Apsauga nuo nusikalstamo poveikio

Turinys

1.Įvadas
2.Liudytojo teisė į anonimiškumą
3.Liudytojo apsauga nuo nusikalstamo poveikio
4.Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio taikymo pagrindai
5.Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių rūšys
6.Išvados

ĮVADAS

Liudytojas – asmuo, matęs įvykį ,jame dalyvavęs ar ką tikrai apie jį žinantis; tas, kas kito byloje duoda parodymus. Atrodytų, kiekvienas sąmoningas pilietis – įvykio liudyto-jas – apie tai, ką matė ir patyrė savaime turėtų pasakyti viską tiesiai ir aiškiai, tačiau teiginiai “ liudytojas X atsisako duoti parodymus”, “ liudytojas X dingo be pėdsakų”, “ rastas liudytojo X lavonas” nėra paimti iš “ policinių “ serialų, o išš senų senovės eina kaip kiekvienos visuomenės skaudi, ardanti harmoningą gyvenimą realybė. Baimė patirti pažeminimą, netgi fizinį susidorojimą, į šį pavojingą “žaidimą” įtraukti savo šeimą, artimuosius vertinama kaip neišvengiama žmogiškojo faktoriaus sąlyga.JAV juristų teigimu, liudininkų bauginimas pasiekia pavojingą ribą: nusikaltėlių grupuotės išradingai skleidžia gandus apie savo galią ir nebaudžiamumą, demoralizuoja piliečius, imančius netikėti teisėsaugos pagalba, išsigandusius susidorojimo – iš tiesų nužudoma apie 10% liudytojų.

Lietuvai tampant Europos Sąjungos nare, privalu laikytis šios organizacijos pagrindinių teisinių standartų ir principų, tvirtintų europinėse konvencijose ypač žmogaus teisių srrityje.

Dar 1950 metų lapkričio 4d.Romoje buvo priimta Žmogaus teisių ir laisvių gynimo Europos Konvencija, kurioje ne tik įtvirtintos svarbiausios subjektyvių žmogaus teisių ir laisvių nuostatos, bet ir pateikti reikalavimai valstybėms ginti jas. Beje, viename iš Konvencijos įvadinių straipsnių nurodoma, kad tiek sp

paudai, tiek visuomenei baudžiamajame procese { arba jo dalyje } dalyvauti gali būti ir neleidžiama, siekiant apsaugoti liudytojus, patiriančius didelę baimę. Ši nuostata patvirtinta ir vėlesniuose svarbiuose Europos Sąjungos dokumentuose. Taigi liudytojas vis labiau imamas vertinti kaip vienas iš svarbiausių teisminio proceso dalyvių.

Darbe remiamasi 1996 metais priimtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymu , LR baudžiamojo proceso kodekso komentaru, trumpai apžvelgiama ES šalių bei JAV patirtis šia tema.

1.Liudytojo teisė į anonimiškumą.

Naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse sistemiškai – ko anksčiau nebuvo – išdėstyta liudytojo teisė į anonimiškumą: “Nukentėjusysis ar liudytojas šio kodekso nustatyta tvarka gali prašyti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną taikyti jam anonimiškumą “ Taigi anonimiškumas jau įvardijamas kaip procesinis reiškinys, iš kurio išplaukia proceso veiksmų ypatumai, irr patalpinamas specialiame kodekso skirsnyje. Taikyti ar ne anonimiškumą yra ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokuroro prerogatyva Raštu prašyti šios teisės gali bet kuris liudytojas, bet anonimiškumas piliečiui suteikiamas tik tuomet, “jeigu:

1} gresia realus pavojus [.] liudytojo ar jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui;

2} [.] liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajai bylai;

3} [.] liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo”{BPK, 199 str.}.

Pažymėtina, kad liudytojui teisė į anonimiškumą suteikiama tik tuomet, kai yra visi šiame straipsnyje išvardinti pagrindai. Anonimiškumas taikomas tik tu

uo atveju , kai procesui ypač svarbi turima informacija.

Nors anonimiškumo taikymo pagrindų sistemoje svarbiausias yra faktorius, susijęs su grėsme asmens ar jo šeimos saugumui, vis dėlto, anonimiškumas irgi tėra gana ribota žmogaus saugumo užtikrinimo priemonė. “ Anonimiškumo taikymo problema atsiranda pirmiausiai dėl to, kad [.] liudytojas, pajutęs iškilusią grėsmę jo saugumui, kreipiasi į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną. Būtent žmogaus noras ir viltis apsisaugoti yra pirmoji ir, vertinant atsižvelgus į žmogaus pozicijas ir interesus, pagrindinė anonimiškumo taikymo priežastis. ” Tačiau grėsmė asmens saugumui iš tikrųjų turi būti reali ir bauginanti:
nužudymas,

suluošinimas,
išžaginimas,
asmens pagrobimas,
turto sunaikinimas ir pan.

Betgi grėsmės realumą nustatyti neretai yra sunku ar net neįmanoma – daugelis piliečių įsikarščiavę pagrasina. suluošinimais ar baisesniais dalykais.

Be to, argi maža žmonių, anaiptol nesergančių paranoja, bet jaučiančių persekiojimo baimę? Įvertinant grėsmės realumą teisėsaugos darbuotojams patariama “ persistengti “ liudytojo naudai.

Ar liudytojui anonimiškumas gali būti taikomas dėl jo parodymų svarbos baudžiamajai bylai, sprendžia prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir parodymų svarbą.

Labai sunkiais ir sunkiais nusikaltimais laikomi ir anonimiškumas liudytojui taikomas bylose dėl nusikalstamo susivienijimo, turto prievartavimo, kontrabandos ir panašiai.

Prokuroro patvirtintas nutarimas taikyti anonimiškumą laikomas atskirai nuo bylos ir saugomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, tyrimo veiksmų ir bylos dokumentuose įvardijamas numeriu. Bu

uvusiame BPK buvo nuoroda liudytojui suteikti slapyvardį, o tai slėpė trūkumą: įžvalgesnis suinteresuotas asmuo pagal suteiktą vardą galėjo ” iššifruoti “ liudytojo profesiją, lytį ir galų gale pačią asmenybę. Beje, visiško slaptumo, kaip buvo minėta, negali garantuoti ir akustinės bei vizualinės kliūtys, turinčios neleisti nustatyti asmenų tapatybę.

“Įslaptinti asmens tapatybę nurodantys duomenys yra valstybės paslaptis. Tokių duomenų įslaptinimą, saugojimą, naudojimą ir atskleidimą reguliuoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas” .

Už įslaptintų duomenų paskelbimą pagal LR Baudžiamojo kodekso 125 straipsnį atsako bylos prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir teisėjas.

2 .Liudytojų apsauga nuo nusikalstamo poveikio

Daugelyje šalių liudytojų bauginimas, šantažavimas ar kitoks neigiamas poveikis traktuojamas kaip nusikalstama veika, už kurią griežtai baudžiama. Antai JAV vien tik už liudytojo įbauginimą baudžiama iki dvidešimt penkių tūkstančių dolerių bauda arba laisvės atėmimu iki vienerių metų . Iš kitos pusės, vis daugiau dėmesio skiriama liudytojų apsaugai: nuomojamos, perkamos ar kitaip įrengiamos gyvenamosios patalpos liudytojams bei jų šeimoms, skiriamos negrąžinamos pašalpos, asmens sargybiniai, daromos plastinės operacijos ir kt. Tokiu būdu vien nuo 1970 m. iki 1997 m. buvo apsaugota per 6 tūkstančius svarbių liudytojų bei 13 tūkstančių jų šeimų narių.

Naujasis Lietuvos BPK liudytojui irgi suteikia teisę “įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam apsaugojimo nuo nusikalstamo poveikio priemones” (BPK, 81 str.). Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių tikslas yra, su

uprantama, siekimas apsaugoti liudytojų gyvybę, sveikatą, turtą. Liudytojų apsaugos sistema įteisinta 1996 m. vasario 13 d. priimtu “LR baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo” Nr. I-1202 (3 ir 4 str. pakeitimo įstatymas – 2003 m. balandžio 3 d/. Nr. IX-1441).

2.1. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo pagrindai

Baudžiamojo proceso <.> 4 str. pakeitimo įstatymas nurodo, kad: “Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, yra realus pagrindas manyti, jog:
1) asmenų gyvybei ar sveikatai gresia pavojus;
2) gali būti sunaikintas ar sugadintas asmenų turtas;
3) asmenų konstitucinėms teisėms ir laisvėms gresia pavojus.

Šių nuostatų taikymo problema vėlgi išlieka ta pati, kaip ir įteisinant anonimiškumą: sunku (kartais beveik neįmanoma) nustatyti realią grėsmę. Antai pastaraisiais metais asmens apsauga nebuvo suteikta netgi keliems Seimo nariams. Be to, tas pats straipsnis skelbia, jog apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės taikomos, “jei šie asmenys aktyviai bendradarbiavo su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar suteikė kitos vertingos informacijos teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnams”. Vadinasi, sprendimas skirti ar ne apsaugos priemones gali būti subjektyvus. Dar didesnė problema yra ta, kad neretai netgi pats saugotinas asmuo dėl psichinės būsenos ar informacijos trūkumo negali realiai jausti apsaugos būtinumo. Tuomet apsauga skiriama be saugotino asmens sutikimo.

3. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės
3.1. Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių rūšys

Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių rūšys yra šios:
1) fizinė asmens bei jo turto apsauga;
2) laikinas asmens perkėlimas į saugią vietą;
3) specialaus rėžimo, pagal kurį teikiami duomenys apie asmenį pasų poskyriuose ir kituose oficialiuose informacijos fonduose, nustatymas;
4) asmens gyvenamosios, darbo ar mokymosi vietos pakeitimas;
5) asmens anketos bei biografijos duomenų pakeitimas;
6) plastinės operacijos, keičiančios asmens išvaizdą, padarymas;
7) šaunamojo ginklo, specialių apsaugos priemonių asmeniui išdavimas.

4. Išvados

Turbūt svarbiausia liudytojų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio pradėjimo baudžiamajame procese problema yra ta, kad piliečiai nenori, vengia būti liudytojais, neretai tuo patys pasirašydami nuosprendį. Literatūroje, kaip pavyzdys pateikiama Čarlstono, kurortinio JAV miestelio, situacija: čia būdavo galima vidury dienos, judrioje gatvėje nužudyti žmogų, o liudytojų neatsirasdavo nei vieno. Deja, tokių “Čarlstonų” yra ir pas mus.

Kita labai svarbi problema yra ta, kad dažnai sunku nustatyti, kas –auka(liudytojas) ar nusikaltėlis- yra į apsaugos “programą” įtrauktas asmuo.Čia bene ryškiausias pavyzdys būtų Panevėžio “Svainijos” istorija, kurioje iki šiol dar nepadėtas taškas. O kiek tokių situacijų opiose turto prievartavimo bylose, kai į apsaugą pretenduoja svetimą turtą besiglemžiantis asmuo.

Apibendrinant galima teigti, jog liudytojas iš tiesų yra vienas svarbiausių teisminio proceso asmenų ir jis turi būti apsaugotas nuo galimo nusikalstamo poveikio.

Leave a Comment