Areštinių veikla ir darbo organizavimas

POLICIJOS KOMISARIATŲ AREŠTINIŲ
VEIKLOS PAGRINDAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS

Policijos ir VRĮ administracinės veiklos dalyko
kursinis darbas
Turinys

Įžanga .......................2
Policijos komisariatų areštinių veiklos teisiniai pagrindai ...3
Darbo organizavimas ..................5
1. Teisiniai asmens laikymo areštinėje pagrindai.......5
2. Asmenų laikymas areštinėse ir ypatingi įvykiai jose ....9
3. Problemos organizuojant darbą areštinėse.......14
4. Pasiūlymai problemų sprendimams............14
Areštinių būklė Lietuvos Respublikoje............14
Išvados..........................17
Literatūros sąrašas....................18

Įžanga

Pasirinktoji kursinio darbo tema yra aktuali. Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų privalo laikytis ne tik pareigūnai, užtikrinantys asmenų, laikomų areštinėse apsaugą, pareigūnai, atliekantys tardyminius procesinius veiksmus su areštinėse laikomais asmenimis, seimo kontrolieriai, atliekantys areštinėse Lietuvos Respublikos įsstatymų nustatyta tvarka administracijos veiklos kontrolę, prokurorai, pagal kompetenciją tirdami uždarytų areštinėje asmenų skundus, bet ir patys areštinėje laikomi asmenys.
Šiame darbe apžvelgsiu kokiais teisiniais pagrindais, kokiam laikui asmenys uždaromi areštinėje, kokiais teisiniais pagrindais organizuojamas areštinių darbas ir su kokiomis problemomis susiduriama organizuojant šį darbą.

Policijos komisariatų areštinių veiklos teisiniai pagrindai

Policijos komisariatų areštinių veiklos teisiniai pagrindai nustato asmenų, kuriems kardomąja priemone pasirinktas suėmimas, taip pat asmenų, nuteistų laisvės atėmimu bei kitų asmenų, uždarytų į Vyriausiųjų Policijos Komisariatų, Policijos Komisariatų (toliau – VPK, PK) areštines, teeises ir pareigas, taip pat policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą, užtikrinant minėtų asmenų apsaugą
Areštinės steigiamos ir likviduojamos Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymu. Jos turi atitikti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus areštinių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Ar

reštinių etatus tvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras.
Areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos seimo ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis, Baudžiamuoju, Baudžiamojo proceso, Administracinių teisės pažeidimų, Pataisos darbų kodeksais, kardomojo kalinimo, policijos įstatymais, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymais, kitais teisės aktais, o taip pat pagrindiniu Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 88 “Dėl policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų”, kuris reglamentuoja policijos komisariatų areštinių veiklą ir kuris to paties ministro 2001 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 6 buvo dalinai pakeistas kadangi pasikeitė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, neteko galios Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl asmenų, kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus būdami aspvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės beei psichologinės reabilitacijos” ir su juo susiję teisės aktai. Taip pat buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 254 “Dėl viduriniojo medicinos personalo ir prilygintų specialistų, dirbančių diagnostikos, gydymo ar profilaktikos darbą bei jaunesniojo medicinos personalo pervardijimo”.
Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai nustato asmenų priėmimo į areštinę pagrindą ir tvarką, šių asmenų paskirstymą po kameras, nustato jų teies ir pareigas, susirašinėjimo bei pasimatymų su artimaisiais, giminaičiais ir kitais asmenimis organizavimą ir tvarką; užsieniečių, žiniasklaidos, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir
r bendrijų atstovų lankymosi areštinėje tvarką; perduodamų daiktų, siuntinių priėmimo ir įteikimo bei maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarką; nustato areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimo ,jų materialino aprūpinimo bei medicininės priežiūros tvarką; nustato areštinėje laikomų asmenų paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo tvarką, areštuotų administracine tvarka asmenų laikymą areštinėje, nustato areštinėje laikomų asmenų įrašymą į linkusių pabėgti įskaitą, režimo užtkrinimą saugant areštinėje laikomus asmenis, nustato areštinės darbuotojų pareigas vykdant baudžiamojo proceso normas, asmenų konvojavimo tvarką, areštinėje laikomų asmenų paleidimo pagrindą ir tvarką, areštinės vadovo, policijos komisariato arba areštinės budėtojų ir posto pareigūnų pareigas, areštinės (policijos komisariato) budėtojų tarnybos ir posto pareigūnų pasirengimo tarnybai tvarką, nustato areštinės tarnybos pamainos kontrolės organizavimo tvarką, pamainos tarnybų veiksmus esant ypatingoms situacijoms ( užpuolimo, pabėgimo, gaisro ar kitokiu atveju), nustato priemones, užkertančias kelią areštinėje laikomų asmenų pabėgimams, savisaugos priemonių panaudojimo tvarką, taip pat areštinėse laikomų asmenų apskaitos, žurnalų bei kitų dokumentų pildymo tvarką, jų vedimą bei saugojimo tvarką.

Darbo organizavimas
Asmenų laikymo areštinėje teisiniai pagrindai

Šiuo metu mūsų respublikoje yra veikiančios 46 VPK ir PK areštinės, skirtos sulaikytų, suimtų ir administracine tvarka nubaustų asmenų laikymui. Jose pernai metais buvo uždaryti 51586 piliečiai.
Didėjant nusikalstamumui, įvairių teisės pažeidimų skaičiui, proporcingai didėja ir laikomų VPK ir PK areštinėse asmenų skaičius.
Kaip jau minėta, į areštines už

ždaromi asmenys, padarę įvairius nusikaltimus bei teisės pažeidimus. Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai nustato asmenų priėmimo į areštinę pagrindą ir tvarką. Areštinėse gali būti laikomi asmenys, sulaikyti įtariami padarius nusikaltimą – iki 48 valandų. Tokią sulaikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 20 str. sakoma, kad “niekas negali būti savavališkai suilaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra numatęs įstatymas”.
Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur, sulaikytąjam dalyvaujant, sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas.Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.
48 valandų sulaikymo terminas taikomas asmenims, pažeidusiems pasienio režimą arba pasienio kontrolės punktų režimą.Sprendimas sulaikyti tokį pažeidėją įforminamas sulaikymo protokole, kurį tvirtina sienos apsaugos tarnybos vadovas arba rašytiniu įsakymu įgaliotas sienos apsaugos tarnybos pareigūnas. Toks pat 48 val. sulaikymo terminas taikomas ir užsieniečiams, nelegaliai patekusiems į Lietuvos Respublikos teritoriją arba pažeidusiems pasienio ruožo arba pasienio kontrolės punktų režimą. Per 48 val. sprendžiamas jų likimas, nustatinėjama jų asmenybė. Jeigu užsienietis negali patvirtinti savo asmenybės arba jo dokumentai suklastoti, jis išsiunčiamas į Pabradės užsieniečių registracijos centrą iš kur, galutinai išsiaiškinus jo asmenybę, tautybę jis išsiunčiamas į savo šalį. Jeigu užsienio valstybės pilietis nori užmegzti ryšį su savo ambasada, tai areštinės vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (toliau – LR) vidaus reikalų mi
inistro įsakymo Nr. 88 7-uoju punktu privalo leisti pasimatyti su LR esančių užsienio valstybių ambasadų bei konsulatų darbuotojais, prieš tai gavus leidimą tokiam lankymui iš VPK ar rajonų PK vadovų, kurie tai suderina su LR vidaus reikalų ministru, Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos generaliniu komisaru bei kitais Policijos departamento atsakingais pareigūnais, taip pat gavę raštišką sutikimą iš pareigūno, tiriančio bylą.
Taip pat 48 valandas, kol per įstatymo nustatytą laiką bus išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, areštinėse laikomi asmenys, pažeidę Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 – “Nedidelis chuliganizmas” ir 188 – “Susirinkmų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimas” straipsnių reikalavimus.
15 parų areštinėse laikomi asmenys, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) ,t.y., jie įtariami padarius nusikaltimą. Kardomasis kalinimas (suėmimas) taikomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba teismo nutartimi. Kardomojo kalinimo (suėmimo) pagrindus nustato Baudžiamojo proceso kodeksas. Taip pat 15 parų areštinėse laikomi asmenys, kurie jau yra nuteisti laisvės atėmimu ir laukia, kol bus išvežti į bausmės atlikimo vietą.
30 parų areštinėse gali būti laikomi asmenys, sulaikyti administraciniu areštu. Tokia asmenų laikymo tvarka nustatoma vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsniu. Šiame straipsnyje sakoma kad, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 str. nustatytą terminą, jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos “išieškojimas” ir jeigu asmuo atsisako atlikti viešuosius darbus, kurie jam skiriami vietoj baudos mokėjimo, tai ši bauda pakeičiama administraciniu areštu, ne ilgesniu kaip 30 parų, prilyginant vieną arešto parą 20-čiai litų baudos.
Asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas ir kurie nori dirbti, nustatyta tvarka gali būti panaudojami fiziniam darbui atlikti. Tai organizuoja vietos savivaldos vykdomosios institucijos. Lėšos, gautos už asmens, kuriam paskirtas administracinis areštas atliktą darbą, jo sutikimu pervedamos į VPK ar PK sąskaitą, o pastarieji gali išskaityti jo išlaikymo išlaidas pagal oficialiai nustatytus normatyvus, komisariatui visiškai su juo atsiskaitant pasibaigus administracinio arešto terminui.
Kai kurie piliečiai dėl sunkios materialinės padėties sutinka paskirtą pinginę baudą ”atsėdėti už grotų”. Tai prasižengusiam asmeniui paranku, nes nustatytą laiką jis bus maitinamas ir išlaikomas biudžeto lėšomis. Suskaičiuota, kad pernai metais kiekvieno areštuoto asmens išlaikymas valstybei kainavo po 67,62 lito. Vadinasi, valstybei tokie “sėdėtojai” nuostolingi net keleriopai. Administracinis areštas, kaip valstybinio poveikio priemonė neefektyvi ir neatitinka poveikio tikslų.
Iki 6 mėnesių areštinėse laikomi asmenys, pažeidę Baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsnį, t.y., be jokios pateisinamos priežasties atsisakę atvykti į teismą arba atvykę atsisako atlikti savo pareigas.
Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai nustato asmenų, laikomų areštinėse laikymo pagrindą. Tokį pagrindą nustato:
1) sulaikymo protokolas, surašytas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais;
2) teismo ar teisėjo nutartis skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą);
3) teismo nuosprendis skirti laisvės atėmimą asmenims, kuriems nebuvo paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas);
4) įsigaliojęs teismo nuosprendis nuteisti laisvės atėmimu nesuimtą asmenį;
5) teisėjo nutartis atlikti suimtojo asmens stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę;
6) teisėjo nutarimas skirti areštą asmeniui, pažeidusiam Baudžiamojo proceso kodekso 64 str. reikalavimus;
7) teisėjo nutarimas skirti administracinį areštą;
8) sprendimas sulaikyti asmenį, pažeidusį pasienio ruožą arba pasienio kontrolės punkto režimą, įformintas sulaikymo protokole, kurį tvirtina sienos apsaugos tarnybos vadovas arba rašytiniu įsakymu įgaliotas sienos apsaugos tarnybos pareigūnas;
9) asmens, pažeidusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174, 188 str. reikalavimus sulaikymo protokolas, patvirtintas VPK ar PK vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno;
10) policijos pareigūno nutarimas dėl užsieniečio, kuris negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, patvirtintas VPK ar PK vadovo ar rašytiniu įsakymu įgalioto pareigūno;
Visi aukščiau išvardinti dokumentai turi būti patvirtinti atitinkamų pareigūnų parašais ir antspaudais.
Vadovaujantis Kardomojo kalinimo įstatymu bei LR Vidaus reikalų ministro 2000 vasario 17 d. įsakymu Nr. 88, o taip pat Konvojavimo statutu, sulaikytieji, suimtieji, nuteistieji asmenys gali būti gabenami iš vienos areštinės į kitą, etapuojami į tardymo izoliatorius, bausmės atlikimo vietas. Prireikus ištirti arba teisme išnagrinėti padarytų nusikaltimų bylas, asmenys iš kardomojo kalinimo (suėmimo) ar bausmės atlikimo vietos pristatomi į areštines.
Pristatytus į areštinę asmenis priima areštinės vadovas. Jam neesant tai gali padaryti areštinės pamainos budėtojas, o reikalui esant ir VPK ar PK budėtojas, kuris patikrina reikiamus dokumentus. Į areštinę pristatyti asmenys registruojami atitinkamų asmenų kategorijų registracijų žurnaluose, kur nurodomi asmens anketiniai duomenys, sulaikiusiojo pareigūno duomenys, kokiu pagrindu asmuo priimtas į areštinę, asmens teistumas ir kiti duomenys. Registruojant asmenį privalo būti nurodyti jo uždarymo į areštinę data ir tikslus laikas.

Asmenų laikymas areštinėse ir ypatingi įvykiai jose

Praėjusiais metais beveik 12 tūkstančių asmenų buvo laikomi areštinėse, kurios neatitinka visų įrengimo bei ekspluatacijos reikalavimų. Sanitarinės (HN37-2000) ir kitokios normos pažeidinėjamos dėl kasmet didėjančio sulaikytųjų antplūdžio, kuris, specialistų tvirtinimu, atsiranda dėl augančio nusikalstamumo, nuo vis dar didėjančio nusikaltimų išaiškinamų nusikaltimų skaičiaus, dėl nepakankamo finansavimo. Dėl pastarosios problemos neimanoma užtikrinti kardomojo kalinimo įstatymo kai kurių reikalavimų. Paskirstant priimtus į areštinę asmenis, dėl nepakankamo kamerų skaičiaus, neimanoma užtikrinti nustatytų izoliavimo reikalavimų. Negalima laikyti kartu vyrų ir moterų, asmenų, iki sulaikymo dirbusių valdymo ir teisėsaugos institucijose, kartu su kitais nusikalteliais, kuriuos jie patys galbūt kažkada “sodino” . Areštinių veiklos nuostatai nustato asmenų, uždarytų į areštinę, griežtą tvarką. Kai kurie asmenys, dėl blogų laikymo sąlygų, giežtų izoliavimo nuo visuomenės taisyklių, bausmės neišvengiamumo, monotoniško gyvenimo kameroje, susižaloja, tuo norėdami pivairinti savo gyvenimą areštinėje. Jie puikiai suvokia, kad pareigūnai, pastebeję kameroj kraują, nedelsiant iškvies greitąją medicininę pagalbą, o reikalui esant nuveš į gydymo įstaigą, kur susižalojęs asmuo bus apžiūrėtas gydytojų. Būdamas ligoninėje, iš areštinės atvežtas asmuo gali sutikti pažįstamą, perduoti pastarajam kokia nors svarbią informaciją, paprašyti, kad šis perduotų žinią laisvėje likusiems draugams; taip pat areštantas gydymo įstaigoje pakalbinęs jaunas med. sesutes gaus cigaretę. Pasitaikius geram gydytojui, areštantas tikisi, kad atsiras galimybė pratesti gydymą ligoninėje, iš kurios ir pabėgti yra lengviau.
Dažniausiai areštinėse laikomi asmenys nurodo tokias susižalojimų priežastis:
· jiems skiriami nepagrįsti kaltimai;
· jie nenori vykti į tardymo izoliatorių (kalėjimą);
· jiems nepagrįstai skirta arba pratęsta kardomoji priemonė- suėmimas;
· jų manymu paskira per griežta bausmė;
· smarkiai susijaudino dėl uždarymo į areštinę;
· dėl neteisėtų policijos. veiksmų.
Yra ir kita dalis suimtųjų, kurie žaloja save patarti teisininku t.y. advokatų.Tokių susižalojimų motyvas – parodyti teismui, kad šiam asmeniui būtina atlikti psichiatrinę ekspertizę, kuri gali suteikti galimybę gauti “baltą bilietą” t. y. pripažinti juos nepakaltinamais. Šitaip jie galėtu išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus .
Žalojamasi labai ivairiais daiktais:
· vienkartiniais skutimosi peiliukais;
· keramikinių plytelių nuolaužomis;
· stiklo šukėmis;
· elektros lemputės nuolaužomis;
· vinimis
· laikrodžių metaliniu korpusu.
Pasitaiko atvejų, kad kai kurie nepilnamečiai asmenys susižaloja, norėdami apie save perskaityti laikraščiuose, pasigirti kameros draugams jiems parodytu žiniasklaidos atstovų dėmesiu. Nuvežti į gydymo įstaigą konfliktuoja su gydytojais, neleidžia sutvarkyti žaizdų.
Į areštinę patekusiam asmeniui, priklausomam nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, sunku iškęsti abstinencijos priepuolį, todėl jie ir griebiasi skutimosi peiliukų. Jie mano, kad persipjovus venas, policijos pareigūnai iškvies med. pagalba ir tokiu būdu areštantas gaus raminančiųjų vaistų.
Aš esu įsikinęs, kad dėl areštinėse laikomų asmenų dažnų susižalojimų ir agresyvumo yra kalti ne tik patys areštuotieji, bet ir jų laikymo sąlygos. Kaip jau minėjau, dauguma areštinių neatitinka LR higienos normų reikalavimų: jos perpildytos, įrengtos pusrūsiuose. Areštinėse per para yra laikoma du, tris, o kartais net keturis kartus daugiau asmenų, nei numatyta higienos norminiuose aktuose. Pavyzdžiui, Klaipėdos m. VPK areštinėje yra 33 vietos, o asmenų, laikomų areštinėje, apie 80 ir daugiau, Tauragėje atitinkamai 18 vietų ir 60 asmenų. Dėl tokių laikymo salygų tarp areštantų nuolat kyla konfliktai ir nesutarimai dėl gulėjimo vietos (ant lovos su čiužiniu ir paklode ar ant cementinių grindų). Todėl nenuostabu, kad kelias paras prasivartęs ant betoninių, kietų, šaltų grindų, praktiškai be miego, areštantas pradės maištauti ir protestuoti, bei žaloti save.

Esant daugybei susižalojimų iškyla klausimas, kodėl asmenims, laikomiems areštinėse, leidžiama turėti su savimi vienkartinius skutimosi peiliukus, su kuriais jie dažniausiai ir susižaloja. Ankstesniuose Vidaus reikalų ministro įsakymuose, reglamentuojančiuose areštinių veikla, asmenims laikomiems areštinėse, su savimi turėti bet kokias skutimosi priemones buvo draudžiama. Išanalizavus visus susižalojimo atvejus buvo nustatyta, kad panaikinus draudimą susižalojimų nepadaugėjo. Neesant šių priemonių visada atrandama kitų daiktų, tinkamų susižalojimui. Tam tikslui daužomos elektros lemputės, niokojamas kitas areštinės inventorius.
Asmenims, piktybiškai pažeidinėjantiems areštinių vidaus tvarkos taisykles, LR kardomojo kalinimo istatymas bei areštinių veiklos nuostatų 12 skyrius reglamentuoja nuobaudų skyrimą. Šiame skyriuje nurodoma, kad asmenims, uždarytiems areštinėje, taip pat tiems, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė suėmimas gali buti skiriamos tokios nuobaudos:
· įspėjimas;
· papeikimas;
· budėjimas be eilės areštinės patalpose;
· teisės pirkti maisto produktus bei gauti siuntinius atėmimas vienam mėnesiui;
· uždarymas į karcerį iki 10 parų (nepilnamečiai – iki 5 parų).
Daugelyje VPK ir PK areštinių dėl vietos stokos bei finansinių problemų įrengti karcerius nėra galimybių, o kitokios nuobaudos daugeliui areštantų yra neveiksmingos. Pagrindinė to priežastis – nesusiderina norminiai aktai, reglamentuojantys suimtųjų asmenų laikymo sąlygas su Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso norminiais aktais. Turėtų būti atsižvelgiama į teisiamojo asmens, kuriam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, elgesį jo kvotos, tardymo ir buvimo laisvės atėmimo vietoje metu. Piktybiškas suimtųjų asmenų elgesys turėtų buti vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė skiriant bausmę.
Areštinių darbo organizavimą saugant suimtuosius labai apsunkina liberali perduodamų daiktų, siuntinių priėmimo ir įteikimo, maisto produktu ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka. Daugelyje pasaulio valstybių tokius siuntinius perduoti yra draudžiama.
Pagal ankščiau Lietuvoje galiojusius norminius aktus asmenims, laikomiems areštinėje, būdavo leidžiama perduoti siuntinius tik kartą per mėnesį, vėliau – kartą per 10 dienų. Nuo 2000 m. vasario 17 d., išėjus vidaus reikalų ministro įsakymui NR.88 “Dėl policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų” tai galima padaryti karta per 5 dienas. Perduodamo siuntinio svoris neturi viršyti 10 kg. Tokia tvarka ypač apsunkina didžiųjų miestų VPK ir PK areštines, nes didžioji dalis areštineje laikomų asmenų yra narkomnai. Laisvėje esantys jų draugai bei artimieji bando palengvinti uždarytųjų narkomanų kančias įvairiais būdais. Jie įdeda į siuntiniuose esančius maisto produktus ir kitus daiktus narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Sumaltos tabletės, milteliai įmaišomi į dantu pastą, uogienę. Narkotinės medžiagos dedamos į konservus, sušvirkščiamus į vaisius, narkotikų tirpale mirkomos kojinės ar kiti daiktai, kurie išdžiūvę dedami į siuntinius. Dėl narkotinių medžiagų įvairovės ir dėl sunkios areštinių finansinės būklės (neimanoma įsigyti priemonių, padedančių aptikti narkotikus) nevisuomet galima to išvengti. Kai tokios medžiagos patenka areštantams, atsiranda įvairių problemų:
· apsvaigimas trukdo atlikti procesinius veiksmus;
· perdozavusiems reikalinga medicininė pagalba;
· nepasidalijus narkotinėmis medžiagomis gali kilti tarpusavio muštynės.
Apsvaigę asmenys, vadovaujantis vidaus konvojavimo taisyklėmis, negali būti konvojuojami. Apsvaigusio asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą tardymo metu gali būti pripažintas nepagristu.
LR administracinio teisės pažeidimų kodekso 191 str. numato administracinę atsakomybę už neteisėtą medžiagų, dirbinių ir daiktų perdavimą asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, tardymo izoliatoriuose. Už tai numatoma bauda nuo100 iki 250 litų su šių medžiagų, dirbinių ir daiktų konfiskavimu(ar be jo).Administracinę atsakomybę už neteisėtą psichotropinių ar narkotinių medžiagų įsigijimą ar laikymą nedideliais kiekiais arba šių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo numato ir šio kodekso 44 str. Šiame straipsnyje bauda didesnė – nuo 700 iki 1000 litų su psichotropinių ar narkotinių medžiagų konfiskavimu. Tačiau visa tai esamos situacijos nekeičia ir neužkerta kelio narkotinių medžiagų patekimui į areštines.
Dėl nepakankamo areštinių finansavimo, nepakankamo kamerų skaičiaus neįmanoma užtikrinti nustatytų izoliavimo reikalavimų, kuriuos numato kardomojo kalinimo įstatymas. Dėl policijos pareigūnų trūkumo areštinėse bei pasivaikščiojimo vietų stokos neįmanoma suteikti areštantams galimybės kasdien pasivaikščioti lauke po 1 val., suteikti pasimatymus su artimaisiais po 2 val. Esant tokiai finansinei padėčiai neįmanoma asmenims, laikomiems areštinėje užtikrinti tokios pat kokybės ir lygio medicininės pagalbos, kokia suteikiama esantiems laisvėje, kaip to reikalauja LR kardomojo kalinimo įstatymas.
Policijos areštinių veiklos nuostatai ir kardomojo kalinimo įstatymas numato visiškas kratas ir daiktų apžiūras uždaromiems į areštinę asmenims bei asmenims, jau esantiems areštinėje, perkeliant iš vienos kameros į kitą. Dėl to kai kurie areštantai būna labai nepatenkinti, pradeda maištauti. Policijos pareigūnai tokiais atvejais naudoja teisėtą fizinę prievartą – kovinių imtynių veiksmus. Tuomet maištautojai skundžiasi “neteisėtais” pareigūnų veiksmais, ir tuo, kad jiems nesuteikiama medicininė pagalba. Įstatymas numato, kad panaudoti fizinę jėgą ir kovinių imtynių veiksmus galima tada, kai asmuo priešinasi arba nevykdo reikalavimo paklusti. Norminiuose aktuose nėra tiksliai apibrėžta kovinių imtynių sąvoka. Dabar net tokius veiksmus, kuriais suimtasis ar sulaikytasis sužalojamas, pareigūnai vadina imtynėmis. Įstatymais nėra reglamentuotos nuostatos, per kokį laiko tarpą po fizinės jėgos panaudojimo turi būti atlikta medicininė apžiūra ir, reikalui esant, suteikta pagalba. Jei tokios nuostatos būtų reglamentuotos, tai labai padėtų išvengti daugelio nesusipratimų.
Atsižvelgdamas į pasiūlymus ir į tai, kad reikia vykdyti nuo 1995 metų LR galiojančią Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją , o nuo 1999 metų – Europos konvenciją prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, Policijos departamento generalinis komisaras pernai nurodė, kad po kovinių veiksmų panaudojimo areštanto atžvilgiu, pastarasis asmuo turi būti apžiūrėtas.

Problemos organizuojant darbą areštinėse

1. Senų areštinių remontui ir naujų statybai trūksta lėšų.
2. Daugumos šalies miestų ir rajonų VPK, PK areštinių apsaugos signalizacijos priemonės yra pasenusios ir neatitinka Policijos komisariatų areštinių apsaugos ir pavojaus signalizacijos priemonių montavimo, kapitalinio remonto ir ekspluatacijos instrukcijų, patvirtintų Vidaus reikalų ministerijos 1995 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 424 reikalavimų.
3. Trūksta lėšų normalioms areštantų gyvenimo ir buities sąlygoms užtikrinti.
4. Netinkamas daugumos respublikos VPK ir PK areštinių pareigūnų bei vadovų darbo organizavimas bei kontrolė.

Pasiūlymai problemų sprendimams

1. Būtina skirti pakankamai lėšų areštinių apsauginės pavojaus signalizacijos priemonių kapitaliniam remontui arba naujų sistemų įrengimui.
2. Skirti papildomai lėšų asmenų, laikomų areštinėje maitinimui.
3. Organizuoti areštinių bei konvojavimo padalinių pareigūnų mokymus.

Areštinių būklė Lietuvos Respublikoje

Iš visų jau minėtų 46 mūsų šalyje veikiančių areštinių tik 12-oje iš jų sanitarinė būklė yra gera, kadangi jos buvo suremontuotos dar tuo laikotarpiu, kada dar buvo skiriama šiek tiek daugiau lėšų areštinių remontui. 1997 m. birželio mėn. po ilgokai trukusio remonto pradėjo veikti atnaujinta areštinė Tauragėje. Šioje areštinėje buvo modernizuota apšvietimo sistema, įrengtas pasimatymų kambarys. Po remonto darbų sumažėjo areštinės vietų skaičius. Vietoj buvusių 36 liko tik 18. Kiekvienam areštinėje laikomam asmeniui tenka po 5 kvadratinius metrus ploto.
Tais pačiais 1997 m. lapkričio mėn. buvo užbaigta po metus trukusių statybų areštinė Utenoje, kainavusi 0,5 mln. litų. Šioje areštinėje yra 43 vietos, įrengtos atskiros kameros moterims su vaikais ir senyvo amžiaus žmonėms. Kiekvienoje trivietėje kameroje yra trys kietos lovos, spintelės, praustuvas, klozetas. Veikia radijo taškai. Pastato rusyje įrengti dušai, drabužių dezinfekavimo salė, laukimo vienutės su nedideliais suoliukais, medicinos felčerio kambarys ir keturi tardymo kabinetai. Naujai įrengtos policijos budinčiųjų patalpos, koplytėlė, kameros administracine tvarka sulaikytiems asmenims. Atskirai laikomi asmenys, sulaikyti pagal baudžiamąsias bylas.
Bloga areštinių būklė yra Druskininkų, Mažeikių, Prienų, Telšių, Ukmergės rajonų PK ir Kauno miesto VPK. Šio komisariato areštinė yra ypač blogos būklės, lyginant su kitomis VPK ir PK areštinėmis. Čia vienam areštantui tenka tik 2 kvadratiniai metrai ploto, kai tuo tarpu norma – 5 kv.m; neirengti tardymo, pasimatymų kambariai. Taip pat neatitinka ir higienos normų reikalavimų, kas prieštarauja Lietuvos higienos normose nustatytiems Areštinių įrengimo bei eksploatavimo HN37 – 2000 taisyklių reikalavimams. Dėl blogos areštinės pastato būklės 1999 m. kovo mėn. iš areštinės 19 kameros pabėgo 6 sulaikytieji, kurie geležine lovos dalimi iškrapštę skylę kameros lubose pateko į vieno pareigūno kabinetą. Išlaužę kabineto, o vėliau ir šonines koridoriaus, vedančio į Laisvės alėją, duris, pabėgo.
Iš šios areštinės sulaikytieji asmenys bėgo ir 1994 metais. Tada jie iš areštinės iškasę tunelį, pateko į gatvę. Tik laimingo atsitiktinumo dėka automobilyje sėdėję pareigūnai pastebėjo bėglius.
Areštinių įrengimo bei eksploatavimo HN37 – 2000 taisyklių reikalavimų neatitinka ir tų miestų bei rajonų areštinės, kurios yra įrengtos pusrūsiuose. Praėjusiais metais 12 tūkstančių asmenų buvo laikoma areštinėse, neatitinkančiose visų įrengimo bei eksploatacijos reikalavimų. Sanitarinės ir kitos normos pažeidinėjamos dėl kasmet didėjančio sulaikytųjų antplūdžio, kuris, baudžiamosios teisės specialistų teigimu atsiranda dėl augančio nusikalstamumo, dėl didėjančio nusikaltimų išaiškinimo skaičiaus, taip pat dėl nepakankamo finansavimo. Pernai metais kapitališkai buvo suremontuota tik Varėnos rajono areštinė, šiuo metu dar statoma Mažeikių rajono PK areštinė. Iki šiol sprendžiamas klausimas dėl Kauno miesto VPK areštinės įrengimo kitose patalpose. Numatyta kapitališkai suremontuoti Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Jurbarko, Pakruojo, Prienų, Širvintų, Radviliškio, Varėnos rajonų PK bei Panevėžio ir Klaipėdos m. VPK areštines, tačiau darbai dėl lėšų stokos iki šiol dar nepradėti. Paskaičiuota, kad Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų policijos komisariatų areštinių remontui reikia daugiau kaip 28 milijonų litų.
Nežmoniškos laikymo sąlygos skatina žiaurius sulaikytųjų tarpusavio santykius, dėl ko atsitinka įvairios nelaimės. Pernai metais areštinėse 16 kartų buvo mėginta badauti, 71 sulaikytasis susižalojo. 18 bandė nusižudyti ir 7 toks bandymas pavyko.
Lietuvos Respublikai integruojantis į Europos sąjungą reikalaujama, kad asmenims, uždarytiems policijos komisariatų areštinėse būtų sudaromos sąlygos, nežeminančios žmogiškojo orumo, būtų humaniškos ir neprieštarautų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuorodoms bei Lietuvos higienos normose nustatytiems Areštinių įrengimo bei eksploatavimo HN37 – 2000 taisyklių reikalavimams.
Šiuo metu 17-koje areštinių nėra lovų sulaikytiesiems, jiems tenka gulėti ant įrengtų gultų. Patalynės neturi daugiau kaip 30% areštinių, 15-oje reikėtų įrengti dezinfekcines kameras.

Išvados

Apibendrinant visą tai, apie ką kalbėta šiame darbe, prieita išvadų, kad:
1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 88 “Dėl Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų”, kuris reglamentuoja areštinių veiklą, atitinka pažangiausių pasaulio valstybių analogiškus aktus bei įstatymus, nes yra parengtas vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis bei konvencijomis.

Dėl sudėtingos ekonominės ir finansinės padėties mūsų valstybėje bei subjektyvių priežasčių, kurias paminėjau ir aptariau šiame darbe, užtikrinti sulaikytųjų, suimtųjų, teisiamųjų bei nuteistųjų asmenų, laikomų areštinėse įstatymų norminiais aktais jiems numatytas teises, gyvenimo sąlygas, organizuoti darbą saugant aukščiau minėtus asmenis kaip to reikalauja norminiai aktai, reglamentuojantys areštinių veiklą, yra sunku ir sudėtinga.

Naudota literatūra

1. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas
2. Kardomojo kalinimo įstatymas
3. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymas, 2000 m. spalio 17 d. Nr. VII-2 48
4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 17 d. įsakymas “Dėl Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų”
5. www. lrs. lt
6. www. google. lt
7. www. seimas. lt

Leave a Comment