Asmens statusas

ŽMOGAUS TEISIŲ SAMPRATA

Žmogaus teisės šiuolaikinėje civilizacijoje – esminė vertybė (teisinė, politinė, filosofinė, dorovinė kategorija).
Žmogaus teisių ir laisvių samprata susiformavo filosofijoje ir pozityvios bei prigimtinės teisės doktrinų įtakoje. Visą žmogaus teisių evoliucijos laikotarpį 3 aspektai:
· žmogaus integralumas,
· laisvė ir lygybė,
· pagarba kiekvieno žmogaus orumui.
Istoriniu aspektu: S.Graikija, Roma (gyvybė, nuosavybė, kilnojimosi laisvė); krikščionybė – teisingumas. Renesansas – suverenumas, nepriklausomumas nuo monarcho. 1789 m. Didžioji Prancūzijos revoliucija – laisvė, lygybė, nuosavybės neliečiamybė (1215 Magna Carta Libertatum; 1671 Hobeas Corpus act; 1689 Teisių bilis; 1776 – JAV Nepriklausomybės deklaracija).
Po II Pasaulinio karo – žmogaus teisės – atskira tarptautinės teisės sritis.
Svarbiausi taarptautiniai dokumentai:
· Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948)
· Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos protokolai (1950)
· Tarptautinė žmogaus teisių chartija(1966).
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (2000).
ŽMOGAUS TEISIŲ KLASIFIKACIJA

1. Pagal žmogaus teisių teisinio įtvirtinimo pobūdį:
· pagrindinės konstitucinės;
· formalios, įtvirtintos kituose teisės aktuose.
2. Pagal galimybę riboti teises:
· absoliučios ;
· ribojamos .
3. Pagal subjektus:
· moterų; vaikų; neįgaliųjų, susijusių su pilietybe.
4. Pagal teisių turinį:
· pilietinės;
· politinės;
· ekonominės;
· socialinės;
· kultūrinės.
Pagal Oksfordo universiteto profesorių P.Seighartą:
· fizinis integralumas (gyvybė, laisvė, judėjimo laisvė, prieglobsčio teisė);
· gyvenimo lygis (soc. apsauga, sveikatos priežiūra);
· sveikata (vaikų ir kūdikių mirtingumo, epidemijų prevencija);
· darbas (teisė į darbą, darbo užmokestį, vergijos ir priverstinio daarbo draudimas);
· mokslas ir mokymas (teisė į mokslą);
· nuosavybė (neliečiamumas);
· teisinė apsauga (lygiateisiškumas, pilietybė, vaikų pilietybė);
· asmens psichinis ir moralinis integralumas (orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė išpažinti religiją);
· bendra veikla (susirinkimų laisvė, asociacijų, profesinių sąjungų laisvė);
· politika ir demokratija (teisė dalyvauti valdant šalį, laisvi rinkimai, peticijos ir kt

t.);
· kolektyvinės teisės (tautų apsisprendimo);
Kita klasifikacija:
I kartos – pilietinės ir politinės teisės (nuo XVIII a.)
II kartos – socialinės, ekonominės (po I PK)
III kartos – į taikų vystymąsi, sveiką aplinką ir kt.

ŽMOGAUS TEISIŲ SISTEMA LR KONSTITUCIJOJE

Žmogaus teisės ir laisvės formuluojamos atsižvelgiant į doktrininį Konstitucijos 18 str. įtvirtintą žmogaus teisių principą: “ žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės”.
Reglamentuoja II – III – IV skirsniai, (68 str.; 73 str.)
Žmogaus teisės ir jų garantijos turi būti aiškinamos visų konstitucinių teisės normų kontekste (6 str., 30 str., 7 str.).
Pagrindinės pilietinės teisės (II sk.): teisė į gyvybę, laisvės neliečiamybę, asmens ir būsto neliečiamumą, išraiškos laisvė, teisė į informaciją, minties, tikėjimo, sąžinės laisvė, kilnojimosi laisvė, susirinkimų ir kt.
Labai svarbios procesinės teisės: nekaltumo prezumpcija, teisė į teisingą, viešą, nešališką bylos nagrinėjimą teisme; neduoti parodymų prieš save ir savo šeimos narius; teisė į gynybą.
Politinės teisės: teisė dalyvauti valdant saavo šalį rinkimų teisė; teisė stoti į valstybės tarnybą; peticijų teisė, teisės vienytis į politines partijas ir organizacijas.
Socialinės – ekonominės teisės: teisė į darbą; verslą; tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas; gauti teisingą apmokėjimą už darbą; socialinę apsaugą nedarbo atveju; dirbančiojo teisė į poilsį, kasmetines mokamas atostogas; burtis į profesines sąjungas; gauti senatvės, invalidumo pensijas; socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės atveju; šeimos apsaugos teisės. (LRK 146 str.)
Kultūrinės teisės: asmenų priklausančių tautinėms bendrijoms teisinė apsauga; teisė į mokslą, kultūrą; mokslo, tyrinėjimų laisvė;
Pareigos: (LRK 28 str.) pareiga laikytis įstatymų; nevaržyti ki

itų asmenų teisių ir laisvių; tėvų ir vaikų pareigos; ginti Tėvynę; atlikti karinę tarnybą.
ŽMOGAUS TEISIŲ GARANTIJOS

Žmogaus teisių ir laisvių garantijos – tai tam tikra sistema teisės normų, principų ir priemonių, kurių pagalba yra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės.

TEISINĖS: teisės normų ir institucijų sistema

NETEISINĖS bendro pobūdžio garantijos: valstybės forma, valstybės valdžios įgyvendinimo pagrindai, valdžių padalijimo principas, visuomenės kultūros lygis.

TEISINĖS GARANTIJOS

· Materialinės (Konstitucija, įstatymai, kiti teisės aktai);

· Procesinės (asmens teisė kreiptis į teismą, peticijos teisė kreiptis į Seimą, Vyriausybę, savivaldybės tarybą dėl žmogaus teisių gynimo);

· Institucinės (institucijos, kurioms priskirta žmogaus teisių gynyba).

INSTITUCINĖS ŽMOGAUS TEISIŲ GARANTIJOS

LR Konstitucija:
73 str. Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ir biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai.
124 str. Savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises gali būti skundžiami teisme.
Garantijos taip pat formuluojamos: CK, BK, ATPK, CPK, BPK.

Teisės aktai: Peticijų įstatymas (1999); Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2000).

Teismų veiklos reglamentavimas: (LRK IX skirsnis); Teismų įstatymas (2002);

Konstitucinis Teismas kaip žmogaus teisių apsaugos institucija (LRK VIII skirsnis); Konstitucinio Teismo įstatymas.

Administracinių ginčų komisijos (1999):(įtvirtintas ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas: Administracinių bylų teisenos įstatymas; Administracinių ginčų komisijų nuostatai; Viešojo administravimo įstatymas).

Ombudsmeno institucijos įtaka ginant žmogaus teises.

SEIMO KONTROLIERIŲ INSTITUCIJA (1994)
Seimo kontrolieriai tiria skundus:
· dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių bei joms prilygintų institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ar bi

iurokratizmo.
Seimo kontrolieriai netiria:
· Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro pirmininko, Vyriausybės, Valstybės kontrolieriaus, Konstitucinio teismo teisėjų ir kitų teisėjų veiklos; savivaldybių tarybų (kaip kolegialios institucijos) veiklos; prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
· Skundų, kuriuos turi nagrinėti teismas; skundų kylančių iš darbo teisinių santykių; teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

Seimo kontrolierius skiria Seimas 4 m. kadencijai

Seimo kontrolierių priimami sprendimai:
· perduoti medžiagą tardymo ir kvotos institucijų pareigūnams;
· pareikšti ieškinį teisme dėl kaltų biurokratizmu ar piktnaudžiavimu pareigūnų atleidimo iš tarnybos;
· siūlyti pakeisti teisės aktus, kurie prieštarauja įstatymams ir nepriimtini dėl galimo piktnaudžiavimo ar biurokratizmo;
· atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, tarnybinės etikos pažeidimus;
· siūlyti, kad būtų kompensuojami nuostoliai, kuriuos patyrė asmuo dėl pareigūnų padarytų pažeidimų.

Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius (1998)
Tikslas:
· būtų įgyvendintos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios teisės.

Teisės: nagrinėti ATP bylas ir skirti administracines nuobaudas (ATPK 41 str: nuo 100 iki 2000 Lt; pakartotinai nuo 2000 Lt iki 4000 Lt).

Moterų ir vyrų lygių teisių diskriminacija – pasyvus ar aktyvus elgesys, kuriuo išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas, taip pat teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties.

Seksualinis priekabiavimas – tai užgaulus, žodžiu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai.

Kontrolieriaus priimami sprendimai:
· perduoti tyrimo medžiagą tardymo organams jei yra nusikaltimo sudėties elementų;
· siūlyti nutraukti pažeidimą arba panaikinti diskriminacinį teisės ak

ktą;
· skirti administracinę nuobaudą;
· atmesti skundą;
· nutraukti tyrimą, jei pareiškėjas atsiima pareiškimą.

Skiriamas 4 m. kadencijai Seimo, Seimo pirmininko teikimu.

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIUS (2000)
VTAK:
· tiria fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl valstybės, savivaldybės įstaigų ir jų pareigūnų, nevalstybinių įstaigų, firmų ir juridinių asmenų veiklos, kai gali būti pažeistos vaiko teisės;
· kontroliuoja ir prižiūri institucijas, susijusias su vaiko teisių ir jų teisėtų interesų apsauga;
· siūlo gerinti įstatymus Seimui ir vyriausybei;
· teikia visuomenei informaciją apie vaiko teisių padėtį valstybėje.

VTAK teisės:
· informuoti kompetentingas institucijas, jeigu turima žinių apie vaiko teisių pažeidimus;
· susipažinti su vaiko teisių pažeidimo bylomis;
· be išankstinio pranešimo susipažinti su valstybės, savivaldybių, nevalstybinių vaiko įstaigų veikla;
· surašyti ATP protokolą;
· teikti siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.

VTAK priimami sprendimai:
· perduoti skundą kitai institucijai;
· pareikšti ieškinį teisme;
· aptikus nusikaltimo požymių perduoti medžiagą atitinkamoms institucijoms;
· įspėti asmenis pažeidusius vaiko teises;
· siūlyti įstaigų vadovams ir steigėjams skirti drausmines nuobaudas vaiko teisių pažeidėjams.

TARPTAUTINĖS INSTITUCINĖS GARANTIJOS

· Europos Žmogaus Teisių Teismas;
· JTO žmogaus teisių apsaugos institucijos;
· Europos Teisingumo Teismas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas veikia pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

EŽTT nagrinėjamos bylos:
· priimamos kiekvieno fizinio asmens, nevalstybinės organizacijos, grupės asmenų peticijos, jeigu jose nurodoma, kad buvo pažeistos konvencijoje įtvirtintos teisės;
· nagrinėjami tik tie skundai, kuriuose skundžiama Konvenciją pasirašiusi ir ratifikavusi valstybė ir tik dėl tų faktų, kurie vyko po konvencijos ratifikavimo;
· nagrinėjami tik tie skundai dėl teisių ir laisvių, kurios garantuoja konvencija ir jos protokolai;
· priimama tik tada, kai panaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės;
· priimamos tik per 6 mėn. nuo to, kai buvo priimtas galutinis valstybės institucijų sprendimas.
Peticijos (laiško) turinys
a) pateikta trumpa skundo santrauka;
b) nurodyti, kokia Konvencijoje įtvirtinta teisė buvo pažeista;
c) nurodyti, kokias valstybės vidaus teisinės gynybos priemones panaudojote;
d) išvardinti oficialius sprendimus Jūsų byloje (sprendimo data, teismo ar institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas, sprendimų kopijos).

EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJA
(priimta 1950; įsigaliojo 1953;
LR ratifikavo 1995 04 27, įsigaliojo 1995 06 20)

EŽTPLAK – sudėtinė Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, Lietuvos konstitucinės teisės šaltinis.
Galioja Protokolu Nr.11 patvirtintas tekstas.

Konvencijos turinys:
· preambulė,
· I sk. Teisės ir laisvės,
· II sk. EŽTT,
· III sk. Įvairios nuostatos.

Protokolai:
Nr.1 nuosavybės apsauga, teisė į mokslą, rinkimų laisvė.
Nr.4 draudimas įkalinti dėl skolos, judėjimo laisvė, draudimas išsiųsti piliečius ir užsieniečius;
Nr.6 mirties bausmės panaikinimas, mirties bausmė karo metu;
Nr.7. teisė apskųsti baudžiamosiose bylose; žalos atlyginimas dėl klaidingo nuosprendžio, teisė nebūti dukart teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą;
Nr.12 asmens diskriminavimo uždraudimas.

EŽTPLAK ne tik konkrečios teisės normos įrašytos į konvenciją, bet ir EŽTT suformuluoti precedentai.

Leave a Comment