Atstovavimas - Mokslai.lt

TURINYS

I. ĮVADAS 3II. ATSTOVAVIMAS 42.1 Atstovavimo sąvoka 42.2 Sandorių sudarymas per atstovus 52.3 Įgaliojimas 8III. KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS 123.1 Prekybos agentas 123.2 Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinioprekių pirkimo–pardavimo sutartis 18IV. PROKŪRA 20V. IŠVADOS 23I. ĮVADASCivilinis teisinis santykis, tai civilinių teisinių normų pagrindu,dėl materialių ir nematerialių gėrybių atsirandantys teisiniai santykiai,kurių dalyviai turi teisinę autonomiją ir turtinį aktyvumą ir dalyvaujajuose kaip atskiri subjektai. Civilinio teisinio santykio subjektai t.y.kiekvienas asmuo turintis civilinį teisinį subjektiškumą (teisnumą,veiksnumą) taip pat valstybė ir savivaldybė. Vienas iš civilinių teisinių santykių – atstovavimas atsirandantistarp atstovo (atstovaujamojo, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinioakto įgaliotas veiksnus asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesaisir sąskaita) ir atstovaujamojo (kiekvienas civilinės teisės subjektas,kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri veiksmai, remiantis jopaties, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinės teisės duotaisįgalinimais) sandorio įstatymų, teismo sprendimo ir administracinio teisėsakto pagrindu. Šis darbas parašytas remiantis Civilinio Kodekso III dalimi –atstovavimą reglamentuojančiais CK straipsniais. Darbo tikslas – aptartipagrindines atstovavimo sąvokas. Pirmiausia apžvelgiamos bendrosiosatstovavimo nuostatos, sandorių sudarymas per atstovus, bei įgaliojimas irjo normos. Toliau – komercinis atstovavimas, be kurio šiais laikais butųsunku ne tik verslo pasaulyje. Pagrindinis komercinio atstovavimo elementas– prekybos agentas, kuris sutinkamas beveik visose veiklos srityse. Taippat aptariami komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdanttarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutartis. Galiausiai apibrėžiamaprokūros sąvoka, jos ypatumai ir esmė. Pagrindinis literatūros šaltiniai – Lietuvos Respublikos CivilinisKodeksas ir jo komentarai. Referatą sudaro 24 puslapiai. II. ATSTOVAVIMAS2.1 Atstovavimo sąvokaKai juridinio asmens organas sudaro sutartį arba kai jo darbuotojaiįvykdo sutartį, tai laikoma paties juridinio asmens veikla. Būna atvejų,kai pats subjektas neturi galimybės savarankiškai įgyvendinti savocivilinių teisių ir pareigų. To negali atlikti neveiksnūs fiziniai asmenys.Dėl įvairių aplinkybių to negali atlikti ir veiksnumą turintys fiziniaiasmenys, pavyzdžiui dėl ligos, komandiruočių, tų reikalų nežinojimo ir pan. Ne visada gali savarankiškai įgyvendinti civilines teises irpareigas juridinio asmens organas. Nors tai yra kolektyvas, bet ne visidarbuotojų veiksmai sudaro juridinio asmens teises ir pareigas. Jas sudarotik tokie darbuotojo veiksmai, kurie susiję su jam pavestomis funkcijomisįgyvendinant juridinio asmens veiklą. Tais atvejais fiziniai ir juridiniaiasmenys naudojasi kitų asmenų pagalba atstovavimo forma. Atstovavimas, kai atstovas remdamasis įstatymu, administraciniu aktuar atstovaujamojo valios išreiškimu, suteiktu įgaliojimo ribose, sudarosandorius ir atlieka atstovaujamojo juridinę reikšmę turinčius veiksmus.

Atstovavimui būdingi bruožai: 1. atstovavimas charakteringas tuo, kad subjektui priklausančiasteises ir pareigas atlieka kitas asmuo – subjektas (pvz. juriskonsultasvietoje direktoriaus). Tačiau ne visada kito asmens veiksmai laikomiatstovavimu (pvz. negalima laikyti motinos vaiko atstove ieškinyje dėlalimentų, nes ši įgyvendina savo teisę. 2. atstovas veikia ne savo, o atstovaujamojo subjekto vardu. Todėljo įgytos tesės ir pareigos nuo įgijimo momento priklauso atstovaujamajam(pvz. komiso sutartyje nėra atstovavimo, nes komiso parduotuvė veikia savovardu). 3. atstovui suteikiamos tam tikros teisės, ir jis, griežtailaikydamasis šių įgalinimų, atlieka jiems įgyvendinti reikalingussavanoriškus valios aktus.

Nuo atstovavimo būtina skirti kitus panašius santykius, pvz.,sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus ar sudaryti sandorius; rašytiniosandorio pasirašymą už fizinį asmenį, kuris dėl fizinio trūkumo, ligos arkitų priežasčių negali pats pasirašyti, nes tokiu atveju valią sudarydamossutartį išreiškia pačios šalys, o asmuo, pasirašydamas už kitą asmenį, savovalios neišreiškia – jis tik patvirtina, kad kitas asmuo išreiškė savovalią sudarydamas sutartį. Atstovavimo taikymo sfera plati. Jis gali būti taikomas daugumaiturtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyti per atstovą.

Atstovavimo grafikas (pateikti pagrindiniai atstovavimo aspektai)2.2 Sandorių sudarymas per atstovusVisi civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudarytisandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžiogali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytussandorius. Atstovavimas yra dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai. Visųpirma tai atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio santykiai. Jiems būdingaslojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas ir pagarba interesams. Atstovasprivalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo teises ir interesus,neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, o atstovaujamasis taip patturi pareigą bendradarbiauti su vykdančiu jo pavedimą atstovu, suteiktivisą jam būtiną informaciją, atlyginti pavedimo vykdymo išlaidas, sumokėtiatlyginimą (jeigu buvo atlyginamas pavedimo vykdymas). Kitos rūšiessantykiai atsiranda tarp atstovo ir trečiųjų asmenų. Šiems santykiams taippat būdinga tai, kad šalys turi elgtis sąžiningai. Atstovavimo atsiradimo pagrindu gali būti sandoris, įstatymas, teismosprendimas, administracinis aktas. Atsižvelgiant į tai, kuo remiantisatstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu ir jo interesais.

Atstovavimas pagal įstatymą galimas tokiais atvejais:

1. kai tai numato pats įstatymas (pvz., tėvai yra savo neveiksniųnepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, pripažintusneveiksniais teismo sprendimu); 2. esant teismo sprendimui (pvz., teismas, pripažinęs asmenįneveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas priskirti jo globėją); 3. remiantis administraciniu aktu (pvz., mero potvarkiu, kuriuopavedama atlikti tam tikrus veiksmus).

Atstovaujamasis gali būti kiekvienas teisės subjektas – tiek veiksnus,tiek ir neveiksnus fizinis ir juridinis asmuo. Atstovai gali būti tiekveiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys. Vadinasi atstovaisgali būti ne visi asmenys. Jais negali būti neveiksnūs asmenys, taip patįstatymai gali numatyti atvejus, kai ir veiksnūs fiziniai asmenys atstovaisbūti negali, pvz., atstovais pagal pavedimą teisme negali būti advokatai,jų padėjėjai, sustabdę savo profesinę veiklą arba kai jie išrinkti LietuvosRespublikos Seimo nariais ir pan. Privatieji juridiniai asmenys gali turėtiir įgyti bet kokių civilinių teisių ir pareigų (įskaitant teisę būtiatstovais), išskyrus tas, kurioms atsirasti reikia tokių fizinio asmenssavybių kaip lytis, amžius ir giminystė. Viešieji juridiniai asmenys dėljiems būdingo specialiojo teisnumo gali būti atstovai, jeigu taineprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Atstovaisnelaikomi ir asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmensinteresų (prekybos tarpininkai ir kt.). Atstovavimo pagrindu santykiai atsiranda tarp trijų subjektų –atstovaujamojo (asmens, kuris suteikia teises kitam asmeniui veikti jovardu ir interesais), atstovo (asmens, kuriam suteikiamos teisės veiktiatstovaujamojo asmens vardu ir interesais) ir trečiojo asmens, tarp kurioir atstovaujamojo atsiranda teisinis santykis dėl atstovo veiksmų. Šitaipsusiklosto santykiai tarp atstovaujamojo ir atstovo bei santykiai tarpatstovaujamojo ir trečiojo asmens.

Aišku bet kokie sandoriai, sudaryti per atstovą, gali turėti įvairiųpasekmių: 1. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens(atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijantsuteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojocivilines teises ir pareigas. 2. Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių,kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas irpan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenimsmanyti, kad jis paskyrė k…itą asmenį savo atstovu, tai tokio asmensatstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. 3. Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikiaatstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigosatsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis išsandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro suatstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjojokios reikšmės. 4. Jeigu per atstovą sudaryto sandorio galiojimas ginčijamas dėlklaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai šių faktų egzistavimas arneegzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valią. 5. Jeigu atstovas sandorį sudarė pagal atstovaujamojo nurodymus, taiatstovaujamasis negali ginčyti tokio sandorio motyvuodamas tuo, kadsudarydamas sandorį atstovas ignoravo tam tikras aplinkybes, jeiguatstovaujamasis apie tas aplinkybes žinojo arba jas ignoravo dėl savopaties neatsargumo. 6. Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintisasmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuoatveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio šalis tokiuatveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būtimažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį.Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtintiatsisakyta. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y.laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo. 7. Kita sandorio šalis, sudariusi sutartį su tokios teisėsneturinčiu asmeniu, gali sandorio atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorionepatvirtino, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjožinoti, kad sudaro sandorį su neįgaliotu asmeniu. 8. Pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandoriošaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalisžinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį. 9. Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jogtrečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokiąteisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrusatvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovasviršija savo teises.

Siekiant išvengti sandorių sudarymo piktnaudžiavimo ar neteisėto jųsudarymo, taikomas sandorių sudarymo apribojimas. Atstovas atstovaujamojovardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu,kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais,vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būtipripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Atstovas negaliatstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisėspats atstovaujamasis. Interesų konfliktas kyla tada, jei atstovas,

pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesamsprieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būtipripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesųkonfliktą žinojo ar turėjo žinoti.2.3 ĮgaliojimasĮgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamaskitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikantsantykius su trečiaisiais asmenimis, taip pat apibrėžia suteiktų teisiųapimtį bei turinį (CK 2.137 str.). Atstovaujamasis, išdavęs įgaliojimą,vadinamas įgaliotoju, jo atstovas – įgaliotiniu. Įgaliojimas yra svarbustretiesiems asmenims, su kuriais atstovauti nustatant ir palaikantsantykius įgaliojimas yra išduotas. Todėl atstovas arba atstovaujamasisturi pateikti įgaliojimą tiesiogiai tretiesiems asmenims, taip pat notarui,jeigu sudaromas sandoris tvirtinamas notariškai, o tretieji asmenys turiteisę reikalauti įgaliojimo arba notariškai patvirtintos kopijos. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris ir jam taikomosbendrosios normos, reglamentuojančios vienašalius sandorius. Taigiįgaliojimui sudaryti pakanka vieno asmens – atstovaujamojo išreikštosvalios. Įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo iratstovo sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis, tiek tada, kai tokiossutarties nėra, nes tokiu atveju pats įgaliojimas patvirtina esantsutartinius atstovavimo santykius. Atsižvelgiant į išdėstytų teisių apimtį ir turinį, įgaliojimas galibūti išduodamas vienam konkrečiam veiksmui atlikti ar konkrečiam sandoriuisudaryti (vienkartinis įgaliojimas). Taip pat jis gali būti išduodamas irkeliems teisiniams tam tikros srities veiksmams atlikti ar vienarūšiamssandoriams sudaryti. Įgaliojimą gali išduoti keli asmenys, ir jis gali būtiišduotas keliems asmenims. Įgaliojime turi būti aiškiai apibrėžtos įgaliotiniui suteikiamosteisės, jų apimtis ir turinys. Jei įgaliojime teisės nėra apibrėžtos, taiatstovas turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurie reikalingiatstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams apsaugoti ir turtopriežiūrai vykdyti. Bet tokiu atveju atstovas negali disponuotiatstovaujamojo turtu. Įstatymų leidėjas nustatė, kad tam tikrais atvejais įgaliojimas turibūti patvirtintas notaro.

Nesilaikant notarinės formos, įgaliojimas negalioja šiemsįgaliojimams: 1. įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma; 2. įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius sujuridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiamaduoti kitokios formos įgaliojimą; 3. įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtuivaldyti, juo naudotis ar disponuoti.

Tačiau ne visais atvejais būtinas notaro patvirtinimas. Notaropatvirtintiems prilyginami: 1. karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karoįstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų); 2. asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtintilaisvės atėmimo vietų vadovų; 3. asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose,plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivųkapitonų.

Galimi ir supaprastinto įgaliojimo patvirtinimo atvejai. Tokieįgaliojimai išduodami fizinio asmens korespondencijai (siunčiamiemspinigams ir siuntiniams), darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiaissusijusioms išmokoms (premijoms, kompensacijoms), pensijoms, pašalpoms,stipendijoms gauti. Tokiais atvejais įgaliojimus tvirtinti gali šiesubjektai: 1. organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi; 2. daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas; 3. esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo, plaukiojančio suLietuvos Respublikos vėliava, kapitonas.

Juridinio asmens išduodamam įgaliojimui taikomi tokie reikalavimai: 1. įgaliojimą turi teisę pasirašyti tik to juridinio asmens vadovas; 2. įga…liojime turi būti juridinio asmens antspaudas, jeigu juridinisasmuo privalo jį turėti; 3. įgaliojimas turi būti išduodamas tik tokiems sandoriams, kuriuossudaryti turi teisę juridinis asmuo pagal steigimo dokumentus; 4. įgaliojime turi būti nurodyta jo sudarymo data.

Įstatymams leidžiama nustatyti ir papildomus reikalavimus juridinio asmensįgaliojimui. Juridinio asmens išduotas įgaliojimas sudaryti sandorį dėljuridinio asmens nekilnojamojo daikto perleidimo ar teisių į jį suvaržymoturi būti patvirtintas notariškai. Įgaliojimas gali būti išduodamas neribotam laikui. Jeigu jamegaliojimo terminas nenurodomas, jis galioja vienerius metus nuo sudarymodienos. Tačiau jei įgaliojimas išduotas veiksmams užsienyje atlikti ir yrapatvirtintas notaro, jis galioja tol, kol jį panaikina pats įgaliotojas.Įgaliotojas gali panaikinti įgaliojimą ir tada, kai terminas jamenurodytas. Įstatymų leidėjas numato dvi pagrindines sąlygas, kad atstovaujamajamatsirastų, pasibaigtų ar pasikeistų teisės ir pareigos, susijusios suatstovo veiksmais. Visų pirma atstovas atstovaujamojo interesais turiveikti neviršydamas jam suteiktų teisių, kurios gali būti nurodytosrašytiniame įgaliojime arba numanomos pagal aplinkybes. Antra, atstovas,veikdamas atstovaujamojo interesais, turi atskleisti atstovavimo faktą.Trečiasis asmuo, su kuriuo atstovas sudaro sandorį atstovaujamojo vardu,turi teisę pareikalauti iš atstovo pateikti savo įgaliojimo originalą,kuriame būtų numatytos atstovo teisės. Įstatymas įpareigoja atstovą grąžinti atstovaujamajam įgaliojimą,pasibaigus jo terminui arba atstovaujamajam jį panaikinus prieš terminą. Atstovas pats atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jis yra įgaliotas.Kartais dėl įvairių priežasčių atstovas negali pats atlikti visų ar daliesveiksmų, kuriuos jam pavedė atlikti atstovaujamasis. Įgalioti kitą asmenįatstovaujamojo vardu atlikti veiksmus, kuriuos atlikti buvo įgaliotas,

atstovas gali tik tokiais atvejais: 1. kai tokia atstovo teisė numatyta jam išduotame įgaliojime (arbaduoti sutikimą dėl perįgaliojimo vėliau); 2. kai nors teisė perįgalioti ir nenumatyta, tačiau, siekdamasįvykdyti atstovaujamojo valią, atstovas turi suteikti teisę kitam asmeniuitai padaryti, nes priešingu atveju gali nukentėti atstovo interesai.

Perįgaliojimo atveju pasikeičia atstovavimo teisinių santykiųsubjektai: vietoj buvusio atstovo atsiranda naujas subjektas – naujasįgaliotinis, kuriam atstovas perduoda teises veikti atstovaujamojo vardu irinteresais. Atstovas turi pareigą pranešti, kad jis pergalioja kitą asmenįatlikti visus ar dalį veiksmų, kuriuos turėjo atlikti jis pats, taip patsuteikti atstovaujamajam informaciją apie naują įgaliotinį. Atstovas, gavęsšią informaciją, gali perįgaliojimą atšaukti. Įgaliojimo atsisakyti prieš pasibaigiant terminui gali tiekįgaliotojas, tiek įgaliotinis ar perįgaliotas asmuo. Tačiau įstatymai arbašalių susitarimai gali numatyti atvejus, kai gali būti išduodamineatšaukiami įgaliojimai. Esant neatšaukiamam įgaliojimui, įgaliotojasneturėtų teisės atšaukti įgaliojimo prieš terminą.

Įgaliojimas gali pasibaigti įvairiais atvejais, įskaitant ir terminopasibaigimą. Pasibaigus įgaliojimui, netenka galios ir perįgaliojimas.Taigi įgaliojimas pasibaigia: 1. pasibaigus įgaliojimo terminui; 2. įgaliotojui panaikinus įgaliojimą; 3. įgaliotiniui atsisakius įgaliojimo; 4. nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą; 5. nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas,arba jam iškėlus bankroto bylą; 6. mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jįneveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur… esančiu; 7. mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinusjį neveiksniu arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu.

Įgaliotojas ar įgaliotojo teisių perėmėjai privalo pranešti apieįgaliojimo pasibaigimą įgaliotiniui bei visiems žinomiems tretiesiemsasmenims. Įgaliojimo pasibaigimo teisiniai padariniai gali pakenktiatstovavimo teisinių santykių subjektų interesams. Galimi atvejai, kaiįgaliotinis ar trečiasis asmuo nežino, kad įgaliojimas panaikintas.Siekiant išvengti tokių situacijų padarinių, įgaliotojas ar jo teisiųperėmėjai įstatymo įpareigojami pranešti įgaliotiniui ar tretiesiemsasmenims apie įgaliojimo pasibaigimą. Apie įgaliojimo pasibaigimą nustojusegzistuoti įgaliotojui – juridiniam asmeniui – šią pareigą atlikti turisprendimą priėmęs organas, o jeigu jis šito nepadaro, tokia pareiga tenkalikvidatoriui juridinio asmens likvidavimo atveju ir pan. Atstovavimo santykiuose nebūtinas išankstinis įgaliotiniopatvirtinimas. Galimi atvejai, kai asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo,nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, o asmuo,kurio reikalus be pavedimo tvarkė kitas asmuo, vėliau šio veiksmuspatvirtina. Vykdydamas veiklą, atstovas privalo atstovaujamojo reikalavimu arba,atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, ir be atstovaujamojo reikalavimopateikti visą informaciją apie pavedimo vykdymą, sudarytus sandorius. Tuopačiu atstovas privalo pateikti visus dokumentus, susijusius su įvykdytupavedimu. Įstatymas nenumato, kokios formos ataskaita turėtų būti pateikta,todėl atstovas ją gali pateikti tiek žodžiu, tiek raštu. Atstovas taip patturi pareigą perduoti atstovaujamajam visa, ką jis gavo vykdydamas pavedimą– visus atstovaujamojo atstovui perduotus dokumentus, turtą ir kitką, taippat tai, ką gavo iš trečiojo asmens vykdydamas atstovaujamojo vardusudarytą sandorį. Kadangi atstovas veikia atstovaujamojo vardu, jo interesais ir josąskaita, tai atstovaujamasis turi atlyginti visas atstovo turėtasišlaidas, kurias šis patyrė vykdydamas atstovaujamojo pavedimą. Taip patatstovas turi teisę už darbą gauti atlyginimą, išskyrus atvejus, kaisutartis ar įstatymai nustato, jog atstovaujama neatlyginamai. Dėlatlyginimo dydžio atstovas ir atstovaujamasis gali susitarti. III. KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS3.1 Prekybos agentasPrekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinėūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarantsutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu iratstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų. (CK 2.152 str. 1 d.). Prieš pradėdamas veiklą, prekybos agentas privalo apdrausti savocivilinę atsakomybę už galimą žalą, kurios gali būti atstovaujamajam artretiesiems asmenims dėl jo veiksmų. Taip pat turi įforminti prekybosagento teises ir pareigas: 1. Prekybos agento teisės ir pareigos gali būti įformintos raštuarba žodžiu. 2. Agento arba atstovaujamojo reikalavimu jų sutartis privalo būtisudaryta raštu. Teisės reikalauti sudaryti sutartį raštu atsisakymasnegalioja.

Tik sudarius sutartį raštu, galioja šios sąlygos, nustatančios: 1. agento arba atstovaujamojo civilinės atsakomybės apribojimus arbavisišką jos netaikymą; 2. draudimą konkuruoti nutraukus sutartį; 3. sutarties nutraukimo sąlygas; 4. išimtines prekybos agento teises; 5. prekybos agento teisės į atlyginimą priklausomybę nuo sudarytossutarties įvykdymo.

Sutartis gali būti sudaroma apibrėžtam ir neapibrėžtam laikoterminui. Jeigu sutartis buvo sudaryta apibrėžtam terminui ir šiam terminuipasibaigus šalys toliau vykdo savo teises ir pareigas, tai pripažįstama,kad sutartis atnaujinta neapibrėžtam terminui tokiomis pat sąlygomis.

Prekybos agentas, atstovaudamas atstovaujamojo interesams, privalo(CK 2.156 str.): 1. sąžiningai ir rūpestingai vykdyti visus atstovaujamojopavedimusir protingumo kriterijų atitinkančias instrukcijas, būti lojalusatstovaujamajam ir veikti išimtinai dėl atstovaujamojo interesų; 2. reguliariai pranešti atstovaujamajam apie sudaromas ar sudarytas

sutartis, taip pat teikti kitą svarbią informaciją, susijusią su savo iratstovaujamojo verslu; 3. saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis tiek sutartiesgaliojimo metu, tiek ir jai pasibaigus; 4. nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu ši sąlyga numatytasutartyje; 5. atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius; 6. pasibaigus sutarčiai, grąžinti atstovaujamajam visus pastarojoperduotus dokumentus, turtą ir kitką.

Prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu be specialausatstovaujamojo įgaliojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimuitinkamai įvykdyti būtinus veiksmus. Keisti sutarčių sąlygas, taip patpriimti sutarties įvykdymą prekybos agentas turi teisę tik tuo atveju,jeigu ši jo teisė yra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyjear atskirame įgaliojime. Prekybos agentas, nors jam ir nesuteikta teisėsudaryti sutartis, turi teisę priimti pretenzijas dėl prekių kiekio irkokybės bei kitokius trečiųjų asmenų pareiškimus, susijusius su sutartiesvykdymu, taip pat atstovaujamojo vardu įgyvendinti pastarojo teises,susijusias su įrodymų užtikrinimu.

Sutartis, kurią sudaro atstovaujamasis bei prekybos agentas,suteikia teises ir pareigas ne tik prekybos agentui, bet iratstovaujamajam, kurio pareigos yra: 1) aprūpinti prekybos agentą reikiamais dokumentais ir informacija(kainoraščiais, prekių pavyzdžiais, reklamine medžiaga, standartinėmissutarčių sąlygomis ir t. t.); 2) nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutikimą ar atsisakymąsudaryti konkrečią sutartį ar ją vykdyti, taip pat apie sutarties sąlygųpakeitimą ar papildymą; 3) nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutarties, kuriąprekybos agentas sudarė neturėdamas pavedimo, patvirtinimą arnepatvirtinimą; 4) mokėti prekybos agentui sutartyje numatytą atlyginimą; 5) suteikti agentui … informaciją, būtiną komercinio atstovavimosutarčiai vykdyti, ypač pranešti apie tai, kad prekybinių sandorių daugmažiau, nei prekybos agentas galėtų tikėtis.

Labai svarbūs yra atlyginimo prekybos agentui apskaičiavimo, mokėjimoklausimai. LR CK 2.158, 2.159 ir 2.160 str. kaip tik ir reglamentuoja šiuosdalykus.

Prekybos agento atlyginimas

1. Prekybos agentui už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorįatstovaujamasis moka sutartyje nustatytą atlyginimą. Prekybos agentas taippat turi teisę į atlyginimą, kai sandorį sudaro pats atstovaujamasis,tačiau prekybos agento veiklos dėka, net jeigu tas sandoris buvo sudarytaspasibaigus atstovavimo santykiams. 2. Sutartyje gali būti numatyta, kad prekybos agento atlyginimaspriklauso nuo atstovaujamojo pavedimo įvykdymo kokybės arba kad prekybosagentas atlyginimą gauna tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sudarytąsutartį. Atlyginimas prekybos agentui taip pat mokamas už iš trečiųjųasmenų atstovaujamojo naudai išieškotas pinigų sumas. 3. Jeigu prekybos agentas garantuoja atstovaujamajam, kad kita tamtikro sandorio šalis tinkamai įvykdys sutartį, tai prekybos agentas turiteisę gauti papildomą atlyginimą (del credere). Šalių susitarimaspanaikinti tokią prekybos agento teisę negalioja. Teisė į papildomąatlyginimą (del credere) atsiranda nuo sandorio tinkamo įvykdymo. 4. Jeigu prekybos agento atlyginimas sutartyje neaptartas, prekybosagentui turi būti mokamas atlyginimas, kuris mokamas prekybos agentams,paskirtiems tokio agento veiklos vietoje, ir prekėms, numatytoms prekybosagento sutartyje, o jeigu tokios praktikos nėra, tai jam priklausoprotingumo kriterijų atitinkantis atlyginimas, nustatomas atsižvelgiant įvisus sandorio ypatumus.

Prekybos agento atlyginimo dydžio nustatymas

1. Atlyginimo dydis prekybos agento ir atstovaujamojo sutartyjenurodomas konkrečia pinigų suma arba sudaryto sandorio vertės ar išieškotossumos procentais. 2. Prekybos agentui taip pat turi būti atlygintos jo turėtospapildomos išlaidos, jeigu jų nepadengė kita sandorio šalis (prekių vežimo,sandėliavimo, saugojimo, pakavimo išlaidos, sumokėti muitai ir kitokiosrinkliavos bei mokesčiai ir t. t.) ir šios išlaidos neįskaitomos į agentosavarankiškos veiklos išlaidas. 3. Jeigu prekybos agento atlyginimas nurodytas konkrečia suma, taiLR CK 2.160 str. taikomas tik tiek, kiek tai neprieštarauja susitarimo dėlprekybos agento atlyginimo konkrečia suma esmei.

Prekybos agento atlyginimo mokėjimo tvarka

1. Prekybos agentas įgyja teisę į atlyginimą nuo sandorio sudarymo,jeigu atstovaujamasis įvykdė sandorį ar turėjo pagal su trečiąja šalimipasirašytą sutartį įvykdyti sandorį, ar trečioji šalis įvykdė sandorį,tačiau visais atvejais vėliausiai tada, kai trečioji šalis įvykdė savosutarties dalį ar būtų tai padariusi, jei atstovaujamasis būtų įvykdęssavąją. 2. Jeigu sutartyje numatyta, kad prekybos agentui atlyginimasmokamas tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sutartį, tai prekybos agentasturi teisę gauti avansą. Avansas negali būti mažesnis kaip keturiasdešimtprocentų atlyginimo ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki paskutinėskito po sutarties sudarymo mėnesio dienos, jeigu sutartyje nenustatyta kaskita. 3. Jeigu yra akivaizdu, kad trečiasis asmuo sutarties neįvykdys,prekybos agentas netenka teisės reikalauti atlyginimo. Jeigu atlyginimas arjo avansas jau yra sumokėti, atstovaujamasis turi teisę iš prekybos agentoišieškoti sumokėtas sumas. Ši nuostata netaikoma tada, kai sutartisneįvykdoma dėl atstovaujamojo kaltės. 4. Atstovaujamasis privalo atsiskaityti su prekybos agentu kasmėnesį ir ne vėliau kaip iki… mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio,

paskutinės dienos. Šalys rašytine sutartimi gali pratęsti atsiskaitymoterminą, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams. 5. Atstovaujamasis privalo kas mėnesį, o susitarus raštu – ne rečiaukaip kas trys mėnesiai pateikti prekybos agentui buhalterinės apskaitosdokumentus, pagal kurių duomenis apskaičiuojamas ir mokamas atlyginimas,taip pat pranešti visas aplinkybes, dėl kurių atsisakyta mokėti prekybosagentui atlyginimą arba dėl kurių atlyginimas sumažintas. 6. Kilus ginčui dėl atlyginimo mokėjimo, prekybos agentas turi teisęreikalauti atlikti auditą atlyginimo ir atsiskaitymų tikslumui nustatyti.Atsisakymas nuo audito teisės negalioja. Jeigu atstovaujamasis atsisakoleisti atlikti auditą ar nesusitariama dėl auditoriaus, prekybos agentasturi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio audito paskyrimo. 7. Reikalavimams, susijusiems su prekybos agento atlyginimoišieškojimu, taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. 8. Kai prekybos agentui yra suteikta išimtinė teisė sudarytisutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikrais vartotojais, taiprekybos agentui priklauso komisinis atlyginimas, skaičiuojamasatsižvelgiant į sandorius, sudarytus komercinio atstovavimo sutartiesgaliojimo laikotarpiu su asmenimis iš tos teritorijos ar iš tų vartotojų. 9. Prekybos agentui priklauso komisinis atlyginimas ir tuo atveju,kai trečiosios šalies užsakymas pasiekė atstovaujamąjį iki komercinioatstovavimo sutarties galiojimo pabaigos arba per protingumo kriterijusatitinkantį laikotarpį po to, kai komercinio atstovavimo sutartispasibaigė, ir sandoris yra susijęs su komercinio atstovavimo sutartimi. 10. Kai prekybos agentui mokamas komisinis atlyginimas po sutartiespasibaigimo, naujam agentui komisinis atlyginimas nemokamas, išskyrusatvejus, kai pagal aplinkybes yra teisinga komisinį atlyginimą padalytiagentams.

Prekybos agentas turi teisę sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktusir teises į daiktus patvirtinančius dokumentus tol, kol atstovaujamasis sujuo atsiskaitys. Prekybos agentas ir atstovaujamasis gali sutartyje numatyti, kadpasibaigus sutarčiai prekybos agentas ne daugiau kaip dvejus metusnekonkuruos su atstovaujamuoju. Tokia nuostata turi būti išreikšta raštu,tačiau atstovaujamasis raštu iki sutarties galiojimo pasibaigimo galiatsisakyti konkurencijos draudimo. Jeigu sutartyje yra nuostata dėlkonkurencijos draudimo, tada prekybos agentas įgyja teisę į kompensacijąvisą konkurencijos draudimo laikotarpį. Kompensacijos dydis nustatomasšalių susitarimu. Tačiau jei sutartis buvo nutraukta dėl prekybos agentokaltės, jis netenka teisės į kompensaciją.

Įstatymas numato ir tokius atvejus, kai atstovaujamasis netenkateisės remtis konkurenciją draudžiančia sutarties išlyga. Išimtys yra: 1) atstovaujamasis be prekybos agento sutikimo nutraukė sutartįpažeisdamas išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminus arbanedelsdamas nepranešė prekybos agentui apie svarbias sutarties nutraukimopriežastis; 2) prekybos agentas sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių, užkurias atsako atstovaujamasis, ir apie šias priežastis nedelsdamas pranešėatstovaujamajam; 3) atstovaujamojo ir prekybos agento sutartis nutraukta teismosprendimu dėl priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis.

Prekybos agento reikalavimu teismas turi teisę pripažinti visiškaiar iš dalies konkurenciją draudžiančią sutarties išlygą negaliojančia,jeigu atsižvelgiant į prekybos agento teisėtus interesus tokia išlyga darojam didelę žalą. Tarp prekybos agento ir atstovaujamojo sudaryta terminuota arneterminuota sutartis gali …būti nutraukta pagal civilinio kodekso numatytusatvejus. Neapibrėžtam terminui sudarytos sutarties nutraukimas.

Neapibrėžtam terminui sudaryta sutartis gali būti bet kurios šaliesiniciatyva nutraukta, jeigu apie sutarties nutraukimą iš anksto praneštakitai šaliai per šiuos terminus: 1. prieš vieną mėnesį – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaipvienerius metus; 2. prieš du mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip dvejusmetus; 3. prieš tris mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip trejusmetus; 4. prieš keturis mėnesius – jeigu sutartis tęsėsi ilgiau kaip trejusmetus.

Šalys savo susitarimu negali nustatyti trumpesnių pranešimo terminų,bet gali nustatyti ilgesnius pranešimo terminus, tačiau visais atvejaisabiem šalims taikomi vienodi pranešimo terminai. Pranešta turi būti ikikalendorinio mėnesio pabaigos. Šalis, nutraukusi sutartį be kitos šalies sutikimo ir pažeidusiišankstinio pranešimo terminus, privalo kitai šaliai atlyginti savoveiksmais padarytus nuostolius, išskyrus atvejus, kai sutartis nutrauktadėl svarbių priežasčių, apie kurias nedelsiant buvo pranešta kitai šaliai. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, paskutinė įspėjimo termino diena irsutarties nutraukimo diena turi sutapti su kalendorinio mėnesio pabaiga. Jei komercinio atstovavimo sutarties terminas yra pasibaigęs irterminuota sutartis tapo neterminuota, jos nutraukimui taikomi LR CK 2.156str. 1 d. nurodyti įspėjimo terminai, į kuriuos įskaičiuojamas terminuotossutarties galiojimo terminas.

Apibrėžtam terminui sudarytos sutarties nutraukimas: 1. Apibrėžtam terminui sudarytą sutartį kiekviena šalis turi teisęnutraukti prieš terminą, jeigu tam yra svarbių priežasčių. Atsisakymas nuošios teisės negalioja. 2. Jeigu sutartis nutraukta dėl priežasčių, už kurias atsako kitašalis, tai pastaroji privalo atlyginti nutraukiant sutartį padarytusnuostolius.

Jeigu sutartis nutraukta prieš terminą ne dėl prekybos agentokaltės, jis turi teisę į kompensaciją, jei:

1. po sutarties nutraukimo atstovaujamasis turi esminės naudos išdalykinių ryšių su klientais, kuriuos surado prekybos agentas; 2. atsižvelgiant į visas aplinkybes, kompensacijos mokėjimasatitiktų teisingumo principą.

Maksimalią kompensacijos sumą sudaro vidutinė metinė prekybos agentoatlyginimo suma, apskaičiuota už visą sutarties galiojimo laikotarpį, jeigusutartis galiojo ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartis galiojoilgiau nei penkerius metus, skaičiuojamas paskutinių penkerių metųvidutinis metinis atlyginimas. Reikalavimams dėl kompensacijos išieškojimo taikomas vienerių metųieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos.

Prekybos agentas neturi teisės į kompensaciją, jeigu: 1. sutartis nutraukta prekybos agento iniciatyva, išskyrus atvejus,kai prekybos agentas sutartį nutraukia dėl neteisėtų atstovaujamojo veiksmųarba dėl savo ligos, amžiaus ar negalios, dėl kurių jis negali tinkamaiatlikti savo pareigų; 2. sutartis nutraukta atstovaujamojo iniciatyva dėl prekybos agentokaltės; 3. prekybos agentas atstovaujamojo sutikimu perduoda savo teises irpareigas pagal komercinio atstovavimo sutartį kitam asmeniui.

Prekybos agentas turi teisę į nuostolių, kurių jis patiria dėlsutarties su atstovaujamuoju nutraukimo, atlyginimą, ypač jeigu prekybosagentas netenka komisinio atlyginimo, o atstovaujamasis turi esminės naudosiš prekybos agento veiklos. Įstatymai gali nustatyti šio skirsnio nuostatų išimtis, jeigu toreikalauja prekybos agento veiklos ypatumai atskirose verslo srityse (CK2.168 str.).

3.2 Komercinio atstovavimo ypatumai suda…rant ir vykdant tarptautinio prekiųpirkimo–pardavimo sutartis

Normos reglamentuojančios sudarant komercinį atstovavimą ir vykdanttarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutartis taikomos: 1. kai yra sudaroma ar vykdoma tarptautinio prekių pirkimo–pardavimosutartis; 2. kai atstovaujamasis ir trečiasis asmuo yra skirtingosevalstybėse. Normos netaikomos: 1. perkant ir parduodant akcijas ar kitus vertybinius popieriusvertybinių popierių biržoje; 2. perkant ir parduodant prekes aukcione (varžytynėse); 3. atstovų pagal įstatymą, taip pat atstovų, paskirtų teismo aradministracinių institucijų sprendimu, veiklai (atstovu šiame skirsnyjenepripažįstami juridinio asmens valdymo organai ar darbuotojai, jeigu jieveikia neperžengdami įstatymų ar juridinio asmens steigimo dokumentųnustatytų ribų).

Atstovo teisės ir pareigos gali būti aiškiai išreikštos arbanumanomos iš konkrečių aplinkybių. Taip pat jie turi teisę atlikti betkokius veiksmus, kurie konkrečiomis aplinkybėmis būtini atstovaujamojopavedimui tinkamai įvykdyti, o jų teisės ir pareigos gali būti išreikštosbet kokia forma ir jų turinys gali būti įrodinėjamas bet kokiomisįrodinėjimo priemonėmis. Atstovo sudarytų sandorių galiojimą numato LR CK 2.171 str. Atstovosudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam, jeiguatstovas veikė atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, neviršydamas jamsuteiktų teisių, ir trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad sutartįsudaro su atstovu.

Atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas neatstovaujamajam, o atstovui, jeigu: 1. trečiasis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad sutartį sudarosu atstovu (neatskleistas atstovavimas); 2. konkrečios aplinkybės (pavyzdžiui, sutarties nuoroda) patvirtina,kad atstovas ketino sukurti teises ir pareigas sau, o ne atstovaujamajam.

Jeigu atstovas nevykdo savo prievolių trečiajam asmeniui dėlatstovaujamojo kaltės, atstovas privalo pranešti trečiajam asmeniuiatstovaujamojo vardą, o jei trečiasis asmuo nevykdo savo prievoliųatstovui, atstovas privalo pranešti atstovaujamajam trečiojo asmens vardą. Atstovaujamasis negali įgyvendinti atstovo įgytų su trečiuojuasmeniu susijusių teisių, jeigu trečiasis asmuo įrodo, kad jis nebūtųsudaręs sutarties, žinodamas, kas yra atstovaujamasis. Jeigu asmuo veikia neturėdamas atstovaujamojo įgaliojimų arba juosviršydamas, tokiais atvejais atsiranda šio asmens ir trečiojo asmens teisėsir pareigos. LR CK 2.172 str. 1 d. normos netaikomos tais atvejais, kaiatstovaujamojo elgesys davė protingumo kriterijų atitinkantį pagrindątrečiajam asmeniui sąžiningai manyti, kad atstovas turi reikiamusįgaliojimus ir veikia jų neviršydamas.

Atstovo veiksmų patvirtinimo atvejai: 1. Atstovaujamasis turi teisę patvirtinti veiksmus, kuriuos atlikoasmuo, neturėdamas šios teisės ar ją viršydamas. Patvirtinimas gali būtibet kokios formos. Be to, jis gali būti numanomas iš atstovaujamojoelgesio. Patvirtinimas įsigalioja nuo to momento, kai pasiekia trečiąjįasmenį. Įsigaliojusio patvirtinimo nebegalima atšaukti. 2. Jeigu sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo nežinojo ir negalėjožinoti, kad atstovas neturi teisių ar jas viršija, tai trečiasis asmuoneatsako atstovaujamajam, jeigu iki atstovo veiksmų patvirtinimo momentojis praneša atstovaujamajam, kad sandoris jam neprivalomas net jįpatvirtinus. Jeigu atstovaujamasis patvirtino atstovo veiksmus, bet tąpadarė ne per protingumo kriterijų atitinkantį terminą, trečiasis asmuogali atsisakyti sandorio apie tai nedelsiant pranešdamas atstovaujamajam. 3. Jeigu tre…čiasis asmuo sandorio metu žinojo ar turėjo žinoti, kadatstovas neturi teisių ar jas viršija, tai trečiasis asmuo negaliatsisakyti sandorio nei iki atstovo veiksmų patvirtinimo, nei po to. 4. Trečiasis asmuo visais atvejais gali atsisakyti priimti tikdalinį atstovo veiksmų patvirtinimą. 5. Jeigu atstovas atliko veiksmus dėl būsimo juridinio asmensinteresų iki juridinio asmens įsteigimo, tokius veiksmus galima patvirtinti

tik įstatymų nustatytais atvejais.

Jeigu asmuo veikė neturėdamas atstovo veiksmų patvirtinančios teisėsar turimas teises viršydamas ir atstovaujamasis atsisakė jo veiksmuspatvirtinti, tai asmuo privalo atlyginti trečiajam asmeniui tuosnuostolius, kurie leistų trečiajam asmeniui grįžti į tą padėtį, kurioje jisbūtų buvęs, jeigu atstovas būtų turėjęs teisę ar būtų veikęs neviršydamassavo teisių. Asmuo neatsako trečiajam asmeniui, jeigu trečiasis asmuo žinojo arturėjo žinoti, kad asmuo neturi teisių ar jas viršija.

Atstovo teisės komerciniame atstovavime sudarant ir įvykdanttarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutartis pasibaigia: 1. atstovaujamojo ir atstovo susitarimu; 2. sudarius sandorį ar atlikus kitą veiksmą, kuriam atlikti buvoišduotas įgaliojimas; 3. kai atstovaujamasis panaikina atstovui suteiktas teises; 4. kai atstovas atsisako savo teisių; 5. kitais LR CK numatytais atvejais.

Atstovo teisių pasibaigimas neturi įtakos trečiojo asmens teisėms,išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie atstovoteisių pasibaigimą arba apie aplinkybes, kurios yra atstovo teisiųpasibaigimo pagrindas. Nepaisant atstovo teisių pasibaigimo, atstovas turi teisę dėlatstovaujamojo ar jo įpėdinių interesų atlikti veiksmus, kurie būtini, kadnebūtų padaryta žalos atstovaujamojo ar jo įpėdinių interesams. IV. PROKŪRAProkūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas)suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu irdėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinioasmens (verslininko) verslu. Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojovardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose neteismo institucijose (CK 2.176 str.). Prokūra – tai specifinė įgaliojimo rūšis. Palyginti su paprastuįgaliojimu, skiriasi jos subjektai ir naudojimo paskirtis. Prokūrą galiišduoti tik juridiniai asmenys – verslininkai. Prokūra paprastai išduodamajuridinio asmens darbuotojui, o kartais ir kitam asmeniui. Bet kuriuoatveju, ji gali būti išduodama tik fiziniam asmeniui, vadinamam prokuristo.Skirtingai nuo bendrojo įgaliojimo, prokūra taikoma verslo santykiams: jisuteikia prokuristui teisę atstovaujamojo vardu ir jo interesais atliktiteisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu.Prokūra taip pat suteikia teisę prokuristui atstovaujamojo vardu ir jointeresais atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose, ne teismoinstitucijose. Atsižvelgiant į juridinio asmens rūšį, prokūrą išduoda atitinkamasvaldymo organas arba savininkas. Prokūrą taip pat gali išduoti atitinkamovaldymo organo ar savininko įgaliotas asmuo. Detalesnė prokūros išdavimotvarka turėtų būti numatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose. Prokūra skirstoma į vienasmenę (išduodamą vienam asmeniui) ir bendrąją(išduodamą keliems asmenims). Bendroji prokūra leidžia veiksmingaikontroliuoti asmenis, kuriems suteikta teisė veikti juridinio asmens vardu:turėdami bendrąją prokūrą, visi prokuristai privalo veikti kartu. Prokūra turi būti rašytinė ir pasirašyta asmens, turinčio teisę jąišduoti. Nustatytos paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro prokūrosnegaliojančios, nes toks padarinys nėra įsakmiai nurodomas CK, tačiau tokiuatveju, kilus ginčui dėl prokūros išdavimo, šalys negalės remtis liudytojųparodymais siekdamos įrodyti šį faktą. Taip pat prokūra turi būtiįregistruota teisės aktų nustatyta tvarka.

Prokuristas neturi teisės atlikti ir jam negali būti pavedama atliktišių veiksmų: 1. perleisti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę) ar suvaržytiteises į jį; 2. pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją; 3. skelbti atstovaujamojo bankrotą; 4. duoti prokūrą; 5. priimti į įmonę dalininkus.

Skirtingai nuo bendrųjų atstovavimo taisyklių, prokuristas privaloveikti atstovaujamojo interesais tik asmeniškai ir negali perduoti savoįgaliojimų kitam asmeniui. Tokie sandoriai būtų laikomi negaliojančiais. Prokūra gali būti ribota. Tačiau bet kokie prokūros ribojimai,išskyrus įtvirtintus įstatyme (CK 2.179 str.), negalioja tretiesiemsasmenims, tačiau gali būti atstovaujamojo ir prokuristo vidinio susitarimodalykas. Vidiniai prokūros ribojimai gali būti nustatyti konkrečiamjuridinio asmens filialui, veiklos sričiai ar rūšiai, ribojimai taip patgali būti siejami su tam tikromis aplinkybės, laiku, teritorija. Tačiautretieji asmenys negali remtis tuo, kad jiems neturi įtakos prokūrosribojimai, jeigu jie sąmoningai siekė pakenkti atstovaujamojo interesamsarba prokuristas sąmoningai veikė priešingai atstovaujamojo interesams, otretieji asmenys šitai žinojo ar galėjo suprasti. Vis dėl to, jeigutretieji asmenys veikia sąžiningai, tai prokuristo veiksmai įpareigojaatstovaujamąjį. Šiuo atveju atstovaujamasis galės tik išsiieškoti išprokuristo patirtus nuostolius. Skiriami du prokūros įsigaliojimo etapai: prokūra įsigaliojaatstovaujamojo ir prokuristo tarpusavio santykiams, kai yra išduota, oprokuristo ir trečiųjų …asmenų tarpusavio santykiams – būdama įregistruotateisės aktų nustatyta tvarka. Prokuristas turi tretiesiems asmenimsatskleisti, kad veikia juridinio asmens vardu ir interesais. CK nustatytaprivaloma tokio atskleidimo forma: pasirašydamas atstovaujamojo vardudokumentus, prokuristas privalo nurodyti, kad jis veikia kaip prokuristas,

t. y. įrašyti žodį „prokuristas“ arba jo sutrumpinimą „pp“. Prokuristo,neįvykdžiusio šių reikalavimų, sudarytų sandorių padariniai nustatomi pagalneatskleisto atstovavimo taisykles (CK 2.133 str.). Prokuristo atsakomybė atstovaujamajam ir tretiesiems asmenims yratokia pat kaip ir prekybos agento (CK 2.152–2.168 str.)

Prokūra pasibaigia, kai: 1. atstovaujamasis ją atšaukia; 2. prokuristas jos atsisako; 3. atstovaujamajam iškelta bankroto byla; 4. likviduojamas ar reorganizuojamas išdavęs prokūrą juridinis asmuo; 5. prokuristas miręs.

Prokūra pasibaigia nuo atitinkamo įrašo atitinkamame registre datos,išskyrus likvidavus ar reorganizavus prokūrą išdavusį juridinį asmenį arbamirus prokuristui. Išduodant prokūrą, juridinio asmens darbuotojų įgaliojimai nebūtinaivisais atvejais privalo būti patvirtinti. Kasdieniai ir įprasti tam tikrosverslo srities darbuotojų veiksmai gali būti atliekami be specialausįgaliojimo ir prokūrą reglamentuojančios normos taikomos pagal analogiją.Veiksmų kasdieniškumas ir įprastumas nustatomi atsižvelgiant į kiekvienoverslo specifiką. Preziumuojama, kad parduotuvėje ar sandėlyje dirbantysdarbuotojai be specialaus įgaliojimo turi teisę parduoti, išduoti arpriimti prekes, taip pat priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės.Tai reiškia, kad darbuotojas gali teisėtai perleisti nuosavybės teises įdaiktus, o trečiojo asmens apmokėjimas darbuotojui bus tinkamas. Jeigudarbuotojas vis dėl to nebuvo faktiškai įgaliotas atlikti tokius veiksmus,tai juridinis asmuo privalo įrodyti, kad trečiasis asmuo tai žinojo arturėjo žinoti. Darbuotojai, veikiantys be specialaus įgaliojimo, turėdamipasirašyti atstovaujamojo vardu kokius nors dokumentus, be parašo, privalėsnurodyti savo vardą, pavardę, pareigas ir konkrečius įgaliojimus. V. IŠVADOSAtstovavimo taikymo sfera yra gana plati. Ji aprėpia daug civiliniųteisinių santykių. Būtinumas pasinaudoti atstovo paslaugomis gali būtisąlygotas įvairių tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio aplinkybių.Atstovavimas plačiai taikomas, siekiant apsaugoti neveiksnių asmenų(nepilnamečių iki 14 metų, psichinių ligonių) interesus. Tokių neveiksniųasmenų vardu visus reikiamus juridinius veiksmus atlieka jų atstovai.Tačiau atstovavimu gana dažnai naudojasi ir veiksnūs fiziniai, taip pat irjuridiniai asmenys, siekdami geriau įgyvendinti savo civilines teises irįvykdyti civilines pareigas, išplėsti savo veikimo sferą ir pan. Reikia pažymėti, kad ne visos sandorio šalys – atstovaujamasis,atstovas ar tretieji asmenys – siekia tikslo, remdamiesi įstatymais. Kaikurių jų tikslas – ne optimalus, o maksimalus rezultatas. Taigi tieksudarant sutartis pagal bendruosius CK nuostatus, tiek sudarant komerciniussandorius, reikia atidžiai sekti ar nenusižengiama įstatymams, kadangidaugelis teisinių atstovavimo normų yra panašios tiek bendrosioseatstovavimo nuostatose, tiek komerciniame atstovavime ir prokūroje. Todėllabai svarbu nesupainioti sąvokų bei jų taikymo sričių. Tik elgiantis sąžiningai ir nenusižengdamos įstatymui visos sandoriošalys gali sėkmingai bendradarbiauti sudarydamos sutartis ir plėtodamossavo veiklą.

VI. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=107687&Condition2=;2. Vasarienė D. Civilinė teisė. Vilnius, 2002. 248 p. ISBN 9986-9349-6-6;3. Kecorytė D. Atstovavimas ir įgaliojimas. Vadovo pasaulis. 1999. Nr.4;4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys / V. Mikelėnas, G. Bartkus, V. Mizaras, Š. Keserauskas. Vilnius, 2002. 435 p.———————–

ĮGALIOJIMAS – rašytinis dokumentas, įgaliotojo asmens duodamas įgaliotiniuiatstovauti nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

prokūristo teisės ir atsakomybė

forma

Atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautines pirkimo – pardavimosutartis

Prekybos agentas

sutarties nutraukimas

atlyginimas

teisės, pareigos, atsakomybė

ATSTOVAVIMAS – civilinis teisinis santykis, atsirandantis tarp atstovo iratstovaujamojo sandorio įstatymų, teismo sprendimo ir administracinioteisės akto pagrindu.ATSTOVAUJAMASIS – kiekvienas civilinės teisės subjektas, kurio vardu irinteresais atliekami tam tikri veiksmai, remiantis jo paties, įstatymų,teismo sprendimu ar administracinės teisės duotais įgalinimais.ATSTOVAS – atstovaujamojo, įstatymų, teismo sprendimu ar administracinioakto įgaliotas veiksnus asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesaisir sąskaita.

Pasibaigimas

Perįgaliojimas

Terminas

Forma

neapibrėžtas

prilyginama notarinei

notarinė

apibrėžtas

supaprastinta

KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS – asmens, nuolatos ir savanoriškai atstovaujančioverslininko vardu sudarant sutartis verslo veiklos sferoje, veiksmai.

Prokūra