia pat kaip ir prekybos agento (CK 2.152–2.168 str.)
Prokūra pasibaigia, kai:
1. atstovaujamasis ją atšaukia;
2. prokuristas jos atsisako;
3. atstovaujamajam iškelta bankroto byla;
4. likviduojamas ar reorganizuojamas išdavęs prokūrą juridinis asmuo;
5. prokuristas miręs.
Prokūra pasibaigia nuo atitinkamo įrašo atitinkamame registre datos, išskyrus likvidavus ar reorganizavus prokūrą išdavusį juridinį asmenį arba mirus prokuristui.
Išduodant prokūrą, juridinio asmens darbuotojų įgaliojimai nebūtinai visais atvejais privalo būti patvirtinti. Kasdieniai ir įprasti tam tikros verslo srities darbuotojų veiksmai gali būti atliekami be specialaus įgaliojimo ir prokūrą reglamentuojančios normos taikomos pagal analogiją.
Veiksmų kasdieniškumas ir įprastumas nustatomi atsižvelgiant į kiekvieno verslo specifiką. Preziumuojama, kad parduotuvėje ar sandėlyje dirbantys darbuotojai be specialaus įgaliojimo turi teisę parduoti, išduoti ar priimti prekes, taip pat priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės.
Tai reiškia, kad darbuotojas gali teisėtai perleisti nuosavybės teises į daiktus, o trečiojo asmens apmokėjimas darbuotojui bus tinkamas. Jeigu darbuotojas vis dėl to nebuvo faktiškai įgaliotas atlikti tokius veiksmus, tai juridinis asmuo privalo įrodyti, kad trečiasis asmuo tai žinojo ar turėjo žinoti. Darbuotojai, veikiantys be specialaus įgaliojimo, turėdami pasirašyti atstovaujamojo vardu kokius nors dokumentus, be parašo, privalės nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas ir konkrečius įgaliojimus.
V. išvados
Atstovavimo taikymo sfera yra gana plati. Ji aprėpia daug civilinių teisinių santykių. Būtinumas pasinaudoti atstovo paslaugomis gali būti sąlygotas įvairių tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio aplinkybių.
Atstovavimas plačiai taikomas, siekiant apsaugoti neveiksnių asmenų (nepilnamečių iki 14 metų, psichinių ligonių) interesus. Tokių neveiksnių asmenų vardu visus reikiamus juridinius veiksmus atlieka jų atstovai.
Tačiau atstovavimu gana dažnai naudojasi ir veiksnūs fiziniai, taip pat ir juridiniai asmenys, siekdami geriau įgyvendinti savo civilines teises ir įvykdyti civilines pareigas, išplėsti savo veikimo sferą ir pan.
Reikia pažymėti, kad ne visos sandorio šalys – atstovaujamasis, atstovas ar tretieji asmenys – siekia tikslo, remdamiesi įstatymais. Kai kurių jų tikslas – ne optimalus, o maksimalus rezultatas. Taigi tiek sudarant sutartis pagal bendruosius CK nuostatus, tiek sudarant komercinius sandorius, reikia atidžiai sekti ar nenusižengiama įstatymams, kadangi daugelis teisinių atstovavimo normų yra panašios tiek bendrosiose atstovavimo nuostatose, tiek komerciniame atstovavime ir prokūroje. Todėl labai svarbu nesupainioti sąvokų bei jų taikymo sričių.
Tik elgiantis sąžiningai ir nenusižengdamos įstatymui visos sandorio šalys gali sėkmingai bendradarbiauti sudarydamos sutartis ir plėtodamos savo veiklą.
VI. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=107687&Condition2=;
2. Vasarienė D. Civilinė teisė. Vilnius, 2002. 248 p. ISBN 9986-9349-6-
6;
3. Kecorytė D. Atstovavimas ir įgaliojimas. Vadovo pasaulis. 1999. Nr.4;
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga.
Asmenys / V. Mikelėnas, G. Bartkus, V. Mizaras, Š. Keserauskas.
Vilnius, 2002. 435 p.
ĮGALIOJIMAS – rašytinis dokumentas, įgaliotojo asmens duodamas įgaliotiniui atstovauti nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.
prokūristo teisės ir atsakomybė
forma
Atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautines pirkimo – pardavimo sutartis
Prekybos agentas
sutarties nutraukimas
atlyginimas
teisės, pareigos, atsakomybė
ATSTOVAVIMAS – civilinis teisinis santykis, atsirandantis tarp atstovo ir atstovaujamojo sandorio įstatymų, teismo sprendimo ir administracinio teisės akto pagrindu.
ATSTOVAUJAMASIS – kiekvienas civilinės teisės subjektas, kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri veiksmai, remiantis jo paties, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinės teisės duotais įgalinimais.
ATSTOVAS – atstovaujamojo, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinio akto įgaliotas veiksnus asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesais ir sąskaita.
Pasibaigimas
Perįgaliojimas
Terminas
Forma
neapibrėžtas
prilyginama notarinei
notarinė
apibrėžtas
supaprastinta
KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS – asmens, nuolatos ir savanoriškai atstovaujančio verslininko vardu sudarant sutartis verslo veiklos sferoje, veiksmai.
Prokūra